<strong>Valstybės</strong> <strong>vaiko</strong> <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> įvaikinimo tarnybos prie Socialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijos <strong>2011</strong> <strong>metų</strong> <strong>veiklos</strong> <strong>ataskaita</strong>35003000250020001500100050003384,9 3366,4 3349,9 3329 3244,6695,5 673,8 653,7 636,1 610,72007 2008 2009 2010 <strong>2011</strong>gyventojų skaičiusvaikų skaičius1 pav. Gyventojų <strong>ir</strong> vaikų skaičius Lietuvoje 2007–<strong>2011</strong> m. (tūkst.)Šiuo metu įva<strong>ir</strong>ių sričių specialistai bando ieškoti gyventojų skaičiaus kitimo priežasčių <strong>ir</strong>siūlyti galimus sprendinius šioms tendencijoms pakeisti. Tarnybos nuomone, vaikų skaičiausmažėjimą šalyje sąlygojo dvi pagrindinės priežastys:1. Mažėjantis gimstamumas: 2010 m. vaikų iki vienerių <strong>metų</strong> buvo 36 536, o <strong>2011</strong> m. tokiųmažylių buvo vienu tūkstančiu mažiau.Vertinant kiekvienos amžiaus grupės duomenis, pastebima, kad per metus, t. y. nuo 2010m. iki <strong>2011</strong> m. kiekvienais metais gimusių vaikų skaičius vidutiniškai sumažėjo po 500 vaikų.Pavyzdžiui, 2010 m. vienerių <strong>metų</strong> amžiaus vaikų buvo 34 845, tuo tarpu <strong>2011</strong> m. dvejų <strong>metų</strong>amžiaus vaikų buvo 34 110; atitinkamai devynerių <strong>metų</strong> amžiaus vaikų 2010 m. buvo 32 681, o<strong>2011</strong> m. – 32 172 dešimtmečių. Pastebima, kad šalyje daugiausiai pakito 10–14 m. <strong>ir</strong> 15–17 m.amžiaus vaikų skaičius. Kiekvienoje iš šių amžiaus grupių vaikų per metus vidutiniškai sumažėjopo 10 tūkst.2. Emigracija. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, <strong>2011</strong> m. išLietuvos išvyko 6240 vaikų iki 17 m. Tai sudarė 11,4 proc. visų emigravusių asmenų.<strong>2011</strong>6,24610,720109,972636,1200920083,1822,925653,7673,8vaikai iš visovaikai emigrantai20072,635695,50 200 400 600 8002 pav. Emigravę iš Lietuvos vaikai 2007–<strong>2011</strong> m.10
<strong>Valstybės</strong> <strong>vaiko</strong> <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> įvaikinimo tarnybos prie Socialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijos <strong>2011</strong> <strong>metų</strong> <strong>veiklos</strong> <strong>ataskaita</strong>Tėvai, kartu su savimi į svečią šalį išsiveždami vaikus, ne visada išsprendžia <strong>vaiko</strong>gyvenimo sąlygų, ugdymo <strong>ir</strong> priežiūros klausimus. Vėliau tai gali sąlygoti ne tik blogą <strong>vaiko</strong>savijautą <strong>ir</strong> nesaugumą, bet <strong>ir</strong> sukelti užsienio šalies socialinių tarnybų sus<strong>ir</strong>ūpinimą (apie tai –dalyje „Tarptautinių <strong>vaiko</strong> <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> priemonių taikymas“).Vertinant pastarųjų 5 <strong>metų</strong> rodiklius, emigravusių vaikų dalis, lyginant su bendruemigrantų skaičiumi, mažėja. Kaip <strong>ir</strong> ankstesniais metais, nemažai išvykstančių tėvų vaikusnusprendžia palikti giminaičių ar kitų asmenų globoje (apie tai – dalyje „Vaikų laikinoji globa tėvųprašymu“).Viena pagrindinių emigracijos priežasčių – nedarbas ar nepakankamai geros gyvenimosąlygos Lietuvoje. Pastaraisiais metais dėl pasaulio finansų krizės <strong>ir</strong> pasikeitusių ekonominių sąlygųšalyje nedarbas labai palietė ne tik 20–29 <strong>metų</strong> asmenis, t. y. jaunas mažus vaikus auginančiasšeimas, bet <strong>ir</strong> 40–44 m. amžiaus asmenis, auginančius mokyklinio amžiaus vaikus. Nedarbas yraviena pagrindinių skurdo priežasčių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atsidurti skurdedažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo <strong>ir</strong>išlaikomi vaikai ar du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų. Tokiomis sąlygomis, ypačšeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse, išauginti sveikus <strong>ir</strong> socialiai nepažeistus vaikus yra kurkas sunkiau. Nepritekliuje gyvenančioms šeimoms dažnai reiktų ne tik geresnio būsto ar transporto,bet <strong>ir</strong> praktinių patarimų, konsultacijų, popamokinės <strong>veiklos</strong> vaikams, glaudesnių šeimos narių,<strong>vaiko</strong> <strong>ir</strong> bendruomenės ryšių <strong>ir</strong> kt. Vis dėlto skurdas nėra tiesioginė vaikų nepriežiūros priežastis.Kaip <strong>ir</strong> ankstesniais metais, dažniausiai šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukiamos dėlg<strong>ir</strong>tavimo (apie tai – dalyje „Socialinės rizikos šeimos“).Nors vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, <strong>ir</strong> be tėvų globos likusių vaikų dalislyginant su bendru vaikų skaičiumi šalyje <strong>2011</strong> m. nepakito, t. y. jie sudaro po 1,7 proc. visų vaikų,per ataskaitinį laikotarpį vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius labai išaugo (apie tai – dalyje„Vaikai, netekę tėvų globos“.Vaikų, globojamų šeimose, skaičius <strong>2011</strong> m. mažėjo. Viena to priežasčių – mažesnisparengtų globėjų skaičius. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba <strong>2011</strong> m. parengė Globos (rūpybos) šeimoje<strong>ir</strong> šeimynoje skatinimo komunikacinę strategiją, kurios tikslas informuoti visuomenę apie vaikųglobą <strong>ir</strong> jos galimybes bei paraginti kiekvieną žmogų, galintį <strong>ir</strong> norintį dalytis savo namų šiluma sube tėvų globos likusiu vaiku, kreiptis į atitinkamas tarnybas (apie tai – dalyse „GIMK“ <strong>ir</strong> „Vaikųgloba šeimoje“).Vaiko gyvenimo kokybę nulemia ne tik saugios <strong>ir</strong> patogios gyvenimo sąlygos, jougdymas, bet <strong>ir</strong> bendravimas su tėvais <strong>ir</strong> aplinkiniais. Kaip rodo trumpojo numerio 116111<strong>ataskaita</strong>, neretai vaikai, skambinantys minėtu numeriu, ieško suaugusiojo dėmesio, palaikymo <strong>ir</strong>11