12-23 kaunas.indd - 15min.lt

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENISKAUNAS / 3Tikros Kalėdos:kada jos ateina?ARTŪRASJANČYSa.jancys@15min.ltAtkelta iš 1 psl.Gimusio Kristaus ir Betliejausprakartėlės atvaizdas dingoiš kalėdinių sveikinimų atvirukųir atrodo, jog komercinėsstruktūros „pavogė iš Kalėdų“krikščionišką jų prasmę,Kristaus gimimo prasmę.Būtų naivu ieškoti dvasingumokomercijoje. Žymiaisvarbiau, kad komercija nepajėgtųiš tikinčių žmonių širdies„pavogti“ tikrosios Kalėdųprasmės.– Mūsų visuomenės moralinisnuosmukis buvo nurašomasį sovietinės sistemosnuostolius. Tačiau išaugonaujoji karta laisvėje. Ar jiyra dvasingesnė, moralesnėuž vadinamąją „prarastąją“sovietmečio kartą?– Kasmet vis labiau jaučiamasjaunimo dvasinio ir religiniosąmoningumo augimas.Vis daugiau didžiuosiuose miestuosejaunimo ateina į jaunimuiskirtas šv. Mišias.Ypač pastebimas religiniosąmoningumo augimas jaunimuisusitaikant su Dievu atgailossakramente. Vadinasi,tikybos pamokos mokykloseir universitetuose esantyskapelionai atlieka didelį teigiamąvaidmenį ugdant religinįsąmoningumą ir sąžinėsjautrumą.Tačiau žiniasklaidos neatsakingaipropaguojama vartotojiška,egoistiška ir suerotizuotakultūra, be abejonės,atlieka neigiamą vaidmenį irsilpnina dvasingumą ir dievobaimingumą.Dalis jaunimo,gana ciniškai žiūrėdamiį save ir kitus, padaro nemažainusikaltimų. Asmeniškaiman visada skauda širdį,kai girdžiu šiurkščiai kalbantįir besielgiantį jaunimą, nestai būsimieji tėčiai ir mamos.Kyla klausimas – kokie jie bustėvai, kada išnyks jų ydos irsilpnybės?– Turbūt kertinis katalikųtikėjimo akmuo yra Kristauskančia už žmonių nuodėmes,atpirkimas. Tai galgalima patogiai mąstyti: saikingaipaištvirkausime, kultūringaipasisvaiginsime, truputįpavogsime, ir kas gi čiabaisaus: juk Kristus mus atpirkoant kryžiaus, didelisjam „ačiū“?– Negalime piktnaudžiautiDievo gailestingumu, nes irDievas negali atleisti nuodėmiųnesigailinčiam nusidėjėliui.Katalikų Katekizmas sako:„Nusidedant stiprėja polinkisnusidėti. Tuos pačius veiksmuskartojant nuodėmė tampayda. Dėl to atsiranda blogipolinkiai, kurie aptemdo sąžinęir trukdo tinkamai vertinti,kas yra konkrečiai gerair kas bloga.“Pokario metų popiežiusPijus XI sakė, jog didžiausiaXX a. nuodėmė yra nuodėmėsprasmės praradimas.Laisvė yra neatsiejamanuo atsakomybės. Laisvė neduodateisės sakyti ir daryti,ką tik nori. Sąžinė įgalina prisiimtiatsakomybę už atliktusveiksmus. Kompromisai susąžine priveda prie veidmainiškoelgesio gyvenime. PopiežiusJonas Paulius II skelbė,jog „istorijoje neretai pasitaiko,kad, veikiant įvairiemsveiksniams, daugelio žmoniųmoralinė sąžinė daugiauar mažiau ilgesniam laikotarpiuirimtai aptemsta. Ar tiesa,kad šiandieniam žmogui gresiasąžinės užtemimas? Pernelygdaug ženklų rodo, kadmūsų laikais tokio užtemimoišties esama. Atkurti teisingąnuodėmės pajautą yra pirmasiskovos su didele dvasine krize,slegiančia mūsų laikų žmogų,būdas.“– Bažnyčia pasisako priešabortus, kontracepciją. Argumentaslabai stiprus, apiedievišką gyvybės prigimtį.Tačiau pasaulietinė opinijapateikia emociškai jaudinantįargumentą: pažiūrėkite,kiek kenčiančių alkoholikų,narkomanų vaikų,kuriais silpna valstybė pasirūpintineišgali. Kaip, jūsųmanymu, reikėtų spręstišią dilemą?– Pasaulinio garso kompozitoriausLudwigo van Beethovenotėvas Johanas van Beethovenasbuvo alkoholikas. Jeigukompozitoriaus mama MariaMagdalena van Beethoven būtųpasidariusi abortą, nes pastojonuo alkoholiko, tai žmonijabūtų netekusi nuostabauskompozitoriaus.Valstybė turi pasirūpinti,nes tokia valstybės pareiga,kad kiekviena mama galėtųdrąsiai gimdyti vaikelįir jam būtų užtikrintas soti irsaugi vaikystė.Sunkiai pragyvenantys irnet priklausomybių palaužtižmonės turi lygiai tokią patteisę susilaukti vaikučių kaipir saugios šeimos. KūdikėlioJėzaus gimimas skurdžiameBetliejaus tvartelyje liudija,kaip yra svarbi žmogaus gyvybė.Keista, kad tokias civilizacijosaukštumas pasiekusiamepasaulyje vis mažiauvietos atrandama kūdikiogimimui.Juk abortus daro labiau pasiturinčiųšeimų moterys neiskurdžiau gyvenantys. Ypačgaila mergaičių, po kurių širdimisima spurdėti nelauktair nemylima gyvybė, kai problemąlabiau sukelia jaunuoliųneatsakingumas ir jų tėvųnekrikščioniškas auklėjimas.Jokios dilemos nebūtų,jeigu nevaisingos šeimos padarytųdidžiadvasišką žingsnį:įsivaikintų vienišus vaikučius.Tuomet į šias šeimasateitų tikros Kalėdos.Paviešins atlyginimusIš savivaldybės įmonių pelningiausiasyra „Kauno energijos“direktoriaus postas.A.Koroliovo nuotr.Kauniečiai nuo šiol žinos, kokiusatlyginimus gauna savivaldybėsįmonių vadovai.Kauno miesto meras AndriusKupčinskas savivaldybėsadministracijos direktoriui pavedėužtikrinti, kad savivaldybėskontroliuojamų įmoniųinterneto tinklalapiuosebūtų skelbiama informacijaapie įmonėse mokamą darboužmokestį.Vadovaujantis Vyriausybėsnutarimu, kiekvienos savivaldybėsįstaigos ar įmonės internetosvetainės srityje „Darboužmokestis“ turi būti pateikiamipareigybių pavadinimai,tos įstaigos darbuotojų,einančių vienodas arba pagalkitus požymius vienarūšespareigas, praėjusių metųvidutinis mėnesinis nustatytasis(paskirtasis) darbo užmokestis.Taip pat bus skelbiamas einamųjųmetų praėjusio ketvirčiovidutinis mėnesinis nustatytasisdarbo užmokestis.„15min“ jau rašė apie nevienareikšmiškąpadėtį politikųįtakos sferomis tapusiosesavivaldybės įmonėse.Didžiausią atlyginimą praėjusiaismetais gavo šilumą tiekiančios„Kauno energijos“ direktorius.Jo atlyginimas siekė11 tūkst. 500 Lt. Nemaži irkitų įmonių direktorių atlyginimai:„Kauno švaros“ vadovasgavo 7 tūkst. 900 Lt, „Kaunovandenų“ direktorius –8 tūkst. 900 Lt.Prakartėlės puošia bažnyčias,bei iš šventiniųatvirukų jau traukiasi.E.Ovčarenko nuotr.

Nr. 52011 m. gruodisJ.KALINSKO NUOTR.SPECIALUS LAIKRAŠČIO„15MIN“ PRIEDASATSITIKTINUMASDĖSNINGUMASDu iš keturių žmonių, šiame numeryje kalbančių apie AlfonsąAndriuškevičių, pamini ir rusų kosmonautą Jurijų Gagariną –pirmąjį žmogų, pakilusį į kosmosą ir apskriejusį Žemę.Atsitiktinumas ar dėsningumas? Pats A.Andriuškevičius, su kuriuo visą mėnesįsusirašinėjome „laiškais“, kosmoso ar Žemės nė karto nepaminėjo, tačiau sakė iš savo„laivo“ matantis, kad visas pasaulis yra tekstas. O kas yra tekstas? Klausimas, į kurįA.Andriuškevičius žvelgia ir poeto, ir eseisto, ir dailėtyrininko akimis. Žvelgia iš „laivo“,skriejančio po meno pasaulį... Ne vienas kritikas yra pastebėjęs, kad šis autorius mojamums ranka, tikindamas, jog meno pasaulis ir yra tikrasis.Reikėtų nurodyti pagrindines šio „laivo“ koordinates: A.Andriuškevičius gimė1940-ųjų lapkričio 18-ą Vilkaviškyje, Vilniaus universitete baigė filologijos studijas,apsigynė istorijos daktaro disertaciją, darbą parašęs apie XIX–XX a. pr. lietuviųvalstiečių baldus. Kaip mokslininkas dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute,vėliau du dešimtmečius dėstė Vilniaus dailės akademijoje, vadovavo Dailėsistorijos ir teorijos katedrai. 2007-aisiais „už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuviųdailėtyros diskurso formavimą“ A.Andriuškevičiui paskirta Nacionalinė kultūros irmeno premija.Prašantiems tikslesnių koordinačių: 1989 m. pasirodė jo „Grožis ir menas lietuviųestetikoje 1918–1940“, po penkerių metų – pirmoji poezijos knyga „33 eilėraščiai“.1997 m. išėjo „Lietuvių dailė: 1975–1995“, dar po metų – „66 eilėraščiai“.1998 m. A.Andriuškevičius sudarė knygą „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“,2000 m. išleido eilėraščių rinkinį, pavadintą „Eilėraščiai“. 2004 m. pasirodė joeseistikos knyga „Rašymas dūmais“, po metų – „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“.2006-aisiais knygynus pasiekė A.Andriuškevičiaus „Lietuvių dailė: 1996–2005“ irkartu su kitais autoriais parašytas romanas „Siužetą siūlau nušauti“. 2008-aisiaisišleista vertimų knyga „10 anglakalbių poetų“, 2010 m. pasirodė naujus eilėraščius,Rytų poezijos vertimus ir eseistiką sutalpinę „Vėlyvieji tekstai“, už kuriuos autoriusapdovanotas Jotvingių premija. Ši knyga taip pat išrinkta į „Metų knygos“ penketuką.Beje, atsitiktinumas ar dėsningumas? Vienoje „Vėlyvųjų tekstų“ esė pasakotojaskalba apie mėnulį: „Nepaisant intymių santykių su mėnuliu ir mėnesiena, daugmetų niekaip negalėjau jų rimčiau prisikviesti į savo eilėraščius.“ Paskutinėseknygose – ir mėnulis, ir kosmosas... Sakysite, visa tai susiję tik su Rytų poetika,lydinčia autorių nuo pirmosios knygos? Ir J.Gagarinas čia niekuo dėtas?Įdomaus skrydžio ir į ten, ir iš ten.Nežinau, ką pagalvotų šio mėnesio pašnekovas,pamatęs mano kolegės akis. Anądien tarpduryjeji pasakojo buvusi keliose A.Andriuškevičiauspaskaitose. Kodėl nėjo į kitas? Ilga istorija – mažaivietos. Svarbiausia buvo jos akys, kurias darpadidinti būtų įmanoma nebent tekste. Nepyk,Jurga, kad tave čia miniu. Geriau čia, nei už akių.Mindaugas Nastaravičius„...jei žiūrėdamas į savo kūno atspindį veidrodyjeneretai tuo ar tuo būni nepatenkintas (aš, pavyzdžiui,paauglystėje gerokai išgyvenau, kad pernelygmažos yra mano akys), tai atpažinęs saveeilėraščio eilutėje bemaž visuomet apsidžiaugi.Autentiškumas tarsi garantuoja kokybę. Nors ir tąeilutę paprastai koreguoji. Padidini josios akis... “Alfonsas AndriuškevičiusLEIDINIO PARTNERIAILIETUVOSRESPUBLIKOSKULTŪROSMINISTERIJA

„Ištrūkti iš tekstų džiu„Lietuvių idealistinė estetinėmintis, suverenumo laikotarpiupulsavusi gana gyvai, be savotiesioginės funkcijos – būtimeninio gyvenimo savimone, –realizavo ir kitokius kultūriniusuždavinius. Jinai buvo savotiškascena, kurioje įvairių teoretikųpuoselėjamos abstrakčios,spekuliatyvios, „metafizinės“idėjos, atėjus laikui, turėjo tarsinusiimti kaukę ir parodyti, teoretikuiėmus vertinti konkrečius menofaktus, savo tikrąjį, įgytąjį kaiptik jo sistemoje, konkretųjį veidą.Kaip prisimename, ne vienu atvejube kaukės jos tapdavo mažiausimpatiškos, ne tokios savostuometinėje lietuvių meninėjekultūroje, kokios atrodydavo būdamos„metafizinėje“ būklėje.“Ak, tas virpėjimasTarp meilės ir nemeilės.Tasai bauginimasisTarpu balto ir raudono.Tasai budėjimasPrie pradedančios sirgti sielos.Ak, tas narciziškas susižeidimasĮ save.„Pradėti knieti ne nuo tapybos,bet nuo kritikos. Nors daug kągali kritikas, jis negali sukurtitalento. Tiesa, retkarčiais tenkagirdėti priekaištaujant kritikams,kodėl jie nepaverčia netalentingųdailininkų talentingais. Būnaatvejų, kai kritikai, matyt, paveiktijiems sakomų ar stačiai oretvyrančių tokio pobūdžio priekaištų,išties ima reikalauti iš netalentingųdailininkų, kad šie taptų talentingi.Tačiau tokios akcijos nedavėgeidžiamų rezultatų. Todėl kritikaiturėtų susitaikyti su mintimi, kadtalentų gamyba – ne jų jėgoms.“Jau vasara, ir baigiasisaldus birželio pienas.Atjunksim, vaike, nuo šiek tiekpavargusios krūties.Palūkuriuosime be verksmo.Tarp mirtiesIr nemirties yra, matai, tokstarpas dabarties,Kuomet alsuoji vienui vienas.Tarybinėje armijoje Černiachovske,Kaliningrado srityje.Iš monografijos„Grožis ir menaslietuvių estetikoje1918–1940“,1989Iš eilėraščių knygos„33 eilėraščiai“,1994Iš straipsnių knygos„Lietuvių dailė:1975–1995“,1997Iš eilėraščių knygos„66 eilėraščiai“,1998/ 1966 m., asmeninio archyvo nuotr.– Prisipažinsiu, kad tai pirmas kartas, kai visą pokalbįsu pašnekovu darau susirašinėdamas laiškais.Manau, skaitytojams reikėtų paaiškinti, kodėl mespasirinkome būtent tokią bendravimo formą.– Dėl taupumo. Dviguba prasme. Pirmiausia – bussutaupyta darbo, nes Jums nereikės šifruoti iš diktofonojuostos, o man – redaguoti, ką Jūs ten iššifravote. Antra,kai formuluoju savo mintis raštu, daugelis dalykų pasisakotaupiau, lakoniškiau, o kai kalbu į diktofoną ar mikrofoną –visuomet būna daugiau balasto.– Tas lakoniškumas... Skaitau štai dabar pirmąją Jūsųpoezijos knygą „33 eilėraščiai“, išleistą 1994-aisiais,ir galvoju, kad taupiau jau turbūt neįmanoma pasakyti.Iš Rytų šitas vėjas?Manau, kad esama svaresnių priežasčių. Pavyzdžiui,esu kuklaus kūno sudėjimo, niekuomet nepasižymėjaufizine jėga. Tad visą gyvenimą teko „taupytis“. Kitaaplinkybė: nuo jaunystės turiu polinkį samprotauti logiškai,vidurinėje net rodžiau gabumus matematikai, o čianepatuščiažodžiausi. Beje, kai skaitydavau paskaitas, manbeveik visuomet būdavo per daug paskaitai skirto laiko, okai rašydavau kritikos tekstus – per daug duotos vietos.O Rytai... Galvočiau, jie parodė, kad egzistuoja trumposiospoezijos formos, kad jos yra legalios. Kaip matėte, esuparašęs eilėraščių, susidedančių tik iš vienos eilutės. Čiajau tikrai дальше некуда, kaip pasakytų rusai. Bet kalbėtiaš mėgstu. Tad apibendrinu: esu plepus lakonikas.– Beje, gal nuskambės kvailai, bet ar Jums svarbu, kadesate „ne tik“ dailėtyrininkas, eseistas, bet ir poetas?Gal paklausiu kitaip: ką mąsto „dailėtyrininkasAlfonsas Andriuškevičius“, kai, metams bėgant, visgarsiau jis įvardijamas „poetu“?– Dailės kritikas A.A. galvoja, kad tikrasis A.A. vis dėlto yrapoetas. Pagrindinis argumentas: daugybę kartų ir blaivas,ir ne visai daugybei žmonių (pirmiausia – moterų) esudeklamavęs daugybę tiek kitų poetų, tiek savo eilėraščių.Tuo tarpu nė sykio nesu deklamavęs jokio dailėtyros ardailės kritikos teksto. Papildomi argumentai: nuo studijųlaikų teikiu pirmenybę poetiškai, stilingai parašytiems,turintiems stiprų filosofinį pamušalą tekstams apie dailę –H.Taine'o, M.Heideggerio, J.Ortegos y Gasseto, M.Foucault...Mano paties dailės kritikos rašiniuose irgi, manau,nemažai „poetizmų“. O vadovaudamas dailės kritikosseminarui studentams vis pabrėždavau: svarbiau nei tiesayra teksto stilingumas, meniškumas, jį turi būti ir įdomu, irmalonu skaityti.– Prieš kelias dienas sėdėjome su draugu Tomu,istoriku, tokie, kaip Jūs sakote, „ne visai“, irpaskaičiau jam iš atminties Jūsų eilėraštį, skirtąpoetui Aidui Marčėnui: „Peizažas nebuvo jaukus: trysnuskurę kalvelės/ suglaudusios galvas žiūrėjo, kaipslenka seklus upeliukas/ tokion lyg pelkutėn, lygvietinio masto lagūnon/ (tai ją mes įveikti turėsim),/apžėlusion kuokštais pernykštės žolės. Bet už josblausoje vis/ įspįsdavo kas, vis įspįsdavo kas. Iratrodė, kad Dievas.“ Kaip Jums atrodo, ką Tomaspasakė?– Manau, kad istorikas Tomas, pasirėmęs garsineasociacija, pasakė nešvankybę ir, niekur nesidėsi,suvulgarino mano subtilų eilėraštuką su maironiškaleksika.– Jis tik palinksėjo galva, o dabar, supažindintas sušio pokalbio eiga, domisi, „ką norėjai išprovokuoti,klausdamas Andriuškevičiaus tokio klausimo?“ Taigi,norėčiau šiek tiek stabtelėti ties tuo „atrodė, kadDievas“ ir ties Jūsų esė „Iškreiptas RembrandtasNidoje“ iš knygos „Rašymas dūmais“. Toje esė rašote:„...laikausi pozicijos, kad Dievas yra nepažinus. Betdrauge laikausi ir pozicijos, kad Jisai gali daryti kąnori. Ir dar laikausi pozicijos, kad su manimi tai jautikrai Jis nedarys nieko gero“. Kodėl – „nieko gero“,o ne, tarkim, „nieko“?– Tenka atsiprašyti Jūsų draugo Tomo už mano jampriskirtą elgesį. Taip padariau todėl, kad suvulgarinimasyra standartinis (dažniausiai ne menininkų) reagavimo įmeno kūrinius Jūsų aprašytoje situacijoje būdas. Vadinasi,Tomas nėra standartinis. O didesniu ar menkesniusuvulgarinimu laikau meno kūrinio „perskaitymą“ kaipne meno kūrinio (nors aišku, kad ne vienu atveju tai yralegalu). Tad atsakinėti apie Dievą pradedu pareikšdamas:meniniai teiginiai, net ir tais atvejais, kai jie atitinkavienokią ar kitokią tikrovę, neturėtų būti be niekur niekosuvokiami kaip tiesioginiai teiginiai, t. y. kaip autoriauspateikta skaitytojams informacija apie save, apie pasaulįir pan.; jie turėtų būti pirmiausia suvokiami būtent kaipmeniniai teiginiai, t. y. kaip meninio teksto elementai.Įsivaizduokite, kad Jūs nusivedate svečią prie Šv.Onosbažnyčios ir jam sakote: „Štai nemenka XVI a. degto moliopavyzdžių krūsnis“. Tai, žinoma, bus tiesa, bet ar dėl šitobuvo statyta toji bažnyčia? Taip ir su mano pareiškimaisapie Dievą manosiose esė (juk esė – meninės kūrybosžanras). O jeigu Jums rūpi būtent mano pažiūros, tai galiušiuo klausimu pasakyti štai ką. Iš man pažįstamų religijųlabiausiai simpatizuoju budizmui. Viena priežasčių –kad ten nėra krikščioniško tipo Dievo (yra beasmenėaukščiausioji galia), kuris baudžia ar apdovanojažmogų: budizme žmogus pats gali savo veiksmais šiektiek kryptelėti savąją karmą ir taip ją pasigerinti arbapasibloginti. Tačiau savo eseistiniuose tekstuose neretaieksploatuoju ir krikščioniškąją Dievo sąvoką. O Jūsųminimoje esė teiginys, kad Dievas „su manimi /.../nedarys nieko gero“ turėtų reikšti, jog esė pasakotojasjaučia, kad gyvenime jo atliktieji vadinamieji blogi darbainusveria vadinamuosius gerus. Gal panašiai jaučia irteksto autorius...– Kalbant apie tuos darbus – ne esė pasakotojo,o autoriaus, ir ne apie blogus, o apie gerus darbus...Ne iš vienos Vilniaus dailės akademijos studentėsir studento esu girdėjęs, kad Jūsų paskaitos buvo„ypatingos“, „netikėtos“. Galvodamas, kad tai yrateigiamas įvertinimas, tiesiog noriu paklausti apiemetus, praleistus su studentais. Dažnai nustebdavotegirdėdamas, ką jie kalba, ko klausia?– Dailės akademijoje dėsčiau nuo 1990 iki 2010 metų.Esu skaitęs paskaitas („Vakarų dailės istorijos įvadą“)ir didelėms grupėms, kur susirinkdavo visi akademijospirmakursiai, ir mažoms savo katedros grupelėms(„Dailėtyros įvadą“, „Dailės kritikos teoriją ir istoriją“),kur dalyvaudavo dešimt ar dvylika žmonių. Niekadosneskaičiau iš anksto pasirašyto teksto: turėdavaupaskaitos apmatus su pagrindinėmis tezėmis, kai kuriaissuformuluotais teiginiais, keliais reikiamais pavyzdžiaisir, į juos žvilgčiodamas, tiesiog kalbėdavau. Pasitelkdavaufilosofų mintis, poeziją, menininkų gyvenimus... Labaidažnai paskaitos metu gerdavau kavą. Tad turėdavau trisįkvėpimo šaltinius: puodelį kavos, supratingai žvelgiančiaskelias (keliolika, keliasdešimt) poras akių ir dėstomasidėjas.Būdavo labai smagu, kai pačios paskaitos metu šaudavoį galvą nauja mintis ar netikėtas pavyzdys. Nevengdavau(kartais gana rizikingai) pajuokauti. Bet juokai (paprastai –nesuplanuoti) būdavo ne dėl juokų, o kad padėtų geriausuvokti transliuojamą idėją, pagyvintų kontaktą supublika. Mažose grupėse stengdavausi įtraukti į pokalbį irpačius studentus. Aišku, čia nukentėdavo tie (girdėjau nevieną tokį skundą), kurie reaguodavo lėtai, formuluodavoMANARTIMESNISVARIANTAS –VISKĄ LAIKYTITEKSTU ARBATEKSTAIS.A.Andriušnerišliai. Juos nutraukdavau. Dėstyti mėgau. Su kai kuriaisstudentais užsimezgę draugiški santykiai išliko iki dabar.Susiklostė ir priešiškų santykių. Didžiausia klausinėtojabuvo Gerda, antroji – Danguolė. Šiaip jau klausimų būdavone itin daug. Keisčiausias: „Ar norėtumėte skaityti kitųžmonių mintis?“– Grįžkime prie kūrybos. Ar Jums egzistuoja toksdalykas kaip „įkvėpimas?“ Ne alyvų kvapo įkvėpimas,o „tas kitas“.– Iš esmės – taip. Tik nenorėčiau vartoti šio „pakylėto“žodžio. Aš sakau: eilėraštis turi ateiti. Arba: geras kūrinyspasirašo pats. Per vienos S.Parulskio knygos pristatymą,lygindamas kūrinio radimąsi su kiaušinio padėjimu,sušukau: „Kiaušinis pasideda pats!“ Juk višta negalipadėti kiaušinio kada panorėjusi, tiesa?Man eilėraščio atėjimas susijęs su trimis aplinkybėmis.Pirmiausia mane turi būti ištikusi ypatinga iš kažkuratsiradusi dvasios būsena, kurią juokais vadinusomnambuliška. Tuomet – dar pasipainioti koks norsnetikėtas dirgiklis: šviesa ant bažnyčios bokšto smailės,šviežutėlis kurmrausis prie klinikų tvoros ar pan. Galiausiai– turi ateiti frazė, kuri suskamba galvoje kažkaipsavotiškai, tarsi pranešdama, kad čia gal jau kvepiaeilėraščiu... Tada belieka tą frazę vartalioti, nors garantijos,toli gražu, nėra... Tiesa, minėtoji būsena nėra tapatintinasu, tarkime, apsvaigimu nuo alkoholio. Beje, savo gėdaituriu prisipažinti, kad per visą gyvenimą neblaivus tesuparašęs vieną eilėraštį – „Tai tebuvo tik krūmai...“ O apietai, kaip man pasidaro esė, apyplačiai kalbu rašinyje„Kur šiuo metu yra mano tekstas“. Žinoma, ten esančiusteiginius irgi pirmučiausia dera suvokti kaip rašiniomeninės visumos elementus. Bet po to jau galima į juospažvelgti ir kaip į „degto molio pavyzdžius“...– Toje esė – „Kur šiuo metu yra mano tekstas“ – Jūsrašote, kad „...tekstas – pirmiausia stilistikoje, o pati

nglių – jokių šansų“„Nuėjau už tvarto, kurbulvienoje stūksojo didžiulėkrūva tėvo nupjautų, išdžiovintų,sugrėbtų ir sukrautų ton krūvonbulvienojų. Žiemą jie turėjo būtiklojami kiaulėms. Abejonių būtinegalėjo. Abejoti – Dievui arkiaulėms – būtų buvę itin kvaila.Degtukų nebuvau pamiršęs.Pakūriau tą didžiulę krūvą. Koprašau, jau buvau gal ir pamiršęs. Betjuk Dievas pamiršti negalėjo! Dūmai kilosodrūs, balti. Kadangi dvelkė vėjas, jienegalėjo kilti tiesiai aukštyn. Kadangi vėjasdvelkė iš vakarų, sodrių baltų dūmų juostakilo maždaug 45 o kampu aukštyn ir į rytus.Piliuonos link. Supratau, kad Dievas buvoįstrižai aukštai. Ir įstrižai toli.“Iš esė knygos„Rašymas dūmais“,2004SIGITUI GEDAIIr Dievas, ir gamta kiekvienądieną atšiaurėjo.Nes Rojaus plotai buvo (už storųužuolaidų) šiaurinėj,Nuo mūsų žiūrint, pusėj. O pietuosneužskleistos žėrėjoĮ karštį pasinešę plynės.Aišku, kad tamsoj žiūrėjomĮ šviesą ir į šilumą,ir į baisias krūvas žarijų.Iš eilėraščių knygos„(prieš)paskutiniaieilėraščiai“,2005„Dabar situacija tarsi apvirtoaukštyn kojomis: patstikrovės daiktas tam tikramekontekste tampa meno kūriniu.Ir vargas tam, kuris, su juokontaktuodamas, „neįjungia“konteksto (nebūtinai regimojo,supančio objektą, pavyzdžiuiŠMC erdvės, bet, svarbiausia,– neregimojo, turinčio glūdėtigalvoje) – jis temato daiktą.“Iš straipsnių knygos„Lietuvių dailė: 1996–2005“,2006kevičius – darbo kambaryje. Čia jis skaito ir rašo stovėdamas. J.KALINSKO NUOTR.stilistika – manyje, mano kūne...“ O štai kalbėdamasapie poeziją, prisimenate, kad 1978-ųjų gruodžio21 dieną parašėte pirmąjį eilėraštį, kuriameatpažinote save. Gal galėtumėte trumpai papasakoti,kaip Jūs suvokiate „savęs atpažinimą“, kalbėjimą„savo balsu“, buvimą „savame kūne“?– Sunkūs klausimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad savęsatpažinimas tekste – grynai intuityvus aktas. Panašusį tą, kai, tarkime, atpažįsti savo fizinį balsą. Čia neikampainio, nei logaritminės liniuotės nenaudoji. O kadstilistika susijusi su kūnu – nė kiek neabejoju. Bet, jeižiūrėdamas į savo kūno atspindį veidrodyje neretai tuoar tuo būni nepatenkintas (aš, pavyzdžiui, paauglystėjegerokai pergyvenau, kad pernelyg mažos yra mano akys),tai atpažinęs save eilėraščio eilutėje bemaž visuometapsidžiaugi. Autentiškumas tarsi garantuoja kokybę. Norsir tą eilutę paprastai koreguoji. Padidini josios akis...– Eseistė G.Radvilavičiūtė rašo, kad „be abejonės,A.Andriuškevičius keliauja per šią žemę tekstiniaisžingsniais. Kai kas net jį patį vadina tekstų susitikimovieta“. Ar tekstas nėra galimybė iš šios žemės „išeiti“,arba bent trumpam įsivaizduoti, kad viskas, kas „yra“,ir yra „tik“ tekstas?– Man artimesnis variantas – viską laikyti tekstu arbatekstais. Apie tai esu kalbėjęs esė „Sufalsifi kuotasdienoraštis“ ir „Sufalsifi kuotas dienoraštis 2“ („ŠiaurėsAtėnai“, balandžio 22 ir birželio 17). Čia tuos teiginiusirgi galima laikyti bent dalinai atitinkančiais manopažiūras, vadinasi, „degto molio pavyzdžiais“. Tad: irmano kūnas yra tekstas, ir mano gyvenimas – tekstas,ir mūsų istorija – tekstas, ir visas pasaulis – taip pattekstas. O didesniuosiuose tekstuose paprastai krebždamažesni tekstai...Tarp tekstų, „parašytų“ viena kalba (pavyzdžiui, fiziniųkūnų), įsiterpia tekstai, pakeverzoti kita kalba (tarkime,verbaline, vizualine ar garsine)... Tekstai bičiuliaujasi,niaujasi, susilieja, išsiskiria, virsta vieni kitais, prasitęsia,persikloja... Žodžiu, ištrūkti iš tekstų džiunglių –jokių šansų. Gali tik pereiti iš vienokio į kitokį. Betfundamentaliausias klausimas – kas ir kodėl rašo patįdidžiausiąjį, t. y. Tekstų Tekstą... O kad kiekvienas mūsųesame tekstų susitikimo vieta – aišku kaip dukart du.Argi Jumyse nesusitinka, tarkime, J.Biliūno apsakymai,A.Sutkaus nuotraukos ir B.Kutavičiaus muzika? O kur daršimtai kitų susitikimo dalyvių!– Iš kelių skaitytojų esu sulaukęs laiškų, kuriuosekiek piktinamasi, kad pašnekovų klausinėju daugiauapie tai, „kas svarbu jam ir tau“ ir visai nekreipiudėmesio į tai, „kas įdomu kitiems“, nepateikiu „detaliųiš žmogaus gyvenimo“. Todėl – formuluoju. VienaA.Andriuškevičiaus diena. Ką veikėte, pavyzdžiui,vakar, ketvirtadienį, 2011-ųjų gruodžio 8 dieną?– Paprastai keliuosi apie pusę septynių, darau kukliąmankštelę, prausiuosi šaltu vandeniu, atlieku keletąatsipalaidavimo pratimų, pusryčiauju, peržiūriu el. paštą.Taip buvo ir gruodžio 8 dieną. Tuomet imu nedidelį puodelįlabai stiprios kavos, kurį geriu maždaug pusantrosvalandos (mažais gurkšniukais, vis palaikydamas kavąant liežuvio), ir – prie darbo. Rytais rašau (verčiu),skaitau sunkesnius tekstus, redaguoju. Kadangi šįsykį rimtesnių pradėtų darbų neturėjau, tai vėl supasimėgavimu skaitinėjau J.Krishnamurti ir mano šiųmetų poetinį atradimą – japonų XX a. tanka meistrąS.Mokichi (angliškai). Penktadienį „Šiaurės Atėnuose“turėjo būti (ir buvo) manieji jo vertimų vertimai.Dėl stuburo problemų skaitau ir rašau stovėdamas(su pažingsniavimo intarpais), o ilsėtis gulu antortopedinio matraco. Proporcija: stoviu (plius vaikštau)keturiasdešimt minučių, guliu – dvidešimt. Atidaręssavo ir dar vieno kambario duris bei pasinaudodamaskoridoriuku, į vieną pusę galiu eiti apie dvidešimt metrų.Todėl ilsindamas akis (jos silpsta) ir mankštindamasstuburą, kai dirbu vis pažingsniuoju iš vieno galo įkitą. Eidamas arba koncentruojuosi į kojų padus, arbaapgalvoju, ką tuo metu veikiu.Atsigulęs (ant nugaros) pailsėti, arba atsipalaiduoju,arba klausausi muzikos (šį ketvirtadienį – indų klasikosmeistro A.A.Khano grojimo sarodu), arba deklamuojuosimintinai mokamus eilėraščius (šiuokart – F.G.Lorcą,kurio moku ispaniškai gal trisdešimt kūrinių, irO.Mandelštamą). Išklausęs dvyliktos valandos radijožinias, einu pasivaikščioti. Maršrutai du: arba į pietuspro bažnyčią ir kunigų seminariją, arba į šiaurę proežeriuką iki klinikų. Šįkart – į pietus. Pietauju apieantrą, o po to dar tęsiu ką nors iš rytinių darbų, šįtą užrašau į dienoraštį, skaitau lengvesnius tekstus(paprastai turiu vieną ar dvi skaitomas knygas). Tąketvirtadienį baiginėjau Ph.Claudelio „Pilkąsias sielas“.Dienoraštyje užrašiau: „Dekoratyvi knyga.Tai reiškia: efektingos situacijos, ryškūs charakteriai,esama neblogų frazių, bet nėra didesnės gelmės.Be to, vietomis erzino prastas vertimas (sintaksė!):ryti /.../ į savo gerkles; žiūrėjo į tavo kaklą nugaroje.“Po šešių – vakarienė. Apie pusę aštuntos mėginu šiektiek medituoti. Po aštuonių – arba krepšinis (stengiuosnepalaikyti nė vienos komandos, o tik gėrėtis gerais irbjaurėtis bjauriais epizodais; tai, aišku, retai pasiseka;šiuokart žaidė „Galatasaray“ su „Montepaschi“), arba„Panorama“. Po dešimtos – miegoti.– Prisimenate, ką sapnuojate?– Nemenką dalį sapnų prisimenu. Aišku, kad jie yrasusiję su mano fizinėmis ir psichinėmis būsenomis.Esama malonių, esama nemalonių. Būna „normalesnių“,būna keistesnių. Pasidalinti? Prašom. Paskutinis manosapnas buvo toks. Tokiame kraštovaizdyje (nuodugniau joneaprašinėsiu) prie manęs priėjo toks personažas (detaliauneapibūdinsiu) ir, atlikęs tokį gestą (tiksliau nenurodysiu),man tarė: „Niekam nepasakok savo sapnų!“„Žmogaus galvojimas, kaipvisi žinome, yra dvikryptis: jisarba puoselėja ateities planus,arba graužiasi dėl praeities.Sunku būtų šiuo požiūriu ką norspasakyti apie gyvulius. Tačiauaugalija, manau, temąsto apieateitį. Konkrečiau – apie savovaisius ir sėklas (nes juose glūdijos ateitis). Dar konkrečiau –obelys apie obuolius, slyvos apieslyvas, ąžuolai apie giles, eglės irpušys – apie kankorėžius.“Vabzdys padvejojo sekundę,gal dvi, ir pakilęs nuskridoį rytus prieš saulę; ir tiekos ašjį temačiau; nežinau, kasjį užnešė čia; bet galėčiaunedrąsiai spėlioti,kad šitasai mano gyvenimasjam pasirodėdar nepakankamai margas;todėl jis palikonedidelę pilkšvą dėmelę jame;ir pradingo ant amžių.Iš romano „Siužetąsiūlau nušauti“,2006Iš eilėraščių, vertimųir esė knygos„Vėlyvieji tekstai“,2010Su sūnumi Linu ir podukra Egle Palangoje./ Apie 1976 m., asmeninio archyvo nuotr.

A.UFARTO/BFL NUOTR.Z.BALTRUŠIO NUOTR.ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.PoetasAidas MARČĖNAS„Mėgėjas: poezijos, dailės, gyvenimo. Mėgėjas poetas. Mėgėjasdailėtyrininkas. Mėgėjas gyventojas. Visa tai mėgsta su profesionaliuįkarščiu, meile bei neatšaukiamomis poezijos-dailės-gyvenimojungtimis. Todėl – profesionalus eseistas. Arba bandytojas, nesžodis „esė“ reiškia bandymą. Bet eseistas tegali būti mėgėjas,„profesionalus eseistas“ yra estetinis nesusipratimas kaip, pavyzdžiui,„intelektuali poezija“ arba „lietuviškas humoras“. O štai bandytojasprivalo būti profesionalas, Gagarinas ir Cousteau* viename, antraipkalbos bandymai ir išbandymai kalba tolygūs permanentinėmssavižudybėms. Tad žodyje „esė“ šypsosi net ne vienas, o kelioksimoronai, gi Alfonsas Andriuškevičius yra gyvas (tai mudulabiausiai ir sieja) profesionalaus oksimoronų mėgėjo pavyzdys.“PoetasDonaldas KAJOKAS„Man tiesiog patinka Alfonso Andriuškevičiaus tekstai – tiek eseistika,tiek poezija. Eseistika: aišku – stilius, įgimta proporcijų pajauta, įdomivaizdų bei minčių slinktis, dar įdomesnė po jų atsiverianti erdvė.Tiesa, A.Andriuškevičius savo eseistikoje mėgsta ir „pachuliganavoti“,suvaidinti tarsi kokį superestetą ar anarchistą, tačiau šitai daroma,manau, vien tam, kad tekste dar ryškiau suspindėtų tai, kas itin svarbu,gal net amžina. Jo poezija išvis puiki. Kritikų kol kas pražiopsota. Versija:pražiopsota todėl, kad gera dalis šio poeto eilėraščių nesileidžia priimamivien protu ar vien jausmais. Jo poetinių tekstų vibracijos skverbiasi į muskiek ir kitokiais sąmonės kanalais, o jie – bent jau kai kurie, išsprūstantysiš mentalinės ir vitalinės sąmonės zonos – vien vakarietiškos pakraipossuvokėjams (bei kritikams) neretai būna užsivėrę arba gerokai užakę.“*Jacques-Yves Cousteau (1910–1997 m.) – prancūzų jūrininkas, povandeninio pasaulio tyrinėtojas, išradęs akvalangą.Meno kritikėMonika KRIKŠTOPAITYTĖ„Iš dailėtyros jis jau kuris laikas yra emigravęs į poeziją (rašymą,gaivinimą atmintyje ir taikymą buityje, vertimus) ir esė. Dar anądešimtmetį (gerokai per anksti) tekstuose A.Andriuškevičius mėgdavorepetuoti savo mirtį: tai lyg davatka matuojasi alyvų violetą priegulsčio veido tarp grabo pagalvėlių, tai pavadina poezijos rinkinį„(prieš)paskutiniai eilėraščiai“, tai bando įsivaizduoti, kokie bus tosiosmirties riešai. Matyt, susipratęs, kad mirtis nemėgsta būti nuspėjama,metė tą aktyvų mirimą ir paskutinę savo knygą pavadino tiesiog„Vėlyvieji tekstai“. Apie jį, kaip dailėtyrininką, nusižiūrėjus braižą,kalbėsiu punktais: 1) Sunkiai rastumėte dailės kritiką (-ę), kuris nėracitavęs Andriušio. Tai vyksta iki šiol ir per dažnai. Taip yra todėl, kadjis kalbėjo apie svarbius dalykus drąsiai ir todėl, kad jo velniškai gerasstilius. Kas nenorėtų razinos ant savo monotoniško pyrago? 2) Jei yraapžvalgininkai, tai Andriušis yra įžvalgininkas, nes visuomet ieškoįžvalgos – pastebėjimo, kuris atidengia kitą dugną ar atsuka visaikitą skruostą, ausį, šlaunį. 3) Kaip asmuo, dėstytojas ir rašantysis– itin intertekstualus. Jame gyvena daug tekstų, kuriuos jis gebaišganingai kryžminti. Ir ne dėl puikavimosi (nors narcizų dvelksmonė pats nesigintų), o dėl minties briaunos aštrumo. 4) Jam visuometbuvo svarbus teksto malonumas (gal net kalbos ritmikos erotika),skaitančiojo (-osios) suviliojimas. Tekstai dėl to neapkrauti, atvirkščiai– išbraukyti dėl erdvės ir pauzių. 5) Jį galima kaltinti nebent galimuformalizmu, nes vardan žodžių ar minties sąskambio gali aukoti tiesą,o to, kas gavosi, niekaip nepavadintum melu, greičiau jau – menu.6) A.Andriuškevičius – menotyros Gagarinas, bet ne dėl pirmumo,o įtakos – visą kartą (taip pat ir mane) jis privertė svajoti taptimenotyrininkais, menininkais ar bent akylais žiūrovais.“A.Andriuškevičių pamatė jūra. A.Andriuškevičius – dangų./ 1973 m., PalangaTarsi kalbasi, tarsi tyli. Su tapytoju Augustinu Savicku. / 1990 m.Tenka paistyti niekusRašytojasAndrius JAKUČIŪNASPasakysiu atvirai – truputėlį pykstu ant AlfonsoAndriuškevičiaus.Tai jis, ištraukęs iš stalčiaus (turbūt) visa, ką pastaruoju metu parašęs irišvertęs, klastingai sukrovė į vieną knygą. Jeigu – neduokdie – esi kokiosnors komisijos narys, – dargi tokios komisijos, kuri turi teisę vertintitik tam tikro žanro kūrinius, – turi paskui rautis plaukus, negalėdamasnuspręsti, ar tos knygos gausūs privalumai dera su tavo misijąapibrėžiančiais nuostatais. „Jotvingiai“ Poetiniame Druskininkų rudenyjenusprendė, kad „Vėlyvieji tekstai“ – poezijos knyga, ir įvertino ją premija.„Metų knygos“ konkurso komisija paliudijo tai esant prozos knygą. Ką saugalvoja vertėjai – nejau jiems nusispjaut į profesinį prestižą?A.UFARTO/BFL NUOTR.Be abejo, A.Andriuškevičius pats puikiai supranta, kad yra kietas riešutas,todėl netingi maivytis ir vaidinti kuklų, atseit nieko čia jis ypatingonenuveikęs. Antai per Jotvingių premijos teikimo ceremoniją, gausiųliaupsių jo buvo klausomasi ne dėkingai išraudus, bet neva atsipalaidavusvaikštinėjant šen bei ten po sceną, tarsi pasiryžus visiems parodyti, kadišeita sau į miškelį kontempliuoti, – ne į sceną būti pagerbtam, – arba, darblogiau, atskleisti, kad liaupsintojo (nerodykime pirštu) vis tiek nieko geroapie jį, iškilųjį, nebus pasakyta. Ne paslaptis, šitaip jis elgiasi ir literatūroje.Kartais atrodo, kad guvus aprašomojo protas (kaip čia neišskirsi toskūno dalies iš kitų?) tave, – skaitytoją, vertintoją, – skuba kuo greičiaupačiupti už nosies ir romų vesti norima kryptimi – kad nespurdėtum,nesiblaškytum, nebūtum nepaklusnus. Šitaip kyla visokių įtartinųvaizdinių. Tarkim, akyse iškyla kūrėjo kambarys. Drybso A.Andriuškevičiusant kušetės, – tokia išskirtinė vieta mąsliam žmogui, – ir mąsto maždaugtaip: „Gal aprašysiu kokį paprastą vaizdelį, tarkim, kaip aš guliu antkušetės – tokios išskirtinės vietos tokiam mąsliam žmogui kaip aš. Kamčia daug stengtis – vis tiek visi manys, kad aš, mąstytojas, apmąstauVisatą, regiu Kosmosą; ne, tikrai niekas neišdrįs manęs pavadinti lėkštuestetu – tokiu kaip Henrikas Radauskas.“Arba regi mūsų klastingąjį kūrėją, susiruošusį parašyti eilėraštį, – beabejo, jau ne ant kušetės (juk tai pernelyg proziška vieta), o, sakykim,kur nors neapibrėžtai einantį arba (geriau) stovintį (kam vargintis, jeižemė vis tiek sukasi?) ir galvojantį: „Nebūsiu kvailas, stačiom rašytnepatogu; tris keturias eilutes – ne daugiau. Vis tiek visi žinos, kad aš,intelektualas, Rytų tradicijos – nors įkyriai jos neperšu – puoselėtojasparašiau prasmingą haiku (jokių 5-7-5!), paaiškinantį nepaaiškinama,susiejantį nesusiejama. Jeigu koks asilas išdrįs suabejoti, vėliau (sakykim,„Ryto allegro“ laidoje) nerūpestingai pareikšiu, kad balto lapo tuštuma yraesmingas eilėraščio estetikos sandas – ir čiki.“ Ir kaip jūs manote? Nėvieno suabejojusio ar tuo labiau nusiteikusio skeptiškai. Galėtų vaikinaspagalvoti ir apie sektos steigimą...Bet ką čia apie kitus – ir mane patį A.Andriuškevičius suvystė kaipkūdikį. Kitados teko nelaimė duoti interviu viename knygyne – žurnalistėpageidavo, kad aš, kaip rašytojas, galiausia dar rekomenduočiauskaitytojams keletą vertų dėmesio knygų. Dabar jau negaliu pasakyti, kąšnekėjau ir ką siūliau, tačiau aiškiai menu, kad desperatiškai paskutinėsaukos lentynose ieškanti akis atsidūrė ant knygos „10 anglakalbiųpoetų“. Nepaisant to, kad ligi tol turbūt nebuvau skaitęs nė eilutės šioautoriaus kūrybos ar vertimų (dargi ir pats A.Andriuškevičiaus asmuopainiojosi su Antano Andrijausko asmeniu), iš karto suvokiau radęs tai,ko ieškojau. Vien baltame fone išdidžiai išsikišusi šio garbaus žmogauspavardė kažkodėl klykte klykė, jog knyga labai gera, kad negaliu praeitijos nepaliaupsinęs. Greičiausiai kažką prisapaliojau apie intelektą irtam tikros rūšies dvasingumą, pabrėžiau, kad vertimai – nors autoriusneprofesionalus vertėjas (kažkaip jaučiau, kad „Andriuškevičius“ negalibūti profesionalus vertėjas) – puikūs ir skaitytini. Pasibaigus kankinamaminterviu, nuėjau į kitą knygyną ir tą knygą tuoj pat nusipirkau. Vėliauieškojau šio autoriaus tekstų „Šiaurės Atėnuose“, pritariamai linksėjauklausydamas, kaip jį kiekviena dingstimi vis pagiria Giedra Radvilavičiūtė.Galbūt todėl dabar A.Andriuškevičius yra vienas iš tų retų autorių, kuriambeveik neturiu priekaištų – tad ir tenka paistyti niekus. Atleiskite.

Mieli „15min“ skaitytojai, sveikinameJus gražiausių žiemos švenčiųproga ir dėkojame, kad 2011-aisiaisbuvote su mumis! Ačiū už tai, jogskaitėte laikraštį, sekėte naujienasportale www.15min.lt, siūlėtetemas, dalijotės nuotraukomis,komentavote, gyrėte, kritikavoteir tokiu būdu skatinotemus augti bei tobulėti. BūtentJūs esate didžiausi mūsų skatintojaiir įkvėpėjai!2012 metais mes žengiamedidelį žingsnį į priekį –nuo sausio 20-osios Jūsų pamėgtasnemokamas laikraštis„15min“ tampa savaitraščiu.Kiekvieną penktadienį Jumsdovanosime įdomų, žymiaididesnės apimties, spalvotąir, žinoma, nemokamą savaitraštį„15min“, kurį rasite irjau įprastose, ir naujose platinimovietose. Jei savaitraščionespėsite pasiimti penktadienį,mieste jį galėsite rastiir šeštadienio rytą.Nauja laikraščiokokybėŠešerius metus gyvuojantislaikraštis „15min“ nuo sausiomėnesio 100 000 tiražu pasieksne tik tris didžiuosius Lietuvosmiestus – Vilnių, Kaunąir Klaipėdą, bet taip pat ir Šiaulius,Panevėžį, Alytų bei Marijampolę.„Naujame leidinyje svarbiausiosbus ne naujienos, betnuomonės, ne faktai, bet požiūriaiį juos“, – sakė bendrovės„15 minučių“ generalinisdirektorius TomasBalžekas.„15min“ ir toliau tiki nemokamaspauda. O kad didžiųjųmiestų skaitytojai jauįprato šalia rytinės kavos ararbatos skaityti nemokamąlaikraštį, liudija naujausirinkos tyrimų kompanijos„TNS Gallup“ atlikto „Nacionalinioskaitytojų tyrimo“duomenys. Jie rodo, jogpagal vidutinį laikraščio skaitomumą„15 min“ yra mėgstamiausiasvilniečių laikraštis –jį skaito ketvirtadalis (daugiaukaip 119 tūkst.) sostinės gyventojų.Kaune ir Klaipėdojejį atsiverčia atitinkamai beveikNaujameleidinyjesvarbiausios busne naujienos, betnuomonės, ne faktai,bet požiūriai į juos.Sakė T.Balžekas.60 tūkst. ir 25 tūkst. šių miestųgyventojų. Pagal vidutinę skaitytojųauditoriją, „15min“, kurisiki šiol buvo leidžiamas tiktrijuose didžiuosiuose miestuose,užima trečiąją vietą nacionaliniumastu (pritraukia280 tūkst. skaitytojų), užleisdamaspirmąsias pozicijastik „Vakaro žinioms“ir „Lietuvos rytui“.Karštos naujienos –portale 15min.ltLaikraštis „15min“ keičiasiir pasieks Jus kiek rečiau,tačiau karščiausiaskasdienes naujienas iš Lietuvosir viso pasaulio Juskviečiame skaityti moderniameir dinamiškamenaujienų portale www.15min.lt.Pagal bendrovės „Gemius“ internetorinkos tyrimo „gemius-Audience“ duomenis, lapkričiomėnesį portalas 15min.ltbuvo trečioje populiariausių Lietuvosinterneto svetainių penketukovietoje. Lapkritį naujienasportale 15min.lt skaitė daugiaukaip 839 tūkst. lankytojų,tai 35 tūkst. daugiau nei spaliomėnesį.Neabejojame, kad 15min.ltgreitį, modernumą ir atvirumąskaitytojui kiekvieną mėnesįir toliau įvertins dar daugiaužmonių.Kiekvieną mėnesį daugėjair tų, kurie naujienas skaito savomobiliuosiuose telefonuoseadresu m.15min.lt.Dėkojame, kad esate su mumis!2012-aisiais mes Jums pažadamedar daugiau įdomiųtekstų, įžvalgų, naujų herojųir įspūdingų nuotraukų. Jausausio 20 dieną ieškokite savaitraščio„15min“!

12 8/ SKELBIMAIVALSTYBĖS GARANTUOJAMA IR IŠ VALSTYBĖSBIUDŽETO FINANSUOJAMA PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBAASMENIMS, GYVENANTIEMS KAUNO MIESTEAsmenys, deklaravusieji savo gyvenamąją vietąKauno mieste arba, jei asmuo neturi deklaruotos gyvenamosiosvietos, tačiau gyvena Kauno mieste, turiteisę į pirminės teisinės pagalbos suteikimą.NEMOKAMAS pirminės teisinės pagalbos paslaugaskauniečiams pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybeteikia advokatės Violeta Naujokienė, Diana Degutienėir Nijolė Reimerienė.J. Gruodžio g. 16-6, 8, 11 kab. Tel: (8-37) 22 92 68,22 71 29, 22 82 11. Darbo laikas: I-V nuo 8 iki 16 val.Pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val.Asmuo, besikreipiantis dėl nemokamos pirminėsteisinės pagalbos, turi pateikti:1. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: LietuvosRespublikos piliečio pasą arba ES valstybėsnarės piliečio pasą arba šių asmenų asmens tapatybėskortelę; kitos užsienio valstybės piliečio pasasir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje(arba kitoje ES valstybėje).2. Asmens gyvenamąją vietą įrodantį dokumentą:spaudas pase arba pažyma apie deklaruotą gyvenamąjąvietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosiosvietos, jam pateikti tokio dokumento nereikia. Pirminėsteisinės pagalbos trukmė ne ilgesnė kaip 1valanda (atskiru sprendimu gali būti pratęsta).Siūlo darbąReikalingi apdailininkai butų įrengimodarbams. Darbas pastovus. Tel.: 8 67036491, 8 699 11604.Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingostrikotažo gaminių narstytojos. Neturinčiaspatirties, apmokome darbo vietoje. Teirautisdarbo dienomis, Tel.: 837 393804,837 393893.Statybos įmonei reikalingi BE-TONUOTOJAI, BETONUOTOJŲBRIGADOS. Kontaktinis telefonas8 620 14842.Socialinė neįgaliųjų įmonė siūlo,žmonėms su negalia, valytojosdarbą. Dėl darbo kreipkitėsdarbo dienomis 9.00-17.00 val.,tel. 8 684 17952.TransportasSUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲAUTOMOBILIUS. ATSISKAITOMEIŠ KARTO, DIRBAME BE POILSIODIENŲ. Tel. 8 600 08276.Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio,atsijų iki 7 t. „Bobcat“ nuoma.Tel. 8 657 68660.BRANGIAI SUPERKAME AUTOMO-BILIUS. NUO 1993 IKI 2011 M. TEL. 8605 11996.Meninis automobilių įlenkimų lyginimasnepažeidžiant dažų. Kaunoautomobilių turguje. Tel.: 8 68355565, 8 682 10500.Asmuo tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vienąkartą. Nemokama pirminė teisinė pagalba neteikiama,jeigu:1. Pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiainepagrįsti.2. Pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteiktaišsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu,kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamasšio įstatymo nustatyta valstybės garantuojamateisine pagalba.3. Pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtųinteresų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymąatvejus.Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja,kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos,pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjuipadeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinępagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuošių veiksmų imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimybėpareiškėjui ginčą išspręsti taikiai.Daugiau informacijos apie valstybėsgarantuojamą teisinę pagalbą galimarasti interneto tinklalapiuose:www.teisinepagalba.lt; www.kaunas.lt.Nekilnojamasis turtasNuolat perkame butus namus, sklypus,patalpas.Kaune. Siūlyti įvairiusvariantus. Tel. 8 650 84277.Norite parduoti arba išnuomotinekilnojamąjį turtą? Mes Jums turimeklientų! Skambinkite jau dabartel. 8 657 63600, UAB „S. IMPERI-JA“.Parduodami nuo 10 a iki 25 a. sklypaiJonavos raj, Skarbinų km. Namų valda.Kauno Jonavos pusiaukelė. Elektra,keliai šalia miško. Kaina 3200 LT/a.Tel. 8 652 86085.Parduodu 1 kambario butą Rukloje.1aukštas, b.pl. 36 kv.m., virtuvė 9 kv.m.Kaina 10 000LT. Tel. 8 683 13505.Parduodu naujos statybos butąGarliavoje 4-ių butų name. B.pl 85kv.m, per du aukštus, du balkonai,3a žemės, komunikacijos, šildymasdujomis. Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 65923788.Perkam žemės ūkio paskirties žemęKauno mieste. Madlena, tel. 8 67661200.Perkame žemę žemdirbystei. Atsiskaitomeiš karto. Nuomojame žemę.Tel. 8-616 14644.Perku butą Kaune, 1 aukšto, Ž.Šančių,Petrašiūnų, mediniame name, bendrabučiotipo nesiūlyti. Mokėsiu iki 70000 Lt. Tel. 8 679 53687.Perku vieno arba dviejų kambariųbendrabučio tipo butą. Gali būti beremonto. Tel.: 837 300 914, 8 676 22528.Pirksiu vieno arba dviejų kambariųbutą Dainavoje, Eiguliuose, arba Šilainiuose.Tel.: 837 30 25 35, 8 60996 655.Trumpalaikė, įrengtų butų – apartamentųnuoma Kaune: valandai, dviem,dienai, nakčiai. Tel. 8 604 95323.Perka„Metrampa“ brangiai perka juodųjųir spalvotųjų metalų laužą. Mokaiš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8,Betygalos g. 2 Tel.: 740405, 8 68790575.Brangiai ir greitai superkame įvairiusautomobilius nuo 1980 iki 2010metų. Daugiau informacijos tel. 8 64496466.Įmonė perka automobilius nuo 200iki 1500 Lt. Atsiskaitome iš karto, pasiimamepatys. Tel. 8 610 00287.Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje,tinka apleista, išnuomota, subendraturčiais. Greitai sutvarkodokumentus, atsiskaito iš karto.Tel. 8 671 08059.Perkame automobilius į metalo laužą,nevažiuojančius, su defektais ir t.t.Pasiimame patys, išrašome pažymas.Tel.: 8 673 31752, 8 607 97663.Perkame dirbama žemę ir pievasvisoje Lietuvoje, brandų mišką. Galibūti išnuomota. Tel.: 8 670 23652,8 676 41155.Perkame mišką su žeme arba iškirtimuivisoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325,www.dzukijosmediena.lt.Superkam juodą spalvotą metalą,senus automobilius, akumuliatorius.Demontuojam, išvežam mažus kiekiusbe poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto.Tel.: 8 600 60674, 8 37 260840.Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalolaužą. Didesnį kiekį išvešime patys.Raudondvario pl. 112, tel.: 267424,8 650 50353.Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalolaužą. Didesnį kiekį išvešime patys.Raudondvario pl. 112, tel.: 267424,8 650 50353.UAB „TORLINA“ brangiai perkajuodųjų ir spalvotųjų METALŲLAUŽĄ, buitinę techniką,senusautomobulius, elektros variklius,akumuliatorius. Galime išvežti savotransportu. Išrašome utilizavimopažymas. Ateities pl. 34, Kaunas,tel.: juodieji metalai 8 37 44 14 14,8 698 08 051; spalvotieji metalai8 37 44 14 14, 8 611 44 404. darbolaikas I-V 8-17val., VI 8-13val.UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomisneribotais kiekiais perkajuodųjų ir spalvotųjų metalų laužą.Atsiskaitome iš karto. Kreiptis:R.Kalantos g. 49, Kaunas, telefonais8 37 215092, 8 698 55553.Superkame senus automobilius,išsivežame patys. Išrašome utilizavimopažymas. Tel. 8 600 00292,autominute@gmail.com.Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjųMETALŲ LAUŽĄ, elektrosvariklius, akumuliatorius. Išsivežamepatys. Išvežame senusautomobilius. S.Lozoraičio g. 19,Garliava, tel.: 8 611 39500.Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjųMETALŲ LAUŽĄ, elektrosvariklius, akumuliatorius .Išsivežapatys. Išveža senus automobilius.Vandžiogalos pl. 106, Domeikava,tel.: 8 682 69307, 8 37 47898.Poilsis, turizmasMikroautobusų „Mercedes Benz“ nuomaįvairioms progoms ir kelionėms Lietuvojeir užsienyje. Tel. 8 612 19930, nuoma.litaksa@gmail.com.ParduodaBeržinės skaldytos malkos. Tel. 8 68626622.Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytosmalkos. Tel. 8 613 23999SEKSO PREKĖS. Kalėdinis išpardavimas.Vytauto pr. 17 (tarp autobusų ir geležinkeliostoties). Tel. 8 614 31901.Vištų kumpeliai 10 kg - 4,90 Lt/kg,vištų ketvirčiai 15 kg - 4,90 Lt/kg, vištųsparneliai - 4,90 Lt/kg, suš.antys-12,50 Lt/kg, suš.šprotai - 2,50 Lt/kg,suš.lydeka - 8,90 Lt/kg, suš.kiaulienoskarka - 5,60 Lt/kg, suš.kiaulienos kojos- 1,560 Lt/kg. Draugystes 19, Kaunas,tel.: 8 652 92227, 8 37 353966.Lietuviški švieži pievagrybiai, portabellosir kreivabudės augintojokainomis. 24 val per parą. Briedžiųtakas 11A, Kaunas. Tel. : 8 699 33237,8 685 43212.Parduodame statybinę medieną, vidaus– lauko dailylentes, grindlentes,terasines lentas, pjuvenas, atraižas.Tel.: 8 37 330071, 8 682 25858.BaldaiParduodame virtuvės komplektus,bendras ilgis - 200 cm, 2 metų garantija,be surinkimo, nemokamasatvežimas, 499 Lt. www.baldai1.lt.Tel. 8 620 20111.Paslaugos„Universalus Lombardas“ superka, parduodair skolina už auksą, mobilius telefonus,kompiuterius, nekilnojamąjį turtą. Adresas:A.Juozapavičiaus pr. 84A, „Norfoje“,tel. 8690 63600.„Snaigės servisas“ ČIURLIONIO G. 5 , visųšaldytuvų, skalbimo mašinų, viryklių remontas.Prekyba šaldytuvais ir jų atsarginėmisdalimis. Tel. 8 37 341876.„VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimimevisas bylas, kurias apsiimame vesti?!Tel.: 8 687 40 002, Tel./fax: (8-5) 23758 26.Atliekame kompiuterių tech. ir programinįremontą. Lituojame, superkame. Galimeatvykti. Tel. 8 606 20351.Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio,atsijų iki 7t. Tel. 8 699 30078.Atvežame: atsijas, žvyrą, smėlį, juodžemį.Išvežame statybinį laužą. Pasikrauname.Vežame ir mažais kiekiais.Tel. 8 618 87203.Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. Nemokamai- nereikalingą metalo laužą, buitinetechniką. Pjauname medžius, tvarkomeaplinką. Tel.: 8 601 99230, 799 681.Patikimos perkraustymo paslaugos,mažiausiomis kainomis visoje Lietuvoje.Tel.: 225024, 8 677 79888, www.kraustykislengvai.lt.Pigiausiai išsiurbiame nuotekų šulinius,pasikrauname ir išvežame šiukšles,statybines atliekas, šakas. Tel.: 380853,8 685 30321.2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENISGrožis, sveikataIŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybėsligų gydymas.Tel. 8 606 91150.KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA IRPROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijosir reabilitacijos instituto klinikakviečia gydytis ir ilsėtis PALANGOJE.Kardiologo konsultacija, gydymas,procedūros, gyvenimas su maitinimu(3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profilaktika(maitinimas 3k./d.) - 79 Lt. Tel.: 8 46030027 arba 8 618 41860, klinika@ktl.mii.lt, www.pri.kmu.lt.Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulųtankio matavimus rentgeniniu DEXAaparatu (tiriame stuburą ir šlaunikauliogalvutę); echoskopuojame kaklo irkojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą,krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis;ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrąir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją,masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninėsdalių tempimus. Konsultuoja ir gydopatyrę gydytojai. registracija Kaune, Bažnyčiosg. 19, tel.: 321 439, 8 686 40 440.www.terramedica.ltIšblaivinimas detoksikacija namuose.Tolimesnis alkoholinės ir kitų priklausomybiųgydymas. Tel. 8 686 31649.PADOVANOK ARTIMUI SVEIKATĄ!ORGANIZMO VALYMO PROCE-DŪROS- žarnyno, kepenų, limfosvalymas. Atrodykite ir jauskitėsgeriau! Natūralaus gydymo centras,Savanorių 284, Tel.: 8 682 92261,837 710 602.Tapk kraujo donoru!Pigus krovinių ir baldų pervežimas. Krovėjųpaslaugos. Tel. 8 606 53447.Televizorių taisymas kliento namuose. Iškvietimasnemokamas, suteikiama garantija.Tel.: 8 37 715991, 8 671 55064.Visų kompiuterių ir televizorių taisymasKaune Savanorių pr. 192, tel. 8 601 93660ir K. Donelaičio g. 33, tel. 8 679 66799.www.pc-help.lt..Visų tipų kompiuterių programų, technikostaisymas, kasečių pildymas. Galimeatvykti. Tel. 8 684 09811.ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA plastikiniamslangams nuolaidos iki 60 proc.Šarvuotos durys. Tel.: 8 37 403813,8 684 10785.Automobilio 15 m keltuvo nuoma (kaina60 Lt/val. + atvykimo mokestis). Medžiųgenėjimas. Šlaitinių stogų dengimas,skardinimo darbai. Rolandas, tel.: 8 68719660, 8 602 92845.„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valyklavalome kilimus (kliento patalposearba išsivežame), minkštuosius baldus,čiužinius, "Bauer" ir kt. patalynę sausuir šlapiu giluminiu būdu amerikietiškaįranga. Langų valymas, grindų dangosatnaujinimas, patalpų tvarkymas poremonto ir visos kitos švaros paslaugos.UAB "ABDONAS" (bet kada) Tel.:77 09 44, 8 688 18946. Žemaičių g. 31,www.abdonas.ltMokslasPranešimaiPamestą Eglės Bučniūtės mokinio pažymėjimą,Nr. 1205286, laikyti negaliojančiu.Pamestus ATP protokolus: 0048271- 0048280, kontrolieriaus pažymėjimą:007378, laikyti negaliojančiais.Tapk kraujodonoru!

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENISTEMA / 9Iššūkis – apdrausti namąNoras apdrausti nekilnojamąjį turtągali kainuoti nemažai nervų.Tuo įsitikino namą šalia sostinėsperkantis vilnietis, taip ir neradęsdraudimo bendrovės, kuri sutiktųbūstą su šalimais stovinčiais ūkiniaispastatais drausti tokiai sumai,už kokią jie yra perkami.Vyriškis apstulbo sužinojęs,kad būsto ekspertų 260 tūkst.Lt įvertintas namas draudimobendrovėms vertas daugiaunei milijono.Vilnietis įtaria, kad jo pirkiniovertę išaugino draudikųnoras gauti didesnes įmokas, odraudimo bendrovės atkerta,kad nekilnojamąjį turtą reikiadrausti tokiai sumai, kurios pakaktųjį atstatyti iš naujo.Argumentų neišgirdoVilnietis Aurimas „15min“papasakojo nusprendęs šaliasostinės nusipirkti šiek tiekžemės ir 400 kv. m ploto namąsu keliais ūkiniais pastatais.Tam sostinės gyventojasiš banko pasiėmė 460 tūkst. Ltdydžio paskolą.„Viena iš sąlygų imant paskolą– apdrausti pastatus tokiaisumai, už kokią jie perkami.Tad pradėjau ieškoti draudimobendrovės, kuri apdraustųmano pirkinį už 460 tūkst.Lt, tačiau netrukus supratau,kad tai neįmanoma“, – pasakojoAurimas.Jis teigė buvęs apstulbintasdraudimo bendrovių „PZU Lietuva“,„Seesam Lietuva“ ir „Lietuvosdraudimas“ pasiūlymų –namą su ūkiniais pastatais jossutiko drausti tik nuo 1 mln. Ltiki 1,2 mln. Lt sumai.„Argumentų, iš kur atsiradotokie skaičiai, taip ir neišgirdau.Maniau, kad draudimobendrovės duomenis apie pastatųvertę ima iš Registrų centro,kuris pastato vertę skaičiuojaatsižvelgdamas ne tik į plotą,naudotas statybines medžiagas,bet ir apylinkėje esančiųpastatų pardavimo kainos vidurkį.Registrų centras manoperkamą namą be ūkinių pastatų,kurie yra menkaverčiai,įvertino 560 tūkst. Lt suma“, –teigė pašnekovas. Jis pridūrė,kad profesionalus būsto vertintojas,apžiūrėjęs namą, jįįvertino tik 260 tūkst. Lt, nespastatas – senos statybos, neekonomiškas,jį reikės nemažairemontuoti.„Jeigu būčiau sutikęs susiūlomomis sąlygomis, draudimoįmonėms būčiau mokėjęs800–900 Lt per mėnesį siekiančiasįmokas. Kai bandžiauderėtis, man įmonių atstovaiaiškino negalintys sumažintisumos, nes jiems to neleidžiakažkokia kompiuteryjeesanti sistema. Tačiau motyvų,kodėl mano perkami pastataiverti milijonų, taip ir neišgirdau“,– sakė jis.Galiausiai Aurimas sutikopastatus apdrausti „Lietuvosdraudime“ 700 tūkst. Lt.Dėl mažesnės sumos draudikainenusileido.Į rinkos vertę nežiūri„Lietuvos draudimo“ Gyventojųdraudimo skyriausŠis senos statybosnamas, draudikųmanymu, vertasdaugiau nei milijono.J.Kalinsko nuotr.KARTAIS PIRKTI PIGIAUKorporacijos „Matininkai“ prezidentasKęstutis KRISTINAITISRegistrų centras nustato vidutinępastato rinkos vertę, kuri yra mokestinė,tai reiškia, kad pagal ją skaičiuojaminekilnojamojo turto mokesčiai.Profesionalus turto vertintojas,apžiūrėjęs būstą, jį įvertino įkeitimotikslu, o tai jau yra visiškai kitoksvertinimas, atliekamas pagalkitą metodiką.Šie du vertinimai sutampa labai retai,nes Registrų centras, pavyzdžiui, vertęskaičiuoja masinio vertinimo būdu,tai apytikslis metodas, jo tikslumas visamepasaulyje yra tik iki 30 proc.vadovas Andrius Gimbickas„15min“ teigė, kad bendrovėklientui pastatų draudimo vertęapskaičiuoja ir rekomenduojadrausti atkūrimo arba likutineverte, priklausomai nuo pastatonusidėvėjimo. „Atkūrimo arbalikutinė vertė yra apskaičiuojamataip, kad sutarties galiojimolaikotarpiu atsitikus žalaiklientas būtų visiškai užtikrintas,jog galės atstatyti analogiškąpastatą iki buvusios būklės,pavyzdžiui, už draudimo išmokąbūtų galima visiškai atstatytigaisro ar audros sugadintąpastato dalį. Todėl apskaičiuotospastato draudimo vertės negalimalyginti su to paties pastatorinkos verte. Įvykus žalai,pastatas nebus perkamas rinkosverte, o bus atstatomas ikibuvusios būklės toje pačiojevietoje, iš tokių pačių medžiagų,iš kokių buvo pastatytas“, –aiškino jis.A.Gimbickas pabrėžė, jogatkūrimo vertę „Lietuvos draudimas“skaičiuoja atsižvelgdamasį įmonės „Sistela“ pateikiamasstandartinio pastato atstatymokainas, statybos medžiagųir darbų kainas, Statistikosdepartamento skelbiamus statyboskainų indekso pokyčius,Registrų centro bei statybųbendrovių informaciją.Sumos nemažinaklientų labuiPanašiai kalbėjo ir bendrovės„PZU Lietuva“ Gyventojųturto draudimo produktų vadovasKęstutis Daunaravičius:draudikai pastatus draudžiasumai, kiek kainuotų atstatytiturtą įvykus nelaimei.„Vieną kvadratinį metrąmes vertiname nuo 2500 iki3000 Lt. Skaičiuodami remiamėsRegistrų centro vidutinėmisrekomenduojamomis gyvenamųjųnamų statybinėmisvertėmis. Pavyzdžiui, tokiopat namo mažame provincijosmiestelyje ir sostinės centrerinkos vertė skirsis kardinaliai,o statybinė vertė bus beveiktokia pati“, – pabrėžė jis.Apdraudus namą mažesne suma,negu statybinė vertė, pasakjo, kiltų nepilnos draudimoapsaugos pavojus.„Seesam Lietuva“ filialo turtorizikos vertintojas VytautasBlaževičius taip pat sakė, kadjeigu namas apdraustas draudėjopasirinkta 300 tūkst. Ltdraudimo suma, o tą namą atstatytikainuos 500 tūkst. Lt,namui sugriuvus bus išmokėta300 tūkst. Lt, tačiau namo savininkuitų pinigų nepakaks.Draudimo priežiūros komisijosnarys Darius Andriukaitis„15min“ aiškino, kadklientas neprivalo drausti savoturto, jeigu nemano, kad jistiek vertas.„Šiuo atveju reikėjo prašytidraudimo įmonės pagrįsti, kodėlji apskaičiavo tokią didelęsumą. Ieškant geriausių sąlygųsiūlau pasinaudoti draudimobrokerio paslaugomis”, –kalbėjo jis.Kodėl „Budweiser Budvar“?Daugelis jau nesistebi importinioalaus, o ypač čekiško, populiarumuvisame pasaulyje ir Lietuvoje. Vienasiš išskirtiniausių šios produkcijosatstovų – „Budweiser Budvar“Premium lager alus.Kuo gi jis ypatingas?Iš visų Čekijos alaus gamyklų bene vienintelė„Budweiser Budvar“ alaus gamyklapriklauso valstybei. Ir tai ne dėl to, jog jokiamprivačiam tarptautiniam alaus gamintojui ji neįdomi,o tik todėl, jog šis prekinis ženklas valstybeiyra labai svarbus ir simbolizuoja nacionalinęČekijos alaus pramonę. Šis pavadinimasyra kilęs iš Čekijos miesto „Česke Budejovice“(Budweis) Bohemijoje. Ji buvo įkurta 1895 metaisir pradėjo savo veiklą, tiesiogiai susijusią sušio miesto istorinėmis alaus gamybos tradicijomis,kurios skaičiuojamos jau nuo 13 amžiaus,kai miestas įgijo alaus virimo teises.Česke Budejovice 19 amžiuje buvo įvairiatautismiestas. Tačiau, ekonomika buvo kontroliuojamavokiečių gyventojų mažumos, kurivaldė daugumą šio miesto įmonių. Pagal to metoįstatymus, miesto savivaldybėje buvo atstovaujamapriklausomai nuo valdomo turto ir sumokėtųmokesčių. Todėl čekai neturėjo jokių atstovavimoteisių Rotušėje, nepaisant jų daugumos. Kad galėtųdalyvauti politikoje, čekų žmonės turėjo sustiprintisavo ekonominę padėtį.Todėl paskutinis 19 a. trečdalis – „čekų“ įmoniųkūrimosi laikotarpis. Vienas iš jų buvo „ČekijosDalies Alaus darykla“ - tiesioginis „BudweiserBudvar“ pirmtakas. Jos įkūrimo iniciatyva atėjodaugiausia iš Čekijos alaus gamintojų (AugustoZátka ir daugelio kitų). „Čekijos Dalies alaus darykla“pirmąją alaus partiją pagamino 1895 metųspalio 1-ąją. Iki 1896 pabaigos kasmetiniai alauspardavimai sudarė apie 51.100 hektolitrų alaus.Šiandien metinis alaus pardavimas sudaro daugiaukaip milijono hektolitrų alaus. Nepaisant dideliogamybos apimties augimo, per šimtmečiussusiformavusios gamybos tradicijos, aukšta kokybėir tipiškas „Budweiser Budvar“ alaus skonisišlieka iki šios dienos.Nuo jos įkūrimo laikotarpio darykla patyrėnuolatinį modernizavimą. 1922 m. gamyklojebuvo įrengtas pirmasis 300 m gylio artezinisgręžinys, po to dar du arteziniai šuliniai. Tokiubūdu alaus daryklą pasiekė aukštos kokybėsvanduo, kuris ir padėjo sukurti puikių skoniosavybių Premium Lager. Nuo 1920 m. daryklapradėjo užimti didelę rinkos dalį užsienio šalyse, todėl atsirado registruotieji prekių ženklai„Český Budějovický Granat“, „Budweiser Bier“,„Budbräu“ ir kt. 1930 m. buvo įregistruotasprekės ženklas „Budvar“, kuris per trumpą laikątapo aukštos kokybės sinonimu. Pagal šįregistruotą prekės ženklą 1936 metais alausdarykla pakeitė savo pavadinimą į „Budvar“ –„Český akciový Pivovar Česke Budĕjovice“.Antrojo pasaulinio karo metu alaus daryklabuvo valdoma nacių administracijos, po karobuvo nacionalizuota ir 1967 m. sukurtas nepriklausomasjuridinis subjektas „Budweiser Budvar,nacionalinė įmonė“. Ši įmonė savo veiklądaugiausia orientavo į eksportą, užsienio rinkomstiekdama vertingus registruotus prekių ženklus,aukštos alaus kokybės garantus. Dar vienas svarbusplėtros etapas vidaus rinkoje ir užsienyje įvykopo to, kai 1989 metais vos per keletą mėnesiųįmonė sugebėjo beveik dvigubai padidinti alauspardavimus.Nacionalinė įmonė „Budweiser Budvar“šiandien yra moderni ir aktyvi bendrovė, kuri turitvirtą pagrindą konkuruojant su kitomis alaus daryklomistiek šalyje, tiek ir už jos ribų. Dėl puikiųekonominių rezultatų, įmonė gali investuoti dauglėšų į plėtrą. Didelė pelno dalis kasmet yra nukreipiamaparamai kultūrai, švietimui ir sveikatos apsaugai,ypač Pietų Bohemijos regione. Demonstruodamasavo rūpestį alaus mėgėjais ir savodinamiško vystymosi perspektyvas, „BudweiserBudvar“ nuolat diegia į rinką naujus produktus.Visa alaus produkcija šioje gamykloje gaminamataip, kad vartotojas negalėtų suabejoti joskokybe. O tai visų pirmiausia lemia šios produkcijossudėtinės dalys – iš 300 m gylio giluminių gręžinių,esančių tiesiai gamyklos teritorijoje, išgaunamasnatūralus mineralinis vanduo. Šis vanduoyra kilęs iš ežero, susiformavusio ledynmečio periodeprieš 10000 metų. Kitas svarbus ingredientas– Moravijos miežių rinktinių rūšių (Hordeumvulgaris) salyklas, dažnai vadinamas „visų šviesausmiežių salyklo rūšių motina“ ir garsėjantis pasaulyjesavo išskirtiniu skoniu ir aromatu. Pagaliau išskirtinįalaus skonį sąlygoja aukščiausios kokybėsŽatec Saaz apyniai (Humulus lupulus). BudĕjovickýBudvar Premium alaus gamyboje yra naudojamostik išimtinai moteriškos apynių žiedų galvutės.Be to, šis alus atitinka Vokietijos alaus grynumoįstatymą (Reinheitsgebot).700 metų amžiaus Česke Budĕjovice alausgamybos tradicija ir unikalus, 90 dienų alausbrandinimo laikotarpis padėjo suformuoti šioalaus unikalų charakterį. Ragaudami „BudweiserBudvar Czech Premium Lager“, galite panaudotivisus savo skonio pojūčius. Visų pirma, Jūsų akyspradeda mėgautis gražia alaus spalva ir turtingatankia puta, vėliau Jūs pajuntate švelnų apyniųaromatą. Nuo pirmo gurkšnio Jūs jaučiate subtilų,tačiau tuo pat metu gilų salyklo skonį, kuris paliekašvelnų kartumo prieskonį ir palaipsniui ištirpstaiki kito alaus gurkšnio, kuris harmoningai derasu pirmuoju pojūčiu.Kiekvienais metais daugiau nei 40 000 turistųturi galimybę aplankyti „Budweiser Budvar“nacionalinę alaus daryklą, gali stebėti alaus gamybosprocesą ir paragauti šviežio šviesaus alaus išgamyklos rūsių. Gamyklos muziejuje multimedijospagalba galima pamatyti „Budweiser BudvarStory“ – alaus istoriją 3D formate, plazminiuoseekranuose, taip pat įvairias unikalias hologramas.$

10 / SPORTASKalėdų atostogosASTAŽUKAITĖa.zukaite@15min.ltMartynas Pocius pirmąją artėjančiųKalėdų šventinę vakarienę sutikosu krepšininkais ir futbolininkais,atstovaujančiais tituluočiausiamir bene garsiausiam Europojeklubui Madrido „Real“. Tačiau didžiausiasmetų šventes Lietuvosrinktinės narys sutiks ne Madride– jis sulaukė išskirtinės dovanos– galimybės pailsėti ir pabūtisu savo artimaisiais.Artėjant šv.Kalėdoms Madrido„Real“ futbolo ir krepšiniokomandos daugelį metų išeilės renkasi į šventinę vakarienę.Viena didele šeima tampafutbolininkai, krepšininkai,treneriai, vadovai, medikai,kiti „Karališkojo“ kluboatstovai. Jie ne tik kartu pietauja,bendrauja, bet ir dalyvaujagražioje akcijoje – lankoįvairiomis ligomis sergančiusvaikus.Šventiniame renginyje,kuris vyko „Santiago Bernabeu“stadione, šiemet dalyvavoir Lietuvos krepšininkasM.Pocius. Prie vieno stalojis sėdėjo kartu su braziluKaka, vokiečiais Mesutu Oziluir Sami Khedira, argentiniečiuGonzalo Higuainu, portugaluRicardo Carvalho beikrepšininkais Jaycee Carrolluir Kylie'u Singleriu.„Futbolininkai Ispanijojeyra didelės žvaigždės, tačiaujie – tokie pat paprasti žmonėskaip ir mes. Tik tiek, kaddėl jų gerbėjai yra pamišę, pametęgalvas. Po šventinės vakarienėsvisi sėdome į automobiliusir vykome į ligonines,bet kas dėjosi prie „SantiagoBernabeu“ stadiono... Kokiedu tūkstančiai sirgalių susirinkovien tam, kad pamatytųfutbolininkus, kad galbūtnetyčia galėtų vieną kitą autografąnugriebti ar kartu nusifotografuoti“,– „15min“ pasakojoM.Pocius.Bjaurioji futbolo sesuo15min.lt/186535Krepšininkai tokio dėmesiofutbolininkams Ispanijojegalėtų tik pavydėti. Tiesa,tai tėra daugiau posakis, nesbent jau pats M.Pocius Madridegali lengviau atsikvėptinuo žiniasklaidos ir gerbėjųdėmesio. Ką Lietuvos krepšininkamsteko pajusti EuropostNesutrumpintą straipsnįrasite nuskaitę šį kodąV.Aleknai olimpinėsžaidynės Londonebus paskutinės.BFL/V.Jurevičiaus nuotr.čempionato metu, visi puikiaiprisimename.„Čia mūsų Madrido „Real“krepšinio klubą vadinamas„The Ugly Sister Of Football“(„Bjaurioji futbolo sesuo“ –red. past.). Krepšininkų ir futbolininkųgyvenimas labai skiriasi.Futbolininkai nuolat yrapo padidinamuoju stiklu. Jieturi važinėti „Audi“ įmonėsautomobiliais, negali laisvaiišeiti į miestą, jau nekalbantapie naktinius klubus. Krepšinioklubo vidaus taisyklėskur kas paprastesnės. Nėranieko, su kuo anksčiau mannebūtų tekę susidurti“, – sakėM.Pocius.Eurolyga2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENISDar nežino, ar stiprinsisKaip feniksas iš pelenų pakilęsKauno „Žalgiris“ nenori apsiribotitik patekimu į Eurolygos „Top 16“etapą. Anot klubo sporto direktoriausVitoldo Masalskio, komandaartimiausiu metu gali sulauktipastiprinimo.„Tai dabar, komandos atostogųmetu, svarstoma. Jeigusprendimai bus priimti, tuometpo Kalėdų busmatomi rezultatai“, –15min.lt ketvirtadienįsakė V.Masalskis. Visgijis nenorėjo atskleisti,kokios pozicijos krepšininko„Žalgiriui“ būtųieškoma.V.Masalskis išsisukoir paklaustas, ar nemelavoJAV žiniasklaida,tvirtindama, kad per KalėdasLietuvos čempionų komandąpapildys iš UCLA universitetoišmestas aikštingasisJAV krepšinio talentas ReevesasNelsonas. „Yra daug kandidatų,o vienas iš jų – jis“, –sakė V.Masalskis.„Žalgirio“ krepšininkainaujokus sutiktų tik po atostogų.Po pergalės prieš „Zagreb“(87:76), atvėrusios durisį „Top 16“ etapą, komandanuo ketvirtadienio iki gruodžio28 dienos buvo paleistaKalėdų atostogų.Duobę lėmė permainosPrisimindamas prastą sezonostartą V.Masalskis teigė,jog į duobę komanda įkritodėl permainų trenerių štabe,tačiau sunkiaidirbdamatreniruotėse iš josišlipo ir pastaruojumetu jau demonstravo„puikų“ žaidimą.„Komanda prisikėlė kaipfeniksas iš pelenų ir paskutiniumetu žaidė tikrai puikiai.Manome taip pat, kaip ir vyriausiasistreneris (AleksandrasTrifunovičius), kad tai –ne galimybių riba“, – vylėsiV.Masalskis.„Duobė turėjo būti, nes pasikeitėtreneris. Tačiau komandasunkiai dirbo, o tie vaisiaipo truputį ateina. Manau, jogdabar komanda kils tik į viršų.Noriu užtikrinti žiūrovusir sirgalius, kad darysime viską,jog toks žaidimas, koks buvoprieš „Panathinaikos“ namuose,niekada daugiau nepasikartotų“,– pridūrė klubosporto direktorius.DĖL TROLEIBUSŲ EISMOKŪČIŲ VAKARĄ2011 m. gruodžio 24 d. pailginamas1 5 7 10 11maršrutų troleibusųdarbo laikas. Troleibusai papildomai išvyks:Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt1 105 117Kauno senamiestyje per šventesžmonės dalinasi gerumuTęsiasi labdaringos gerumo akcijosLuka GAIŽAUSKAITĖIš sausakimšų prekybos centrųištrūkę miestiečiai džiaugiasiKauno senamiestyjeatradę tikrą šventę ir pakiliąnuotaiką. Mažų krautuvėliųšeimininkai džiugiai padedaišrinkti likusias dovanėles,o kavinėse šventiškai pasipuošępadavėjai mielai įpilakaršto vyno taurę.Šį savaitgalį parduotuvėseir kavinėse tęsiasi labdaringosgerumo akcijos. Parduo-Gerumo mėnesiometraštininkas –www.15min.lttuvėje „Riešutas“ pirkėjai galinemokamai pasiimti šieno,kuris tradiciškai dedamas pošv. Kūčių stalo staltiese. „VGstudijoje“ veikia Kalėdų seneliodirbtuvės. Vilniausgatve vakarais važinėja arkliukotraukiamas kalėdinisfajetonas. Restorano „CrazyHouse“ lauko terasoje atidarytafotografijų paroda„Šventinis senamiestis“.Kasdien Kauno senamiestisgausus šypsenų ir gerosnuotaikos, mat Vilniausgatvė čia paskelbta Gerumozona. Tad nenustebkite, jeiJus nemokamai pavaišinsmeduoliu ar įpils garuojančiossriubos. Vaišindamimiestiečius senamiesčioverslininkai prisideda prieakcijos, kuri skirta išpildytiSenamiesčio vaikų dienoscentro auklėtinių svajones.Dovanas, kurių norėtų gautiper šv. Kalėdas, vaikai jaunupiešė savo piešiniuose,kurie eksponuojami akcijojedalyvaujančių kavinių irparduotuvių vitrinose.Gerumo mėnesio finalinėšventė vyks paskutinįjį šiųmetų savaitgalį. Suplanuotamekoncerte dalyvaus „Lašeliukai“,„Medutis“, „Tu irAš“, „Crazy Friends“, „Base“.Senamiestyje veikiančioskavinės ir parduotuvės jaurepetuoja savo šventinesprogramas. Iki pasimatymoKauno senamiestyje!.Apie senamiesčio renginiusdaugiau galima sužinoti„Facebook“ profilyjeKAUNOSENAMIESTISGYVAI.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENISĮVAIRENYBĖS /11patirtisGlobėja: jie mano vaikaiDARIJA PETRAITYTĖredakcija@15min.lt„Jei broliai būtų augę vaikų globosnamuose, jie jau dabar būtųpolicijos įskaitoje. Duodu rankąnukirsti. Ir ne dėl, neva, blogųgenų, o dėl to, kad neturėtų beveikjokių gerų įgūdžių“, – atviravodu paauglius Jurgį ir Aleksąaštuonerius metus globojanti RasaDževeckytė.Paimti globoti vaikai išpradžių labai nustebdavo,kad, pavyzdžiui, indus reikianunešti į virtuvę ir išplauti, onešvarius drabužius sumestiį skalbinių pintinę. Pirmaisiaisglobos metais net teko važiuotivieno jų atsiimti iš policijos.Broliai tiesiog nesuprato,kodėl staiga kažko nebegalimadaryti.Šokiravo globos namųvadovėRasa su sutuoktiniu dažnaipasvarstydavo apie vaikų globą,bet mintys taip ir netapdavokūnu. Viskas pasikeitė nuvedussūnų Dominyką į pirmąklasę. Čia jis buvo pasodintasį vieną suolą su iš pažiūros tykiuJurgiu – berniuku iš vaikųglobos namų.„Ilgai nesvarstę nusprendėmeJurgį pasiimti savaitgaliui.Aišku, prieš tai teko susitvarkytidokumentus ir gautileidimus. Bet tai nebuvo labaisunku ir neužtruko ilgai. Sekmadienįparvežus vaiką atgalį globos namus prie mūsų priėjokitas – aštuonerių metų –berniukas ir prisistatė esąsAleksas, Jurgio brolis“, – pasakojoRasa. Kitą savaitgalį šeimapasiėmė abu berniukus, ogruodį jie jau gyveno globėjosnamuose.„Iš savo artimųjų dažniausiaisulaukėme palaikymo dėlžengto žingsnio. Aišku, buvoir tokių, kurie klausė, ar mažaimums savų problemų? Tačiaulabiausiai šokiravo ir nustebino,kaip įnirtingai atkalbinėjoIš savo artimųjųdažniausiai sulaukėmepalaikymo dėlžengto žingsnio.Sakė R.Dževeckytė.vaikų globos namų direktorė.Būtent iš jos ir išgirdome, kadmeilė tų vaikų nepakeis, visijie vienodi su niekiniais genaisir pan.“ – karčia patirtimidalijosi Rasa.Vienintelė, betskaudi klaidaTėvų ryžtui ir norui pasiimtigloboti brolius entuziastingaipritarė ir jų sūnus Dominykas:berniukai buvo konevienmečiai ir spėję susidraugautiper trumpą laiką. Aleksąir Jurgį jis vadino savo broliais,tačiau viskas pasikeitė pradėjuseiti į antrą klasę.„Į klasę atėjo labai daugnaujokų ir prasidėjo patyčios,kurių auka tapo Dominykas.O Jurgis vietoj to, kad gintųsavo brolį, stojo į kitą pusę irtaip pat sėkmingai iš jo tyčiojosi.Man teko savo vaikui ieškotipagalbos passpecialistus. Buvolabai sunku –visi kaip vienasspaudė atsisakytigloboti brolius,aiškino, kadrizikuoju savosūnaus ateitimi ir sveikata“, –septynerių metų senumo įvykiusprisiminė Rasa.Dabar ji svarsto, kad taip galnebūtų nutikę, jei prieš imantisglobos, šeima būtų pasikonsultavusisu specialistais, dalyvavusimokymuose.„Jau iš pradžių turėjau savosūnui pasakyti, kad nors jievisi trys lygūs, bet jis yra mūsųkraujas ir kūnas ir mes jo niekadanenuskriausime. Aš pasielgiauvisai priešingai. PagailėjauJurgio ir Alekso, norėjaukompensuoti jų patirtasskriaudas, todėl daugiaudėmesio skyriau broliams“, –savo didžiausią klaidą įvardijoRasa.Biologinei motinainerūpiBroliai į vaikų globos namuspateko trejų ir ketveriųJurgis (k.) ir Aleksassavo tikraisiais tėvaisvadina globėjus.J.Kalinsko nuotr.metukų. Iki tol jie augo viensu mama, kuri du mažamečiusvaikus vienus pačius išleisdavoį gatvę visai dienai.Nors pagal įstatymus, biologiniaitėvai gali matytis susavo vaikais, brolių motinajų nė karto neaplankė. Motinystėsteisių ilgai nesvarsčiusiji atsisakė dar prieš aštuoneriusmetus„Berniukai pas mus jaugyveno dvejus metus, kai vienądieną Aleksas pasakė, kadmatė savo tikrąją mamą. Pamenu,kaip man net kojos irrankos nutirpo. Tada jų paklausiau,gal reiktų grįžti irją užkalbinti, bet vaikai atsisakė.Jie pasakė, kad nuspręs,ar nori pasimatyti su savo mama,kai užaugs. Iki šiol jie tokionoro nerodo“, – pasakojoRasa.Savo tėvais kone nuo pirmųjųdienų Aleksas su Jurgiuvadina globėjus. Tačiaulabiausiai Rasą pradžiuginovieno jų noras pasikeisti savopavardę į jos. Tai globėjai didžiausiasįvertinimas ir ženklas,kad galbūt klaidų nebuvopadaryta tiek jau daug.horoskopai gruodžio 23 d.AVINAS. Nepasiduokite pagundaidaryti dalykus, akivaizdžiaijums netinkančius.Kai sėdi ant liaunos šakelės,menkiausias vėjo dvelksmasgali prišaukti bėdos.JAUTIS. Atsargiai: aplinkiniaituri savo interesų, kurienebūtinai sutampa su jūsiškiais.Esate gana protingas,kad atskirtumėte pelusnuo grūdų.DVYNIAI. Jei dirbate kokįdarbą, visi žiūrovai tapsdalyviais. Šioje dirbtuvėjekiekvienam teks pasiraitotirankoves ir galbūt net išsiteptibaltas rankeles.VĖŽYS. Teks prisitaikytiprie taisyklių, kurias sukūrėkiti. Susiraskite panašiųį save. Jūs neturite būti vienas.Šiandienpuikiai seksisamatų meistrams.LIŪTAS. Likite budrus ir nesipainiokitekitų kelyje. Tikėtina,kad esate sutrikęs arįtūžęs, bet tai dar nereiškia,kad nežinote, kas turi būtipadaryta.MERGELĖ. Jei jums atrodo,kad niekas nesikeičia, tai tiktodėl, kad pokyčiai yra laipsniški.Tikrai nėra reikalo pasiduotinusivylimui. Jūs visdar tvirtai sėdite balne, irjūsų valanda išmuš.SVARSTYKLĖS. Savo galkiek nepamatuotą entuziazmąir energiją pagaliaupritaikysite produktyviojeveikloje. Iškelsite gražiųnaujų idėjų.SKORPIONAS. Kiekvienastrauks antklodę į savo pusę,bet tegul jūsų tai neišmuša išvėžių. Ramiai dirbkite savodarbus. O vakare susiraskitemalonių pramogų!ŠAULYS. Nerizikuokite finansiškai– didelė nuostoliųtikimybė. Apskritai šiandiensaugumas ir apdairumas –kur kas didesnės vertybėsnei abejotina nauda.OŽIARAGIS. Aukščiau galvą!Laikas įvardį „Aš“ rašytididžiąja raide. Prisiimkitevisą atsakomybę už savoveiksmus ir nesivaržykitepasididžiuoti darbais.VANDENIS. Jūs susipažinsitesu kažkuo, apie ką ilgaigalvojote. Tik nepamirškite,kad į pačius svarbiausiusklausimus nebūna lengvųatsakymų.ŽUVYS. Tereikia trupinėliogeros valios, ir viskas dar galisusitvarkyti. Kelią įveikseinantis, o ne dejuojantis.Bendraudamas šiandienypač pasistenkite būti mandagusir korektiškas.KAUNE VYKO TRADICINĖ AKCIJA„KALĖDINĖ KOŠĖ VISIEMS“Praėjusį antradienį ir trečiadienį socialiairemtini ir vargingai gyvenantys kauniečiaibuvo vaišinami koše. Dvi dienas trukusiostradicinės akcijos „Kalėdinė košė visiems“buvo pamaitinti keli tūkstančiai miestiečių.„Palyginti su ankstesniaisiais metais, žmoniųšiemet susirinko šiek tiek mažiau, tad košėsžmonės galėjo valgyti ne po vieną košės porciją“,– pasakojo Lietuvos samariečių bendrijos Kaunoskyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis.Troškinta kiauliena, morkomis, svogūnais,įvairiais prieskoniais ir sviestu pagardintaKalėdinė košė buvo dalinama 14-oje miesto vietų.Šiai akcijai lėšų skyrė Kauno miesto savivaldybėir visas būrys rėmėjų: „Kauno švara“, „Sanitex“,„Kauno autobusai“, „Kauno energija“ (darbuotojųlėšomis), „Maisto bankas“, „Kauno vandenys“(nereikėjo mokėti už košės gaminimui sunaudotąvandenį), Samariečių bendrijos Kauno skyrius irLietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS12 / ĮVAIRENYBĖSKalėdų Senis – iš Šiaurės,dovanos – iš RytųRAMŪNAS FETINGISr.fetingis@15min.ltKalėdų Senelis pas gerus žmonesatvažiuoja iš Šiaurės, nes gyvenaSuomijoje, o štai jo dovanos vaikusvis dažniau pasiekia iš RytųKinijos. Ir ne elnių traukiamomrogėm, o lėktuvais.Nedidukas Kauno Karmėlavosoro uostas šeštadienį tarsiišmiręs. Takas visiškai tuščias,netoliese stovi mažiausiasiš keleivinių „Boeing“ lėktuvųir du visai mažučiai lėktuvėliai.Tačiau staiga iš kampų tarsiskruzdėliukai pabyra žmonės.Po 15 minučių horizonte pasirodėlėktuvas. Apsukęs ratą jispagaliau nusileido.Lietuva – vienintelė iš Baltijosšalių, kurioje reguliariai leidžiasididžiausias šiose šalysekrovininis lėktuvas iš Kinijos.Tai – „Boeing 747-400ERF“. Kaitoks lėktuvas leidžiasi Frankfurtoar Paryžiaus oro uostuose,tai daugiau ar mažiauįprasta. Tačiau kai toks penkiaaukštisnamas su sparnaisleidžiasi vidury lietuviškų miškų,tai tikrai kvapą gniaužiantisreginys. Net šalia stovintis„Ryanair“ „Boeing 737-500“atrodo tarsi zaporožietis šaliavilkiko.Milžino viduje pilotamsankštaLėktuvui sustojus prie angaroįgula „15min“ žurnalistuileido pasidairyti viduje. Šislėktuvas yra Kinijos aviacijoskompanijos „Jade Cargo“ nuosavybė,tačiau pilotai – tikrasketurių žmonių internacionalas:amerikietis, kinas, malaizietisir Pietų Afrikos Respublikospilietis. Du pilotai pilotuojalėktuvą, du ilsisi – visaikaip sunkvežimio vairuotojai.Poilsiui sąlygos nėra idealios:dvi lovos, sumontuotoskamputyje, ir kelios kėdės atskirojenuo pilotų kabinoje. Jokiųtelevizorių, jokių ypatingųpatogumų.Pilotų darbo vieta ne itinskiriasi nuo kitų lainerių – tarpgausybės mygtukų lengva pamestigalvą, tačiau pilotai čiajaučiasi kaip namie. Tik sėdigal kiek neįprastai aukštai –tarsi vis dar nebūtum nusileidęs.Pirmasis „kupriukas“ (taipžmonės praminė „Boeing 747“„Boeing 747-400ERF“ –tarsi penkių aukštųnamas su sparnais.R.Fetingio nuotr.dėl charakteringos kupros priekyje)buvo išleistas dar 1970 m.Tačiau toks variantas, galintisvežti krovinius itin dideliais atstumais(747-400ERF), pradėtasgaminti 2001 m. Nors dažnaikroviniams skirtus lėktuvusperdaro iš keleivinių po keletometų eksploatacijos, šis lainerisspecialiai gamintas kroviniamsgabenti. Toks lėktuvassveria 412 tonų. Jis gali gabentiiki 110 tonų krovinį. Štaitoks monstras ir leidžiasi Kaunekas savaitę.Kodėl Kaune?Kodėl šis lėktuvas, kas savaitęiš Kinijos gabenantis krovinius,leidžiasi Kaune? Dėl dviejųpriežasčių. Pirma, logistikoskompanija „Hoptrans“, užsakantišiuos skrydžius, įsikūrusiKaune. Antra – Vilniaus orouosto pakilimo takas nelabaitinka tokiems monstrams.Sostinės oro uosto pakilimotako ilgis 2,5 km, o jo danga nėrapritaikyta itin sunkiems lėktuvams.Tuo tarpu tokiam laineriuireikia bent 2,8 km. Kaunas(3,2 km) turi specialią dangą,nes čia tarybiniais laikaisbuvo dislokuota sunkiasvoriųkarinių lėktuvų IL-76 divizija.Zokniai (3,5 km) taip pat tinka,tačiau jie tolokai nuo logistikoscentrų.Lietuva – vienintelėiš Baltijos šalių,kurioje reguliariaileidžiasi didžiausiasšiose šalyse krovininislėktuvas iš Kinijos.Beje, lėktuvo pilotai giriaKauno oro uosto pakilimo taką– sako, kad jis vienas geriausiųEuropoje. Kaunas šiam lėktuvui– tik tarpinė stotelė: iš 110tonų krovinio paprastai čia jispalieka 70. Likusios tonos gabenamostoliau į vakarus – įFrankfurto oro uostą. Skrydisiš Šanchajaus iki Kauno trunka9 val. 40 min. Kaune jis užsibūnavisai neilgai – tik kol iškraunamosprekės. Priklausomainuo krovinio dydžio, šisdarbas užtrunka nuo vienosiki trijų valandų. Tada – darkiek daugiau nei dvi valandosskrydžio iki Frankfurto. Iš ten –atgal į Kiniją.