Kardiologijos seminarai 3 lentelė. Pirminė SKM profilaktika MI persirgusiems pacientams. Klasė I IIa IIb Po MI ß adrenoblokatoriai AKFI Aspirinas Lipidų koncentraciją mažinantys vaistai Polinesočiosios riebalų rūgštys Amiodaronas MI+KS disfunkcija Hemodinamiškai toleruojama SkT KS IF
Kardiologijos seminarai 5 lentelė. HKMP sergančių pacientų SKM rizikos įvertinimas ir sumažinimas. Klasė I IIa IIb Rizikos nustatymas SkT Skilvelių virpėjimas Dilatacinė kardiomiopatija Dėl skilvelinių aritmijų ištinkanti SKM yra dažniausia dilatacine kardiomiopatija (DKMP) sergančių pacientų mirties priežastis. Nustatyti keli SKM rizikos veiksniai, pagal kuriuos galima įvertinti šių pacientų SKM riziką. Vienas jų yra KS IF, nors jo prognostinis tikslumas nėra tiksliai nustatytas. Kitas gana tikslus SKM rizikos veiksnys yra anamnezėje buvusios sinkopės. Skilvelines tachikardijas patyrusių pacientų SKM profilaktikos priemonėms priskiriami AKFI, ß adrenoblokatoriai, amiodaronas ir IKD. IKD rekomenduojama skirti antrinei SKM profilaktikai po buvusio širdies sustojimo. SCD-HeFT tyrimo preliminarūs rezultatai, paskelbti šių metų pradžioje, rodo, SKM šeimoje Sinkopė TSP >3 cm Trumpalaikė SkT Hipotenzija fizinio krūvio mėginio metu Genų mutacijos su įrodyta didele SMK rizika Pirminė profilaktika IKD Amiodaronas Antrinė profilaktika IKD SKM – <strong>staigi</strong> <strong>kardialinė</strong> <strong>mirtis</strong>, HKMP – hipertrofi nė kardiomiopatija, SkT – skilvelinė tachikardija, TSP – tarpskilvelinė pertvara, IKD – implantuojamieji kardioverteriai defibriliatoriai. 6 lentelė. SKM rizikos įvertinimas ir sumažinimas dešiniojo skilvelio aritmogeninės displazijos atveju. Klasė I IIa IIb Rizikos nustatymas SkT Skilvelių virpėjimas SkT/virpėjimas DS išsiplėtimas DS disfunkcija + SkT, sukeliama ES metu SKM šeimoje Vėlyvieji potencialai + DS disfunkcija Spontaninė SkT SkT, sukeliama ES metu Pirminė profilaktika IKD Antiaritminiai vaistai Antrinė profilaktika IKD SKM – <strong>staigi</strong> <strong>kardialinė</strong> <strong>mirtis</strong>, SkT – skilvelinė tachikardija, DS – dešinysis skilvelis, ES – elektrokardiostimuliacija, IKD – implantuojamieji kardioverteriai defi briliatoriai, ES – elektrokardiostimuliacija. 7 lentelė. DKMP sergančių pacientų SKM rizikos įvertinimas ir gydymas. Klasė I IIa IIb Rizikos nustatymas SkT Skilvelių virpėjimas Sinkopė Sumažėjusi KS IF Trumpalaikė SkT Pirminė profilaktika AKFI ß adrenoblokatoriai Aldosterono receptorių blokatoriai Amiodaronas IKD Antrinė profilaktika IKD Aldosterono receptorių Amiodaronas AKFI ß adrenoblokatoriai blokatoriai SKM – <strong>staigi</strong> <strong>kardialinė</strong> <strong>mirtis</strong>, SkT – skilvelinė tachikardija, KS IF – kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, IKD – implantuojamieji kardioverteriai defibriliatoriai. kad IKD yra naudingi pacientų, kuriems yra sumažėjusi KS IF, pirminei SKM profilaktikai (4). Ilgo QT intervalo sindromas Ilgo QT intervalo sindromas (toliau IQTS) padidina SKM riziką. Ji nustatoma remiantis anamnezėje buvusiomis sinkopėmis, torsade de pointes ar širdies sustojimo epizodais. Tuo tarpu koreguoto QT intervalo trukmė yra gerokai mažiau susijusi su SKM rizika. Klinikiniai atvejai, kai būna IQTS ir kurtumas (Jervell ir Lange-Nielsen sindromai) arba sindaktilija, pasižymi blogesne prognoze. Defektai širdies natrio kanalų genuose (pvz., IQTS3) taip pat susiję su didesne SKM rizika nei kalio kanalų genų (IQTS1, IQTS2 ir kt.) defektų atveju. Siekiant sumažinti SKM riziką ir simptominių, ir nesimptominių pacientų bei slaptųjų genų defektų turėtojų grupėse yra labai svarbi gyvensenos korekcija. Pirmiausia rekomenduojama vengti didesnio fizinio krūvio, QT intervalą ilginančių vaistų. Pirminė SKM profilaktika pagrįsta ß adrenoblokatorių skyrimu. IKD rekomenduojami po širdies sustojimo išgyvenusiems pacientams (antrinei SKM profilaktikai) bei kardiovaskulinius įvykius patyrusiems maksimalias ß adrenoblokatorių dozes vartojusiems asmenims. SKM profilaktikos metodų veiksmingumą nagrinėjusių atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų nėra atlikta. Rekomenduojama gydymo taktika ir rizikos nustatymas pagrįstas ilgalaikio stebėjimo duomenimis (8 lentelė). Brugada sindromas Brugada sindromas diagnozuojamas, kai nustatomas spontaninis ar indukuotas ST segmento pakilimas EKG V1–V3 derivacijose, dažniausiai esant ir dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokados (DHKB) vaizdui. SKM rizikos nustatymas Brugada sindromo atveju yra sunkiai apibrėžiamas, o dėl programuojamos elektrinės stimuliacijos naudojimo didelės rizikos pacientams atpažinti dar diskutuojama. Širdies sustojimas dažniausiai ištinka vyrus trečiame–ketvirtame dešimtmetyje, net 80 proc. jų anamnezėje buvo sąmonės netekimo epizodų, todėl nuspręsta sinkopes patyrusius pacientus priskirti didelės rizikos grupei. Išgyvenusiems po širdies sustojimo pacientams rekomenduojami IKD. Jie yra leistina SKM profilaktikos priemonė, kurios pritaikymą riboja realių <strong>staigi</strong>os mirties rizikos indikatorių trūkumas. Klinikinių tyrimų, nagrinėjusių SKM rizikos sumažinimą Brugada sindromo atveju, nepakanka. Įrodymai, kuriais paremtos rekomendacijos, yra sudaryti remiantis mažų trumpo stebėjimo laikotarpio daugiacentrių neatsitiktinių imčių klinikinių tyrimų rezultatais, o daugeliu atvejų jie paremti ekspertų nuomone (9 lentelė). Katecholaminerginės polimorfinės skilvelinės tachikardijos (KPSkT) KPSkT natūrali eiga mažai ištirta, nes nepakanka didelių klinikinių tyrimų. Ši liga labai padidina jaunų pacientų SKM riziką, tačiau rizikos nustatymo parametrų 50 Internistas 8(38), 2004 OFICIALUS LIETUVOS INTERNISTŲ DRAUGIJOS LEIDINYS
Change language