<strong>Valstybės</strong> <strong>vaiko</strong> <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> įvaikinimo tarnybos prie Socialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijos <strong>2011</strong> <strong>metų</strong> <strong>veiklos</strong> <strong>ataskaita</strong>10090958070605040302010725954494244 4512 13615 1726 272519123735 3118142007 m.2008 m.2009 m.2010 m.<strong>2011</strong> m.0pakartotinaikreipėsinuteistieji išsoc. rizikosšeimųasmenys,kuriemsapribota valdžiavaikų atžvilgiuasmenys, kuriepripažįstatėvystęasmenys,nurodantysnetikslų vaikųskaičių10 pav. Duomenys apie asmenis, kurie kreipėsi dėl lygtinio paleidimo 2007–<strong>2011</strong> m.Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad per <strong>2011</strong> m. labai išaugo pakartotinių kreipimųsi dėllygtinio paleidimo skaičius, taip pat padaugėjo atvejų, kai dėl lygtinio paleidimo kreipėsi asmenys,kurių tėvų valdžia apribota (<strong>2011</strong> m. – 17 atvejų (iš jų 10 vyrų <strong>ir</strong> 7 moterys), 2009 m. – 6).Išvados <strong>ir</strong> pasiūlymai1. <strong>2011</strong> m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10604socialinės rizikos šeimos, kurios turėjo 22075 vaikus.2. Lyginant <strong>2011</strong> m. <strong>ir</strong> 2009 m. duomenis, matyti, kad per 3 metus socialinės rizikos šeimųsumažėjo 41,46 %, o jose buvo 45,2 % mažiau vaikų.3. 402 apskaitoje esančios socialinės rizikos šeimos pačios neaugina vaikų, nes jiems nustatytagloba – 329 vaikams nustatyta laikinoji globa, 127 – nuolatinė globa.4. <strong>2011</strong> m. gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose gyveno 60 % šeimų, iš visų įrašytų įsocialinės rizikos šeimų apskaitą.30
<strong>Valstybės</strong> <strong>vaiko</strong> <strong>teisių</strong> <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> įvaikinimo tarnybos prie Socialinės <strong>apsaugos</strong> <strong>ir</strong> darbo ministerijos <strong>2011</strong> <strong>metų</strong> <strong>veiklos</strong> <strong>ataskaita</strong>5. Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje daugiausia įrašyta šeimų dėlg<strong>ir</strong>tavimo – 50 % visų šeimų, dėl socialinių įgūdžių stokos <strong>ir</strong> negebėjimo rūpintis vaiku –7 % visųšeimų.6. Per <strong>2011</strong> m., kai šeimos buvo įrašomos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, daugiausia josaugino iki 3 <strong>metų</strong> amžiaus vaikus – 972 vaikus (viso 1616 vaikų per metus).7. Daugiausiai vaikų socialinės rizikos šeimose yra 10–14 m. amžiaus – 7819 vaikai. Taisudaro 36 % visų socialinės rizikos šeimose augusių vaikų.8. <strong>2011</strong> m. pabaigoje 1882 socialinės rizikos šeimos dėl įva<strong>ir</strong>ių priežasčių išbrauktos išsocialinės rizikos šeimų apskaitos.9. Per <strong>2011</strong> metus 824 asmenims buvo apribota tėvų valdžia arba nuo jų atsk<strong>ir</strong>ti 985 vaikai.<strong>2011</strong> m.gruodžio 31 d duomenimis, iš viso 1762 asmenims apribota tėvų valdžia arba jie atsk<strong>ir</strong>tinuo vaikų.10. Per <strong>2011</strong> m. išaugo nuteistųjų pakartotinių kreipimųsi dėl lygtinio paleidimo skaičius, taippat padaugėjo atvejų, kai dėl lygtinio paleidimo kreipėsi asmenys, kurių tėvų valdžia apribota vaikųatžvilgiu.11. Socialinio darbo gerinimas <strong>ir</strong> stiprinimas savivaldybėse gali turėti teigiamos įtakossocialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, skaičiui. Tinkamos paslaugos suteikia galimybesvaikams augti biologinėse šeimose. Todėl būtina didinti socialinių darbuotojų darbui su socialinėsrizikos šeimomis skaičių, kelti jų kvalifikaciją, stiprinti profesinį pas<strong>ir</strong>engimą, kad socialinis darbassąlygotų šeimų įrašymo į apskaitą priežastis, bei organizuoti priemones toms priežastims šalinti.V. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITASmurtas prieš vaikus – socialinis reiškinys, kurio ats<strong>ir</strong>adimą sąlygoja įva<strong>ir</strong>ios aplinkybės:socialinė aplinka, skurdas, nedarbas, vyraujanti socialinė <strong>ir</strong> lyčių nelygybė, visuomenės vertybės.Smurtas – tai visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios <strong>vaiko</strong> priežiūros, kitokio joišnaudojimo fizinio <strong>ir</strong> (ar) emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą <strong>vaiko</strong>sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.Praktika rodo, kad prieš vaikus smurtaujama ne tik g<strong>ir</strong>taujančiose ar probleminėse šeimose,bet <strong>ir</strong> tose šeimose, kurios neprisk<strong>ir</strong>iamos prie probleminių. Dažniausiai smurtautojai būna vienasiš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai <strong>ir</strong> globėjai. Neretai smurtas namuose –auklėjimo priemonė, pas<strong>ir</strong>eiškianti fiziniu, žeminančiu baudimu. Smurtas šeimoje išlieka labiausiaipaplitusia, bet mažiausiai matoma problemos dalimi.31