2012 m. rugsėjis - Artuma

Didelės ir mažos kryžkelėsDidelės ir mažos kryžkelėsLaisvė, lygybė... brolybė?Po Kristaus teisingumo sauleAntanas GAILIUSTeisingumo reikalaus ir vienintelė pasaulyje nepartinėpartija, ir tie, kurie ryžosi žengti drąsos keliais. Beveikneabejoju, kad apie teisingumą garsiau ar tyliau prieš rinkimusprašneks ir vadinamos „senosios“ partijos.Dar labiau garantuoto mūsų palaikymo sulaukia, beabejo, tie, kurie kalba ne vien šiaip apie teisingumą, betapie socialinį teisingumą. Čia tai jau tikras švietalas, niekaipneatremiamas ir nuolatos traukiamas iš rankovės irpolitikų, ir mūsų pačių.Taip šaipydamasis, visai neketinu tvirtinti, kad apskritaiteisingumo ar/ir socialinio teisingumo klausimai irbėdos yra prasimanyti. Tų bėdų turime ir turėsime visados,jos yra dažnai net labai skaudžios, bet kaip tik taisatvejais mes mažiausiai apie jas kalbame. Didžioji mūsųkalbų apie teisingumą dalis yra arba populistinis politikųpliurpimas, arba egoistinis mūsų, piliečių ir rinkėjų, mėginimasišsisunkti lašą kitą naudos sau patiems.Juk jeigu kone du trečdaliai mūsų manome, kad kontrabandayra visai ne blogis, bet gėris, tai jokios rimtos kalbosapie kokį nors teisingumą nė būti negali. Jeigu mes,dirbdami nelegaliai, dar įsiregistruojame darbo biržojekaip bedarbiai ir gauname socialinę paramą, apie jokį socialinįteisingumą kalbėti irgi negalėtume. Kartą, pamenu,rūpindamasis gauti verslo liudijimą, sulaukiau net pačiosmokesčių inspekcijos darbuotojos patarimo užsiregistruotidarbo biržoje – atseit, tada verslo liudijimas būsiąs perpuspigesnis. Geroji moteris net nustebo, kai pasakiau, kadnesu bedarbis. Ji to nė nemaniusi, tiesiog norėjusi mangero. Ir negalėjau juk ant tos moters supykti – aplink manebuvo gausybė tokių fiktyvių bedarbių.Kol manysime, kad tokie dalykėliai, kaip mėginimas išvengtimokesčių, pardavinėti ir pirkti kontrabandines prekes,susirasti įstatymų landą, leidžiančią mums pretenduotiį socialines išmokas, kurios mums iš tikrųjų nepriklauso, yrane paprasčiausias nusikaltimas, o tiesiog girtinas apsukrumas,tol visos mūsų dejonės, aimanos ir klyksmai apie tei-Teisingumas yra tas žodis, kurį įsirašęs savo vėliavoje ir nepatingėjęs singumo stoką bus verti vien paniekosta vėliava bent šiek tiek pamosuoti, gana greit gali susiburti didesnį ar ir pajuokos. Mat visi mano suminėtimažesnį sekėjų ir gerbėjų pulkelį ir taikytis tiesiai į Seimą. Juolab kad nusikaltimai yra paprasčiausia vagystė.ir rinkimai artėja. Vienas toks teisingumo ir tvarkos skelbėjas su savo Ir vagiame mes ne iš kažkokios mumsereliais ir deglais buvo net užkopęs ir Prezidentūros laipteliais. Tiesa, tie priešiškos valstybės, o iš savęs ir savolaipteliai pasirodė pernelyg slidūs, tad mūsų herojui teko jais čiuožtelėti kaimynų. Tik mes patys ir sukraunamežemyn. Bet juk nieko, nenusisuko sprando, tik truputį apsidaužė, o šiandien tą turtą, kurį valstybė gali dalyti. Jokiųštai jau ir vėl bebaigiąs atsigauti. Ir šaunioji erelių partija, žiūrėk, vėl visai gerai kitų išteklių valstybė neturi.pasirodys per rinkimus, nors niekas negalėtų pasakyti, ką gi ji tokio kad ir perTai tokios tiesos, kad jas bemažbesibaigiančią parlamento kadenciją nuveikė didžiojoje kovoje už teisingumą. net drovu kartoti. Tačiau kartoti tenka,nes juk kasdien gauname patvirtinimų,kad šių pamokų ne tik nesame išmokę, bet netnemėginame mokytis.Nors galime ir pasiguosti. Šiuo požiūriu nesame neivieniši, nei gal net ne čempionai. Pažvelkime į Graikiją,pažvelkime į kitas pietines Europos valstybes, pažvelkimekad ir į Prancūziją. Visur ten bankrotų grėsmė kyladėl tos pačios priežasties: rinkėjai pageidavo, o politikai,jiems pataikaudami, rūpinosi, kad valstybė būtų kuodosnesnė. Anksčiau ar vėliau už tą dosnumą tenka mokėti– ir valstybei, ir jos piliečiams.Kai mums nuolatos giriamai kalbama apie Apšvietą,atnešusią tris didžiąsias dovanas – laisvę, lygybę,brolybę, – pravartu būtų prisiminti štai ką: šiandien laisvėsturime tiek daug, jog jau ir pamiršome, kad neatsakingalaisvė yra pragaištinga. Lygybė, be abejo, tiktai paikautopija. O brolybė, kuri ir turėtų būti visokio teisingumopamatas, dažniausiai išvis pamirštama. Keliaudamas perPrancūziją, kur šie trys žodžiai įrašyti kiekvienos merijosfasade, aptikau viename miestelyje meriją, kurios sienojepaskutinysis žodis kažkada išsitrynė ir taip ir nebebuvoatnaujintas. Jei mes jo neatnaujinsime savo valstybėje,teisingumą irgi turėsime pamiršti.Autoriaus nuotraukaViena giesmelė prasideda žodžiais: „Ieškokite Dievo karalystės ir teisybės jo.“Šventajame Rašte „tiesa“, „teisybė“ dažniausiai reiškia šiandieną vartojamą sąvoką„teisingumas“. Kai kur parapijos, vyskupijos turi Taikos ir teisingumo komisijas.Suprantama, kad „tiesa, teisybė“ apima ne duomenis, teiginius, tikėjimo „tiesas“, osantykius tarp žmonių ir visuomenės sąrangą, vyksmą, kiek ir kaip atspindi Dievosvajonę, jog kiekvienas ir visi gyventų pagarbiai, oriai, kaip to paties Tėvo vaikai,broliai ir seserys, lygiaverčiai žemės bendrakeleiviai.Jėzus nesivaržė...Jėzaus teisingumas aukštyn kojom apverčia anų iršių laikų nuostatą ir iš jos kylančią elgseną. Leisdamasvaikams prieiti ir juos apkabindamas, jis priešinasi dėsniui,kad prie garsių ir svarbių asmenų tegali prisiartintivertingi bei didingi žmonės. Dangaus (Dievo) karalystępriimti kaip vaikui reikštų savo privalumais nesiremti,kad Dievą paveiktum ar žmones valdytum.Išgydydamas 38 metus kraujoplūdžiu sergančią moterį,Jėzus nesivaržo jos paliečiamas, kuo pagal ano metosupratimą taptų nešvarus apeigine prasme, negalėtųšventykloje aukos aukoti ar apeigose dalyvauti. Gerojosamariečio palyginimas tą patį liudija – kunigas ir levitasnenorėjo tapti nešvarūs, o samarietis puolė dosniai irnuoširdžiai kaip artimas prie sumušto žmogaus. Jėzausteisingumas reiškia į kiekvieną žiūrėti ir elgtis kaip sužmogumi, asmeniu.Ne veltui Dievas žmogaus prigimtimi bei Krikštuįkvėpia teisingumo nuojautą. Mažas vaikas artinasi priekiekvieno, kol iš suaugusiųjų išmoksta, kad anie kitosspalvos, kito luomo, žemesni, kažkokiu būdu nešvarūs,tai yra ne tokie kaip mes. Labai graži pamokėlė vyko žaidimųaikštelėje, kai baltų žmonių vaikutisžaidė su tamsios spalvos šeimossūneliu – abu išsitepė žaliu dumbluar gelsvu moliu.Kai buvau vienuolikmetis, motinaprikrovė didoką dėžę drabužių, prašydamanunešti čigonų šeimoms užkelių gatvelių. Namie niekad nebuvokalbama neigiamai apie žmones.Būdamas gerai apsišvietęs mokyklojeir gatvėje, žinojau tautosaką, – kadčigonai vagia arklius (tuomet mes nėautomobilio neturėjome), kažką sukitų žmonių vaikais daro, visi tamsiaisplaukais, vyrai ūsuoti, moterys ilgaissijonais. Siaubo apimtas padėjau dėžęprie prieangio durų ir skubėdamasEvaldo Darškaus nuotraukaAntanas SAULAITIS SJnamo gelbėjau savo gyvybę.Kas iš bežodės pamokėlės liko:neturtinga moteris dalijasidrabužiais su lygiai tokiais patvarguoliais. Brolybė ar seseriškumastarp neturtingųjų religinėjespaudoje gerbiama kaipiš vargdienių sklindanti pajėgesniųžmonių evangelizacija. Jėzus gi ne drabužiais, gal viena kitabandele ar žuvyte – ir tai paskolinta, o savimi dalijasi.Visi bendrakeleiviaiJAV užimantys europiečiai tikėjo ir Nepriklausomybėsakte išpažino, kad visi žmonės turi tas pačias esminesteises, tačiau žemyno čiabuviai neturi tų teisių, jų žemestenka užimti, jų maitinimosi šaltinį (bizonus) ir juos pačiusnaikinti. Tai reiškia, jie ne žmonės, kaip ir beteisiaiafrikiečiai vergai, ponų nuosavybė. Daug kur Amerikoje(ar ir kitur) perimdami valdžią iš kolonistų europiečių,vietiniai įlipo į kolonistų batus, į savo tautiečius, ypačvargdienius, žiūrėdami kaip į menkaverčius. Teisingumas,kaip ir taika, yra ne tik santykis tarp atskirų asmenų, betvisuomenės sąrangos dalykas, įveikiamas tik bendromispastangomis bendro labo kuo tobuliau siekiant.Bažnyčios prieigose įrengti ratukais užvažiuojamą takelį– jau yra teisingumo, visuomenės sąrangos dalykas. Paliktitarp kai kurių suolų platesnę vietą šeimoms su mažųvaikučių vežimėliais, pakloti ropojantiems kilimėlius – taižvelgti į juos kaip brolius ir seseris Kristuje. Į išlikusį „Dievostalą“ (tvorelę tarp bažnyčios ir presbiterijos) žvilgsnis kaipį kvietimą, ne luomus atskiriančiątvorą, jau liudija, kad visi esamebendrakeleiviai Dievop, nors ir pašauktiį tarnysčių įvairovę.Taikos ir teisingumo komisijosįsitraukia ir kitus įtraukia į pastangasiškovoti teisingesnius įstatymus,saugią aplinką šeimoms irvaikams, teisingą atlyginimą darbe,mandagų patarnavimą įstaigoje,švarią gamtos aplinką, sveiką geriamąjįvandenį ir visa kita, kad galėtumežmoniškai gyventi ir sugyventi.Šiems uždaviniams priklausoir suartinti, sutaikyti priešiškai nusiteikusiusar nuteiktus, kaip tasberniukas prie čigonų namo.16 Artuma 2012 m. rugsėjisArtuma 2012 m. rugsėjis 17