nuodingi blizgučiai 2010 m. pradžioje „Vartotojų produktų saugumo komisija“ (CPSC) iš prekybos JAV atšaukė 55 000 vienetų dirbtinės bižuterijos, skirtos vaikų kostiumų puošybai. Joje buvo aptinkami sveikatai pavojingi kadmio kiekiai. Tais pačiais metais greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“ iš savo lentynų turėjo pašalinti apie 12 milijonų stiklinių. Jų paviršių dengiančiuose dažuose taip pat buvo aptikti itin daug kadmio. Tėvai perspėjami būti budrūs renkantis žaislus mažiesiems. Geriausia rinktis pagamintus iš natūralių medžiagų. Pavyzdžiui, vien dėl stipraus „cheminio“ kvapo žaislą galima atidėti į šalį. ES parduodami žaislai privalo būti paženklinti aiškiu ir simetrišku „CE“ ženklu, turi būti nurodyta žaislo sudėtis ir t.t. Iš www.livescience.com 6 Svarbu Svarbu Žemdirbių SaviŽudybėS Skaičiuojama, kad Indijoje per pastarąjį dešimtmetį nusižudė apie 200 000 ūkininkų. Tai siejama su metai po metų prastėjančiais javų derliais. Žurnalistas Palagummi Sainath tvirtina, kad skaičius gali būti kur kas didesnis, nes daugelyje vietovių nusižudžiusios moterys nėra pažymimos kaip ūkininkės. Pastebima, kad daugiausiai savižudybių registruojama keturiose Indijos valstybėse, kuriose intensyviausiai auginama medvilnė. Manoma, kad savižudybių epidemija prasidėjo 1997 m., kuomet buvo atimtos subsidijos už medvilnės auginimą. Garsi aktyvistė Vandana Šiva bei princas Čarlzas kaltina ir sėklų bei trąšų kompaniją „Monsanto“, kuri kaip tik tuo metu ėmė pristatinėti genetiškai modifikuotas rūšis. Iš www.independent.co.uk Skardinė iš kukurūzų Taivane sukurta „TIN CAN“ skardinė, kuri galėtų pakeisti įprastines aliuminio skardines. „Haoshi Studio“ dizaino kompanijos išradimas yra pagamintas iš sintetinamos rūgšties, gaunamos iš kukurūzų krakmolo. Tvirtinama, kad naujoji medžiaga (PLA) neturi jokių neigiamų savybių (kaip kad plastikas), taip pat ji yra visiškai suyranti. Skardinė gali tverti +43.3 laipsnius pagal Celsijų, skystis joje visiškai izoliuojamas. Ji viskuo panaši į savo gentainę iš aliuminio, tik jos dangtelis pritaikytas daugkartiniam naudojimui. Aliuminis yra vertinga žaliava. Perdirbus toną jo išsaugoma apie 36 barelius naftos. Eilinis amerikietis per dieną suvartoja dvi su puse skardines, bet dar 2008 buvo perdirbama tik apie 21.1 procentai išmetamų skardinių. Iš www.independent.co.uk Škotijoje sparčiai auga alternatyvios energetikos sektorius. Praėjusiais, 2010 m., daugiau nei ketvirtadalis visos energijos buvo išgauta iš atsinaujinančių šaltinių. Roseanna Cunningham, aplinkos ir klimato kaitos ministrė, sakė: „Škotija yra apdovanota nepaprastais gamtiniais ištekliais, ypač jūromis. Šiandieninė statistika patvirtina stabilų judėjimą link žalesnės ir švaresnės energetikos“. Ministrė patvirtino, kad 2011 m. tikrai tikimasi išgauti 31 procentą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių. Škotijos vyriausybė savo vizijoje įsivaizduoja, kad iki 2020 m. net 80 procentų elektros energijos poreikių galėtų būti patenkinti iš atsinaujinančių išteklių. Iš www.bbc.co.uk www.ozonas.lt „Žalėjanti“ Škotija „laimėS ekonomika“ Dažniausiai ekologinės tematikos filmai pasižymi verksmingumu. Naujo dokumentinio filmo „Laimės ekonomika“ (The Economics of Happiness) objektas gana smagus. Filme keliama mintis, kad vartotojiška kultūra sunaikino bendruomenes bei žmogaus ryšius su gamta. Filmo kūrėjai stebi, kaip pasaulis juda dviem priešingomis kryptimis iškart. Viena vertus, valstybių lygmeniu palaikoma globalizacija, stambios korporacijos. Kita vertus, visame pasaulyje pastebimas judesys iš „pašaknų“ – žmonių priešinimasis globalumui, siekis atkurti vietos ekonomikas, tvirtinti bendruomeninius ryšius. Filme pasisako šešių kontinentų atstovai, jų tarpe Samdhong Rinpoche (Tibeto valstybės Ministras pirmininkas tremtyje), garsi aplinkosaugininkė ir visuomenės veikėja iš Indijos Vandana Shiva, amerikietis rašytojas ir aplinkosaugininkas Bill McKibben, amerikietis ekonomistas, į žmones orientuoto plėtros forumo (People-Centered Development Forum) steigėjas bei direktorius David Korten ir britas politikas bei žurnalistas Zac Goldsmith. Visi jie teigia, kad jei bus atsigręžta į lokalumą, gis ne tik gamta – žmogus taip pat atgaus ilgainiui prarastą pasitenkinimo jausmą. „The Economics of Happiness“ Filmo kūrėjai: Helena Norberg- Hodge, Steven Gorelick & John Page www.theeconomicsofhappiness.org kova uŽ pieną Kanadoje valstybės įstatymai draudžia pardavinėti nepasterizuotą pieną. Teigiama, kad jį vartojant galima susirgti listerioze, užsikrėsti E. Coli (žarninėmis lazdelėmis) bakterijomis. Tenykštė valdžia tvirtina, kad nepasterizuoto pieno vartotojai rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis. Įstatymo oponentai pastebi, kad pasterizacija sunaikina visas bakterijas, net ir tas, kurios yra gerosios. O karvių, ganomų ant žolės, piene gausu A ir D vitaminų. Pasterizacija siejama su enzimų, vertingų maistinių medžiagų praradimu. Tvirtinama, kad maži veršiukai, girdyti pasterizuotu pienu, dažniau miršta. Manoma, kad pasterizuoto pieno vartotojams gresia įvairios alergijos, dantų irimas, augimo problemos ir t.t. Svarstoma, kad pasterizacija naudinga didelių fermų savininkams, kurie nesuinteresuoti maistingo pieno gavyba. Pastaruoju metu Kanadoje gausėja manančių, kad įstatymą būtina persvarstyti. Juolab, kad yra žinoma net pieno „kontrabanda“, kuomet jis įvežamas iš JAV. Be to, netrūksta ūkininkų, kurie nepaiso draudimo ir pienu aprūpina nemažai klientų. Iš www.cbs.ca 7