biologinė psichiatrija - Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas ...

Rainald Mössner, Olya Mikova, Eleni Koutsilieri, Mohamed Saoud, Ann-Christince Ehlis ir kt.Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos (WFSBP) biologinių žymenų tyrimo darbo grupės sutarimo dokumentastymo. Per kelerius paskutinius metus atlikti tyrimai rodo, kaddepresija ir bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams keičiasiG–baltymo subvienetų kiekis ir aktyvumas. G–baltymoβ (beta) 3 subvieneto C825T (t.y. geno) polimorfizmas susijęssu skirtinga nervinio signalo transdukcija ir jonų transportoaktyvumu. Daug dažniau T alelė nustatoma depresiškiemsasmenims. Asmenims, turintiems 2 T aleles (TT), blogiau padėjogydymas, ir tai nepriklausė nuo demografijos ir depresijosklinikos (Serretti ir kt., 2003). G–baltymo β3 subvienetoC825T alelė yra depresijos prediktorius jauniems, sveikiemsasmenims.Pogumburio – hipofizės – antinksčių (adrenalino) ašisDepresija sergantiems asmenims dažnai nustatoma kortizoliohipersekrecija, deksametazono supresijos testo (DST)metu neslopinamas deksametazonas bei sumažėjęs tirotropinoatsakas į protireliną. Tačiau nė vienas iš šių testų negali būtidiagnostinis ir tinkamas daugumai pacientų.DST testas yra vienas iš patikimiausių neuroendokrininėsfunkcijos testų, parodančių pogumburio–hipofizės–antinksčių(HPA) sistemos išsiderinimą. Po sėkmingo gydymo antidepresantaisišliekantis padidėjęs HPA sistemos aktyvumasrodo padidėjusią pakartotinio depresijos epizodo išsivystymoriziką. HPA ašį veikia renino–angiotenzino sistema. Angiotenzinąkonvertuojančio baltymo (angl. angiotensin convertingenzyme, ACE) geno polimorfizmas lemia ACE koncentracijąkraujo plazmoje. Manoma, kad HPA sistemos aktyvumassergant depresija atsiranda dėl didelės ACE koncentracijosstimuliuojamojo poveikio HPA sistemai ir kartu dėl P substancijossumažėjimo (Baghai ir kt., 2002).Laisvo kortikotropiną atpalaiduojančio hormono (KAH)poveikį CNS reguliuoja KAH sujungiantis baltymas. Nustatyta,kad KAH susijungimo baltymą koduojantis genas yravienas iš genų, padidinančių genetinį jautrumą didžiajai depresijaiir riziką depresijos pasikartojimams.Neurovizualiniai žymenysPozitronų emisijos tomografijos (PET) būdu tiriami smegenųkraujotakos (angl. cerebral blood flow, CBF) ir gliukozėsmetabolizmo prefrontalinėje žievėje (angl. prefrontal cortex,PFC) pakitimai depresijos metu. Pakitimai apima limbinėssrities–gumburo–žievės ir limbinės srities–žievės–dryžuotojokūno (lot. corpus striatum)–blyškiojo kamuolio (lot. globuspallidus)–gumburo (lot. thalamus) ratus, taip pat migdolinįkūną, orbitinę ir medialinę prefrontalinę žievę. Sergantiesiemsdepresija nustatomas pilkosios medžiagos sumažėjimas orbitinėjeir medialinėje PFC ir hipokampo bei trečiojo skilveliopadidėjimas, palyginti su sveikais asmenimis. Jei sveikiemsasmenims po fenfluramino (serotoniną atpalaiduojančios medžiagos)patekimo į organizmą padidėja gliukozės metabolizmasprefrontalinėje žievėje ir parietalinėje skiltyje (kaip rodoPET tyrimas), tai depresiškiems asmenims to nepastebima,kas patvirtina depresijos serotonino apykaitos sutrikimo hipotezę.Pacientams, kuriems pasikartoja depresijos epizodai,pastebimas hipokampo srities sumažėjimas. Kuo daugiau patirtųepizodų, tuo pakitimai didesni, be to, jie susiję ir su pablogėjusiuatminties testų atlikimu. Gydymas antidepresantaisdažnai sumažina buvusius depresijos sukeltus pakitimus, taippat ir organinius.Imuniniai didžiosios depresijosžymenysImuninės ląstelėsJau anksčiau atlikti tyrimai parodė imuninių ląstelių –T–pagalbininkių (CD4 + ląstelių) padaugėjimą ir padidėjusįCD4 + /CD8 + santykį sergantiems depresija. Taip pat pastebimasperiferinių mononuklearinių ląstelių padidėjimas. Jautrusląstelinio imuniteto žymuo yra neopterinas, kurio pagrindinisšaltinis yra monocitai/makrofagai. Jo kiekio padidėjimas nustatomassergantiesiems depresija.Interleukinas–6Interleukinas–6 (IL–6) yra monocitų ir makrofagų produktas.Tai yra vienas iš dažniausiai tiriamų imuninių depresijosžymenų. Jo kiekis padidėja sergant depresija, bet taip pat didėjametams bėgant ir priklauso nuo tokių veiksnių, kaip rūkymas,lytis, neseniai persirgtos ligos ir vartoti medikamentai.IL–6 padidėjimas gali būti susijęs ir su psichologiniu stresu.Nėra abejonių, kad IL–6 dalyvauja HPA ašies moduliacijoje,taip pat yra duomenų, kad jo kiekis susijęs su serotonino kiekiusmegenyse.Prostaglandinas E 2(PGE 2) stimuliuoja IL–6. Taip sergantiesiemsdepresija cerebrospinaliniame skystyje, kraujo serumeir seilėse padidėja PGE 2, ir jis gali būti laikomas depresijosžymeniu.Interleukinas–2Sergant didžiąja depresija periferiniame kraujyje padidėjair interleukino–2 (IL–2) kiekis, dėl to periferiniame kraujyjedidėja jo tirpių receptorių (angl. soluble receptor of IL–2, sIL–2R), šis dydis ir matuojamas kaip imunologinis depresijos žymuo.Limfocitų gaminamas γ (gama) interferonas (IFN–γ) yratipiškas I tipo imuninio atsako žymuo.Triptofano metabolizmasNepakeičiama aminorūgštis triptofanas yra dviejų skirtingųmedžiagų apykaitos kelių prekursorius, vieno jų galutinisrezultatas yra serotoninas, kito – kinureninas. Baltymas, vadinamasindolamino 2,3–dioksigenaze (IDO), triptofaną metabolizuojaį kinureniną, kuris, veikiant fermentui kinureninohidroksilazei, virsta kvinolino rūgštimi. Tiek IDO, tiek kinureninohidroksilazė yra indukuojami IFN–γ. Depresija sergantiemspacientams pastebimas sumažėjęs triptofano kiekisplazmoje kartu su IFN–γ lygio padidėjimu.Neurofiziologiniai pakitimaiFiziologinę ar patologinę smegenų funkcinę būklę galiparodyti elektrofiziologinis nuo įvykio priklausomų sukeltųpotencialų (angl. event–related potentials, ERPs) matavimas,parodantis neuronų aktyvumą, susijusį su skirtingais emociniaisir kognityviniais procesais. Tiriamasis stimuliuojamasįvairiais stimulais, tuo tarpu jam užrašoma EEG (elektroencefalograma).Labiausiai paplitęs yra P300 sukeltas potencialas,o tyrimų metu paprastai naudojamas garsinis stimulas.Tam tikro pobūdžio kreivė (jos amplitudės mažėjimas garsėjanttonams) yra būdinga sumažėjusiai serotonino neurotransmisijai.Be to, tam tikri žymenys parodo ankstyvą atsakągydant antidepresantais ir galėtų būti terapinio poveikio prediktoriais.T. 10, Nr. 1, 2008 m. birželisBiologinė psichiatrija ir psichofarmakologija45