staigi kardialinė mirtis - I-Manager
staigi kardialinė mirtis - I-Manager
staigi kardialinė mirtis - I-Manager
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kardiologijos seminarai<br />
• naujiems vaistams yra privalomi<br />
duomenys apie kalio kanalus<br />
blokuojančias savybes;<br />
• vengti kartu skirti vaistų, pasižyminčių<br />
QT intervalą ilginančiu poveikiu;<br />
• vengti vaistų, veikiančių kitų vaistų<br />
metabolizmą ir eliminaciją;<br />
• v e n g t i v a i s t ų , s u k e l i a n č i ų<br />
hipokalemiją, bradikardiją, nes<br />
jos gali būti torsades de pointes<br />
išsivystymo priežastis.<br />
Bet kokio vaisto absoliutus<br />
kardiotoksiškumas turėtų būti įvertintas<br />
atsižvelgiant į ligos sunkumą: stipriomis<br />
proaritminėmis savybėmis pasižymintys<br />
vaistai tinka tik gydant gyvybiškai svarbias<br />
būkles.<br />
GAIVINIMAS UŽ LIGONINĖS RIBŲ<br />
Išgyvenamumas po širdies veiklos<br />
sustojimo svyruoja 5–60 proc. ribose,<br />
priklausomai nuo įvykį sukėlusios<br />
priežasties. Kardiopulmoninio gaivinimo<br />
rezultatai priklauso ne tik<br />
nuo įdėtų pastangų, bet ir nuo prieš<br />
tai buvusios būklės. Išeitis po širdies<br />
veiklos sustojimo lemia vadinamieji<br />
nepakeičiami veiksniai (t. y.<br />
amžius, gretutinės ligos) ir programuojami<br />
veiksniai (t. y. laikotarpis iki<br />
elementarių reanimacijos priemonių<br />
bei defibriliacijos taikymo pradžios).<br />
Dabar jau nustatyta, kad pagrindinis<br />
išgyvenamumą po širdies veiklos sustojimo<br />
sąlygojantis veiksnys yra laikas<br />
iki elektrinės širdies defibriliacijos<br />
taikymo pradžios.<br />
Šalyse, kur defibriliacija atliekama<br />
anksti, dar ambulatorinėje grandyje,<br />
statistiškai daug didesnis pacientų<br />
skaičius išvyksta iš stacionaro po<br />
sėkmingos skilvelinės tachikardijos intervencinio<br />
gydymo (25–28 proc.).<br />
Širdies sustojimas dažniausiai<br />
įvyksta namuose (apytiksliai 2/3<br />
atvejų), dienos metu (~3/4 atvejų tarp<br />
8 ir 18 val.), vyresniems nei 50 metų<br />
vyrams (~3/4 atvejų). Daugeliu atvejų<br />
išsivysto skilvelinė tachikardija, o širdies<br />
veiklos sustojimas įrodomas 2/3<br />
atvejų. Žmonių išgyvenamumas už<br />
ligoninės ribų tiesiogiai priklauso nuo<br />
greitosios medicininės pagalbos operatyvumo,<br />
kuo greičiau pradėtos elementarios<br />
reanimacijos, defibriliacijos<br />
ir specifinio gydymo. Sąvoka „išgyvenamumo<br />
grandinė“ naudojama<br />
priemonėms, reikalingoms išgyvenimui,<br />
ir jų sekai apibrėžti.<br />
• Pirmoji grandinės dalis – ankstyvas<br />
atvykimas. Tai apima tiek specialiai<br />
išmokytų žmonių atvykimą, tiek<br />
reikalingos technikos pristatymą<br />
pas pacientą. Šiai grandinės daliai<br />
taip pat priskiriamas ir ankstyvas<br />
būklės atpažinimas, sprendimas dėl<br />
tolimesnės taktikos – esant reikalui<br />
pacientas pervežamas į gydymo<br />
įstaigą. Šią grandį galima sustiprinti<br />
mokant visuomenę.<br />
• Antroji grandinės dalis – anksti<br />
pradėtas kardiopulmoninis gaivinimas<br />
(KPG). Esant skilvelių virpėjimui,<br />
KPG padedant širdies veiklą galima<br />
palaikyti apie 10–12 min. Elementarios<br />
reanimacijos priemonės padeda<br />
palaikyti gyvybines funkcijas, kol<br />
atvyks medicinos personalas. Tai yra<br />
tiltas į ankstyvą defibriliaciją.<br />
• Trečioji grandinės dalis svarbiausia<br />
– tai ankstyva defibriliacija.<br />
Anksčiau defibriliaciją galėjo atlikti<br />
tik gydytojai ir felčeriai, bet neseniai<br />
automatiniai išoriniai defibriliatoriai<br />
tapo prieinami ir išmokytam<br />
pirmosios skubios pagalbos personalui.<br />
Šių tarnybų darbuotojai<br />
(policininkai, apsaugos darbuotojai,<br />
gaisrininkai) atvyksta patys pirmieji,<br />
o kelios minutės iki greitosios<br />
medicininės pagalbos atvykimo yra<br />
labai svarbios. Sunkiai pirmosios<br />
pagalbos tarnyboms pasiekiamose<br />
vietose – laivuose, lėktuvuose, traukiniuose<br />
– turi būti bent vienas įgulos<br />
narys, galintis nedelsiant atlikti<br />
elektrinę širdies defibriliaciją. Kuo<br />
anksčiau atliekama defibriliacija, tuo<br />
ji sėkmingesnė.<br />
Ankstyva defibriliacija turi itin didelę<br />
prognostinę reikšmę tik tuo atveju, jei<br />
kitos „išgyvenamumo grandinės“ dalys<br />
veikia nepriekaištingai.<br />
• Ketvirtoji grandinės dalis – ankstyva<br />
išplėstinė reanimacija. Ši sąvoka<br />
apima greitą gerai išmokytos komandos,<br />
kuri turi visą pagalbai suteikti<br />
reikalingą techniką ir gali greitai<br />
transportuoti pacientą į gydymo<br />
įstaigą, atvykimą.<br />
Elektrinė širdies defibriliacija yra<br />
vienintelė veiksminga priemonė, kai<br />
išsivysto SkV ar SkT ir nėra pulso.<br />
Pradėjus taikyti automatinius išorinius<br />
defibriliatorius pavyko užtikrinti, kad<br />
pirmosios pagalbos tarnybų darbuotojai,<br />
išsivysčius SkV ar SkT, galėtų atlikti<br />
defibriliaciją už ligoninės ribų.<br />
APIBENDRINIMAS<br />
Nors SKM kelia didelį pavojų,<br />
tobulėja <strong>staigi</strong>os mirties rizikos nustatymas<br />
ir gydymas, todėl atsirado galimybė<br />
atpažinti rizikos veiksnius ir taikyti<br />
veiksmingas profilaktikos priemones.<br />
Tačiau nepaisant naujų rizikos nustatymo<br />
ir gydymo metodų taikymo, SKM<br />
dažnis mažėja lėtai.<br />
Šio straipsnio tikslas buvo sujungti<br />
į visumą tyrimais pagrįstą SMK rizikos<br />
nustatymo ir gydymo taktiką. Plačiai<br />
pradėjus taikyti šias rekomendacijas turėtų<br />
sumažėti SKM dažnis.<br />
Tenka pripažinti, kad geriausi rezultatai<br />
gaunami nustatant SKM riziką ir<br />
taikant gydymą tose pacientų grupėse,<br />
kuriose jau anksčiau buvo nustatyta<br />
širdies liga. Daugiau pastangų reikia<br />
didelėse žmonių grupėse, kuriose širdies<br />
liga nežymi ar jos nėra. Sėkminga tokių<br />
pacientų identifikacija ir gydymas labai<br />
padėtų sumažinti SKM atvejų skaičių.<br />
Veiksmingiausia SKM profilaktikos<br />
priemonė yra IKD. Jis yra daug veiksmingesnis<br />
nei medikamentinis gydymas,<br />
tačiau dėl finansinių priežasčių šio metodo<br />
negalima taikyti visiems pacientams.<br />
Šis dokumentas pabrėžia IKD taikymo<br />
naudą ir pateikia argumentus apie<br />
jo teigiamą atokų ekonominį poveikį.<br />
Tačiau bet kuriuo atveju IKD implantavimas<br />
neturi būti atliktas anksčiau nei<br />
pradėtas taikyti kitas gydymas.<br />
Tobulėjant automatiniams išoriniams<br />
defibriliatoriams, kardioverteriams defibriliatoriams,<br />
antiaritminiams vaistams,<br />
turėtų atsirasti vis veiksmingesnių<br />
priemonių, mažinančių SKM riziką.<br />
Atsižvelgiant į tai, per kelerius metus<br />
vėl bus būtina atnaujinti šį dokumentą,<br />
įtraukiant naujų klinikinių tyrimų rezultatus<br />
ir įrodymus.<br />
Gauta: 2004-08-27<br />
Pateikta spaudai: 2004-09-27<br />
LITERATŪRA .......................................................................................................................<br />
1. Priori SG, Aliot E, Blomstrom-Lundqvist C, et al. Task<br />
Force on Sudden Cardiac Death of the European Society of<br />
Cardiology. Eur Heart J 2001;22:1374–450.<br />
2. Priori SG, Aliot E, Blomstrom-Lundqvist C, et al. Task Force<br />
on Sudden Cardiac Death, European Society of Cardiology.<br />
Europace 2002;4:3–18.<br />
3. Priori SG, Aliot E, Blomstrom-Lundqvist C, et al. Update<br />
of the guidelines on sudden cardiac death of the European<br />
Society of Cardiology. Eur Heart J 2003;24:13–15.<br />
4. Moss AJ, Zareba W, Hall WJ, et al. Prophylactic implantation<br />
of a defibrillator in patients with myocardial infarction and reduced<br />
ejection fraction. N Engl J Med.2002;346:877–883.<br />
5. Clinical trials update and cumulative meta-analyses from<br />
the American College of Cardiology: WATCH, SCD-HeFT,<br />
DINAMIT, CASINO, INSPIRE, STRATUS-US, RIO-Lipids<br />
and cardiac resynchronisation therapy in heart failure.Cleland<br />
JG, Ghosh J, Freemantle N, Kaye GC, Nasir M, Clark AL,<br />
Coletta AP. Eur J Heart Fail 2004; 6(4):501–8. (tekste nėra<br />
šios nuorodos)<br />
OFICIALUS LIETUVOS INTERNISTŲ DRAUGIJOS LEIDINYS<br />
Internistas 8(38), 2004<br />
53
Change language