2011 metų veiklos ataskaita - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir ...

VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBAPRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA2012-02-29 Nr. 5-2Vilnius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaTURINYSĮVADAS................................................................................................................................................6I. TEISĖS AKTŲ TOBULINIMAS IR METODINĖS REKOMENDACIJOS............................7I. 1. Teisės aktų tobulinimas.................................................................................................................7I. 2. Metodinės rekomendacijos............................................................................................................7I. 3. Dalyvavimas darbo grupėse..........................................................................................................8II. BENDRA STATISTIKA................................................................................................................9III. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ (TARNYBŲ) ATSTOVAVIMAS VAIKOINTERESAMS TEISME IR IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE.......................................12IV. DUOMENŲ APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS IR JOSE AUGANČIUS VAIKUSSTATISTINĖ ANALIZĖ..................................................................................................................20IV. 1. Socialinės rizikos šeimos...........................................................................................................20IV. 2. Socialinės rizikos šeimų vaikai..................................................................................................26IV. 3. Iš apskaitos išbrauktos socialinės rizikos šeimos......................................................................27IV. 4. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikams nustatymo.....28IV. 5. Nuteistųjų lygtinis paleidimas...................................................................................................29V. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA.........................................................31V. 1. Vaikai, patyrę smurtą..................................................................................................................33V. 2. Kas smurtavo prieš vaikus..........................................................................................................37V. 3. Pagalbos organizavimas smurtą patyrusiems vaikams...............................................................38VI. TRUMPOJO NUMERIO 116111 VEIKLOS ATASKAITA..................................................40VII. BENDRA ĮTĖVIŲ IR GLOBĖJŲ (RŪPINTOJŲ) RENGIMO SISTEMA GIMK(GLOBĖJŲ IR ĮTĖVIŲ MOKYMAS IR KONSULTAVIMAS).................................................56VII. 1. Mokymai GIMK specialistams................................................................................................57VII. 1.1. Mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą.......................57VII. 1.2. Tęstiniai mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą.........58VII. 2. Projekto vykdytojų atestacija...................................................................................................582

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVII. 3. GIMK metodinės medžiagos leidyba ir reklama.....................................................................59VII. 4. GIMK specialistų kvalifikacijos kėlimo mokymai ir kita veikla.............................................59VII. 5. Projektų vykdytojų veiklos rezultatai.......................................................................................60VII. 5. 1. GIMK mokymų kokybės ir efektyvumo vertinimas............................................................64VIII. STATISTINĖ INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2011 METAIS............................67VIII. 1. Vaikų globa tėvų prašymu......................................................................................................67VIII. 2. Vaikai, netekę tėvų globos .....................................................................................................69VIII. 2. 1. Globos nustatymo pagrindai...............................................................................................70VIII. 2. 2. Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba).......................................72VIII. 2. 3. Globa šeimoje.....................................................................................................................72VIII. 2. 4. Globa šeimynoje.................................................................................................................74VIII. 2. 5. Globa institucijoje...............................................................................................................75VIII. 2. 6. Tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, teisinių statusųanalizė..................................................................................................................................................79VIII. 2. 7. Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų................................................83VIII. 2. 8. Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys...........................................................................84IX. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS..........................................................................................86IX. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita.................................................................................................86IX. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,apskaita................................................................................................................................................95IX. 3. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitosanalizė per 2011 m. .............................................................................................................................96IX. 4. Įvaikintojų paveikslas................................................................................................................97IX. 5. Šeimų (asmenų) lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui...............................................................100IX. 6. 2011 m. iš sąrašo išbrauktos šeimos........................................................................................100X. VAIKŲ, LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOSPILIEČIAMS, NUOLAT GYVENANTIEMS LIETUVOJE, 2011 METAIS...........................102X. 1. Įvaikinti vaikai..........................................................................................................................102X. 2. Įvaikinusios šeimos (asmenys)..................................................................................................107X. 3. Įvaikinimas vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui........................................................1103

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXI. TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO LIETUVOJE ORGANIZAVIMAS ...............................113XI. 1. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos........................................................114XI. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių,kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas užsienietis, ir užsieniečių apskaita..............121XI. 3. Įvaikintojų paveikslas..............................................................................................................125XI. 4. Šeimų lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui...............................................................................125XI. 5. 2011 m. iš sąrašo išbrauktos šeimos........................................................................................130XII. VAIKŲ, LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOSPILIEČIAMS, NUOLAT GYVENANTIEMS UŽSIENYJE, SUTUOKTINIAMS, KURIŲVIENAS YRA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS, O KITAS UŽSIENIETIS, IRUŽSIENIEČIAMS 2011 METAIS.................................................................................................132XII. 1. Įvaikinti vaikai........................................................................................................................132XII. 2. Įvaikinusios šeimos................................................................................................................138XII. 3. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus....................................................141XIII. ĮVAIKINTŲ VAIKŲ BIOLOGINIŲ TĖVŲ IR KITŲ GIMINAIČIŲ PAIEŠKA..........142XIV. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS................144XIV. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas.................144XIV. 1. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas............................................................................145XIV. 1. 2. Neteisėtai išvežamo (laikomo) vaiko paveikslas..............................................................147XIV. 1. 3. Neteisėtai vaiką išvežusio ar laikančio asmens paveikslas...............................................148XIV. 1. 4. Teisė matytis su vaiku.......................................................................................................149XIV. 1. 5. Probleminiai aspektai........................................................................................................150XIV. 2. Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas.....................................................152XIV. 2. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje....................154XIV. 2. 2. Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimas į Lietuvos Respubliką....158XIV. 2. 3. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems LietuvosRespublikoje.....................................................................................................................................159XIV. 2. 4. Vaikų, užsienio valstybių piliečių, globa Lietuvoje ir vaikų, Lietuvos Respublikospiliečių, globa užsienyje...................................................................................................................1614

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXIV. 2. 5. Probleminiai aspektai......................................................................................................163XV. BENDRADARBIAVIMAS....................................................................................................165XV. 1. Tarnybos ir vaikų globos namų bendradarbiavimas.............................................................165XV. 2. Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) specialistų kvalifikacijos tobulinimas....................171XV. 3. Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) specialistų konsultavimas ir metodinė pagalba......172XV. 4. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis.......................................................................174XV. 5. Viešieji ryšiai........................................................................................................................175XVI. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA....................................................................179XVI. 1. Raštvedyba............................................................................................................................181XVI. 2. Archyvas...............................................................................................................................182XVI. 3. Personalas.............................................................................................................................182XVI. 4. Viešieji pirkimai...................................................................................................................183PABAIGA........................................................................................................................................1855

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaĮVADAS2011 metais, kaip ir ankstesniaisiais, pagrindinis klausimas išliko toks pats: kodėlvaikams turi būti teikiama pirmenybė? Jie auga ir vystosi, todėl jiems reikalingas ypatingasdėmesys ir tam tikros sąlygos. Siekiant jas užtikrinti, bet koks suaugusiųjų priimamas sprendimasturi būti derinamas su vaiko interesais.Vienas pagrindinių vaiko poreikių pripažįstamas ir Jungtinių Tautų vaiko teisiųkonvencijos preambulėje – vaikas gali visapusiškai ir harmoningai vystytis tik šeimos aplinkoje,jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Vis dėlto dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių šeima galiatsidurti sudėtingoje situacijoje, todėl pagrindinė valstybės pareiga – stiprinti paramą šeimai, kad jigalėtų vaiką mylėti ir suprasti.Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad valstybės taiko skirtingas prevencinespriemones, stiprindamos šeimą ir užkirsdamos kelią vaikų palikimui. Lietuvoje pagrindinė vaikųpalikimo prevencinė priemonė yra paslaugos, teikiamos socialinės rizikos šeimoms. Kaip rodoskaičiai, per 3 metus socialinės rizikos šeimų Lietuvoje sumažėjo 41,46 %, o jose buvo 45,2 %mažiau vaikų, tačiau tai vis dar sudaro 1,7 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Pastebimatendencija, kad socialinė pagalba dažniausiai teikiama tik sudėtingas ir užsitęsusias problemaspatiriančioms šeimoms, kas sumažina atpažinimo ir prevencinio darbo su krizėje ar pirmąkartsudėtingoje situacijoje atsidūrusiomis šeimomis galimybę. Didelė problema – 10–14 metų amžiausvaikai, kurie sudaro didžiąją dalį socialinės rizikos šeimose ir vaikų globos namuose augančiųvaikų. Tokiems vaikams labai svarbu jausti ne tik abipusį ryšį, bet ir pasitikėjimą suaugusiuoju, kadjie turėtų iš ko mokytis, kaip gyventi, spręsti kylančias problemas, suvokti pagrindinės gyvenimovertybės ir kt.Kitas svarbus klausimas – globos šeimoje skatinimas. Ne vienerius metus teikiamosglobėjų atrankos, parengimo ir įvertinimo paslaugos ataskaitiniu laikotarpiu papildytos irpaslaugomis, teikiamomis po to, kai vaikas patenka į šeimą. Šiomis paslaugomis siekiama stiprintiglobėjų šeimas, padėti joms, sprendžiant kylančias problemas ir užtikrinant tinkamą vaiko teisiųįgyvendinimą. Nežiūrint šių naujovių, 2011 metais globėjų šeimų parengta mažiau nei tikėtasi. Kaipparodė Tarnybos užsakymu atlikti tyrimai, žmonės bijo prisiimti atsakomybę už kitą vaiką, mano,kad nesusidorotų su nauju vaidmeniu ir pan.Atsižvelgiant į tai, būtina ir toliau stiprinti paslaugas šeimai, plėtoti globėjų atranką irrengimą, kad tėvų priežiūros netekę vaikai galėtų augti šeimos aplinkoje, nes tik stipri šeimaužtikrina svarbiausius vaiko poreikius ir padeda kurti tvirtą visuomenę.6

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaI. TEISĖS AKTŲ TOBULINIMAS IR METODINĖS REKOMENDACIJOSI. 1. Teisės aktų tobulinimasViena iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos irdarbo ministerijos (toliau – Tarnyba) vykdomų funkcijų – teikti Socialinės apsaugos ir darboministerijai (toliau – SADM) pasiūlymus, išvadas ir teisės aktų projektus, susijusius su vaiko teisiųir teisėtų interesų įgyvendinimu.Vykdydama šią funkciją, Tarnyba 2011 m. SADM teikė:1) pasiūlymus dėl keičiamų Vaiko globos organizavimo nuostatų;2) institucijoje globojamojo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašoprojektą, kuris SADM 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559 buvo patvirtintas;3) pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 152, 157,158, 159 ir 164 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesokodekso 360 ir 362 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 360 1 įstatymų projekto;4) įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniovalstybių institucijoms tvarkos aprašo projektą (toliau – Tvarkos aprašo projektas). Šis Tvarkosaprašo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į Hagos konferencijos dėl tarptautinės privatinėsteisės Nuolatinio biuro parengtas gerosios praktikos rekomendacijas. Tvarkos aprašo projektasdetalizavo įgaliotų užsienio valstybių akredituotų institucijų ir jų atstovų funkcijas, teises irpareigas, sugriežtino atsakomybę, finansinės naudos gavimo už teikiamas paslaugas kontrolę.Tarnybai taip pat numatyta teisė pagal kompetenciją atitinkamose srityse leisti įsakymus.Tarnyba, pasinaudodama šia teise, 2011 metais parengė ir Tarnybos direktoriaus įsakymupatvirtino:1) Valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolės tvarkos aprašą, kuris nustato Projektų dėlglobėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimopaslaugų, gavusių valstybės finansavimą, tikslinio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolėspagrindinius principus, uždavinius bei vykdymą;2) Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiemspaslaugų teikimo rekomendacijas.I. 2. Metodinės rekomendacijosValstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darboministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu7

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaNr. 1114, 6.3. punktas numato, kad Tarnyba pagal kompetenciją koordinuoja savivaldybių vaikoteisių apsaugos tarnybų darbą ir teikia joms metodinę paramą vaiko teisių apsaugos praktinioįgyvendinimo klausimais. Tarnyba 2011 metais savivaldybių vaiko teisių pasaugos skyriams(tarnyboms) (toliau – VTAS) pateikė nuomonę dėl:administracinio nurodymo surašymo;Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo;dėl vaiko teisių apsaugos skyrių ir teritorinių prokuratūrų bendradarbiavimo;dėl tėvų teisių ir pareigų perleidimo tretiesiems asmenims;dėl asmenų, norinčių tapti globėjais (rūpintojais) ir įvaikintojais, sveikatos pažymų;dėl vaiko svečiavimosi biologinių tėvų, kuriems apribota valdžia ar vaikas nuo jų atskirtas,ir globėjų, atleistų ar nušalintų nuo pareigų, šeimoje;dėl vaiko teisių apsaugos skyrių dalyvavimo vykdant teismo sprendimus, kuriais nustatomavaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka;dėl vaiko globėjo (rūpintojo) nušalinimo ar atleidimo iš pareigų bei dėl vaiko globėjo(rūpintojo) paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kai vaikui yra nustatytanuolatinė globa (rūpyba), ir dėl šeimynos sutikimo dėl vaiko įvaikinimo.I. 3. Dalyvavimas darbo grupėseTarnybos specialistai nuolat bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis irnevyriausybinėmis organizacijomis, aktyviai dalyvauja komisijų ir darbo grupių veikloje. Per2011 metus tarnybos specialistai dalyvavo šių komisijų ir darbo grupių veikloje:1. vaiko gerovės taryboje;2. tarpinstitucinės koordinacinės probacijos taryboje;3. darbo grupėje dėl Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų įstatymo 7 str. pakeitimo.Pateikti pasiūlymai SADM keisti minėto įstatymo 7 str. 2 d. nuostatą, numatančią, kad norint atliktivaiko biomedicininį tyrimą, reikia gauti VTAS sutikimą;4. darbo grupėje kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatospriežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams)tvarkos aprašui parengti. Šios darbo grupės rezultatas – parengtas ir 2011 m. lapkričio 4 d.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-2068/ A1-467/ V-946patvirtintas Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūrospaslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkosaprašas;5. vaikų dienos centrų projektų atrankos konkurso vertinimo komisijoje;8

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita6. įstaigų ir organizacijų, teikiančių kompleksines paslaugas vaikui ir motinai (tėvui),esantiems krizinėje situacijoje, atrankos konkurso vertinimo komisijoje (įvertinta 14 projektų);7. darbo grupėje dėl Įvaikinimo apskaitos tvarkos aprašo projekto derinimo. ParengtasĮvaikinimo apskaitos tvarkos aprašo projektas ir su tuo susiję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – LR CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) pakeitimai.II. BENDRA STATISTIKAStatistinė informacija apie vaikus – labai svarbus duomenų šaltinis, siekiant įvertinti vaikųgyvenimo lygį, socialinę pagalbą, teisingą išteklių paskirstymą įvairioms vaikų amžiaus grupėms,pagal jų gyvenamąją vietą ir pan. Socialiniai rodikliai padeda tinkamai planuoti ir įgyvendintiįvairias valstybės programas. Juos vertinant, svarbiausia atskleisti ir palyginti ne tik skaičius, bet irsocialinius reiškinius, kuriuos atspindi tam tikri rodikliai. Pastarieji tarpusavyje glaudžiai susiję irdaro įtaką vaikų padėčiai šalyje.Tarnyba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimąNr. 695 „Dėl statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo patvirtinimo“, renka, kaupia iranalizuoja socialinius rodiklius apie socialinės rizikos šeimas, smurtą patyrusius vaikus, be tėvųglobos likusius vaikus, vaikų globą, įvaikinimą ir tarptautinių apsaugos priemonių taikymą. Kaipminėta, į SPIS sistemą kelerius pastaruosius metus miestų ir rajonų VTAS suvedinėjo statistiniusmetų veiklos duomenis. Pažymėtina, kad Tarnybos 2011 metų veiklos ataskaitoje pateikiamastatistinių duomenų apie vaikų padėtį (socialinės rizikos šeimose augančius vaikus, smurtą priešvaikus, vaikų globą ir VTAS atstovavimą teismuose) analizė parengta, remiantis SPIS sistemojeesančiais duomenimis. Tarnyba, atlikdama minėtų duomenų analizę bei lygindama 2010–2011 m.statistinius duomenis, pastebėjo, kad kai kurių sričių statistiniai duomenys skiriasi. Tarnybosnuomone, galima daryti prielaidą, kad nežiūrint to, jog Tarnyba nuolat atkreipdavo VTAS dėmesį įtai, jog jie privalo tinkamai suvesti minėtus duomenis į SPIS, ne visų savivaldybių VTAS atsakingaivykdė šią funkciją.Gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai mažėja. Tai daro įtaką ir vaikųskaičiui šalyje. Pavyzdžiui, 2010–2011 metais gyventojų Lietuvoje sumažėjo 84,4 tūkst. ir nettrečdalis jų (25,4 tūkst.) buvo vaikai. Lyginant su bendru gyventojų skaičiumi, nuo 2007 m. vaikųLietuvoje sumažėjo 1,7 proc.9

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita35003000250020001500100050003384,9 3366,4 3349,9 3329 3244,6695,5 673,8 653,7 636,1 610,72007 2008 2009 2010 2011gyventojų skaičiusvaikų skaičius1 pav. Gyventojų ir vaikų skaičius Lietuvoje 2007–2011 m. (tūkst.)Šiuo metu įvairių sričių specialistai bando ieškoti gyventojų skaičiaus kitimo priežasčių irsiūlyti galimus sprendinius šioms tendencijoms pakeisti. Tarnybos nuomone, vaikų skaičiausmažėjimą šalyje sąlygojo dvi pagrindinės priežastys:1. Mažėjantis gimstamumas: 2010 m. vaikų iki vienerių metų buvo 36 536, o 2011 m. tokiųmažylių buvo vienu tūkstančiu mažiau.Vertinant kiekvienos amžiaus grupės duomenis, pastebima, kad per metus, t. y. nuo 2010m. iki 2011 m. kiekvienais metais gimusių vaikų skaičius vidutiniškai sumažėjo po 500 vaikų.Pavyzdžiui, 2010 m. vienerių metų amžiaus vaikų buvo 34 845, tuo tarpu 2011 m. dvejų metųamžiaus vaikų buvo 34 110; atitinkamai devynerių metų amžiaus vaikų 2010 m. buvo 32 681, o2011 m. – 32 172 dešimtmečių. Pastebima, kad šalyje daugiausiai pakito 10–14 m. ir 15–17 m.amžiaus vaikų skaičius. Kiekvienoje iš šių amžiaus grupių vaikų per metus vidutiniškai sumažėjopo 10 tūkst.2. Emigracija. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. išLietuvos išvyko 6240 vaikų iki 17 m. Tai sudarė 11,4 proc. visų emigravusių asmenų.20116,24610,720109,972636,1200920083,1822,925653,7673,8vaikai iš visovaikai emigrantai20072,635695,50 200 400 600 8002 pav. Emigravę iš Lietuvos vaikai 2007–2011 m.10

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaTėvai, kartu su savimi į svečią šalį išsiveždami vaikus, ne visada išsprendžia vaikogyvenimo sąlygų, ugdymo ir priežiūros klausimus. Vėliau tai gali sąlygoti ne tik blogą vaikosavijautą ir nesaugumą, bet ir sukelti užsienio šalies socialinių tarnybų susirūpinimą (apie tai –dalyje „Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas“).Vertinant pastarųjų 5 metų rodiklius, emigravusių vaikų dalis, lyginant su bendruemigrantų skaičiumi, mažėja. Kaip ir ankstesniais metais, nemažai išvykstančių tėvų vaikusnusprendžia palikti giminaičių ar kitų asmenų globoje (apie tai – dalyje „Vaikų laikinoji globa tėvųprašymu“).Viena pagrindinių emigracijos priežasčių – nedarbas ar nepakankamai geros gyvenimosąlygos Lietuvoje. Pastaraisiais metais dėl pasaulio finansų krizės ir pasikeitusių ekonominių sąlygųšalyje nedarbas labai palietė ne tik 20–29 metų asmenis, t. y. jaunas mažus vaikus auginančiasšeimas, bet ir 40–44 m. amžiaus asmenis, auginančius mokyklinio amžiaus vaikus. Nedarbas yraviena pagrindinių skurdo priežasčių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atsidurti skurdedažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo irišlaikomi vaikai ar du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų. Tokiomis sąlygomis, ypačšeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse, išauginti sveikus ir socialiai nepažeistus vaikus yra kurkas sunkiau. Nepritekliuje gyvenančioms šeimoms dažnai reiktų ne tik geresnio būsto ar transporto,bet ir praktinių patarimų, konsultacijų, popamokinės veiklos vaikams, glaudesnių šeimos narių,vaiko ir bendruomenės ryšių ir kt. Vis dėlto skurdas nėra tiesioginė vaikų nepriežiūros priežastis.Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukiamos dėlgirtavimo (apie tai – dalyje „Socialinės rizikos šeimos“).Nors vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, ir be tėvų globos likusių vaikų dalislyginant su bendru vaikų skaičiumi šalyje 2011 m. nepakito, t. y. jie sudaro po 1,7 proc. visų vaikų,per ataskaitinį laikotarpį vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius labai išaugo (apie tai – dalyje„Vaikai, netekę tėvų globos“.Vaikų, globojamų šeimose, skaičius 2011 m. mažėjo. Viena to priežasčių – mažesnisparengtų globėjų skaičius. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba 2011 m. parengė Globos (rūpybos) šeimojeir šeimynoje skatinimo komunikacinę strategiją, kurios tikslas informuoti visuomenę apie vaikųglobą ir jos galimybes bei paraginti kiekvieną žmogų, galintį ir norintį dalytis savo namų šiluma sube tėvų globos likusiu vaiku, kreiptis į atitinkamas tarnybas (apie tai – dalyse „GIMK“ ir „Vaikųgloba šeimoje“).Vaiko gyvenimo kokybę nulemia ne tik saugios ir patogios gyvenimo sąlygos, jougdymas, bet ir bendravimas su tėvais ir aplinkiniais. Kaip rodo trumpojo numerio 116111ataskaita, neretai vaikai, skambinantys minėtu numeriu, ieško suaugusiojo dėmesio, palaikymo ir11

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitapatarimų, nes viso to jie negauna namuose (apie tai – dalyje „Trumpojo numerio 116111 metųveiklos ataskaita“).Taigi, kaip ir ankstesniais metais, valstybės pagrindinis uždavinys – užtikrinti tinkamą vaikųteisių įgyvendinimą bei imtis visų reikiamų priemonių toliau tobulinant vaiko teisių apsaugossistemą šalyje, kad kiekvienas suaugusiųjų priimamas sprendimas būtų sietinas su vaiko interesais irjo gerove.III. VTAS ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR IKITEISMINIOTYRIMO ĮSTAIGOSEVTAS Socialinės paramos informacine sistema (toliau – SPIS), kurioje fiksuojami irstatistiniai su VTAS veikla susiję duomenys, naudojasi nuo 2007 metų. 2007–2008 metais vykdytimokymai VTAS, kaip dirbti su SPIS. Kadangi ne visiems VTAS iš karto pavyko tinkamai suvestiduomenis į SPIS ir suformuoti ataskaitas, Tarnyba rinko ir apibendrindavo VTAS statistiniusduomenis Excel formatu. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m.gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-547 buvo pakeistas Socialinės paramos šeimai informacinėssistemos nuostatų ir Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 8punktas, kuriuo Tarnybai suteikiamas SPIS tvarkytojo statusas.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2007 metų iki 2011 metų statistika apie VTASatstovavimą buvo suskirstyta į tris grupes (atstovavimo vaiko interesams) atvejų:A grupė – VTAS teismui ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateiktų ieškinių, pareiškimų,prašymų, protokolų skaičius civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose;B grupė – VTAS teismui ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateiktų išvadų ir pažymųskaičius civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose;C grupė – posėdžių ir apklausų, kuriose dalyvavo VTAS atstovas, skaičius civilinėse,baudžiamosiose ir administracinėse bylose.Pažymėtina, kad statistikos lentelė buvo sudaryta pagal teisės aktų reikalavimus, t. y.pagal LR CK, LR CPK ir Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų normas, numatančias, kadtam tikroje byloje VTAS teikia tik tam tikros rūšies dokumentus. Vis dėlto praktikoje dažnaipasitaiko, kad VTAS yra įpareigojamas dalyvauti teisės aktuose nenumatytuose procesiniuoseveiksmuose (teismuose ar ikiteisminio tyrimo metu) ir teikti teisės aktuose nenumatytos rūšiesdokumentus. Todėl 2011 metais SPIS 14 lentelė, kurioje pateikiami VTAS atstovavimo vaikointeresams ikiteisminėse institucijose ir teismuose statistiniai duomenys, buvo papildyta.Pakoregavus 2011 ataskaitos formą, kyla sunkumų lyginant ankstesnių metų statistiką su šių metųstatistika. Todėl lyginama bus ne atskirų dokumentų rūšių skaičius (pavyzdžiui, ieškinių, prašymų ir12

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitapan.), o dokumentų grupės (visų A ir (ar) B grupėje esančių dokumentų rūšių suma) skaičius.Atskirų dokumentų skaičių galima pamatyti, analizuojant pridėtą ataskaitos formą.Informacijoje apie VTAS atstovavimą 2011 m. pateikiami papildomai nauji duomenysapie:• apeliacinius skundus, atsiliepimus į pateiktus procesinius dokumentus ir skundus dėl ikiteisminiotyrimo metu priimtų sprendimų;• buities sąlygų tyrimo aktus, informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas formas, aktus,kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitus dokumentus.Civilinis procesasA grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimaiį pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtųsprendimų (toliau – procesiniai dokumentai). VTAS 2011 metais teismams ir ikiteisminio tyrimoinstitucijoms pateikė 1624 (2010 – 1438) procesinius dokumentus. Pateikiant visus aukščiaupaminėtiems dokumentams (išskyrus atsiliepimus į pateiktus procesinius dokumentus) teismams arikiteisminio tyrimo įstaigoms, inicijuojamos civilinės, administracinės, baudžiamosios bylos arskundžiami tam tikri teisines pasekmes turintys teismų ar ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai.Šių dokumentų parengimas iš VTAS reikalauja nemažai laiko ir teisinių žinių.Kaip ir praėjusiais metais, dažniausiai į teismus buvo kreiptasi dėl laikino ar neterminuototėvų valdžios apribojimo – pateikti 604 (2010 – 657) procesiniai dokumentai. Atkreiptinas dėmesys,kad nors LR CK bei LR CPK numato, jog tokio pobūdžio byla inicijuojama paduodant ieškinį,praktikoje VTAS teikia ne tik ieškinius, bet ir prašymus bei pareiškimus.VTAS, kaip ir ne vienerius metus iš eilės, daugiausia procesinių dokumentų teikė bylose netik dėl tėvų valdžios ribojimo, bet ir dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo bei dėl naujoglobėjo paskyrimo – 245 (2010 – 455). 2011 metais 46 %, lyginant su 2010 metais, sumažėjoVTAS inicijuotų aptariamos kategorijos bylų. Pažymėtina, kad 2010 metais, priėmus Šeimynųįstatymą, iki tol veikusios šeimynos turėjo būti likviduotos ir vietoj jų įsteigtos naujos.Likviduojamos šeimynos buvo atleidžiamos nuo globėjo (rūpintojo) pareigų. 2010 metais 104atvejais nuo globėjo (rūpintojo) pareigų šeimynos buvo atleistos ar nušalintos. Šiemet tik 42atvejais šeimynos buvo atleistos iš globėjo (rūpintojo) pareigų. Taigi, 2011 metais tris kartussumažėjęs šeimynos atleidimo ar nušalinimo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atvejų skaičius lemia,kad VTAS 2011 metais pateikė beveik per pusę mažiau procesinių dokumentų bylose dėl globėjo(rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo (ir dėl naujo globėjo (rūpintojo) skyrimo).13

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2011 metais VTAS teismams pateikė 125 (2010 – 187) procesinius dokumentus bylose dėlvaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) skyrimo.Atkreiptinas dėmesys į teisminiuose ginčuose dėl vaiko vardo, pavardės, gyvenamosiosvietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant VTAS teikiamus dokumentus.LR CK numato, kad VTAS ginčuose dėl vaikų teikia išvadą. VTAS nėra subjektas, galintisinicijuoti tokią bylą, taip pat nėra tokios bylos šalis (ir neturėtų būti įtraukiamas trečiuojusuinteresuotu asmeniu, nes toks asmuo turi palaikyti vieną iš ginčo šalių, o VTAS yra nešališkavaiką ginanti institucija). Tokioje byloje VTAS turėtų būti įtraukiamas į procesą kaip išvadąteikianti institucija, tačiau praktikoje teismai į tokius ginčus VTAS įtraukia kaip trečiąjį asmenį irįpareigoja pateikti atsiliepimus dėl pareikštų ieškinių, o ne išvadas dėl ginčo. 2011 metais tokiųatsiliepimų VTAS pateikė 171.B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaikogyvenimo ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitidokumentai (toliau – kiti dokumentai). 2011 metais VTAS pateikė 13044 tokio pobūdžiodokumentų (2010 – 14564), daugiausia jų buvo išvados. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiaprocesinių dokumentų pateikta civilinėse bylose dėl teismo leidimų išdavimo – 4511 (2010 – 4578),ginčuose dėl vaiko vardo, pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku irdalyvavimo jį auklėjant ir kitais atstovavimo vaiko interesams atvejais – 3874 (2010 – 4119), dėlišlaikymo priteisimo, kai nepilnamečių tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savonepilnamečius vaikus – 1159 (2010 – 1531). Beveik visų rūšių minėtose bylose, VTAS pateikiamųnurodytos rūšies procesinių dokumentų skaičius šiek tiek mažėja.C grupė. Posėdžiai ir apklausos. 2011 metais VTAS atstovai dalyvavo 13985 (2010 –22128) posėdžiuose ir apklausose. Šis skaičius, lyginant su 2010 metais, sumažėjo 47 %. Tarnybanegali argumentuotai pagrįsti tokio žymaus sumažėjimo. Viena iš galimų priežasčių – ne visi VTASsuveda visus duomenis į SPIS.Baudžiamasis procesasA grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimaiį pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtųsprendimų. 2011 metais VTAS ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pateikė 57 (2010 –103) procesinius dokumentus, kuriais inicijuojami baudžiamieji procesai ar apskundžiami teismo arikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai, susiję su vaiku. VTAS baudžiamąsias bylas 2011 metaisinicijavo, pateikdami 45 % mažiau dokumentų nei 2010 m.14

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaB grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaikogyvenimo ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitidokumentai (toliau – kiti dokumentai). 2011 metais pateikti 1178 (2010 – 618) kiti dokumentai.Jų pateikta beveik 47 % daugiau nei 2010 metais. Taigi, darytina išvada, kad VTAS 2011 metaismažiau bylų inicijavo patys, tačiau dokumentų per metus pateikė dvigubai daugiau nei 2010 metais.Viena iš šios rūšies pateiktų dokumentų skaičiaus padidėjimo priežasčių – 2011 m. sausio 27 d.buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, SADM ir Lietuvos Respublikosvaiko teisių apsaugos kontrolieriaus bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas),numatantis aiškią tvarką, kokiais atvejais ir kokią informaciją VTAS turi pateikti ikiteisminiotyrimo pareigūnui ar prokurorui. Šio Susitarimo pagrindu buvo parengtos ir Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtintos Vaiko teisiųapsaugos skyrių ir teritorinių prokuratūrų bendradarbiavimo ginant vaiko teises rekomendacijos.C grupė. Posėdžiai ir apklausos. 2011 metais VTAS dalyvavo 5050 (2010 – 7234)baudžiamųjų bylų posėdžių ir (ar) apklausų. Nurodyto skaičiaus mažėjimą galbūt lėmė, tai, kad nevisi VTAS suvedė visus duomenis į SPIS.Administracinis procesasA grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimaiį pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtųsprendimų. 2011 metais VTAS administraciniame procese parengė 611 (2010 – 655) procesiniųdokumentų. Daugiausia jų sudarė administracinių teisės pažeidimų protokolai – 582, tačiau teikta irkitokių dokumentų (18 pareiškimų ir 10 prašymų).B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaikogyvenimo ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitidokumentai. VTAS 2011 metais parengė 125 (2010 – 135) aptariamos dokumentų grupėsdokumentus.C grupė. Posėdžiai ir apklausos. 2011 metais VTAS dalyvavo 189 (2010 – 337)administracinių bylų posėdžiuose ir (ar) apklausose. Kaip ir civilinių bei baudžiamųjų bylų atveju,matome, kad 2011 metais posėdžių ir apklausų (administraciniame procese), kuriuose dalyvavoVTAS atstovas, yra gerokai mažiau (net 44 %) nei pernai.Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimųkodekso (toliau – ATPK) 260 1 straipsnis, numatantis pareigą institucijoms, surašančiomsadministracinius protokolus, surašyti administracinius nurodymus. VTAS yra subjektai, galintys15

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitasurašyti administracinius protokolus dėl ATPK 181, 181 1 , 181 2 , 181 3 straipsnių pažeidimų.Praktiškai įgyvendinant normą, numatančią pareigą surašyti administracinius nurodymus, VTASkilo nemažai neaiškumų, pavyzdžiui, kokio dydžio baudą reikėtų nurodyti administraciniamenurodyme, kai ATPK straipsnio, už kurio pažeidimą asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,sankcijoje nėra numatyta minimali bauda; į kokią sąskaitą turi būti sumokėta administraciniamenurodymu numatyta bauda ir šios įmokos kodas; ar asmuo, pažeidęs tam tikrą ATPK straipsnį irsumokėjęs administraciniame nurodyme numatytą sumą, yra laikomas baustu; ar yra surašomasadministracinis nurodymas, jeigu konkretaus ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsniosankcijoje kaip vienintelė administracinė nuobauda numatytas įspėjimas; dėl priemonių, kuriospadėtų VTAS gauti informaciją apie tai, ar asmuo jau buvo per metus baustas administracine tvarka,bei duomenis, ar asmuo sumokėjo administraciniame nurodyme numatytą baudą. Dėl atsakymų įkilusius klausimus ir galimų problemų sprendimo būdų Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikosteisingumo ministeriją, SADM, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, Lietuvos Respublikosvalstybinę mokesčių inspekciją ir Lietuvos Respublikos policijos departamentą. Remiantis iškompetentingų institucijų surinkta informacija bei nuomonėmis, VTAS buvo parengtas Tarnybosmetodinis raštas, kaip praktikoje taikyti administracinį nurodymą. Savivaldybių administracijomspateikti siūlymai sudaryti bendradarbiavimo ir duomenų teikimo sutartis su Lietuvos RespublikosPolicijos departamentu bei Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansųministerijos. Tarnyba neturi duomenų, kiek savivaldybių sudarė minėtas sutartis, kurių pagrinduVTAS galėtų gauti informaciją apie tai, ar asmuo jau buvo per metus baustas administracine tvarka,bei duomenis, ar asmuo sumokėjo administraciniame nurodyme numatytą baudą. Minėtų sutarčiųsudarymas turi įtakos VTAS galimybei surašyti administracinius nurodymus.Išvados1. VTAS neretai įpareigojamas dalyvauti teisės aktuose nenumatytuose procesiniuoseveiksmuose (teismuose ar ikiteisminio tyrimo metu) ir teikti teisės aktuose nenumatytos rūšiesdokumentus.2. VTAS baudžiamąsias bylas 2011 metais inicijavo, pateikdami 45 % mažiau dokumentųnei 2010 m, tačiau išvadų, pažymų, buities sąlygų tyrimo aktų, informacijos apie vaiko gyvenimo irauklėjimo sąlygas formų, aktų, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitų dokumentų pateiktabeveik 47 % daugiau nei 2010 metais. Tokį padidėjimą lėmė pasirašytas Lietuvos Respublikosgeneralinės prokuratūros, SADM ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriausbendradarbiavimo susitarimas bei jo pagrindu parengtos ir Lietuvos Respublikos socialinės16

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaapsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir teritoriniųprokuratūrų bendradarbiavimo ginant vaiko teises rekomendacijos.3. 2011 metais labai sumažėjo posėdžių ir apklausų civilinėse (47 % mažiau),baudžiamosiose (30 % mažiau) ir administracinėse bylose (40 % mažiau) kuriuose dalyvavo VTASdarbuotojai.1 lentelė. VTAS pateiktų ieškinių, prašymų, pareiškimų, protokolų, apeliacinių skundų, atsiliepimų į pateiktąprocesinį dokumentą ir skundų dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų skaičiusVTAS ikiteisminio tyrimo įstaigai, teismui pateiktų ieškinių, pareiškimų, prašymų, protokolų ir kitųdokumentų skaičiusAtstovavimas vaikointeresams ikiteisminiamebei teisminiame proceseskundai dėlapeliacini atsiliepimai įprašyprotokolaikiteisminio tyrimoieškiniaipareiškimaiai pateiktą procesinįmaiimetu priimtųskundai dokumentąsprendimų1. Civilinėse bylose dėl: 686 165 368 11 3 389 21.1. vaiko atskyrimo nuotėvų (tėvo ar motinos)1.2. vaiko atskyrimo nuotėvų panaikinimo1.3. tėvų nušalinimo nuovaikams priklausančio turtonetinkamo tvarkymo1.4. teismo duoto vienam išsutuoktinių leidimo atlikti tamtikrus veiksmus pakeitimo arpanaikinimo1.5. nuolatinės globos(rūpybos) nustatymo irglobėjo (rūpintojo) paskyrimo1.6. globėjo (rūpintojo)atleidimo, nušalinimo (ir dėlnaujo globėjo (rūpintojo)paskyrimo)1.7. nepilnamečiopripažinimo visiškai veiksniu(emancipuotu)1.8. nepilnamečio visiškoveiksnumo pripažinimopanaikinimo1.9. atėmimo išnepilnamečio nuo 14 iki 18metų teisės savarankiškaidisponuoti savo pajamomisbei turtu1.10. santuokos pripažinimonegaliojančia, kai pažeistosjos sudarymo sąlygos1.11. vaiko kilmės iš motinosnustatymo36 5 1 0 0 2 00 2 0 0 0 0 02 0 2 0 0 0 00 0 0 0 0 0 05 8 111 0 0 0 17 20 208 0 0 10 00 1 2 0 0 0 00 0 0 0 0 0 00 0 0 0 0 0 01 0 0 0 0 0 00 0 0 0 0 0 01.12. tėvystės nustatymas 3 4 0 0 0 39 01.13. laikino ar neterminuoto 559 10 14 2 1 18 0tėvų valdžios apribojimo17

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1.14. laikino ar neterminuototėvų valdžios apribojimopanaikinimo1.15. išlaikymo priteisimo,kai nepilnamečių tėvai (arvienas iš jų) nevykdopareigos materialiai išlaikytisavo nepilnamečius vaikus1.16. vaikui priteistoišlaikymo dydžio sumažinimoarba padidinimo1.17. vaikui priteistoišlaikymo formos pakeitimo1.18. vaikui skirto išlaikymopanaudoto ne vaikointeresams išieškojimo1.19. tėvystės (motinystės)nuginčijimo9 0 1 0 0 12 033 34 4 0 0 46 015 5 3 0 1 38 00 0 0 0 0 1 00 0 0 0 0 1 01 4 0 1 0 42 01.20. įvaikinimo 0 1 2 0 0 4 01.21. sutuoktinių, turinčiųbendrų nepilnamečių vaikų,gyvenimo skyrium0 3 0 0 0 2 01.22. santuokinio amžiaussumažinimo1.23. vaiko vardo, pavardės,gyvenamosios vietosnustatymo, bendravimo suvaiku ir dalyvavimo jįauklėjant bei kiti atstovavimoatvejai1.24. sutikimo įvaikintipatvitinimo1.25. teismo leidimųišdavimų1.26.fizinio asmenspripažinimo nežinia kuresančiu1.27. fizinio asmenspaskelbimo mirusiu1.28. laikinųjų apsaugospriemonių taikymo0 0 0 0 0 0 015 63 19 3 1 171 10 0 0 0 0 2 00 3 0 5 0 1 00 0 0 0 0 0 00 0 0 0 0 0 00 2 1 0 0 0 02. Baudžiamosiose bylose 4 27 2 20 0 0 43. Administracinėse bylose 0 10 18 582 1 0 04. Iš viso 690 202 388 613 4 389 62 lentelė. VTAS pateiktų išvadų, pažymų, buities tyrimo aktų, informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimosąlygas formų, aktų, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kitų dokumentų bei posėdžių ir apklausų skaičiusAtstovavimas vaikointeresamsikiteisminiame beiteisminiameprocese1. Civilinėse bylosedėl:1.1. vaiko atskyrimonuo tėvų (tėvo arVTAS ikiteisminio tyrimo įstaigai, teismui pateiktų išvadų, pažymų, buitiessąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų skaičiusišvadospažymosbuitiessąlygųtyrimoaktaiinformacijaapie vaikogyvenimo irauklėjimosąlygasaktas,kuriameužfiksuotavaikonuomonėkitidokumentaiPosėdžių ir apklausų,kuriose dalyvavoVTAS ikiteisminiameir teisminiameprocese, skaičius.posėdžiai/apklausos8.196 3.910 220 79 101 538 13.98518 0 0 0 0 0 8018

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitamotinos)1.2. vaiko atskyrimonuo tėvųpanaikinimo1.3. tėvųnušalinimo nuovaikamspriklausančio turtonetinkamotvarkymo1.4. teismo duotovienam išsutuoktinių leidimoatlikti tam tikrusveiksmus pakeitimoar panaikinimo1.5. nuolatinėsglobos (rūpybos)nustatymo irglobėjo (rūpintojo)paskyrimo1.6. globėjo(rūpintojo)atleidimo/nušalinimo (ir dėlnaujo globėjo(rūpintojo)paskyrimo)1.7. nepilnamečiopripažinimo visiškaiveiksniu(emancipuotu)1.8. nepilnamečiovisiško veiksnumopripažinimopanaikinimo1.9. atėmimo išnepilnamečio nuo14 iki 18 metųteisėssavarankiškaidisponuoti savopajamomis bei turtu1.10. santuokospripažinimonegaliojančia, kaipažeistos jossudarymo sąlygos1.11. vaiko kilmėsiš motinosnustatymo1.12. tėvystėsnustatymas1.13. laikino arneterminuoto tėvųvaldžios apribojimo1.14. laikino arneterminuoto tėvųvaldžios apribojimopanaikinimo1.15. išlaikymopriteisimo, kainepilnamečių tėvai(ar vienas iš jų)nevykdo pareigosmaterialiai išlaikytisavo nepilnamečiusvaikus1.16. vaikui priteistoišlaikymo dydžiosumažinimo arbapadidinimo11 0 0 0 0 0 161 0 0 0 0 0 42 1 0 0 0 0 273 0 2 0 0 0 16768 0 1 0 1 3 30916 0 0 0 1 0 174 0 0 0 0 0 20 0 0 0 0 0 067 0 0 0 0 0 591 0 0 0 0 0 5598 0 6 0 0 16 1.273492 3 9 2 11 13 1.25896 0 1 0 0 0 1271.067 1 11 6 5 69 1.648562 1 10 0 8 54 98819

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1.17. vaikui priteisto 19 0 2 0 0 5 27išlaikymo formospakeitimo1.18. vaikui skirto 4 0 0 0 0 0 6išlaikymopanaudoto ne vaikointeresamsišieškojimo1.19. tėvystės443 0 3 1 1 15 778(motinystės)nuginčijimo1.20. įvaikinimo 245 0 1 1 1 1 2501.21. sutuoktinių, 455 2 0 0 0 0 590turinčių bendrųnepilnamečių vaikų,gyvenimo skyrium1.22. santuokinio 68 3 0 0 2 1 55amžiaussumažinimo1.23. vaiko vardo,pavardės,gyvenamosiosvietos nustatymo,bendravimo suvaiku ir dalyvavimojį auklėjant bei kitiatstovavimo atvejai3.089 134 171 69 71 340 6.0881.24. sutikimoįvaikinti patvirtinimo1.25. teismo leidimųišdavimų1.26.fizinio asmenspripažinimo nežiniakur esančiu1.27. fizinio asmenspaskelbimo mirusiu21 0 0 0 0 3 52735 3.764 0 0 0 12 1410 0 0 0 0 0 00 0 0 0 0 0 01.28. laikinųjų41 1 3 0 0 6 43apsaugospriemonių taikymo2. Baudžiamosiose 190 168 69 583 14 154 5.050bylose3. Administracinėse 67 37 0 5 1 15 189bylose4. Iš viso 8.453 4.115 289 667 116 707 19.224IV. DUOMENŲ APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS IR JOSE AUGANČIUS VAIKUSSTATISTINĖ ANALIZĖIV. 1. Socialinės rizikos šeimosVTAS į SPIS suvestais duomenimis, per 2011 m. į savivaldybių socialinės rizikos šeimų,auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašyta 1616 šeimų, kurios turėjo 2932 nepilnamečius vaikus. O2011 m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10604 socialinėsrizikos šeimos, kurios turėjo 22075 vaikus (3 pav.):20

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita250002000022075150001000010604Šeimų skaičiusVaikų skaičius5000161629320per metus gruodžio 31 d.3 pav. Socialinės rizikos šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų, įrašytų į apskaitą, skaičiusper 2011 m. ir metų pabaigojeIš 10604 apskaitoje esančių socialinės rizikos šeimų, 10202 šeimos pačios augina 21619nepilnamečius vaikus (4 pav.):2161910202Šeimų skaičiusVaikų skaičius14452742per metus gruodžio 31 d.4 pav. Socialinės rizikos šeimų, kurios pačios augina vaikus, skaičius21

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita402 socialinės rizikos šeimų 456 vaikai auga ne namuose – jiems yra nustatyta laikina arbanuolatinė globa. Šeimoms, iš kurių paimti vaikai, yra teikiamos socialinės paslaugos ir kita pagalba,kad vaikai kuo greičiau galėtų grįžti į biologinę šeimą.2011 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų gyveno didžiausiose savivaldybėse: Kauno (2059šeimos) ir Vilniaus apskrities savivaldybėse (1866 šeimos) (5 pav.):25002000205918661500100011751113966863 817590 584 5785000Kauno apsk.Vilniaus apsk.Šiaulių apsk.Panevėžio apsk.Klaipėdos apsk.Marijampolės apsk.Utenos apsk.Tauragės apsk.Alytaus apsk.Telšių apsk.5 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičius apskrityseLyginant su 2010 m., matyti, kad 2011 m. visose apskričių savivaldybėse, išskyrus Šiauliųapskritį, socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo. Šiaulių apskrityje socialinės rizikos šeimųskaičius išaugo beveik 3 %.Per 11 metų Lietuvoje socialinės rizikos šeimų sumažėjo 41,46 %, o vaikų jose – 45,2 % (6pav.):22

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita450004000035000300002500020000150001000050004282040276 399673689536539313522788125483233352422218672 18514 168692207518114163611349611350 10904119581112110604VaikaiSoc. rizikos šeimos02001m.2002m.2003m.2004m.2005m.2006m.2007m.2008m.2009m.2010m.2011m.6 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita2001–2011 m.Tokį socialinės rizikos šeimų ir augusių vaikų skaičiaus sumažėjimą gali lemti keliospriežastys:1. Socialinės rizikos šeimose nebelieka nepilnamečių vaikų. Socialinės rizikos šeimos,kuriose nebėra nepilnamečių vaikų, išbraukiamos iš apskaitos.2. Atsižvelgiant į kelerių metų gyventojų emigracijos skaičiaus augimo tendencijas ir VTASspecialistų informaciją, galima daryti prielaidą, kad kasmet daugėja socialinės rizikos šeimų,išvykstančių iš Lietuvos.3. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimui turi įtakos socialinis darbas ir teikiamospaslaugos šeimai. Remiantis SADM duomenimis, 2011 m iš viso dirbo 670 socialinių darbuotojųdarbui su socialinės rizikos šeimomis – 438 darbuotojai dirbo ir socialines paslaugas šeimoms teikėkaimo vietovėse.SADM duomenimis, 59 % socialinių darbuotojų tiesiogiai pavaldūs seniūnijoms, 41 % –savivaldybių įstaigų socialinių paslaugų centrams. Vienai pareigybei skirta 17 socialinės rizikosšeimų. Socialiniai darbuotojai šeimoms teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas,informuoja bei konsultuoja socialinės paramos klausimais. Per 2011 m. 670 socialinių darbuotojų23

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitadirbo su 10620 socialinės rizikos šeimų, kurioms teikiamos socialinės priežiūros paslaugossavivaldybėje.4. Vaikų dienos centrų (toliau tekste – VDC) teikiamos paslaugos. Socialinių paslaugų priežiūrosdepartamento prie SADM duomenimis, 2011 m. buvo finansuojami 176 VDC, 2010 m. –179 VDC, 2009 m. – 162 VDC.Daugiausia vykdomų VDC projektų, kaip ir 2010 metais, buvo Vilniaus (35 %.), Kauno (19%.) ir Marijampolės (9 %) miestuose ir rajonuose.Remiantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM duomenimis, mažėjaVDC lankančių vaikų skaičius – 2011 m. lankė 5,1 tūkst. vaikų, 2010 m. – 5,4 tūkst., 2009 m. – 5,8tūkst. vaikų.2011 m. SADM duomenimis, VDC buvo dirbama su 3406 (2010 m. – 3,6 tūkst., 2009 m. –3,7 tūkst.) šeimomis. Vieno dienos centro projekto vykdytojai dirbo vidutiniškai su 19 šeimų.Dažniausiai buvo teikiamos paslaugos pagal šeimos narių poreikį: organizuoti jiems individualūspokalbiai centre, teiktos konsultacijos bei informacija apie vaiką, tarpininkauta dėl dokumentų arkitų buitinių reikalų tvarkymo.Viename dienos centre vidutiniškai 3 darbuotojai ir savanoriai dirbo tiesiogiai su vaikais.Specialistai pastebi, kad dar išlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų iš probleminių šeimųlaisvalaikio organizavimo bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problema. Labaidažnai socialinės rizikos šeimos dėl finansinių sunkumų ir įstaigų nepakankamumo neturigalimybių leisti mažamečius vaikus į darželius, jų nepasiekia VDC bei kitų įstaigų teikiamossocialinės paslaugos.Per 2011 m. į socialinės rizikos šeimų apskaitą tiek miestuose tiek kaimuose gyvenančiųšeimų įrašyta beveik vienodai (atitinkamai 846 ir 793). Tačiau gruodžio 31 d. duomenimis,kaimuose gyveno 60 % šeimų, iš visų įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą (7 pav.):24

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita7000635960005000425240003000miestaskaimas200010008467930per metus gruodžio 31 d.7 pav. Miestuose ir kaimuose įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimųskaičius per 2011 m. ir metų pabaigojeGalima daryti išvadą, kad kaimuose ar kaimiškuose rajonuose didesnį socialinės rizikos šeimųskaičių gali lemti sunki ekonominė situacija, nedarbas, tai, kad daugiau girtaujama, menkiauišvystyta užimtumo ar paslaugų šeimai infrastruktūra.Į socialinės rizikos šeimų apskaitą dažniausiai šeimos įrašomos dėl girtavimo bei socialiniųįgūdžių stokos. VTAS duomenimis, 2011 m. pabaigoje socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,apskaitoje dėl girtavimo buvo 5439 šeimos, dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintisvaiku – 3890 šeimos. Daug šeimų apskaitoje yra ir dėl kitų priežasčių – 588 (VTAS nurodo tokiaspriežastis: nepakankamą vaikų priežiūrą, oficialiai nenustatytas tėvų psichines ligas arba keliųpriežasčių kompleksą). Kaip ir kiekvienais metais, mažiausią socialinės rizikos šeimų dalį sudarošeimos, kurios netinkamai naudoja gautą paramą (76 šeimos) (8 pav.):25

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1%2%3% 1% 6%37%50%Dėl girtavimoDėl soc. įgūdžių stokosDėl prievartos prieš vaikusDėl netinkamos paramos naudojimoDėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globaDėl to, kad tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globaDėl kitų priežasčių8 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičius pagal įrašymo į apskaitą priežastis 2011 m.IV. 2. Socialinės rizikos šeimų vaikai2011 m. pabaigoje 10604 socialinės rizikos šeimos iš viso augino 22075 vaikus. Kaip matytižemiau pateiktame 9 paveikslėlyje, didžiausią dalį socialinės rizikos šeimų vaikų, kaip ir kasmet,sudaro vyresni nei 10 metų vaikai, beveik vienodai buvo 7–9 ir 15–17 m. amžiaus vaikų:0-3 m.27324-6 m.32737-9 m.420010-14 m.781915-17 m.40510 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 90009 pav. 2011 m. socialinės rizikos šeimose augantys vaikai pagal amžiaus pasiskirstymą26

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAnalizuojant duomenis, kokio amžiaus vaikai buvo, kai jų šeimos buvo įrašytos į apskaitą,matyti, kad per 2011 m. įrašytos šeimos daugiausia turėjo mažamečių vaikų iki 3 metų amžiaus –972 vaikus.2011 m. pabaigos duomenimis, socialinės rizikos šeimose augo 11579 berniukai ir 10496mergaitės.456 nepilnamečiai vaikai, kurių šeimos įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, auga ne sutėvais – jiems yra nustatyta laikina arba nuolatinė globa. Šeimoms, iš kurių paimti vaikai ir jiemsnustatyta globa, teikiamos socialinės paslaugos su tikslu padėti spręsti problemas bei siekti, kadišnyktų visos aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo paimtas. Socialiniams darbuotojams aktyviaudirbant su socialinės rizikos šeimomis, greičiau atpažįstamos šeimos, kurioms reikalinga pagalba,sprendžiamos jų problemos bei informacija perduodama savivaldybių socialinių paslaugų centrams,kurie nustato šeimos socialinių paslaugų poreikį bei teikia atitinkamas paslaugas šeimai ir vaikams.Taip pat pagalbą ir paslaugas socialinės rizikos šeimoms teikia nevyriausybinės organizacijos,krizių centrai, šeimos centrai, vaikų dienos centrai, kitos su vaiko teisių apsauga susijusiosorganizacijos ir įstaigos. Intensyviau dirbant su socialinės rizikos šeima ir jai stiprėjant, atsirandapagrindas šeimą išbraukti iš apskaitos.IV. 3. Iš apskaitos išbrauktos socialinės rizikos šeimosSocialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis periodiškai vertina pokyčiusšeimoje ir sprendžia, ar būtina keisti arba teikti papildomų paslaugų šeimai. Taip pat sprendžia, arišnykus įrašymo į apskaitą priežastims, šeimą galima išbraukti iš socialinės rizikos šeimųapskaitos, ar šeimai būtina taikyti kitas poveikio priemones. Vadovaujantis Socialinės rizikosšeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašu,2011 m. 1882 socialinės rizikos šeimos (miestuose – 856, kaimuose – 1026) buvo išbrauktos išsocialinės rizikos šeimų apskaitos. Daugiausiai šeimų išbraukta dėl to, kad išaugo jų vaikai – 801šeima, taip pat išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą – 663 šeimos.Per 2010 m. iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, buvo išbraukta 1980socialinės rizikos šeimų, 2009 m. – 1960 socialinės rizikos šeimų, 2008 m. – 1958, 2007 m –1606 socialinės rizikos šeimos.Tikėtina, kad socialiniams darbuotojams aktyviai dirbant su socialinės rizikos šeimomis irpačioms šeimoms motyvuotai siekiant spręsti problemas bei jas išsprendus, atsiranda pagrindasšeimą išbraukti iš apskaitos.27

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIV. 4. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikamsnustatymoRemiantis VTAS duomenimis, per 2011 metus 824 asmenims buvo apribota tėvų valdžia arbanuo jų atskirti 985 vaikai. 131 asmeniui tėvų valdžia laikinai apribota, 620 – neterminuotai ir 73asmenims taikytas atskyrimas nuo vaikų (3 lentelė):3 lentelė. Asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičiusDuomenys apie asmenis, kuriemsapribota tėvų valdžia ar nuo kuriųbuvo atskirti vaikaiIš visoLaikinasapribojimasPer metusNeterminuotasapribojimasAtskyrimasAsmenų skaičius: 824 131 620 73Pagal lytį: vyrai 329 54 250 25moterys 495 77 370 48Pagal vietą: miestas 525 85 391 49kaimas 299 46 229 24Dėl tėvų valdžios apribojimo aratskyrimo į teismą kreipėsi:824 131 620 73VTAS 590 76 459 55Vienas iš tėvų 21 5 13 3Vaiko globėjas: 36 6 30 -fizinis asmuo 36 6 30socialinės globos įstaiga - - -šeimyna - - -Artimieji vaiko giminaičiai19 9 7 3Prokuroras 158 35 111 12Asmenų, kuriems panaikintas tėvųvaldžios apribojimas ar atskyrimas,skaičiusVaikų, kurių tėvams apribota tėvųvaldžia ar kurie atskirti nuo tėvų,skaičius47 31 8 8985 188 768 91Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad per 2011 m. motinoms tėvų valdžia apribota 20 %daugiau negu tėvams. 63 % asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu arba nuo kuriųatskirti vaikai, gyveno mieste.Per 2011 m dėl tėvų valdžios ribojimo asmenims arba atskyrimo nuo vaikų, kaip ir per 2010m., daugiausiai kreipėsi VTAS specialistai ir prokurorai (atitinkamai 590 ir 158). Atkreiptinasdėmesys, kad ataskaitiniais metais, kaip ir 2010 m., nė karto į teismą dėl tėvų valdžios apribojimonesikreipė vaiko globėjai – socialinės globos įstaigos arba šeimynos.28

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaPer metus 38 asmenims buvo panaikintas tėvų valdžios ribojimas ar atskyrimas.Atkreiptinas dėmesys, kad tik 2010 m. pradėta rinkti statistinė informacija apie asmenis,kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai. Per 2010 m. 1037 asmenims buvoapribota tėvų valdžia arba nuo jų atskirti 1218 vaikai, o 2011 m. buvo 824 asmenys, kuriemsapribota tėvų valdžia arba nuo jų atskirti 985 vaikai. Analizuojant duomenis matyti, kad iš viso per2 metus 1762 asmenims apribota tėvų valdžia arba jie atskirti nuo vaikų.IV. 5. Nuteistųjų lygtinis paleidimasĮgyvendinant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos2007-02-09 įsakymą Nr. V-42 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 4/07-95 „Dėl nuteistųjų paleidimo išlaisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr.21-812), susirašinėjama su laisvės atėmimo įstaigomis ir VTAS, aiškinantis, ar asmeniui,atliekančiam bausmę laivės atėmimo vietoje, nebuvo apribota tėvo (motinos) valdžia vaikųatžvilgiu bei gaunant informaciją apie tokio asmens teisių ir pareigų vykdymą vaikų atžvilgiu.Tarnyba susirašinėja su 12 laisvės atėmimo įstaigų dėl asmenų, turinčių vaikų iki 7 metų arbadu ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), ir asmenų, pripažinusiųtėvystę ar įvaikinusių, lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Vadovaujantis Bausmių vykdymokodekso 157 str. 3 d. 1 p., per 2011 m. išnagrinėti 382 prašymai dėl minėtų asmenų.Nagrinėjant pateiktus prašymus, pastebėti šie aspektai (10 pav.):29

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita10090958070605040302010725954494244 4512 13615 1726 272519123735 3118142007 m.2008 m.2009 m.2010 m.2011 m.0pakartotinaikreipėsinuteistieji išsoc. rizikosšeimųasmenys,kuriemsapribota valdžiavaikų atžvilgiuasmenys, kuriepripažįstatėvystęasmenys,nurodantysnetikslų vaikųskaičių10 pav. Duomenys apie asmenis, kurie kreipėsi dėl lygtinio paleidimo 2007–2011 m.Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad per 2011 m. labai išaugo pakartotinių kreipimųsi dėllygtinio paleidimo skaičius, taip pat padaugėjo atvejų, kai dėl lygtinio paleidimo kreipėsi asmenys,kurių tėvų valdžia apribota (2011 m. – 17 atvejų (iš jų 10 vyrų ir 7 moterys), 2009 m. – 6).Išvados ir pasiūlymai1. 2011 m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10604socialinės rizikos šeimos, kurios turėjo 22075 vaikus.2. Lyginant 2011 m. ir 2009 m. duomenis, matyti, kad per 3 metus socialinės rizikos šeimųsumažėjo 41,46 %, o jose buvo 45,2 % mažiau vaikų.3. 402 apskaitoje esančios socialinės rizikos šeimos pačios neaugina vaikų, nes jiems nustatytagloba – 329 vaikams nustatyta laikinoji globa, 127 – nuolatinė globa.4. 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose gyveno 60 % šeimų, iš visų įrašytų įsocialinės rizikos šeimų apskaitą.30

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita5. Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje daugiausia įrašyta šeimų dėlgirtavimo – 50 % visų šeimų, dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis vaiku –7 % visųšeimų.6. Per 2011 m., kai šeimos buvo įrašomos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, daugiausia josaugino iki 3 metų amžiaus vaikus – 972 vaikus (viso 1616 vaikų per metus).7. Daugiausiai vaikų socialinės rizikos šeimose yra 10–14 m. amžiaus – 7819 vaikai. Taisudaro 36 % visų socialinės rizikos šeimose augusių vaikų.8. 2011 m. pabaigoje 1882 socialinės rizikos šeimos dėl įvairių priežasčių išbrauktos išsocialinės rizikos šeimų apskaitos.9. Per 2011 metus 824 asmenims buvo apribota tėvų valdžia arba nuo jų atskirti 985 vaikai.2011 m.gruodžio 31 d duomenimis, iš viso 1762 asmenims apribota tėvų valdžia arba jie atskirtinuo vaikų.10. Per 2011 m. išaugo nuteistųjų pakartotinių kreipimųsi dėl lygtinio paleidimo skaičius, taippat padaugėjo atvejų, kai dėl lygtinio paleidimo kreipėsi asmenys, kurių tėvų valdžia apribota vaikųatžvilgiu.11. Socialinio darbo gerinimas ir stiprinimas savivaldybėse gali turėti teigiamos įtakossocialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, skaičiui. Tinkamos paslaugos suteikia galimybesvaikams augti biologinėse šeimose. Todėl būtina didinti socialinių darbuotojų darbui su socialinėsrizikos šeimomis skaičių, kelti jų kvalifikaciją, stiprinti profesinį pasirengimą, kad socialinis darbassąlygotų šeimų įrašymo į apskaitą priežastis, bei organizuoti priemones toms priežastims šalinti.V. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITASmurtas prieš vaikus – socialinis reiškinys, kurio atsiradimą sąlygoja įvairios aplinkybės:socialinė aplinka, skurdas, nedarbas, vyraujanti socialinė ir lyčių nelygybė, visuomenės vertybės.Smurtas – tai visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio joišnaudojimo fizinio ir (ar) emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaikosveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.Praktika rodo, kad prieš vaikus smurtaujama ne tik girtaujančiose ar probleminėse šeimose,bet ir tose šeimose, kurios nepriskiriamos prie probleminių. Dažniausiai smurtautojai būna vienasiš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai ir globėjai. Neretai smurtas namuose –auklėjimo priemonė, pasireiškianti fiziniu, žeminančiu baudimu. Smurtas šeimoje išlieka labiausiaipaplitusia, bet mažiausiai matoma problemos dalimi.31

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVadovaudamiesi Bendrųjų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 7.27 ir 7.28str., VTAS kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius vaikus,inicijuoja šiems vaikams ir jų tėvams specialistų bei institucijų būtinos pagalbos suteikimą irkreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui irsveikatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. VTASduomenimis, 2011 m. 1259 vaikai patyrė smurtą, o iš viso užfiksuoti 1347 atvejai, kai vaikai patyrėsmurtą. Lyginant su 2008 m., matyti, kad nukentėjusių vaikų skaičius per du paskutiniuosius metusišaugo 16,75 %.1600140012001048120312491343125913471000800Vaikų skaičiusSmurto atvejų skaičius60040020002008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.11 pav. Smurtą patyrusių vaikų ir smurto atvejų skaičius 2008–2011 m.Skirtingas smurtą patyrusių vaikų ir smurto atvejų prieš vaikus skaičius rodo, kad pasitaikoatvejų, kai vaikai pakartotinai ar periodiškai patiria smurtą. Tai taip pat rodo, kad informaciją apiesmurto atvejus prieš vaikus VTAS gauna praėjus ilgam laikui – mokyklos, policija, vaikų tėvai arglobėjai laiku neinformuoja apie smurtą patyrusius vaikus, arba VTAS tokių duomenų išvisnegauna. Taip užkertamas kelias pagalbai ir paramai, kuri turėtų būti teikiama smurto aukai. Didėjatikimybė, kad nukentėjęs nuo smurto vaikas, laiku nesulaukęs pagalbos ir palaikymo iš specialistųbei aplinkos, ilgainiui gali tapti sistemiško ir nuolatinio smurto auka.VTAS duomenimis, 2011 m. didžiausią dalį (51 %) patirtų smurto atvejų sudaro fizinissmurtas. Lyginant duomenis su 2010 m., matyti, kad 2011 m. šiek tiek sumažėjo seksualinio smurtoprieš vaikus atvejų skaičius (2010 m. tai sudarė 11 %, 2011 m. – 8 % visų nusikaltimo atvejų),psichologinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius 2010 – 2011 m. išliko panašus (atitinkamai 42 %ir 41 %) (12 pav.):32

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita12001000988800600676588650 637564698547Seksualinis smurtasFizinis smurtasPsichologinis smurtas40035036720011411614614210202007 2008 2009 2010 201112 pav. Smurto pagal rūšis prieš vaikus analizė 2007–2011 m.Nuo 2008 m. kasmet daugėjo psichologinio smurto prieš vaikus atvejų. Emocinispsichologinissmurtas prieš vaikus – nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas,gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos modeliai, judėjimolaisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei,psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai.V. 1. Vaikai, patyrę smurtąKaip ir kasmet, 2011 m. smurtą daugiausiai patyrė 10–14 m. vaikai – 556 smurto atvejai prieššio amžiaus vaikus (13 pav.):33

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita0-3 m.1424-6 m.1337-9 m.19210-14 m.55615-17 m.3240 100 200 300 400 500 60013 pav. Vaikų, patyrusių smurtą, pasiskirstymas pagal amžių10–14 m. paaugliai sudaro 41 % visų smurtą patiriančių vaikų. Taigi daugiau nei 550 vaikųpaauglystės ir ankstyvosios jaunystės laikotarpiu nukentėję nuo smurto, patiria didžiulę skriaudą iššeimos ar artimos aplinkos, kas gali turėti neigiamą įtaką tolesnei vaiko gyvenimo kokybei beijaunų žmonių socialinei raidai (4 lentelė):4 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas tarp vaikų pagal amžiaus grupesAmžiausgrupėsAtvejų, kai vaikasgalbūt patyrėsmurtą, skaičiusSeksualinissmurtasFizinissmurtasPsichologinissmurtas0–3 m. 142 3 39 1004–6 m. 133 11 35 877–9 m. 192 18 105 6710–14 m. 556 44 322 19015–17 m. 324 26 197 101Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, matyti, kad 2011 m. priešberniukus buvo smurtaujama kiek daugiau nei prieš mergaites – atitinkamai 714 smurto atvejaiprieš berniukus ir 633 prieš mergaites. Duomenys rodo, kad smurto atvejų pasiskirstymo tarp lyčiųskalė per 6 analizuojamus metus kito:34

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1000900880800700600500759637543505639564683660714633BerniukaiMergaitės40030035120010002006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.14 pav. Smurto pasiskirstymo tarp lyčių kaita 2006–2011 m.Didžiausias skirtumas tarp lyčių, patyrusių smurto atvejų, buvo 2007 m., kai berniukai sudarė55,1 %, o mergaitės 44,9 % visų nukentėjusių vaikų. 2011 m. nukentėjusių berniukų buvo 8 %daugiau negu mergaičių.Analizuojant duomenis apie smurto atvejų paplitimą tarp lyčių pagal smurto pobūdį, galimepastebėti, kad 2011 m. seksualinį smurtą 5 kartus dažniau patyrė mergaitės nei berniukai, fizinįsmurtą beveik du kartus dažniau patyrė berniukai, o psichologinio smurto atvejų, kaip ir 2010 m.,2011 m. beveik vienodai patyrė tiek mergaitės, tiek berniukai (15 pav.):35

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita800700600714633500400300421277276271BerniukaiMergaitės20010017850Bendras smurtoskaičiusSeksualinissmurtasFizinis smurtasPsichologinissmurtas15 pav. Smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal lytįAnalizuojant surinktus duomenis apie smurto atvejų prieš vaikus paplitimą populiacijoje,matome, kad smurto atvejų paplitimas mieste ir kaime kelerius metus išlieka tolygus: 2011 m. ir2010 m. kaime užfiksuota 54 % visų smurto atvejų, mieste – 46 % (16 pav.):procentinė išraiška7060545954 55 54 54504030464146454646MiesteKaime201002006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.16 pav. Smurto prieš vaikus paplitimo kaita tarp miesto ir kaimo 2006–2010 m.36

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaDetaliau pažvelgus, kokį smurtą (fizinį, seksualinį ar psichologinį) ir kur (mieste ar kaime)daugiau patiria vaikai, matyti, kad 2011 m. mieste ir kaime seksualinio smurto atvejų buvo beveikvienodai – po 7 % ir 9 %, fizinio smurto, kaip ir 2010 m., daugiau patyrė miestuose gyvenantysvaikai, šiek tiek daugiau psichologinio smurto atvejų užfiksuota kaimuose (5 lentelė):Smurto rūšiųpasiskirstymasmieste ir kaime5 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas mieste ir kaimeSeksualinissmurtasFizinissmurtasPsichologinissmurtas2007 m. mieste 6 % 58 % 36 %kaime 8 % 52 % 40 %2008 m. mieste 13 % 55 % 32 %kaime 9 % 56 % 35 %2009 m. mieste 11 % 60 % 29 %kaime 13 % 55 % 32 %2010 m. mieste 10 % 55 % 35 %kaime 11 % 41 % 48 %2011 m. mieste 7 % 55 % 38 %kaime 9 % 48 % 43 %V. 2. Kas smurtavo prieš vaikusApibendrinus VTAS duomenis, galima teigti, kad fizinį ir psichologinį smurtą vaikaidaugiausiai patyrė nuo artimų suaugusiųjų (vaiko šeimos narių ar kitų artimųjų), o seksualinį smurtą– nuo svetimų ir artimų suaugusiųjų (6 lentelė). Ši tendencija tęsiasi nuo 2006 m.6 lentelė. Smurtas prieš vaikus pagal smurtautojusPrieš vaikus smurtavoSmurto rūšisSeksualinissmurtasFizinissmurtasPsichologinissmurtasSvetimisuaugusiejiSvetiminepilnamečiaiArtimisuaugusiejiArtiminepilnamečiai53 20 25 4135 194 344 2570 34 437 637

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaV. 3. Pagalbos organizavimas smurtą patyrusiems vaikamsRemiantis savivaldybių VTAS duomenimis, 2011 m. iš viso užfiksuoti 1347 atvejai, kaivaikai patyrė smurtą (nukentėjo 1259 vaikai). Tai šiek tiek daugiau negu pernai. Tuo tarpu remiantisInformatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vaikų,nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų 2011 m. buvo 3234 (fizinis smurtas sudarė 80 % visųnusikaltimo atvejų), o 2010 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3019 vaikų. Savivaldybių VTASir Vidaus reikalų ministerijos pateikiama statistinė informacija apie smurtą patyrusius vaikusnesutampa. Tai rodo, kad teisėsaugos institucijos ne visada apie smurto atvejus prieš vaikusinformuoja VTAS specialistus.Vaikui, patyrusiam smurtą, svarbu laiku gauti tinkamą ir reikiamą pagalbą. Lietuvojepagalbą nuo smurto nukentėjusiam vaikui organizuoja savivaldybės. Smurto prieš vaikus atvejudažniausiai organizuojama socialinių darbuotojų ir kompleksinė specialistų pagalba, teikiamospsichologinės pagalbos paslaugos, taip pat su smurtą patyrusiais vaikais ir jų šeimomis dirba irmokyklų socialiniai pedagogai. Pagalbą vaikui ir jo šeimai gali suteikti įvairių sričių ir institucijųspecialistai:• VTAS,• teisėsaugos institucijos,• medicininės įstaigos (vaikų pediatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai,ginekologai),• seniūnijų socialiniai darbuotojai,• mokyklų ar globos įstaigų socialiniai pedagogai bei psichologai,• nevyriausybinių organizacijų specialistai.VTAS duomenimis, smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms per ataskaitinį laikotarpįpagalba teikta 1444 atvejais, t. y. net 1147 atvejais mažiau nei 2010 m. (2369 pagalbos atvejai).Toks pagalbos teikimo vaikui, nukentėjusiam nuo smurto, ir jo šeimai skaičiaus ryškussumažėjimas rodo, kad labai didelė dalis vaikų ir jų šeimų negauna jokios specialistų pagalbos.Tikėtina, kad tokia pagalba jiems yra neprieinama. Todėl didėja tikimybė, kad nukentėjęs nuosmurto vaikas, nesulaukiantis pagalbos iš specialistų, gali tapti sistemiško ir nuolatinio smurto auka.2011 m. smurto prieš vaikus atveju dažniausiai organizuota socialinių darbuotojų pagalba –384 pagalbos atvejai, kompleksinė specialistų pagalba organizuota 291 kartą. Dėl psichologinės38

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitapagalbos vaikams ir jų šeimoms buvo kreiptasi dėl 354 atvejų, o mokyklos socialiniai pedagogaipagalbą teikė 105 atvejais.Labai svarbu padėti nuo smurto nukentėjusiam vaikui ir jo visai šeimai bei artimiausiai tokiovaiko aplinkai. Pagal VTAS pateiktus duomenis beveik visose savivaldybėse daugiausia pagalbateikta vaikui ir jo šeimai. Tik psichologai dažniausiai dirbo su vienu nukentėjusiu vaiku.2011 m. smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms pagalba daugiausiai organizuotasavivaldybės teritorijoje – 1420 atvejai. Tik 2 % atvejų pagalbos ir paslaugų kreiptasi į kitosesavivaldybėse veikiančias institucijas ir organizacijas.Išvados ir pasiūlymai1. Pastebimas fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus atvejų padaugėjimas – nuo 2008m. fizinio smurto prieš vaikus atvejų padaugėjo 18,7 %, o psichologinio smurto atvejų padaugėjobeveik 64 %.2. 2011 m. VTAS duomenimis, vaikai daugiausiai smurtą patyrė namų aplinkoje. Labaidažnai smurtas šeimoje-namuose traktuojamas kaip vaiko ar jo šeimos privatus reikalas.Dažniausiai vaiko smurtautojai būna vienas iš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai irglobėjai.3. 2011 m. labai sumažėjo pagalbos teikimo vaikui, nukentėjusiam nuo smurto, ir jo šeimaiatvejų skaičius.Atsižvelgdami į aukščiau tekste pateiktą informaciją apie smurtą patyrusius vaikus, manome,kad:• VTAS pateikta informacija rodo, kad dažniausiai vaikai smurtą patiria iš artimųjų žmonių,todėl svarbu ir toliau tęsti smurto prevenciją valstybės, savivaldybių ir vaikų ugdymo įstaigųlygmeniu.• Norint, kad smurto prevencija būtų efektyvi, svarbu įtraukti mokyklų bendruomenes,sveikatos paslaugų institucijų specialistus, sudaryti tarpinstitucines specialistų komandas irsavivaldybėje parengti teiktinų paslaugų planą. Svarbu paslaugas teikti ne tik nuo smurtonuketėjusiam vaikui-aukai, bet ir smurtautojui (fizinio smurto atveju), nes tik baudžiant, betnesistengiant jam padėti, kad pasikeistų, problemos neišsprendžiamos, jos tik laikinai pašalinamos.• Svarbu didinti skubios kompleksinės pagalbos (psichologinės, socialinės, medicininės,teisinės), skirtos vaikams ir jų šeimos nariams, nukentėjusiems nuo smurto, plėtrą, prieinamumą irkokybę savivaldybėse, ypač rajonuose ir kaimuose.39

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita• Būtina didinti finansavimą dabar veikiančioms programoms ir projektams bei užtikrinti jųtęstinumą.• Spręsti ikimokyklinio amžiaus vaikų iš probleminių šeimų laisvalaikio organizavimo beimažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problemą.VI. TRUMPOJO NUMERIO 11 61 11 METŲ VEIKLOS ATASKAITA2011 m. Tarnyba tęsė Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikamsprogramos 2011–2015 m. (4.3., 9.4. ir 10.3. punktų) įgyvendinimą, t. y. inicijuoti ir įdiegti specialiąnemokamą pagalbos telefono liniją vaikams ir teikti pagalbą telefonu (ir elektroniniu paštu)labiausiai pažeidžiamoms vaikų grupėms: vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, vaikams,augantiems vaikų globos institucijose, rizikos vaikams, t. y. gatvės vaikams, nusikalsti linkusiemsvaikams, svaiginančias medžiagas vartojantiems vaikams, mokyklų nelankantiems vaikams irkitiems smurtą bei prievartą patiriantiems vaikams.Siekiant, kad vaikas kuo operatyviau gautų kompleksinę pagalbą (emocinę, psichologinę,socialinę), vystant nevyriausybinių bei vyriausybinių sektorių bendradarbiavimą ir atsižvelgiant įVšĮ „Vaikų linija“ daugiau nei 10 metų emocinės pagalbos vaikams teikimo telefonu patirtį, 2010m. gruodžio 3 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM, Tarnyba ir Lietuvostelefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija pasirašė pagalbos vaikams telefonutrumpuoju numeriu 116111 paslaugos teikimo ir finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų sutartį.Pagal šią sutartį nuo 2011 m. vasario mėn. 14 d. nemokamu telefono numeriu 11 61 11 įvaikų ir suaugusiųjų (skambinančių pranešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos) skambučius visųpirma pradėjo atsiliepinėti VšĮ „Vaikų linija“ konsultantai (pirminė pagalba), kurie, kaireikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba (vaikas, patiriantis smurtą mokykloje ar namuose,nori, kad jam padėtų, jis yra neprižiūrimas, mato, kaip bendraamžis skriaudžiamas, ir kt.),skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su Pagalbos vaikams linijos (antrinė pagalba)konsultantu dėl tolesnio pagalbos organizavimo.40

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita17 pav. VšĮ „Vaikų linija“ (pirminės pagalbos) ir Pagalbos vaikams linijos (antrinės pagalbos)bendradarbiavimo schema.VšĮ „Vaikų linija“ konsultantai prie telefono budi kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. 2011m. vienu metu prie telefono budėjo nuo vieno iki keturių konsultantų. Pagalbos vaikams linijosdarbo laikas nuo 11 val. iki 19 val. darbo dienomis. Jei vaikas ar suaugusysis, žinantis, kad vaikuireikalinga pagalba, skambina dėl antrinės pagalbos ne darbo metu, pirminės pagalbos konsultantasužfiksuoja informaciją specialiame duomenų lange, kurį išsiunčia Pagalbos vaikams linijai per tamskirtą programą. Pagalbos vaikams linijos konsultantas, atsidaręs minėtą programą ir radęspranešimą, gali imtis priemonių, kad susidariusi situacija būtų pakeista. Tokių skambučių,perduotų Pagalbos vaikams linijai jos ne darbo metu, nėra daug – 23 (iš 2011 m. perduotų 554skambučių dėl antrinės pagalbos).Siekiant suvienodinti pirminės ir antrinės pagalbų duomenų apie skambinančiuosiusfiksavimą ir ataskaitų formavimą, 2011 m. tęsti 2010 m. pabaigoje pradėti duomenų lango,supervizoriaus programos, statistinės ataskaitos kūrimo, koregavimo ir tobulinimo darbai.SkambučiaiAtaskaitiniu laikotarpiu trumpuoju numeriu 11 61 11 atsakyta į 132238 skambučius.Daugiausiai skambučių atsiliepta II ir IV ketv. Didesnį skambučių skaičių šiuo metu būtų galima41

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitasieti su tam tikrais mokslo metų laikotarpiais. Konsultaciniai skambučiai sudaro 14 proc. visųskambučių.18 pav. Pirminės pagalbos – VšĮ „Vaikų linija“ atsakytų skambučių skaičius trumpuoju numeriu 1161 11.Bandymų prisiskambinti trumpuoju numeriu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 gruodžiomėn. 31 d. buvo 3737737. Atsakytų skambučių skaičius minėtu laikotarpiu sudaro 3,3 proc.Atsakytų skambučių procento dydžiui įtakos gali turėti tai, kad VšĮ „Vaikų linija“, kuriossavanoriai-konsultantai visų pirma atsiliepia į vaikų ir suaugusiųjų skambučius, neturi pakankamaisavanorių. Taigi nėra galimybių užtikrinti kiekvieną dieną, vienu metu, daugiau nei 4 konsultantųbudėjimą nuo 11 val. iki 21 val.Per 2011 m. Pagalbos vaikams linija (antrinė pagalba) atsakė į 8567 skambučius. Atsakytųskambučių skaičius tiesiogiai susijęs su Pagalbos vaikams linijos veiklos pokyčiais. Kaip matome19 paveiksle, 2011 m. I ketv. atsakytų skambučių skaičius gerokai didesnis už kitu metų laikotarpiuatsakytų skambučių skaičių. Tokį skirtumą lėmė tai, kad nuo 2011 m. vasario 14 d. trumpuojunumeriu 11 61 11 į vaikų ir suaugusiųjų skambučius visų pirma atsiliepia VšĮ „Vaikų linija“konsultantai.19 pav. Antrinės pagalbos – Pagalbos vaikams linijos atsakytų skambučių skaičius pagalketvirčius 2011 m.42

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2011 m. sausio 1 d.–vasario 13 d. Pagalbos vaikams linijos konsultantai atsakė į 8013skambučių, iš jų 128 buvo konsultaciniai skambučiai, o 7885 – nekonsultaciniai. Bandymųprisiskambinti minėtu laikotarpiu – 80286. Taigi atsakytų skambučių skaičius tuo metu sudarė 9,9proc.Skambučių pobūdis žymimas skirtingai. VšĮ „Vaikų linija“ skambučius skirsto į dvi grupes: konsultacinius; nekonsultacinius (atsiliepus, vienu metu su konsultantu kalbasi daugiau nei 1asmuo, skambinantysis išdykauja, agresyviai bendrauja, seksualiai priekabiaujaprie konsultanto, tyli arba skambinančiajam konsultantas suteikia tam tikrąinformaciją).Pagalbos vaikams linijos skambučiai skirstomi taip pat į 2 grupes, tačiau tiek įkonsultacinių, tiek ir į nekonsultacinių skambučių apibrėžimą įeina kiek kitokie jų apibūdinimai: konsultaciniai (kada skambinančiajam suteikiama tokia pagalba: psichologinė,informacinė, lydėjimas arba, remiantis išdėstytais faktais, rašomas raštas į tam tikrasįstaigas ar organizacijas); nekonsultaciniai (paskambinęs vaikas pasisveikina, susipažįsta ir tuo baigia pokalbį;klausia, į kokią liniją paskambino, koks jos tikslas ir pan.; skambinantysis išdykauja,yra nemotyvuotas, nusiteikęs agresyviai arba seksualiai konsultanto atžvilgiu;pasiteirauja informacijos ir (arba), tik atsiliepus konsultantui, iš karto padeda ragelį;skambinantysis tiesiog nori būti išklausytas).Pagalbos vaikams linija, nors, kaip minėta, į visų skambinančiųjų skambučius visų pirmaatsiliepia VšĮ „Vaikų linija“ ir dėl antrinės pagalbos sujungia tik tuos skambinančiuosius, kuriemsreikalinga kitų specialistų pagalba, sulaukia ir nekonsultacinių skambučių. Atkreiptinas dėmesys,kad tokio pobūdžio skambučių didžiausią dalį sudaro ne išdykaujantys, o tie skambučiai, kurių metuskambinantysis tiesiog nori būti išklausytas arba nori tam tikros informacijos. Tiesa, išdykaujančiųskambučių sulaukiama, nors ir nedaug. Priežasčių, dėl kurių į antrinę pagalbą perduodami irnekonsultaciniai skambučiai (išdykaujantys), gali būti įvairių: vaikas, sujungtas su antrinėspagalbos konsultantu, išsigąsta ir neigia, jog jam reikalinga konkreti pagalba, pirminės pagalboskonsultantui sudėtinga atpažinti, kad vaikas išdykauja, ar kt.2011 m., kaip ir praėjusiais metais, skambučių gerokai padaugėja tuo dienos metu, kadamokiniai grįžta namo iš mokyklos, o jų tėvai dar negrįžę iš darbo. Tada vaikai gali ramiai, niekienonetrukdomi pasikalbėti apie tai, kas juos neramina, o kai kurie iš jų skambina net neturėdamikonkrečios problemos, tik norėdami pakalbėti, kaip jiems sekėsi mokykloje. Kaip minėtaankstesnėse ataskaitose, tokius skambučius galima vertinti kaip signalą, jog vaikai neturi kuo43

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaužsiimti, nes dėl įvairių priežasčių nelanko būrelių (gyvena kaimo vietovėje, tėvai neturipakankamai lėšų ir pan.), be to, jaučiasi vieniši, neturi su kuo pasidalyti dienos įspūdžiais, nesdirbantys tėvai negali jiems skirti pakankamai dėmesio. Tokią minėtų skambučių priežastį neretaiįvardija ir patys skambinantieji.Skambinančiojo paveikslasVaikų, besikreipiančių pagalbos trumpuoju numeriu 11 61 11, amžius yra 11–15 metų. Tiekkonsultacinių, tiek nekonsultacinių skambinančiųjų amžiaus grupė ta pati, t. y. 11–15 metų amžiausvaikai. Tačiau nemažą skaičių skambinančių sudaro ir 7–10 metų amžiaus vaikai.7 lentelė. Trumpojo numerio 11 61 11, pirminės pagalbos konsultantų atsakytų konsultaciniųskambučių skaičius pagal skambinusiųjų amžiųKonsultaciniųskambučių skaičiuspagal amžiųI II III IV Iš visoiki 6 53 101 63 105 3227–10 749 1639 1262 1490 514011–15 1356 3299 2295 2931 988116–18 226 388 318 398 1330Amžius nežinomas 637 129 109 97 972Iš viso 3021 5556 4047 5021 1764533015 nekonsultacinių skambučių buvo sudėtinga nustatyti, kokio amžiaus vaikaiskambino. Mažiausiai nekonsultacinių skambučių sulaukta iš jauniausių vaikų – iki 6 m. amžiaus.8 lentelė. Trumpojo numerio 11 61 11, pirminės pagalbos konsultantų atsakytų nekonsultaciniųskambučių skaičius pagal skambinusiųjų amžių.Nekonsultaciniųskambučių skaičiuspagal amžiųI II III IV Iš visoiki 6 117 148 142 125 5327–10 3369 7886 5944 5553 2275211–15 5839 14737 11580 11305 4346116–18 378 792 705 679 2554Amžius nežinomas 9614 10179 7934 9554 37281Iš viso 19317 33742 26305 27216 1065802011 m. nukreiptų į Pagalbos vaikams liniją vaikų amžius skirtingais ketvirčiais skiriasi,nors metų skaičiai rodo, kad daugiausia skambinusiųjų, kaip ir 2010 m., buvo 11–15 metų amžiausvaikai. Tuo tarpu II ir III ketv. daugiausia skambučių sulaukta iš 16–18 m. amžiaus vaikų.44

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita20 pav. 2011 m. skambinusiųjų arba nukreiptų į antrinę pagalbą – Pagalbos vaikams liniją amžiusDaugiausiai konsultacinių skambučių 2011 m. sulaukta iš mergaičių (60 proc.). Nors išberniukų konsultacinių skambučių sulaukta taip pat nemažai, jų skambučiai sudaro beveik 35 proc.visų konsultacinių skambučių.9 lentelė. Trumpojo numerio 11 61 11, pirminės pagalbos konsultantų atsakytų konsultaciniųskambučių skaičius pagal skambinusiųjų lytįKonsultaciniųskambučių skaičiuspagal lytį:I II III IV Iš visoBerniukas 755 1915 1533 1944 6147Mergaitė 1634 3576 2465 3037 10712Lytis nežinoma 621 55 36 31 743Berniukas irmergaitė 11 10 13 9 43Iš viso 3021 5556 4047 5021 17645Daugiausiai nekonsultacinių skambučių sulaukta iš berniukų (39,9 proc.). Iš mergaičiųnekonsultacinių skambučių sulaukta beveik per puse mažiau nei iš berniukų. Didelė dalisnekonsultacinių skambučių taip pat buvo iš vaikų, kurių lytį buvo sudėtinga identifikuoti.Pateikiami duomenys rodo, kad mergaitės dažniausiai skambino, norėdamos aptartikonkrečią problemą, o berniukai kreipėsi, norėdami paišdykauti arba tiesiog nedrįsdami įvardytitikrosios skambinimo priežasties, tačiau akivaizdžiai reikalaudami dėmesio sau. Toks jų elgesysgali rodyti išgyvenamą vienišumo jausmą ir netgi patiriamą apleistumą, kadangi tokių skambučiųsulaukta būtent II ir IV ketv., kai konsultacinių skambučių skaičius šiais ketvirčiais didžiausias.Taigi šie skaičiai dar kartą patvirtina tai, kad berniukams atvirai kalbėti apie juos slegiančiussunkumus, kitaip nei mergaitėms, yra sudėtinga.45

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita10 lentelė. Trumpojo numerio 11 61 11, pirminės pagalbos konsultantų atsakytų nekonsultaciniųskambučių skaičius pagal skambinusiųjų lytįNekonsultaciniųskambučių skaičiuspagal lytį:I II III IV Iš visoBerniukas 5551 14275 11533 10629 41988Mergaitė 3872 8758 6360 6552 25542Lytis nežinoma 9585 9958 7762 9446 36751Berniukas irmergaitė 309 751 650 589 2299Iš viso 19317 33742 26305 27216 106580Vaikų, besikreipiančių ir (ar) nukreiptų pagalbos į antrinę pagalbą, lytis, kaip ir amžius,skirtingais ketvirčiais – skirtinga. I ir IV ketv. daugiausia skambučių sulaukta iš berniukų, o II ir IIIketv. – iš mergaičių.21 pav. 2011 m. skambinusiųjų arba nukreiptų į antrinę pagalbą – Pagalbos vaikams liniją lytisTrumpuoju numeriu 11 61 11 gali paskambinti ne tik vaikai jiems rūpimais klausimais, betir vaikai, pranešantys apie skriaudžiamus draugus ar pažįstamus. Tokių skambučių pirminėpagalba sulaukė 60-ties, iš kurių į antrinę pagalbą nukreipti – 3 (2010 m. Pagalbos vaikams linijasulaukė 57 tokių skambučių).Be to, trumpuoju numeriu gali skambinti ir suaugę asmenys, turintys duomenų apieskriaudžiamus ar socialinėje rizikoje esančius vaikus. Ataskaitiniu laikotarpiu trumpuojunumeriu 11 61 11 paskambino 108 suaugę asmenys, iš jų: 25 moterys, 20 vyrai ir 62 asmenys,kurių lytis nebuvo nustatyta. Pirminės pagalbos konsultantams įvertinus skambinusiųjų tikslus,antrinei pagalbai nukreipti 44 suaugusieji, iš jų 39 moterys ir 5 vyrai. Suaugusieji, nenukreipti įantrinę pagalbą, skambino norėdami gauti papildomos informacijos apie trumpojo numerio teikiamąpagalbą, ieškodami pagalbos sau ir pan., todėl jie nukreipti į suaugusių linijas ar kitas įstaigas.46

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaProblemos, dėl kurių sulaukiama skambučiųPagal 2011 m. skambučių analizę matyti, jog trumpuoju numeriu 11 61 11 paskambinusiosmergaitės ir berniukai dažniausiai kalbėjo apie 5 problemas: psichosocialinę sveikatą, santykiussu bendraamžiais ir šeimos nariais, seksualumą, lytiškumą, smurtą ir prievartą.Paskambinusios mergaitės daugiausiai pasakojo apie santykius su bendraamžiais, kasbūdinga paauglystės laikotarpyje, kada bendraamžių nuomonė, tarpusavio santykiai tampasvarbiausi paauglio gyvenime. Taip pat mergaitės pasakojo apie patiriamą smurtą bei prievartąmokykloje ir namuose, gvildeno santykius su šeimos nariais ir su psichosocialine sveikata susijusiussunkumus. Taip pat pokalbiuose su mergaitėmis buvo aptariamos temos, susijusios su seksualumu,lytiškumu, fizine sveikata bei mokykla ir kt.Problema (pagaldažnumą)11 lentelė. Problemos, dėl kurių į trumpąjį numerį 11 61 11 skambino vaikaiI ketv.IIketv.IIIketv.IVketv.Iš visoMERGAIČIŲSKAMBINOIš visoBERNIUKŲSKAMBINOBenamystė 10 36 40 25 49 55 111Diskriminacija 1 3 2 5 6 4 11Iš visoFizinė sveikata 171 311 275 337 646 435 1094Mokykla 125 228 121 270 463 271 746Psichoaktyvių medžiagųvartojimas 26 59 35 64 77 105 185Psichosocialinė sveikata219 662 573 771 1406 806 2233Santykiai subendraamžiais 489 1320 962 1080 2661 1066 3750Santykiai su šeimosnariais 273 748 519 715 1502 727 2260Saugumas internete 4 16 5 25 36 14 50Seksualumas,lytiškumas 134 431 310 386 788 459 1261Smurtas ir prievarta 331 963 673 896 1573 1268 2867Teisiniai klausimai 1 2 4 18 12 5 17Vaikų išnaudojimas 4 8 8 8 17 11 28Paskambinę berniukai, kitaip nei mergaitės, visų pirma kalbėjo apie patiriamą smurtą irprievartą. Atkreiptinas dėmesys, kad patyčios mokykloje yra vis dar dažniausiai minima patiriamosmurto rūšis. Aktualios ir dažnos berniukų pokalbių temos taip pat santykių su bendraamžiais47

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaklausimais, jiems kėlė rūpestį psichosocialinė sveikata, santykiai su šeimos nariais, o taip pat temos,susijusios su seksualumu, fizine sveikata, mokykla ir kt.Į Pagalbos vaikams liniją vaikai nukreipiami dėl įvairių priežasčių, susidūrę su įvairiaissunkumais. Galima išskirti 7 pagrindines ir dažniausiai 2011 m. pokalbių metu mergaičių irberniukų minimas ar konsultantų identifikuotas problemas. Kaip ir teikiant pirminę pagalbą,pokalbiuose su vaikais aptariami jų santykiai su šeimos nariais, ypač su tėvais. Aptariami sunkumaimokykloje, psichosocialinė sveikata, o būtent – baimė, nerimas, patiriamas vienišumo jausmas, taippat kalbamasi apie laisvalaikį ir užimtumo nebuvimą. Pažymėtina, kad vaikai dažnai kalba apiesavižudybę. Be to, aptariami santykiai su bendraamžiais, tiek berniukai, tiek mergaitės įvardijapatiriamas patyčias ir fizinį smurtą. Berniukai dažniau kalba apie pabėgimą iš namų. Taip patpokalbių metu liečiami su seksualumu ir lytiškumu susiję klausimai.Paprastai pokalbių metu aptarinėjama ne viena problema. Dažnai vaikui garsiai netneįvardijus, konsultantas atpažįsta gilesnes ir seniai egzistuojančias kelias problemas, kurios neretaibūna priežastis to, dėl ko vaikas ir paskambino. Kitaip tariant, vaiko įvardyta problema būna tikkalno viršūnė.Kaip jau minėta, aukščiau įvardytos problemos vyrauja tiek mergaičių, tiek berniukųpokalbiuose, tačiau jų eiliškumas skiriasi. Pavyzdžiui, mergaitės daugiausia skambino dėl:12 lentelė. 2011 m. pokalbių metu įvardytos arba konsultantų identifikuotos problemos, su kuriomis dažniausiasusidūrė į antrinę pagalbą – Pagalbos vaikams liniją skambinusios arba nukreiptos mergaitės1. Santykiai sušeimos nariais(199)Globa, globosapribojimas (3)Išlaikymas (3)Išvykę,emigravę(1)tėvai2. Mokykla(158)Baimė patirtinesėkmę (20)Mokyklosnelankymas(17)Mokymosisunkumai (31)Įvaikinimas (1) Namų darbai(56)Konfliktaitėvų (6)Naujašeimos(2)tarpšeima,nariaiSunkumaisusiję su kitaissuaugusiais(10)Sunkumaisusiję sumokytojais(15)3. Psichosocialinėsveikata (153)Baimė ir nerimas(35)4. Santykiai subendraamžiais(105)Išsiskyrimas,netektis (5)Depresija (24) Santykiais sudraugais (36)Gyvūno netektis (1) Santykiai supartneriu,draugu (82)5. Smurtas irprievarta (29)Emocinė (16)Fizinė (20)Nepriežiūra(10)6. Benamystė,pabėgimas,baziniaiporeikiai (17)Darbogalimybės (3)Finansiniaisunkumai (6)Maisto(1)stokaIšvaizda (22) Patyčios (28) Pabėgimas išnamų (1)Laisvalaikis,užimtumas (79)Nepasitikėjimassavimi (29)Netektis (3) Savęs žalojimas (8)Prievartosliudininkas (2)Seksualinė (4)Prieglobsčiopaieška (3)7.Seksualumas,lytiškumas (14)Brendimas (1)Informavimas(4)Kontracepcija(3)Nėštumas (7)48

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaSantykiai subroliais irseserimis (69)Santykiaistėvais (104)suTėvai, turintyspriklausomybę(15)Tėvai, turintyspsichikossutrikimų (1)Tėvų(6)skyrybosSavižudybė (27)Tapatumasgyvenimo(18)irprasmėValgymo sutrikimai(6)Vienišumas (27)*Skaičiai skliausteliuose rodo pokalbių metu žymėtas problemas, bet ne skambinančiųjų skaičių. Vieno pokalbiometu gali būti pažymėtos kelios ar keliolika problemų.Tiek mergaitės, tiek berniukai taip pat skambino ir kalbėjo apie rūpestį dėl savo fizinėssveikatos, psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Problemos, dėl kurių skambino berniukai, išsidėstošiek tiek kitokia eilės tvarka nei mergaičių:13 lentelė. 2011 m. pokalbių metu įvardintos arba konsultantų identifikuotos problemos, su kuriomis dažniausiasusidūrė į antrinę pagalbą – Pagalbos vaikams liniją skambinę arba nukreipti berniukai1. Smurtas irprievarta (36)Emocinė (4)2.Psichosocialinėsveikata (36)Baimė ir nerimas(6)3. Santykiaisu šeimosnariais (33)Globa, globosapribojimas(4)4. Mokykla(23)Baimė patirtinesėkmę (5)Fizinė (23) Depresija (3) Išlaikymas (2) Mokyklosnelankymas(6)Nepriežiūra (6) Išvaizda (1) Konfliktai tarptėvų (2)Patyčios (23)Seksualinė (4)Laisvalaikis,užimtumas (14)Nepasitikėjimassavimi (3)Savižudybė (12)Tapatumas irgyvenimo prasmė(5)Nauja šeima,šeimos nariai(2)Netektis (3)Santykiai subroliais,seserimis (3)Santykiai sutėvais (21)Mokymosisunkumai(12)Namų darbai(8)Sunkumai,susiję sukitaissuaugusiais(4)Sunkumai,susiję sumokytojais(4)5. Santykiaissubendraamžiais(19)Išsiskyrimas,netektis (1)Santykiai sudraugais (16)Santykiai supartneriu,draugu (9)6.Benamystė,pabėgimas,baziniaiporeikiai(10)Darbogalimybės(2)Finansiniaisunkumai(2)Maistostoka (3)Pabėgimasiš namų (7)Prieglobsčiopaieška (1)7.Seksualumas,lytiškumas(4)49

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVienišumas (24)Tėvai, turintyspriklausomybę(7)Tėvų skyrybos(1)*Skaičiai skliausteliuose rodo pokalbių metu žymėtas problemas, bet ne skambinančiųjų skaičių. Vieno pokalbiometu gali būti pažymėtos kelios ar keliolika problemų.Kaip minėta, į Pagalbos vaikams liniją nukreipiami ir suaugusieji, sunerimę dėl vaikųsaugumo, nepriežiūros ir pan. Suaugę asmenys pokalbių metu išsakė susirūpinimą ir (ar)konsultantai identifikavo tokias problemas:14 lentelė. 2011 m. pokalbių metu įvardytos arba konsultantų identifikuotos problemos, sukuriomis dažniausia susidūrė vaikai, dėl kurių į Pagalbos vaikams liniją skambino arba nukreipti suaugusiejiSmurtas irprievarta (6)Mokykla (4)Santykiai sušeimosnariais (3)Seksualumas,lytiškumas(1)Fizinėsveikata (1)Emocinė (2)Mokyklosnelankymas(1)Santykiai subroliais,seserimis (1)Masturbacija(1)Fizinė (2)Mokymosisunkumai (1)Santykiai sutėvais (1)Nepriežiūra (6)Tėvai, turintyspriklausomybę(2)Patyčios (1)Prievartosliudininkas (1)*Skaičiai skliausteliuose rodo pokalbių metu žymėtas problemas, bet ne skambinančiųjų skaičių.Vieno pokalbio metu gali būti pažymėtos kelios ar keliolika problemų.Daugiausia pranešimų sulaukta iš suaugusiųjų, kurie skambino sunerimę dėl vaikųnepriežiūros atvejų. Kelių skambučių metu suaugusieji tik konsultavosi dėl vaikų elgesio(pavyzdžiui, vaiko masturbacijos atveju) ir prašė patarimo, kaip jiems toliau elgtis, kur kreiptis.Suteikta pagalbaPokalbių metu vaikams daugiausia teiktos konsultacijos, psichologinė pagalba, emocinėparama, taip pat teikta informacija, konsultantai atliko tarpininkų vaidmenis, neakivaizdžiai lydėjovaiką pagalbos proceso metu, kitų įstaigų ar organizacijų specialistams organizuojant ir teikiant jampagalbą.50

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita22 pav. 2011 m. Antrinės pagalbos – Pagalbos vaikams linijos konsultantų suteikta pagalbaskambinusiems vaikamsPagalbos vaikams linijoje konsultantai teikia ne tik psichologinę ir emocinę pagalbątelefonu. Pagrindinė linijos funkcija – nukreipti skambinantįjį į tą socialinį partnerį, kuris yraarčiausiai vaiko ir geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus ir suteikti jam būtinas paslaugas. Toksnepilnamečio lydėjimas galimas bet kurioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, vaikas patiria smurtąnamuose, iš jo tyčiojasi mokykloje, jis neturi ko valgyti, kur miegoti, ar paauglė laukiasi. Visųpirma skambinantis vaikas turi būti išklausytas, kas yra neatskiriama lydėjimo funkcijos dalis. Tikišklausęs gali suprasti problemą, padrąsinti vaiką ir padėti jam surasti sprendimo būdą, palydėti (netiesiogine prasme) jį pas galintį jam padėti specialistą – pedagogą, gydytoją, socialinį darbuotoją irkt.Ataskaitiniu laikotarpiu, reaguojant į vaikų skambučius tiek dėl jų draugų, tiek dėl jų pačių,antrinės pagalbos – Pagalbos vaikams linijos konsultantai raštu kreipėsi į 10 atitinkamų institucijų(įstaigų). Kaip ir 2010 m., dažniausiai, net 8 kartus, raštu kreiptasi į mokyklas, gimnazijas beiVTAS, dėl mokykloje patiriamų patyčių. Vieną kartą kreiptasi į VTAS dėl bandžiusio nusižudytivaiko pranešimo apie patiriamą smurtą šeimoje ir prašymo jį apgyvendinti vaikų socialinės globosnamuose, taip pat kreiptasi į VTAS ir dėl vaiko, pabėgusio iš namų, kuris juose nuolat patiriasmurtą.Skambinančiajam sutikus, kad būtų imtasi priemonių spręsti išdėstytą problemą, telefonubei raštu susisiekiama su įvairiomis įstaigomis bei organizacijomis – mokyklomis, Pedagoginėmispsichologinėmis tarnybomis, VTAS, savivaldybių socialiniais darbuotojais, švietimo skyriais,policija, dienos centrais ir pan. – kviečiant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, prašant imtispriemonių bei rekomenduojant problemos sprendimo būdus. Beveik visos minėtos įstaigos arorganizacijos, reaguodamos į pranešimus, raštu arba telefonu informavo Pagalbos vaikams liniją51

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaapie rengiamą arba vykdomą pagalbos vaikui planą. Patyčių mokykloje atvejais dažniausiaiinformuojama apie specialistų pokalbius su nukentėjusiaisiais bei besityčiojančiaisiais ir jųšeimomis, klasėse vykdomas patyčių intervencijos priemones (pokalbius, filmų peržiūras, jųaptarimus), specialistų komandos operatyviai organizuojamas (kartais ir pakartotinai vykdomas)patyčių prevencijos programas. Nepriežiūros ar smurto šeimose atvejais dažnai informuojama apieapsilankymo šeimoje rezultatus, pateikiamas pagalbos šeimai priemonių planas ir išvados.Pagalbos vaikams linijos iniciatyva (7 kartus) raštu kreiptasi į įvairias įstaigas irorganizacijas, reaguojant į viešumoje pasirodžiusius pranešimams apie smurtą ir prievartąpatiriančius vaikus. Kreiptasi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėlnepilnamečių smurto panaudojimo kitų nepilnamečių atžvilgiu. Mokykloms buvo siunčiamosrekomendacijos, kaip klasių vadovams ir kitiems mokyklos specialistams atlikti prevenciją irintervenciją patyčių mokykloje tema. Taip pat kreiptasi su rekomendacijomis į socialinės globosįstaigas ir į VTAS, prašant papildomos informacijos apie konkretaus vaiko sprendžiamą situaciją.Kaip minėta, linija skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, skambinantiems dėl vaikų.Ataskaitiniu laikotarpiu iš viso į Pagalbos vaikams liniją nukreipti 44 suaugusieji. Atsižvelgiant įsuaugusiųjų telefonu pateiktą informaciją, raštu kreiptasi 14 kartų į VTAS, vaikų ugdymo įstaigasbei savivaldybės švietimo skyrius, Pedagogines psichologines tarnybas, siekiant išspręstisusidariusias situacijas. Daugiausiai suaugusiųjų skambučių sulaukta I ir III ketv.23 pav. 2011 m. Pagalbos vaikams linijos konsultantų suteikta pagalba dėl vaiko skambinusiemsar nukreiptiems suaugusiems asmenimsPer 2011 m. kreiptasi į 13 VTAS. Į kelis skyrius kreiptasi ir pakartotinai. Į Šiaulių m. sav.,Jurbarko m. sav., Klaipėdos m. sav., Alytaus m. sav., Vilniaus m. sav., Utenos r. sav., Trakų r. sav.,Kauno m. sav., Varėnos r. sav., Rokiškio r. sav. – po 1 kartą, Elektrėnų r. sav., Skuodo r. sav. – 2kartus, o į Raseinių r. sav. – 3 kartus.52

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita15 lentelė. Problemos, dėl kurių raštu kreiptasi į įstaigas ir organizacijas 2011 m.Raštu kreiptasi į įvairias įstaigas dėl:Kartai:Patyčių (žodinių, fizinių) 10Socialinės globos kokybės 4Rekomendacijų (įstaigoms) 4Fizinio smurto šeimoje 2Nepriežiūros šeimoje 9Pabėgusio iš namų vaiko 1Fizinio smurto atvejų, viešinamų internetinėje erdvėje 1Taip pat Pagalbos vaikams linijos konsultantai gavo ir atsakė į 100 laiškų. Daugiausialaiškų sulaukta I ir IV ketv. Dauguma laiškų gauta tokiomis temomis: patiriamos patyčios, mintysapie savižudybę, savižudybės planavimas, probleminiai santykiai su vienu iš tėvų, fizinis irpsichologinis smurtas šeimoje, santykiai su bendraamžiais, tėvų skyrybos, tėvai, turintyspriklausomybę, savęs žalojimas, gauta prašymų padėti rasti būdų, kaip atsispirti draugųįkalbinėjimams vartoti alkoholį ar rūkyti. Taip pat gauta laiškų, kuriuose rašome apie valgymosutrikimus, nepasitenkinimą išvaizda ir kt.Pagalbos vaikams linijos veiklaBendraujant su vaikais ir suaugusiaisiais pastebėtas informacijos apie tėvų skyrybas(būsimas, esamas ar įvykusias) informacijos trūkumas, todėl 2011 m. buvo sukurtas internetosvetainės apie tėvų skyrybas, skirtos tėvams ir vaikams, projektas (toliau – TS projektas). Pagalbosvaikams linijos konsultantai ir koordinatorius, sudarydami TS projekto formą ir turinį, rėmėsi vienoJAV gyventojo, paauglystėje išgyvenusio tėvų skyrybas, sukurta interneto svetaine. AutoriusPagalbos vaikams linijai suteikė teisę naudotis jo internetinės svetainės turiniu ir forma.Planuojama, kad įgyvendinus TS projektą, tiek vaikai, tiek tėvai minėtoje svetainėje galėsrasti jiems reikiamos informacijos: emocinės paramos, patarimų (suaugusiems asmenims dėl savęsir dėl vaikų), svarbiausios teisinės informacijos, naudingų nuorodų, planuojant skyrybas, skyrybomsvykstant ir skyryboms jau įvykus.Tarnybos darbuotojai, spręsdami vaikų gerovės klausimus ir atstovaudami vaiko interesams,vyko tirti skundų ir spręsti konfliktines situacijas į vaikų socialinės globos įstaigas ar VTAS. 2011m. Pagalbos vaikams linijos psichologai kartu su Tarnybos specialistais penkis kartus pabuvojosavivaldybių vaikų socialinės globos įstaigose, kur atliko pirminį vaikų ir jų socialinės aplinkosįvertinimą, o po to Tarnybai teikė išvadas. Taip pat Pagalbos vaikams linijos psichologai ir53

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaTarnybos specialistai rengė rekomendacijų projektus: vaikų socialinės globos namų darbuotojamsdėl bendravimo su vaiku, jo teisinio statuso klausimais, VTAS darbuotojams, kaip kalbėtis su vaiku,ir vaikų būrelių vadovams patyčių prevencijai ir intervencijai atlikti.Vertinant visuomenės žinias, bendrą supratimą apie tai kas yra vaiko nepriežiūra ir smurtasprieš jį, parengtas straipsnio projektas, kuriame apžvelgiamos smurto rūšys, įvardijami smurtopožymiai ir pateikiamos nuorodos, kur reikia kreiptis, pastebėjus minėtus signalus.Galimybę nedelsiant reaguoti į pranešimus ir nukreipti skambinančiuosius į jiems galintįpadėti socialinį partnerį suteikia Pagalbos vaikams linijos socialinių partnerių duomenų bazė, kuri,kaip ir ankstesniais metais, nuolat papildyta ir atnaujinta, bendradarbiaujant su VTAS, SADM beikitomis vyriausybinėmis arba nevyriausybinėmis įstaigomis ar organizacijomis.2011 m. interneto svetainė www.pagalbavaikams.lt paskelbta tarptautinio e–turiniokonkurso World Summit Award (WSA) laimėtoja kategorijoje „e–įtraukimas – el. atskirtiesmažinimas ir dalyvavimas“. Kaip išskirtinis interneto svetainių dizainerių bei gamintojų pasiekimasji įvertinta vienoje iš aštuonių kas dvejus metus Jungtinių Tautų organizuojamo konkursokategorijų. Tokiame konkurse Lietuvos interneto svetainė dalyvavo pirmą kartą.Pagalbos vaikams linijos interneto svetainės nemažą dalį lankytojų sudaro užsienio šalių (46šalys) gyventojai. Didžiausios dalies vartotojų sulaukta iš užsienio šalių, į kurias Lietuvos piliečiaiemigruoja daugiausiai, ( iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos,Ispanijos, Švedijos, JAV ir kt.). Tai pat Pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje lankėsiVilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, Mažeikių, Šiaulių, Biržų, Kaišiadorių, Tauragės irkitų miestų bei rajonų gyventojai.Nuo 2009 m. Pagalbos vaikams linijos konsultantai yra užregistravę ne vieną vaikopranešimą apie Kėdainių m., Šiaulių r. ir Šiaulių m. mokyklose vykstančias patyčias. Išanalizavussavižudybių minėtose savivaldybėse skaičių, kuris vienas didžiausių Lietuvoje, šių savivaldybiųŠvietimo skyriams išsiųsti VšĮ „Vaikų linija“ plakatai (iš viso 57 vnt.), skrajutės (iš viso 960 vnt.) irPagalbos vaikams linijos vizitinės kortelės (iš viso 11 340 vnt.) su prašymais paskirstyti padalomąjąmedžiagą jų miestų ir rajonų mokykloms, kad psichologai, socialiniai pedagogai ar klasių vadovaiperduotų ją tiems vaikams, kuriems, jų manymų, gali būti tokio pobūdžio reikalinga pagalba.Pagalbos vaikams linijos konsultantai-psichologai, besilankydami socialinės globosnamuose ir kalbėdamos su juose gyvenančiais vaikais pastebėjo, kad vaikai neturi informacijos, kurgalėtų kreiptis pagalbos ar tiesiog paskambinti ir pasikalbėti. Todėl 2011 m. gruodžio mėn. buvoužsakyta pakoreguotų Pagalbos vaikams linijos vizitinių kortelių gamyba (45000 vnt.). Vizitineskorteles planuojama išdalyti vaikams, gyvenantiems vaikų socialinės globos namuose, per 2012 m.pirmus du ketvirčius.54

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2011 m. kasmetinių VTAS suvažiavimų metu specialistams pristatyta Pagalbos vaikamslinijos veikla. Mokiniams, kurie lankėsi Tarnyboje taip pat pristatyta linijos veikla bei aptartospagrindinės paaugliams iškylančios problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Vaikų dienos centrųdarbuotojai, mokyklų ar gimnazijų socialiniai pedagogai bei psichologai domėjosi linijos veikla,kreipėsi metodinės medžiagos ir rekomendacijų, kaip dirbti su probleminių šeimų vaikais.2011 m. VšĮ „Vaikų linija“ pirminės pagalbos konsultantai II ir III ketvirčiuose atliko 7skambučių perdavimus į Bendrosios pagalbos centrą 112. Gruodžio mėn. suorganizuotassusitikimas su Bendros pagalbos centro administracija ir VšĮ „Vaikų linija“ koordinatoriais dėlbendradarbiavimo ir sklandaus skambučių perdavimo.Pagalbos vaikams linijos darbuotojai ir savanoriaiPagalbos vaikams linijoje šiuo metu dirba vienas valstybės tarnautojas, linijoskoordinatorius, ir 4 konsultantai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Iš viso Pagalbosvaikams linijai skirtos 2 konsultantų pareigybės (viena socialinio darbuotojo, teisininko pareigybė,kita – psichologo), kurios, atsižvelgiant į darbo specifiką, padalytos tarp daugiau dirbančiųjų ne visądarbo dieną. Vienu metu Pagalbos vaikams linijoje vidutiniškai prie telefono budi 2 konsultantai.Iš 13 savanorių, kurie yra sėkmingai baigę Pagalbos vaikams linijos mokymus, per 2011 m.aktyviai savanoriavo vidutiniškai 6–7 savanoriai.Išvados1. 2011 m. trumpuoju numeriu 11 61 11 buvo atsakyta į 132238 skambučius. Tai sudaro 3,3proc. visų skambinusiųjų skaičiaus. Perduotų pagalbos vaikams linijai skambučių – 554, išjų 23 perduoti antrinei pagalbai ne darbo metu.2. Vaikų, besikreipiančių pagalbos, amžius 11–15 metų. Tiek konsultacinių, tieknekonsultacinių skambinančiųjų amžiaus grupė ta pati, t. y. 11–15 metų amžiaus vaikai.Mažiausiai nekonsultacinių skambučių sulaukta iš jauniausių vaikų – iki 6 m. amžiaus.3. Daugiausiai konsultacinių skambučių 2011 metais sulaukta iš mergaičių (60 proc.).Daugiausiai nekonsultacinių skambučių sulaukta iš berniukų (39,9 proc.).4. Pirminė pagalba sulaukė 108 suaugusių asmenų skambučių. Antrinei pagalbai buvonukreipti 44 suaugusieji, iš jų 39 moterys ir 5 vyrai. Didžiausia dalis nukreiptų suaugusiųjųturėjo informacijos apie vaikų nepriežiūrą. Tokiais atvejais daugiausia skambino moterys.55

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita5. 2011 m. dėl pirminės pagalbos trumpuoju numeriu 11 61 11 skambinusios mergaitės irberniukai dažniausiai kalbėjo apie 5 problemas: psichosocialinę sveikatą, santykius subendraamžiais ir šeimos nariais, seksualumą, lytiškumą, smurtą ir prievartą. Šis pagrindiniųproblemų eiliškumas skirtingai išsidėsto mergaičių ir berniukų suvestinėse.6. Reaguodami į vaikų skambučius tiek dėl jų draugų, tiek dėl jų pačių, Pagalbos vaikamslinijos konsultantai raštu kreipėsi į 10 atitinkamų institucijų (įstaigų). Kaip ir 2010 m.,dažniausiai (8 kartus) kreiptasi dėl mokykloje patiriamų patyčių.7. Nemažą Pagalbos vaikams linijos interneto svetainės dalį lankytojų sudaro užsienio šalių(46 šalių) gyventojai. Didžiausios dalies vartotojų sulaukta iš užsienio šalių, į kuriasLietuvos piliečiai emigruoja daugiausiai (iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos,Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Švedijos, JAV ir kt.).VII. BENDRA ĮTĖVIŲ IR GLOBĖJŲ (RŪPINTOJŲ) RENGIMO SISTEMA GIMK(GLOBĖJŲ IR ĮTĖVIŲ MOKYMAS IR KONSULTAVIMAS)Tarnyba atsakinga už bendros globėjų (įtėvių) rengimo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114patvirtintų Tarnybos nuostatų 5.4. ir 6.10 punktais ir siekdama įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų(rūpintojų) rengimo sistemą Lietuvoje, Tarnyba vykdo Vaiko globos (rūpybos) sistemosreogranizavimo strategijos 4.2, 5.1, 5.2, 8.3 ir 9.2 priemones.Nuo 2008 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti bendra globėjų ir įtėvių rengimo programaPRIDE. Siekiant, kad minėta programa taptų priimtinesnė ir suprantamesnė Lietuvos žmonėms, nuo2012 m. programa pavadinta lietuvišku GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) vardu.2011 metais bendros Globėjų ir įtėvių rengimo sistemos priemonių įgyvendinimui skirta133800 Lt (vėliau – dar 53800 Lt). Visos šios lėšos buvo tinkamai panaudotos.4.2 priemonės (organizuoti vaikų globos institucijų suburtų specialistų komandųkvalifikacijos tobulinimo mokymą, teikiant kompleksinę pagalbą tėvų globos netekusiems vaikamsvaikų globos įstaigose, siekiant vaiką parengti globai (rūpybai) šeimoje, šeimynoje ar įvaikinimui)įgyvendinimui skirta ir panaudota 30 000 Lt.8.3 priemonei (darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais(rūpintojais), įtėviais, parengimas ir vertinimas, mokymas pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėviųmokymo programą, jų atestavimo organizavimas) įgyvendinti skirta 11000 Lt.90800 Lt (ir papildomai gavus finansavimą – 53800 Lt) skirta įgyvendinti 9.2. priemonę, t.y. renginių, skirtų gerajai vaikų globos (rūpybos) patirčiai skleisti, organizavimui (seminarų,56

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitakonferencijų, akcijų), informacinių metodinių leidinių parengimui ir išleidimui, alternatyvių vaikoglobos (rūpybos) formų skleidimui ir propagavimui per visuomenės informavimo priemones,akcijas, šventes, formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje irįvaikinimą.Bendros globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programos metodinio vadovo ir vaizdinėsmokymo medžiagos parengimui ir išleidimui (5.1. priemonei) skirta 2000 Lt.Siekiant organizuoti globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo irpagalbos jiems teikimo paslaugas, kaip ir ankstesniais metais, vadovaujantis Projektų dėl globėjų(rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugųatrankos konkurso organizavimo 2008–2012 metais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-73 (Žin., 2008, Nr. 33-1185), 2011 m. buvo paskelbtas projektų finansavimo konkursas. Konkursui paraiškas pateikė 26įstaigos, atrinkti ir finansuoti 25 projektai. Valstybė šių projektų įgyvendinimui skyrė 545750 Lt,finansuoti pradėta nuo 2011 m. balandžio 26 d., o 2011 m. pabaigoje iš šios sumos į biudžetągrąžinta 7542,95 Lt. Daugiausia nepanaudotų lėšų grąžino Panevėžio socialinių paslaugų centras,Alytaus šeimos pagalbos centras ir Varėnos socialinių paslaugų centras.VII. 1. Mokymai GIMK specialistamsVII. 1. 1. Mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą2011 m. paskelbus konkursą ir sudarius sutartį su 2 PRIDE (toliau – GIMK) programosmokytojais: Kauno m. vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriumi Ričardu Kukausku ir VšĮSOTAS psichologu Andriumi Atu parengta 11 naujų mokytojų, siekiančių globoti (rūpintis) arįvaikinti vaiką patikrinimą. Mokymai truko nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio. Teorinių ir praktiniųmokymų metu dalyviai susipažino su 10 temų ir jas išanalizavo. Be darbo grupėje, kuris reikalavoatsisakyti išankstinių stereotipiškų nuostatų ir įvertinti skirtingas mokytojo, vaiko, globėjų ar įtėviųperspektyvas, būsimi mokytojai turėjo atlikti namų užduotis, ypatingas dėmesys skirtas atvejųanalizei.57

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVII. 1. 2. Tęstiniai mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų)rengimąGlobėjus ir įtėvius svarbu ne tik paruošti globai ar įvaikinimui, bet ir teikti jiems paslaugas irtada, kai jų šeimoje apsigyvena vaikas. Vaiko atėjimas į šeimą atneša ne tik džiaugsmo, bet irsunkumų, kurių įveikimą gali palengvinti ir tinkamai parengtų specialistų pagalba. Siekiant šiotikslo, nuo 2010 m. pradėti organizuoti atestuotų socialinių darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėviųrengimą savivaldybėse, mokymai pagal tęstinę globėjų ir įtėvių mokymų programą. 2011 m. pagaltęstinę programą buvo apmokytos trys specialistų grupės. Dvi 43 asmenų grupės apmokytos 2010m. gruodžio – 2011 m. kovo mėnesiai Vilniuje ir Kaune. Trečioji 12 specialistų grupė apmokyta2011 m. birželio–rugsėjo mėnesiais Vilniuje. 80 valandų trukusių mokymų kursą sudarė užsiėmimai9 temomis:1. Rizikos grupių vaikų vystymosi poreikių tenkinimo pagrindai2. Drausmės reikšmė vaiką globojant, auklėjant ir tenkinant jo vystymosi poreikius3. Lytinio ugdymo klausimai4. Pagalba vaikams, esant seksualinės prievartos požymiams ir simptomams5. Ryšių tarp vaikų ir jų šeimų palaikymas6. Profesionalus darbas komandoje7. Vaikų asmeninės ir kultūrinės tapatybės skatinimas8. Ilgalaikių ryšių skatinimas9.Gebėjimas taikyti globėjų patirtįMokymų programa be minėtų temų nagrinėjimo apėmė ir mokymo dalyvių superviziją beikonsultavimą. Mokymų metu siekta ne tik perteikti specialistams teorines žinias, bet ir praktiniaisužsiėmimais ir pavyzdžiais ugdyti gebėjimą spręsti šeimoje kylančias su vaikų auginimu susijusiasdilemas.VII. 2. Projekto vykdytojų atestacijaGlobėjams (rūpintojams) ir įtėviams paslaugas gali teikti tinkamai tam pasirengę specialistai.Jų tinkamumo vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimąnustatymas atliekamas specialistų atestacijos metu. 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso dirbo56 atestuoti GIMK mokytojai, iš jų trys buvo atestuoti pirmą kartą. Trijų pareiškėjų prašymassuteikti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą, nebuvopatenkintas. Palyginus su 2010 m., atestuotų socialinių darbuotojų skaičius liko nepakitęs.58

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAtestacijos posėdžių metu dėmesys skirtas pareiškėjų motyvacijai, kvalifikacijai, su globa irįvaikinimu susijusiai vykdytai veiklai (jei buvo atestuojama pakartotinai). Visis specialistai atestuotivieneriems metams.V. 3. GIMK metodinės medžiagos leidyba ir reklama2011 m. įvertinus su įvaikinimu ir globa susijusios metodinės medžiagos, ypač lietuvių kalba,stoką, pagal 5.1. priemonę finansuota VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ parengtos knygos„Pakeliui į tėvystę: praktinė patirtis įgyvendinant globėjų ir įtėvių rengimo programą“ leidyba.Išleista 300 knygų. Knygą sudaro šeši skyriai. Knygoje GIMK mokytojai pateikia savopastebėjimus apie globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymus, jų naudingumą, pristato praktinę mokymųvedimo patirtį ir projektą, skatinantį geresnį šeimos narių bendravimą. Taip pat joje įtėviai irglobėjai dalijasi tuo, ką jie patyrė nuo to momento, kai pradėjo galvoti apie globą ar įvaikinimą, ikitada, kai vaikas apsigyveno šeimoje. Knygoje sudėtos ir mokymų dalyvių pasakos, kaip globėjų(rūpintojų) ir įtėvių mokymų vienos iš praktinių užduočių iliustracija. Jos skirtos į jų šeimasateisiantiems vaikams. Paskutiniame skyrelyje pateikiama atmintinė globėjams, įtėviams irmokytojams.VII. 4. GIMK specialistų kvalifikacijos kėlimo mokymai ir kita veiklaKaip ir kasmet, įgyvendinant 9.2. priemonę, 2011 m. gegužės 25 d. Tarnyba organizavo V-ąją respublikinę globojančių šeimų ir šeimynų konferenciją „Priglausk mane“. Renginysorganizuotas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu ir SADM.Pagrindinis šios konferencijos akcentas – pasidalyti vaikų globos patirtimi ir padėkoti vaikamsglobą šeimoje ar šeimynose suteikusiems ir savo gerumu besidalijantiems asmenims.2011 m. rugpjūčio 5–7 dienomis įvaikintojų šeimos tradiciškai buvo kviečiamos kartu suvaikais atvykti į jau septintą įvaikinusių šeimų susitikimą, kur netruko rimtų užsiėmimų ir pramogųtiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Susitikime dalyvavo apie 30 lietuvių ir 15 užsieniečių šeimų.2011 metų gruodžio 8 d. tarnyba organizavo seminarą Vaiko teisių apsaugos skyrių(tarnybų) specialistams, vaikų globos namų darbuotojams ir atestuotiems socialiniamsdarbuotojams, atsakingiems už globėjų ir įtėvių rengimą „Komandinio darbo svarba, kuriant tėvųglobos netekusio vaiko ateitį”. Seminaro metu pasidalinta paslaugų įtėviams ir globėjams teikimopatirtimi, pristatyta VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ parengta vaikų globos institucijų darbuotojųparengimo ir mokymo dėl vaikų paruošimo globai šeimoje, įvaikinimu programa, VO ,,Gelbėkit59

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitavaikus“ alternatyvų institucinei vaiko globai projektas. Seminaro dalyviai taip pat supažindinti sunauja institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarka.2011 m. Tarnybai, įgyvendinant programos 9.2 priemonę, buvo pavesta informuotivisuomenę apie globą šeimoje, skleisti gerąją vaikų globos šeimoje patirtį bei formuoti teigiamąnuomonę apie tėvų globos netekusius vaikus ir juos globojančias šeimas. Tarnybos užsakymu buvoparengta Globos (rūpybos) skatinimo šeimoje ir šeimynoje komunikacinė strategija „Globa –neįkainuojama dovana“ (toliau – Globos strategija), kurios tikslas – sukurti vaikų globos kaip itinnaudingo, gero darbo įvaizdį aktyviems, atsakingiems ir norintiems tai daryti visuomenės nariams,piliečiams ir šeimoms. Dovana šiuo atveju reiškia ne tik dovaną vaikui, bet ir sau, visuomenei.Globos strategiją numatyta įgyvendinti 3 etapais iki 2014 metų. Pagrindinės viešinimo priemonėsyra straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje apie globėjų šeimas, jų išgyvenimus,globojamus vaikus, specialistų ir žinomų Lietuvos žmonių nuomonę vaikų globos klausimu, vaikųglobos namuose augančių vaikų sėkmės istorijas. Taip pat daug dėmesio skiriama internetineireklamai, t.y. globos paskyros facebook‘e sukūrimui ir vaikų globos namuose augančio vaikointernetinio dienoraščio (blogo) sukūrimui, kuriuose turėtų būti nuolat atnaujinama informacija apievaikų gyvenimą vaikų globos namuose, siekiant parodyti juos kaip tokius pat išgyvenimuspatiriančius vaikus, bei globos aktualijas. Taip pat numatoma daug dėmesio skirti renginiųorganizavimui, kaip pavyzdžiui, Pasaulinės vaikiškos knygos dienos proga pasakų skaitymas iratvirų durų (įmonių) dienos vaikų globos namuose.Atsižvelgiant į tai, kad vaikų globos klausimais Lietuvoje yra atlikta itin mažai tyrimų,siekiant suvokti žmonių apsisprendimą tapti globėjais, išsiaiškinti jų motyvus, suprasti problemas,kurios apsunkina globos procesą, ar dalykus, kurie turi teigiamą poveikį, buvo atlikti globėjųgiluminiai interviu ir gyventojų apklausa visoje Lietuvoje. Tai parodė, kad pagrindiniai motyvaiskatinantys globoti vaiką yra noras realizuoti save, suteikti pagalbą vaikui, negalėjimas turėti savovaikų. Globa dažniau yra pasirenkama nei įvaikinimas dėl noro išlaikyti vaiko tapatumą, finansiniųpaskatų ir baimės, ar pavyks susitvarkyti su globėjo pareigomis. Atliktos apklausos duomenimis,viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje vis dar nedaug šeimų globoja vaikus, yra tai, jogžmonės bijo priimti giminystės ryšiais nesusietą vaiką dėl jo genetinio ir socialinio paveldo. Taippat nemažai žmonių mano, kad globą stabdo nepakankama valstybės finansinė bei socialinė irpsichologinė parama vaikus globojančioms šeimoms.60

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVII. 5. Projektų vykdytojų veiklos rezultatai2011 metais būsimų globėjų (rūpintojų) bei įtėvių mokymus Lietuvoje vykdė 25 įstaigos irorganizacijos. Šis skaičius liko toks pats kaip ir 2010 m. Dauguma šių įstaigų paslaugas teikiadaugiau nei vienoje savivaldybėje, todėl jos prieinamos visoje Respublikos teritorijoje.Didžiausiuose šalies miestuose paslaugas globėjams ir įtėviams teikia daugiau nei viena įstaiga (žr.2 priedą).Per 2011 m. mokymai organizuoti 47 būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių grupėms. Šisskaičius yra mažesnis nei 2010 m. (59 mokymų grupės), tačiau šiemet didesnis dėmesys neipraėjusiais metais buvo skirtas jau globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms. Mokymuose pagalbendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą 2011 m. iš viso dalyvavo 218 globėjų (327 asmenys) ir93 įvaikintojų šeimos (180 asmenų) (žr. 24 pav.). 5 asmenys mokymus lankė siekdami įgyti žiniųapie globą, nes jų artimas giminaitis yra įsteigęs šeimyną. Iš viso mokymuose dalyvavo 512asmenų. Tai 90 asmenų mažiau nei 2010 m. Šis dalyvių skaičiaus mažėjimas stebimas tiek tarpglobėjų, tiek tarp įvaikintojų. Vidutiniškai per metus atestuoti socialiniai darbuotojai parengė po 2globėjų ir įtėvių grupes.24 pav. Parengtų globėjų ir įtėvių šeimų skaičius 2008–2011 m.Iš 218 šeimų 181 šeima (83 %) įvertinta kaip tinkamai pasirengusi globoti vaiką, t. y.teigiamai. Atitinkamai pasirengusiomis įvaikinti pripažintos 88, t. y. 94,4 % šeimų. Kaip darnepasirengusios globoti pripažintos 9 globėjų ir 5 įtėvių šeimos. 2010 m. buvo parengta 1261

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaneigiamų išvadų dėl globėjų ir 9 neigiamos išvados dėl įtėvių šeimų pasirengimo įvaikinti ir globoti.Pagrindinėmis neigiamo vertinimo priežastimis GIMK mokytojai nurodo netinkamą motyvaciją,nepasitikėjimą savimi vaikų auginimo srityje, vaiko poreikių nesupratimą, aukštus lūkesčius vaikui,neišgedėtas netektis ir pan. 28 būsimų globėjų ir 3 būsimų įvaikintojų šeimos, 2011 m. lankiusiosmokymus, jų nebaigė. Atitinkamai pernai tokių globėjų šeimų buvo 24, o mokymų nebaigusiųįvaikintojų nebuvo. Kelios globėjų ir įvaikintojų šeimos, nors buvo įvertintos teigiamai, po mokymųatsisakė savo ketinimų globoti ar įvaikinti. Papildomai socialiniai partneriai įvertino ir parengė 50išvadų asmenims, kuriems įstatymo nustatyta tvarka mokymai neprivalomi (žr. 16 lentelę).16 lentelė. Globėjų ir įtėvių rengimas 2008–2011 m.Ataskaitiniai metai 2008 2009 2010 2011Baigusių mokymus grupių skaičius 26 55 59 47Globėjų asmenys 140 410 388 327skaičius šeimosGrupės dalyvių skaičius83 272 270 218asmenys 86 242 214 180Įtėvių skaičiusšeimos 44 125 118 93Mokymų nebaigusių globėjų skaičiusasmenys 12 49 34šeimos 9 36 24 28Mokymų nebaigusių įtėvių skaičiusasmenys 4 6 0šeimos 2 3 0 3Baigusiems Globėjams 83 208 219 181mokymus Įtėviams 44 116 98 85SutuoktiniamTeigiamų išvadų skaičiusNeigiamų išvadų skaičiusAsmenys,kuriemsmokymaineprivalomis 0 47 37 28Artimiemsgiminaičiams 0 5 3 10Anksčiaubaigusiemsmokymus 0 15 22 7Baigusiems Globėjams 9 9 12 9mokymus Įtėviams 2 4 9 5Sutuoktiniams0 0 0 1Artimiemsgiminaičiams 0 0 2 1Asmenys,kuriemsmokymaineprivalomiAnksčiaubaigusiemsmokymus 0 0 1 362

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2011 m. atestuoti socialiniai darbuotojai aktyviai teikė paslaugas globėjų ir įvaikintojųšeimoms, kuriose jau gyvena vaikai. Buvo organizuojami mokymai pagal tęstinę globėjų ir įtėviųprogramą, kuriose galėjo dalyvauti visos norinčios šeimos. Mokymų dalyviai galėjo dalyvautimokymuose, priklausomai nuo temų aktualumo. Daugiausia šeimų dalyvavo užsiėmimuose šiomistemomis: „Savivertės suvokimas ir vertinimas“, „Drausmės reikšmė vaiką globojant, auklėjant irtenkinant jo vystymosi poreikius“, „Rizikos grupės vaikų vystymosi poreikių tenkinimo pagrindai“,„Pozityvaus elgesio skatinimas“, „Atsakomybės už save skatinimas ir reagavimas į nepriimtinąelgesį“, „Reagavimas į sunkumus“, „Vaiko ir jo šeimos ryšių palaikymas“ ir pan. SavivaldybėseGIMK specialistų iniciatyva veikė globėjų ir įtėvių savitarpio paramos grupės, kurių pagrindinistikslas – dalytis vaikų auginimo šeimoje patirtimi ir padėti įveikti kasdienius iššūkius ir sunkumus.Visi atestuoti socialiniai darbuotojai teikia ir individualias konsultacijas besiruošiančioms taptiglobėjais ar įtėviais, ar jau tokiais tapusioms šeimoms. Jei įstaigoje yra psichologas, teikiamos irpsichologo konsultacijos ar rekomenduojama, kur tokią pagalbą galima gauti. Per 2011 m. 540asmenų (393 globėjai ir 147 įtėviai) dalyvavo mokymuose ir užsiėmimuose, skirtuose esamųglobėjų ir įvaikintojų šeimoms.Skatindami globą ir įvaikinimą, specialistai vieną ar daugiau kartų per metus organizuojarenginius globėjų ir įtėvių šeimoms, kuriose jos dalyvauja kartu su vaikais. Dalyviai renginių metuklausosi specialistų (pavyzdžiui, psichologo ir psichoterapeuto) pranešimų, dalyvauja diskusijose.GIMK specialistai taip pat aktyviai prisideda prie švenčių, skirtų pagerbti globėjus už jų sunkųdarbą, organizavimo. Visos paslaugas globėjams ir įvaikintojams teikiančios įstaigos aktyviaibendradarbiauja su vietos spauda, radiju, televizija, leidžiami lankstinukai, kalendoriukai, skirtukaiir kiti atributai, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, o galbūt ir susimastytų apie tai, kas yra globa arįvaikinimas.Kadangi beveik visi įvaikinti siūlomi ikimokyklinio amžiaus vaikai turi vienokių ar kitokiųsveikatos sutrikimų, bet ne ką mažiau nei sveikieji trokšta augti šeimoje, Kauno mieste 2011 m.vykdytas projektas, kurio metu nufilmuoti ir sumontuoti trys siužetai apie globos institucijojeaugančius galimus įvaikinti 4 ikimokyklinio amžiaus vaikus: mergaitę, berniuką ir brolį su seserimi.Mergaitei, augančiai kartu su sveiku broliu, diagnozuotas, o kitiems dviem vaikams įtariamasalkoholinis vaisiaus sindromas. Lietuvos Respublikos piliečių šeimos šį sindromą paprastaitraktuoja kaip labai sunkų ir vengia įvaikinti vaikus, kuriems jis įtariamas, baimindamiesi fizinės irpsichinės sveikatos sutrikimų ateityje. Vaizdo siužetai buvo demonstruoti konkrečioms, mokymusbaigusioms įvaikintojų šeimoms, įvertinus jų lūkesčius, pageidavimus norimo įvaikinti vaikoatžvilgiu ir pasirengimą rūpintis tokios sveikatos būklės vaikais. Berniukui ir mergaitei, kuriemssindromas įtariamas, pavyko rasti įtėvių šeimas ir šiuo metu dokumentai tvarkomi įvaikinimui.63

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaBroliui ir sesei įtėvių vis dar ieškoma. Minėtas projektas buvo pristatytas tarptautiniame seminare,kur buvo įvertintas kaip geros praktikos pavyzdys.VII. 5 .1. GIMK mokymų kokybės ir efektyvumo vertinimasOrganizuodami globėjų (rūpintojų) ir įtėvių šeimų pasirengimo globoti ar įvaikintipatikrinimą, atestuoti socialiniai darbuotojai kaupia ir analizuoja informaciją apie teikiamų paslaugųporeikį, kokybę, naudą ir prieinamumą. Ši informacija dažniausiai renkama raštu apklausiantpaslaugas gavusias šeimas. Kaip nurodoma GIMK specialistų pateiktose 2011 m. veiklosataskaitose, dauguma įvadinius ir tęstinius mokymus lankiusių šeimų nurodo, kad mokymaireikalingi ir įdomūs, jie suteikė vertingų žinių bei įgūdžių. Dalyviai turėjo daug galimybiųdiskutuoti, o mokymų tikslai buvo aiškūs. Taip pat šeimoms darė teigiamą įspūdį mokytojųpagarba, empatiškumas, mokėjimas bendrauti ir perteikti žinias. Mokymų būsimiems globėjams irįtėviams programa sustiprino jau turimas žinias bei palengvino apsisprendimą, o praktinės situacijosleido geriau perprasti vaiko pasaulį ir būti atviresniems. Kaip mokymų trūkumus dalyviaidažniausiai nurodė objektyvias priežastis: mokymų laiko suderinamumo, nuvykimo į mokymusproblemas. Mokytojai, nurodė šiuos sunkumus, su kuriais teko susidurti, teikiant paslaugasglobėjams ir įvaikintojams: finansinės paramos stygių, kai kurių mokymo dalyvių užsisklendimą irnenorą bendradarbiauti, išankstines priešiškas nuostatas mokymų atžvilgiu, sudėtingą mokymųmedžiagos pritaikomumą skirtingoms dalyvių patirtims ir gyvenimiškoms situacijoms.Atestuotų socialinių darbuotojų vykdytos veiklos ataskaitose buvo prašoma nurodyti. ar kitomokymų dalyvių požiūris į globą ir įvaikinimą ir pageidaujamų įvaikinti ar globoti vaiko amžių.Visi specialistai nurodė, kad dalyvavusiųjų mokymuose nuostatos į globą ir įvaikinimą kito. Apie90 % GIMK mokytojų nurodė, kad dalyviai labiau pradėjo suprasti vaiko istorijos, kilmės,biologinės šeimos svarbą pačiam vaikui. Taip pat apie 70 % specialistų pažymėjo, kad mokymaipadėjo geriau suprasti globojamų ar įvaikintų vaikų poreikius, sunkumus, kurie gali kilti šeimojeapsigyvenus vaikui. Taip pat daugiau nei pusė mokytojų teigė pastebėję mokymus lankiusių šeimųmotyvacijos įvaikinti ar globoti pokyčius: vienos globoti nusprendusios šeimos nusprendė įvaikinti,kitos nusprendė įvaikinti vyresnio amžiaus ar daugiau nei vieną vaiką, dar kitos šeimos nusprendė,kad dar nėra tinkamai pasirengusios ir globos ar įvaikinimo ketinimų atsisakė. Mokymų eigoje taippat keitėsi globėjų ir įtėvių požiūris į įvaikinamo vaiko amžių. Įvaikintojai, ketinę įvaikinti kūdikį,teigė pagalvosiantys ir apie vyresnio vaiko įvaikinimą, o globoti dažniausiai norima vyresnio64

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus. Norinčios globoti paauglius šeimospaprastai su jais yra susijusios giminystės ryšiais.Globėjai ir įvaikintojai dažniausiai nurodė šiuos globoti ar įvaikinti paskatinusius motyvus:norą padėti beglobiam vaikui ir negalėjimą susilaukti vaikų (žr. 25 pav.). Beveik pusė (47 %)mokymo dalyvių kaip pagrindinį išskiria pagalbos motyvą, 25 % (šią grupę daugiausia sudaroįtėviai) – negalėjimą susilaukti vaikų, 13 % nori turėti vaiką, 12 % kaip pagrindinę globos priežastįįvardina giminystės ryšius. Reiktų pažymėti, kad giminystės ryšiais su jomis susietą vaikąketinančios globoti šeimos kaip pagrindinį globos motyvą akcentavo ne tik šiuos ryšius, bet visųpirma norą padėti vaikui užaugti šeimoje. 3 % grafoje „Kita” paminėjo gyvenimo įprasminimą perglobą ar įvaikinimą, motinystės ir tėvystės jausmo išgyvenimą, žinių įgijimą ir pan.25 pav. Globos ir įvaikinimo motyvaiVisi atestuoti socialiniai darbuotojai, keldami tolimesnius uždavinius teikiant paslaugasglobėjams ir įvaikintojams, nurodė, kad būtina plėtoti paslaugas jau įvaikinusioms ir globojančiomsšeimoms. Tęstiniuose globėjų ir įtėvių mokymuose dalyvavusios šeimos teigiamai atsiliepė apiešiuos mokymus, o įvadinius mokymus lankiusios šeimos teigė greičiausiai dalyvausiančios irmokymuose jau globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms. Šioms šeimoms yra labai svarbisavitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialistų pagalba, taip pat informacija, kur šiąpagalbą galima gauti. Taigi globėjų ir įtėvių paslaugų organizavimas ateityje turėtų būtisistematiškas ir kompleksinis, o informacija apie šias paslaugas dar labiau prieinamesnė nei buvoiki šiol.65

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVykdant paslaugas globėjams ir įtėviams teikiančių įstaigų monitoringą, 2011 m. lankytasi irfinansinė atskaitomybė tikrinta keliose globėjų ir įtėvių parengimą vykdančiose įstaigose: Klaipėdosmiesto šeimos ir vaiko gerovės centre, Kretingos socialinių paslaugų centre, Utenos vaikų socialinėsparamos ir ugdymo centre, Marijampolės socialinės pagalbos centre. Susitikimų metu aptartiklausimai, susiję su būsimų ir esamų įtėvių, globėjų mokymu ir pagalbos jiems organizavimu. Taippat buvo apžiūrėtos patalpos, kuriose vyksta globėjų ir įtėvių mokymai, domėtasi, kaip saugomi suGIMK programos įgyvendinimu susiję dokumentai, ir tikrintas GIMK projektų įgyvendinimuiskirtų lėšų panaudojimas. Bendros globėjų ir įtėvių programos įgyvendinimui skirtų lėšųpanaudojimo finansinė patikra taip pat atlikta Panevėžio, Varėnos socialinių paslaugų centruose,Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centre.Išvados ir pasiūlymai1. 2011 m., įgyvendinant bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą GIMK, kaip ir 2010m., paslaugas įtėviams ir globėjams teikė 25 įstaigos ir organizacijos. Dauguma jų bendradarbiavosu keliomis savivaldybėmis, todėl globėjų ir įtėvių mokymai buvo pasiekiami visiems Respublikosgyventojams.2. 2011 m. daugumoje savivaldybių organizuoti tęstiniai mokymai jau globojančioms irįvaikinusioms šeimoms, kuriuose buvo galima pasidalyti vaikų auginimo patirtimi, įgyti naujų žiniųir įgūdžių, kaip pagerinti bendravimą su vaikais, stiprinti šeimos narių pasitikėjimą savimi, tinkamaidrausminti vaikus ir pan. Gauti paramą, pasidalyti džiaugsmais ir sunkumais šeimos galėjo irsavipagalbos grupėse.3. Pastebimas tolydžio augantis paslaugų po globos ir įvaikinimo tinklo plėtros poreikis.Atokesniuose rajonuose šeimoms yra sunkiai prieinama specialistų, ypač psichologų pagalba. Taippat trūksta informacijos, kur tokią pagalbą galima būtų gauti.4. Bendras parengtų globėjų ir įtėvių skaičius 2011 m., palyginus su 2010 m., buvomažesnis 90 asmenų. Tinkamai pasirengusiomis globoti ar įvaikinti buvo pripažintos 83 % visųglobėjų ir 94,4 % įvaikintojų šeimų.5. Mokymus vedusių specialistų nuomone, dalyvavimas globėjų ir įtėvių mokymuosepozityvia linkme keičia dalyvių požiūrį į globą ir įvaikinimą, skatina suvokti vaiko kilmės, istorijosir jo biologinės šeimos svarbą tolimesniam vaiko gyvenimui.6. Globėjams ir įtėviams paslaugas teikiančių įstaigų monitoringas parodė, kad GIMKprojektai įgyvendinami tinkamai, atestuotų socialinių darbuotojų vykdoma veikla vertintinateigiamai: globėjams ir įtėviams teikiamos paslaugos ir pagalba ne tik ruošiantis globai ir66

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaįvaikinimui, bet ir vaikui (-ams) jau gyvenant šeimoje. Tačiau nors GIMK specialistai įvairiaisbūdais skatina globą ir įvaikinimą, norinčiųjų globoti ir įvaikinti atokesnėse šalies vietovėse kol kasatsiranda labai mažai.VIII. STATISTINĖ INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄŠeima yra pirminis vaiko socializacijos šaltinis. Būtent per šeimą vaikas įsilieja įbendruomenę ir mokosi būti jos nariu. Todėl kiekvienas atvejis, tai vaikas dėl vienokių ar kitokiųpriežasčių negali augti šeimoje, yra skaudus.Vienas iš Tarnybos uždavinių yra užtikrinti vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą.Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tėvų globos netekusiems vaikams. Tam, kad būtų galimatinkamai organizuoti paslaugų tokiems vaikams teikimo sistemą, būtina kaupti ir analizuotiinformaciją apie be tėvų globos likusius vaikus.VIII. 1. Vaikų globa tėvų prašymuKiekvieno vaiko prigimtinė teisė – augti šeimoje. Deja, pastaruoju metu ne tik daug socialinėsrizikos šeimų vaikų negali nuolat gyventi su savo tėvais, bet ir daugėja nepilnamečių , kuriemsnustatoma globa jų tėvų prašymu, nes jų gimdytojai išvyksta iš Lietuvos Respublikos. Remiantisišankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2008 m. iki 2010 m. sparčiaididėjęs emigrantų skaičius, 2011 m. nuo 83,5 tūkst. nukrito iki 54,3 tūkst.Dažnai šeimos, išvykdamos į užsienio valstybes uždarbiauti, vaikus palieka savo artimųjų arpažįstamų priežiūrai. VTAS duomenimis, 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso buvo 2134vaikai (1047 mergaitės ir 1087 berniukai), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatytagloba. Lyginant su 2010 ir 2009 m., matyti, kad vaikų, kuriems nustatyta globa tėvų prašymu,skaičiai išlieka labai panašūs – 2009 m. – 2019 vaikų, 2010 m. – 2026, 2011 m. – 2134.Per metus 1733 vaikams buvo nustatyta globa tėvų prašymu. Duomenys rodo, jog praėjusiaismetais daugiausia be tėvų augo 10–14 metų vaikai (552) ir 4–9 metų amžiaus vaikai (17 lentelė):Vaikai, kuriems nustatytalaikinoji globa (rūpyba) dėl tėvųišvykimo iš Lietuvos Respublikos17 lentelė. Vaikų globos nustatymas tėvų prašymu2007 m.gruodžio31 d.2008 m.gruodžio31 d.2009m.gruodžio31 d.2010m.gruodžio31 d.2011 m.gruodžio31 d.916 1952 2019 2026 213467

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaPagal lytį: berniukai 481 971 1009 1022 1087mergaitės 435 981 1010 1004 1047Pagal amžių: 0–3 m. 99 131 148 144 1324–6 m. 171 275 287 290 3267–9 m. 164 354 373 386 39210–14 m. 295 674 694 676 72115–17 m. 187 518 517 530 563Svarbu pažymėti, kad šiek tiek sumažėjo pačių mažiausių vaikų iki 3 m. amžiaus grupė,kuriems nustatoma globa tėvų prašymu.Svarbu pažymėti, kad per metus nustatoma mažiau globos atvejų tėvų prašymu negu metųpabaigoje būna tokių vaikų, t. y. vis daugiau lieka vaikų, kurių globa tėvų prašymu tęsiasi keleriusmetus (26 pav.):2500200019522019 2026213415001874143216411733globa tėvų prašymu permetus1000990916globa tėvų prašymu metųpabaigoje50035234302006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.26 pav. Vaikų globos nustatymų tėvų prašymu kaita per metus ir metų pabaigojeRemiantis VTAS duomenimis, beveik dvigubai daugiau globos tėvų prašymu atvejų per 2011m. buvo miestuose negu kaimuose. Iš viso 2011 m. pabaigoje Lietuvoje 1428 vaikams nustatytagloba, kurie gyvena miestuose, ir 706 vaikams, gyvenantiems kaimuose. Kaip matome, pastarųjųbuvo dvigubai mažiau.68

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVIII. 2. Vaikai, netekę tėvų globosTėvų globos netekusių vaikų nuo 2006 m. (tėvų globos neteko 3006 vaikai) iki 2011 m.pabaigos mažėjo. Globa (rūpyba) 2011 m. pabaigoje iš viso buvo nustatyta 10813 vaikų. Tačiau per2011 m., palyginus su 2009 m. ir 2010 m., globa (rūpyba) nustatyta didesniam skaičiui vaikų (žr. 27pav.), t. y. 2305 vaikams.12000129101230611608111301081310000Vaikų skaičius800060004000200028242691217521452305Per metusMetų pabaigoje02007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.27 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2007–2011 m.Per ataskaitinį laikotarpį globa buvo nustatyta 2376 kartus, iš jų 97,78 % atvejų nustatytalaikinoji globa (rūpyba), o 2,22 % atvejų – nuolatinė. Lyginant su 2010 m., 2011 m. nustatytosglobos atvejų skaičius išaugo 9,3 %.Daugiau nei pusė vaikų, kuriems 2011 m. nustatyta globa, kaip ir ankstesniais metais, gyvenomieste (1215 vaikai). Berniukų buvo šiek daugiau nei mergaičių: atitinkamai 1158 ir 1147. Kaip irankstesniais metais, šiemet globa dažniausiai nustatyta vaikams iki 3 metų amžiaus (649 vaikai),rečiausiai – 15–17 metų amžiaus paaugliams. (311 vaikų) (žr. 28 pav. ). Per 2011 m., palyginus su2010 m. ir 2009 m., globa (rūpyba) nustatyta didesniam skaičiui vyresnio mokyklinio amžiausvaikų, t. y. 10–14 metų vaikams.69

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita15-17 m.29031137310-14 m.537557637Vaikų amžius7-9 m.4-6 m.3433163703173333432009201020110-3 m.6056496490 100 200 300 400 500 600 700Vaikų skaičius28 pav. Vaikų, kuriems 2009–2011 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžiųDauguma visų 2011 m. pabaigoje 10813 globojamų (rūpinamų) vaikų (7991 vaikas) buvoglobojami nuolat, o 2822 – laikinai. Globojamų mergaičių ir berniukų santykis analizuojamolaikotarpio pabaigoje buvo panašus, t. y. berniukų buvo tik 7 daugiau bei mergaičių. Daugiausiaiglobojamų (rūpinamų) vaikų buvo vyresnio mokyklinio amžiaus: 39,6 % (4282 vaikai) visųglobojamų vaikų buvo 10–14 m., o 29,1 % (3143 paaugliai) – 15–7 m. amžiaus. 2009 m. ir 2010 m.pabaigoje didžiąją visų globojamų ir rūpinamų vaikų skaičiaus dalį taip pat sudarė 10–14 m. ir 15–17 m. nepilnamečiai.VIII. 2. 1. Globos nustatymo pagrindaiVaikai tėvų globos netenka dėl įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis, dėl ko vaikai netekotėvų globos 2011 m., išryškėjo viena svarbiausia priežastis – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvųnesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, irdėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėlšios priežasties tėvų globos 2011 m. neteko 1700 vaikų, t. y. 72 % visų tėvų globos netekusių vaikų.Kita tėvų globos netekimo priežastis – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juorūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.Dėl šios priežasties per ataskaitinius metus tėvų globos neteko 338 vaikai, t. y. 14 % visų tėvųglobos netekusių vaikų (29 pav.):70

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita6%3%2% 2% 1%14%72%Tėvai vaiku netinkamai arba išvis nesirūpina, smurtaujaLaikinai negali rūpintis dėl ligos, suėmimo ir kt.Tėvai (as) miręsĮstatymu vaikas atskirtas nuo tėvųTėvai neveiksnūs nepilnamečiaiApribota tėvų valdžiaTėvai dingę29 pav. Globos nustatymo pagrindai 2011 m.Kitos svarbios priežastys, dėl kurių vaikai neteko tėvų globos 2011 metais, yra šios: tėvų arbavieno iš turėtų tėvų mirtis (6 % visų tėvų globos netekusių vaikų), vaikai įstatymų nustatyta tvarkayra atskirti nuo tėvų (3 % visų tėvų globos netekusių vaikų).Iš 1700 vaikų, kurie tėvų globą prarado dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvųnesirūpino, jo neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojusvaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, daugiausia buvo iki 3metų amžiaus (473 vaikai) ir 10–14 m. amžiaus vaikų – 474. VTAS duomenimis, daug mažųvaikų, kurie augo probleminėse šeimose, nelankė darželių, VDC veikla skirta tik mokyklinioamžiaus vaikams, taip pat mažamečių vaikų nepasiekia ir kitų įstaigų teikiamos socialinėspaslaugos. Tai ypač aktualu kaimiškuose rajonuose, kur trūksta ir darželių, ir VDC. Dėl tėvųnesugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, taip pat socialinių paslaugų tinklo šeimai stokos, gali kiltimažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problema – vaikų nemato ir su jais nedirba jokiespecialistai, kyla didesnė grėsmė, kad probleminėse šeimose mažų vaikų teisės gali būtipažeidžiamos ir apie tai gali niekas nesužinoti. Todėl specialistai atsargiau ir atidžiau stebiprobleminėse šeimose augančius mažamečius vaikus ir imasi visų įmanomų priemonių vaikųsaugumui užtikrinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, VTAS teigimu, pasitaiko atvejų, kaipaaugliai vaikai patys atsisako gyventi su tėvais dėl netinkamo rūpinimosi jais, dėl patiriamossmurto ir prašo juos apgyvendinti kažkur kitur. Dažnai tokie tėvai nebededa pastangų arba išvisnustoja rūpintis savo paaugliais vaikais, todėl jiems gali būti apribojama tėvų valdžia.71

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaVIII. 2. 2 Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba)Per 2011 m užfiksuotos 1446 biologinės šeimos, kurių vaikams nustatyta globa (2113 vaikai).Šis skaičius išaugo – 2010 m. buvo 1380 šeimų ir 1930 vaikų, kuriems nustatyta globa.Dauguma tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš savo tėvų – 856(726 vaikai augo tik su motina, 130 augo tik su tėvu). 684 vaikai iki globos nustatymo augo kartu suabiem tėvais, 581 vaikas augo su motina, kai nėra duomenų apie tėvą (18 lentelė):Duomenys apie šeimas,kurių vaikams nustatytaglobaIki globos (rūpybos)nustatymo vaiką augino abutėvaiIki globos nustatymo auginovienas iš tėvų (kai vaikasturi abu tėvus, bet vienas išjų dėl įvairių priežasčiųnegali rūpintis)Iki globos nustatymo auginoviena motina, apie tėvą nėraduomenųVaikai, kurie iki globosnustatymo gyveno nebiologinėse šeimoseNiekas neaugino (rastasvaikas)Iki globos (rūpybos)nustatymo vaikas augoligoninėje (gimdymonamuose)18 lentelė. Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globaVaikųskaičius per2011 m.Vaikųskaičius 2011m. gruodžio31 d.Vaikųskaičius per2010 m.Vaikųskaičius 2010m. gruodžio31 d.Vaikųskaičius per2009 m.Vaikų skaičius2009 m.gruodžio 31 d.684 2600 619 2758 569 2948856 2906 787 3084 747 3250581 2551 524 2383 506 2635132 2583 140 2507 226 25363 14 12 16 1 1558 206 61 219 67 221Galima teigti, kad daugėja vaikų, kuriuos iki globos nustatymo augino abu tėvai arba vienas ištėvų, kai kitas negali pasirūpinti vaiku. Tačiau sumažėjo vaikų skaičius, kuriais iki globosnustatymo rūpinosi kiti asmenys, taip pat rastų vaikų ar paliktų gimdymo namuose vaikų skaičius.VIII. 2. 3. Globa šeimojeBe tėvų globos likusiam vaikui visų pirma turėtų būti ieškoma juo galinti pasirūpinti globėjųar įtėvių šeima, tačiau nuo 2008 m. iki 2010 m. vaikų, kuriems per metus nustatytos globa (rūpyba)šeimoje, skaičius tolydžio mažėjo nuo 1216 iki 907. Per 2011 m. globa (rūpyba) šeimoje buvonustatyta 908, o šeimynose 52 vaikams (žr. 30 pav.).72

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1400120012161054Vaikų skaičius1000800600907 908200820092010201140020040 31 28 520Globa šeimojeGloba šeimynoje30 pav. Vaikų globa šeimoje ir šeimynoje 2008–2011 m.Iš viso 2011 m. pabaigoje iš 10813 globojamų vaikų šeimoje buvo globojami (rūpinami)6329 vaikai, t. y. 58,5 %. Jie augo 4866 globėjų šeimose. Palyginus su 2010 m., šis skaičius buvo325 vaikais mažesnis. 52,6 % šių vaikų sudarė mergaitės, likusią dalį – berniukai. 1409 vaikamsataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo nustatyta laikinoji, o 4920 – nuolatinė globa šeimose.Didžiąją šių vaikų dalį 2011 m., kaip ir ankstesniais metais, sudarė 10–14 metų (2600) ir 15–17metų (1953) amžiaus paaugliai.Per 2011 m. vaiko globėjais (rūpintojais) buvo paskirti 599 vaiko giminaičiai. Visoataskaitinio laikotarpio pabaigoje 3365 giminaičių šeimose augo 4339 vaikai. Tai sudaro 68,6 %visų šeimose globojamų vaikų (žr. 31 pav.). Juos dažniausiai globoja seneliai ar kiti giminaičiai.Globoti giminystės ryšiais su šeima nesusijusį vaiką 2011 m. pradėjo 115 šeimų. Ataskaitinių metųpabaigoje 1529 ne giminaičių šeimose buvo globojamas 1991 vaikas. Palyginus su 2010 m., šiųmetų pabaigoje su globotiniu giminystės ryšiais nesusijusių šeimų skaičius išaugo 5,6 %. 31paveiksle pateikiami duomenys apie giminaičių ir giminystės ryšiais nesusijusių asmenų šeimoseaugančius globotinius pagal apskritis 2011 m. pabaigoje. Beveik visose apskrityse, išskyrusMarijampolės, giminaičių šeimose augo didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų. Vilniaus irŠiaulių apskrityse vaikų, kuriais rūpinosi globėjai giminaičiai, skaičius buvo didžiausias ir siekėapie 80 %. Marijampolės apskrityje 52,1 % nepilnamečių augo su jais giminystės ryšiaisnesusijusiose šeimose.73

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita100%90%80%70%290420156153100 17115295210163Vaikų skaičius60%50%40%30%20%1021784445261262 388620160193208Globojami negiminaičiųGlobjamigiminaičių10%0%VilniausKaunoKlaipėdosUtenosAlytausPanevėžioApskritysŠiauliųTauragėsMarijampolėsTelšių31 pav. Vaikų globa giminaičių ir ne giminaičių šeimoje pagal apskritisAnalizuojant globėjų (rūpintojų) šeimų pasiskirstymą pagal globojamų vaikų skaičių,daugumą šių šeimų, 78,5 %, sudarė globojančios vieną vaiką. Atitinkamai du vaikus globojo 16,5%, tris – 4% , keturis – 3,1 % , penkis – 1,6 %, o šešis – 1,8 % visų šeimų.VIII. 2. 4. Globa šeimynoje2011 m. gruodžio 31 d. 26 savivaldybėse veikė 47 šeimynos, 4 iš jų įsteigtos 2011 metais.15 šeimynų veikė miestuose, 9 – nedideliuose miesteliuose, 23 – kaimuose. Dviejose savivaldybėseveikė po 4 šeimynas (Šakių r. ir Utenos r. ), keturiose savivaldybėse – po 3 (Šiaulių r., Šiaulių m.,Tauragės r. ir Kauno m.), aštuoniose – po 2.Per 2011 m. globa (rūpyba) šeimynose buvo nustatyta 52 vaikams. Palyginus su 2010 m., šisskaičius išaugo 46,1 %. Daugiausiai, t. y. 19 vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globašeimynoje, buvo iki 3 metų amžiaus, mažiausiai, tik trys vaikai – 15–17 metų amžiaus.Metų pabaigoje šeimynose buvo globojami 365 vaikai, iš jų – 46 vaikai su negalia. 6šeimynose augo 13 vaikų iš kitų savivaldybių. Palyginus su 2010 m., šeimynose globojamų vaikųskaičius padidėjo beveik 20 %, o jose globojamų vaikų su negalia skaičius – 15,4 %. Berniukųšeimynose buvo šiek tiek daugiau nei mergaičių: atitinkamai 196 ir 165. 20 visų šeimynoseglobojamų vaikų, t. y. mažiausia dalis buvo iki trejų metų amžiaus, didžiausia (150) – 10–14 metų74

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitavaikai. Šeimynoje globojamų vaikų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje išaugo visoseamžiaus grupėse, tik rūpinamų 15–17 metų vaikų skaičius liko toks pat kaip ir 2010 m, t. y. 83vaikai.VIII. 2. 5. Globa institucijojePer 2011 metus globa institucijose buvo nustatyta 1354 tėvų globos netekusiems vaikams:671 berniukui ir 683 mergaitėms. 33 % visų tėvų globos netekusių vaikų, kuriems globa buvonustatyta vaikų globos namuose, priklauso 0–3 metų vaikų amžiaus grupei. Tokio amžiaus vaikamsreikalingas ypatingas suaugusiųjų dėmesys, kasdieninė priežiūra, todėl tokie vaikai dažniaupaimami iš šeimų stokojančių tėvystės įgūdžių.2011 metų pabaigoje globa institucijose buvo nustatyta 4119 tėvų globos netekusių vaikų.Didesniąją jų dalį sudaro berniukai. Statistiniai rodikliai atskleidė, jog mergaitėms dažniaunustatoma globa šeimoje, šeimynoje, yra įvaikinamos ar grąžinamos į biologinę šeimą. Didžiąjąglobos namuose augančių vaikų dalį sudaro vyresni negu 10 metų vaikai, kuriems yra nustatytanuolatinė (rūpyba) (52 % visų globos namuose gyvenančių vaikų). Šio amžiaus vaikams labai sunkusurasti globėjų (rūpintojų) šeimas ar juos įvaikinti. Per 2011 metus 12 tokio amžiaus institucijoseaugančių vaikų globa (rūpyba) buvo nustatyta šeimoje ir šeimynoje, vienas – įvaikintas LietuvosRespublikos piliečių šeimoje ir net 38 tokio amžiaus vaikus įvaikino užsienio piliečių šeimos.Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų skaičius metų laikotarpio pabaigoje mažėja nuo2006 metų. Analizuojant ankstesniųjų metų duomenis, šio skaičiaus mažėjimo tendencija buvoryškesnė nei pastaraisiais metais.2011 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 4119 vaikų (iš jų 1335 nustatyta laikinojigloba (rūpyba), o 2784 – nuolatinė), tai sudaro 38,1 % visų tėvų globos netekusių vaikų. Lyginantsu 2010 m. duomenimis, galima teigti, kad institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiussumažėjo 1,3 %, t. y. 54 vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2006 m. globojamų (rūpinamų)vaikų skaičius laikotarpio pabaigoje mažėja.75

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita60005000480243914173 411940003000200010001435109012171354Vaikų, kuriems nustatyta globainstitucijose, skaičius (permetus)Vaikų, kuirems nustatyta globainstitucijose, skaičius (metųpabaigoje)02008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.32 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta institucijose, skaičiusSvarbu pastebėti, kad palyginus trejų paskutinių metų duomenis, ataskaitiniu laikotarpiuaugo vaikų, kuriems globa nustatoma institucijose, skaičius. Iš 1354 vaikų, kuriems globa (rūpyba)nustatyta institucijose, tik 13 vaikų ji buvo nuolatinė. Pirmą kartą vaikams, netekusiems tėvųglobos, vaiko teisių apsaugos specialistai nustato laikinąją globą, planuodami teikti šeimomssocialines paslaugas bei tikėdamiesi, kad situacija biologinėse šeimose pasikeis ir vaikai bus į jasgrąžinti.Atkreiptinas dėmesys, kad nors per 2011 metus institucijose nustatomų globų (rūpybų)skaičius augo, tačiau metų pabaigoje jis sumažėjo.Duomenys apie institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų atvejų skaičiaus santykį pagalamžių ir globos (rūpybos) rūšį pateikiami 33 paveiksle. Vyrauja tendencija, kad daugiau vyresniųvaikų VGN yra nuolat globojami, o mažesnieji – laikinai.15-17 m.212016794010-14 m.7-9 m.522112143553703601177Nuolatinės globos (rūpybos)atvejų skaičius 2011 m.pabaigojeLaikinosios globos (rūpybos)atvejų skaičius 2011 m.pabaigojeNuolatinės globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2011 m4-6 m.1193208228Laikinosios globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2011 m.0-3 m.411439446433 pav. Institucijose globojamų vaikų atvejų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos)rūšį76

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaDidžiausią vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijose, skaičių 2011 m. pabaigoje sudarėvaikai nuo 10 metų iki pilnametystės (52 % visų globos namuose gyvenančių vaikų). Šio amžiausgrupės vaikams labai sunku surasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimas.Iki 3 m. amžiaus tėvų globos netekusiems vaikams dažniausiai nustatoma laikinoji globa.Per 2011 metus 464 šio amžiaus grupės vaikams (t. y. 34,3 % visų per ataskaitinį laikotarpįnustatytų globų) buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką įbiologinę šeimą, pastarajai teikiant visokeriopą pagalbą. Situacija šioje srityje nesikeičia jaukelerius metus. Globos namuose gyvenančių vaikų skaičius nemažėja dėl šių priežasčių – daugiaunei pusė globos namuose gyvenančių vaikų yra 10 metų ar vyresni, o vaikai iki 3 metų neturigalimų įvaikinti vaikų statuso.Žemiau pateiktoje 19 lentelėje matome 2006–2011 m. globos įstaigose globojamų vaikųskaičiaus pasiskirstymą pagal institucijas:19 lentelė. Vaikų globos vieta pagal institucijas 2006–2011 m. (atvejų per metus)Vaikų globos vieta2006m.Institucijose: 1670 1583 1435 1090 1265 1410Kūdikių namuose 229 245 205 192 242 169Valstybiniai VGNVaikų globos įstaigose vaikams su negalia2007m.2008m.2009m.2010m.2011m.587 3 93 406 210 158 21218 15 19 9 8 7Savivaldybės VGN 421 543 437 419 623 667Savivaldybės vaikų globos grupėse235 215 232 171 159 181Nevyriausybiniuose VGN 161 166 133 89 69 158Kitose įstaigose 19 6 3 0 6 16Pagal SPIS duomenis sumažėjo vaikų skaičius, kuriems globa nustatyta kūdikių namuose(2011 m. 73 vaikais mažiau nei 2010 m.). Per 2011 metus išaugo nevyriausybiniuose globosnamuose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius. Manytume, kad tai sąlygoja mažesni vaikųišlaikymo kaštai.Vaikų globos namuose globojamų vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal apskritis matomasžemiau pateiktame žemėlapyje.77

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaTELŠIŲAPSKRITIS192ŠIAULIŲAPSKRITIS472PANEVĖŽIOAPSKRITIS351KLAIPĖDOSAPSKRITIS370TAURAGĖSAPSKRITIS189KAUNOAPSKRITIS698UTENOSAPSKRITIS309MARIJAMPOLĖSAPSKRITIS277VILNIAUSAPSKRITIS962ALYTAUSAPSKRITIS299Svarbu paanalizuoti globos institucijose augančių vaikų skaičiaus santykį su bendru tėvųglobos netekusių vaikų skaičiumi bei jo pasiskirstymą kiekvienoje apskrityje. Šiuos duomenismatome žemiau pateiktoje lentelėje:20 lentelė. Tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos vietą kiekvienoje apskrityjeApskritisVaikams nustatytagloba institucijojeSantykinė globosnustatymo institucijoseprocentinė išraiška (proc.visų tėvų globos netekusiųvaikų)Klaipėdos 370 42,3 %Telšių 192 32,8 %Tauragės 189 40,4 %Marijampolės 277 39 %Šiaulių 472 33,1 %Kauno 698 35,2 %Alytaus 299 44,4 %Panevėžio 351 37 %Utenos 309 39,6 %Vilniaus 962 42,2 %Respublika 4119 38 %Daugiausiai institucijose apgyvendintų vaikų Alytaus, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse,mažiausiai – Telšių.Pastarųjų dvejų metų globos (rūpybos) formos pakeitimo tendencijos pateiktos 21 lentelėje.Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. 115 vaikų, globotų šeimose (16 vaikų mažiau nei 2010 m.) buvosugrąžinti atgal į institucijas, o institucinė globa į globą šeimoje buvo pakeista 155 vaikams (75vaikais mažiau nei 2010 m.).21 lentelė. Globos (rūpybos) kaita 2011 metais2010 m. 2011 m.Globa (rūpyba)pakeistaĮ globą(rūpybą)socialinėsglobosįstaigojeĮ globą (rūpybą)šeimynojeĮ globą(rūpybą)šeimojeĮ globą(rūpybą)socialinėsglobosįstaigojeĮ globą(rūpybą)šeimynojeĮ globą(rūpybą)šeimoje1. Iš globos (rūpybos)šeimoje131 42 115 4678

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2. Iš globos (rūpybos)šeimynoje3. Iš globos (rūpybos)socialinės globosįstaigoje10 28 6 323 228 35 155Palyginus pastarųjų metų statistinius rodiklius matyti, kad šiais metais 69 vaikais daugiau išinstitucijos buvo perkelti į šeimynas ir šeimas ( daugiausiai – Kauno ir Utenos apskrityse). Tačiauvis dar dažni atvejai, kuomet šeimoje globotas vaikas, grąžinamas į instituciją. Vilniaus, Tauragės,Marijampolės ir Telšių apskrityse per 2011 m. daugiau vaikų buvo grąžinti į institucijas, negu iš jųperkelti į šeimas ar šeimynas. Siekiant, kad mažėtų tokių atvejų, būtina teikti visokeriopą pagalbą irparamą globėjų (rūpintojų) šeimoms, organizuoti jiems tęstinius mokymus, kurti socialinėspagalbos grupes.VIII. 2. 6. Tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, teisinių statusųanalizėTėvų globos netekę vaikai – vis dar aktuali mūsų visuomenės problema. Nors globos namuosegyvenančių vaikų skaičius per ketverius metus sumažėjo daugiau nei 14 %, bet poreikis analizuotiesamą situaciją, daryti išvadas ir priimti atitinkamus sprendimus, lemiančius institucijoseglobojamų vaikų skaičiaus mažėjimą, išlieka aktualus.Globos nustatymas yra viena iš tėvų globos netekusio vaiko teisių apsaugos priemonių. Šipriemonė taikoma laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Globa nustatoma tik tais atvejais, kaiatsiranda LR CK nurodyti pagrindai.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 20 straipsnis numato, jogvaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos, arba kuris dėl savointeresų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas 2006-03-17 baigiamųjų pastabų 42 punkte rekomendavoLietuvai:1. užtikrinti, kad vaikai institucijose būtų apgyvendinami tik išimtinais atvejais (kairekomenduoja specialistai ir tai neprieštarauja vaiko interesams);2. laikantis Konvencijos 25 straipsnio nuostatų, sistemingai atlikti periodinius vaikųapgyvendinimo globos institucijose patikrinimus.Tarnyba, siekdama tinkamai įgyvendinti minėtus reikalavimus, renka iš VTAS informaciją apietėvų globos netekusius vaikus, sudaro VTAS apskaitoje esančių institucijose globojamų vaikųvardinį sąrašą, kuriame yra vaiko globos nustatymo bei globos peržiūrų datos, sprendimai dėl vaikoir kita svarbi informacija. 2011 metais duomenys apie vaikų globos namuose augančius vaikus79

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaatnaujinti gegužės mėnesį. Tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose,skaičius ir jų pasiskirstymas pagal globos (rūpybos) rūšį pavaizduotas 22 lentelėje:22 lentelė. 2010 ir 2011 metų duomenys apie vaikų globos namuose augančius vaikusVTAS pateikti duomenys 2010 m. IVketvirtis(gruodžio mėn.)2011 m. II ketvirtis(gegužės mėn.)2011 m. IVketvirtisVaikų globos namuose augančių 4173 4171 4119vaikų skaičius:Iš jų laikinoji globa (rūpyba) 1211 1193 1335Iš jų nuolatinė globa (rūpyba) 2962 2978 2784(gruodžio mėn.)2011 metais Tarnyba analizavo vaikų globos namuose gyvenančių vaikų teisinius statusus beiinformaciją apie tai, kiek tęsiasi vaikams nustatytos laikinosios globos (rūpybos).2011 metų gegužės mėnesio VTAS duomenimis, Lietuvos vaikų globos įstaigose augo 4171vaikas, iš jų 2978-iems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), 1193-ims – laikinoji. 1937 vaikai yraįrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, t. y. 65 % visų nuolat globojamų (rūpinamų) vaikų. 35 %sudaro vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, tačiau jų tėvams tėvų valdžia apribota laikinai,arba vaikai, kurių tėvai atskirti nuo jų.Analizuojant VTAS pateiktus duomenis apie vaikų, gyvenančių VGN, teisinius statusus,atkreiptas dėmesys, kad net 345 vaikams (t. y. 29 % visų laikinųjų globų) laikinoji globa (rūpyba)truko ilgiau kaip 1 metus. Nors LR CK nenustato termino, per kurį laikinoji globa turi pasibaigti,tačiau vadovaujantis vaiko interesais ir protingumo principu akivaizdu, kad ji negali tęstis neribotąlaiką. Vis dėlto tenka pastebėti, kad yra vaikų, kuriems laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip 7metus.Tarnyba, sudariusi vaikų, gyvenančių VGN, vardinį sąrašą, išanalizavo esamą situacijąkiekvienoje savivaldybėje (VGN augančių vaikų teisinių statusų statistiniai duomenyssavivaldybėse pateikiami 1 ataskaitos priede).Svarbu pastebėti, kad tik 15 (iš 60) savivaldybių VTAS apskaitoje nėra laikinos globos(rūpybos) atvejų, trunkančių ilgiau nei 1 metus. Šios savivaldybės yra: Trakų r., Biržų r.,Radviliškio r., Utenos r., Anykščių r., Šakių r., Skuodo r., Neringos m., Tauragės r., Šilalės r.,Jurbarko r., Pagėgių, Alytaus m., Druskininkų m. ir Rietavo. Didžiausias vaikų, kuriems institucinėgloba trunka ilgiau nei 1 metus, skaičiaus pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 23lentelėje.80

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita23 lentelė. Laikinosios institucinės globos pasiskirstymas savivaldybėseSavivaldybė (VTAS)Laikinųjųglobų skaičiusLaikinųjų globų,trunkančių ilgiaunei 1 m. skaičiusSantykinė globos trukmėsprocentinė išraiška (% visųlaikinųjų globų, trunkančiųilgiau nei 1 m.)Varėnos r. 33 32 97 %Širvintų r. 10 9 90 %Alytaus r. 19 14 73 %Šalčininkų r. 23 15 65 %Telšių r. 11 7 63,6 %Švenčionių r. 15 9 60 %Klaipėdos r. 28 16 57 %Akmenės r. 18 9 50 %Joniškio r. 17 8 47 %Kėdainių r. 26 11 42,3 %Mažeikių r. 22 9 41 %Šiaulių r. 22 9 40,9 %Vilniaus m. 180 71 39,4 %Panevėžio r. 27 10 37 %Kauno r. 35 12 34,2 %Vilkaviškio r. 25 8 32 %Kelmės r. 19 6 31 %Prienų r. 26 8 30,7 %Molėtų r. 30 8 26,6 %Tarnyba, analizuodama, dėl kokių priežasčių ilgą laiką nėra sprendžiamas vaikų, kuriemsnustatyta laikinoji globa (rūpyba), grąžinimo į biologinę šeimą ar neterminuoto tėvų valdžiosribojimo klausimas, 2011 metais lankėsi Varėnos r., Vilniaus m. ir Vilkaviškio r. VTAS, kuriuoseyra vienas didžiausių ilgai trunkančių laikinos globos institucijoje atvejų skaičius. Taip patataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba lankėsi Utenos r., Plungės r., Kretingos r., Klaipėdos m., Lazdijų r.VTAS bei Skuodo r. ir Rietavo sav. VTAS, kuriuose nebuvo laikinųjų institucinių globų, trunkančiųilgiau negu vienerius metus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių vienose savivaldybėse vaiko teisinisstatusas yra sutvarkomas greičiau, t. y. greičiau yra priimamas sprendimas vaiką grąžinti į biologinęšeimą ar nustatyti jam nuolatinę globą, o kitose savivaldybėse, kaip, pavyzdžiui, Varėnos r.,laikinoji institucinė globa trunka iki septynerių metų, yra šios:- laikinosios globos planavimas – VTAS, kuriuose laikinoji globa trunka ilgesnį laiką, laikinojigloba dažnai planuojama nenuosekliai, neiškeliami aiškūs laikinosios globos tikslai ir nenumatomosaiškios vaiko tėvų, globėjo pareigos, kad vaikas galėtų greičiau grįžti į biologinę šeimą. Taip patneatliekamos laikinosios globos peržiūros;- socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis skaičius ir paslaugų šeimai pasiūla –VTAS, kuriuose laikinoji globa trunka ilgesnį laiką, nurodė turį nepakankamai socialiniųdarbuotojų, kurie galėtų aktyviai ir efektyviai teikti socialines paslaugas šeimai. Be to, tik atskiruose81

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaregionuose, kaip minėta, Klaipėdos m., Skuodo r., Plungės r., Rietavo savivaldybėse, yra sukurtapakankamai gera paslaugų šeimai sistema;- socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeima, VTAS ir kitų tarnybųbendradarbiavimas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos ir tolesnės priežiūros klausimus – išbylose esančių dokumentų matyti, kad VTAS, kuriuose laikinoji globa trunka ilgesnį laiką,nesilaikoma susitarimų dėl laikinosios globos peržiūrų metu priimtų sprendimų vykdymo, nėra sušeima, vaiku ir globėju dirbančių darbuotojų argumentuotų siūlymų dėl vaiko laikinosios globospabaigimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą, vaiko laikinosios globos tęsimo ar nuolatinėsglobos nustatymo;- tėvų teisių pirmumas prieš vaiko teises – ši problema aktuali visuose VTAS, kur vaikai,gyvenantys laikinojoje institucinėje globoje, nuolat išleidžiami laikinai svečiuotis tėvų šeimoje,neprižiūrimi socialinių darbuotojų bendrauja su tėvais. Svarbiausia, kad nežiūrint to, vaikas įbiologinę šeimą nėra grąžinamas dėl nepalankių ten gyvenimo ir ugdymo sąlygų, tačiau jonuolatinės globos klausimas taip pat nėra sprendžiamas dėl besitęsiančių ryšių su biologine šeima.Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 3.254 straipsnyje numatyti laikinosios globos nustatymopagrindai yra siejami su tam tikru laikinumu, pavyzdžiui, tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yradingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais –tokiu atveju jau atsiranda pagrindas nuolatinei vaiko globai pagal LR CK 3.257 straipsnio 2 punktą)arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku, arba tėvai nesirūpina,nesidomi vaiku (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų – tokiu atveju jau atsirandapagrindas nuolatinei vaiko globai pagal LR CK 3.257 straipsnio 3 punktą).Pagrindinis laikinosios globos tikslas – gražinti vaiką į biologinę šeimą. Būtent dėl šiospriežasties būtina aktyviai dirbti su vaiko biologine šeima, vaiko globėju ir vaiku, planuotiveiksmus, laikytis nustatytų susitarimų ir taikyti atitinkamas įstatymų numatytas atsakomybespriemones už tėvų valdžios nepanaudojimą, t. y. kreiptis dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžiosapribojimo. Tėvai turi būti aktyvūs, įgyvendindami savo teises vaiko atžvilgiu, t. y. tėvai privaloaktyviai siekti, kad pasikeistų jų gyvenimo aplinkybės, kurios leistų susigrąžinti teises vaikoatžvilgiu. Šiuo atveju turėtų būti vertinama kiekvieno vaiko prigimtinė teisė gyventi ir sveikaivystytis šeimoje, o ne tėvų teisė neapibrėžtą laikotarpį bandyti tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.Tarnyba, siekdama spręsti ilgai besitęsiančių laikinųjų globos problemą, 2011 m. kreipėsi ir įLietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, siūlydama nustatyti konkretų laikinosios globosterminą. Nors minėta ministerija ir neatmetė tokios galimybės, tačiau nurodė, kad kiekvienu atvejuturėtų būti vertinamos bylos aplinkybės ir tėvų galimybės tinkamai užtikrinti vaiko teises. Taip patLietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad būtinas nuoseklus laikinosios globos82

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaplanavimas ir kreipimasis laiku dėl tėvų valdžios apribojimo. Tėvų teisės ir pareigos yra kildinamosiš vaiko teisių, kurios yra prigimtinės ir negali būti pažeidžiamos, suteikiant prioritetą tėvų teisiųapsaugai, kai tėvai nenaudoja tėvų valdžios vaiko atžvilgiu ar naudoja ją priešingai vaikointeresams.Kita svarbi problema – didelis VTAS darbuotojų darbo krūvis, dėl ko VTAS ne visada yrapajėgus laiku atlikti vaiko laikinosios globos peržiūras. Taip pat VTAS nurodė ir tokius atvejus, kaiklausimas dėl tėvų valdžios apribojimo teisme sprendžiamas ilgiau nei vienerius metus, kasprailgina ir vaiko laikinosios globos terminą. Atsižvelgiant į tai, būtina ne tik didinti VTAS,socialinių darbuotojų skaičių, bet ir kelti jų kvalifikaciją, kad būtų tinkamai planuojamas darbas suvaiku ir jo šeima, laiku ir tinkamai suruošiami dokumentai teismui.VIII. 2. 7. Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigųVaiko globa šeimoje gali pasibaigti ne tik jam tapus pilnamečiu, bet ir tada, kai globėjas(rūpintojas) yra atleidžiamas ar nušalinamas nuo globėjo pareigų ar šiam mirus. Dėl šių priežasčiųper 2011 m. baigėsi 640 globų šeimoje. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2010 m., 585 atvejais vaikoglobėjas (rūpintojas) iš pareigų buvo atleistas. Dažniausiai tai nutinka, kai vaikas grąžinamastėvams (392 atvejai) (žr. 34 pav.). 2010 m. vaikas iš globėjų į biologinę šeimą grįžo 3 atvejaisdaugiau. Atleidimas taip pat galimas dėl savo ar artimųjų sveikatos problemų, pasikeitus globosrūšiai iš laikinosios į nuolatinę ar dėl kitų svarbių priežasčių. 2011 m. dėl savo ir artimųjų ligosglobėjas (rūpintojas) nuo pareigų buvo atleistas 18 kartų. Dėl materialinės padėties pablogėjimo,atleidimo atvejų nefiksuota. Ataskaitiniu laikotarpiu 31 atveju vaiko globėjas (rūpintojas) nuopareigų buvo nušalintas. Paprastai tai nutinka, kai globėjas netinkamai vykdo savo pareigas (90,3%). Dviem atvejais globėjas buvo nušalintas dėl to, kad neužtikrino globotinio interesų apsaugos, odar vienu atveju – pasinaudojo globėjo teisėmis, turėdamas savanaudiškų tikslų.83

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita100%90%80%70%24311930244377Globėjas mirė60%Nušalintas nuo pareigų50%40%30%20%10%39218738Atleistas nuo pareigų:kitos priežastysAtleistas nuo pareigų:grąžintas tėvams0%Globa šeimojeGlobašeimynojeGlobainstitucijoje34 pav. Vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimas ir nušalinimas nuo pareigųGlobojamo šeimynoje vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų buvo atleistas 42 atvejais. 18šių atvejų vaikas buvo grąžintas tėvams, 12 – likviduota šeimyna. Institucijoje globojamo vaikoglobėjas (rūpintojas) nuo pareigų 2011 m. buvo atleistas ir nušalintas 1115 kartus. Iš jų 738 atvejaisvaikas grįžo į biologinę šeimą. 377 atvejais vaiko globėju (rūpintoju) buvo paskirtas fizinis asmuo(162 atvejai) arba juridinis asmuo. Vienos įstaigos kaip globėjo pakeitimas kita institucija paprastaivyksta vaikui sulaukus tam tikro amžiaus (pavyzdžiui, vaikas iš kūdikių namų perkeliamas į globosinstituciją, kurioje auga vyresnio amžiaus vaikai), turint specialiųjų poreikių, reorganizavus globosįstaigą, paprašius pačiam vaikui ar jo giminaičiams ir pan. Globos institucija nuo globėjo(rūpintojo) pareigų 2011 m. buvo nušalinta 4 kartus, kaip neužtikrinusi globotinio interesųapsaugos.VIII. 2. 8. Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastysLR CK 3.255 straipsnis numato, kad vaiko globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamastėvams, sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, įvaikinamas ar susituokia. Per 2011 m.užregistruoti 2559 atvejai, kai vaikams buvo baigta globa (rūpyba). Tai 75 atvejais mažiau nei 2010m. Iš jų laikinoji globa – 1258, o nuolatinė – 1281 atvejai. Dažniausia laikinosios globospasibaigimo priežastis, kaip ir 2010 m., yra vaiko grąžinimas į biologinę šeimą (83,4 % atvejų).Nuolatinai globojamų vaikų globa (rūpyba) paprastai baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės arba jį84

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaemancipavus (79,4 %). Atitinkamai tik 71 vaikas per ataskaitinį laikotarpį iš nuolatinės globos grįžoį biologinę šeimą. Iš viso 2011 m. į biologinę šeimą grįžo 1106 vaikai. 2009 m. į šeimą per metusgrąžinti − 917, o 2010 m. −1079 vaikai. Kai kurie vaikai per vienerius metus tėvams buvo grąžintikelis kartus. Kitos globos pasibaigimo priežastys, kaip ir ankstesniais metais, buvo vaikoįvaikinimas, santuoka ar mirtis. 837 atvejais laikinoji globa buvo pakeista nuolatine. 2009 m.laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę 995 vaikams, o 2010 m. – 1022 vaikams.Išvados1. 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso buvo 2134 vaikai, kuriems dėl tėvų išvykimo įužsienio valstybes nustatyta globa. Per metus 1733 vaikams buvo nustatyta globa tėvų prašymu.2. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius nuo 2006 m. (3006 vaikai) iki 2011 m. pabaigosmažėjo. Globa (rūpyba) 2011 m. pabaigoje iš viso buvo nustatyta 10813 vaikų. Iš jų 6329globojami (rūpinami) šeimose, 365 – šeimynose, o 4119 – institucijose.3. 2011 m. 72 % vaikų tėvų globos neteko dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvųnesirūpino, nesidomėjo vaiku, jo neprižiūrėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kilopavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.4. Per 2011 m. globa (rūpyba) šeimoje buvo nustatyta 908, o šeimynose – 52, o institucijoje –1354 vaikams). Iš jų 6329 globojami (rūpinami) šeimose, 365 – šeimynose, o 4119 – institucijose.5. Globojami (rūpinami) šeimose daugiausia yra vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai irpaaugliai. 68,6 % visų šeimose globojamų vaikų auga giminaičių šeimose. Šeimoje dažniausiaiglobojami 1–2 vaikai.6. Nuo 2008 m. institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo 14,22 %.7. 2011 m. pabaigoje pusė globos namuose gyvenančių vaikų buvo vyresni nei 10 metų. Šioamžiaus grupės vaikams ypač sunku surasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimas.8. Dažniausia laikinosios globos pasibaigimo priežastis, kaip ir 2010 m., yra vaiko grąžinimas įbiologinę šeimą (83,4 % atvejų). Nuolatinai globojamų vaikų globa (rūpyba) paprastai baigiasivaikui sulaukus pilnametystės arba jį emancipavus (79,4 %).85

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIX. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMASIX. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaitaĮvaikinimui reikalingos dvi pusės: šeima, kuri norėtų vaiką (-us) įvaikinti ir vaikas, kurįgalima įvaikinti. Galimu įvaikinti vaikas tampa įrašius jį į apskaitą ir esant vienam iš Įvaikinimoapskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės2009 m. gegužės 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d.nutarimo Nr.1422 „Dėl įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 62-2486) 3 punkte nustatytų pagrindų. Vienas iš dažniausiaipasitaikančių pagrindų – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kitas – teismo patvirtintas tėvųsutikimas įvaikinti jų vaiką. Priešingai vyraujančiai nuomonei, našlaičiai į apskaitą retai įrašomi,nes paprastai juos globoti apsiima artimesni ar tolimesni giminaičiai.Pasitaiko atvejų, kai tėvai (motina) apsisprendžia neauginti biologinio vaiko, dar prieš jamgimstant, tačiau ne visada apie tai nori kalbėti atvirai. Siekiant išvengti atvejų, kai naujagimiobandoma atsikratyti pačiais žiauriausiais būdais, 2009 m. atsirado gyvybės langeliai.2011 m. Lietuvoje veikė 8 „gyvybės langeliai“. Jie įsteigti 7 savivaldybėse: 2 – Kaune, povieną – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Šiauliuose. 2010 m. „gyvybėslangeliuose“ rasta 12 vaikų: 7 berniukai ir 5 mergaitės. Visi vaikai, išskyrus vieną, apsigyvenoįtėvių šeimose. 2011 m. Vilniaus ir Kauno „gyvybės langeliuose“ rasti 4 vaikai (2 berniukai ir 2mergaitės). 3 iš 4 vaikų yra įvaikinti, vieną vaiką ketina auginti mama. 2009–2011 metus „gyvybėslangeliuose“ rasta 17 vaikų.Siūlant įtėviams susipažinti su galimu įvaikinti vaiku svarbu ne tik atsižvelgti į įvaikintojųlūkesčius ir pageidavimus, bet ir įvertinti vaiko ryšius su artimais giminaičiais, jo norą būtiįvaikintam, ypač tais atvejais, jei vaikas yra dešimtmetis ar vyresnis, jo santykius su kartu ar atskiraiaugančiais broliais ir seserimis (jei jis tokių turi). Taigi nors apskaitoje esančių vaikų skaičius 2011m. siekė beveik du tūkstančius (1907), mažiau nei pusė jų gali būti įvaikinti nepažeidžiant vaikointeresų. Didžiąją dalį šių vaikų, 1105, sudarė berniukai, likusią, 802, mergaitės. Galimų įvaikintivaikų apskaitoje 1064 vaikai įrašyti po vieną, 843 – kartu su broliais ar seserimis, t. y. grupėmis.Palyginę trejų pastarųjų metų duomenis, matome, kad 2011 m. išaugo vyresnių, 10–14 m. galimųįvaikinti vaikų skaičius (žr. 35 pav.). Galimų įvaikinti 15–17 m. vaikų skaičius 2011 m. gruodžio 31d. taip pat buvo didesnis nei 2010 m., bet mažesnis nei 2009 m. Apskaitoje esančių 4–9 metųamžiaus vaikų skaičius nuo 2009 m. iki 2011 m. tolygiai mažėjo. Mažiausių, iki 3 metų amžiausgalimų įvaikinti vaikų skaičius 2011 m. buvo tik 5 vaikais didesnis nei 2010 m.86

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita15.17631619654798Vaikų amžius10-14.7-9.4-6.1301502382322853207857722011201020090-3.110105126100 200 300 400 500 600 700 800Vaikų skaičius35 pav. Galimų įvaikinti vaikų apskaita 2009–2011 m.2011 m. į apskaitą įrašyti 473 vaikai, iš jų 258 berniukai ir 215 mergaičių. Šis skaičius yrakiek didesnis nei 2010 m.(426 vaikai), bet mažesnis nei 2009 m. (534 vaikai). Palyginus trejųpastarųjų metų duomenis, paskutiniais metais išaugo per metus įrašytų 10–14 m. amžiaus vaikųskaičius, kuris siekė 135. Taip pat per 2011 m. įrašyta daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų nei2010 m., tačiau šis skaičius buvo mažesnis nei 2009 m. 7–9 metų amžiaus vaikų į galimų įvaikintivaikų apskaitą 2011 m. įrašyta 34 % ir 9 % mažiau nei 2009 m. ir 2010 m.Taigi didžioji dauguma galimų įvaikinti vaikų yra vyresnio mokyklinio amžiaus, t. y.bebaigiantys ar jau pabaigę pradinę mokyklą dešimtmečiai-keturiolikmečiai. Berniukų šiojeamžiaus grupėje yra beveik pusantro karto daugiau nei mergaičių (atitinkamai 461 ir 337). Paprastaitokio amžiaus vaikai auga daugiavaikėse šeimose, todėl į apskaitą įrašomi kartu su broliais irseserimis, tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros irsocialinių įgūdžių stokos. Dažniausiai galimi įvaikinti šio amžiaus vaikai turi vienokių ar kitokiųmokymosi gebėjimų sutrikimų.Kaip buvo minėta aukščiau, svarbu įvertinti, ar siūlymas susipažinti su įvaikintojų šeimanepažeis vaiko interesų ir atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios turi įtakos konkretaus vaikoįvaikinimo procedūros tikslingumui. Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašius vaiką, jam 6 mėnesiusnuo įrašymo dienos ieškoma Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeima. Jeiper šį laikotarpį nerandama norinti konkrečiu vaiku pasirūpinti šeima, Tarpinstitucinės įvaikinimo87

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitakomisijos posėdyje sprendžiama dėl tarptautinio jo įvaikinimo. Priėmus teigiamą sprendimą, suvaiku siūloma susipažinti norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančiųužsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, iružsieniečių apskaitoje esančioms šeimoms arba vaikui yra ieškoma šeima pagal vaikų, turinčiųspecialiųjų poreikių, programą. 2011 metais įvyko 8 Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijosposėdžiai, kurių metu apsvarstytas 165 vaikų galimo tarptautinio įvaikinimo klausimas. Priimtassprendimas 43 vaikus siūlyti įvaikinti į sąrašą įrašytoms šeimoms, o 121 nepilnametį – pagal vaikų,turinčių specialiųjų poreikių programą. Vienos mergaitės siūlymas įvaikinti užsienio piliečiamsatidėtas, nes nuspręsta dar 1–2 mėnesius ieškoti įtėvių šeimos Lietuvoje. Kauno miesto GIMKspecialistų įgyvendinamas projektas padėjo surasti šiai mergaitei įtėvių šeimą.2011 m. gruodžio 31 d. 535 vaikai buvo siūlyti įvaikinti Lietuvos Respublikos ir užsieniopiliečių šeimoms bei pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių programą. Palyginus su 2010 m.,dvigubai daugiau, t. y. 154 vaikai buvo siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, dėl 37vaikų spręstas tarptautinio įvaikinimo klausimas, su 37 vaikais buvo siūloma susipažintikonkrečioms užsienio piliečių šeimoms, o likę vaikai buvo specialiųjų poreikių (žr. 36 pav.).36 pav. Sprendimai dėl galimų įvaikinti vaikų 2010 m. ir 2011 m. pabaigojeIš 154 vaikų, su kuriais 2011 m. pabaigoje siūlyta susipažinti Lietuvos Respublikospiliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, 68 buvo mergaitės ir 86 berniukai. Palyginus su 2010m., lietuviams siūlomų vaikų skaičius 2011 m. buvo didesnis visose amžiaus grupėse (žr. 37 pav.).88

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaJaunesnių nei 4 metai vaikų, su kuriais siūloma susipažinti būsimiems įtėviams, LietuvosRespublikos piliečių šeimoms, 2011 m. gruodžio pabaigoje buvo 38, o vaikų iki 7 metų amžiaus –23. Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečiams įvaikinti tiek 2010 m., tiek 2011 m. buvo siūloma10–14 m. amžiaus paauglių, tačiau įvaikinti tokio amžiaus vaikus Lietuvoje gyvenantys įvaikintojainepageidauja.37 pav. Lietuvos Respublikos piliečiams siūlomų įvaikinti vaikų 2010 m. ir 2011 m. pasiskirstymas pagal amžiausgrupesNors galimų įvaikinti vaikų, kurie siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolatgyvenantiems Lietuvoje, 2011 m. skaičius išaugo, tačiau beveik visi vaikai turi vienokių ar kitokiųsveikatos sutrikimų arba (ir) gali būti įvaikinti tik su kartu augančiais vyresnėmis seserimis arbroliais. Dažniausi sveikatos sutrikimai ikimokyklinio mažiaus vaikams pasireiškia vėluojančiaraida vienoje ar kitoje srityje, pavyzdžiui, vėluoja psichomotorinis vystymasis (t. y. vaikas vėliaupradeda sėdėti, ropoti, vaikščioti, manipuliuoti artimiausios aplinkos daiktais), atsilieka vaiko kalba,stebimi širdies ir kvėpavimo sistemos sutrikimai. Nemažai tokio amžiaus vaikų diagnozuojamasalkoholinis vaisiaus sindromas, sąlygotas alkoholio vartojimo nėštumo metu. Mokykliniameamžiuje galimi įvaikinti vaikai patiria mokymosi sunkumų, kurie dažnai būna sąlygoti elgesio iremocinių problemų, intelekto sutrikimų. 24 lentelėje pateikiami duomenys apie vaikų iki 5 metųamžiaus, su kuriais siūlyta susipažinti Lietuvos Respublikos piliečiams, sveikatą. Kaip matomelentelėje, sveikų vaikų yra labai mažai, tačiau lengvi sveikatos sutrikimai gali būti traktuojami ne tik89

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitakaip prenatalinio laikotarpio ar paveldėjimo, bet ir kaip emocinio apleistumo, atstūmimo irindividualaus dėmesio stokos išdava.Gimimometai24 lentelė. 2011 m. Lietuvos Respublikos piliečiams siūlyti įvaikinti vaikai iki 5 m. amžiaus2011 m. 2010 m. 2009 m. 2008 m. 2007 m. Iš visoLytis B M B M B M B M B M1.Siūlomasįvaikintiar globotikartu subroliais arseserimis - 3 3 2 1 4 2 2 5 1 231.1.Sveikivaikai 2 21.2.Vaikai,turintysnedideliųsveikatossutrikimų 3 3 2 1 3 1 4 1 181.3.Vaikuinustatytividutiniai irsunkūssveikatossutrikimai 1 1 21.4.Vaikųtėvamsdiagnozuotipsichikos irelgesiosutrikimai 1 12.Siūlomasgloboti arįvaikintipo vieną: 2 2 8 2 3 3 1 - 2 3 262.1.Sveikivaikai 1 12.2.Vaikai,turintysnedideliųsveikatossutrikimų 1 4 2 1 1 1 102.3.Vaikuinustatytividutiniai irsunkūssveikatossutrikimai 1 2 4 2 1 2 1 1390

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2.4.Vaikųtėvamsdiagnozuotipsichikos irelgesiosutrikimai 1 1 2Iš viso 2 5 11 4 4 7 3 2 7 4 49Reiktų pažymėti, kad lietuvių įvaikintojų šeimos teikia didelę reikšmę ne tik vaiko, bet ir jobiologinių tėvų sveikatai. Neretai sveiko ar išgydomų sveikatos sutrikimų turinčio vaiko atsisakomatodėl, kad vaiko mama ar abu tėvai serga psichinėmis ligomis, yra protiškai atsilikę ar vartojanarkotikus, baiminantis paveldimumo rizikos ar psichotropinių medžiagų poveikio vaiko psichineisveikatai.Tarnyba, siekdama, kad galimi įvaikinti vyresnio amžiaus ir turintys rimtesnių sveikatosproblemų vaikai kuo greičiau rastų jais galinčias pasirūpinti globėjų ar įtėvių šeimas Lietuvoje, įpagalbą pasitelkė socialinius partnerius, t. y. atestuotus socialinius darbuotojus, kuriems pateiktaneidentifikuojanti informacija apie vaiko amžių, sveikatą, kartu augančius brolius ir seseris.Kaip minėta, priėmus teigiamą sprendimą dėl vaiko tarptautinio įvaikinimo, su galimuįvaikinti vaiku siūloma susipažinti konkrečiai užsienio piliečių šeimai arba vaikas yra siūlomasįvaikinti pagal specialiųjų poreikių turinčių vaikų programą. Konkrečiai šeimai, įrašytai į Norinčiųįvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yraLietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, ir užsieniečių apskaitą 2011 m. pabaigoje buvosiūloma susipažinti su 37, o 2010 m. – su 81 galimu įvaikinti vaiku (žr. 38 pav.). Iš 37 vaikų 2011m. siūloma įvaikinti 13 mergaičių ir 24 berniukus. Daugumai šių vaikų iki devynerių metų amžiausdiagnozuoti rimtesni sveikatos sutrikimai – specifinis mišrus raidos sutrikimas, širdies ydos irregėjimo problemos. Vyresnio amžiaus vaikų dauguma yra sveiki arba turi nedidelių sveikatossutrikimų, tačiau Lietuvoje globėjų ar įtėvių šeimų jiems rasti nepavyko.91

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita38 pav. Užsienio piliečiams siūlomų įvaikinti vaikų 2010 m. ir 2011 m. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes2011 m. labai sumažėjo ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų. Tokį skaičiauspokytį galima paaiškinti tuo, kad vaikų, kurių atžvilgiu buvo priimtas teigiamas sprendimas dėltarptautinio įvaikinimo, sveikatos būklė amžius ir brolių bei seserų, kuriuos galima įvaikinti jųneišskiriant, skaičius (3 ir daugiau vaikų) paprastai neatitinka sąraše esančių šeimų pageidavimų irlūkesčių. Kaip matome 38 pav., 2011 m. pabaigoje sumažėjo ir vaikų, kurie siūlomi įvaikinti pagalspecialiųjų poreikių programą skaičius visose amžiaus grupėse, palyginus su 2010 m. gruodžiomėnesiu. Šis pokytis ypač ryškus 7–9 m. ir 10–14 m. metų amžiaus grupėse.2011 metais į vaikų su specialiaisiais poreikiais programą buvo įtraukti 133 tėvų globosnetekę vaikai (63 mergaitės ir 70 berniukų), turintys specialiųjų poreikių, t. y. 69 vaikais mažiau nei2010 metais. 79 vaikai siūlyti įvaikinti grupėmis (39 berniukai ir 40 mergaičių). Informacija apie 95specialiųjų poreikių programoje esančius vaikus perduota akredituotoms užsienio įvaikinimoorganizacijoms, įgaliotoms veikti Lietuvoje. Per 2011 metus 10,5 % (14 vaikų) programoje esančiųvaikų pradėti įvaikinimo procesai, 6,8 % (9 vaikai) – įvaikinti, o 54,1 % (72 vaikai) – niekasnesusidomėjo. Svarbu pastebėti, kad informacija apie 38 į specialiųjų poreikių programą 2011metais įtrauktus vaikus akredituotoms užsienio įvaikinimo organizacijoms bus perduota 2012 metųpradžioje.Priežastys, dėl kurių didesnei daliai specialiųjų poreikių programoje dalyvaujančių vaikųnepavyksta rasti įtėvių šeimų, išlieka tokios pačios kaip ir praėjusiais metais: vyresnio amžiausvaikai, nepilnamečiai, siūlomi įvaikinti brolių ir seserų grupėmis bei sveikatos sutrikimų turintysvaikai. 36,8 % (49 vaikai iš 133) specialiųjų poreikių programoje dalyvaujančių vaikų yra siūlomi92

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaįvaikinti didelėmis seserų ir brolių grupėmis. 4 iš jų yra 4 vaikų grupėje, 21 – 3 vaikų grupėje. 24 (iš49) vaikai sudaro vaikų grupę, kuomet du vaikai siūlomi įvaikinti į vieną šeimą, t. y. 33,3 % visųvaikų, kuriais per 2011 m. niekas nesusidomėjo. Priežastys, dėl kurių nepavyko surasti įtėvių šeimųšiems vaikams, yra šios: vyresnis vaikų amžius (4 iš 24), sveikatos sutrikimų turintys vaikai (4 iš24) bei sunkūs sveikatos sutrikimai ir vyresnis amžius kartu (16 vaikų ir 24).Iš 1907 2011 m. gruodžio 31 d. galimų įvaikinti vaikų apskaitoje įrašytų vaikų (1335), t. y.70 %, nėra siūlomi įvaikinti nei Lietuvos Respublikos, nei užsienio šalių piliečiams. Įvaikintinesiūlomi su tuo nesutinkantys vaikai (419) arba, jei globos įstaigoje auga brolių ir seserų grupė, dėljaunesnių vaikų įvaikinimo nesutinka vyresnieji, ar tam prieštarauja artimi giminaičiai (370). 15–17metų paaugliai, norintys turėti šeimą, praėjus šešiems mėnesiams nuo įrašymo į apskaitą,tarptautiniam įvaikinimui, jei jų nepageidauja įvaikinti konkreti šeima, nesiūlomi dėl jų amžiaus.Tokių vaikų 2011 m. pabaigoje buvo 165. Kitas kriterijus – sunki vaikų su specialiaisiais poreikiaissveikatos būklė arba vyresni nei 10 metų amžiaus vaikai, dėl ko buvo nutraukta šių vaikųįvaikinimo procedūra (301 vaikas). 23 vaikų atžvilgiu įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiantišsiaiškinti vaikų grįžimo į biologinę šeimą ar globos šeimoje galimybes. Likusius 28 vaikus ketinaįvaikinti jų globėjai, o 29 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje, todėl jų siūlyti įvaikintojųšeimoms negalima.Per 2011 m. iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos išbraukta 519 vaikų (2010 m. – 603).Dažniausiai iš apskaitos išbraukiami įvaikinti arba pilnametystės globos įstaigoje sulaukę vaikai (žr.25 lentelę). Galimiems įvaikinti vaikams globa šeimoje šiemet nustatyta daugiau nei du kartusmažiau negu pernai. 10 vaikų grąžinta tėvams.25 lentelė. Lyginamieji duomenys apie 2010–2011 išbraukimo iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos priežastisMetaiĮvaikintiLR piliečiamsĮvaikintiužsieniopiliečiamsTapopilnamečiaiGrąžinti tėvams2010 109 115 281 11 (7 – panaikintasvaldžios apribojimas, 3 –tėvas pripažino tėvystę, 1– atšauktas tėvųsutikimas įvaikinti)2011 101 144 225 10 (7 – panaikintasvaldžios apribojimas, 3 –tėvas pripažino tėvystę)Nustatyta Kitaglobašeimoje76 11 (7 – įtėviaiišbraukti išapskaitos, 1 –įtrauktaspakartotinai, 1 –atšauktasglobėjosutikimasįvaikinti, 2 –mirė)31 8 (6 – įtėviaiišbraukti išapskaitos, 2 –mirė)Iš viso60351993

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIšvados ir pasiūlymai1. 2011 m. gruodžio 31 d. galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 1907 vaikai. 2011 m. išaugovyresnių, 10–14 m. galimų įvaikinti vaikų skaičius. Apskaitoje esančių 4–9 metų amžiaus vaikųskaičius nuo 2009 m. iki 2011 m. tolygiai mažėjo. Mažiausių, iki 3 metų amžiaus galimų įvaikintivaikų skaičius 2011 m. buvo tik 5 vaikais didesnis nei 2010 m.2. Didžioji dauguma galimų įvaikinti vaikų yra vyresnio mokyklinio amžiaus, t. y. 10–14metų. Paprastai tokio amžiaus vaikai auga daugiavaikėse šeimose, todėl į apskaitą įrašomi kartu subroliais ir seserimis, tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią dėl girtavimo, vaikų nepriežiūrosir socialinių įgūdžių stokos. Dažniausiai galimi įvaikinti šio amžiaus vaikai turi vienokių ar kitokiųmokymosi gebėjimų sutrikimų.3. Iš 1907 galimų įvaikinti vaikų apskaitoje įrašytų vaikų, 1335 negali būti siūlomi įvaikinti,laikantis vaiko interesų prioritetiškumo principo. 32,55 % šių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių,įvaikinimo procedūra nutraukta dėl jų sveikatos būklės arba vyresnio amžiaus. 31,38 % (iš 1335)vaikų sudaro nesutinkantys būti įvaikinti, 27,71 % vaikų įvaikinimui prieštarauja vyresnieji broliaiir seserys, ar artimi giminaičiai, 12,35 % vaikų, nors jie nori turėti šeimą, tarptautinio įvaikinimoklausimas nėra sprendžiamas, nes jie jau yra pasiekę 15 m. ribą.4. 2011 metais į šią apskaitą buvo įrašyti 473 vaikai Šie skaičius yra kiek didesnis nei 2010 m.(426 vaikai), bet mažesnis nei 2009 m. (534 vaikai).5. 2011 m. įvyko 8 Komisijos posėdžiai, kurių metu apsvarstytas 165 vaikų siūlymotarptautiniam įvaikinimui klausimas.6. 2011 m. gruodžio 31 d. 535 vaikai siūlyti įvaikinti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiųšeimoms bei pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą, dėl 37 vaikų spręstas tarptautinioįvaikinimo klausimas.7. Iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos 2011 m. išbraukta 519 vaikų (2010 m. – 603).Dažniausiai iš apskaitos išbraukiami įvaikinti arba pilnametystės globos įstaigoje sulaukę vaikai.94

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIX. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,apskaita2011 m. gruodžio 31 d. Tarnybos tvarkomoje apskaitoje buvo 84 pageidaujančios įvaikintišeimos ar asmenys. Iš jų 18 šeimų (asmenų) sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba globojo norimusįvaikinti vaikus, 11-ai šeimų (asmenų) buvo pateikti vaikų pasiūlymai, 36 šeimos (asmenys) laukėvaikų pasiūlymų, 1 šeimai buvo sustabdytas pasiūlymų teikimas ir prašoma atnaujinti išvadą, 18šeimų globojo vaikus, kurių statusas nesutvarkytas. Lyginant su 2010 m. gruodžio 31 d.duomenimis, matome, jog trečdaliu sumažėjo šeimų, kurios sutiko įvaikinti arba globoja galimusįvaikinti vaikus. Taip pat šiek tiek sumažėjo šeimų, laukiančių pasiūlymo, bei šeimų, globojančiųvaikus, tačiau turinčių kliūčių įvaikinti. Beveik keturis kartus išaugo šeimų, kurioms pateiktipasiūlymai, skaičius. Bendras skaičius šeimų, esančių apskaitoje, sumažėjo 18 procentų.2010 m. 2011 m.Sutiko įvaikinti/globoja1830Pateikti pasiūlymai311Laukia vaikų pasiūlymų3644Sustabdytas pasiūlymųteikimas15Kliūtys įvaikinimui18200 5 10 15 20 25 30 35 40 45 5039 pav. LR piliečių apskaitos įvaikinimo proceso eiga 2010 m. ir 2011 m. metų pabaigojeDauguma laukiančių pasiūlymų šeimų pageidavo vaikučio iki 2 metų. Maždaug trečdalisbūsimųjų įtėvių norėjo įvaikinti mergaitę:- vaikučio iki 0,6 m. pageidavo 6 šeimos, iš jų 2 šeimos laukė tik mergaitės;- vaikučio iki 1 m. pageidavo 5 šeimos, 1 iš jų – tik mergaitės;- vaikučio iki 1,5 m. pageidavo 3 šeimos, iš jų 2 – tik mergaitės;95

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita- vaikučio iki 2 m. pageidavo 9 šeimos, iš jų 4 – tik mergaitės;- vaikučio iki 3 m. pageidavo 9 šeimos, iš jų 7 – tik mergaitės;- mergaitės iki 4 m. pageidavo 3 šeimos, 1 šeima įtraukta į apskaitą 2011 m. gruodžio mėn.,kitoms šeimoms teikti pasiūlymai, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jos šių pasiūlymų atsisakė;- mergaitės iki 5 m. laukė 1 šeima. Ši šeima įtraukimo į apskaitą metu pageidavo įvaikinti duvaikus, tačiau įvaikinimo proceso metu jų lūkestis pasikeitė.Šeimos, kurios globojo galimus įvaikinti vaikus arba sutiko įvaikinti pasiūlytą vaikutį, jaubuvo pateikę dokumentus teismui ir laukė teismo posėdžio dėl įvaikinimo arba ruošė dokumentusteismui.Analizuojant įvaikinimo proceso trukmę, 2011 m. gruodžio 31 d. duomenys rodo, kad įLietuvos Respublikos piliečių (toliau – LR piliečių) apskaitą 68 % šeimų (asmenų) įrašytaataskaitiniais metais, 27 % šeimų (asmenų) įrašytos 2010 m. ar 2009 m. Keturios šeimos, įrašytos2009 metais buvo jau pateikusios dokumentus teismui dėl įvaikinimo. Iš 23 šeimų, kurios buvoįtrauktos į apskaitą 2010 m., 9 šeimos negalėjo pradėti įvaikinimo proceso, nes laukė teismosprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo jos globojamo vaiko tėvams, 6 šeimos globojo norimusįvaikinti vaikus ir rengė dokumentus teismui, 3 šeimoms buvo pateikti vaikučių pasiūlymai, 2šeimos sutiko įvaikinti jiems pasiūlytus vaikus ir rengė dokumentus teismui, 3 šeimos laukėpasiūlymų. Pastarosios šeimos pageidavo įvaikinti mergaites nuo kūdikystės iki 3 metų.26 lentelė. Įvaikinimo proceso trukmėĮtraukimo į apskaitą laikasŠeimų, asmenųskaičiusProcentaiĮrašyti 2011 m. 57 68 %Įrašyti ankstesniais metais 27 32 %Iš viso 84 100 %IX. 3. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,apskaitos analizė per 2011 m.Per 2011 m. į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių LietuvosRespublikoje, apskaitą (toliau – LR piliečių apskaita) įrašytos 95 šeimos (asmenys), norinčiosįvaikinti vaiką (-us). 3 priede pateikiami duomenys, kaip LR piliečių šeimos (asmenys), įrašytos2011 m. ir 2010 m., pasiskirsto pagal miestų ir rajonų VTAS. 2010 m. įvaikintojus paruošė96

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitasocialiniai partneriai 31 savivaldybėje, o 2011 m. – 35 savivaldybėse. 10 VTAS (Panevėžio r.,Utenos r., Radviliškio r., Trakų r., Ukmergės r., Kėdainių r., Šalčininkų r., Vilkaviškio r., Rokiškior., ir Elektrėnų savivaldybėse) įvaikintojų skaičius nepasikeitė, 10-yje VTAS paruoštų įvaikintojųskaičius išaugo, 15-oje VTAS įvaikintojų paruošta mažiau, 5-iose – neparuošta nė vieno. 2011 m.25-ose savivaldybėse paruošta po 1–2 įvaikintojų šeimas. Kauno m. savivaldybėje sumažėjoparuoštų šeimų du kartus, Klaipėdos m. savivaldybėje – tris kartus. 2010 m. Panevėžio m.savivaldybė turėjo 6 paruoštas šeimas įvaikinimui, o 2011 m. – 1 šeimą. Vilniaus mieste šis skaičiusšiek tiek pakito: sumažėjo 7 šeimomis. 2011 m. 10-yje savivaldybių atsirado paruoštų šeimų, kaituo tarpu 2010 m. jų nebuvo: Molėtų r. – 3, Šiaulių r. – 2, Jonavos r. – 1, Biržų r. – 1, Klaipėdos r. –1, Prienų r. – 1, Pasvalio r. – 1, Raseinių r. – 1, Širvintų r. – 1 ir Alytaus r. – 1 šeima.IX. 4. Įvaikintojų paveikslasĮvaikintojų amžiusDažniausiai sprendimą dėl įvaikinimo priima 35–36 metų Lietuvos gyventojai. 2011 m.įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 35 metai, moterų – 36 metai. Jauniausias į2011 m. apskaitą įrašytas vyras buvo 25 m. amžiaus, o jauniausia moteris – 24 m. Vyriausias vyrasir moteris buvo 55 m. ir 53 m. amžiaus.Lyginant 2011 m. ir 2010 m. įtėvių amžiaus vidurkį, vyrų vidutinis amžius padidėjo dvejaismetais, o moterų išliko toks pats.27 lentelė. Į apskaitą įrašytų LR piliečių vidutinis amžius 2008–2011 m.2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.Vidutinis moterų amžius 37 m. 35 m. 36 m. 36 m.Vidutinis vyrų amžius 38 m. 37 m. 33 m. 35 m.Šeiminė padėtis2011 m. iš 95 įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) 89 buvo sutuoktiniai ir poros bei 6vieniši asmenys. Iš jų 4 – nesusituokę asmenys, 2 moterys įrašytos kaip vienos iš sutuoktinių.Lyginant su 2010 m. duomenimis, tarp norinčių įvaikinti LR piliečių, vienišų asmenų dalissumažėjo 4 procentais.2011 m. 28 % visų įrašytųjų jau augino vaikus. 11 % visų 2011 m. įrašytų LietuvosRespublikos piliečių šeimų augino biologinius vaikus. Kaip ir ankstesniais metais, įvaikinimo97

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitamotyvas yra ne tik bevaikystė, bet ir noras pasirūpinti beglobiu vaiku, suteikti jam šeimą ir namus,padaryti gerą darbą ir kt., tačiau vistik pastebima, kad įrašoma daugiau vaikų neturinčių šeimų.Šeimos(asmenys)bevaikų28 lentelė. 2011 m. įrašytos į LR piliečių apskaitą šeimos, auginančios vaikusŠeimos,auginančios po1 biologinįvaikąŠeimos,auginančios po2 biologiniusvaikusŠeimos,auginančios po4–5biologiniusvaikusŠeimos,auginančios po1 įvaikintąvaikąŠeimos,auginančiospo 1globojamąvaiką irpageidaujančiosjįįvaikintiŠeimos,auginančios po1 įvaikintą ir 1globojamąvaiką irpageidaujančiosjuosįvaikinti68 5 3 2 6 9 2Pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietąPastebima, kad auga kaime gyvenančių pageidaujančių įvaikinti šeimų skaičius. Iš 95 į LRpiliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 68 gyveno mieste ir 27 – kaime. Pastarieji sudaro 28 %įrašytųjų, o tai yra 7 % daugiau nei 2010 m. (žr. 40 pav.)90%80%70%60%72%79%50%40%30%20%10%28%21%2011 m.2010 m.0%MiestasKaimas40 pav. Į apskaitą įrašytų Lietuvos Respublikos piliečių pasiskirstymas pagal vietovę 2010–2011 m.Dauguma vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2011 m., gyveno mieste, t. y. 4asmenys iš 6. 72 % susituokusių šeimų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2011 m., gyveno mieste, t. y.8 % mažiau nei 2010 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą.98

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIšsilavinimas2011 m. į LR piliečių apskaitą įrašyti 89 vyrai ir 95 moterys. Didžioji dalis jų yra įgiję aukštąjįišsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turi beveik panašus procentas moterų ir vyrų, t. y. 43 proc.moterų ir 41 proc. vyrų. Antrą vietą tarp vyrų užima vyrai, turintys profesinį išsilavinimą.Mažiausiai įtėvių, tiek vyrų, tiek moterų, turi aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimą, keletas piliečių turipagrindinį išsilavinimą. Iš 95 į LR piliečių apskaitą 2011 m. įrašytų moterų 19 % turėjo moksliniuslaipsnius, o iš 89 į LR piliečių apskaitą 2011 m. įrašytų vyrų mokslinius laipsnius turėjo 4 %.Lyginant 2011 m. įrašytųjų į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą su 2010 m. duomenimis,tendencijos išliko panašios, išskyrus tai, jog 2011 m. 4 procentais išaugo asmenų, turinčių vidurinįišsilavinimą.Įtėviai, turintys mokslinį laipsnį18%12%Įtėviai, turintys aukštąjį išsilavinimą43%45%Įtėviai, turintys nebaigtą aukštąjįišsilavinimą2%1%Įtėviai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą12%9%Įtėviai, turintys profesinį išsilavinimą20%22%Įtėviai, turintys vidurinį išsilavinimąĮtėviai, turintys pagrindinį išsilavinimą5%9%0%2%0% 10% 20% 30% 40% 50%2011 m. 2010 m.41 pav. 2011–2010 m. į apskaitą įrašytų Lietuvos Respublikos piliečių išsilavinimasPajamos2010 m. į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenys) vidutinės mėnesiopajamos buvo 5600 Lt. Mažiausios nurodytos pajamos per mėnesį – 1460 Lt, didžiausios – 68300Lt.99

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita29 lentelė. LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pajamos 2010–2011 m.Pajamos per mėnesį litais 2010 m. 2011 m.iki 1000 1 % 0 %1000–2000 8 % 10 %2001–3000 20 % 16 %3001–5000 33 % 32 %daugiau kaip 5000 38 % 42 %IX. 5. Šeimų (asmenų) lūkesčiai norimam įvaikinti vaikuiIš 95 šeimų (asmenų), įrašytų 2011 m. į LR piliečių apskaitą, 11 šeimų (asmenų) pageidavoįvaikinti jų šeimoje jau globojamus vaikus. Tai sudaro 12 % visų įrašytųjų 2011 m.. 84 šeimos(asmenys) laukė pasiūlymų. Iš jų 6 šeimos pageidavo berniukų, 30 šeimų pageidavo įvaikintimergaitę, 45 bet kurios lyties vaiko ir 3 šeimos pageidavo įvaikinti 2 vaikus – mergaitę ir berniuką.53 % būsimų įtėvių konkrečios vaiko lyties nenurodė, likusi dalis įvaikintojų pirmenybę teikėmergaitėms. Daugelis įvaikintojų mano, kad auklėti mergaites lengviau. Iš X lentelės matyti, kadpageidaujančiųjų įvaikinti berniuką dalis mažėja, o pageidaujančiųjų įvaikinti mergaitę skaičiusišlieka panašus. Ataskaitiniu laikotarpiu atsirado šeimų, kurios norėtų įvaikinti abiejų lyčių vaikus –mergaitę ir berniuką.2011 m. įrašytos į pageidaujančiųjų įvaikinti vaiką apskaitą šeimos ar asmenys daugiausiapageidavo bet kurios lyties vaikučio iki 2 m. Nemaža dalis pageidavo mergaičių iki 3 m. Vienašeima pageidavo įvaikinti du vaikus, kurių vienas gali būti iki 7 m.2011 m. į LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos (asmenys) prašymuose nurodė, kad nori vaikosu nedideliais ar išgydomais sveikatos sutrikimais, o visiškai sveiko vaiko pageidavo vos keletasšeimų. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m. įrašytos šeimos nurodė, jog nori tik sveiko vaiko, 2008m. ir 2009 m. vis dar vyravo pageidavimas įvaikinti sveiką vaiką. 2010 m. ši tendencija kito.Ataskaitiniu laikotarpiu šeimų lūkesčiai dėl vaiko sveikatos buvo realistiškesni.IX. 6. 2011 metais iš sąrašo išbrauktos šeimos2011 m. iš LR piliečių apskaitos išbraukta 114 šeimų (asmenų). Iš šių šeimų (asmenų) 93šeimos išbrauktos, nes įvaikino, 11 nusprendė toliau globoti vaikus, 10 – dėl kitų priežasčių(pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, išvykus dirbti į užsienį ir pan.). Lyginant su 2009 m.duomenimis, išbrauktųjų dėl to, kad įvaikino, sumažėjo 6 %, o išbrauktųjų, kurie toliau globojogalimus įvaikinti vaikus, skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tikėtina, jog tam turėjo įtakosfinansiniai motyvai.100

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita10090809391706050402011201030201011 10460Įvaikino Nusprendė globoti Kitos priežastys42 pav. Lietuvos Respublikos piliečių išbraukimo iš apskaitos 2011 m. ir 2010 m. priežastysIšvados ir pasiūlymai1. 2011 m. gruodžio 31 d. LR piliečių apskaitoje buvo 84 šeimos (asmenys), pageidaujančiosįvaikinti vaiką (-us). Iš jų 18 šeimų (asmenų) sutiko įvaikinti Tarnybos pasiūlytus vaikus arbagloboja VTAS pasiūlytus vaikus, kurių teisinis statusas nesutvarkytas, 11-ai šeimų (asmenų) buvopateikti vaikų pasiūlymai, 36 šeimos (asmenys) laukė vaikų pasiūlymų, 1 šeimai buvo laikinaisustabdytas pasiūlymų teikimas, 18 šeimų turėjo kliūčių įvaikinti (nesutvarkytas vaiko statusas irpan.).2. Iš viso 2011 m. į LR piliečių apskaitą buvo įrašytos 95 šeimos (asmenys), išbraukta 114šeimų (asmenų): 93 šeimos išbrauktos, nes įvaikino, 21 – dėl kitų priežasčių.3. 2011 m. vienišų asmenų, pageidaujančių įvaikinti, procentas sumažėjo.4. 2011 m. 28 % visų įrašytųjų į LR piliečių apskaitą augino biologinius ir anksčiau įvaikintusvaikus.5. 12 % ataskaitiniu laikotarpiu įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) pageidavoįvaikinti jų šeimoje globojamus vaikus.6. Šeimų pageidavimai dėl vaiko amžiaus beveik nekito. Išaugo skaičius šeimų,pageidaujančių vaiko ir su išgydomais sutrikimais, o ne tik sveiko.7. 2011 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 35 metai, moterų – 36metai.101

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita8. 2011 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą asmenys daugiausia turėjo aukštąjįišsilavinimą.9. 72 % į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) gyvena mieste ir 28 % šeimų (asmenų)gyvena kaime. Gyvenančių kaimę šeimų (asmenų) skaičius 2011 m. išaugo 7 %.10. 42 visų 2011m. įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų uždirbo per mėnesį daugiau nei po5000 Lt per mėnesį.11. Padaugėjo šeimų, išbrauktų iš LR piliečių apskaitos dėl to, kad jos nusprendė globoti vaiką(-us). Tikėtina, jog šiam sprendimui įtakos turėjo finansiniai motyvai.X. VAIKŲ, LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMAS LIETUVOSRESPUBLIKOS PILIEČIAMS, NUOLAT GYVENANTIEMS LIETUVOJE,2011 METAISX. 1. Įvaikinti vaikai2011 metais 93 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos (asmenys), nuolat gyvenančios LietuvosRespublikoje, įvaikino 101 tėvų globos netekusį vaiką. Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisydamiužsitęsusio sunkmečio, 2008–2011 m. įvaikino kasmet daugiau nei 100 vaikų, netekusių tėvų globos.(žr. 43 pav.).1201008075938810681101110 109101605756614043372001998m.1999m.2000m.2001m.2002m.2003m.2004m.2005m.2006m.2007m.2008m.2009m.2010m.2011m.43 pav. Įvaikintų vaikų skaičius 1998–2011 m.Iš 101 įvaikintų vaikų 47 vaikai augo socialinės globos įstaigoje, 52 vaikai globoti būsimųjųįtėvių šeimoje, o 2 vaikai – globėjų šeimose (2010 m. vaikų globos namuose augos 46, įvaikintojųšeimoje – 58 vaikai, globėjų šeimose – 2 vaikai).102

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita30 lentelė. Vaikų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą iki įvaikinimo 2010–2011 m.Be tėvų globos likusių įvaikintųvaikų gyvenamoji vieta2010 m. 2011 m.109 101SVKN 35 23Alytaus SVKN 15 4Šiaulių SVKN 10 2Vilniaus SVKN 5 6Klaipėdos SVKN 3 8Kauno VRK „Lopšelis“ 2 3VGN 13 24Jonavos VGN 1Grūžių VGN 3Alytaus VGN 3Klaipėdos VGN „Rytas“ 1Joniškio r. vaikų-lopšelis darželis„Vyšniukas“ 1Valkinininkų VGN „Spengla“ 2Marijampolės socialinis pagalboscentras 1Palangos lopšelis-darželis„Ąžuoliukas“ 1Raseinių lopšelis darželis „Liepaitė“ 1Saugų VGN 1Telšių VGN 1Viešvilės VGN 2Pagėgių VGN 1Kybartų VGN 3Panevėžio A. Bandzos kūdikių irvaikų globos namai 2Molėtų VGN 1Pagynės VGN 1Kretingos socialinis paslaugų centras 2Tauragės VGN „Šaltinėlis“ 3 2VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniscentras 3VšĮ Lietuvos katalikių moterųsąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras 1Iš viso 48 47Globa ne įtėvių šeimoje (globėjųšeimose) 3 2Globa būsimųjų įtėvių šeimoje 58 52Daugiausiai 2011 metais be tėvų globos likusių vaikų buvo įvaikinta iš Vilniaus m.– 20vaikų, Kauno m. – 13 vaikų, Klaipėdos m. – 9 vaikai. Lyginant su 2010 metais, ši tendencija išliekanepakitusi (2010 m. Vilniaus m. – 17 įvaikintų vaikų, Kauno m. – 13 vaikų) (žr. 3 priedą).103

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaKaip įprasta, daugiausiai vaikų, likusių be tėvų globos, įvaikinama nuo 3 mėn. iki 3 metų amžiaus(2011 m. – 81 vaikas, o 2010 m. – 82 vaikai).15-17.110-14.117-9.232010 m.2011 m.4-6.16230 -3.82810 10 20 30 40 50 60 70 80 9044 pav. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010–2011 m.Pastebėtina, jog sumažėjo įvaikintų vaikų nuo 3 mėn. iki 1 metų amžiaus, o padaugėjo – nuo 1iki 2 metų amžiaus ir nuo 2 iki 3 metų amžiaus. 2011 m. Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 22vaikus iki 1 metų, 21 vaiką 1–2 metų amžiaus, 26 vaikus 2–3 metų amžiaus (2010 m. atitinkamaiįvaikinti 25, 17 ir 23 vaikai).nuo 3 iki 4 metų;1217nuo 2 iki 3 metų;nuo 1 iki 2 metų172123262010 m.2011 m.nuo 3 mėn. iki 1metų22250 5 10 15 20 25 3045 pav. Įvaikintų vaikų pagal amžiaus grupes skaičius 2010–2011 m.2011 m. iš 101 įvaikinto vaiko įvaikinti 51 berniukas ir 50 mergaičių (2010 m. įvaikintos54 mergaitės ir 55 berniukai, 2009 m. – 58 mergaites ir 52 berniukai). Nuo 2009 metų mažėjaįvaikintų mergaičių skaičius.104

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2011 m. 8 vaikai įvaikinti nuo 3 mėn. iki 1 metų amžiaus, rasti „gyvybės langeliuose“. 2010m. tokių vaikų buvo 6.31 lentelė. Įvaikintų vaikų, paliktų „gyvybės langeliuose“, skaičius 2010–2011 m.„Gyvybės langelių“ vieta 2011 m. 2010 m.Vilniaus m. 4 2Kauno m. 2 3Klaipėdos m. 1 -Marijampolės m. 1 -Šiaulių m. - 1Iš viso 8 62011 m. 44 įvaikinti vaikai iki 3 metų iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 35 – socialinėsglobos įstaigoje, 2 – globėjų šeimoje; 5 įvaikinti vaikai, priklausę 4–6 metų amžiaus grupei, ikiįvaikinimo buvo globojami šeimoje, 11 – socialinės globos įstaigoje; 2 įvaikinti vaikai iš 7–9amžiaus grupės iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 1 – socialinės globos įstaigoje ir 1dešimtmetis vaikas iki įvaikinimo buvo globojamas šeimoje. Lyginant su 2010 m., 4–6 metųamžiaus grupėje dvigubai sumažėjo vaikų, kurie iki įvaikinimo augo įtėvių šeimose. Kitų amžiausgrupių duomenys beveik nepakito.504540353025201510504435131044353 2 1 1 20-3 m. 4-6m. 7-9m. 10-14m.15-17m.5112 1 10-3 m. 4-6m. 7-9m. 10-14m.2010 m. 2011 m.Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami būsimųjų įtėviųšeimoje,Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami socialinės globosįstaigojeVaikai iki įvaikinimo buvoglobojami globėjų šeimoje46 pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir globos vietą iki įvaikinimo 2010–2011 m.2011 m. Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 59 vaikus, turinčius sveikatos sutrikimų, ir 42sveikus vaikus. Tokios pačios tendencijos buvo ir 2010 metais. 2011 m., kaip ir 2010 m., daugumaibe tėvų globos likusių įvaikintų vaikų diagnozuotos šios ligos: hypermetropija, atvira ovalioji anga,funkcinis sistolinis širdies ūžesys, normalios fiziologinės raidos sutrikimas, dermatitas, specifinismišrus raidos sutrikimas, įgimta širdies yda, astma, plokščiapėdystė, funkcionuojanti ovalinė anga,105

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitakalbos išraiškos sutrikimas, plokščiapėdystė, mažas svoris, prieširdžių pertvaros defektas, motorinėsraidos sutrikimas, kalbos sutrikimas ir kt.2011 m.4259Įvaikinti vaikai su išgydomomissveikatos sutrikimaisĮvaikinti vaikai be sveikatos problemų2010 m.48610 10 20 30 40 50 60 7047 pav. Įvaikintų vaikų pagal jų sveikatos būklę skaičius 2010–2011 m.Palyginus 2011 ir 2010 m. duomenis, daugiausia vaikų tapo galimais įvaikinti, kai tėvams arbavienam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų valdžia. 2011 m. iš 65 vaikų 44 vaikai tapo galimiįvaikinti, kai jų motinoms buvo neterminuotai apribota valdžia, o 21 vaiko abiems tėvamsneterminuotai apribota valdžia (2010 m. iš 70 vaikų 47 vaikų motinoms neterminuotai apribotavaldžia, o 23 vaikų abiems tėvams neterminuotai apribota valdžia). Neterminuotas tėvų valdžiosapribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaikovystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. 2011 m. 22 vaikaitapo galimi įvaikinti, kai tėvai ar vienas iš turėtų teismo nutartimi patvirtino sutikimą įvaikinti.Pažymėtina, jog iš jų 19 vaikų tapo galimi įvaikinti, kai jų vieniša motina patvirtino sutikimą teismeįvaikinti vaiką, o 3 vaikai tapo galimi įvaikinti, kai jų abu tėvai patvirtino sutikimą teisme įvaikintivaiką (2010 m. 25 vaikai tapo galimi įvaikinti, kai tėvai ar vienas iš turėtų teismo nutartimipatvirtino sutikimą įvaikinti. Iš šių vaikų 21 vaikas tapo galimas įvaikinti, kai jų vieniša motinapatvirtino sutikimą teisme įvaikinti, o 4 vaikai tapo galimi įvaikinti, kai jų abu tėvai patvirtinosutikimą teisme įvaikinti.).32 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų skaičius pagal teisinį statusą 2010–2011 m.Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2010 m. 2011 m.Tėvams ar vienam iš turėtų neterminuotaiapribota tėvų valdžiaTėvai ar vienas iš turėtų yra teismo nutartimipatvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką70 6525 22106

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaTėvas miręs, motinai neterminuotai apribota2valdžiaVienišos motinos valdžia neterminuotai3apribota, globėjų sutikimas įvaikinti vaikąMotina mirusi, tėvas nežinomas 1Motina mirusi, tėvui neterminuotai apribota tėvo 1valdžiaTėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia,1globėjo sutikimas įvaikinti vaikąTėvas nežinomas, motina mirusi 1Abu tėvai nežinomi („gyvybės langelis“) 6 8Globėjai patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką 2Nepilnametės motinos tėvai teisme patvirtino 1 1sutikimą įvaikinti vaikąMotinai neterminuotai apribota valdžia, tėvo1patvirtintas sutikimasIš viso 109 101X. 2. Įvaikinusios šeimos (asmenys)2011 metais 86 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 94 tėvų globos netekusius vaikus, 6nesusituokę asmenys įvaikino 6 tėvų globos netekusius vaikus, o 1 įvaikintas vienam iš sutuoktinių(1 šeimoje). (x lentelė). Per 2011 metus sumažėjo įvaikinusių vaikus sutuoktinių porų (6 poromis) iršiek tiek padidėjo nesusituokusių asmenų (2 asmenimis) skaičius. Pažymėtina, jog 2011 metais 88Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos įvaikino 144vaikus. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje (sutuoktinių porų),ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių (sutuoktinių porų)įvaikintų vaikų skaičius beveik vienodas, tik pastarieji, skirtingai nei lietuviai, įvaikina po 2, 3, 4 ar 5vaikus, netekusius tėvų globos.33 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinusių vaikus, pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį,2010–2011 m.2011 m. 2010 m.Sutuoktiniai (poros) 86 92Nesusituokę asmenys 6 4Vienam iš sutuoktinių 1 3Iš viso 93 99Nesusituokusių asmenų skaičius nuo 2004 metų iki 2011 metų nuolat kinta. Didžiausiasnesusituokusių asmenų, įvaikinusių tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2007 metais – 16asmenų, o mažiausias – 2004 ir 2010 metais – po 4 asmenis. 2011 metais, kaip ir 2008 metais,įvaikino 6 nesusituokę asmenys. Galima teigti, jog nuo 2007 metų mažėja nesusituokusių asmenų,įvaikinusių vaikus, skaičius. Tikėtina, kad tam įtakos turi Lietuvoje besitęsianti ekonominė krizė,motinystės pašalpų ir kitų išmokų, skiriamų vaikui prižiūrėti, dydis ir pan.107

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita18161614121086976106424402004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.Nesusituokusių asmenų, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, nuo 2004 iki 2011 metų,skaičius48 pav. Nesusituokusių asmenų, įvaikinusių vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius 2004–2011 m.2011 m. 8 šeimos įvaikino po 2 vaikus (2010 m. tokių šeimų buvo 10).1210108877666542002004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius 2004 - 2011 m.49 pav. Sutuoktinių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius 2004–2011 m.2011 m. tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 29 savivaldybių, įvaikinti tėvųglobos netekę vaikai buvo iš 36 savivaldybių (2010 m. atitinkamai iš 24 ir 34 savivaldybių). 2011m., lyginant su 2010 m., daugiausiai įtėvių buvo iš Vilniaus miesto – 24 šeimos (sutuoktinių poros),3 nesusituokę asmenys (vienišos moterys) (2010 m. buvo 23 poros ir 2 vienišos moterys, be to, 2vaikai įvaikinti vienam iš sutuoktinių); Kauno miesto – 13 šeimų (sutuoktinių porų), 1 nesusituokęsasmuo (vieniša moteris) (2010 m. – 21 šeima); Klaipėdos miesto – 6 šeimos (2010 m. – 9 šeimos) irAlytaus miesto – 4 šeimos ir kt. (žr. 3 priedą).Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikino 32 šeimos, kurios į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikospiliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą buvo įrašytos 2011 metais. Iš jų 15 šeimų108

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaglobojo vaikus savo šeimoje, o 17 šeimų įvaikino vaikus iš socialinės globos įstaigų. 53 šeimos įNorinčių įvaikinti, Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašąbuvo įrašytos 2010 metais. Iš jų 27 šeimos globojo vaikus savo šeimoje, 24 šeimos įvaikino vaikus išsocialinės globos įstaigų, 2 šeimos įvaikino vaikus, kurie buvo globojami globėjų šeimose. 8 šeimos,įrašytos į Norinčių įvaikinti, Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių LietuvosRespublikoje, sąrašą 2009 metais, taip pat vaikus globojo savo šeimose.3027252420151517Šeimų, iki įvaikinimo globojusių vaikus,skaičius, pagal įrašymą į apskaitąŠeimų, įvaikinusių vaikus iš socialinėsglobos įstaigų, skaičius, pagal įrašymąį apskaitą108Šeimų, įvaikinusių vaikus,kurie buvoglobojami globėjų šeimoje, skaičius,pagal įrašymą į apskaitą502009 2010 2011250 pav. Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal įrašymą įNorinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą 2009–2011 m.2011 m. išaugo įvaikinusių šeimų skaičius, kurios neturėjo biologinių vaikų.34 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal šeimojeauginamus vaikus 2010–2011 m.Įvaikinusios be tėvų globos likusius vaikus 2010 m. 2011 m.Lietuvos Respublikos piliečių šeimos pagal šeimojeauginamus vaikusŠeimos, neturinčios vaikų 61 67Šeimos, globojančios vaikus 0 1Šeimos, auginančios biologinius vaikus 16 11Šeimos, auginusios biologinius vaikus, kurie vėliau2 1mirėĮvaikintojai, turintys vaikų iš pirmosios santuokos 4 2Šeimos, auginančios įvaikintus vaikus 14 8Šeimos, auginančios biologinius vaikus ir įvaikintus2vaikusŠeima, auginanti biologinį vaiką ir iš pareiškėjos1pirmosios santuokosŠeima globojanti vaiką, augina įvaikintą vaiką ir turi1biologinį vaikąŠeima, auginanti įvaikintą vaiką ir iš pirmosios 1109

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitasantuokosŠeima, auginanti 4 vaikus (1 bendras vaikas, 1 vaikasiš pirmosios pareiškėjos santuokos, 2 vaikai išpirmosios pareiškėjo santuokos)Iš viso 99 93LR CK 3.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčiųasmenys iki 50 metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti irvyresnio amžiaus asmenims. 2011 metais, kaip ir 2010 metais, daugiausiai likusių be tėvų globosvaikų įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 31 iki 40 metų amžiaus. Pastebėtina, jog 2011metais 22,3 proc. išaugo Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, kurių amžius buvo nuo 36 iki 40metų, o 40 proc. sumažėjo įvaikinusių vyrų amžiaus grupėje nuo 41 iki 45 metų amžiaus.4037383530252015105033313124222020171511 111211953 33 3121iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. 51-55 m. iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. 51-55 m.2011 m. 2010 m.Vyr.Mot.51 pav. Įtėvių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes2010–2011 m.X. 3. Įvaikinimas vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui2011 metais šiek tiek sumažėjo vaikų, įvaikintų vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui,skaičius (2011 m. 45 vaikus įvaikino 42 vaiko biologinio motinos (tėvo) sutuoktiniai, o 2010 m. 48vaikus įvaikino 44 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai). Daugiausiai vaikų įvaikinta Klaipėdosmieste.35 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinusių sutuoktinių vaikus, pasiskirstymas pagal VTASVTASĮtėvių(sutuoktinių) skaičiusVaikųskaičiusIš viso 42 45Alytaus m. 1 1110

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAlytaus r. 1 1Biržų r. 1 1Jonavos r. 3 3Joniškio r. 1 1Kaišiadorių r. 1 1Kauno m. 1 1Kauno r. 1 1Kazlų Rūdos s. 1 1Kėdainių r. 1 1Klaipėdos m. 8 10Klaipėdos r. 2 2Mažeikių r. 1 1Panevėžio m. 1 1Plungės r. 1 1Prienų r. 1 2Radviliškio r. 1 1Šiaulių m. 3 3Šilalės r. 1 1Ukmergės r. 2 2Utenos r. 1 1Varėnos r. 1 1Vilniaus m. 4 4Vilniaus r. 2 2Visagino m. 1 1Lyginant su 2010 metais, biologinės motinos sutuoktiniui įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagallytį pakito nedaug.Mergaitės19252011 m.2010 m.Berniukai23260 5 10 15 20 25 3052 pav. Įvaikintų vaikų skaičius pagal lytį 2010–2011 m.111

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaDaugiausiai įvaikinta vaikų nuo 10 iki 14 metų amžiaus (17 vaikų) ir nuo 4 iki 6 metų amžiaus– 12 vaikų (2010 m. daugiausia įvaikinta 4–6 metų vaikų – 18 ir 7–9 metų amžiaus – 10 vaikų).20181614121086420181712109876510 -3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.2011 m.2010 m.53 pav. Įvaikintų vaikų skaičius pagal amžiaus grupes 2010–2011 m.1 (vienas) biologinės motinos sutuoktinis įvaikino 3 vaikus, 1 (vienas) – 2 vaikus. 2011metais sutuoktinio (-ės) vaikus įvaikino 1 moteris ir 41 vyras. (2010 metais sutuoktinio (-ės) vaikusįvaikino 2 moterys ir 42 vyrai). Lyginant 2010 ir 2011 metų duomenis, padaugėjo įvaikinusių vaikusasmenų nuo 31 iki 35 metų amžiaus skaičius (6 asmenimis), o sumažėjo asmenų iki 30 metų amžiausskaičius (9 asmenimis). Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti skaičiai gali neatspindėti realiossituacijos, nes dažnai vaiko biologinės motinos sutuoktiniai, vadovaudamiesi LR CK 3.141 ir 3.142straipsniais, pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu, o ne kreipiasi dėl įvaikinimo.20181618161412108710129Vyr.Mot.6424321 1 1 1 10iki 30m.31-35m.36-40m.41-45m.46-50m.iki 30m.31-35m.36-40m.41-45m.46-50m.51-55m.2011 m. 2010 m.54 pav. Asmenų, įvaikinusių sutuoktinio (-ės) vaikus, pagal amžiaus grupes skaičius2010–2011 m.112

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIšvados1. 2011 metais 93 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos (asmenys), nuolat gyvenantysLietuvos Respublikoje, įvaikino 101 tėvų globos netekusį vaiką. Įvaikintas 51 berniukas ir 50mergaičių. Pastebėtina, jog nuo 2009 metų mažėja įvaikinamų mergaičių, skaičius. 59 įvaikintivaikai turėjo sveikatos sutrikimų, o 42 vaikai buvo sveiki.2. Daugiausiai įvaikinta vaikų, likusių be tėvų globos, kurių amžius nuo 3 mėn. iki 3 metų.Sumažėjo įvaikintų vaikų nuo 3 mėn. iki 1 metų amžiaus, o padaugėjo nuo 1 iki 2 metų amžiaus irnuo 2 iki 3 metų amžiaus. Taip pat įvaikinti nuo 3 mėn. iki 1 metų amžiaus vaikai, palikti „gyvybėslangeliuose“ (2010 m. tokių vaikų buvo 6).3. Daugiausia vaikų tampa galimais įvaikinti, kai jų tėvams arba vienam iš tėvų neterminuotaiapribojama tėvų valdžia (2011 metais – 65 vaikai, 2010 metais – 70 vaikų).4. 86 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 94 tėvų globos netekusius vaikus, 6 nesusituokęasmenys įvaikino 6 tėvų globos netekusius vaikus, o 1 įvaikintas vienam iš sutuoktinių (1 šeimoje).5. Nuo 2007 metų mažėja nesusituokusių asmenų, įvaikinusių vaikus, skaičius. Tikėtina, kadtam turi įtakos Lietuvoje besitęsianti ekonominė krizė.6. 8 šeimos įvaikino po 2 vaikus (2010 m. tokių šeimų buvo 10).7. Išaugo įvaikinusių šeimų skaičius, kurios neturėjo biologinių vaikų. (2011 metais 67šeimos, o 2010 metais 61 šeima);8. 22,3 proc. išaugo Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, kurių amžius buvo nuo 36 iki 40metų, o 40 proc. sumažėjo įvaikinusių vyrų amžiaus grupėje nuo 41 iki 45 metų.9. Biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 45 vaikus.10. Daugiausiai įvaikinta 10–14 metų vaikų (17) ir nuo 4 iki 6 metų (12). Lyginant su 2010metais, šios tendencijos skiriasi – 2010 metais daugiausiai vaikų buvo įvaikinta nuo 4 iki 6 metųamžiaus (18 vaikų) ir nuo 7 iki 9 metų amžiaus – 10 vaikų.XI. TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO LIETUVOJE ORGANIZAVIMASTarptautinis įvaikinimas Lietuvoje vykdomas remiantis 1993 m. Hagos konvencija „Dėlvaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“, LR CK, LR CPK, LietuvosRespublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 457 patvirtintu Įvaikinimo apskaitosLietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiaisporeikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu ir kitais teisės aktais.113

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaŠeimoms, norinčioms įvaikinti Lietuvoje, gali atstovauti centrinės įvaikinimo institucijos,paskirtos pagal 1993 m. Hagos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinioįvaikinimo srityje“ arba pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m.birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintą Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimąLietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašą (toliau – Tvarkosaprašas) užsienio valstybės institucijos, įgaliotos veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą LietuvosRespublikoje (toliau – įgaliotos institucijos).XI. 1. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių,gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąrašą sudarė šeimos iš 13 skirtingų valstybių: Italijos,Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, JAV, Australijos, Švedijos,Kanados, Lenkijos, Naujosios Zelandijos ir San Marino. Vienose šalyse (Italijoje, Švedijoje, JAV)šeimos prašymus įvaikinti vaiką kitoje šalyje gali pateikti tik per įgaliotas institucijas, o kitosešalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje) šeimoms leidžiama rinktis, ar dėl tarptautinioįvaikinimo kreiptis per įgaliotą instituciją, ar per centrinę instituciją.Iš Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše esančių 155šeimų, centrinės užsienio valstybių įvaikinimo institucijos atstovavo 27 šeimoms (žr. 1 lentelę).Didžiausiam skaičiui šeimų, norinčių įvaikinti Lietuvoje, atstovavo Prancūzijos ir Vokietijoscentrinės įvaikinimo institucijos, atitinkamai po 9 šeimas.Kaip ir ankstesniais metais, daugumai sąraše esančių šeimų atstovavo įgaliotos institucijos, t.y. 126 šeimoms. Tai visų pirma nulėmė didelis Italijos piliečių, kuriems gali atstovauti tik įgaliotosinstitucijos, skaičius sąraše, bei galimybė įgaliotoms institucijoms dalyvauti vaikų su specialiaisiaisporeikiais įvaikinimo programoje ir ieškoti jųatstovaujančioms šeimoms vaikų iš vaikų suspecialiaisiais poreikiais sąrašo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darboministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu „Galimų įvaikinti vaikų suspecialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu“ (toliau – vaikų suspecialiaisiais poreikiais programa) centrinės įvaikinimo institucijos atstovaujamos šeimos negalidalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje. Todėl esant įvestai vaikų iki 6metų kvotai 1bei neturint galimybės dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo1 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. A1-195 „Dėl Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimąLietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo”, nustatė, kad per vieneriuskalendorinius metus įgaliojimą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą gavusi užsienio valstybės institucija ar priimančios šalies114

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaprogramoje centrinės užsienio valstybių įvaikinimo institucijos atstovaujamos šeimos vis rečiaukreipėsi dėl įvaikinimo iš Lietuvos.Įgaliotų institucijų, lyginant su centrinėmis įvaikinimo institucijomis, dalyvavimotarptautiniame įvaikinime privalumai būtų: geras šeimų paruošimas ir lydėjimas viso įvaikinimoproceso metu, grįžtamosios informacijos apie įvaikintus vaikus teikimas ir galimybė dalyvauti vaikųsu specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje. Kai šeimoms atstovauja centrinės įvaikinimoinstitucijos, neretai kyla šios problemos: neinformuojama apie šeimos situacijos pasikeitimus,tinkamo atstovo parinkimo problema ir ne visada teikiama grįžtamoji informacija.Valstybė36 lentelė. Šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias institucijas bei įgaliotas organizacijasAtstovasŠeimų,esančiųsąraše,skaičius2011 m.gruodžio 31d.2011 m. įsąrašą įrašytųšeimųskaičius2011 m. įvaikinusiųšeimų skaičius2011 m.įvaikinusiųšeimųskaičiusIš jų2011 m.į sąrašąįrašytųirįvaikinusiųšeimųskaičius2011m.įvaikintivaikai2011 m.įvaikintivaikai suspecialiaisiaisporeikiais22 3AustralijaIspanijaItalijaCentrinėsinstitucijos 3 1 1Centrinėsinstitucijos2„Familia617 2 3Universal“Iš viso 19 2 3 6AFN 18 2 8 15 9AAA 32 11 20 2 39 20 18AVSI 30 7 18 1 26 3 22„La Primogenitainternational7 7 6 1adoption“10 6 3Iš viso 87 27 52 4 90 38 43centrinė įvaikinimo institucija gali pateikti ne daugiau kaip dviejų šeimų (asmenų) prašymus įvaikinti vaiką (vaikus) iki šešerių metų,išskyrus atvejus, kai šeima (asmuo) pageidauja įvaikinti vaiką (vaikus) su specialiaisiais poreikiais.2 Nurodytas vaikų, kurie buvo pasiūlyti įvaikinti užsienio piliečiams įprasta tvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikojetvarką, tačiau atitinkantys specialiųjų poreikių vaiko požymius, skaičius.3 Nurodytas vaikų, kurie buvo įvaikinti ieškant šeimų vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu „Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminėsprocedūros aprašu“, skaičius.115

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaSanAVSIMarinas1 1 1 1„BethanyChristianServices“ 6 4 8 12 4 6„The Open DoorJAV AdoptionAgency“ 2 2 2 1 7 7„Our Children'sHomestead“Iš viso 8 6 10 1 19 4 13JungtinėKaralystėCentrinėinstitucija 1 1NorvegijaCentrinėinstitucija 2 2„Loving HeartInternationalKanadaAdoption2Agency“ 2 3 3LenkijaCentrinėinstitucija 1 2 4 2 5 3„Les Enfants del'Esperance“ 2 1 2 2Prancūzija1Centrinėinstitucija 9 4 1 1Iš viso 11 4 2 3 1 2Švedija BFA-A 6 8 10 2 12 11VokietijaCentrinėsinstitucijos9„Inter countryNaujojiadoption NewZelandijaZealand“ 3 1 1 3 3Vilniaus miestovaiko teisiųapsaugos skyrius 1Jonavos rajonovaiko teisiųLietuva apsaugos skyrius1 1 1 1Akmenės rajonovaiko teisiųapsaugos skyrius1Iš viso 2 1 1 1 1Iš viso 155 54 88 10 144 50 71Svarbu paminėti, kad 2 sąraše esančios mišrios šeimos gyvena Lietuvoje, todėl įvaikinimoprocesą jos, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, vykdo per VTAS. Vienai iš minėtų šeimų116

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaatstovauja Vilniaus m. VTAS, kitai – Akmenės r. VTAS. Taip pat viena Lietuvos Respublikospilietės ir Austrijos piliečio šeima, nuolat gyvenanti Lietuvoje ir atstovaujama Jonavos r. VTAS,įvaikino 1 globojamą vaiką.Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 12 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijos įgaliotosinstitucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanadosįgaliotą instituciją.Įgaliotos institucijos, norėdamos pratęsti įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimąLietuvos Respublikoje, iki termino pasibaigimo Tarnybai privalo pateikti motyvuotą prašymąpratęsti įgaliojimus bei kitus reikalingus dokumentus. Rekomendaciją suteikti ar nesuteikti įgaliotaiinstitucijai įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje priimasocialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta komisija. Remiantis komisijosrekomendacija, Tarnybos direktorius priima sprendimą pratęsti ar nepratęsti įgaliojimus veiktivykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.2011 m. Tarnyboje surengti 5 akreditacijos posėdžiai dėl Kanados įgaliotos institucijos„Loving Heart International Adoption Agency“, Ispanijos įgaliotos institucijos „Familia Universal“,2 Italijos įgaliotų institucijų („La Primogenita international adoption“ ir „AAA AssociazioneAdozioni Alfabeto Onlus“) ir Švedijos įgaliotos institucijos „Barnen Framfort Allt-Adoptioner(BFA-A)“ įgaliojimų veikti Lietuvoje pratęsimo. Atsižvelgiant į jų sėkmingą veiklą tarptautinioįvaikinimo srityje Lietuvoje, rekomenduota pratęsti joms įgaliojimus veikti.Tarnyba, siekdama detalizuoti įgaliotų užsienio valstybių akredituotų institucijų funkcijas,teises ir pareigas, griežtinti atsakomybę bei finansinės naudos gavimo už teikiamas paslaugaskontrolę, parengė ir galutinai suderino su SADM Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimąLietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo projektą.Italijos įgaliotos institucijosAtaskaitiniu laikotarpiu tarptautinio įvaikinimo srityje aktyviausiai veikė 4 Italijos įgaliotosinstitucijos: „Fondazione AVSI“, „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“, „La Primogenitainternational adoption“ ir „AFN-Azione per Famiglie Nuove – Onlus“. Visos pradėjo dirbtiLietuvoje nuo 2002 m., išskyrus „AFN-Azione per Famiglie Nuove – Onlus“. Pastaroji organizacijapradėjo veikti nuo 2006 m., kai pakeitė Lietuvoje veikusią kitą Italijos organizaciją „Azione per unmondo Unito (AMU)“ ir perėmė jos atstovaujamas šeimas, užtikrindama joms paramą ir pagalbąprieš įvaikinimą ir po įvaikinimo. Iš Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, iružsieniečių sąraše esančių 155 šeimų, Italijos institucijos, lyginant su kitomis institucijomis,117

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaatstovavo daugiausiai šeimų – 87. Iš jų „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ atstovavo32 šeimoms, „Fondazione AVSI“ – 30 šeimų „AFN-Azione per Famiglie Nuove – Onlus“ – 18šeimų ir „La Primogenita international adoption“ – 7 šeimoms.Kaip matome, per Italijos įgaliotas institucijas įvaikinta daugiausia vaikų, tarp jų ir vaikų suspecialiaisiais poreikiais. „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ įvaikino 39 vaikus,Fondazione AVSI“ – 26 vaikus (abi šios organizacijos daugiausiai įvaikino vaikų pagal vaikų suspecialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą, iš kurių dauguma jų buvo iš didelių brolių ir seserųgrupių bei vaikai turintys rimtų sveikatos sutrikimų), „AFN-Azione per Famiglie Nuove – Onlus“įvaikino 15 vaikų (neįvaikino ne vieno vaiko pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimoprogramą), „La Primogenita international adoption“ įvaikino 10 vaikų (iš jų 3 vaikus įvaikino pagalvaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą). Pastarosios abi įgaliotos institucijosįvaikino vyresnio amžiaus vaikų (daugiausiai 8 metų ir vyresnius), kurie buvo pasiūlyti įvaikintiįprasta tvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką. Minėtos institucijosorientuojasi į vyresnių vaikų įvaikinimą.Lentelėje taip pat pateikiamas kiekvienos Italijos įgaliotos institucijos įvaikintų vaikų, turinčiųspecialių poreikių, skaičius, kurie buvo pasiūlyti įvaikinti įprasta tvarka pagal Įvaikinimo apskaitosLietuvos Respublikoje tvarką, tačiau atitiko specialiųjų poreikių vaiko požymius ir vaikų, kuriebuvo įvaikinti ieškant šeimų pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą.JAV įgaliotos institucijosAtaskaitiniu laikotarpiu Lietuvoje veikė 3 JAV įgaliotos institucijos: „Bethany ChristianServices“, „Our Children's Homestead“ ir „The Open Door Adoption Agency“. Iš įgaliotų JAVinstitucijų, kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai veikė „Bethany Christian Services“, kuri dirbaLietuvoje nuo 2001 m. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečiųsąraše 2011-12-31 buvo 6 šios institucijos atstovaujamos šeimos. Šios įgaliotos institucijosatstovaujamos šeimos įvaikino 12 vaikų, iš kurių 4 vaikai buvo pasiūlyti įvaikinti įprasta tvarkapagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką, tačiau atitiko specialiųjų poreikių vaikopožymius, 2 įvaikinti vaikai buvo be specialiųjų poreikių ir 6 vaikai buvo įvaikinti ieškant šeimųpagal vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą. Be to, ši įgaliota institucija atstovavo4 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje ir užsieniečių (lietuvių kilmės)šeimoms, kurios įvaikino 6 vaikus. „Bethany Christian Services“ labai aktyviai vykdo įvaikinimoprogramą Lietuvoje. Dauguma įvaikinamų vaikų yra vaikai su specialiaisiais poreikiais arba vaikusįvaikina lietuvių kilmės šeimos. Atsižvelgiant į tai, JAV piliečių įvaikinimo procedūra trunka118

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitavidutiniškai 1–2 metus. Panašiai trunka ir kitų įgaliotų institucijų atstovaujamų lietuvių kilmėsšeimų arba šeimų įvaikinančių vaikus su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo procedūra.„Our Children's Homestead“ veikia Lietuvoje nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos piliečių,nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 nebuvo nei vienos šios institucijosatstovaujamos šeimos, taip pat šiemet nebuvo įvaikintas nė vienas vaikas per šią įgaliotą instituciją.Tačiau ankstesniais metais ši įgaliota institucija daugiausiai atstovavo įvaikinusioms LietuvosRespublikos piliečių, nuolat gyvenančių JAV, arba lietuvių kilmės šeimoms. „Our Children'sHomestead“ turi įgaliojimus vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje iki 2012-05-14. Ataskaitiniulaikotarpiu „Our Children's Homestead“ informavo Tarnybą, kad nuo 2012-05-01 ketina nutrauktitarptautinio įvaikinimo veiklą Lietuvoje.„The Open Door Adoption Agency“ veikia Lietuvoje nuo 2006 m. Lietuvos Respublikospiliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 buvo 2 šios institucijosatstovaujamos šeimos. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais metais ši įgaliota institucijaneaktyviai vykdė įvaikinimo programą, nes 2009 m. per šią instituciją įvaikinti 2 vaikai, 2010 m.nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas. Tačiau šiais metais įgaliota institucija įvaikino net 7 vaikus išvaikų su specialiaisiais poreikiais sąrašo.Švedijos įgaliota institucijaŠiuo metu Švedijoje darbui su Lietuva tarptautinio įvaikinimo srityje akredituota vienintelėįgaliota institucija „Barnen Framfor Allt – Adoptioner“, kuri pradėjo dirbti nuo 2001 m. LietuvosRespublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 buvo 6 šiosinstitucijos atstovaujamos šeimos. Šeimos, kurioms atstovavo institucija, įvaikino 12 vaikų, iš kurių11 vaikų turėjo rimtų sveikatos sutrikimų ir buvo įvaikinti ieškant šeimų pagal vaikų suspecialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą, 1 vaiką įvaikino jo biologinius brolius įvaikinusišeima. Ši įgaliota institucija orientuojasi į mažų, tačiau turinčių rimtų sveikatos sutrikimų vaikųįvaikinimą (pavyzdžiui, įgimtos širdies ligos, sąnarių displazija, inkstų ligos, neurologinėsprigimties ir regėjimo problemos). Į Švediją daugiausiai įvaikinama vaikų, turinčių alkoholiniovaisiaus sindromas diagnozę, kurio simptomai gali pasireikšti tik mokykliniame amžiuje. Be to, šiosinstitucijos atstovaujamos šeimos įrašytos į sąrašą įprasta tvarka ir nenurodžiusios, jog sutiktųįvaikinti specialiųjų poreikių turintį vaiką, neretai įvaikinimo proceso eigoje pakeičia savosprendimą, todėl, kaip nurodo „Barnen Framfor Allt – Adoptioner“, informacija apie specialiųjųporeikių vaikus teikiama visoms šios institucijos atstovaujamoms šeimoms. Panaši tendencijapastebėta ir tarp šeimų, kurioms atstovauja kitos įgaliotos institucijos.119

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaKanados įgaliota institucija„Loving Heart International Adoption Agency“ pradėjo veikti Lietuvoje nuo 2006 m. LietuvosRespublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 buvo 2 šiosinstitucijos atstovaujamos šeimos. Šios įgaliotos institucijos šeimos įvaikino 3 vaikus, iš kurių 2specialiųjų poreikių vaikai buvo įvaikinti ieškant šeimų pagal vaikų su specialiaisiais poreikiaisįvaikinimo programą, 1 vaiką įvaikino lietuvių kilmės šeima gyvenanti Kanadoje. Pastebėta, kad šiįgaliota institucija įvaikina nedaug vaikų, tačiau ji atstovauja lietuvių kilmės šeimoms,įvaikinančioms mažus vaikus ir mažus vaikus, turinčius sveikatos sutrikimų.Prancūzijos įgaliota institucijaLietuvoje Prancūzijos įvaikinimo institucija „Les Enfants de l‘Esperance“ veikia nuo 2001 m.Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 buvo2 šios institucijos atstovaujamos šeimos. Įgaliota institucija įvaikino 2 vaikus, turinčius rimtųsveikatos sutrikimų, pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą. Nors šiorganizacija veikia Lietuvoje beveik 10 metų, tačiau pastebėta, kad paskutinius kelerius metusinstitucija neaktyviai vykdo vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą.Naujosios Zelandijos įgaliota institucija„Inter country adoption New Zealand“ Lietuvoje veikia nuo 2006 m. Lietuvos Respublikospiliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 buvo 3 šios institucijosatstovaujamos šeimos. 1 šeima įvaikino 3 brolių ir seserų grupę, pasiūlytą įvaikinti įprasta tvarkapagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką. Pastebėta, kad per šią organizacijąįvaikinama nedaug vaikų, tačiau visi jos įvaikinti vaikai būna specialiųjų poreikių (daugiaisiaididelės brolių ir seserų grupės).Ispanijos įgaliota institucijaLietuvoje „Familia Universal“ veikia nuo 2003 m. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatgyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše 2011-12-31 buvo 17 šios institucijos atstovaujamųšeimų. Ispanų šeimos įvaikino 6 vaikus be specialiųjų poreikių. Pastebėta, kad „Familia Universal“120

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaįvaikina mažai vaikų su specialiaisiais poreikiais. Dauguma šios institucijos atstovaujamų šeimų, įsąrašą įtrauktų 2005–2007 m., vis dar laukia mažų vaikų be rimtų sveikatos sutrikimų pasiūlymų.Išvados1. Iki 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvoje veikė 12 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijosįgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos irKanados įgaliotą instituciją. 2011 m. Tarnyba bendradarbiavo su Australijos, Lenkijos irPrancūzijos centrinėmis įvaikinimo institucijomis.2. 2011 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vaikų, įskaitant ir vaikus su specialiaisiaisporeikiais, įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos įgaliotų institucijų atstovaujamos šeimos.XI. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių,kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas užsienietis, ir užsieniečių apskaita2011 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių,nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas –užsienietis, ir užsieniečių sąraše (toliau – sąrašas) buvo 155 šeimos, norinčios įvaikinti Lietuvoje.Per pastaruosius 10 metų tai yra mažiausias sąraše esančių šeimų skaičius. Sąraše esančių šeimųskaičiaus mažėjimą lemia:1. mažėjantis per metus į sąrašą įtraukiamų šeimų skaičius. Palyginus su 2010 m.,ataskaitiniais metais įrašyta 27 % mažiau šeimų. Pagrindinė to priežastis – pasikeitęsgalimo įvaikinti vaiko paveikslas, t. y. paskutiniu metu užsienio piliečiai gali įvaikintimokyklinio amžiaus vaikus ar vaikus pagal specialiųjų poreikių programą. Ir tikužsienio valstybių piliečiai, turintys kilmės ryšį su Lietuva, pasiryžę lauktiikimokyklinio amžiaus vaikų, kadangi jiems šiuo atveju teikiama pirmenybė prieš kitasšeimas.2. išaugęs iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičius. Palyginus su 2010 m., ataskaitiniais metaisišbraukta 13 % daugiau šeimų.121

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita350300299289281 286308272250245231Šeimų skaičius20015010050181104161151118 120148129977415554Šeimų, esančiųsąraše, skaičiusŠeimų, įrašytųper metus, skaičius02002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Metai55 pav. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų skaičius sąraše2002–2011 m.Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia į sąrašą įtraukiama pageidaujančių įvaikinti Italijospiliečių šeimų, t. y. 2011 m. pusė įtrauktų šeimų buvo Italijos piliečių šeimos. 14 % 11% ir 7 %atitinkamai sudarė Švedijos, JAV, ir Prancūzijos piliečių šeimos. Likusią procentinę dalį sudarė kitųvalstybių piliečiai. Jų pasiskirstymą matome 37 lentelėje.37 lentelė. 2010 m. ir 2011 m. į sąrašą įrašytų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes2010 m.įrašytųšeimųskaičius2011 m.įrašytųšeimųskaičiusValstybėItalija 35 27JAV 10 6Švedija 10 8Prancūzija 5 4Naujoji Zelandija 3 1Kanada 3 0Lenkija 3 2Vokietija 2 0Ispanija 1 2San Marinas 1 0122

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaŠveicarija 1 0Lietuva 0 1Norvegija 0 2JungtinėKaralystė 0 1Iš viso 74 54Į sąrašą įtraukiamų šeimų skaičius lemia ir atitinkamų valstybių piliečių skaičių sąraše. Kaipir ankstesniais metais didžiąją dalį sąraše esančių šeimų sudaro Italijos piliečiai, t. y. net 87 šeimosiš 155 sąraše esančių (56 %). Nors Ispanijos piliečių šeimų pastaraisiais metais į sąrašą įtraukiamalabai mažai (ataskaitiniais metais įtrauktos tik 2 Ispanijos piliečių šeimos), jų skaičius ataskaitiniaismetais sudarė 12 % visų sąraše esančių šeimų. Dauguma Ispanijos piliečių pageidauja įvaikintimažus bei geros sveikatos vaikus. Dėl šios priežasties jų įvaikinimo procedūra trunka ilgiausiai. Net7 Ispanijos piliečių šeimos vis dar laukia pasiūlymų nuo 2005 m. Svarbu pabrėžti, kad Ispanijospiliečių šeimos nedalyvauja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių programoje, nes Ispanijoje griežtireikalavimai dėl įvaikinamųjų vaikų sveikatos.Kaip matyti iš 38 lentelės, vis dar ne maža dalis sąraše esančių šeimų įvaikinimo procesąLietuvoje pradėjo dar 2005–2007 m. Tik kelios šeimos sulaukė galimų įvaikinti vaikų pasiūlymų.Dalis šių šeimų pageidauja įvaikinti labai mažus vaikus. Kaip žinia, per vienerius kalendoriniusmetus užsienio piliečiams įvaikinami tik vos keli tokie vaikai. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visostaip seniai įvaikinimo procesą pradėjusios šeimos sutinka pakeisti pageidaujamo įvaikinti vaikoamžių į vyresnį ir taip dar labiau apriboja savo galimybes įvaikinti. Kai kurių šeimų, įvaikinimoprocesą pradėjusių 2005–2007 m., įvaikinimo procedūra sustabdyta dėl socialinių tyrimų ataskaitųir kitų reikalingų dokumentų atnaujinimo.38 lentelė. 2011 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagalįtraukimo į sąrašą metus ir valstybesĮtraukimo į apskaitą metaiValstybė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Iš visoItalija 1 1 11 20 14 18 22 87Ispanija 7 2 2 3 2 1 2 19Prancūzija 1 6 1 3 11Vokietija 3 3 2 1 9JAV 1 2 5 8Švedija 6 6NaujojiZelandija 1 1 1 3Australija 1 1 1 3123

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaKanada 1 1 2Norvegija 2 2Lenkija 1 1Lietuva,Latvija 1 1Lietuva,Prancūzija 1 1SanMarinas 1 1UK 1 1Iš viso 8 7 19 29 25 25 42 155Iš 2011 m. gruodžio 31 d. sąraše buvusių 155 šeimų 11 turėjo kilmės ryšį su Lietuva (2mišrios šeimos, gyvenančios Lietuvoje, 1 Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti užsienyje,ir 2 mišrios šeimos, gyvenančios užsienyje, bei 6 lietuvių kilmės šeimos). Lyginant su praėjusiaismetais, šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Be to, tai yra mažiausias skaičius nuo 2008 m.39 lentelė. 2011 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų pasiskirstymas pagal šalisŠalis Šeimų skaičius PastabosJAV5 2 vienišos lietuvių kilmės moterys ir 3 lietuvių kilmės šeimosMišrios santuokos. Lietuvos Respublikos pilietės yra ištekėjusios užNorvegija 2 Norvegijos piliečių.Lietuva 2Mišrios santuokos. Lietuvos Respublikos pilietis yra susituokęs suLatvijos piliete bei Lietuvos Respublikos pilietis yra susituokęs suPrancūzijos piliete.Vokietija1 Lietuvių kilmės šeimaJungtinėKaralystė1 Lietuvos Respublikos piliečių šeimaIš viso 11Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia lietuvių kilmės šeimų gyvena JAV. Taip pat į sąrašąbuvo įtraukta net 2 Norvegijoje gyvenančios mišrios šeimos bei 1 LR piliečių šeima, nuolatgyvenanti Jungtinėje Karalystėje. Tai rodo, kad iš Lietuvos emigravę asmenys pagaliau ryžtasipradėti tarptautinio įvaikinimo procesą, kaip tai numato 1993 m. Hagos konvencija „Dėl vaikųapsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“.124

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXI. 3. Įvaikintojų paveikslasPastebima, kad įvaikinti dažniausiai ryžtasi vyresni nei 40 metų amžiaus asmenys, tai yrajau profesinėje srityje įsitvirtinę, materialinę gerovę susikūrę bei įvairius nevaisingumo gydymometodus išbandę asmenys.2011 m. gruodžio 31 d. apskaitoje esančių moterų vidutinis amžius buvo 45,13 metai, ovyrų – 46,40 metai. Lyginant su 2010 m., vidutinis moterų ir vyrų amžius pasikeitė nedaug. Tačiauvertinant paskutinių 5 metų duomenis, matomas moterų ir vyrų vidutinio amžiaus didėjimas: 2006ir 2007 m. moterų vidutinis amžius buvo 42 metai, vyrų – 43 metai, 2008 m. moterų vidutinisamžius buvo 43,7 metai, o vyrų – 45 metai, 2009 m. moterų vidutinis amžius buvo 44,3 metai, vyrų– 45,58 metai. 2010 m. moterų vidutinis amžius buvo 45,15 metai, o vyrų – 46,16 metai.Kaip ir ankstesniais metais, pasikeitus galimo įvaikinti vaiko paveikslui, dėl vyresnių vaikųįvaikinimo kreipiasi vyresnės šeimos. Tos šeimos, kurios nesutiko pakeisti pageidaujamo įvaikintivaiko amžiaus ir buvo vyresnės, išbrauktos iš sąrašo.40 lentelė. Šeimų (asmenų) sąraše pasiskirstymas pagal amžių (proc.) 2005–2011 m.Metai Iki 30 m. 31 –35 m. 36–40 m. 41–45 m. 46–50 m. Per 50 m.2005 m. 0,7 12,3 26,3 38,4 20 2,32006 m. 0,2 6,3 29,5 36,4 22,5 5,22007 m. 0,8 3,21 20,48 42,57 23,7 9,242008 m. 0,16 2,77 17,1 38,76 34,04 7,172009 m. 0,4 1,5 14,3 37,2 37,3 9,32010 m. 0 2,4 11,1 33,1 39,9 13,52011 m. 0 1,9 8,8 36,7 38 14,6Daugiausia vaikus Lietuvoje pageidauja įvaikinti sutuoktiniai. Iš 2011 m. gruodžio 31 d.sąraše buvusių šeimų buvo ir 2 vienišos moterys – Lietuvos Respublikos ir JAV pilietė, nuolatgyvenanti JAV, ir moteris, turinti kilmės ryšį su Lietuva, taip pat gyvenanti JAV.Didžioji dalis sąraše esančių šeimų, t. y. 83 %, neturi vaikų. Įvaikinimas joms yravienintelis kelias patirti motinišką rūpestį, tėvišką atsakomybę bei matyti augantį vaiką.Kaip minėta, didžiąją dalį visų sąraše esančių šeimų sudaro Italijos piliečių šeimos (56 %).XI. 4. Šeimų lūkesčiai norimam įvaikinti vaikuiŠeimų įvaikinimo procedūros trukmė labai priklauso nuo jos lūkesčių pageidaujamamįvaikinti vaikui.125

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaKaip ir anksčiau, dauguma galimų įvaikinti vaikų, kurie yra siūlomi tarptautiniamįvaikinimui, yra mokyklinio amžiaus vaikai, brolių, seserų grupės ir vaikai, turintys sunkiaiišgydomų ar neišgydomų sveikatos sutrikimų.Pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiusDauguma sąraše esančių šeimų norėtų įvaikinti kuo mažesnius vaikus. Kaip žinia, tokievaikai lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje. Paprastai šeimos savo pageidavimuose nurodoplatesnes amžiaus ribas, tokiu būdu turi viltį sulaukti ir mažesnio vaiko pasiūlymo. Atkreiptinasdėmesys, kad nurodyti šeimų, esančių sąraše, pageidaujamo įvaikinti vaiko (vaikų) amžiausintervalai labai skirtingi, todėl 41 lentelėje duomenys susisteminti pagal didžiausią galimą amžiųintervalą.Lyginant 2005–2011 metų duomenis, pastebima, kad sąraše esančių šeimų, pageidaujančiųįvaikinti mažus (iki 6 metų amžiaus) vaikus, procentas mažai tesiskiria.41 lentelė. Šeimų, esančių sąraše, pageidavimai dėl įvaikinamo vaiko amžiaus (proc.) 2005–2011 m.2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Iki 3 m. 23,2 23,5 17,8 11,7 9,5 9 9,7Iki 6 m. 57,4 80,6 50,2 73,7 41,3 59,1 36 47,7 29,8 39,3 24,7 33,7 26,4 36,1Iki 9 m. 17,6 19,2 31,8 39,3 47,4 48,5 46,5Iki 14 m. 1,4 6,4 9,1 13 12,9 16,9 17,4Iki 17 m. 0 19,4 0,3 25,9 0 40,9 0 52,3 0,4 60,7 0,9 66,3 0 63,9Kaip matyti iš 42 lentelės, daugiausia mokyklinio amžiaus vaikų pageidauja įvaikinti Italijospiliečių šeimos. Ikimokyklinio amžiaus vaikus dažniausiai pageidauja įvaikinti Švedijos bei JAVpiliečių šeimos, nes šių šalių įgaliotos organizacijos aktyviai dalyvauja galimų įvaikinti vaikų suspecialiaisiais poreikiais programoje ir įvaikina sunkius sveikatos sutrikimus (pavyzdžiui,alkoholinį vaisiaus sindromą) turinčius vaikus. Be to, kilmės ryšį su Lietuva turinčios šeimos (5 jųyra iš JAV) dažniausiai taip pat pageidauja įvaikinti jaunesnius vaikus.Pastaruoju metu, organizuojant galimų įvaikinti vaikų įvaikinimą, vis dažniau iškyla įvairiųproblemų, susijusių su vaiko parengimu įvaikinimui. Tam įtakos turi ir per pastaruosius metuspasikeitęs galimo įvaikinti vaiko paveikslas (Lietuvoje tarptautiniu būdu galima įvaikinti daugiausiamokyklinio amžiaus vaikus). Kaip žinia, šios amžiaus grupės vaikams tarptautinis įvaikinimasneretai sukelia intensyvių vidinių išgyvenimų. Svarbu pabrėžti, kad pirmasis šeimos ir vaikosusitikimas turi lemiamą reikšmę įvaikinamo vaiko ir būsimųjų įtėvių santykių formavimuisi, ogerai parengtas vaiko ir šeimos susitikimas labai sumažina nesėkmingo įvaikinimo pavojų. Tam,kad pirmasis susitikimas būtų sėkmingesnis, Tarnybos iniciatyva pradėta taikyti nauja praktika, t. y.126

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaprisistatymo laiškų parengimas kartu su pridedamos nuotraukomis galimam įvaikinti vaikui(vaikams). Laiškai yra efektyvus būdas vaiką palaipsniui supažindinti su atvyksiančia šeima bei sulaukiančiais pokyčiais.42 lentelė. 2011 metais į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai dėl vaikų amžiausItalija JAV Švedija Kitos šalys Iš visoIki 3 m. 1 0 5 2 8Iki 6 m. 3 4 3 5 15Iki 9 m. 11 1 0 3 15Iki 12 m. 10 1 0 2 13Iki 17 m. 2 0 0 1 3Iš viso 27 6 8 13 54Pageidaujamo įvaikinti vaiko lytisKaip ir ankstesniais metais, daugumai užsienio valstybių piliečių šeimų, norinčių įvaikintiLietuvoje, vaiko lytis nėra svarbi. 118 sąraše esančios šeimos (76 %) nurodė, kad pageidaujaįvaikinti bet kurios lyties vaiką (vaikus).6%6%12%Abu variantaiBerniukasMergaitėNesvarbu76%56 pav. 2011 m. sąraše esančių šeimų pageidavimai dėl vaiko lytiesŠeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaitę, skaičius visada yra didesnis nei tų, kuriospageidauja įvaikinti berniuką. Konkrečios pageidaujamo įvaikinti vaiko lyties nurodymas dažnaiyra susijęs su šeimoje jau augančių vaikų lytimi ar įsivaizduojamu vienos ar kitos lyties vaikųprisitaikymu šeimoje. Paprastai noras įvaikinti mergaitę grindžiamas tuo, jog ji yra prieraišesnė ir127

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitarečiau turi elgesio problemų. Šeimos, kurios pageidauja įvaikinti kelis vaikus, dažnai nurodo, kadnorėtų įvaikinti abiejų berniuką ir mergaitę.Pageidaujamo įvaikinti vaiko sveikatos būklėIš 2011-12-31 sąraše esančių 155 šeimų 64 (41,3 %) nori įvaikinti geros sveikatos būklėsvaikus. Šis procentas mažai tesiskiria nuo šeimų, kurios pageidauja įvaikinti vaikus, turinčiusišgydomų sveikatos sutrikimų, procento – 47,7 %. Ataskaitiniais metais šiek tiek daugiau nei pusėvisų į sąrašą įrašytų šeimų (51,9 %) nurodė, kad pageidauja įvaikinti vaikus, turinčius išgydomųsveikatos sutrikimų. Beveik 30 % šeimų nenurodė pageidaujamo įvaikinti vaiko sveikatos būklės.Paprastai tokios šeimos dalyvauja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programoje.60,050,040,041,347,751,930,029,620,010,018,511,00,0Gera Išgydomi sveikatos sutrikimai NenurodytaŠeimos, esančios sąraše 2011-12-31 Šeimos, įrašytos į sąrašą per 2011 m.57 pav. Šeimų pageidavimai dėl įvaikinamų vaikų sveikatos (procentais)Pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiusAnalizuojant kelerių paskutiniųjų metų duomenis, pastebima, kad šeimų pageidavimai dėlvaikų skaičiaus beveik nesikeitė. Kaip įprasta, apie pusė visų sąraše esančių šeimų, t. y. 83 šeimos,pageidauja įvaikinti vieną vaiką. Vieną arba du vaikus sutiktų įvaikinti 18,1 % šeimų, du vaikus –26,5 %, daugiau nei du vaikus – 1,9 %. Nepaisant to, kad dauguma galimų įvaikinti vaikų siūlomiįvaikinti kartu su broliais ir seserimis, šeimų, pageidaujančių įvaikinti daugiau nei du vaikus,skaičius nedidėja. Taip yra todėl, kad išlaikyti tiek vaikų reikia ne tik finansinių išteklių, bet ir turėti128

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitafizinės sveikatos bei patirties. Auklėjimo patirties neturintiems sutuoktiniams gali būti sudėtingaužtikrinti didelės vaikų grupės adaptaciją šeimoje ir prisitaikymą prie naujos kultūros, todėlpaprastai šeimos pageidauja įvaikinti vieną ar du vaikus. Pastebima, kad vyresnio amžiaus šeimosretai pateikia prašymus dėl trijų vaikų įvaikinimo. Tai galima paaiškinti tik tuo, kad įtėviai daugelįmetų turi turėti jėgų ir būti lankstūs, tenkindami įvaikintų vaikų poreikius. Remiantis atliktų tyrimųrezultatais, su amžiumi mažėja psichologinis žmonių lankstumas, taip pat prarandami specifiniai suįvaikinimu susiję gebėjimai.43 lentelė. Šeimų (asmenų) pageidavimai dėl įvaikinamų vaikų skaičiaus (proc.) 2007–2011 m.1 1–2 1–3 2 2–3 2–4 3 3–42007 m. 57,7 20,27 0,7 18,53 1,4 0 1 0,42008 m. 53,3 18,8 1,3 22,4 2,6 0 1,3 0,32009 m. 54,9 18,4 1,5 23,5 0,7 0 0,7 0,32010 m. 50,65 18,6 0,87 26,84 1,73 0,43 0,43 0,432011 m. 53,5 18,1 0,6 26,5 0 0 1,3 02011 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų situacijaIš pateikto 58 pav. matyti, kad 2011-12-31 25 šeimos jau buvo sutikusios įvaikinti vaikus. Jųskaičius sudarė 16 % visų sąraše esančių šeimų. 11 šeimų sutiko įvaikinti specialiųjų poreikiųvaikus.Atkreiptinas dėmesys, kad vis daugiau sąraše esančių šeimų ryžtasi dalyvauti galimųįvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais programoje. Tačiau šioje programoje gali dalyvauti tikšeimos, kurioms atstovauja įgaliotos organizacijos. Tokios šeimos turi būti tinkamai pasirengusiosįvaikinti vyresnius nei 10 metų, turinčius sunkių sveikatos sutrikimų vaikus ar 3 ir daugiau broliųbei seserų grupes. Vis dėlto dauguma sąraše esančių šeimų (76,8 %) dėl lūkesčių, susijusių sunorimu įvaikinti vaiku, vis dar laukia pasiūlymo, nes šiuo metu jos negali patenkinti daugumostarptautiniam įvaikinimui siūlomų vaikų poreikių.129

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita7,1; 7%16,1; 16%76,8; 77%Pasiūlyta Sutiko Laukia pasiūlymų58 pav. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų padėtis 2011 m.gruodžio 31 d. (procentais)XI. 5. 2011 metais iš sąrašo išbrauktos šeimosPalyginus su praėjusiais metais, 2011 m. iš sąrašo išbraukta daugiau šeimų (2010 m.išbraukta 115 šeimų, 2011 m. – 130). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė išbraukimo iš sąrašopriežastis – įvaikinimas. 2011 metais Lietuvoje tarptautiniu būdu įvaikino 88 šeimos, t. y. 10įvaikinusių šeimų daugiau nei 2010 m.44 lentelė. 2011 m. iš sąrašo išbrauktų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes ir išbraukimo priežastisIšbraukimopriežastisItalijaŠvedijaJAV Prancūzija Ispanija Vokietija AustralijaKitosšalysIš visoĮvaikino Lietuvoje 52 10 10 2 3 0 1 10 88Apeliacinio teismosprendimupanaikintastarptautinisįvaikinimas 1 1Atstovas pranešė,kad šeimainutrauktas leidimogaliojimas 1 1 2Dėl kitų(nepatikslintų)priežasčių 2 2 7 3 3 1 1 19Dėl šeimyniniųaplinkybių 9 1 3 13Įvaikino (tapoglobėjais) savošalyje 1 1 1 1 4130

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaNusprendėįvaikinti kitojeužsienio valstybėje 1 1Šeima išbraukta,nes neatnaujinodokumentų 2 2Iš viso 66 11 12 12 8 4 6 11 130Daugiausiai išbrauktųjų sudarė Italijos piliečių šeimos (50,8 % visų per metus išbrauktųšeimų).Ataskaitiniais metais išbraukta po 12 JAV bei Prancūzijos piliečių šeimų. Tačiau svarbupastebėti, kad Prancūzijos piliečių šeimų išbraukimo priežastis dažniausiai nėra įvaikinimas. Tuotarpu net 10 JAV piliečių šeimų sėkmingai įvaikino Lietuvoje. Taip pat ir iš 11 iš sąrašo išbrauktųŠvedijos piliečių šeimų 10 įvaikino mūsų šalyje.Išvados1. 2011 m. gruodžio 31 dieną Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, iružsieniečių sąraše buvo mažiausias per pastaruosius metus šeimų skaičius – 155.2. Daugiausiai sąraše yra Italijos piliečių šeimų (56 % visų sąraše esančių šeimų). Ataskaitiniulaikotarpiu į sąrašą įrašyta taip pat daugiausia Italijos piliečių šeimų (50 % visų per metusįrašytų šeimų).3. 2011 m. gruodžio 31 d. sąraše buvo 11 kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų, iš jųdaugiausia – gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5.4. Dauguma (76 %) sąraše esančių šeimų pageidauja įvaikinti bet kurios lyties, vyresnį nei 6m. (63,9 %) ar vieną vaiką (53,5 %).5. 47,7 % visų sąraše esančių šeimų pasirengusios įvaikinti vaikus, turinčius išgydomųsveikatos sutrikimų. Šiek tiek mažiau (41,3 %) šeimų pageidauja įvaikinti tik gerossveikatos būklės vaikus.6. Dauguma pageidaujančių įvaikinti asmenų yra vyresni nei 40 metų sutuoktinai, neturintysvaikų.7. Ataskaitiniu laikotarpiu iš sąrašo išbraukta 130 šeimų. Pagrindinė šeimų išbraukimopriežastis – įvaikinimas (68 %).131

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXII. VAIKŲ, LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOSPILIEČIAMS, NUOLAT GYEVANANTIEMS UŽSIENYJE, SUTUOKTINIAMS, KURIŲVIENAS YRA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS, O KITAS UŽSIENIETIS, IRUŽSIENIEČIAMS 2011 METAISXII. 1. Įvaikinti vaikai2011 m. 88 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečiųšeimos įvaikino 144 vaikus, iš jų – 73 berniukus ir 71 mergaites. Taip pat 3 vaikus įvaikino jųmamų sutuoktiniai užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje.2011 metais įvaikintų vaikų skaičius, lyginant su 2010 m., padidėjo – 2010 m. 78 užsieniopiliečių šeimos įvaikino 115 vaikų.45 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių įvaikintų vaikų skaičius2007–2011 m.2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.148 108 146 115 1442011 m. daugiausiai įvaikinta mokyklinio amžiaus vaikų kartu su broliais ir seserimis, kuriųtėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir kurie auga vaikų globos namuose.46 lentelė. 2010–2011 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis ir amžiaus grupesValstybėĮvaikintųvaikųskaičius2010 2011Įvaikintų vaikų amžius0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m.Iš viso 115 144 14 22 42 36 34 48 23 36 2 2Italija 67 90 5 10 16 18 25 35 19 27 2JAV 12 19 4 1 6 7 1 6 1 5Švedija 14 12 5 10 9 2Prancūzija 5 3 2 1 1 1 2 1Ispanija 3 6 3 3 3Lenkija 2 5 1 1 1 1 1 2NaujojiZelandija5 3 2 1 3 2Kanada 3 2 1Lietuva 1 1 1 1San1 1MarinasVokietija 2 1 1Australija 1 1132

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaŠveicarija 3 2 1Norvegija 1 1Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis46 lentelėje pavaizduotas 2011 m. įvaikintų vaikų skaičius pagal šalis. Ankstesniais metais(iki 2009 m.) pagrindiniame šalių trejetuke buvusią Prancūziją jau antrus metus lenkia Švedija.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pilietės ir Austrijos piliečio šeima, nuolatgyvenanti Lietuvoje, įvaikino 1 globojamą vaiką.Ataskaitiniais metais Italijos piliečiai, lyginant su kitomis šalimis, įvaikino daugiausia vaikųiš Lietuvos. Taip pat lygindami 2010 m. ir 2011 m. duomenis, matome, kad padidėjo įvaikinamųvaikų skaičius į šią šalį. Tai lemia kelios priežastys:• 4 Italijos įvaikinimo organizacijos, kurios dirba Lietuvoje, jau kelerius metus aktyviaiįvaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais (vaikus su sunkiais sveikatos sutrikimais, vyresnius nei8 metų vaikus ir vaikus iš trijų bei daugiau brolių ir seserų grupių);• šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečiųsąraše didžioji dauguma šeimų yra Italijos piliečių šeimos (iš 155 esančių sąraše šeimų – 87 Italijospiliečių šeimos); šiais metais iš 54 į sąrašą įtrauktų šeimų net 27 buvo Italijos piliečių šeimos.Ataskaitiniais metais padidėjo įvaikintų vaikų skaičius į JAV. 2011 m. JAV piliečių šeimosįvaikino 19 vaikų, tuo tarpu 2010 m. JAV piliečių šeimos įvaikino 12 vaikų. Įvaikintų vaikų į JAVpadidėjimą lėmė tai, kad Lietuvoje dirba trys JAV įvaikinimo organizacijos, kurios aktyviaiatstovauja Lietuvos Respublikos piliečių ar lietuvių kilmės šeimoms arba šeimoms, įvaikinančiomsvaikus su specialiaisiais poreikiais.Lygindami 2010 m. ir 2011 m. duomenis (2 lentelė), matome, kad šiek tiek padidėjoįvaikinamų vaikų skaičius į Ispaniją ir Lenkiją. Į Švediją šiais metais įvaikinta 2 vaikais mažiau nei2010 metais (2011 m. į Švediją įvaikinta 12 vaikų, o 2010 m. – 14 vaikų). Tačiau lyginant sukitomis šalimis įvaikinimo atvejų skaičius į Švediją yra didelis, nes Švedijos piliečiai aktyviaidalyvauja galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje.Vaikų, įvaikinamų Prancūzijos piliečių šeimose, skaičius nuolat mažėja. Viena iš priežasčiųta, kad labai mažėja Prancūzijos piliečių, esančių užsienio valstybių piliečių, pageidaujančiųįvaikinti Lietuvoje, sąraše, skaičius. Taip pat dauguma šios šalies piliečių pageidauja įvaikintiikimokyklinio amžiaus vaikus, neturinčius sunkių sveikatos sutrikimų, o tokių galimų įvaikintivaikų, kaip žinia, yra nedaug.133

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaĮvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiųDaugiau nei pusė 2011 m. įvaikintų vaikų yra mokyklinio amžiaus (84 iš 144). Pastebėtina,kad vis didesnei daliai vyresnio amžiaus vaikų jų poreikius galinti patenkinti šeima yra surandamaįprasta tvarka, siūlant įvaikinti sąraše esančioms šeimoms. Viena pagrindinių to priežasčių –pastaraisiais metais vis daugiau į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidauja įvaikinti mokyklinio amžiausvaikus. Tokiu būdu galimo įvaikinti vaiko įvaikinimo procedūra tampa spartesnė ir vaikui greičiausurandama įtėvių šeima.Kaip ir praėjusiais metais, daugumą mokyklinio amžiaus vaikų (62 iš 84) įvaikino Italijospiliečiai. Ataskaitiniu laikotarpiu JAV gyvenančios šeimos įvaikino daugiau mokyklinio amžiausvaikų (2011 m. įvaikino 11 vaikų, o 2010 m. įvaikino 2 vaikus).Lyginant su 2010 m., padidėjo įvaikinamų vaikų skaičius 0–3, 7–9, 10–14 amžiaus grupėse.Įvaikinamų vaikų skaičius 4–6 amžiaus grupėje sumažėjo (2011 m. įvaikinti 36 vaikai, o 2010 m.–42). Įvaikinamų vaikų skaičius 15–17 amžiaus grupėje liko toks pat – 2 vaikai.Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal vaikų grupesKaip matome 59 pav., ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip pusė vaikų įvaikinti kartu susavo broliais ir seserimis (96 vaikus įvaikino 40 šeimų). 2010 m. 66 vaikai įvaikinti kartu su broliaisir seserimis į 29 šeimas. 2011 m. 2 užsienio piliečių šeimos (Italijos piliečių šeima ir JAV piliečiųšeima) įvaikino penkių brolių ir seserų grupę (iš viso 10 vaikų), 1 Italijos piliečių šeima įvaikinoketurių brolių ir seserų grupę (iš viso 4 vaikai), 8 šeimos įvaikino trijų brolių ir seserų grupes (išviso 24 vaikai), 29 šeimos įvaikino po du brolius ir seseris (iš viso 58 vaikai).134

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita29812481 vaikas2 vaikų grupė3 vaikų grupė4 vaikų grupė5 vaikų grupė59 pav. 2011 m. įvaikintų vaikų grupėsĮvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius2011 metais, kaip ir ankstesniais metais, dauguma įvaikintų vaikų turėjo specialiųjųporeikių. Pastaraisiais metais įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius nuolat auga. 2011m. 121 iš 144 įvaikintų vaikų buvo su specialiaisiais poreikiais, iš kurių 71 vaikas buvo įvaikintas,ieškant šeimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m.vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu „Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiaisįvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu“, o 50 buvo pasiūlyti įvaikinti užsienio piliečiams įprastatvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką, tačiau atitiko specialiųjų poreikiųvaiko požymius.2011 m.231212010 m.2293vaikų skaičius be spec. poreikiųvaikų skaičius su spec. poreikiais2009 m.421042008 m.33790 50 100 150 20060 pav. 2008–2011 m. įvaikinti vaikai su specialiaisiais poreikiais135

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAtaskaitiniu laikotarpiu iš 71 pagal specialiųjų poreikių programą įvaikinto vaiko 26 vaikaiįvaikinti iš trijų ir daugiau brolių ir seserų grupių (vaikai įvaikinti į Italiją, JAV), 11 vaikų buvovyresni nei 8 metų amžiaus (vaikai įvaikinti į Italiją, JAV, Kanadą), 34 vaikai turėjo sunkiųsveikatos sutrikimų, šie vaikai įvaikinti į Švediją, Italiją, JAV, Prancūzija, Kanadą.47 lentelėje matome, kad užsieniečiams įprasta tvarka daugiausia įvaikinta vyresnių vaikų suspecialiais poreikiais (32 iš 50). Taip pat įprasta tvarka užsienio piliečiai įvaikino 17 vaikų iš trijų irdaugiau brolių ir seserų grupių bei 1 vaiką su sunkiais sveikatos sutrikimais. Atkreiptinas dėmesys,kad kai kurie vaikai, įvaikinti iš didelės brolių ir seserų grupės, turi ir kitą specialų poreikį – amžių,nes yra vyresni nei 8 metų amžiaus, todėl toks vaikų specialiųjų poreikių paskirstymas yra sąlyginis.47 lentelė. 2011 m. įvaikinti vaikai su specialiaisiais poreikiaisVaiko specialiejiporeikiaiVaikas, įvaikintas pagalspecialiųjų poreikių programąVaikas, įvaikintasįprasta tvarkaIš visoVyresni nei 8 metųvaikaiSu sunkiaissveikatossutrikimais3 ir daugiau broliųir seserų grupė11 32 4334 1 3526 17 43Iš viso 71 50 121Pastaraisiais metais atsirado dar viena vaikų su specialiaisiais poreikiais grupė – vaikai,kuriuos su įvaikintojais sieja glaudus tarpusavio ryšys. Kaip matyti, toks vaiko ir įtėvių emocinisryšys paprastai užsimezga keliais būdais.1) Vaikai įvaikinami užsienio piliečių šeimų, kurios anksčiau įvaikino jų brolius ar seseris.Remiantis LR CK 3.224 str. 2 d. 1 p., vaikas gali būti siūlomas įvaikinti užsieniečiams, jei per 6mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nebuvo rasta Lietuvos Respublikospiliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti tokį vaiką. Tokiu būdu suėjus 6 mėnesių terminui ir pritarusTarpinstitucinei komisijai, Tarnyba užklausia, ar atitinkamo vaiko brolius ar seseris įvaikinusi šeimasutiktų įvaikinti įvaikio brolį ar seserį. Tokiu būdu 2011 m. du vaikai (0–3 metų amžiaus ir 10–14metų amžiaus) buvo įvaikinti brolių ir seserų įtėvių į Švediją ir Italiją.136

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2) Mokyklinio amžiaus vaikai, ne vienerius metus vasaros ir žiemos atostogas praleidęužsienio valstybių piliečių šeimose, vėliau tų šeimų įvaikinami. Tokiu būdu 2011 m. 15 vaikųįvaikino 10 Lenkijos, Italijos ir Prancūzijos piliečių šeimų. Viena šeima iš Lenkijos įvaikino duvaikus, viena šeima iš Italijos įvaikino net penkis vaikus, o likusios šeimos įvaikino po vieną vaiką.Vis dėlto vaiko svečiavimosi užsieniečių šeimoje tikslas nėra įvaikinimas. Minėti atvejai yra tikišimtiniai. Praktikoje labai dažnai vaikai, kurie atostogų metu svečiuojasi šeimose, nėra galimiįvaikinti, arba šeimos, priimančios vaikus svečiuotis, dėl amžiaus ar kitų priežasčių negali kreiptisdėl įvaikinimo. Be to, vaikų svečiavimosi tikslas yra draugystė, susipažinimas su šeimos gyvenimokasdienybė, kitos šalies kultūra, o ne pastovių ilgalaikių šeimyninių santykių užmezgimas.Nežiūrint to, pastaruoju metu gaunama vis daugiau užsieniečių prašymų įvaikinti konkrečiusvaikus. Nurodomas vienas pagrindinių motyvų – atostogų metu užsimezgęs emocinis ryšys suvaiku. Tarnyba, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir išvengti galimo piktnaudžiavimosvečiavimosi programomis, siekiant patenkinti suaugusiųjų poreikius ne tik greičiau įvaikinti, bet irpasirinkti galimus įvaikinti vaikus, inicijavo vaikų išleidimo svečiuotis užsienio valstybės piliečiųšeimose tvarkos priėmimo būtinybę. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darboministro 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559 buvo patvirtintas Institucijoje globojamo (rūpimo) vaikoišleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas.3) Vaikas globojamas būsimų įtėvių šeimoje. Toks šeimyninių vaiko ir įtėvių santykiųužsimezgimas dažniausiai būdingas Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvoje,įvaikinimui. Išimtiniais atvejais galimas įvaikinti vaikas gali būti globojamas ir užsieniečių arsutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimoje.2011 metais tokiu būdu Lietuvos Respublikos pilietės ir Austrijos piliečio šeima įvaikino 1 vaiką.Įvaikintų vaikų pagal teisinį statusą skaičiusAnalizuojant duomenis apie vaikų teisinį statusą (įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitąpagrindą), matyti, kad daugiausia (131 atvejis) įvaikinama vaikų, kurių tėvams neterminuotaiapribota tėvų valdžia (žr. 61 pav.).137

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita65 2Abiems arba vienam iš tėvųneterminuotai apribota tėvų valdžiaAbu arba vienas iš tėvų yra miręsGlobėjai yra teismo nutartimipatvirtinę sutikimą įvaikintiTėvai ar vienas iš tėvų yra teismonutartimi patvirtinę sutikimąįvaikinti vaiką13161 pav. 2011 m. įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą6. Įvaikintų vaikų pagal gyvenamąją vietą iki įvaikinimo skaičius2011 m., kaip ir 2010 m., didžioji dalis užsienio piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių,nuolat gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų augo vaikų globos namuose – 108 vaikai, 29vaikai augo kūdikių namuose, 6 vaikai augo globėjų šeimose ir 1 vaikas augo būsimų įtėviųšeimoje.Iš 29 vaikų, įvaikintų iš kūdikių namų, 12 augo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikiųnamuose, po 5 vaikus – Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Šiaulių sutrikusiovystymosi kūdikių namuose, Kauno vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ ir 2 vaikai – Alytaussutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš 108 vaikų, įvaikintų iš vaikų globos namų, daugiausiai jųaugo Alytaus vaikų globos namuose – 18 vaikų, Jonavos rajono vaikų globos namuose – 14 vaikų,Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas“ – 13 vaikų ir Valkininkų vaikų globosnamuose „Spengla“ – 7 vaikai.XII. 2. Įvaikinusios šeimos2011 m. 144 vaikus įvaikino 86 sutuoktinių poros ir 2 nesusituokusios Prancūzijos ir JAVpilietės moterys. Dauguma įvaikinusiųjų šeimų yra 46–50 metų amžiaus. Lyginant su praėjusiaismetais, įvaikinusių amžius padidėjo (dauguma 2010 m. įvaikinusių šeimų buvo 41–45 metųamžiaus). 62 pav. matome įvaikinusių moterų ir vyrų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.138

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita3531 3130282520201617Vyrai151310Moterys105125025-30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. >50 m.62 pav. 2011 m. įvaikinusios šeimos pagal amžiaus grupesAtaskaitiniu laikotarpiu 17 vyrų ir 10 moterų buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, todėlteismas jiems taikė LLR CK 3.210 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kai įvaikinti leidžiama irvyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Tokios išimtys dažniausiai taikomos įvaikinantvyresnio amžiaus vaikus. Be to, įtėviai turi būti geros fizinės ir psichinės sveikatos leidžiančiosjiems pasirūpinti nauju šeimos nariu. Lyginant su 2010 m., 2011 m. padidėjo vyresnių nei 50 m.šeimų, įsivaikinusių vaikus, skaičius (2010 m. 9 įvaikinę vyrai ir 4 įvaikinusios moterys buvovyresni nei 50 metų). Įvaikinusių šeimų amžiaus padidėjimą lemia tai, kad daugumą įvaikinamųvaikų yra vyresnio amžiaus, todėl vyresnės šeimos ir kreipiasi dėl tokių vaikų įvaikinimo išLietuvos.Daugiau nei pusei įvaikinusių šeimų (58 iš 88) įvaikinimo procedūra truko 1–3 metus.Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie vaikai turėjo specialiųjų poreikių, t. y. buvo įvaikinti kartu suvyresniais broliais ar seserimis, turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, buvo mokyklinio amžiaus arbaįvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje ir užsieniečių (lietuvių kilmės)šeimų.48 lentelė iliustruoja, kokio amžiaus vaikus 2011 m. įvaikino atitinkamais metais įužsieniečių apskaitą įtrauktos šeimos.139

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita48 lentelė. 2011 m. įvaikinusios šeimos pagal įtraukimo į apskaitą datą ir įvaikintų vaikų amžiųŠeimos įtraukimo į ŠeimųĮvaikintų vaikų amžiusapskaitą metaiskaičius 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.2005 2 2 22006 2 1 12007 8 2 5 4 12008 18 7 4 9 62009 16 2 7 10 112010 32 6 16 17 13 12011 10 4 1 6 5 1Iš viso 88 22 36 48 36 2Pastebėta, kad neretai užsienio piliečių šeimos, įrašytos į sąrašą įprasta tvarka, praėjuskeleriems metams nuo įrašymo į sąrašą, pasirenka įvaikinti vaikus iš vaikų su specialiaisiaisporeikiais sąrašo, tačiau šeimos, pageidaujančios įvaikinti vaikus iki 9 metų, pasiūlymo dėlįvaikinimo laukia nuo 4 iki 6 metų.Tarnyba, vadovaudamasi LR CK 3.224 straipsnio 5 dalimi, Įvaikinimo apskaitos LietuvosRespublikoje tvarkos 52 punktu ir 1993 m. Hagos konvencijos 16 straipsniu šeimoms, turinčiomsglaudų ryšį su Lietuva (Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, lietuvių kilmėsšeimoms), įvaikinant teikia pirmenybę prieš kitas užsienio valstybių piliečių ir LietuvosRespublikos piliečių, gyvenančių užsienyje, sąraše esančias šeimas. Iš 88 2011 m. įvaikinusiųšeimų 6 šeimos buvo Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje ir užsieniečių(lietuvių kilmės) šeimos, iš kurių 4 šeimos buvo iš JAV, po 1 šeimą iš – Italijos ir Kanados. Visosšeimos į apskaitą įtrauktus 2009–2010 m. Minėtos šeimos įvaikino įvairaus amžiaus vaikus (1 vaikąnuo 0–3 amžiaus, 5 vaikus – 4–6 m., 2 vaikus – 10–14 m.).Išvados1) 88 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečiųšeimos įvaikino 144 vaikus.2) 3 vaikus įvaikino jų mamų sutuoktiniai užsieniečiai.3) Daugiausiai vaikų įvaikino Italijos, Švedijos ir JAV piliečių šeimos.4) Lyginant su ankstesniais metais, įvaikintų vaikų skaičius padidėjo, nes įgaliotosinstitucijos aktyviai įvaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais, daugiau įvaikinta vaikų kartu subroliais ir seserimis.5) Daugiausiai įvaikinta mokyklinio amžiaus vaikų kartu su broliais ir seserimis, kurių tėvamsneterminuotai apribota tėvų valdžia ir kurie auga vaikų globos namuose. Dauguma jų turėjospecialiųjų poreikių (121 iš 144 įvaikintų vaikų).6) Vaikus daugiausiai įvaikino 46–50 metų sutuoktinių poros iš Italijos.140

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXII. 3. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus2011 m. gauta 431 ataskaita po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų įvaikintų vaikųadaptaciją kitose šalyse (2010 m. Tarnyba gavo 418 ataskaitų, 2009 m. – 456). Iš jų 409 atsiuntėakredituotos Lietuvoje užsienio institucijos, 18 – užsienio centrinės įvaikinimo institucijos (12ataskaitų gauta iš Prancūzijos, 5 – iš Australijos ir 1 – iš Šveicarijos) ir 4 ataskaitas (laiškus) pateikėįvaikinusios šeimos (Austrijos, Prancūzijos, Švedijos ir Vokietijos).Ataskaitiniu laikotarpiu 11 akredituotų Lietuvoje užsienio įvaikinimo organizacijų (iš visojų 12) nustatyta forma laiku ir sistemingai teikė Tarnybai grįžtamąją informaciją. Nė vienosataskaitos 2011 m. nepateikė tik Prancūzijos įvaikinimo organizacija „Les Enfants de l‘Esperance“.Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kiek ataskaitų 2011 m. pateikė kiekviena įvaikinimoorganizacija, kuriai suteikti įgaliojimai (šiuo metu ir anksčiau) veikti vykdant tarptautinį įvaikinimąLietuvos Respublikoje.49 lentelė. 2011 m. gauta grįžtamoji informacija pagal įvaikinimo institucijasEil.nr.Įvaikinimo institucija Šalis Pateiktųataskaitų skaičius1 2 3 41. „Associazione Volontari per ilServizio Internazionale (AVSI)“2. „AAA Associazione AdozioniAlfabeto Onlus“3. „Barner Framfor Allt –Adoptioner(BFA-A)“4. „Azione per famiglie nuove-onlus“(AFN)“Italija 88Italija 75Švedija 54Italija 535. „Bethany Christian Services“ JAV 476. „La Primogenita internationaladoption“Italija 317. „Our children‘s homestead“ JAV 228. Anksčiau akredituotos LietuvojeorganizacijosJAV, Vokietija 179 „Familia Universal“ Ispanija 810. „Inter country adoption NewZealand“ (ICANZ)Naujoji Zelandija 6141

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1 2 3 411. „Loving Heart InternationalAdoption Agency“Kanada 512. „The open door adoption agency, Inc.“ JAV 313. „Les Enfants de l‘Esperance“ Prancūzija -Iš viso 409Paprastai ataskaitose po įvaikinimo nurodoma, kad vaikai per kelis mėnesius pramoko jiemsnaujos šalies kalbą, palaipsniui užmezgė artimus bei šiltus ryšius ir su įtėviais, ir su giminėmis,išmoko priimti šeimos taisykles, auklėjimo nuostatas ir jų paisyti. Įtėviai daug dėmesio skyrė vaikųlankymusi pas gydytojus, ypač pas stomatologą, taip pat maitinimuisi. Daugeliui vaikų reikėjogydyti ne vieną dantuką. Taip pat atvykę mažieji labai daug valgė, nejautė saiko ir sunkiai paklusoįprastai valgymo tvarkai. Kitos neretai minimos problemos – vaikų hiperaktyvumas, sutrikusismulkioji motorika ir bendravimo sunkumai. Tiesa, nemažai anksčiau diagnozuotų ligų vaikaitiesiog išaugo, jų nereikėjo specialiai gydyti.Besimokantiems mokykloje vaikučiams padeda ir įtėviai, ir mokytojų padėjėjai, dirbantys suįvaikintaisiais individuliai. Lietuvaičiams sunkiau sekasi tikslieji mokslai, o muzikos ir sportoužsiėmimai jiems labai patinka, šioje srityje pasiekta neblogų rezultatų. Taip pat iškilussunkumams, ir įvaikiams, ir įtėviams padeda įvairūs specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojaiir kt.).Įvaikinti vaikai labai mėgsta gamtą, mielai iškylauja ir maudosi tiek baseine, tiek įvairiuosevandens telkiniuose, ne vienas jų rūpinasi keturkojais namų augintiniais ir užsiima namų ruoša beivalgio gaminimu, darbuojasi sode ir darže.Įvaikinusiose šeimose vaikai skatinami suprasti ir gerbti kitus, auginti ir stiprinti savogebėjimus, suvokti tapatybę, mokymosi svarbą bei ugdyti kuo pozityvesnį požiūrį į save.XIII. ĮVAIKINTŲ VAIKŲ BIOLOGINIŲ TĖVŲ IR KITŲ GIMINAIČIŲ PAIEŠKA2011 m. Tarnyba gavo 27 laiškus, kuriuose asmenys prašė padėti surasti įvaikiųgiminaičius, suteikti informacijos apie jų ar artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgantįvaikinusios vaiką iš mūsų šalies užsieniečių šeimos ir likusių Lietuvoje jo brolių, seserų ar kitųartimųjų ryšį ir pan.2010 m. gauta 19 tokių laiškų, 2009 m. – 16, 2008 m. – 8 ir 2007 m. – 7.142

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaĮ Tarnybą su atitinkamais prašymais kreipėsi įvaikinusios Italijos, Izraelio, JAV, Prancūzijosir Vokietijos piliečių šeimos, Italijos, JAV ir Prancūzijos piliečių įvaikintų vaikų giminaičiai išLietuvos bei įvaikinti vaikystėje suaugę asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai, šiuo metugyvenantys Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje.2011 metais daugiausia gauta įvaikinusių vaikus iš Lietuvos užsieniečių šeimų prašymų(jų buvo 12) surasti įvaikių biologinę šeimą, giminaičius ir, jei galimybės leistų, užmegztitarpusavio ryšį, taip pat pateikti informaciją apie jų gyvenimo būdą, sveikatą ir kt. Visais atvejaissurinkta ir išsiųsta reikalinga informacija, pavyzdžiui, apie tai, koks yra įvaikio biologinės mamosgyvenimo būdas, kad ji dėl šeiminių aplinkybių nenori ir negali bendrauti su įvaikintu jos vaikuarba yra mirusi, kad ieškomo senelio nebėra tarp gyvųjų, ir kt. O vienu atveju, Tarnybaitarpininkaujant, paauglio įvaikio ir jo biologinės motinos pageidaujamas tiesioginis ryšysužsimezgė per keletą dienų.10 atvejų buvo susiję su giminaičių (biologinių tėvų, seserų, brolių, pusseserių irpusbrolių), gyvenančių Lietuvoje, prašymais pateikti informacijos apie užsieniečių įvaikintąvaiką bei padėti užmegzti tarpusavio ryšį. Tarnybai tarpininkaujant, užsimezgė kelių brolių ir seserųryšiai. Kita vertus, neretai įtėviai mano, jog dar per anksti įvaikiams palaikyti pastovų ryšį sugiminaičiais, likusiais Lietuvoje, ir šis bendravimas atidedamas ateičiai.Taip pat į tarnybą kreipėsi 4 suaugę asmenys, įvaikinti vaikystėje. Jų įtėviai (Lietuvosgyventojai) arba iš viso slėpė įvaikinimo faktą, arba tik neseniai apie tai pasakė įvaikiams, arbapastarieji nujautė patys, kad galbūt jie įvaikinti, ir pan. Vienu atveju surastas įvaikinto asmensbiologinis tėvas, brolis, dėdė ir teta. Kitam asmeniui patarta kreiptis į rajono savivaldybės Civilinėsmetrikacijos skyrių. Dar vienas žmogus pateikė (žinojo) per mažai informacijos, kas iš esmėsužkirto kelią giminaičių paieškai. Ketvirto žmogaus biologiniai tėvai tebeieškomi, raštu kreiptasi įatitinkamus archyvus ir savivaldybes.Įvaikinti Lietuvoje dar tarybiniais laikais ir pačioje nepriklausomybės pradžioje asmenys,nuo kurių buvo slepiamas įvaikinimas, šiandien teigia, kad:- sužinota tiesa pirmiausia juos išlaisvintų nuo jau vaikystėje ir paauglystėje patirtos irbesitęsiančios tuštumos;- norisi aiškumo, kas padėtų save toliau realizuoti gyvenime, rasti vietą jame:- labai norima tiesiog pasižiūrėti biologinei mamai ar tėvui į akis.Žinoma, įvaikiai dėkingi įtėviams už galimybę augti šeimoje, už suteiktas sąlygas būtiaprūpintiems, toliau mokytis, tinkamai pasiruošti savarankiškam gyvenimui ir kt. Pastebėtina, kadvis dėlto kai kurių jų tarpusavio santykiai šeimoje nėra labai artimi, įtėviai nenori kalbėti, jeiįvaikiai ko nors paklausia apie praeitį.143

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaDar 1 prašymas buvo advokatų kontoros, kuri atstovavo JAV piliečių įvaikintailietuvaitei. Mergina prašė dokumento, kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl jos įvaikinimo.Lyginant su 2010 m. duomenimis, keturis kartus padaugėjo įvaikinusių užsieniečių šeimųprašymų dėl įvaikių biologinės šeimos (2010 m. jų buvo 3, 2011 m. – 12). O Lietuvos Respublikospiliečių, ieškančių giminaičių, kuriuos įvaikino užsieniečiai, skaičius šiemet išliko toks pats (ir 2010m., ir 2011 m. po 10). Be to, ir pernai, ir šiemet į Tarnybą kreipėsi tiek pat įvaikintų vaikystėjesuaugusių asmenų (4).XIV. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMASTarnyba, spręsdama atvejus, susijusius su tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemoniųtaikymu, bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomisinstitucijomis bei vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal jos kompetencijai priskirtustarptautinius dokumentus – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėljurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo beivykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Tarybos reglamentas (EB)Nr. 2201/2003), 1961 m. Konvenciją dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisėsnepilnamečių apsaugos srityje, 1996 m. Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo,vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m.Hagos konvencija), 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų irkt.. Tais atvejais, kai spręstini atvejai susiję su valstybėmis, kurios nėra Europos Sąjungos narėsarba neprisijungusios prie aukščiau minėtų tarptautinių sutarčių, taikomos Lietuvos dvišalių sutarčiųnuostatos arba vadovaujamasi geranoriško tarpvalstybinio bendradarbiavimo principais.XIV. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimasTarnyba įgaliota vykdyti centrinei įstaigai paskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų interesųsrityje pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 nurodytas pareigas ir pagal 1980 m. Hagoskonvenciją. Remiantis 1980 m. Hagos konvencija asmuo, teigiantis, kad vaikas yra išvežtas iš (į)Lietuvą arba yra laikomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje be jo sutikimo ir pažeidžiant jo globosteises, gali pateikti nustatytos formos prašymą dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo,taip pat pagal 1980 m. Hagos konvenciją asmuo, kuriam neužtikrinama teisė matytis su vaiku arbatrukdoma ją veiksmingai įgyvendinti, gali pateikti nustatytos formos prašymą dėl teisės matytis suvaiku.144

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXIV. 1. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymasPer 2011 metus Tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją ir Tarybos reglamentą(EB) Nr. 2201/2003, gavo 22 prašymus dėl 25 vaikų, neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes,grąžinimo į Lietuvos Respubliką, bei 4 prašymus dėl 4 vaikų, neteisėtai įvežtų ar laikomųLietuvoje.63 pav. Prašymų skaičius dėl vaikų, kurie išvežti iš Lietuvos arba neteisėtai laikomi užsienyje, ir dėlvaikų, kurie neteisėtai atvežti arba neteisėtai laikomi LietuvojeLyginant su ankstesniais metais, pastebimas minėtų prašymų skaičiaus augimas. Galimabūtų išskirti dvi priežasčių grupes, sąlygojančias tokį augimą:- emigracija, padidėjusios galimybės mokytis, keliauti ir dirbti užsienio šalyse;- didesnis visuomenės informavimas apie galimus tėvų tarpusavio ginčo sprendimų būdus.145

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita64 pav. Prašymų skaičiaus dėl neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų pasiskirstymas 2010–2011 m.Šalis, į kurią daugiausiai neteisėtai išvežama ar laikoma vaikų, kaip ir anksčiau, yra –Jungtinė Karalystė. Lyginant su 2010 metais, išaugo prašymų skaičius į Skandinavijos šalis, pirmąkartą buvo išsiųsti prašymai Danijos ir Islandijos centrinėms institucijoms. 2011 metais taip patbuvo gauta po vieną prašymą dėl neteisėtai išvežtų vaikų į Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją irNyderlandų Karalystę.Pažymėtina, kad ši statistika atspindi tik prašymus, kurie buvo teisingai užpildyti ir pateiktiTarnybai su visais reikalingais papildomais dokumentais. Į šią statistiką neįeina šie prašymai:- jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas ne 1980 m. Hagos konvencijos šalyse(pavyzdžiui, Rusijoje ar Pakistane) (1 prašymas);- jei vaikas sulaukęs 16 metų;- prašymą paduodantis asmuo nepateikia galutinai užpildyto prašymo varianto su papildomaisdokumentais ir jų vertimais (11 prašymų);- paaiškėja, kad vaikas nėra išvežtas iš Lietuvos (1 prašymas);- prašymo pildymo metu vaikas buvo grąžintas į Lietuvą (1 prašymas);- paaiškėja, kad teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvųužsienyje (1 prašymas);- prašymo pildymo metu tėvai taikiai susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės irbendravimo tvarkos (1 prašymas).Iš 22 prašymų dėl neteisėtai išvežamų iš Lietuvos ar laikomų vaikų užsienyje 12 buvo dėlneteisėto vaikų išvežimo, 10 – dėl neteisėto vaikų laikymo užsienyje, t. y. tėvai buvo sutarę dėl146

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitalaikino vaikų pagyvenimo užsienyje (atostogos ir pan.), tačiau praėjus sutartam terminui, vaikas įLietuvą nebūna grąžintas.Prašymų, gautų 2011 metais, nagrinėjimo baigtis:- 4 užsienio valstybių kompetentingų teismų sprendimai grąžinti vaikus į Lietuvą;- 5 atvejais tėvai susitarė taikiai: 2 atvejais vaikai buvo grąžinti savanoriškai, 3 atvejais tėvaisusitarė, kad vaikas liks gyventi užsienio šalyje;- 1 atveju vaikas nebuvo grąžintas, motyvuojant tuo, kad Lietuvoje buvo priimtassprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatančių vaiko gyvenamąją vietą su mamaužsienyje;- 12 prašymų, gautų 2011 metais, nagrinėjimas nebaigtas.2011 metais gauti keturi prašymai dėl neteisėtai įvežtų ar laikomų vaikų Lietuvoje buvogauti iš Anglijos centrinės institucijos. Tai sąlygojo, kad lietuviai (trys mamos ir vienas tėtis), iširussantykiams užsienyje (trim iš keturių atvejų – Anglijoje likęs tėvas yra ne Lietuvos Respublikospilietis), grįžta į tėvynę. Vienu atveju tėvai taikiai susitarė, kad vaikas liks gyventi Lietuvoje, kitųtrijų prašymų nagrinėjimas nebaigtas. Pažymėtina, kad šių prašymų nagrinėjimo trukmę ilgina tai,jog tėvas (motina), paduodantis prašymą dėl vaiko grąžinimo, turi nusisamdyti advokatą arbakreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Prašymo suteikti nemokamą teisinę pagalbąnagrinėjimas paprastai užtrunka nuo vieno iki kelių mėnesių, priklausomai nuo to, ar kartu suprašymu pateikiami visi reikalingi dokumentai.XIV. 1. 2. Neteisėtai išvežamo (laikomo) vaiko paveikslasKaip minėta, 2011 metais Tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją, gavo 22prašymų dėl 25 vaikų, neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes grąžinimo į Lietuvą. Šie 25 vaikai – tai9 mergaitės ir 16 berniukų, t. y. berniukų neteisėtai išvežtų ar laikomų užsienyje per 2011 metusbuvo daugiau nei pusantro karto nei mergaičių. 2010 metais buvo daugiau kreiptasi dėl mergaičių.Didžioji dauguma vaikų (19 iš 25) yra ikimokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus, t. y. 4–9metų. Šiuo amžiaus laikotarpiu neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų skaičius pasiskirsto ganatolygiai. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikai jau nėra kūdikiai, kuriems reikalinga nuolatinėpriežiūra, bet dar ir neturi susiformavusių glaudžių ryšių su aplinka, pavyzdžiui, draugais, mokyklair kt. Be to, tokio amžiaus vaikai yra labiau priklausomi nuo tėvų ir jų įtakos bei sunkiai galiišreikšti savo nuomonę, priešingą tėvo (motinos), su kuriuo gyvena, pageidavimams.147

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita50 lentelė. 2011 m. gauti prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ar laikomų jose, pažeidžiantglobos teisesVaikų lytis ir amžius Iš visoLytis 0–3m.4–6m.7–9m.10–14m.Mergaitės 1 4 2 2 9Berniukai 2 6 7 1 16Iš viso 3 10 9 3 25Kalbant apie atvejus, kai vaikas neteisėtai atvežtas į Lietuvą, visais keturiais atvejais įLietuvą buvo parvežtos skirtingo amžiaus mergaitės (1, 2, 4 ir 9 metų amžiaus).XIV. 1. 3. Neteisėtai vaiką išvežusio ar laikančio asmens paveikslasAtaskaitiniais metais, kaip ir 2010 metais, beveik visais atvejais vaiką neteisėtai išsivežęs arlaikantis užsienyje asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tik vienu atveju situacija buvosusijusi su galimai neteisėtu vaiko laikymu užsienyje, kai vaiko motina buvo užsienio valstybėspilietė. Pažymėtina, kad beveik visais atvejais vaikus į užsienį išsiveža ar neteisėtai laiko užsienyjevaikų mamos. Tik vienu atveju vaiką į užsienį neteisėtai išsivežė tėvas, o kitu – vaiką užsienyjeneteisėtai laikė vaiko seneliai.Paprastai neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas sutrūkusių tėvų santykių ir nesugebėjimokonstruktyviai susikalbėti pasekmė. 2010 metais pusė ginčų kilo dėl nesantuokinių vaikų, tuo tarpu2011 metais dauguma neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų buvo gimę santuokoje, kai išvežimo metutėvų santuoka buvo nutraukta ar santykiai tarp tėvų buvo nutrūkę. 2011 metais neteisėtai išvežtų(laikomų) iš Lietuvos vaikų tėvų tarpusavio ryšiai:- 13 prašymų, t. y. daugiau nei pusė, padavė tėvai, kurių santuoka buvo nutraukta;- 4 atvejais Lietuvoje buvo pradėtas skyrybų procesas;- 1 atveju santuoka nebuvo nutraukta, nors tėvai jau kurį laiką gyveno atskirai;- 2 atvejais nesusituokusių tėvų santykiai jau buvo nutrūkę;- 1 atveju vaiko motinai buvo apribota tėvų valdžia, tėvystė buvo nenustatyta ir vaiko globabuvo priskirta močiutei. Į užsienį vaiką neteisėtai išsivežė vaiko mama;- 1 neteisėto vaiko laikymo užsienyje atvejis buvo susijęs su tuo, kad vaiko tėvas atlikolaisvės atėmimo bausmę, vaiko mama gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir buvosutikusi, kad vaikas kurį laiką pagyventų pas jos tėvus (vaiko senelius) užsienyje, kurie, praėjusšiam terminui, vaiko į Lietuvą negrąžino.148

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAtkreiptinas dėmesys, kad 16 atvejų iš 22 prašymų dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaikogrąžinimo į Lietuvą buvo priimtas teismo sprendimas Lietuvoje dėl vaiko gyvenamosios vietosnustatymo. Iš jų – 9 atvejais vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tuo tėvu (motina), kurisneteisėtai išsivežė ar laikė vaiką užsienyje. Taip pat pažymėtina, kad vienas atvejis buvo susijęs sukeliais teismų sprendimais Lietuvoje ir užsienyje dėl to paties vaiko. Minėtu atveju Lietuvosteismas priėmė nutartį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaiko gyvenamąją vietąsu tėvu iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau užsienio teismo nutartimi buvo pritaikytoslaikinosios apsaugos priemonės ir vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo buvo nustatyta sumama. Klausimas, kuris iš minėtų teismų sprendimų yra vykdytinas, 2011 metams dar nebuvoišspręstas.Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų neteisėto išvežimo ar laikymo atvejai paprastai kyla kaippasekmė dėl tėvų santykių subyrėjimo ir nesusikalbėjimo, nenoro ieškoti taikaus susitarimo arkompromiso taip paneigiant vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais.Kalbant apie atvejus, kai vaikas neteisėtai atvežtas į Lietuvą, visais keturiais atvejais vaiką įLietuvą parsivežė lietuviai (trys mamos ir vienas tėtis), kurie iširus santykiams su partneriu,nusprendžia gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad trimis iš keturių atvejais buvo priimtaskompetentingo Anglijos teismo sprendimas, draudžiantis išvežti vaiką iš Anglijos ir Velsojurisdikcijos, o vienu iš šių trijų atvejų Anglijos teismo sprendimu buvo priimtas bendrasgyvenamosios vietos įsakymas (vaikas pusę savaitę turėjo gyventi su mama, kitą pusę – su tėvu).XIV. 1. 4. Teisė matytis su vaikuAtskira prašymų grupė pagal 1980 m. Hagos konvenciją – tai prašymai dėl teisės matytis suvaiku. Remiantis 1980 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio b dalimi, teisė matytis su vaiku apimateisę ribotam laikui išvežti vaiką į kitą vietą, kuri nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Tarybosreglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta, kad bendravimo teisės apima visųpirma teisę ribotam laikui nuvežti vaiką kitur negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl taisatvejais, kai tėvas (motina) sutiko dėl vaiko išvykimo arba neprieštaravo tokiam išvykimui, oišvykęs tėvas (motina) nesudaro sąlygų vaikui bendrauti su likusiu tėvu, teikiamas prašymas dėlteisės matytis su vaiku pažeidimo.Pažymėtina, kad remiantis LR CK, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę irpareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.), be to, tėvas ar motina, paskurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant(CK 3.170 str. 3 d.). Taip pat pabrėžtina, kad ir vaikai turi teisę bendrauti ir būti auklėjami savo149

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaabiejų tėvų. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būtiauklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu,ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.2011 metais Tarnyba gavo 3 tokius prašymus dėl 4 vaikų, esančių užsienyje ir vienąprašymą dėl teisės bendrauti su vaiku, kai vaikas yra Lietuvoje. Nors tokių prašymų nėra daug,tačiau pastebimas ir jų augimas, nes per 2010 metus buvo gauti tik du tėvų prašymai dėlbendravimo teisių pažeidimo. Manytina, kad ateityje tokių prašymų gali daugėti, nes vis daugiauLietuvoje likusių tėvų supranta, kad jie negali priversti kito tėvo (mamos) su vaiku likti gyventiLietuvoje, ir neprieštarauja, jog vaikas gyventų užsienyje, tačiau nori užsitikrinti bendravimą suvaiku.Pažymėtina, kad prašymų dėl teisės matytis su vaiku nagrinėjimas yra specifinis. Visųpirma, užsienyje kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina) gali teigti, kad jis (ji) nesudaro jokiųkliūčių bendrauti su vaiku ir toks tėvų ginčas gali užsitęsti, ypač, jei iš pradžių bandoma neteisminiu keliu raginant taikiai spręsti iškilusį klausimą. Antra, dauguma šalių nenumatonemokamos teisinės pagalbos bylose dėl teisės matytis su vaiku, todėl kartu su vaiku negyvenantistėvas (motina) turi atvykti į užsienio valstybės teismą, samdytis advokatą arba bendrąja tvarkakreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, kas taip pat ilgina procesą.Užsienio valstybės teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, nustato bendravimosu vaiku tvarką. Ji gali būti gana detali, kaip ir kada vaikas bendrauja su Lietuvoje likusiu tėvu(motina) (Skype programos pagalba, telefonu ar pan.), taip pat aptariamos vaiko atostogos su kartunegyvenančiu tėvu, kaip ir kada, kas apmoka kelionės išlaidas, kas lydi vaiką kelionės metu ir pan.Atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, dar prieš išvykstant suvaiku gyventi į užsienį, išvykstančiam tėvui (motinai) reiktų susitarti su Lietuvoje liekančiu tėvu(motina) ir kiek galima detaliau aptarti bendravimo tvarką. Toks taikus susitarimas geriausiaiužtikrintų vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvams bei būtų išvengiama neretai ilgai trunkančioteisminio proceso ir su tuo susijusių finansinių kaštų.XIV. 1. 5. Probleminiai aspektai1. Vaiko paieška. Tarnyba, nagrinėdama prašymus dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaikogrąžinimo į kilmės šalį, neretai susiduria su vaiko paieškos problema. Galima būtų išskirti kelisatvejus:- nežinoma vaiko buvimo valstybė. Tokia situacija yra probleminė, nes siekiant pradėtivaiko grąžinimo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.150

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita2201/2003 būtina žinoti bent šalį, kurioje galimai yra vaikas. Tokiais atvejais Tarnyba patariakreiptis į policiją Lietuvoje dėl vaiko paieškos, tačiau pažymėtina, kad policija gali atsisakytipradėti vaiko paiešką motyvuodama, jog situacija susijusi su civiliniais tėvų tarpusavio santykiais irpolicija neturi teisinio pagrindo pradėti tokią paiešką.- yra žinoma, kurioje šalyje galimai yra vaikas, tačiau nežinoma jo tiksli buvimo vieta.Pažymėtina, kad žinant galimą vaiko buvimo valstybę, galima pradėti vaiko grąžinimo procedūrąpagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (jei konkreti šalis yraprisijungusi prie šios konvencijos ir yra pritarusi Lietuvos prisijungimui). Šiuo atveju atitinkamosvalstybės centrinės institucijos prašoma atlikti vaiko paiešką. Atsižvelgiant į tai, esant neteisėtamvaiko išvežimo (laikymo) atvejui, Tarnybai naudinga bet kokia informacija, galinti padėti nustatytiapie galimą vaiko ir jį neteisėtai išvežusio ar laikančio tėvo buvimo vietą.Pažymėtina, kad vaiko paieška gali užvilkinti procesą ir stabdo prašymo dėl neteisėtaiišvežto ar laikomo vaiko ar prašymo dėl teisės matytis su vaiku nagrinėjimą iš esmės. Ataskaitiniulaikotarpiu nagrinėtos dvi bylos, gautos dar 2010 metais, kurios susijusios su vaiko paieškosproblema. Vienu atveju vaikas jau metus ieškomas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kitu atvejunėra aišku, kurioje Europos šalyje iš tiesų yra vaikas, t. y. iš pradžių buvo manoma, kad vaikas yraJungtinėje Karalystėje, vėliau – Ispanijoje, tačiau vaiko buvimo vieta iki šiol nenustatyta.2. Vaikas yra ne 1980 m. Hagos konvencijos šalyse. Šiuo metu prie minėtos konvencijosyra prisijungusios 85 pasaulio valstybės. Atkreiptinas dėmesys, kad 1980 m. Hagos konvencijagalioja tik tarp šalių, pritarusių atitinkamos šalies prisijungimui atžvilgiu. Jei vaikas yra neteisėtaiišvežtas ar laikomas šalyje, kuri nėra 1980 m. Hagos konvencijos narė ir su atitinkama šalimi nėrakonkrečių dvišalių susitarimų, nebelieka teisinių instrumentų ir mechanizmų, kaip spręsti iškilusįklausimą ir užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Tarp šalių, kurios nėraprisijungusios prie minėtos konvencijos, daugiausia yra islamo valstybių (Egiptas, Libanas,Jungtiniai Arabų Emyratai, Pakistanas), taip pat Baltarusija. Tarnyba rekomenduoja, kad tokiaisatvejais, klausimai dėl tėvų ir vaikų tarpusavio santykių gali būti sprendžiami tarpininkaujantdiplomatinėms atstovybėms (remiantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 9straipsnio 1 dalies 4 punktu). Kadangi pagal tarptautinę patirtį panašių situacijų sprendimas Islamošalyse neretai būna komplikuotas, atsižvelgiant į kultūrinius faktorius ir skirtingas teisines sistemas,todėl galima pasitelkti ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pagalbą, kurios siūlo mediacijosir kitas paslaugas (pavyzdžiui, „Reunite International“).Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 metais prie 1980 m. Hagos konvencijos prisijungė RusijosFederacija, todėl Lietuvos Respublikai rekomenduotina kuo greičiau pritarti šios šaliesprisijungimui siekiant, kad 1980 m. Hagos konvencija galiotų tarp abiejų minėtų valstybių.151

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita3. Teisinė pagalba, kai vaikas neteisėtai įvežamas ar laikomas Lietuvoje. LietuvosRespublika padarė išlygą dėl 1980 m. Hagos konvencijos 42 straipsnio trečios dalies ir nenumatogalimybės teikti nemokamą teisinę pagalbą vaikų grobimo bylose. Atsižvelgiant į tai, tėvas(motina), kurio vaikas yra neteisėtai įvežtas ar laikomas Lietuvoje turi pasisamdyti advokatą arbakreiptis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl nemokamos teisinės pagalbossuteikimo. Tokia procedūra ilgina procesą ir sukelia papildomų kliūčių operatyviam prašymoišnagrinėjimui.4. Nepilnamečių gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens dokumentų išdavimotvarka. Ataskaitiniais metais Tarnyba susidūrė su atvejais, kuomet vienas iš tėvų išdeklaruoja arbadeklaruoja vaiko gyvenamąją vietą, taip pat vienašališkai kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos pasoišdavimo vaikui, apie tai neinformuodamas kito tėvo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis šiuometu egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, kreiptis dėl nepilnamečio gyvenamosios vietosdeklaravimo Lietuvoje ar asmens dokumento jam išdavimo gali vienas iš jo tėvų, kuriamnenumatyta pareiga apie tokius savo veiksmus informuoti kitą tėvą (išskyrus įstatymuose numatytasišmintis, kai teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų ir pan.). Tuo tarpu,kaip buvo minėta, LR CK numato lygias abiejų tėvų teises ir pareigas. Pastaruoju metu tokiu atvejųskaičius auga, todėl manytume, kad siekiant užkirsti kelią galimiems vaiko teisių pažeidimamsbūtina spręsti klausimą dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos deklaravimo, asmens tapatybępatvirtinančio dokumento išdavimo teisinio reglamentavimo.XIV. 2. Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymasKadangi dauguma pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymoataskaitiniu laikotarpiu buvo susiję su Europos Sąjungos valstybėmis (118 iš 136 pranešimų),Tarnyba savo veikloje 2011 m. dažniausiai vadovavosi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003nuostatomis ir, nagrinėdama šiuos pranešimus, glaudžiai bendradarbiavo su Europos Sąjungosvalstybių centrinėmis ir valdžios institucijomis, Tarptautine socialine tarnyba (ISS) bei VTAS.Tarnyba, nagrinėdama pranešimus, susijusius su kitomis valstybėmis, vadovavosi 1996 m. Hagoskonvencijos nuostatomis (1 pranešimas) bei Lietuvos Respublikos dvišalių sutarčių nuostatomis irbendradarbiavo su užsienio valstybių centrinėmis institucijomis, Lietuvos Respublikos užsienioreikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Tarptautine socialine tarnyba beiVTAS.65 paveikslas iliustruoja bendrą pranešimų dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančiųvaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės, skaičių.152

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita160140135120Prašymų skaičius10080604039467176 77201202005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.65 pav. 2005–2011 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingostarptautinės apsaugos priemonėsKaip matyti iš aukščiau pateikiamo paveikslo, bendras pranešimų dėl vaikų, kuriemsreikalingos tarptautinės vaiko teisių apsaugos priemonės, skaičius kasmet didėja, o ypač šis skaičiusišaugo ataskaitiniu laikotarpiu. Nagrinėjant tokio augimo galimas priežastis, pirmiausia reiktųatkreipti dėmesį į tai, kad beveik dvigubai išaugo pranešimų skaičius dėl tarptautinių vaiko teisiųapsaugos priemonių taikymo vaikų, esančių užsienio valstybėse, atžvilgiu. Manytina, kad padidėjusįskaičių galėjo lemti tai, jog užsienio valstybių nacionaliniai teisės aktai griežčiau reglamentuojavaiko teisių apsaugą, bei tai, kad dalis šeimų, išvykusių iš Lietuvos, vaikų susilaukia jaugyvendamos užsienio valstybėse ir patenka tų valstybių socialinių tarnybų žinion (pavyzdžiui,pranešimai iš gydymo įstaigų apie netinkamą nėščiosios rūpinimąsi sveikata, galimi nubrozdinimaiir kraujosruvos ant kūno (galimas smurtas šeimoje), netinkamas rūpinimasis naujagimiu ir pan.).Taip pat į užsienį išvyksta daug šeimų, kurios buvo žinomos ir VTAS. Pastarąją prielaidą galėtųpatvirtinti ir faktas, kad beveik trečdalis prašymų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemoniųtaikymo vaikams, esantiems užsienyje, buvo gauti iš VTAS, kurie prašė Tarnybos tarpininkautiišsiaiškinant į užsienio valstybę išvykusių ir ten gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygas užsienyje.153

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXIV. 2. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiemsužsienyje2011 m. buvo gauti 106 pranešimai dėl 148 vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalingos taikytitarptautinės apsaugos priemonės. Tai detaliau iliustruoja žemiau esanti 51 lentelė, kuriojepateikiami ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyboje nagrinėtų pranešimų dėl užsienio valstybėse esančiųvaikų (jų asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir giminaičiais bei kitųklausimų), duomenys pagal valstybes, vaikų skaičių bei amžiaus grupes.51 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstybėseValstybė,kurioje yravaikasAirijaČekijaAustralijaIspanijaJungtinėKaralystėItalijaKirgizijaLenkijaNyderlandųKaralystėNorvegijaRusijosFederacijaSuomijaVokietijaJAVLatvijaUkrainaŠvedijaBaltarusijosRespublikaBelgijaGraikijaPrancūzijaŠveicarijaUzbekistanasIŠ VISO2011-01-01 likęnebaigtiišnagrinėtipranešimai3 1 - 2 7 - 1 1 1 3 - - - - - - 1 - - - - - - 20Vaikųskaičius 4 3 - 3 13 - 1 1 1 4 - - - - - - 1 - - - - - - 312011 metaisgautipranešimai8 - 1 10 47 2 - 3 5 2 5 1 5 2 3 1 3 1 1 1 3 1 1 106Vaikųamžius0-3 3 - 1 3 12 - - - - - - - 3 1 - - - - - - - 1 - 244-6 3 - - - 17 - - 1 - - - - 1 - 1 - 1 1 - - - - - 257-9 1 - - 4 16 - - 1 - 1 1 - 1 - - - 1 - 1 - 1 - - 2810-141 - - 1 21 1 - 2 1 1 5 - 2 1 2 2 - - - 1 - - - 4115-172 - - 6 9 1 - - 4 - - 2 1 - - 1 1 - - - 2 - 1 30Vaikųskaičius 10 - 1 14 75 2 - 4 5 2 6 2 8 2 3 3 3 1 1 1 3 1 1 148IŠ VISO2011 metaisnagrinėtapranešimų11 1 1 12 54 2 1 4 6 5 5 1 5 2 3 1 4 1 1 1 3 1 1 126Lyginant su praėjusiais metais, pranešimų bei vaikų skaičius išaugo beveik dvigubai (2010m. buvo gauti 58 pranešimai dėl 80 vaikų). Daugiausia pranešimų 2011 m. buvo gauta dėltarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams, esantiems Jungtinėje Karalystėje(47). Šie skaičiai, lyginant su 2010 m. duomenimis, rodo beveik dvigubą pranešimų, susijusių suJungtine Karalyste, skaičiaus (2011 m. – 47, 2010 m. – 27) augimą ir pranešimų, susijusių su154

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaIspanija, skaičiaus augimą (2011 m. – 10, 2010 m. – 2). Pranešimų, susijusių su Airija, Vokietija irNyderlandų Karalyste, skaičius kito nedaug.Taip pat, kaip matyti iš žemiau pateikiamų 66 paveikslo duomenų, ataskaitiniu laikotarpiuatsirado naujos valstybės (Uzbekistanas, Graikija, Belgija, Prancūzija, Šveicarija, Australija), sukuriomis buvo bendradarbiaujama nagrinėjant prašymus dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugospriemonių taikymo.UzbekistanasGraikijaBelgijaSuomijaKirgizijaEstijaŠveicarijaPrancūzijaAustralijaLenkijaLatvijaItalijaČekijosIspanijaJAVBaltarusijaNyderlandųNorvegijaŠvedijaRusijos FederacijaUkrainaAirijaJungtinė KaralystėVokietija2009 m. 2010 m. 2011 m.0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50Prašymai66 pav. 2009–2011 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinėsapsaugos priemonės (pagal valstybes)Pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia pranešimų buvo gauta dėl 10–14 m.amžiaus vaikų (41), o pranešimų dėl kitų amžiaus grupių vaikų skaičius buvo panašus (0–3 m. – 24pranešimai; 4–6 m. – 25 pranešimai; 7–9 m. – 28 pranešimai; 15–17 m. – 30 pranešimų). Lyginantsu praėjusiais metais, pranešimų dėl 10–14 m. amžiaus grupės vaikų skaičius 2011 m. išaugodvigubai (2010 m. buvo gauta 19 pranešimų). Manytina, kad padidėjusį pranešimų dėl šios amžiausgrupės vaikų skaičių galėjo lemti tai, kad iš Lietuvos emigravę žmonės pirmiausia įsitvirtina savonaujos gyvenamosios vietos valstybėje (darbo bei gyvenamojo būsto prasme), suranda savomokyklinio amžiaus vaikams ugdymo bei gydymo įstaigas, o jau po to pas save kartu atsivežagyventi ir mokytis atžalas, kurios Lietuvoje buvo likusios gyventi su artimaisiais giminaičiais.155

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaPastebėtina, kad daugiausia pranešimų dėl šios grupės vaikų buvo susiję su atvejais, kai Tarnyba,gavusi artimųjų giminaičių arba VTAS prašymus, kreipėsi į užsienio valstybės kompetentingassocialines institucijas su prašymu patikrinti ten išvykusių nepilnamečių gyvenimo sąlygas irsituaciją (14 vaikų). Kiti pranešimai buvo susiję su atvejais, kai užsienio valstybių institucijoskreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie šeimos gyvenimo Lietuvoje laikotarpį (7vaikai), taip pat buvo aiškinamasi tėvų ir kitų artimųjų giminaičių ketinimai ir galimybės pasirūpintivaikais (7 vaikai), sprendžiamas klausimas dėl vaiko globos nustatymo (5 vaikai) arba taikomoskitos vaiko teisių apsaugos priemonės (8 vaikai).Lyginant su 2010 m., ataskaitiniu laikotarpiu labiausiai padidėjo pranešimų dėl 4–6 m.amžiaus grupės vaikų (skaičius išaugo beveik trigubai – nuo 9 iki 25 vaikų). Manytina, kad šisskaičius galėjo labai augti dėl to, kad šios amžiaus grupės vaikai dar nelanko mokyklos, todėl jųtėvams kyla mažiau sunkumų, keičiant vaikų gyvenamąją vietą į kitą valstybę. Vis dėlto tėvai nevisada įvertina savo galimybes tinkamai rūpintis tokios amžiaus grupės vaikų priežiūra, nesnelankantiems mokyklos vaikams reikalinga lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą arba tėvų darbometu juos turi prižiūrėti suaugęs asmuo. Šią prielaidą galėtų patvirtinti faktas, kad daugiausiapranešimų dėl šios amžiaus grupės vaikų susiję su atvejais, kai tėvams netinkamai prižiūrint vaikus,užsienio valstybių kompetentingos institucijos taikė vaiko teisių apsaugos priemones ir, siekdamospriimti sprendimą dėl tolesnės tokio vaiko globos, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateiktiinformaciją apie šeimos gyvenimo Lietuvoje laikotarpį ir (arba) artimuosius giminaičius, galinčiuspasirūpinti vaikais, jei jiems nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje (9 vaikai).Daugumą 2011 m. gautų prašymų dėl užsienio valstybėse esančių vaikų atžvilgiureikalingų taikyti tarptautinių apsaugos priemonių Tarnybai pateikė VTAS bei Lietuvojegyvenantys vaikų giminaičiai. Kitais atvejais prašymus teikė užsienio valstybių kompetentingosvaiko teisių apsaugos institucijos. Iš 106 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:- 30 prašymų buvo išsiaiškinti vaikų gyvenimo sąlygas užsienyje, jiems ten išvykusgyventi su tėvais ar kitais giminaičiais (iš jų – 6 prašymai dėl šeimų, kurios Lietuvoje buvo įtraukosį socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą);- VTAS pateikė 8 prašymus kreiptis į užsienio valstybės socialines tarnybas dėlglobojamo (rūpinamo) nepilnamečio, kartu su globėjų (rūpintoju) išvykusio gyventi į užsieniovalstybę, situacijos globėjo (rūpintojo) šeimoje užsienyje patikrinimo;- 6 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su tarpininkavimu suteikiant informacijąapie vaiko tėvus, artimuosius giminaičius, jų ketinimus vaikų, esančių užsienio valstybėse, atžvilgiubei galimybes jais pasirūpinti;156

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita- 24 prašymai pateikti Lietuvos socialinių institucijų turimą informaciją apie šeimosgyvenimo Lietuvoje laikotarpį;- 11 atvejų dėl tarptautinės globos nustatymo (iš jų – 3 prašymai dėl įkurdinimo pagalTarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnį ir 2 prašymai dėl globos perdavimo pagalLietuvos Respublikos tarptautines dvišales sutartis);- 8 prašymai tarpininkauti į netoleruotiną situaciją patekusių Lietuvos Respublikospiliečių šeimų ir (ar) jų nepilnamečių vaikų grįžimą į Lietuvą;- 2011 m. Tarnyba tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų tėvams bei VTASbendradarbiaujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir organizuojant 12nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas užsienyje, grįžimą įLietuvą;- 7 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su kitų tarptautinių apsaugos priemoniųtaikymu.Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba iš 106 pranešimų išnagrinėjo 60 pranešimų, iš viso 82pranešimai dar buvo nagrinėjami.Susirašinėjimo procesas sprendžiant atvejus, susijusius su tarptautinių vaiko teisiųapsaugos priemonių taikymu vaikams, esantiems užsienio valstybėje, vidutiniškai užtrunka 5–6mėnesius. Tai pirmiausia lemia tai, jog vaikų, gyvenančių užsienio valstybėje, atžvilgiu sprendimuskompetentingos yra priimti jų gyvenamosios vietos valstybės institucijos bei teismai ir Tarnybaneturi įgaliojimų tiesiogiai daryti įtaką užsienio valstybėje vykstančiam procesui. Taip pat prašymųnagrinėjimo trukmę lemia kalbos barjeras, nes visais atvejais būtini iš užsienio valstybės gautų ar jaiteikiamų dokumentų vertimai. Daugeliu atvejų tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemoniųtaikymas yra tęstinio pobūdžio, pavyzdžiui, siekiant vaiko grąžinimo į šeimą ar aiškinantis tėvų ir(ar) artimųjų giminaičių galimybes rūpintis vaiku. Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba stebitendenciją, kuomet dėl jau išspręstų atvejų gaunami nauji prašymai (pavyzdžiui, kai šeima, išvykusiiš Lietuvos, iš naujos gyvenamosios vietos valstybės persikelia gyventi į dar kitą valstybę irpastarosios valstybės tarnybos renka informaciją apie šią šeimą; arba užsienio valstybės tarnybos,rinkusios Lietuvos institucijų turimą informaciją ir nusprendusios vaiką grąžinti į šeimą, po kuriolaiko vėl paima vaiką iš šeimos ir Lietuvoje ieško artimųjų giminaičių, galinčių juos globoti ir pan.).157

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXIV. 2. 2. Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimas į LietuvosRespublikąVadovaujantis 2004 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1655, Tarnyba įgaliota vykdyti užsienio valstybėse be tėvų globos likusių vaikų, turinčių LietuvosRespublikos pilietybę arba kurių tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra Lietuvos Respublikospiliečiai, parvežimo į Lietuvą funkciją.2011 m. buvo organizuotas 1 komisijos, sprendžiančios dėl valstybėje likusio be tėvų globosvaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jo lydėjimo klausimus, posėdis (2010 m. buvo organizuoti3 posėdžiai). Komisija sprendė klausimą dėl vienos nepilnametės Lietuvos Respublikos pilietėsgrįžimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą kelionės išlaidų apmokėjimo ir priėmė sprendimą išlaidųnedengti. Šis sprendimas buvo pagrįstas aplinkybe, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimu šiainepilnametei jau buvo nustatyta globa. Grąžinant šią nepilnametę iš Jungtinės Karalystės, ją lydėjoglobėja, o kelionės išlaidas padengė šios valstybės kompetentinga institucija.Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba taip pat gavo 12 prašymų (1 – iš Suomijos, 2 – išPrancūzijos, 4 – iš Ispanijos, 1 – iš Vokietijos, 4 – iš Nyderlandų Karalystės) tarpininkautiorganizuojant užsienio valstybėse nusikalstamas veikas padariusių nepilnamečių LietuvosRespublikos piliečių grąžinimą į Lietuvą. Šių užsienio valstybėse sulaikytų nepilnamečių amžiausvidurkis yra 16–17 metų. Lyginant su 2010 m., nusikalstamas veikas užsienio valstybėjeįvykdžiusių nepilnamečių skaičius išliko panašus (2010 m. buvo gauta 11 prašymų), didžiojidauguma jų sulaikyti už vagystes.Taip pat Tarnyba nagrinėjo 8 prašymus (2 – iš Ispanijos, 1 – iš Belgijos, 1 – iš Švedijos, 3 –iš Lenkijos, 1 – iš Italijos) tarpininkauti į netoleruotiną situaciją patekusių Lietuvos Respublikospiliečių šeimų ir (ar) jų nepilnamečių vaikų grįžimą į Lietuvą. Šie atvejai buvo susiję susituacijomis, kuomet iš namų pabėgę nepilnamečiai Lietuvoje pateko į netoleruotiną situacijąužsienio valstybėse ir buvo apgyvendinti nepilnamečių centruose, taip pat su atvejais, kai tėvas armotina, su kurio nepilnametis gyveno užsienio valstybėje, buvo sulaikytas bei situacijomis, kuometsu nepilnamečiais vaikais gyventi į užsienį išvykusiems tėvams nepavyko įsitvirtinti toje valstybėjeir jie kreipėsi pagalbos padedant jiems grįžti į Lietuvą. Pastebėtina, kad dauguma iš minėtųpranešimų Tarnyboje buvo gauti iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsieniovalstybėse.Kadangi visi šie nepilnamečiai (sulaikyti padarę nusikalstamas veikas arba patekę įnetoleruotiną situaciją) nebuvo netekę tėvų globos, jų parvežimas nepateko į Užsienio valstybėselikusių be tėvų globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklių reguliavimo sritį, todėl158

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaTarnyba neskyrė lėšų iš savo biudžeto jų parvežimui į Lietuvą organizuoti. Šiais atvejais Tarnybatarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų tėvams bei VTAS bendraujant su užsienio valstybiųkompetentingomis institucijomis ir organizuojant šių nepilnamečių grįžimą į Lietuvą.XIV. 2. 3. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiemsLietuvos Respublikoje2011 m. buvo gauti 29 pranešimai dėl 35 vaikų, esančių Lietuvoje, kurių atžvilgiu buvoreikalinga taikyti tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones.52 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos RespublikojeValstybė, su kuriasusijusi vaikoapsaugaAirijaBaltarusijaItalijaLenkijaJungtinėKaralystėAzerbaidžianoRespublikaRusijosFederacijaVokietijaLatvijaPortugalijaPrancūzijaRumunijaSuomijaIŠ VISO2011m. sausio 1 d.likę nebaigtiišnagrinėtipranešimaiVaikųskaičius2011metais gautipranešimai1 1 - - 5 1 - 2 1 - - - - 112 3 - - 8 1 - 8 1 - - - - 172 1 1 1 9 - 2 7 1 2 1 1 1 29VaikųamžiusVaikųskaičiusIŠ VISO 2011metais nagrinėtapranešimų0-3 - - - - 3 - - 1 1 - 1 - - 64-6 - - - - 1 - - 2 - 4 - - - 77-9 1 - - - 2 - - 1 - - - - - 410-14 1 - 1 - 1 - - 3 - - - 1 1 815-17 - 2 - 1 2 - 2 2 - - - - 1 102 2 1 1 9 - 2 9 1 4 1 1 2 353 2 1 1 14 1 2 9 2 2 1 1 1 40Kaip matyti iš 52 lentelės, ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2009 m. ir 2010 m, Tarnybojegautų pranešimų dėl Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautinesapsaugos priemones, skaičius išaugo (2009 m. buvo gauta 22 pranešimai, 2010 m. – 19).Daugiausia pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams, esantiemsLietuvoje, kaip ir praėjusiais metais, buvo susiję su Jungtine Karalyste (9), o pranešimų, susijusiųsu Vokietija, skaičius išaugo tris kartus (2011 m. – 7, 2010 m. – 2 pranešimai).159

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita67 paveikslas detaliau iliustruoja 2009–2011 m. gautų pranešimų dėl Lietuvos Respublikojeesančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, pasiskirstymąpagal valstybes.SuomijaRumunijaPrancūzijaPortugalijaLenkijaRusijos FederacijaEstijaVokietijaItalijaLatvijaJungtinė KaralystėJAVIspanijaŠvedijaAzerbaidžiano RespublikaBaltarusijaAirija2009 m. 2010 m. 2011 m.0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Prašymai67 pav. 2009–2011 m. gauti pranešimai dėl Lietuvos Respublikoje esančių vaikų, kuriems reikalingostarptautinės apsaugos priemonėsKaip matyti iš pateikiamos informacijos, ataskaitiniu laikotarpiu dvigubai išaugo valstybių,su kuriomis Tarnyba bendradarbiavo sprendžiant tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemoniųtaikymo vaikams, esantiems Lietuvoje, taikymo klausimą (2011 m. pranešimai buvo susiję sutokiomis naujomis valstybėmis, kaip Suomija, Rumunija, Prancūzija, Portugalija, Lenkija, Italija).2011 m. daugiausia pranešimų buvo gauta dėl 15–17 m. amžiaus vaikų (10) ir 10–14 m.amžiaus vaikų (8). Pastebėtina, kad daugiausia pranešimų dėl 15–17 m. amžiaus grupės vaikų buvosusiję su atvejais, kai Tarnyba gavo prašymus surinkti informaciją apie vaiką, jo gyvenimo iršeimos aplinkos sąlygas Lietuvoje (6 vaikai). Kiti pranešimai susiję su atvejais, kai buvo siekiamaišsiaiškinti užsienyje gyvenančių tėvų ketinimus vaikų atžvilgiu (2 vaikai), užsienio valstybėskompetentinga institucija informuojama apie taikytas vaiko teisių apsaugos priemones (1 vaikas)bei taikomos kitos vaiko teisių apsaugos priemonės (1 vaikas).Iš visų 29 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:- 9 prašymai surinkti informaciją apie vaiką, jo gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygasLietuvoje (daugeliu atvejų prašymai buvo susiję su situacijomis, kai šeimos su nepilnamečiais160

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitavaikais grįžta gyventi į Lietuvą, o užsienio valstybių socialinės institucijos kreipiasi į Tarnybą suprašymu tarpininkauti patikrinant, ar nepilnamečiai saugiai grįžo ir jais tinkamai rūpinamasi);- 8 prašymai tarpininkauti surenkant informaciją apie vaiko tėvus, gyvenančius užsieniovalstybėse, bei jų ketinimus vaikų atžvilgiu bei galimybes jais pasirūpinti (dažniausiai tokiopobūdžio prašymai susiję su atvejais, kai Lietuvoje sprendžiamas klausimas dėl tolesnės vaikoglobos ir (ar) tėvų valdžios apribojimo arba apribojimo panaikinimo ir pan.);- 3 prašymai dėl įkurdinimo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnį;- 3 prašymai surinkti užsienio valstybės socialinių institucijų turimą informaciją apie šeimosgyvenimo laikotarpį toje užsienio valstybėje;- 1 prašymas tarpininkauti patikrinant nepilnamečių, gyvenančių globėjos šeimoje Lietuvoje,situaciją ir gyvenimo sąlygas;- 5 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su kitų tarptautinių apsaugos priemonių taikymu.Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba iš gautų 29 pranešimų išnagrinėjo 20 pranešimų, 23pranešimai nagrinėjami.XIV. 2. 4. Vaikų, užsienio valstybių piliečių, globa Lietuvoje ir vaikų, LietuvosRespublikos piliečių, globa užsienyjeVTAS duomenimis, 2011 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 7 vaikams, turintiemsužsienio valstybių pilietybę. Iš viso 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojama 22 vaikai,užsienio valstybių piliečiai.53 lentelėje pateikiami 2008, 2009 ir 2010 metų duomenys apie Lietuvoje globojamusvaikus, užsienio valstybių piliečius, pagal globos vietą (šeima, institucija) ir globos rūšį (laikinoji,nuolatinė).53 lentelė. Lietuvoje globojami vaikai, turintys užsienio valstybių pilietybę2009 metai 2010 metai 2011 metaiNustatyta globa (rūpyba)Per metusgruodžio 31Per metusgruodžio 31Per metusgruodžio 31Šeimoje 5 15 - 14 3 16Nustatyta laikinoji globa4 10 - 8 3 6(rūpyba)Pagal lytį: berniukai 2 - - - 1 -mergaitės 2 - - - 2 -iš jų: 0–3 m. - - - - -4–6 m. - - - - 2 -7–9 m. - - - - -161

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita10–14 m. 3 - - - -15–17 m. 1 - - - 1 -Nustatyta nuolatinė globa1 5 6 - 10(rūpyba)Pagal lytį: berniukai - - - - - -mergaitės 1 - - - - -iš jų: 0–3 m. - - - - - -4–6 m. - - - - - -7–9 m. 1 - - - - -10–14 m. - - - - - -15–17 m. - - - - - -Institucijoje 12 10 8 16 4 6Nustatyta laikinoji globa12 9 8 16 4 6(rūpyba)Pagal lytį: berniukai 4 - 6 - 1 -mergaitės 8 - 2 - 3 -iš jų: 0–3 m. - - - - - -4–6 m. 1 - - - 2 -7–9 m. 6 - - - - -10–14 m. 2 - 1 - 1 -15–17 m. 3 - 7 1 -Nustatyta nuolatinė globa- 1 - - - -(rūpyba)Pagal lytį: berniukai - - - - - -mergaitės - - - - - -iš jų: 0–3 m. - - - - - -4–6 m. - - - - - -7–9 m. - - - - - -10–14 m. - - - - - -15–17 m. - - - - - -Kaip matyti iš 53 lentelės, ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. duomenimis, globų,nustatytų vaikams, turintiems užsienio valstybės pilietybę, skaičius išliko panašus (2010 m. buvonustatytos 8 globos). Bendras globojamų nepilnamečių užsienio piliečių skaičius 2011 m. gruodžio31 d. taip pat buvo panašus kaip ir ankstesniais metais (2011 m. – 22, 2010 m. – 30, 2009 m. – 25,2008 m. – 20). Tačiau pastebėtina, kad, lyginant su 2010 m., kuomet visais atvejais nepilnamečiamsužsienio piliečiams globa Lietuvoje buvo nustatyta institucijoje, ataskaitiniu laikotarpiu trimisatvejais iš septynių globa buvo nustatyta šeimoje. Analizuojant 53 lentelės duomenis taip patpastebėtina tendencija, kad institucijose yra nustatomos tik laikinosios globos, tuo tarpu nuolatinėsglobos nustatymo atvejų šeimoje skaičius didesnis nei laikinųjų. Daugeliu atvejų bylos dėl globosLietuvoje nustatymo nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams būna susijusios su nelydimaisnepilnamečiais užsieniečiais bei atvejais, kai Lietuvoje gyvenantys asmenys globoja nepilnametįgiminaitį.Taip pat pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu VTAS nustačius laikinąją globąnepilnametei Rusijos Federacijos pilietei, Tarnyba tarpininkavo kreipiantis į kompetentingas162

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaRusijos Federacijos institucijas pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties„Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 36straipsnio 2 dalį, įpareigojančią nedelsiant pranešti nepilnamečio pilietybės valstybei apie Lietuvojeatliktus veiksmus šios nepilnametės globos atžvilgiu.XIV. 2. 5. Probleminiai aspektai1. Bendradarbiavimas su valstybių narių centrinėmis institucijomis sprendžiantklausimą dėl nepilnamečio įkurdinimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003.Pastebėtina, kad pastaraisiais metais daugėja prašymų, susijusių su atvejais, kuomet svarstomasklausimas dėl nepilnamečio globos nustatymo, kai jo (jos) būsimasis globėjas ir pats nepilnametisgyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šią galimybę numato Tarybos reglamento(EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnis, nustatantis, kad jurisdikciją turintis teismas gali svarstytinepilnamečio įkurdinimą į šeimą ar globos instituciją ir tas įkurdinimas turi vykti kitoje valstybėjenarėje. 2011 m. iš viso buvo nagrinėti 6 prašymai dėl įkurdinimo (po 3 į užsienį ir Lietuvą). Visi šieatvejai buvo susiję su situacijomis, kai be tėvų globos likusio nepilnamečio Lietuvos Respublikosarba užsienio valstybės piliečio artimieji giminaičiai gyvena kitoje valstybėje ir nėra kitų asmenų,galinčių pasirūpinti nepilnamečiu jo gyvenamosios vietos valstybėje. Kadangi Tarybos reglamento(EB) 2201/2003 56 straipsnis numato pareigą gauti valstybės, kurioje svarstomas įkurdinimas,sutikimą, tokių atvejų sprendimas vyksta bendradarbiaujant valstybių narių centrinėmsinstitucijoms. Pagrindinė su šiuo bendradarbiavimu susijusi problema yra proceso trukmė, neskiekvienos valstybės nacionalinė teisė skirtingai reglamentuoja sutikimo davimo procedūrą beinumato skirtingus reikalavimus pateiktiniems dokumentams. Ataskaitiniu laikotarpiu įvykoįkurdinimas iš Lietuvos į Prancūziją bei iš Latvijos į Lietuvą. Kitų keturių prašymų nagrinėjimasdar tęsiasi.2. Globėjų (rūpintojų) išvykimas gyventi į užsienį. Ataskaitiniu laikotarpiu išlikoproblema dėl gyventi į užsienį kartu su globojamais (rūpinamais) vaikais išvykstančių globėjų(rūpintojų) ir VTAS teisės aktuose numatytos pareigos vykdyti globos priežiūrą (2011 m. Tarnybagavo 8 prašymus patikrinti užsienyje kartu su globėjais gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygas).Tarnyba, vykdydama tokio pobūdžio prašymus, susiduria su problema, kad daugelyje užsieniovalstybių laikoma, kad globėjas įgyvendina tėvų teises ir pareigas globotinio atžvilgiu ir nėranumatyta globos priežiūros mechanizmų, todėl jo nagrinėjimas trunka gana ilgai.3. Atvejai, kuomet tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, su kuria susijusi byla dėltarptautinio vaikų teisių apsaugos priemonių taikymo, nėra tarptautinio teisinio reguliavimo.163

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAtsižvelgiant į tai, kad tarp Lietuvos ir Norvegijos nėra jokio tarptautinio ar tarpvalstybinio teisinioreglamentavimo, reglamentuojančio vaiko teisių apsaugos klausimų sprendimą, 2011 m. Tarnybos,SADM bei Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijoje atstovai Osle dalyvavo dvišaliamepasitarime su Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinio integravimo ministerijos atstovais. Pasitarimometu buvo aptarti klausimai dėl Lietuvos ir Norvegijos kompetentingų institucijų bendradarbiavimosprendžiant vaiko teisių apsaugos atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad dvišalio bendradarbiavimo suNorvegija klausimas kol kas sprendžiamas, tačiau atsiranda vis naujų atvejų, susijusių su šiavalstybe, pereinamuoju laikotarpiu Tarnyba ketina naujus atvejus spręsti diplomatiniu keliu, t. y.kreipdamasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.Išvados ir pasiūlymai1. Per 2011 metus Tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikųgrobimo civilinių aspektų, gavo 22 prašymų dėl 25 vaikų, neteisėtai išvežtų į užsieniovalstybes, grąžinimo į Lietuvos Respubliką, 4 prašymus dėl 4 vaikų, neteisėtai įvežtų įLietuvą.2. Per 2011 metus Tarnyba gavo 3 prašymus dėl teisės matytis su vaiku pagal minėtą 1980 m.Hagos konvenciją dėl 4 vaikų, esančių užsienyje ir vieną prašymą dėl teisės bendrauti suvaiku, kai vaikas yra Lietuvoje.3. Taikus tėvų susitarimas tiek dėl vaiko gyvenimo užsienyje, tiek dėl bendravimo tvarkos suLietuvoje liekančiu tėvu (motina) visada yra geriausias būdas siekiant užtikrinti vaikointeresus ir vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais.4. 2011 metais Tarnyba gavo ir nagrinėjo 106 pranešimus dėl 148 vaikų, esančių užsieniovalstybėse, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės.5. 2011 metais Tarnyba gavo ir nagrinėjo 29 pranešimus dėl 35 Lietuvos Respublikoje esančiųvaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones.6. 2011 metais buvo suorganizuotas 1 komisijos, sprendžiančios dėl užsienio valstybėse likusiųbe tėvų globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų lydėjimo klausimus, posėdis,kurio metu buvo nuspręsta nedengti 1 nepilnametės grįžimo iš Jungtinės Karalystės įLietuvą kelionės išlaidų.7. 2011 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 7 vaikams, turintiems užsienio valstybiųpilietybę. Iš viso 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojami 22 vaikai, užsieniovalstybių piliečiai.164

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita8. Siūlytina toliau bendradarbiauti su kompetentingomis Norvegijos ir Lietuvos institucijomissiekiant pasirašyti tarpžinybinį ar vyriausybinį susitarimą tarp Lietuvos ir Norvegijosvalstybių, kuriame būtų įtvirtintas bendradarbiavimo mechanizmas asmens, turto apsaugos,globos, teisinių santykių su tėvais ir kitų klausimų, susijusių su Lietuva ir Norvegija,klausimais, bei nustatytos už tai atsakingos institucijos.XV. BENDRADARBIAVIMASNors apie bendradarbiavimo tobulinimą vaiko teisių apsaugos srityje kalbama nuolat, tačiautai išlieka viena svarbiausių problemų ne tik operatyviai priimant sprendimą dėl vaiko paėmimo iššeimos, sprendžiant paslaugų organizavimo problemas socialinės rizikos šeimai ir vaikui, bet irvykdant tėvų globos netekusio vaiko globos priežiūrą, atstovaujant vaikui teisminiuose procesuosear priimant sprendimus dėl galimo įvaikinti vaiko bendravimo su tėvais ar kitais artimaisiais.Tarnyba, siekdama skatinti ir tobulinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ataskaitiniulaikotarpiu organizavo ar pati dalyvavo ne viename tarpinstituciniame pasitarime, kurių metu buvosprendžiami vaikų globos, svečiavimosi klausimai, VTAS bendradarbiavimo su kitomisinstitucijomis (policija, prokuratūra, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigomis) klausimai. Taip patTarnyba nuolat skatino ir palaikė VTAS tarpusavio bendradarbiavimą bei VTAS bendradarbiavimąsu VGN, GIMK specialistais, kad būtų dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais, kartusprendžiamos visose savivaldybėse galinčios iškilti vaiko teisių apsaugos problemos artinkamiausios alternatyvios priežiūros, t. y. globėjų ar įtėvių šeimos paieškos, parengimo irparinkimo klausimai.Taip pat Tarnyba, kaip ir ankstesniais metais, aktyviai bendradarbiavo su užsienio šaliųcentrinėmis institucijomis, Tarptautine socialine tarnyba ir kitomis organizacijomis, siekdamaužtikrinti efektyvią vaiko teisių apsaugą tais atvejais, kada reikalinga taikyti tarptautines vaikoteisių apsaugos priemones.XV. 1.Tarnybos ir VGN bendradarbiavimasSiekiant tinkamai užtikrinti į VGN patekusio vaiko, likusio be tėvų globos, interesus, privalobendradarbiauti visos su vaiku susijusios institucijos: VTAS, VGN, socialiniai darbuotojai,dirbantys su rizikos šeimomis, ir pedagogai. Kaip rodo pastarųjų metų praktika, ne visais atvejaisįvardintos institucijos atskiras vaiko problemas sprendžia tinkamai, ne visada pakankamai165

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitadalijamasi tarpusavyje turima informacija apie vaiką, todėl darbas tampa neefektyvus, o teikiamospaslaugos vaikui nepakankamai profesionalios ir kokybiškos.Analizuojant 2011 metų Tarnybos ir VGN tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įžvelgiamoskelios, tačiau labai svarbios, darbo sritys, kuriose minėtų institucijų bendradarbiavimasnepakankamas:• svečiavimosi organizavimasPastaruoju metu Tarnyba vis dažniau susiduria su atvejais, kai vaikų teisių apsaugos srityjedirbančios institucijos netinkamai organizuoja vaikų, gyvenančių VGN, svečiavimąsi šeimose.Ypatingą rūpestį kelia tie atvejai, kuomet globos namų auklėtiniai svečiuojasi užsieniečių šeimose.Atkreiptinas dėmesys, kad statistinė informacija, susijusi su globos namuose gyvenančiųnepilnamečių svečiavimusi užsieniečių šeimose, nėra kaupiama ir sisteminama. Todėl Tarnyba,siekdama išsiaiškinti, ar vaikų globos įstaigose augantys vaikai svečiuojasi užsieniečių šeimose,kaip globotiniai rengiami svečiavimuisi, kaip parenkamos šeimos ir užtikrinamas minėtų vaikųsaugumas jiems būnant tose šeimose, 2010 m. spalio mėnesį organizavo vaikų globos namųapklausą. Minėtoje apklausoje dalyvavo 64 VGN, 14 iš jų nurodė, kad dalyvauja svečiavimosiprogramose, o 50 – kad svečiavimosi nevykdo.Atlikus apklausą, paaiškėjo organizacijos, su kuriomis bendradarbiauja VGN, vykdydamisvečiavimąsi:- Italijos nevyriausybinė organizacija „II Songo di Arūnas“,- Italijos savanorių organizacija „Nuovo Cielo Onlus“,- Gardino ir Vilniaus Bičiulių draugija „Širdis vaikams“,- Draugija „Wspolnova Polska“ Torunės miesto Kujavijos–Pamario skyrius,- Vokietijos organizacija „Stentaler – Kinder Litauen“,- Prancūzijos organizacija „Asociacija Anne Durand“.- Lenkijos Makov Mazovietcki m. organizacija „O usmiech dzietska“,- Italijos organizacija „Associzione Adozioni Alfabeto Onlus“,- Italijos savanorių organizacija „Puer“,- Danijos nepelno siekiantis fondas „The Diamons Fund“.Daugiausiai problemų kyla dėl VGN administracijų veiksmų, kurios savo globotiniųsvečiavimąsi vykdo bendradarbiaudamos su Italijos savanorių organizacija „Puer“. Svarbupastebėti, kad su minėta Italijos savanorių organizacija bendradarbiauja 5 vaikų globos institucijos –Vilniaus Minties, Vilniaus Antakalnio, Ukmergės bei Švenčionėlių vaikų globos namai.Apibendrinant Tarnybos turimą informaciją dėl vykdomo svečiavimosi organizavimo,galima išskirti keletą svarbiausių vaiko teisių pažeidimų:166

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita1. Globos namuose apie globotinių svečiavimąsi užsienio piliečių šeimose kalbama mažai,neretai niekas nepaiso vaikų nuomonės dėl išvykimo, vaikai išvykimui nėra ruošiami, neretaivaikas ar šeimynos auklėtoja apie išvykimą sužino iš vakaro. Svarbu pastebėti, kad mažesniejivaikai visiškai nesuvokia svečiavimosi užsieniečių šeimose tikslo, dažnai, sugrįžę iš šeimų, vadinatėčiu ir mama.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba ne kartą VGN administracijas yra informavusi, kadsvečiavimosi programose gali dalyvauti tik vyresnio amžiaus vaikai. Atsižvelgiant į vaiko amžiaustarpsnių psichologijos aspektus, svečiuotis rekomenduojama ne jaunesnio nei 7–10 metų amžiausvaikams. Šio amžiaus tarpsnio vaikai jau geba adekvačiai įvertinti situaciją bei suprasti, kadpabuvimas šeimoje bus tik laikinas, o šeimos ir vaiko santykis paremtas draugiškumo principu.Nepaisant visų Tarnybos rekomendacijų, kai kurių VGN ugdytiniai svečiavimosi programosedalyvavo turėdami vos 2 metus.3. Analizuojant konkrečius atvejus pastebėta, kad organizuojant vaikų svečiavimąsi užsieniopiliečių šeimose neužtikrinamas vaikų psichinis ir fizinis saugumas. Tokios išvados darytinosatsižvelgiant į kai kurių VGN personalo suteiktą informaciją.4. Vienų VGN praktikoje yra atvejis, kuomet globotinis, svečiavęsis užsienio piliečiųšeimoje, nesugrįžo į Lietuvą. Jis šiuo metu gyvena šeimoje, kurioje svečiavosi. Atkreiptinasdėmesys, kad šiuo atveju minėta institucija nevykdo savo pagrindinių funkcijų ir neužtikrinatinkamo saugumo savo globotiniui.5. Nemažiau svarbu pastebėti, kad neretai nėra aiškių VGN ir organizacijų, vykdančiųsvečiavimosi programas, vykdomų programos tikslų: kokiu tikslu vaikai vyksta į šalį, kokiosšeimos dalyvauja savanoriškoje veikloje, kokie minėtų šeimų tikslai, kas užtikrina ir garantuojavaikų saugumą jiems svečiuojantis šeimose.6. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių organizacijų vykdoma veikla, susijusi su vaikųglobos namų globotinių svečiavimusi užsienio piliečių šeimose, yra visiškai nevaldomas procesas.Kaip mini įstaigų socialiniai darbuotojai, užsieniečiai nuolat skambina į globos namus, atvyksta irbendrauja su globotiniais. Svarbu pastebėti, kad įstaigose dažnai nėra nė vieno darbuotojo, kurismokėtų vieną ar kitą užsienio kalbą, todėl darbuotojai nelabai gali paaiškinti, apie ką vaikai iršeimos kalbasi. Darbuotojų teigimu, pasitaiko, kad italai atvyksta į globos namus pas konkrečiusvaikus. Italijos piliečių apsilankymo tikslas tokiais atvejais yra nežinomas. Atkreiptinas dėmesys,kad minėtos situacijos žaloja vaikus, kurie puoselėja įvairias viltis užsieniečių šeimų atžvilgiu.Neretai vaikams, pakeitusiems nuomonę dėl įvaikinimo Tarnybos pasiūlytoje šeimoje, svečiuotisjuos paimančios šeimos namai ir lieka tik kaip vieta, kurioje svečiuojamasi. Tokie vaikai lieka irtoliau gyventi globos namuose.167

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaAtkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba, nustačiusi vaikų globos namų pažeidimus, kreipėsi įVGN administracijas ir steigėjus, prašydama įvertinti esamą padėtį ir imtis visų reikiamųpriemonių, užtikrinančių ten gyvenančių vaikų interesus.Siekiant užkirsti kelią besiformuojančiai netinkamai svečiavimosi praktikai, Tarnybaparengė ir pateikė SADM derinti projektą dėl svečiavimosi tvarkos teisinio reglamentavimo. 2011-12-28 SADM įsakymu Nr. A1-559 buvo patvirtintas institucijose globojamo (rūpinamo) vaikoišleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).Tvarkos aprašas įtvirtina tokias naujoves:1. nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinaisvečiuotis patikrinimo atlikimo tvarką, įskaitant ir biologinius tėvus;2. nuolat užsienio valstybėje gyvenančio fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinaisvečiuotis patikrinimo atlikimo tvarką;3. juridinio asmens leidimo vykdyti globojamų (rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi užsieniovalstybėje programos Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką.• vaikų, gyvenančių VGN, ruošimas įvaikinimui.Labai svarbi įvaikinimo proceso sudedamoji dalis – galimo įvaikinti vaiko ir pageidaujančiosįvaikinti šeimos tinkamas parengimas įvaikinimui. Jis padeda užtikrinti įvaikinimo sėkmę irsumažina nesėkmingo įvaikinimo riziką.Įvaikinimas vaikui neretai sukelia didelį nežinomybės, nerimo, nesaugumo jausmą, nes tai yralabai svarbus gyvenimo pokytis. Tarptautinis įvaikinimas dažnai kupinas dar didesnės nežinios.VGN gyvenantys vaikai turi daug negatyvios patirties iš praeities, kuri jiems trukdė įgyti sveikaiasmenybės raidai būtiną saugumo jausmą. Paruošimas tarptautiniam įvaikinimui reikalingas tam,kad kuo labiau būtų sumažintas šis nesaugumas permainų laikotarpiu. Tinkamas vaiko paruošimasįvaikinimui užima mažiau laiko nei jo reikėtų taisant netinkamo paruošimo ar nesėkmingoįvaikinimo pasekmes vaikui.Pastaruoju metu, organizuojant tėvų globos netekusių vaikų įvaikinimą, vis dažniau iškylaproblemų, susijusių su vaiko parengimu įvaikinimui. 2011 metais buvo nutrauktos 5 tarptautinioįvaikinimo procedūros dėl 8 vaikų, nes vaikai, įsibėgėjus įvaikinimo procesui, pradėjo keistinuomonę dėl įvaikinimo, reikšti įvairias baimes, prisirišimą prie supančios aplinkos ar pan.Įvaikinimui neparengtas vaikas yra nepajėgus užmegzti emocinio ryšio su būsimąja įtėvių šeima,kas sąlygoja nesėkmingą įvaikinimo proceso baigtį.Svarbu pastebėti, kad globos namuose augantis vaikas įvaikinimui turi būti pradedamasruošti tuomet, kai jo biologiniams tėvams teismo sprendimu neterminuotai apribojama tėvųvaldžia, o vaikui nustatoma nuolatinė globa. Šį momentą galima laikyti atskaitos tašku, kuomet su168

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitavaiku reikėtų pradėti kalbėtis apie alternatyvas jo biologinei šeimai bei kartu kurti vaiko gyvenimoscenarijų. Kiekvienas vaikas turi dalyvauti jo įvaikinimo procese. Priklausomai nuo vaiko amžiaus,sveikatos ir išgyvenimų, vaikui turi būti sudarytos sąlygos ne tik suvokti savo praeitį, bet irapmąstyti ateitį.Vaiko rengimą įvaikinimui galima suskirstyti į kelis etapus: pokalbis su vaiku (vaikoinformavimas, vaiko lūkesčių išaiškinimas), vaiko supažindinimas su nauja šeima, vaikosusitikimas su konkrečia šeima ir vaiko išvykimas iš globos namų.Svarbu pastebėti, kad vaiko paruošimas įvaikinimui kiekvienuose globos namuose būtųorganizuojamas bendrais principais ir laikantis bendrų susitarimų. Tarnyba, įžvelgdamanepakankamą šio proceso organizavimą, 2011 metais inicijavo mokymų šia tema programossukūrimą bei organizavo specialistų mokymus. 2012 metais planuojama organizuoti bendrus VGNsuburtų specialistų komandų mokymus, siekiant darbuotojus parengti tinkamam darbui – ruoštivaikus įvaikinimui ar globai šeimoje.• VGN specialistų mokymaiVGN specialistų kvalifikacijos tobulinimas rengtas vykdant Lietuvos RespublikosVyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193 patvirtintos Vaiko globos (rūpybos) sistemosreorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų plano 4.2. priemonę,,organizuoti vaikų globos institucijų suburtų specialistų komandų kvalifikacijos tobulinimomokymą, teikiant kompleksinę pagalbą tėvų globs netekusiems vaikams vaikų globos įstaigose,siekiant vaiką parengti globai (rūpybai) šeimoje, šeimynoje ar įvaikinimui.Siekiant kokybiškai organizuoti būsimų globėjų (rūpintojų), įtėvių ir tėvų globos netekusiųvaikų susipažinimą, tam ruošti būtina ir globos namuose augančius vaikus. Dauguma globosnamuose gyvenančių vaikų turi neigiamą praeities patirtį, yra išgyvenę palikimo, nesaugumojausmus, neturi suformuoto teigiamo šeimos modelio, todėl nesugeba adekvačiai vertintialternatyvių galimybių augti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimose.Šių mokymų tikslas – parengti atrinktas 5 globos namų specialistų suburtas komandaspagal paruoštą programą profesionaliam darbui ruošiant vaikus globai ar įvaikinimui bei paruoštišias komandas darbui bei žinių perdavimui kitiems vaikų globos namų darbuotojams.Mokymai organizuoti 2011 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Mokymų metu analizuotos šiostemos: vaiko amžiaus tarpsnių psichologija, prieraišumo ryšių kūrimas, vaikų psichologinių krizių irtraumų psichologija, įvaikinimas ir globa skirtingais amžiaus tarpsniais, vaiko gyvenimo istorija,individualaus darbo su vaiku metodai, vaiko nerimo šaltiniai, vaiko ateities perspektyva,susipažinimas su nauja šeima, specialiųjų poreikių ir emocinių problemų turinčių vaikų parengimas169

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaglobai ir įvaikinimui, vaiko parengimas išvykimui iš globos namų, komandinio darbo įgūdžiai.Mokymų programos turinyje išskiriami 3 pagrindiniai vaiko ruošimo perėjimui į naują šeimą etapai:1. Visiems vaikams, patekusiems į VGN ir išgyvenantiems netektį, svarbiausias darbas, kurįturi atlikti vaikų globos namų darbuotojai, yra vaiko saugumo užtikrinimas, informacijossuteikimas, krizės įveikimas bei kontaktinio asmens vaikui paskyrimas. Siekiant šių tikslų, kartu suvaiku kuriama jo Gyvenimo knyga, t. y. vaiko gyvenimo istorija.2. Įvertinus vaiko galimybę grįžti į biologinę šeimą bei jo gebėjimus įveikiant netektį irprisitaikant gyventi institucijoje, pradedama svarstyti nepilnamečio įvaikinimo ar globos galimybė,kuri prasideda nuo vaiko lūkesčių identifikavimo bei globos ar įvaikinimo idėjos pristatymo.3. Įvertinus situaciją dėl vaiko pasirengimo perėjimui į kitą šeimą, vaikas supažindinamas sunauja šeima ir, sėkmingai vystantis naujam vaiko ir šeimos ryšiui, nepilnametis ruošiamasatsisveikinimo procesui bei numatoma ryšių palaikymui po persikėlimo.Mokymų metu parengtos 5 specialistų komandos (vieną komandą sudarė VGN darbuotojas,psichologas ir socialinis darbuotojas) iš 5 Lietuvos savivaldybių:• Vilniaus m. (Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai, Vilniaus „Šaltinio“pagrindinė mokykla, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir VšĮ „Pagalbospaaugliams iniciatyva“);• Kauno m. (Vaikų globos namai „Atžalynas“, Kauno „Paparčio“ pagrindinė mokykla irKauno miesto socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnyba);• Utenos m. (Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras ir Utenos kolegija);• Telšių m. (Telšių vaikų globos namai, Telšių „Atžalyno“ vidurinė mokykla ir VšĮ„Soneima“);• Panevėžio m. (Panevėžio m. laikinieji vaikų globos namai, VšĮ Panevėžio ligoninėsvaikų vystymosi sutrikimų intensyvios reabilitacijos tarnyba ir Panevėžio rajono pedagoginėpsichologinė tarnyba).Parengtos 5 specialistų komandos 2012–2013 m., gavus valstybinį finansavimą, organizuosVGN suburtų darbuotojų mokymus vaikų paruošimo globai šeimoje ir įvaikinimui klausimais.Planuojama, kad per metus viena specialistų komanda parengs vienos vaikų globos institucijosdarbuotojus.Mokymų turinį išdėstė bei praktines užduotis mokymų metu organizavo VLGN „Atsigręžkį vaikus“ specialistų komanda. Mokymų trukmė – 56 akademinės valandos (34 teorinės ir 22praktinės).170

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaXV. 2. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų kvalifikacijos tobulinimasNors 2011 metais (kaip ir 2009 m. bei 2010 m.) valstybės biudžete nebuvo skirta lėšųVTAS specialistų kvalifikacijos tobulinimui, Tarnyba ieškojo galimybių suteikti savivaldybiųspecialistams naujausią informaciją ir žinių, būtinų jų kokybiškai veiklai užtikrinti.Kaip ir kiekvienais metais, Tarnyba 2011 m. kovo 24 d., 31 d. ir balandžio 4 d. VTASspecialistams Kaišiadoryse, Rietave ir Utenoje organizavo seminarus-pasitarimus, kurių metupristatyti statistiniai 2010 metų duomenys apie vaikų globą ir įvaikinimą, socialinės rizikosšeimas, smurtą prieš vaikus ir VTAS atstovavimą vaikų interesams teismuose, Pagalbos vaikamslinijos veikla bei tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo aktualijos. Šių seminarųpasitarimųmetu VTAS specialistai dalijosi gerąja patirtimi, gilinosi į VTAS ir prokuratūrųbendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo problematiką ir aptarė kitus svarbius klausimus.Tarnyba, bendradarbiaudama su Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija(toliau – Asociacija), 2011 metų lapkričio mėnesį organizavo mokymus VTAS specialistamsapie LR CPK nuostatų taikymą praktikoje ir mediaciją.Įvertinus VTAS mokymų poreikį ir atsižvelgiant į jų pageidavimus, ataskaitiniulaikotarpiu Tarnyba, bendradarbiaudama su Asmens duomenų apsaugos inspekcija, organizavoseminarą VTAS specialistams apie Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų taikymąpraktikoje, o, bendradarbiaudama su Specialiųjų tyrimų tarnyba, – mokymus antikorupciniošvietimo tema.Iš viso 2011 m. Tarnybos organizuotuose mokymuose dalyvavo 454 darbuotojai.54 lentelė. VTAS specialistams organizuoti mokymaiEilės Mokymų tema, pavadinimas Mokymus vedusi Dalyviųnr.įstaiga, lektorius skaičius1. Pasitarimai-seminarai Kaišiadoryse, Rietave ir VVTAĮT 92Utenoje2. Mediacija Renata Mienkovska- 56Norkiene (MRU)3. Dėl naujai įsigaliojusių LR CPK nuostatų A. Driukas (Apeliacinio 56taikymo VTAS veiklojeteismo tesėjas)4. Dėl asmens duomenų apsaugą Asmens duomenų 64reglamentuojančių teisės aktų taikymo VTAS, apsaugos inspekcijosvykdantiems funkcijasspecialistai171

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita5. Seminaras antikorupcinio švietimo tema STT atstovas 556. Komandinio darbo svarba, kuriant tėvų globos SADM, ,,Atsigręžk į 131netekusio vaiko ateitįvaikus“, GIMKmokytojaiIš viso 454XV. 3. VTAS specialistų konsultavimas ir metodinė pagalbaTarnyba, įgyvendindama vieną jai priskirtų uždavinių – organizuoti VTAS specialistųkvalifikacijos tobulinimą, pagal kompetenciją koordinuoja VTAS darbą ir teikia jiems metodinęparamą vaiko teisių apsaugos praktinio įgyvendinimo klausimais.Svarbu paminėti, kad vaiko teisių apsaugos srityje retai kada pasitaiko vienareikšmiškasituacija, kuriai galima būtų pritaikyti konkrečią teisės normą ir imtis atitinkamų veiksmų, todėlir VTAS specialistai į Tarnybą dažniausiai kreipiasi tais atvejais, kai kyla ginčas dėl vaiko irreikia priimti geriausią vaikui sprendimą, o teisės aktai gali būti įvairiai interpretuojami. Neretaisudėtingi konkretūs atvejai operatyviai išnagrinėjami ir priimami geriausi vaikui sprendimai,geranoriškai bendradarbiaujant ir keičiantis informacija telefonu. Kai kuriais atvejais iškilusiomsproblemoms spręsti pasirenkama pasitarimo forma, kuriame diskutuoja kelių institucijų atstovai,tačiau vis dažniau siekiama iš VTAS gauti visą informaciją raštu. Paprastai tokiais atvejais apiesituaciją pateikiama medžiaga ne tik iš VTAS, bet ir VGN, seniūnijų, paslaugų centro ir ugdymoįstaigų. Vertinant visą turimą rašytinę informaciją, paprastai situacija ne tik išanalizuojama irVTAS pateikiama nuomonė dėl veiksmų, bet ir parengiamos rekomendacijos visoms susijusiomsįstaigoms ir institucijoms, kaip reikia veikti konkrečioje situacijoje, taip pat apibendrintosrekomendacijos pateikiamos kitiems VTAS, kad galėtų remtis savo veikloje besiformuojančiapraktika. Per 2011 metus parengtos ir VTAS išsiųstos 9 metodinės rekomendacijos ir Tarnybosnuomonės dėl teisės aktų taikymo.Pažymėtina, kad nuolat teikiamos skubios konsultacijos telefonu, siekiant padėti VTASspecialistams operatyviai spręsti sudėtingas situacijas, reikalauja ypatingo susikaupimo, greitosorientacijos ir gebėjimo modeliuoti situaciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tarnybosspecialistai, dirbantys įvaikinimo, teisinio atstovavimo ar tarptautinių vaiko teisių apsaugospriemonių taikymo srityje, kasdien suteikia vidutiniškai po 14–18 skirtingo pobūdžiokonsultacijų. Pastebėta, kad pastaruoju metu formuojasi praktika, kai savivaldybėje esantsudėtingai situacijai, VTAS siekia atsakomybę dėl sprendimų priėmimo dalytis su Tarnyba,vengia savarankiškai ieškoti argumentų vienai ar kitai nuomonei pagrįsti, o dažniausiai savo172

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitanuomonės, kokios vaiko teisių apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, siekiant išspręstikonkretaus vaiko klausimą, net nepateikia. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Tarnyba, teikdamarekomendacijas ar pareikšdama savo nuomonę, neriboja VTAS specialistų teisės priimtisprendimus savarankiškai, o tik pateikia jiems papildomus argumentus dėl vieno ar kitosprendimo priėmimo tikslingumo.Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba daugiausia klausimų išnagrinėjo ir VTAS pateikėnuomones dėl ginčų dėl vaikų, asmens duomenų teikimo, globos organizavimo, nepilnamečiųatsakomybės, vaiko iškeldinimo iš būsto, administracinės teisenos, informacijos apie be tėvųglobos likusį vaiką gavimo, socialinės rizikos šeimos, vaikų turtinių interesų, vidutinės irminimalios priežiūros vaikui ir kt.Taip pat Tarnyba labai glaudžiai bendradarbiauja su VTAS, spręsdama tarptautinių vaikoteisių apsaugos priemonių taikymo klausimus, pavyzdžiui, rinkdama informaciją apie vaikų, jųtėvų ar kitų giminaičių gyvenimą Lietuvoje ar kreipdamasi pagal VTAS pateiktus prašymus dėlinformacijos apie užsienyje esančius vaikus ir jų tėvus ar globėjus. Sprendžiant tarptautiniųvaiko teisių apsaugos priemonių taikymo klausimus, pastebima skirtinga šeimų tikrinimo beivertinimo Lietuvoje ir užsienyje praktika. Lietuvoje vis dar dažniau žiūrima į vaiko minimalius,būtinus poreikius ir jų tenkinimą šeimoje, o užsienyje didelis dėmesys kreipiamas ir į kitus vaikoporeikius (ugdymą, savarankiškumą, teigiamą savęs ir kitų asmenų suvokimą ir kt.) ir tėvųgalimybes šiuos poreikius tenkinti bei auklėti vaiką, atsižvelgiant į individualius jo gebėjimus.Tarnyba, spręsdama tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo klausimus,nuolat bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinėmis ir kitomis valdžios institucijomis,Tarptautine socialine tarnyba (ISS), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir LietuvosRespublikos teisingumo ministerija. Glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžiaefektyviau parinkti labiausiai vaiko interesus atitinkančias apsaugos priemones. 2011 m.Tarnyboje organizuotas tarpžinybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Policijos departamento prieLietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų,teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai. Susitikimo metu aptartos atvejų,susijusių su situacijomis, kuomet nežinoma nepilnamečių, kurių atžvilgiu gali reikėti taikytivaiko teisių apsaugos priemones, buvimo vieta užsienio valstybėje ar Lietuvoje, sprendimogalimybės. Vis dėlto dažnai, ypač tose situacijose, kai nėra aiškaus teisinio reglamentavimo,Tarnyba sprendimus dėl reikalingų taikyti vaiko teisių apsaugos priemonių turi priimtisavarankiškai be kitų Lietuvos kompetentingų institucijų pagalbos.2011 m. rugsėjo 7 d. Tarnyba kartu su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisarovaldyba ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija organizavo seminarą „Darbas su nelydimais173

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitavaikais užsieniečiais Lietuvoje ir Europos geroji patirtis. Aktualijos ir iššūkiai“. Jo metuvalstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai nustatė ir aptarė nelydimų vaikųsituaciją mūsų šalyje, kalbėjo, kaip skatinti atitinkamų įstaigų bendradarbiavimą, siekianttinkamai ir laiku reaguoti į tokių vaikų užsieniečių specifinius poreikius.2011 m. lapkričio 4 d.. Tarnyboje organizuotas tarpžinybinis pasitarimas, kuriamedalyvavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, LietuvosRespublikos užsienio reikalų, teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai.Susitikimo metu buvo aptartos atvejų, susijusių su situacijomis, kuomet nežinoma nepilnamečių,kurių atžvilgiu gali reikėti taikyti vaiko teisių apsaugos priemones, buvimo vieta užsieniovalstybėje ar Lietuvoje, sprendimo galimybės.Tarnyba, vykdydama jai priskirtas centrinės institucijos funkcijas pagal Hagos konvencijądėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, 2011 m. lapkričio 9–10dienomis organizavo tarptautinį seminarą Vilniuje „Be tėvų globos likusių vaikų perspektyvos.Tarptautinio įvaikinimo klausimai.“, kurio tikslas buvo pasidalyti gerąja patirtimi vystant vaikoteisių apsaugos sistemas šalyse. Seminare dalyvavo Latvijos, Estijos ir Gruzijos centriniųinstitucijų, taip pat Tarptautinės socialinės tarnybos (ISS) bei Hagos privatinės teisės Nuolatiniobiuro atstovai. Seminaro metu pabrėžta, kad nežiūrint didelio įtėvių, pageidaujančių įvaikintivaikus iš Rytų Europos šalių, skaičiaus, šios valstybės yra pajėgios sukurti ar toliau tobulinti jauesamas vaiko teisių apsaugos priemones – prevencinę veiklą, susijusią su biologinėmis socialinėsrizikos šeimomis, globos šeimoje ir nacionalinio įvaikinimo skatinimą.XV. 4. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis1. Pateiktas ieškinys dėl viešojo intereso gynimo – dėl nepilnamečio svarbiausio intereso gynimo –augti visavertėje šeimoje (atsižvelgiant į LR CK 3.212 straipsnio 2 dalies taikymą), Teismaspatenkino Tarnybos pateiktus reikalavimus.2. Informuota Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinė ligonių kasadėl atidesnio įvaikintų vaikų asmens duomenų pakeitimo ir informacijos keitimosi.3. Parengtas raštas Lietuvos savivaldybių asociacijai dėl siūlymo miestų ir rajonų savivaldybėmsnumatyti, jog šeimoms, įvaikinusioms vyresnio amžiaus vaikus, būtų teikiama pirmenybė irsudarytos galimybės gauti paslaugas ikimokyklinio ugdymo įstaigose.4. Atstovauta teismuose Tarnybai dėl vaikų, likusių be tėvų globos įvaikinimo LietuvosRespublikos piliečiams 32 civilinės bylose, sutuoktinio vaiko įvaikinimo bylose – civilinėse bylose– 8 bylose, ginčo bylose – 2.174

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos antstolių rūmams teiktospastabos dėl CPK 764 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektui.6. Tarnyba apklausė VTAS dėl problemų, kylančių dėl VTAS ir teritorinių prokuratūrųbendradarbiavimo, ginant vaiko teises rekomendacijų. Apibendrintos problemos buvo pateiktosGeneralinei prokuratūrai, kuri taip pat apklausė teritorines prokuratūras dėl problemų, kylančiųbendradarbiaujant su VTAS. Gavus apibendrintą informaciją, organizuotas tarpinstitucinispasitarimas dėl galimų iškeltų problemų sprendimo būdų.7. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui teiktos pastabos dėl LietuvosRespublikos darbo kodekso 179 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto.8. Tarnyba apklausė VTAS dėl problemų, kylančių taikant Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūrosįstatymą. VTAS nurodytos problemos apibendrintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos švietimo irmokslo ministerijai.XV. 5. Viešieji ryšiaiKaip ir anksčiau, 2011 metais planingai ir nuolat siekta kurti bei išlaikyti gera valia irtarpusavio supratimu pagrįstą Tarnybos ir visuomenės bei atskirų publikų komunikaciją.Ataskaitiniu laikotarpiu palaikyti pastovūs ryšiai su žiniasklaida ir visuomene, operatyviai teiktareikalinga informacija ir specialistų komentarai. Aktuali informacija skleista Tarnybos internetosvetainėje www.vaikoteises.lt, įvairių renginių, susitikimų ir socialinių akcijų metu. Grįžtamasisryšys atskleidė ir padėjo Tarnybai geriau suvokti žmonių, kuriems teko įvairiose gyvenimosituacijose susidurti su vaiko teisių apsauga, interesus, atsižvelgti į juos ir tobulinti savo veiklą.ŽiniasklaidaPranešimai žiniasklaidai. Ataskaitiniu laikotarpiu parengta ir išplatinta 11 pranešimųžiniasklaidai apie įvaikinimo statistiką, globos šeimoje ir vaikų globos namuose augančių vaikųsituaciją, nepilnamečių lietuvaičių nusikalstamą veiką užsienyje bei šalies pataisos įstaigose bausmęatliekančius tėvus, įvaikintų vaikų biologinių giminaičių paieškas, pagalbos vaikams numerį 11 6111, interneto svetainę www.pagalbavaikams.lt ir kt. Taip pat pranešimai informavo apie Tarnybossurengtą respublikinę globėjų konferenciją bei tarptautinį seminarą apie be tėvų globos likusiųvaikų perspektyvas Rytų Europoje.175

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaYpač didelio žurnalistų dėmesio susilaukė informacija apie įvaikinimą, globą šeimoje irįvaikintų vaikų biologinių giminaičių paieškas. Apie tai spaudoje pasirodė ne vienas išsamesnisstraipsnis, televizijos ir radijo žurnalistai rengė reportažus šiomis ir panašiomis temomis.Spauda ir interneto portalai. 2011 m. spaudoje ir interneto portaluose pasirodė nemažaistraipsnių ne tik apie įvaikinimą, „gyvybės langeliuose“ paliktus kūdikius, bet ir konkrečius atvejus,susijusius su globa ir tarptautine vaiko teisių apsauga. Žurnalistai nuolat domėjosi ir pageidavoišsamesnės informacijos apie tarptautinio įvaikinimo situaciją, globos ir įvaikinimo skirtumus,globos tėvų prašymų ypatumus bei emigrantų vaikų, likusių Lietuvoje, dalią.Rugpjūčio 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje įvyko įvaikinusiųvaikus iš Lietuvos italų šeimų, jų atstovų ir žurnalistų susitikimas. Šešių italų šeimų nariaipapasakojo apie įvaikinimo džiugius išgyvenimus ir patirtus sunkumus, kaip įvaikiai prisitaikė prienaujos aplinkos. Šį susitikimą ir italų įvaikintų vaikų iš Lietuvos gyvenimą išsamiai nušvietė jamedalyvavę žurnalistai – BNS, ELTA, delfi.lt, laikraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir kt. atstovai.Kaip ir pernai, respublikinėje bei regioninėje spaudoje pasirodė ne viena Tarnybos inicijuotapublikacija apie vaikų globėjus, apdovanotus konferencijos „Priglausk mane“ metu, bei įvaikinusiaslietuvių ir užsieniečių šeimas.Kita vertus, pastebėta tendencija – kai kuriuose leidiniuose (pavyzdžiui, „Respublikoje“,„Vakaro žiniose“) pasirodydavo tam tikrais laiko tarpais negatyvios, tendencingos publikacijos apietarptautinį įvaikinimą, esą vaikai iš Lietuvos parceliuojami į užsienį, gimtinėje neva jie niekamnerūpi ir pan.Televizija ir radijas. 2011 m. bendradarbiauta su Lietuvos televizija ir radiju. Tarnybosvadovai ne kartą kalbėjo laidose „Labas rytas“, „Žurnalisto tyrimas“, „Europos vidury“, „Namainamučiai“ ir kt. Ypač glaudūs ryšiai užsimezgė su LNK laidos „Valanda su Rūta “ kūrėjais. Jienuolat konsultavosi telefonu su Tarnybos specialistais temomis, susijusiomis su vaikais, Tarnybapagal galimybes, jei šeimos sutikdavo, pateikdavo informaciją apie užsieniečių įvaikintų vaikųlikimus, kitais dominančiais klausimais, statistinius duomenis ir kt. Taip pat ir „Lietuvos ryto“televizija nuolat rengė reportažus apie Tarnybos veiklos aktualijas („Žinios“, „Reporteris“ ir„24/7“). Tarnybos specialistai kalbėjo ir komentavo konkrečias situacijas šiose TV laidose:„Negaliu tylėti“ („Lietuvos ryto“ TV), „Ką manai?“ (TV3) ir kt.Interneto svetainėInterneto svetainė. 2011 metų pabaigoje atnaujintas Tarnybos interneto svetainės irdizainas, ir turinys. Iš www.ivaikinimas.lt ji tapo www.vaikoteises.lt. Tinklalapyje skelbiama išsami176

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitainformacija apie vaiko teisių apsaugos aktualijas, globos rūšis, įvaikinimo procedūras, tarptautinėsvaiko teisių apsaugos priemones, šeimos mediaciją ir kt. Svetainėje atsirado nauji skyriai – „Vaikoteisių apsauga“, „Tarptautinė apsauga“, „Šeimos mediacija“, „Renginiai“ ir „Paslaugos“. Taip patgerokai išplėsti šie skyriai: „Veikla“, „Teisinė informacija“, „Informacija skyriams“, „Globėjų,įtėvių mokymas“ ir kt. O skyrelis „Klausimai-atsakymai“ suskirstytas pagal lankytojų pateiktųklausimų temas.Per visus metus svetainėje skelbtos naujienos, aktualijos, periodiškai atnaujinta nuolatskelbiama statistika ir kita informacija, operatyviai atsakyta į visus lankytojų klausimus, reaguota įjų pastebėjimus ir pastabas.Kaip ir pernai, 2011 m. kas mėnesį skelbta naujausia Tarnybos veiklos statistika (siūlomųgalimų įvaikinti vaikų, lietuvių ir užsieniečių įvaikintų vaikų, apskaitoje esančių LietuvosRespublikos ir kitų valstybių piliečių šeimų, pageidaujančių įvaikinti, bei atvejų, susijusių sutarptautine vaiko teisių apsauga, skaičius).Ataskaitiniu laikotarpiu atsakyta į 164 Tarnybos interneto svetainės lankytojų pateiktusklausimus (2010 m. jų buvo 140, 2009 m. – 198, 2008 m. – 190).Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia klausimų užduota apie įvaikinimą – 100. Žmonesdomino įvaikinimo procedūros, vaikų iš kitų šalių įvaikinimo galimybės, išmokų dydis ir tvarkaįvaikinto vaiko priežiūros atostogų metu. Dėl globos teirautasi maždaug 40 kartų. Lankytojai norėjoišsamiau sužinoti apie globos formas, globą iki įvaikinimo bei užsienyje ir pan. Likusieji pateiktiklausimai buvo susiję su vaikų išvykimu į užsienį, jų svečiavimusi savaitgaliais ir per atostogas,vaiko pavardės pakeitimu, priėmimo į darželį tvarka, tėvų valdžios apribojimu, įvaikintų vaikųbiologinių giminaičių paieška ir kt.Kaip rodo apsilankymų interneto svetainėje statistika, populiariausi skyreliai buvo apieįvaikinimą, globą, taip pat neretai domėtasi teisės aktais, tarptautine vaiko teisių apsauga irnuorodomis. Nuo 2011 m. spalio vidurio, kada pradėjo veikti naujoji svetainė, iki metų pabaigosužfiksuoti 5156 apsilankymai joje. Apie 50 procentų lankytojų pabuvojo svetainėje iki 1 minutės, 9proc. – iki 2 minučių, 11 proc. – iki 4 min. ir 11 proc. – iki 15 minučių. Vidutinė apsilankymųtrukmė – 6 minutės. 22 proc. lankytojų paliko svetainę peržiūrėję tik pirmąjį puslapį, o 42 proc.atliko tolesnius veiksmus.177

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaBendradarbiavimas su SADM2011 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriui Tarnyba kassavaitę teikė informaciją apie veiklos aktualijas ir būsimus renginius, reikalingą statistiką ir pagalkompetenciją atsakinėjo į perduotus žurnalistų užduotus klausimus, susijusius su Tarnybos veikla.Renginiai ir socialinė reklamaRenginiai. 2011 m. gegužės 25 d. Seime įvyko penktoji vaikus globojančių šeimų iršeimynų konferencija „Priglausk mane“, kurią Tarnyba organizavo kartu su LietuvosRespublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu bei Socialinės apsaugos ir darboministerija. Renginio metu apdovanoti Gerumo žvaigždėmis ir padėkos raštais 23 globėjai,pristatyti apdovanojimui savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų). Po apdovanojimųspecialistai ir praktikai kalbėjo apie globojamų vaikų auklėjimą, pagalbą nepilnamečiams,patyrusiems nepriežiūrą ir smurtą, taip pat apie savo patirtį papasakojo globėjas ir globotinis.Rugsėjo 5–7 d. įvyko septintasis įvaikinusių šeimų susitikimas. Renginio metu tėveliaiišklausė paskaitą apie tai, kaip užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką, o vaikučiai žaidėjudrius žaidimus bei dalyvavo kūrybinėje popietėje. Susitikime dalyvavo apie 30 lietuvių ir 15užsieniečių šeimų.Lapkričio 9–10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje įvykotarptautinis seminaras „Be tėvų globos likusių vaikų perspektyvos. Tarptautinio įvaikinimoklausimai“. Jame dalyvavo Latvijos, Estijos, Gruzijos ir Lietuvos vaiko teisių apsaugosspecialistai, taip pat Tarptautinės socialinės tarnybos bei Hagos konferencijos nuolatinio biuroatstovai. Seminaro metu pasidalyta gerąja patirtimi, kaip įvairiose šalyse vystomos vaiko teisiųapsaugos sistemos.Socialinė reklama. 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje Valstybės vaiko teisių apsaugos irįvaikinimo tarnyba, siekdama padėti be tėvų globos likusiems vaikams surasti kuo daugiau jaispasirūpinti galinčių globėjų, kartu su vaikų namų globotiniais sveikino visus su šventomisKalėdomis ir dovanojo mažųjų palinkėjimus iš viešojo transporto televizorių ekranų. Iki TrijųKaralių mažųjų sveikinimus galėjo pamatyti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos autobusų beitroleibusų keleiviai.Šia socialine akcija pradėtas Tarnybos 2012–2013 m. globos (rūpybos) skatinimo šeimoje iršeimynoje komunikacinės strategijos „Globa – neįkainojama dovana“ įgyvendinimas. Jos tikslas –organizuojant reklamines kampanijas, įvairius renginius ir susitikimus, publikuojant straipsnius178

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaspaudoje ir rengiant laidas televizijoje, siekti, kad Lietuvoje padidėtų besidominčių vaikų globažmonių, lankančiųjų globėjų kursus ir globojamų vaikų šeimoje ir šeimynoje skaičius.Tarnybos užsakymu rinkos tyrimų kompanija „Rait“ atliko gyventojų apklausą apie tai,kokiomis aplinkybėmis žmonės taptų globėjais, ir kodėl šiandien Lietuvoje nėra daug vaikusglobojančių šeimų.Tyrimas atskleidė tendenciją, kad Lietuvoje mieliau globojami giminystės ryšiais susijęvaikai. Be to, beveik kas penktas suaugęs žmogus globotų vaiką, jei leistų jo asmeninės, šeimosfinansinės galimybės, o kas aštuntas – jei turėtų tinkamas buitines ir gyvenimo sąlygas. Taigidaugiau Lietuvos gyventojų ryžtųsi globoti vaiką, jei turėtų palankesnes ekonomines ir socialinessąlygas.Atliktos apklausos duomenimis, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje vis darnedaug šeimų globoja vaikus, yra tai, jog žmonės bijo priimti giminystės ryšiais nesusijusį vaiką dėljo genetinio ir socialinio paveldo. To baiminasi apie 40 procentų Lietuvos gyventojų. Ne ką mažiaujų (36 procentai) mano, kad globą stabdo nepakankama valstybės finansinė bei socialinė irpsichologinė parama vaikus globojančioms šeimoms.XVI. TVARKOMOJI–ORGANIZACINĖ VEIKLAXVI. 1. RaštvedybaŽemiau pateiktame paveiksle (68 pav.) matome Tarnybos gautų ir siunčiamų raštų skaičių2007–2011 metais. 2011 metais gautas 9641 raštas, t. y. 15 % daugiau, lyginant su 2010 m. Osiunčiamų raštų 2011 m. (parengta ir išsiųsta paštu, faksu arba elektroniniu paštu) buvo 5575, t. y. 9% daugiau nei 2010 metais.179

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita120001128610000102719374964180008186600052256033556751005575Gauti raštaiSiunčiamieji raštai4000200002007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.68 pav. Gautų ir siunčiamų raštų skaičius 2007–2011 m.Analizuodami gautų raštų pasiskirstymą pagal raštų siuntėjus, matome, kad daugiausiaraštų gauta iš VTAS (34 % visų gautų raštų) bei kitų siuntėjų (38 %) – Lietuvos Respublikosvalstybinių įstaigų, nevyriausybinių įstaigų, advokatų, dirbančių įvaikinimo srityje, internetosvetainės lankytojų, besikreipiančiųjų į Tarnybą asmenų ir kt. 14 % visų raštų buvo gauta išLietuvos Respublikos miestų bei rajonų apylinkės ir apygardos teismų, 8 % raštų – iš vaikųglobos namų (69 pav.).3720; 38%3290; 34%736; 8%1304; 14%188; 2%403; 4%Vaiko teisių apsaugos skyriai/tarnybosPataisos namaiVaikų globos namaiLR SADMTeismaiKita69 pav. Gautų raštų pasiskirstymas pagal siuntėjus 2011 m.180

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaKaip matome, daugiausia raštų išsiųsta VTAS (43 %) bei kitiems gavėjams (26 %) –advokatams, dirbantiems įvaikinimo srityje, užsienio šalių valstybių institucijoms, Lietuvospiliečiams, į kurių klausimus, prašymus ar skundus atsakyta, ir kt. (70 pav.).1438; 26%2397; 43%738; 13%464; 8%388; 7%150; 3%Vaiko teisių apsaugos skyriai/tarnybosPataisos namaiVaikų globos namaiLR SADMTeismaiKita70 pav. Siunčiamų raštų pasiskirstymas 2011 m.XVI. 2. Archyvas• 2011 metų pradžioje Lietuvos valstybės naujajam archyvui pateikta 2010 metų Tarnybosdokumentacijos plano suvestinė.• 2011 m. tvarkytos 2009 m. nuolat ir ilgai saugomos bylos. Iš viso sutvarkytos 3tvarkomosios-organizacinės veiklos bylos (apyrašas Nr. 1), 2 personalo valdymo dokumentųbylos (apyrašas Nr. 2),4 atleistų valstybės tarnautojų bylos (apyrašas Nr. 3), 104 vaikų,įvaikintų LR piliečių, asmens bylos (apyrašas Nr. 5) ir 50 vaikų, įvaikintų vieno išsutuoktinio, asmens bylos (apyrašas Nr. 7). Nesudarytas Vaikų, įvaikintų užsienio piliečių,nuolatinio saugojimo bylų apyrašas Nr. 6, kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos irįvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m.birželio 11 d. įsakymas Nr. BV-18 „Dėl vaikų, įvaikintų užsienio piliečių, nuolatiniosaugojimo bylų tvarkymo ir saugojimo“ nustatė, kad vaikų, įvaikintų užsienio piliečių,nuolatinio saugojimo bylos užbaigiamos ir įrašomos į Vaikų, įvaikintų užsienio piliečių,nuolatinio saugojimo bylų apyrašą Nr. 6 tada, kai įgaliotos užsienio valstybės institucijospateikia visą teisės aktų nustatytą grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, t. y. praėjus181

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaita5 metams po įvaikinimo. Taigi minėtos bylos bus tvarkomos ir perduodamos archyvui 2014m.• Pateiktas ir papildytas 2005 m. Vaikų, įvaikintų užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylųapyrašas Nr. 6.• Perduoti Lietuvos valstybės naujojo archyvo dokumentų saugojimo ir informacijos skyriui1983–2000 metų veiklos nuolatinio saugojimo dokumentai:o 1994–1998 m. įvaikinimo apskaitos nuolatinio saugojimo bylos apyrašas Nr. 4,1996–1997 m. vaikų, įvaikintų Respublikoje, grąžintų šeimoms, mirusių, nuolatiniosaugojimo asmens bylos apyrašas Nr. 5, 1995–1998 m. užsienio piliečių įvaikintųvaikų nuolatinio saugojimo asmens bylos apyrašas Nr.6;o 1983–2000 m. istorijos ir dokumentų sutvarkymo pažyma;o dingusių dokumentų (bylų) aktas Nr. 5-4.• Papildytas 2011 m. Tarnybos dokumentacijos planas ir sudarytas bei patvirtintas 2012 m.Tarnybos dokumentacijos planas.XVI. 3. PersonalasTarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, pavaldi Socialinės apsaugos ir darboministerijai. Tarnybai vadovauja direktorius, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymonustatyta tvarka į pareigas skiria ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarnybosdirektorius turi du pavaduotojus, atsakingus už skirtingas jų sritis, t. y. nacionalinių ir tarptautiniųvaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą.2011 metų gruodžio 31 d. Tarnyboje didžiausias leistinas etatų skaičius buvo 24, vadovopatvirtintas etatų skaičius – 24, iš jų 18 valstybės tarnautojų ir 6 darbuotojai, dirbantys pagal darbosutartį. Užimtų etatų skaičius – 23, iš jų 17 valstybės tarnautojų ir 6 darbuotojai, dirbantys pagaldarbo sutartį.Visi Tarnybos valstybės tarnautojai bei darbuotojai atitinka pareigybėse jiems keliamusspecialiuosius reikalavimus. Tarnyba yra sukūrusi sklandžią veiklos organizavimo sistemą.Pažymėtina, jog 3 valstybės tarnautojai buvo įvertinti labai gerai už 2011 metų veiklos rezultatus.Pažymėtina, jog valstybės tarnautojai moka bent vieną iš Europos Sąjungos kalbų ir turi gerusdarbo su kompiuteriu įgūdžius. Šias žinias, įgūdžius bei profesinę kvalifikaciją darbuotojai nuolattobulino įvairiuose kursuose bei seminaruose.2011 metais valstybės tarnautojai kėlė kvalifikaciją anglų ir prancūzų kalbos kursų metu.Valstybės tarnautojai, pagal specializaciją kėlė kvalifikaciją seminaruose apie įvairių tautų182

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaasmenybės ugdymo, savimotyvacijos ir emocijų valdymo principus, vaizduotės pratimus skausmuibei įtampai įveikti, LR CPK, asmens duomenų apsaugą ir kt.XVI. 4. Viešieji pirkimaiVadovaudamasi 1996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu(Žin. 1996, Nr. 84-2000) ir patvirtintomis Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, Tarnybavykdė viešuosius pirkimus. Remiantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 15 (1) str.,Tarnyba, kaip perkančioji organizacija, turi užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešiejipirkimai atliekami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis kiekvienaiskalendoriniais metais sudarytų ne mažiaus kaip 50 procentų perkančios organizacijos viešųjųpirkimų bendrosios vertės. 55 lentelėje matome vykdytus pirkimus Centrinės viešųjų pirkimųinformacinės sistemos priemonėmis, t. y. elektroninius pirkimus. Visi elektroniniai pirkimai buvovykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu.55 lentelė. 2011 m. vykdyti elektroniniai pirkimaiEil.nr.Perkančiojiinstitucija1. Valstybėsvaiko teisiųapsaugos irįvaikinimotarnyba prieSocialinėsapsaugos irdarboministerijosPirkimoobjektasKontakto centrotelekomunikacinėssistemos ir centroAVAYA programinėspriežiūros paslaugųpirkimas2. Trumpojo numerioteikimo paslaugospirkimas3. Mokymo programosvaikų globosinstitucijųdarbuotojams dėlvaikų paruošimoglobai šeimoje,įvaikinimuiparengimas ir mokymųFaktinėpirkimokaina(planuojamapirkimokaina), tūkst.LtPirkimosutartiessudarymodataPaslaugosteikėjopavadinimas131877,90 Lt 2011-02-15 UAB „Fima“192000 Lt 2011-03-01 UAB„Omnitel“28000 Lt 2011-06-29 VšĮ Vaikųlaikinosiosglobos namai„Atsigręžk įvaikus"183

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitapagal šią programąvykdymasS4. Viešinimo ir reklamospaslaugų (reklamaviešajame transporteviešinimas irinformavimas perspaudą, radiją,televiziją ir internetą)bei su tuo susijusiųrenginių organizavimopaslaugų pirkimas191856,60 Lt 2011-12-06 UAB „Cafe“Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo,proporcingumo ir skaidrumo principus, 2011 m. pildytas viešųjų pirkimų žurnalas ir apklausospažymos. Taip pat Tarnyba vykdė mažos vertės pirkimus, kuriems išleista 156911,57 Lt, t. y.prekėms (62189,72 Lt) ir paslaugoms (94721,85 Lt). Lėšos skirtos Tarnyboje dirbančių specialistųkvalifikacijos kėlimui (įvairiems seminarams ir paskaitoms), organizuojamiems mokymams,susitikimams bei konferencijoms, komandiruotėms ir specialistų apgyvendinimui, reprezentacinėmsprekėms, paslaugoms, kurios padėjo skleisti informaciją apie Tarnybos vykdomą veiklą bei skatinovisuomenę atkreipti dėmesį į globą ir įvaikinimą.184

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 metų veiklos ataskaitaPABAIGAKaip nurodyta ir ankstesnėse Tarnybos ataskaitose, ne vienerius metus tvarkant VTASpateiktą statistinę informaciją apie vaikus, pastebima, kad vaiko gerovės situacija iš esmės nekinta.Lietuvoje mažėja vaikų skaičius, tačiau augančių socialinės rizikos šeimose ir globojamų vaikųskaičius nesikeičia, o nusikalstamos veikos prieš vaikus atvejų skaičius didėja. Šalyje vykdomasocialinių paslaugų vaikui ir šeimai plėtra, tačiau akivaizdu, kad paslaugos ne visada pasiekia tuos,kuriems labiausiai jų reikia. Daugėja atvejų, kai vaiko įstatyminių atstovų, nepajėgiančių apgintinepilnamečių interesų, funkcijas turi perimti valstybės vaiko teisių institucijos.Tarnybos nuomone, būtina ne tik peržiūrėti vaiko teisių apsaugos sistemą, įvertinti situaciją irpokyčių poreikį, bet ir tobulinti esamą teisinę bazę, reglamentuojančią darbą su socialinės rizikosšeimomis ir tėvų globos netekusiais vaikais. Tikime, kad priėmus tinkamus sprendimus, vaikųsituacija Lietuvoje pagerės._______________185