Rainald Mössner, Olya Mikova, Eleni Koutsilieri, Mohamed Saoud, Ann-Christince Ehlis <strong>ir</strong> kt.Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos (WFSBP) biologinių žymenų tyrimo darbo grupės sutarimo dokumentastinkamiausią gydymą. Terminas „biologinis žymuo“ apibūdinabiologinius pokyčius sergant depresija, kurie gali būtinaudojami įvertinant depresijos pas<strong>ir</strong>eiškimą, jos sunkumą,parinkti reikalingus vaistus ar kitokį gydymą bei įvertinti ligosprognozę.Nervų augimo/neurotrofiniaifaktoriaiSmegenyse, sudėtingiausiame žmogaus organizmo organe,yra 100 milijardų neuronų <strong>ir</strong> 10 kartų tiek glijos ląstelių.Kiekviena šių ląstelių turi tą pačią genetinę informaciją (genotipą),tačiau atlieka sk<strong>ir</strong>tingas funkcijas. Procesas, kai ląstelėtampa specializuota, vadinamas diferenciacija. Nors daugumaneuronų susiformuoja jau iki gimimo (neurogenezė), tačiau tuojie dar nebaigia savo augimo <strong>ir</strong> specializacijos. Daugiau kaipp<strong>ir</strong>mus 3 m. po gimimo vyksta svarbūs neuronų migracijos,aksodendritinės projekcijos, mielinizacijos, sinaptogenezės <strong>ir</strong>neurocheminės diferenciacijos procesai. Jei tuo metu kūdikispat<strong>ir</strong>ia stresą, dėl smegenyse susidariusios neurocheminių įvykiųkaskados pakeičiama smegenų mikroaplinka, <strong>ir</strong> tai lemiapakitusią genų ekspresiją. Tai apima ne tik p<strong>ir</strong>mus gyvenimometus, bet <strong>ir</strong> prenatalinį bei gimimo periodus. Smegenys ypačjautrios trauminiams stresoriams kritinių periodų metu, kaiį stresą reaguojančioje katecholamininėje sistemoje vykstaneurogenezė, migracija, sinaptogenezė <strong>ir</strong> neurocheminė diferenciacija.Ankstyvu gyvenimo periodu pat<strong>ir</strong>ti stresai neabejotinaisusiję su dažnesne psichiatrine patologija suaugus (Rutter,1984). Yra tyrimų duomenų, kurie parodo esant ryšį tarptraumų vystymosi periodu <strong>ir</strong> ribinės asmenybės patologijos,depresinių sutrikimų (Kaufman, 1991), disociacinių sutrikimų<strong>ir</strong> kt. Gale <strong>ir</strong> Martin (2004) teigia, kad smegenų vystymosisutrikimai embriono periodu padidina depresijos tikimybę.Adaptacinis fiziologinis atsakas į realų ar įsivaizduojamąstresą apima neurofiziologines reakcijas smegenyse, autonominėjenervų sistemoje, pogumburio–hipofizės–antinksčių(angl. hypothalamic–pituitary–adrenal, HPA) ašyje. Normaliaisatvejais neurofiziologinė aktyvacija (pvz., noradrenalinoišsiskyrimas) kaip reakcija į stresą yra trumpa <strong>ir</strong> laikinopobūdžio. Jei stresogeniniai įvykiai yra intensyvūs, dažni arbesitęsiantys, įvyksta streso indukuota „sensitizacija“. Tai yraneurocheminiai streso atsako sistemoje dalyvaujančių sistemų(pvz., lot. locus ceruleus (melsvoji vieta) noradrenerginės sistemos)pakitimai, dėl kurių vėliau smegenys tampa jautresnėspanašaus pobūdžio stresoriams. Labiausiai nukenčia CNS katecholaminųsistemos, t.y. smegenų kamieno <strong>ir</strong> tarpinių smegenųkatecholaminai, atsakingi už afekto reguliaciją, nerimą,budrumą <strong>ir</strong> koncentraciją, impulsų kontrolę, miegą, išgąstį,autonominės nervų sistemos reguliaciją, atmintį <strong>ir</strong> pažintinesfunkcijas. Teigiama, kad streso indukuoti hipokampo pakitimaiyra svarbiausi vystantis depresijai genetiškai jautriems individams.Be hipokampo, depresijos neuropatologijai svarbūsprefrontalinės smegenų žievės (angl. prefrontal cortex, PFC)pakitimai. Atliekant pom<strong>ir</strong>tinius s<strong>ir</strong>gusiųjų didžiąja depresijatyrimus, yra nustatomi 3 būdingi neuronų <strong>ir</strong> glijos histopatologiniaipakitimai: ląstelių žuvimas (subgenualinė PFC), ląsteliųatrofija (dorsolateralinė PFC <strong>ir</strong> orbifrontalinė žievė) <strong>ir</strong> ląsteliųskaičiaus padidėjimas (pogumburis, lot. nucleus raphe dorsalis(nugarinis siūlės branduolys)).Neurotrofiniai faktoriaiNervų sistemos vystymosi procesas yra palaikomas polipeptidiniųhormonų, vadinamų neurotrofiniais faktoriais. Taiyra svarbios signalinės molekulės, skatinančios įva<strong>ir</strong>ių tipųneuronų populiacijų vystymąsi <strong>ir</strong> išlikimą, taip pat slopinančiosląstelių m<strong>ir</strong>čių kaskadas. Kai kurie neurotrofiniai faktoriai,tokie kaip nervų augimo faktorius (angl. nerve growth factor,NGF), smegenų neurotrofinis faktorius (angl. brain–derivedneurotrophic factor, BDNF), glijos neurotrofinis faktorius(angl. glial–derived neurotrophic factor, GDNF) bei citokinai<strong>ir</strong> į insuliną panašus augimo faktorius-1 (angl. insulin–likegrowth factor–1, IGF–1), didina ląstelių išgyvenamumą <strong>ir</strong> taipkontroliuoja apoptozę. Estrogenai taip pat veikia kaip neurotrofinisfaktorius. CREB (angl. cAMP response element–bindingprotein) – tai cAMF (ciklinį adenozinmonofosfatą) prijungiantisbaltymas, kuris reguliuoja neuroplastiškumą, reaguodamasį įva<strong>ir</strong>ius aplinkos <strong>ir</strong> farmakologinius faktorius, taip pat <strong>ir</strong> įgydymą antidepresantais. CREB dalyvauja intraląstelinio signalopernešimo kaskadose, <strong>ir</strong> tai gali būti susiję su depresijossimptomais (Newton <strong>ir</strong> kt., 2002). Jo aktyvumas gali būti vertinamasmatuojant fosforilizacijos procesą. Yra duomenų, kadCREB fosforilizacijos padidėjimas gali būti atsako į gydymąantidepresantais molekulinis žymuo (Koch <strong>ir</strong> kt., 2002).Labiausiai tyrinėjamas smegenų neurotrofinis faktorius(BDNF). Jo fiziologinė funkcija yra skatinti dendritų galūniųataugimą <strong>ir</strong> stabilizuoti jungtis tarp neuronų. Jis skatina neuroplastiškumą<strong>ir</strong> dalyvauja atminties bei mokymosi procesuose.CREB <strong>ir</strong> BDNF sumažėjimas buvo nustatytas savižudžiams(Dwivedi <strong>ir</strong> kt., Yamada <strong>ir</strong> kt., 2003). Kelių tyrimų metu nustatytaneigiama koreliacija tarp BDNF <strong>ir</strong> HAM–D–17 (Hamiltonodepresijos skalė (angl. Hamilton Depression RatingScale, HAM–D–17)) skalės balų. Gydant antidepresantais,BDNF didėjo tik tais atvejais, kai pacientų būklė gerėdavo.Taigi tiek CREB, tiek BDNF gali būti atsako į gydymą antidepresantaisžymuo. Savo ruožtu, veikdami šias medžiagas,antidepresantai didina smegenų ląstelių išgyvenamumą, neurogenezę<strong>ir</strong> neuroplastiškumą.Yra žinoma apie genetiškai nulemtą BDNF polimorfizmą.BDNF geno pakitimai, kaip rodo tyrimai, susiję su bipoliniosutrikimo išsivystymo rizika. Tam tikras BDNF genetinis variantaslemia asmenybės neurotiškumą. Mažas BDNF kiekissveikiems asmenims gali reikšti riziką sus<strong>ir</strong>gti nuotaikos sutrikimais.Serotoninerginiai depresijosžymenysImipramino sujungimasVienas iš svarbiausių biologinių žymenų psichiatrijoje yraimipramino prisijungimas prie kraujo trombocitų. Imipraminasprisijungia prie trombocitų serotonino (5–HT) transporterių– tai yra serotoninerginių neuronų sistemos modelis.Depresijos metu imipramino prisijungimas prie trombocitųsumažėja, tai parodo sumažėjęs maksimalaus sugebėjimo prisijungt<strong>ir</strong>odiklis (B max). Šio rodiklio sumažėjimas rodo, kadsumažėja imipramino prisijungimas <strong>ir</strong> smegenų audinyje.5–HT receptoriaiKadangi serotoniną veikiantys vaistai veiksmingai gydoT. 10, Nr. 1, 2008 m. b<strong>ir</strong>želisBiologinė <strong>psichiatrija</strong> <strong>ir</strong> psichofarmakologija43
WFSBP sutarimasdepresiją, susidomėta serotonino (5–HT) receptoriais. Yra žinoma17 jų tipų <strong>ir</strong> potipių, iš kurių labiausiai išt<strong>ir</strong>tas 5–HT 1Areceptorius, taip pat t<strong>ir</strong>iami 5–HT 1B, 5–HT 2Creceptoriai, nustatytasjų genetinis polimorfizmas <strong>ir</strong> jų aktyvumą koduojantysgenai. Pvz., 1019G alelė, atsakinga už 5–HT 1Areceptoriausveiklą, daug dažniau randama didžiąja depresija sergantiemsasmenims. 5–HT receptoriai t<strong>ir</strong>iami smegenų žievėje, prefrontalinėježievėje, hipokampo <strong>ir</strong> siūlės (lot. raphe) srityse,pasinaudojant PET (pozitronų emisijos tomografija), taip patatliekant postmortem tyrimus.Biocheminiai žymenysLipidaiYra duomenų, kad hipocholesterolemija susijusi su depresija<strong>ir</strong> savižudybėmis. Lipidų pakitimai veikia smegenųlipidinę aplinką <strong>ir</strong> moduliuoja neurotransmiterių veikimą beineuronų baltymų funkciją. Cholesterolis taip pat yra substratassteroidiniams <strong>ir</strong> lytiniams hormonams. Nėra organizmosistemos, kurios audiniams nereikėtų nepakeičiamų riebalųrūgščių. Didelė smegenų dalis (ypač nervų membranos) yrasudaryta iš riebalų rūgščių. Depresijos metu kraujyje dažnaibūna sumažėjęs cholesterolio, geležies, kalio, albuminų kiekisbei padidėjęs trigliceridų kiekis. Žmonėms, kuriems yra mažaicholesterolio, Hamilton depresijos skalės balai daug aukštesni.Yra duomenų, kad žuvų taukai naudingi sergant įva<strong>ir</strong>iomisgalvos smegenų ligomis: Alzheimerio liga, dėmesio trūkumohiperaktyvumo sutrikimu, autizmu, schizofrenija, pas<strong>ir</strong>eiškiantpriešiškumui, nerimui, esant ribinio tipo asmenybėssutrikimui bei bipoliniam sutrikimui. Spėjama, kad omega 6<strong>ir</strong> omega 3 santykis turėtų būti 1:1. Placebu kontroliuojamųklinikinių tyrimų metu buvo stebėta, kaip trigliceridų kraujyjesumažinimas palengvina depresijos simptomus. Trigliceridemijakartu su depresija gali nulemti rezistenciją insulinui,kadangi saldaus maisto vartojimas padidina insulino išsiskyrimą,o tai pablogina būtinųjų riebalų rūgščių metabolizmo reguliavimą,neigiamai veikia prostaglandinų, citokinų, hormonųgamybą, membranų pralaidumą bei smegenų biochemiją(Glueck <strong>ir</strong> kt., 1993). Yra <strong>ir</strong> naujų duomenų, rodančių lipidųsvarbą depresijos etiologijoje <strong>ir</strong> ją gydant.AzotasAzoto žymenys yra kraujo šlapalo azotas (angl. blood ureanitrogen, BUN), kreatininas <strong>ir</strong> šlapimo rūgštis. Azoto oksidas(„linksminančios dujos“) gali padidinti azoto kiekį <strong>ir</strong> sukeltimalonias emocijas, o aukštai kalnuose, kai yra žemas atmosferosslėgis ar pilnatis, sumažėja azoto kiekis <strong>ir</strong> gali pablogėtinuotaika ar paūmėti nuotaikos sutrikimai. Azoto susilaikymaspriklauso <strong>ir</strong> nuo dietos, t.y. jį sumažina aukštos kokybės baltymųvartojimas kartu papildomai vartojant kreatino, amoniochlorido, glutamino, niacino. Nedidelės apimties tyrimų metusergantiesiems depresija nustatomi sk<strong>ir</strong>tingi azoto oksido metabolitųlygio pakitimai (padidėjimas arba sumažėjimas).Elektrolitai <strong>ir</strong> mikroelementaiSergantiems somatinėmis ligomis žmonėms dažnai pas<strong>ir</strong>eiškiadepresija, kai jų kalio kiekis sumažėja iki apatinės normosribos. Per mažas cinko kiekis susijęs su gydymui rezistentiškadepresija (Maes <strong>ir</strong> kt., 1997). Magnio trūkumas galiprovokuoti įva<strong>ir</strong>ius psichiatrinius simptomus, nuo apatijos ikipsichozės. Pacientams, kuriems pas<strong>ir</strong>eiškia manija, palygintisu kontroline <strong>ir</strong> su pasveikusių nuo manijos pacientų grupe,plaukuose rastas labai padidėjęs vanadžio kiekis. Daugeliotyrimų metu nustatyta, kad nedidelės gyvsidabrio dozės perilgą laiką gali sukelti neurologinius, atminties, elgesio, miego<strong>ir</strong> nuotaikos sutrikimus. Gyvsidabris, be to, kad susijungia subaltymais <strong>ir</strong> blokuoja keletą cheminių reakcijų, susijusių suneurotransmiterių gamyba, sumažina <strong>ir</strong> ličio kiekį. Litis apsaugosmegenis nuo glutamato <strong>ir</strong> kalcio pertekliaus.Vitaminai: folio rūgštisFolatai kaip kofaktorius dalyvauja homocisteino (citotoksiškosaminorūgšties, kuri gali skatinti DNR sekų su<strong>ir</strong>imą,oksidacinį stresą <strong>ir</strong> apoptozę) metilinimo procese. Gaunamisu maistu folatai reikalingi normaliam nervų sistemos vystymuisi<strong>ir</strong> yra svarbūs reguliuojant neurogenezę bei užprogramuotąląstelių m<strong>ir</strong>tį. Nauji epidemiologiniai <strong>ir</strong> eksperimentiniaityrimai folatų sumažėjimą sieja su homocisteino kiekiopadidėjimu, o tai padidina Alzheimerio <strong>ir</strong> Parkinsono ligų beiinsulto išsivystymo riziką. Gaunant su maistu nepakankamaifolio rūgšties, didėja <strong>ir</strong> depresijos išsivystymo galimybė. Yradiskutuojama, ar mažas folio rūgšties kiekis kraujyje nesusijęssu mažesniu serotonino kiekiu smegenyse, – kaip yranustatoma atliekant tyrimus su žiurkėmis. Literatūroje yraduomenų, kad kai kurių depresija sergančių pacientų, kuriemsnustatomas folatų trūkumas, būklė pagerėja jiems paskyrusfolio rūgšties. Folatų trūkumas pas<strong>ir</strong>eiškia polineuropatija <strong>ir</strong>organiniais psichikos sutrikimais, taip pat <strong>ir</strong> organine depresija.Folio rūgšties kiekis yra matuojamas kraujo serume <strong>ir</strong>eritrocituose. Depresija sergantiems <strong>ir</strong> priklausomiems nuoalkoholio pacientams jis dažnai yra sumažėjęs, ypač kraujoserume. Sumažėjęs folio rūgšties kiekis yra susijęs su blogesniuatsaku į gydymą antidepresantais. Folio rūgšties paskyrimasyra paprastas būdas sustiprinti fluoksetino (o gal <strong>ir</strong> kitųantidepresantų) veiksmingumą.Vitaminai B 6<strong>ir</strong> B 12Teoriškai vitamino B 6sumažėjimas gali sukelti depresiją,kadangi šis vitaminas kaip kofaktorius dalyvauja triptofanov<strong>ir</strong>timo serotoninu metabolizmo kelyje. Mažas vitamino B 6derivato p<strong>ir</strong>idoksalfosfato kiekis kraujo plazmoje susijęs sudepresijos simptomais (Hvas <strong>ir</strong> kt., 2004). Tačiau neseniaiatlikta sisteminė apžvalga nepatv<strong>ir</strong>tino kliniškai reikšmingovitamino B 6veiksmingumo gydant depresiją (Williams <strong>ir</strong> kt.,2005).Vitamino B 12trūkumas gali sukelti depresiją dėl keletobiocheminių mechanizmų. Vitaminas B 12<strong>ir</strong> kartu folio rūgštiestrūkumas yra susijęs su įva<strong>ir</strong>ių ligų patogeneze, taip patneurokognityvinės funkcijos pablogėjimu <strong>ir</strong> ateroskleroziniupažeidimu. Vitamino B 12trūkumas nustatomas gana dažnai,kadangi 20–50 proc. pagyvenusių asmenų pas<strong>ir</strong>eiškia atrofinisgastritas, dėl kurio sumažėja vitamino B 12absorbcija. VitaminoB 12trūkumas susijęs <strong>ir</strong> su demencijos išsivystymu beiprogresavimu. Manoma, kad reikia apsvarstyti, ar netikslingapapildomai profilaktiškai vartoti vitamino B 12sveikiems pagyvenusiemsasmenims (Wolters <strong>ir</strong> kt., 2004).G–baltymaiG–baltymai yra pagrindinė grandis, reguliuojanti ląstelėsatsaką <strong>ir</strong> perduodanti signalą nuo receptorių iki veikiančio bal44 Biologinė <strong>psichiatrija</strong> <strong>ir</strong> psichofarmakologija T. 10, Nr. 1, 2008 m. b<strong>ir</strong>želis
- Page 1 and 2: ISSN 1648-293XB i o l o g i n ė p
- Page 3 and 4: Redakcijos skiltisDepresijos gydyma
- Page 5 and 6: Mokslo darbaiĮVADASDidėjant serga
- Page 9: Mokslo darbaidažnį tarp 35-74 m.
- Page 13 and 14: Mokslo darbaiSergančiųjų koronar
- Page 15 and 16: Mokslo darbaiFizinis krūvis, W90,0
- Page 17 and 18: Mokslo darbaiFizinis nuovargis paci
- Page 19 and 20: Mokslo darbaiPaskutinių metų duom
- Page 21 and 22: Mokslo darbaiLITERATŪRA:1. Rozansk
- Page 23 and 24: Mokslo darbaitarpu dėl hipoksijos
- Page 25: Mokslo darbaiΔRR B, ms ΔRR B, %
- Page 28 and 29: Adomas Bunevičius, Arūnė Katkut
- Page 30 and 31: Adomas Bunevičius, Arūnė Katkut
- Page 32 and 33: Enigma of Bipolar depressionBipolin
- Page 34 and 35: Elmārs RancānsEnigma of Bipolar d
- Page 36 and 37: Elmārs RancānsEnigma of Bipolar d
- Page 38 and 39: Virginija Adomaitienė, Darius Lesk
- Page 40 and 41: Virginija Adomaitienė, Darius Lesk
- Page 42 and 43: Virginija Adomaitienė, Darius Lesk
- Page 46 and 47: Rainald Mössner, Olya Mikova, Elen
- Page 48 and 49: DisertacijosA.Deksnytės daktaro di