2011 Kino pavasaris P2.indd - 15min.lt

RUBRIKAAAAATIDARYMAS22011 m. kovo 25 d.VISOS NAUJIENOSAPIE „KINO PAVASARĮ“Paskelbta kino maratono pradžiaVisas klišes kviečiantis laužyti16-tasis „Kino pavasaris“sutrenksmu įsiveržė į sostinę – įatidarymo ceremoniją susirinkotiek svečių, kad 600 vietų salėakimirksniu tapo pilnutėlė.Linksmi pašmaikštavimai,nuoširdūs palinkėjimai,putojančio vyno taurė iratidarymo filmas – modernikultinės operos „Don Žuanas“interpretacija – tapo gera pradžiadviejų savaičių kino maratonui.Kultūros ministras Arūnas Gelūnas juokavo, kadveikiausiai nebus įmanoma pažiūrėti visų filmų.Praėjusiais metais „Kino pavasario“ žiūrovų į Kanųfestivalį deleguota aktorė Edita Užaitė.Didelio dėmesio sulaukusio dokumentinio filmo„Barzakh“ režisierius Mantas Kvedaravičius.Filmo „Don Žuanas“ režisierius Kasperas Holtenasneabejojo, kad ir Mozartas džiaugtųsi tokiu atidarymu.Kur geras kinas ten ir aktorėNelė Savičenko.Dizaineris Juozas Statkevičius pažiūrės filmą„Pornomelodrama“, nes pažįsta režisierių.Atidarymo šventėje apsilankė žurnalistėsDeimantė Statinytė ir Indrė Pavilonytė.Verslininkas Žilvinas Grigaitis išsirinkoKim Ki-duko filmą „Krokodilas“.Larisa Kalpokaitė festivalio atidarymo vakaretryško gera nuotaika.Aktorė Gabija Ryškuvienė nori pamatyti visus apdovanotusfilmus ir dokumentinį filmą „Savų darbas“.Festivalio direktorė Vida Ramaškienė tikino, kad jų darbas žiūrovų nenuvils. Nuotraukoje kartu su Seimo nareDalia Teišerskyte ir Seimo kanceliarijos darbuotoja Virgilija Valiauskienė.Operos solistas Vytautas Juozapaitis su žmona Eglefestivalyje lankosi pirmą kartą.

2011 m. kovo 25 d.KONKURSASINTERVIUKasperas Holtenas:„Don Žuanas“ – tai istorija apie modernų žmogų3KristinaMažeikaitėŠiųmetis 16-asis festivalis „Kino pavasaris“užsimojo laužyti standartus. Tad ir festivaliostartas buvo nestandartiškas: festivalioatidarymui pasirinkta netradicinė juosta – danųrežisieriaus, Kopenhagos karališkosios operosmeno vadovo Kaspero Holteno debiutinis filmasopera„Don Žuanas“ („Juan“).Galbūt ne visi festivalio atidarymo seanso dalyviaipo šio filmo tryško susižavėjimu modernia operosinterpretacija, tačiau režisierius tikino, kad jamnesvarbu, ar „Don Žuanas“ bus pamiltas, arpasmerktas – svarbiausia, kad žiūrovas filmui neliktųabejingas.Specialiai į „Kino pavasario“ atidarymą atvykęs irnaujos operos repeticijas Kopenhagoje sustabdęsrežisierius apgailestavo, kad Lietuvoje gali viešėtitik vieną dieną. Kūrėjas teigė besijaučiantis ypačpagerbtas, galėdamas dalyvauti festivalyje irpažadėjo į Lietuvą sugrįžti dar kartą.- Kodėl nusprendėte kurti operą-filmą apiemoterų širdžių daužytoją Don Žuaną?KasperasHoltenas- Ilgus metus dirbau operos meno vadovu. Manodarbą įvertino keli filmų prodiuseriai, jie ir pasiūlėman sukurti filmą-operą. Pamaniau, kad tai skambafantastiškai. Nusprendžiau sukurti kitokį filmą:modernų, ekrane vaizduojantį operą. Prasidėjoįdomios istorijos, kuri būtų aktuali šiandien, paieškos.Istorija apie Don Žuaną tam puikiai tiko: tai istorijaapie vyrą, kuriam vis negana, kuris nori vis daugiau irdaugiau, kuris yra nenustygstantis. Šiais laikais visiesame tokie pat: bijantys sustoti, vis norintys naujosmerginos, naujo darbo, naujos mašinos, naujoskelionės... „Don Žuane“ mes atpažįstame tai, kuošiuo metu gyvename, kas mums šiuo metu aktualu.Tai – istorija apie modernų žmogų.- Kokį matote skirtumą tarp XVIII amžiausDon Žuano ir šiuolaikinio Don Žuano?- XVIII amžiuje prasikaltusius bausdavo dievas,todėl anuometinis nuodėmingas Don Žuanas buvonubaustas Dievo ir sulaukęs gyvenimo pabaigosnusiųstas į pragarą. Šiandien Dievas nebebaudžia –dabar bausmė kyla iš žmogaus vidaus. Don Žuanas yraapdovanotas jėga, kuri suteikia jam galimybę gyventi,mylėti, kovoti, kurti, tačiau ta pati jėga, jei ji nėrapažabojama, gali greitai sugriauti žmogų. Ši jėga, kilusiiš Don Žuano vidaus, jį ir sugriovė. ŠiandienDon Žuanas yra baudžiamas jo paties demonų.- Ar manote, kad kiekvienas vyrasturi Don Žuano savybių?- Ne kiekvienas. Don Žuanas – vyriškos seksualumojėgos įvaizdis. Seksualumo jėgos, kuri nori konkuruoti,nori dominuoti, kuri nori vis daugiau. Tačiau šią jėgągali turėti tiek vyrai, tiek moterys. Ji verčia konkuruotiir kovoti vieniems su kitais.- Kas jums buvo sunkiausia kuriant šį filmą?- Kuriant šį filmą kilo trys iššūkiai. Kūriau filmą, neoperą, todėl teko perprasti kino žodyną, išsiaiškinti,Produktyvus kūrėjasKovo pabaigoje 38 gimtadienį švęsiantisK.Holtenas yra įvardijamas jauniausiuoperos teatro vadovu Europoje – darbąKopenhagos karališkojoje operoje jispradėjo sulaukęs 27-erių ir per tą laikąpastatė daugiau nei 50 operų. Kovo mėnesįK.Holtenas buvo paskirtas naujuoju Londonokarališkosios operos vadovu ir savo darbąpradės nuo naujojo operos sezono. Filmasopera„Don Žuanas“ žymi K.Holteno debiutąkine, režisierius neslepia naujojoje kūrybinėjeerdvėje turįs nemažai kūrybinių ambicijų.Man nėra svarbu, kad filmaspatiktų visiems, man svarbiau,kad žmonėms, kuriems patinkašis filmas, jis patiktų nuopradžių iki galo, o tiems, kamjis nepatiko, nepatiktų iš tiesų– taip daug geriau, nei sulauktiatsiliepimų, kad filmas yraneblogas.kaip filmas pasakoja istoriją, kaipją vaizduoja. Keletą metų teko atsidėti scenarijausrašymui.Kitas svarbus etapas buvo atranka – visamepasaulyje teko ieškoti dainininkų, kurie gali ne tikdainuoti, bet ir gerai atrodyti prieš kamerą, vaidinti.Filme pasirodę dainininkai yra žvaigždės, jie dainuojagarsiausiose pasaulio scenose, bet to neužteko –jie turėjo būti imlūs, nuoširdūs, smalsūs, pasiryžęnaujovėms, ieškantys tinkamiausio būdo, kaipišreikšti personažo jausmus. Aktorių ieškojome irRusijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir JAV. Visi jie geriaktoriai – dainuodami prieš tūkstantinę publiką jievaizdžiai gestikuliuoja, tačiau prieš filmavimo kamerąreikia subtilumo, atskleisti labai nedaug.Dar vienas sunkus etapas – režisavimas. Kurdamassavo pirmąjį filmą supratau, kad režisavimogalimybės yra fantastiškos, tačiau sukurti vientisąpasakojimą nepaprastai sunku.- Kaip žiūrovai reaguoja, girdėdami modernią„Don Žuano“ libreto versiją, kurioje nevengiamažargono, net keiksmažodžių?- Kai kurie žmonės mano, kad tai novatoriška, jiejuokiasi, lieka sužavėti, o kitiems tai nepatinka. Irpuiku: mes nekūrėme filmo, kuris patiktų visiems,mes kūrėme filmą, kuris sukeltų jausmus. Buvobūtina, kad šiame filme skambėtų anglų kalba,leidžianti visiems suprasti, kas dainuojama ir kąnorima pasakyti. Šiuolaikinis tekstas šiai operai„prilipo“ visai natūraliai. Dėl to kai kurie operosgerbėjai manęs ims nekęsti, bet tai nieko tokio.Man nėra svarbu, kad fi lmas patiktų visiems, mansvarbiau, kad žmonėms, kuriems patinka šis filmas,jis patiktų nuo pradžių iki galo, o tiems, kam jisnepatiko, nepatiktų iš tiesų – taip daug geriau, neisulaukti atsiliepimų, kad filmas yra neblogas.- Kaip apibūdintumėte šio filmo žanrą?- Pirmiausia, tai yra filmas, filmas apie seksą. Tiekman, kaip filmo kūrėjui, tiek ir Don Žuanui seksasnėra pagrindinis dalykas: nors filme yra gausuerotinių scenų, bet šio filmo pagrindinė ašis yra nuosavęs bėgantis žmogus. Mes esame girdėję apiepriklausomybę nuo darbo, alkoholio, tabako, moterų,o šiuo atveju pagrindinis herojus yra priklausomasnuo gundymo. Kai jis vilioja, visa jo energija nukreiptaį moterį: jis žiūri į ją, jis galvoja apie ją, jis ją gundo irnebeturi laiko galvoti apie save. Kiekvieną kartą, kaijis pajunta baimę, spaudimą, jis susikoncentruoja įnaują moterį, į naują gundymą.- Kokie tolimesni jūsų planai, susiję su kinu?- Norėčiau sukurti dar vieną filmą, tai mane labaitraukia. Aš manau, kad kita mano juosta nebebusfilmas-opera, tai bus įprastas vaidybinis filmas.Šiuo metu rašau naują scenarijų, o kaip susiklostysplanai – pažiūrėsime. Ateityje planuoju ir toliau kurtinaujas operas.- Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikinį kiną:ar jis išgyvena aukso amžių, ar yra atsidūręssudėtingoje situacijoje?- Yra sukurta daug gerų filmų, papasakota daug gerųistorijų, egzistuoja daug įdomių pasakojimo būdų,tačiau šiuo metu yra vienas dalykas, kuris man kelianerimą: vis daugiau ir daugiau filmų atrodo vienodi.Pagaminti filmą kainuoja daug, todėl dažnai norimasukurti tokį produktą, kuris garantuotai patiktųvisiems. Tai pavojinga. Kinas yra puikus būdaspasakoti istorijas, tačiau mes neturėtume siekti įtiktiauditorijai. Mes turime stengtis ieškoti naujų būdų,kaip pateikti pasakojimą, turime išlikti smalsūs irkurti apie tai, kuo tikime. Aš didžiuojuosi, kad „DonŽuanas“ nėra panašus į visus kitus filmus, nes jis –kitoks, naujoviškas.Kokius filmų režisierius laikote sau pavyzdžiu?Vienas mano mėgstamiausių režisierių – BazasLuhrmannas, kuris sukūrė filmus „Romeo irDžuljeta“, „Mulen Ružas“. Savo filmuose jis nebijoteatrališkumo ir nepretenduoja į tikroviškumą.B.Luhrmanno filmai man yra didelis įkvėpimošaltinis. Danų režisierius Thomas Vinterbergas manyra pavyzdys tokio režisieriaus, kuris sugeba puikiai irnetradiciškai papasakoti istoriją.DON ŽUANAS

INTERVIU42011 m. kovo 25 d.VISOS NAUJIENOSAPIE „KINO PAVASARĮ“Šarūnas Bartas:„Neturime nieko daugiau nei save pačius“MindaugasNastaravičius„Menas mėgina koncentruoti žmogauspatirtį, jausmus, suteikdamas galimybę visatai išgyventi, suvokti ir kitam“, – sako kinorežisierius Šarūnas Bartas. Lietuvos žiūrovamsturint retą galimybę pamatyti šio kūrėjofilmus „Kino pavasario“ metu, pokalbyje surežisieriumi – apie žmogaus būklę pasaulyje irnenumaldomą poreikį prisiliesti prie kito.– Ne viename interviu apie konkretų filmą jūsakcentavote, kad viskas, ką norėjote pasakyti,pasakėte filme. Tačiau filmas, kaip ir bet kokskitas meno kūrinys, yra ne tik „kas?“, bet ir„kodėl?“. Ir tas „kodėl?“ iš žiūrovų išgirstamasmėginant suvokti, interpretuoti. Jei viskas, kąnorėjote pasakyti, pasakėte filme, vadinasi, jamear savyje turime rasti atsakymą ir į „kodėl?“– Taip turėtų būti. Knygoje galime rasti pratarmę,kažkokius paaiškinimus skaitytojams, o priefilmo jau nieko nepridėsime. Žinoma, kai kuriemsfilmams reikia paaiškinimų, nes ne visos istorijosyra suprantamos be konteksto. Tokiu atveju, filmopradžioje ar pabaigoje įdedamas tekstas, kurisžiūrovui padeda suprasti, kas ar kur vyksta. Tačiauvisa tai jau yra filme, kurį žiūrėdami turime suvoktine tik „kas?“, bet ir „kodėl?“. Dar kažką aiškinti pofilmo nematau prasmės. Žinoma, jeigu po seanso įsusitikimą su filmo kūrėjais susirenka tikslinė žiūrovųgrupė, pavyzdžiui, kino studentai, atsakydamas įjų klausimus prasmę matai, nes jie klausia labaikonkrečių dalykų, susijusių su jų darbais.– Poetas Tomas Venclova neseniai išleidoeilėraščių rinktinę, kurioje pats komentuojasavo poeziją. Jis sako niekada nenorėjęsto daryti, tačiau dažnai girdėdavęs, kad jokūrybai paaiškinimai praverstų. Be to,komentuodamas savo tekstus, poetassako norintis užkirsti kelią klaidingiemsperskaitymams, neteisingomsinterpretacijoms.– Manau, kad parašytas eilėraštisprisiminimų, asociacijų kelia ir pačiamautoriui. Į tą patį eilėraštį po kurio laiko galipasižiūrėti naujai, pamatyti jame tai, konematei, ko nejautei anksčiau. Jeigu eilėraštįkomentuoji, tai gali suvokti kaip naują joperskaitymo formą, kuri svarbi ir įdomine tik skaitytojui, bet ir pačiam autoriui. Oužbėgti klaidingoms interpretacijoms už akiųvis tiek nelabai pavyks, nes jeigu skaitytojasnesupranta ar jam ta poezija nepatinka,paaiškinimai nieko nepakeis.– Pastebėjau, kad kai kalbate apie filmusir jums prireikia palyginimo, atramos į kitąmeno rūšį, paminite literatūrą, poeziją.Tai jums svarbu?– Literatūrą mėgstu. Ir prozą,ir poeziją... Žodžiais piešiamasvaizdinys, mozaika, kurią klijuojamesavo vaizduotėje... Skaitydami meslipdome atskirus vaizdus, kuriuospaskatina ne tik tekstas, bet ir mūsųpatirtis, prisiminimai. Vaizdai liekagalvoje, toliau skatindami mūsųvaizduotę. O kine tą vaizdąmes jau matome priešakis, girdime,kas vyksta, nieko įsivaizduoti nebereikia, vaizduotėtarsi „užklijuojama“. Kinas paveikia mūsų pojūčius,jausmus ir arba mes tai priimame, įsitraukiameį tų vaizdų tėkmę, arba užmiegame, išeiname,nes matomi vaizdai mums nieko nereiškia, niekonepasako, nieko mumyse nesužadina. Kino teatrežmogus negali filmo sustabdyti, tarsi knygojeatsiversti ankstesnį puslapį ar praversti neįdomų,negali palaukti ir pamąstyti. Žiūrėdamas jis nelabaigali ką nors kitko ir įsivaizduoti. Žmogus turi tik tai,ką mato.– Šioje vietoje vėl grįžčiau prie žiūrinčiojotemos. Po naujausio jūsų filmo „Eurazijosaborigenas“ seanso „Kino pavasaryje“, žiūrovaibuvo pakviesti su jumis susitikti. Vienas pirmųjųklausimų – „ką norėjote šiuo filmu pasakyti?“.Ne „kodėl?“, o „ką?“. Ar svarstėte, kodėl mumskartais atrodo, kad „tai“, ką matome, girdime,jaučiame nebūtinai „tai“ ir yra? Kad yra kažkaskita, ko mes patys nematome, nepajėgiamesuvokti?- „Ką norėjote šiuo filmu pasakyti?“ klausiama pobet kokio filmo ir nesvarbu, koks režisierius jį sukūrė.Man atrodo, kad toks klausimas yra beprasmiškas,nes jį užduodantis žmogus tiesiog nori ko norspaklausti, tačiau nežino, ko. Į tokį klausimą atsakytineįmanoma, nes, viena vertus, tai, ką norėjaupasakyti filme, jame ir pasakiau, o, kita vertus,režisierius ir „kalba“ filmais.O dėl jūsų klausimo – vieni filmai mums siūlovienareikšmiškus atsakymus, kiti savyje turi daugiauprasmių ir jokių vienpusiškų atsakymų nesiūlo.Tarkim, klausimas – kodėl mes gyvename? Išgirsimepačių įvairiausių atsakymų. Žiūrėdami filmą, žmonėsŽmogus pasaulyje yrapasimetęs. Jis kažkur lekia,kažką daro, stengiasi, betneturi instrukcijų, kaipreikia gyventi.gali jį matyti labai skirtingai, padaryti skirtingasišvadas, tačiau niekas negali pasakyti, kad bentviena tų išvadų yra klaidinga.– Dabar galvoju, ar „pasakyti filme“ ir „pasakytifilmu“ yra tas pats?- Yra filmų, turinčių konkretų tikslą, labai aiškiąužduotį, esminę mintį, kuri filme ir yra išreikšta.Tačiau gali būti ir kitaip – filmo tikslas yra viena,o tai, ką ir kaip jame sakome – šiek tiek kita. Betapskritai didžioji vaidybinio kino dalis tiesiog rodožmogaus gyvenimo gabalėlį, leidžia dvasiškaibendrauti su kitu žmogumi. Tokio bendravimo poreikisyra neišsemiamas, nes žmogus yra visuomeninisindividas. Prisilietimas prie kito yra svarbus visiems,nes prisiliesdami mes mėginame išsivaduoti iš savokiaušo, rasti bendrumą su kitu, nebesijausti tokiuvienišu šiame pasaulyje.Žmogus pasaulyje yra pasimetęs. Jis kažkur lekia,kažką daro, stengiasi, bet neturi instrukcijų, kaipreikia gyventi. Čia pat ir laiko problema. Mesgyvename ir nespėjame net pasidairyti, kas aplinkmus vyksta. Menas bendrąja prasme, nebūtinaikalbant apie kiną, mėgina koncentruoti žmogauspatirtį, jausmus, suteikdamas galimybę visa taiišgyventi, suvokti ir kitam.– Susitikime po „Eurazijosaborigeno“ žiūrovai sakė jūsųfilmuose pasigendantys vilties,tačiau nesukonkretino, kas taviltis yra. Galima numatyti, kadomenyje turima filmo tikrovė,kurioje žmogui „baigiasi blogai“.O gal tą vilties poreikį reikėtųsuprasti kitaip? Gal menopagalba mes mėginamemąstyti gyvenimo tikrovę irtikėti, kad šiame pasaulyježmogus visgi turi išeitį?– Žinome per amžius nemirštančiųkūrinių, kurie žmogui jokios viltiesnesuteikia, kurie kalba apie skaudžiąir neišvengiamą gyvenimo tikrovę,nuo kurios niekur nepabėgsi. O kasyra viltis? Parodymas, kad žmogusvisgi uždirbs daug pinigų? Kadišsisuks iš sudėtingosŠarūnasBartassituacijos? Gyvens amžinai? Taip, galbūt vieni iš menotikisi kažkokio palaikymo, kažkokių iliuzijų, tačiauvisi suprantame, kad gyvenimas visada baigiasi. Irbaigiasi taip, kaip niekas nenori.Nuo kitos gyvybės šioje žemėje mes skiriamės tuo,kad savo laikinumą suprantame. Žmogui duota patirtiir suprasti gerokai daugiau. Kaip ir duota iškeltiklausimų, į kuriuos jis negali atsakyti, turėti troškimų,kurių jis nesugeba įgyvendinti.– Tačiau vieni mūsų visa tai gniaužia savyje,mėgina save įtikinti, kad žmogaus būklės šiamepasaulyje problemą galima pridengti kasdienybe.- Jeigu žmogui kyla klausimas, į kurį jis negebaatsakyti, šis klausimas žmogų kankina, nepaisantpastangos paslėpti jį tolimiausioje savo kertėje. Jisnuolat mojuoja žmogui ranka, primindamas apie save.Pamatę, kad toks klausimas kyla ir kitam, pavyzdžiui,išvydę to paties klausimo problemą kine, messuvokiame, jog nesame vieni. Pasitvirtiname sau, kadnesame tokie vieniši.– Žiūrovas, matęs jūsų filmų, turbūt sakytų, kadtokiam suvokimui reikia pastangų. Pastangųmatyti ir pastangų suprasti. Ypač, kai jūsųfilmuose dominuoja ne dialogai tarp žmonių, nežmogaus kalbėjimas apie tai, kaip ir kodėl jisjaučiasi, o pats žmogus, jo aplinka – vaizdai,garsai, tyla...– Tylą galime suprasti tik tada, kai šalia jos yra irgarsas. Mano filmuose garsui skiriama daug dėmesio,jis yra ypač svarbus tada, kai nėra teksto, kai niekasnekalba. Žmogus pagrindinę informaciją, savo jausmų,išgyvenimų esmę nusako ne žodžiais, o savimi pačiu– veidu, akimis, judesiais.Yra ir kitas kraštutinumas – filmuoti tekstai.Serialuose yra viskas pasakoma, kad žmogui nereikėtųsėdėti prie televizoriaus. Tai, kas vyksta ekrane,kartais lieka jau antrame plane. Į vaizdą žmogus galinebekreipti dėmesio. Man atrodo, kad nėra paprastarodyti kalbantį žmogų, kai neaišku, ar toje situacijojejis apskritai ką nors sakytų. Kitiems atrodo, jog žodžiaisveria mažiau, kad, atsiradus neišvengiamai pauzei,ją būtina užpildyti bet kokiais žodžiais, nes kitaipžiūrovas pateks į kitą sluoksnį, kuris jau reikalaujatikrumo.– Aktorius Valentinas Masalskis, kurį filmavotejuostoje „Laisvė“, sako, kad tas tikrumas ir yrajūsų kūrybos pagrindas. Kad žmogų filmuojatetol, kol jis tampa tikras.– Kitu atveju man nėra įdomu. Neturėčiau motyvošiam sunkiam, kartais pragariškam, darbui.– Beveik prieš dešimtmetį LTV laidoje „Kinopasaulyje“ buvote paklaustas, kas vyksta galvojeiki filmo kūrimo pradžios. Tada nusišypsojote irtiek. Jeigu to paties paklausčiau dabar?– Mes neturime nieko daugiau nei save pačius.Nežinau, ką dar būtų galima pasakyti apie tai...– Tuomet paklausiu kitaip. Kūryba neatsirandaiš niekur. Taip, talentas. Taip, patirtys. Taip,vaizduotė. Bet ar tą „iš niekur“ tai užpildo? Štaipoetas Sigitas Geda viename savo eilėraščiųrašo, kad „knygos rašomos todėl, kad žmogausgyvenimas pernelyg / sunkus yra“. Gal ne tikknygos, gal visa kūryba? Patirti, pajausti irpasidalyti?– Noras pasidalyti yra. Tai yra ne tik kuriančiojo, bet iržiūrinčiojo, skaitančiojo noras. Šis ryšys yra abipusis.Mes visada norime jausti kitą žmogų, pamatyti,kaip jis suvokia pasaulį, savo gyvenimą,nepaisant to, kad tas gyvenimas yra sunkusir labai dažnai beviltiškas.Aš noriu apie tai kalbėti nuoširdžiai,nes yra ir visada busžmonių, kurie lygiai taip patnuoširdžiai nori klausytis, matytiir dalytis su manimi.

2011 m. kovo 25 d. ŽIURI+FILMAI5KONKURSINĖSPROGRAMOS ŽIURIŽiuri pirmininkasMilcho MANCHEVSKIFilmas „Prieš lietų“ nominuotas „Oskarui“, Venecijojeapdovanotas „Auksiniu liūtu“, „The New YorkTimes“ įtraukė fi lmą į tūkstančio geriausių visųlaikų filmų sąrašą. Laimėti apdovanojimai užgeriausią eksperimentinį filmą (už „1.73“), irgeriausią MTV video klipą („Arrested developement“dainos „Tennessee“ vaizdo klipą). Be to, kad kuriafilmus, Milcho yra ir rašytojas, spausdina grožinėsliteratūros, esė kūrinius literatūriniuose leidiniuose,yra parašęs knygą „Mano mamos vaiduoklis“bei yra dviejų fotografijų knygų autorius. Dėstouniversitetuose, yra režisūros studijų vadovasNiujorko universiteto Tisch mokykloje.Žiuri narėAlantė KAVAITĖDebiutas kine – pagrindinis Beatričės vaidmuoR.Banionio vaidybiniame filme „Džiazas“(1992 m.). Kartu su Daniel Laconte režisuotas dokumentinisfilmas „Boris Yeltsin, childhood of a leader”(2001). 2002 m. režisavo savo pirmą trumpametražįfilmą „The Carp”.„Kino pavasaryje“ laikas naujiems Europos vardams –startuoja konkursinė programa1Pirmas konkurso dalyvis –filmas „DAUGUMA“ iš TurkijosGeriausias Venecijos kino festivalio debiutantas,subtiliai kritikuojantis Turkijos visuomenėjeprigijusią hierarchijos tradiciją, kai sūnus yrapriklausomas nuo tėvo nurodymų. Turkų režisieriusSerenas Yuce dramoje nagrinėja santykius tarp valdingotėvo ir subrendusio sūnaus, kuriam tėvas uždraudžia susitikinėtisu patinkančia mergina vien dėl jos kurdų kilmės. Kasnugalės šioje dvikovoje?16-ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio„Kino pavasaris“ konkursinės programos„Nauja Europa – nauji vardai“ skaičiai:programa vyksta 3 kartą; šiais metaisprogramoje – 11 juostų varžovių; 11 šalių –kūrėjų: Vengrija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija,Turkija, Ukraina, Serbija, Slovakija, Čekija,Bosnija ir Hercegovina, Kroatija; 9 režisieriai– vyrai; 2 režisierės – moterys; 40 seansųkino teatruose; 2 pagrindinės aktorės atvykstaį Vilnių pristatyti fi lmų; fi lmus vertins 2tarptautinės komisijos; savo vertinimuspateiks 8 žiuri nariai.Konkursinės programos atidarymo fi lmas,nedalyvausiantis varžytinėse – rumunųromantinė komedija „Labas! Kaip sekasi?“.Smagi juosta apie interneto pagundas, šeimoskrizę ir naujai atrandamą meilę, konkursinęprogramą atidarys kovo 26 dieną.8Aštuntas filmas – bendras Bosnijos irHercegovinos, Austrijos, Vokietijos irKroatijos kūrinys „Pakeliui“Buvusios lėlių teatro aktorės ir klounės, režisierėsJasmilos Žbanic darbas, kalbantis apieBalkanų karo žaizdas ir tikėjimo dogmų varžtusžmonių santykiuose. Jausminga bosnių musulmonė, kuriąįkūnija Kroatijos Nacionalinio teatro aktorė Zrinka Cvitešic,priešinasi religinės bendruomenės bandymams sugriauti josir išrinktojo Amaro meilę.Pirmasis vaidybinis filmas „Laiko garsai“ išleistasPrancūzijoje 2007 m bei pristatytas daugiaunei dvidešimtyje tarptautinių festivalių, įskaitantir „Kino pavasarį“ 2007.Žiuri narysFredas KELEMENASFilmas „Likimas“ laimėjo Vokietijos nacionalinį filmųapdovanojimą 1995 m.Garsiausias režisūrinis darbas – filmas „Kritimas“.Su savo filmų gamybos kompanija „Kino KombatFilmmanufactur“ prodiusuoja vengrų, latvių, vokiečiųrežisierių filmus.Nuo 1995 m. dirba kviestiniu lektoriumi daugelyjeEuropos universitetų, yra Vokietijos filmų akademijos,Europos filmų akademijos bei Europoskultūros parlamento narys.Žiuri narėNadia TURYNCEV2Intriguojanti Serbijos juosta„MOTERIS SULAUŽYTA NOSIMI“Aktorė Branca Katič šioje komiškoje dramoje išvedažiūrovą į filmo herojų akistatą su savimi.Ant tilto, jungiančio senąjį Belgradą su naujuoju,nuo kurio nušoka „sulaužytoji“ moteris, prasidedatrijų filmo pakeleivių kelias link išsivadavimo nuo praeitiespančių. Režisierius Srdjanas Koljevićius nuo scenografijosdrąsiai žengia režisūros link, ši drama – jau antrasispilnametražis jo filmas.5Penktas konkurentas – Ukrainos filmas„MANO LAIMĖ“Tituluočiausias konkursinės programos filmas,dokumentalisto Sergejaus Loznicos debiutinėvaidybinė drama. Skandalingai debiutavusiKanų festivalio konkurse, nuskynusi pagrindiniusprizus Kijeve, Minske ir Taline. Filmas kalba apie sunkvežimiovairuotojo kelionę nenuspėjamais Rusijos keliais:milicija, karo veteranas, nepilnametė prostitutė, provincijoskaimas, iš kurio nebėra kelio atgal.9Devintas konkurso dalyvis –kaimyninių šalių Slovakijos ir Čekijoskūrinys „Namas“Antroji konkursinė moters režisierės juosta.Veiksmas vyksta slovakų šeimoje, kur despotiškastėvas ignoruoja vyresniąją dukterį, ištekėjusiąuž jam nepatinkančio vyro, ir neleidžia siekti svajoniųjaunesniajai dukteriai, užmezgusiai slaptą meilės romanąsu vedusiu anglų kalbos mokytoju. Tėvas stato namą mylimaidukrai, kuriai šis gestas reiškia kalėjimą.Būdama šešiolikos pradėjo dirbti prie NikitosMikhalkovo fi lmo „Juodosios akys” su MarcelloMastroianni.Taip pat dirbo su ACE, „Europa Cinemas” bei „EuropeanProducers Club”. Ji dirba Kanų festivalioprogramos „Dvi režisierių savaitės“ atrankos komisijojeir dvejus metus yra Maskvos tarptautiniokino festivalio kūrybos direktorė.Žiuri narysGary McVEYVienas iš tų, kurie 1987 m. įkūrė Amerikos filmųinstituto Los Andželo tarptautinį fi lmų festivalį(AFI FEST). Jam vadovaujant festivalis Los Andželeatgaivino užsienio filmų pristatymus, pradėtos LotynųAmerikos, nepriklausomų filmų, Honkongo filmųsavaitės, skiriamas dėmesys radikaliems devintobei dešimto dešimtmečių įvykiams Europoje.Nuo 1997 m. Amerikos kino fondo direktorius.3Trečiasis stiprus pretendentasiš Lenkijos – „ERRATUM“Gdynės kino festivalyje geriausiu debiutiniu filmupripažinta Mareko Lechki drama pergalingaikeliauja aplink pasaulį. Režisierius lėtai piešiafilmo herojaus kelionę į savo gimtąjį miestą.Pagrindinio veikėjo viduje gyvai ir natūraliai vykstantislūžis nejučia įtraukia ir žiūrovus, priverčia iš naujo spręstiapleistus dalykus.6Šeštas programos dalyvis – lenkųkriminalinis trileris „KRIKŠTYNOS“Režisieriaus Marcino Wronos filmas pagal šiuolaikinęKaino ir Abelio istoriją Gdynės festivalyjepripažintas geriausiu filmu. Pagrindiniai juostosaktoriai apdovanoti už vaidybą, o scenarijus parašytasremiantis tikru atsitikimu Varšuvos mafijos užkulisiuose.5 kino festivaliuose jau sudalyvavusi juosta rėkte išrėkiaverdiktą – praeitis niekur niekada neatsitraukia.10Dešimtoji dalyvė – rumuniškojikomiška drama „RYTOJ“Režisieriaus Mariano Crisano debiutinispilno metro filmas ironiškai perteikiatiesas apie nelegalią emigraciją,tiesioginio ir netiesioginio susikalbėjimostoką. Filme – vienintelį vokišką žodį mokantis rumunas,vien tik turkiškai kalbantis nelegalas, norintis pasiektiVokietiją, ir bevaisės pastangos kirsti sieną.„Art-house“ kino teatrų asociacijos CICAE žiuri:Christopheris GattasDarbas St. James Cavalier kūrybos centre yra jo gyvenimo ambicijos įgyvendinimas– šiuolaikinio meno platformos Maltoje įsteigimas. Centre įsikūręs teatras,muzikos kambariai, meno galerijos ir kino teatras, jis vienintelis Maltoje yra „EuropaCinemas“ ir „Cicae“ narys.Dr. Peteris MuszaticsasDirbo prodiuseriu ir režisieriumi filmų gamyboje, pvz., kuriant Vengrijos komunistųlyderio Janos Kadar portretą filme „Kadar” (2009 m.). Pagrindinio Vengrijostarptautinio filmų festivalio „CineFest“ komunikacijos vadovas Miškolco miestebei prižiūri „CineClassics“ serijų leidybą – reguliariai pristatomas fi lmų istorijosdirbtuves, parodas ir ekranizacijas.Tejinder JOUHALFilmų ir DVD sekcijos Šiuolaikinio meno institute Londone vadovė. Kartu suprogramų sudarytoju Davidu Cox'u ruošia filmų programas dviems Instituto kinosalėms. Londono šiuolaikinis meno institutas visuomet garsėjo kaip toliaregiško,kontroversiško, socialinio, nepriklausomo pasaulinio kino namai.4Ketvirtas konkurso filmas –vengriška ir lenkiška kung-fukomedija „ŽALIOJO DRAKONO VAIKAI“„A – la“ kovinis filmas be realių dvikovų, bet sunuoširdžiais dviejų keistuolių pokalbiais – režisieriausBence Miklauzičiaus kūrinys. Viena iššviesesnių festivalio juostų, pilna kartoninių dėžių, futboloir retai gyvenime pasitaikančios atsitiktinės draugystės.Dviejų skirtingų kultūrų susidūrimas, dviejų vienatvių sąjunga,dviejų vyrų meilė vienai moteriai.7Septinta konkursinė juosta –bulgarų drama „PASTOGĖ“San Sebastiano festivalyje įvertinto bulgarų režisieriausDragomiro Sholevo drama žaismingaikalba apie savaitgaliui iš namų dingusį 12-metįpaauglį. Išsigandę tėvai dar labiau išsigąsta, kaisūnus grįžta su dviem gatvės vaikėzais. Taisyklių pilnamešeimos bute sprendžiamos kartų nesusikalbėjimo problemos.Ryškią vaikino su skiautere rolę atlikusi Irena Hristoskovasvečiuosis „Kino pavasaryje“ pristatydama šį filmą.11Paskutinis konkurso filmas –„LAISVĖJE“ iš RumunijosSalonikų kino festivalio pagrindinio prizonusipelniusi drama supažindina su iškalėjimo parai išleidžiama jauna moterimi,kuri planuoja pabėgimą. Tvarkydamasenas sąskaitas ir artėdama prie galutinio tikslo – krovininiokelto ir atviros jūros, herojė susiduria su netikėčiausiakliūtimi – savo sūnumi. Pagrindinė veikėja – aktorė AnaUlaru atvyksta į „Kino pavasarį“ pristatyti filmo.

KRITIKAI SIŪLO62011 m. kovo 25 d.VISOS NAUJIENOSAPIE „KINO PAVASARĮ“1.„APIE DIEVUS IR ŽMONES“Rež. Xavier Beauvois3. „LOPŠINĖ“Rež. Juliusz Machulski5. „VIENIŠAS VYRAS“Rež. Tom Ford7. „AURORA“Rež. Cristi Puiu9. „PASINERK Į TUŠTUMĄ“Rež. Gaspar NoéVisada įdomu pasitikrinti, ar tavoskonis ir nuomonė sutampa sugarbingiausio kino renginio – Kanųkino festivalio – žiuri sprendimu.Stilinga, ironiška ir labai juokingakomedija režisieriaus, kuris sukūrėtokius kažkada populiarius filmuskaip „Seksmisija“ ar „Vabank“.Žinoma, dėl labai įdomaus šių metų„Oskaro“ laureato Colino Firthovaidmens.Niekada nepraleisiu vienoįdomiausių pastarųjų metųfilmo „Pono Lazaresku mirtis“režisieriaus Cristi Puiu naujo filmo.Prancūzų ir argentiniečių kilmėsrežisieriaus Gasparo Noé filmaidažnai erzina, bet pasitaiko įdomiųir intriguojančių epizodų.Izolda KEIDOŠIŪTĖ2. „SOCIALIZMAS“Rež. Jean-Luc GodardIr sulaukęs 80-ies J.L.Godard‘asnesikeičia. Lieka originalus,maištingas ir ironiškas menininkas.Reta galimybė pasitikrinti savointelektą ir išsilavinimą.4. „MAMUTAS“Rež. Benoît Delépine,Gustave KervernDažnai pasakojama ir vis dėlto ikišiol kupina atradimų istorija apiekelionę į jaunystės vietas. Puikusaktorių ansamblis.6. „PATVIRTINTA KOPIJA“Rež. Abbas KiarostamiOriginaliausias Irano režisieriusAbbas Kiarostami ir neprilygstamojiJuliette Binoche. Labai intriguojantisduetas.8. „IŠGYVENIMO TEORIJAIR PRAKTIKA“Rež. Jan ŠvankmajerNemėgstu animacinių filmų, tačiaučeko Jano Švankmajerio kūrybayra viena iš nedaugelio maloniųišimčių.10. VISA KONKURSINĖPROGRAMA „Nauja Europa –Nauji vardai“Įdomu, kokia Europos kino ateitis.Programa, kur įmanoma daugatrasti ir daug nusivilti.Lukas BRAŠIŠKIS1. „KEISTASANŽELIKOS ATVEJIS“Rež. Manoelis de OliveiraTai filmas apie kuriančią šviesą, kuriosdėka ir vėl atgimsta praeitiesobjektai ir meilė vaizdiniui peržengiajo kūrėjo gyvenimo ribas. Visągyvenimą kinui paskyręs Manoelisde Oliveira turi ką pasakyti.2. „KETURI METŲ LAIKAI“Rež. Michelangelo FrammartinoKeturių dalių kinematografinė meditacijaapie gyvenimą ir mirtį laikiškamepasaulyje. Italų režisieriausfilmas į pasaulį skatina pažvelgti išnežmogiškos perspektyvos.3. „PATVIRTINTA KOPIJA“Rež. Abbas KiarostamiNors lyginant su ankstesniaisiaisIrano režisieriaus kūriniais,filmo kontekstas yra neįprastaieuropietiškas, istorija linijiškesnė,nepaisant to, Kiarostamiišlieka savimi.4. „BALTOSIOS PIEVOS“Rež. Mohammad RasoulofNeužmirštamai nufilmuotas vaizdiniųeilėraštis alegoriškai kelia klausimus,kurie ypač svarbūs šiuolaikiniameautoritarinės valdžios valdomameIrane.5. „PASINERK Į TUŠTUMĄ“Rež. Gaspar NoeFilmas, kuriam reikia pasiruošti,kuriame neegzistuoja reprezentacijųtabu. Rekomenduojama žiūrovams,mėgstantiems naujus kino istorijospasakojimo eksperimentus.6. „SOCIALIZMAS“Rež. Jean-Luc GodardPrancūzų „Naujosios bangos“ judėjimolyderis kryptingai dirba edukacinįdarbą, sekdamas brechtiškąjatradicija. Filmą rekomenduoju pamatytiir dėl Godard‘o smalsumo išbandytinaujas skaitmeninių vizualiniųmedijų galimybes.7. „MANO LAIMĖ“Rež. Sergei LoznitsaFilme perteikiami Rusijoje vyraujančioskorupcijos, smurto, kolektyvinėsatsakomybės atsisakymo, pykčio,pagiežos ir beprasmybės vaizdiniai,sumišę su paslaptingu personažųveiksmuose jaučiamu asmeninėsgalios troškimu.8. „AURORA“ Rež. Cristi PuiuVienas žinomiausių rumunų naujosiosbangos atstovų Cristi Puiu pateikiaypač kruopščiai surežisuotą,laike išsiskleidžiančią psichologinęšeimoje nesutarimų turinčio vyrožlugimo studiją.9. „KARLOSAS ŠAKALAS“Rež. Olivier AssayasPrancūzų režisierius ir kino teoretikasOlivieris Assayas filme intelektualiaiir provokatyviai montuoja netšešiolikoje šalių nufilmuotą revoliucionieriausportreto tikrumu beveikvisiškai įtikinančią medžiagą.10. „APIE DIEVUS IR ŽMONES“Rež. Xavier BeauvoisFilmą tikrai verta pamatyti dėl puikiųaktorių, įsimintinos poetinės,Renesanso paveikslus primenančioskinematografijos bei eksperimentiniųkino dramos kūrimo formų.Renata ŠUKAITYTĖ1. „BARZAKH“Rež. Mantas KvedaravičiusFilme perteiktas naujas požiūris įČečėnijos žmonių tarpines būsenas,patraukė tarptautinės kino bendruomenėsdėmesį – filmo tarptautinėspremjeros įvyko Helsinkio tarptautiniamedokumentinių fi lmų festivalyje„DocPoints“ (2011) ir TarptautiniameBerlyno kino festivalyje(2011), kuriame filmas pelnė netkeletą apdovanojimų.2. „BEMIEGIŲ NAKTŲ ISTORIJOS“Rež. Jonas MekasLabiausiai pasaulinei meno ir kinobendruomenei žinomo lietuvio JonoMeko naujausias filmas, kurį jau išvydošiųmetinės Berlinalės žiūrovaiir netrukus pamatysime mes.3. „APIE DIEVUS IR ŽMONES“Rež. Xaviero BeauvoisŠis filmas pelnė ne vieno tarptautiniofestivalio apdovanojimus ir žiūrovųsimpatijas dėl nuoširdumo irpaprastumo atskleidžiant užmirštamastiesas, jog gyvenime yra svarbudaryti tuos darbus, kurie yrasvarbesni už patį gyvenimą.4. „AURORA“ Rež. Cristi PuiuTie, kam patiko 2006 metais „Kinopavasaryje“ rodytas pilnametražisCristi Puiu filmas „Pono Lazareskumirtis“, gali apsidžiaugti šiųmetinėjeprogramoje išvydę naują režisieriausdarbą.5. „KUKIS“ Rež. Janas SvěrįkasVieno talentingiausių šiuolaikinių čekųkino meistrų – Jano Svěrįko filme,kaip ir būdinga šiam autoriui, išvysimenetikėčiausių ir paslaptingiausiųdalykų kupiną „mažą“ pasaulį.6. „PASINERK Į TUŠTUMĄ“Rež. Gaspar NoeŠi psichodelinė drama, nominuotaAukso palmei 2009-ųjų Kanų tarptautiniamefestivalyje, rodyta daugybėjetarptautinių prestižinių festivalių,sulaukė įvairiausių vertinimųdėl itin gausių kompiuterių generuojamotrimačio pasaulio vaizdų naudojimoperteikiant pagrindinio personažo„tarpines“ būsenas.8. „ŠVIESOS VAGIS“Rež. Aktan Arym KubatŠi juosta buvo palankiai įvertinta Toronto,Kanų, San Paulo, Tesalonikų,Lokarno ir kt. festivaliuose. Neabejotina,kad pasakojimas apie nusikaltimąir žygdarbį, skiriančią nedidelętakoskyrą ir situacijas, kuriose žmogusturi peržengti šią ribą, sudominsir „Kino pavasario“ lankytojus.8-9. „PATVIRTINTA KOPIJA“Rež. Abbas Kiarostami„SOCIALIZMAS“Rež. Jean-Luc GodardŠių filmų žiūrėjimas neabejotinaisuteiks satisfakciją ir užpildys pasauliniokino žinių spragas.10. „PAMIRŠTŲ SAPNŲ URVAS“Rež. Werner HerzogTai vienas labiausiai intriguojančiųsenųjų meistrų filmų, sukurtastaikant 3D technologiją, kuri pastaruojumetu pastebima ne tik populiariuosiuosežanruose, bet ir dokumentikoje.1. „POEZIJA“Rež. Lee Chang-dong.Filmas, kurį norisi ne tik žiūrėti, betir klausyti, net uosti.3. „PASINERK Į TUŠTUMĄ“Rež. Gaspar NoeTiems, kurie svajoja, kad filmovaizdų traukinys ištaškytųsmegenis.5. „80 DIENŲ“Rež. Jon Garaño,Jose Mari Goenaga.Ar įmanoma įsimylėti mirtiespatale? Taip, jei tai – ne tavopatalas.7. „SPALIS“Rež. Diego Vega, Daniel VegaTiems, kam pernai patiko „Liūdesiopienas“. Vienišas vyriškis ir netikėtaiatsiradęs kūdikis kunkuliuojančiamePeru didmiestyje.9. „VAIKAMS VISKAS GERAI“Rež. Lisa CholodenkoKomedija apie netradicinės šeimosgyvenimą. Puiki vaidyba ir netikėtisiužeto posūkiai skatina mąstyti –o tai vis rečiau pasitaiko filmuose„visai šeimai“.Laima KREIVYTĖ2. „APIE DIEVUS IR ŽMONES“Rež. Xavier BeauvoisBaimė ir drebėjimas Afrikoje. Tokįfilmą tikriausiai būtų sukūręsSorenas Kierkegaardas.4. „VIENIŠAS VYRAS“Rež. Tom FordStilingas, tikslus, nepaleidžiantis.Colinas Firthas ir už šį vaidmenįbuvo vertas „Oskaro“.6. „IŠGYVENIMO TEORIJAIR PRAKTIKA“Rež. Jan SvankmajerČekiškas humoras tarp sapno irrealybės. Krizės kankiniams.8. „ŽMOGUS IŠ NUUKO“Rež. Otto Rosing,Torben BechIslandiški pasirinkimai.Atšiaurių jausmų drama.10. „KARLOSAS ŠAKALAS“Rež. Olivier AssayasŠaltojo karo portretas. Ilga, betneprailgstanti garsiausio teroristogyvenimo istorija.1. „BARZAKH“Rež. Mantas Kvedaravičius3. „SPALVOTI KALNAI“Rež. Carlos César Arbelįez5. „BALTOSIOS PIEVOS“Rež. Mohammad Rasoulof7. „MANO LAIMĖ“Rež. Sergei Loznitsa9. „PAMIRŠTŲ SAPNŲ URVAS“Rež. Werner HerzogNa, šį filmą tiesiog reikia pamatyti!Humoras. Gal jis išgelbės pernelygsudėtingą pasaulį?Jei menininkas tampa pavojingasvalstybei, vadinasi, jis kalba tai,apie ką nuolankiai tyli kiti.Režisierius kūrė įsimintinusdokumentinius filmus. Pirmasisvaidybinis – jau intriga!Realybėje išvysti šį urvą šansųnedaug. Tad lieka kinas... Beto, Herzogas yra atradėjas ir joatradimai vis dar stebina.2. „APIE DIEVUS IR ŽMONES“Rež. Xavier Beauvois4. „POEZIJA“Rež. Lee Changdong6. ŠARŪNO BARTOfilmų retrospektyva.8. „AURORA“Rež. Cristi Puiu10. „MANO PERESTROIKA“Rež. Robin HessmanAuksė KANCEREVIČIŪTĖLaikui aktuali tema, nebanaliaipapasakota.Kartais pravartu pabėgt nuorealybės...Ne taip dažnai Bartas yra rodomasLietuvoje. O filmai tikrai vertidėmesio.Įdomu, kur ritasi naujoji rumunųkino banga.Šleifas, kuris tempiasi nuosovietinių laikų. Kas atsitinkasu žmonėmis, kai vieną sistemąkeičia kita?

12:00 / 19:00 Nesiseka Šiandien / Not Lucky Today / Nevykæs scenarijus / Failed scenario

SUDARYTOJAI82011 m. kovo 25 d.VISOS NAUJIENOSAPIE „KINO PAVASARĮ“Festivalio programa subalansuota visiemsKiek kino juostų peržiūri žmonės, nuo kuriųpriklauso, kokius filmus turės progą žiūrėti „Kinopavasario“ žiūrovai? Kaip jie sugeba atsiribotinuo asmeninių simpatijų ir antipatijų? Tokių irpanašių 15min.lt skaitytojų klausimų sulaukėinterneto konferencijoje dalyvavę festivalio „Kinopavasaris“ programos sudarytojai Edvinas Pukštair Santa Lingevičiūtė. Jūsų dėmesiui – dalis jųatsakymų.– Kokiais kriterijais rėmėtės atrinkdami filmus– ar labiau savo skoniu, ar pasaulinėmis kinotendencijomis, ar atsižvelgiant į kažkokiuslietuviškos publikos ypatumus? (Diana)Santa: Remiamės keliais faktoriais. Savo skoniuremtis nelabai galime, nes yra tokių filmų, kuriepatinka mums, bet dėl jų diskutuojame. Važinėjameper kitus festivalius, stebime tendencijas. Lietuviškožiūrovo skonio negalime nuspėti – filmų ir žiūrovųyra daug. Kartais mūsų prognozės ir nepasitvirtina,skonis kasmet keičiasi. Šiemet yra nemažaieksperimentinio kino.Edvinas: Pagrindinis kriterijus – tai, kas buvoįdomiausia ir geriausia, kas sulaukė daugiausiadėmesio spaudoje. Šiemet ypač daug drąsiųsprendimų, ko nebūdavo anksčiau. Norimeakcentuoti, kad dokumentika nėra antros eilės kinas.Norime, kad vaidybinis ir dokumentinis kinas būtųvertinamas vienodai. „127 valandos“ galėjo būtidokumentinis, o „Restrepo“ – dokumentinis, kuršaudo tikromis kulkomis. Festivalio klišių nebuvimąpatvirtina „Lisabonos paslaptys“ – žmonės nebijoilgo filmo seanso. Vienas pagrindinių kriterijų –originalumas. Stengiamės, kad programoje būtųkuo daugiau skirtingų filmų, kurie sukeltų žiūrovųemocijas.– Kiek laiko užtrunka filmų atranka? (Vaidotas)E.: Metus ir dar daugiau. Ir dabar žinome kelisfilmus, kurių šiemet nepavyko gauti, bet kuriuosEdvinasPukštaverta parodyti festivalyje. Kartu su festivalių fi lmaispamatome beveik tūkstantį filmų, tačiau dalis jų iškarto atkrenta.S.: Pasižiūrime apie tris šimtus filmų. Tam mėnesioneužtektų – reikia rezervuoti filmą, jie yra labaipopuliarūs, todėl tenka bendradarbiauti su kitaisfestivaliais.– Ar buvo ribojamas filmų kiekis pagal šalis?(Edgaras)E.: To tikrai nedarome. Labai dominuoja Prancūzija,bet ji dažnai dalyvauja filmų kūrime kaipkoprodiuserė. Visada ieškom naujų šalių, kuriosdar nebuvo festivalyje. Šiemet rodomas Venesuelos„Brolis“, Grenlandijos, Kirgizijos filmai. Labai retašalis yra Pietų Afrika, kuri yra vienintelė Afrikosatstovė „Kino pavasaryje“.S.: Svarbiausia – europinis kinas, kuris turi sudarytiapie 70 proc.SantaLingevičiūtė– Į kurį filmą galima nueiti kartu su vaikais? Kurnėra smurto ar „baisaus“ žodyno? (Diana)S.: Čekų filmas „Kukis“. Šis filmas patiks vaikamsir suaugusiems, tai neholivudinė „Žaislų istorijos“versija.E.: Rekomenduoju filmą „Spalvoti kalnai“, kuriameapie karą pasakojama vaikų akimis. Visi žudymaivyksta už ekrano. Filmas visai šeimai yra toks, pokurio tėvai su vaiku turėtų apie ką pasikalbėti.– Po kurio filmo ant žiūrovo veido turėtųatsirasti daugiausia raukšlių? (Ignė)E. „Moteris, kuri dainuoja“ – stipriai šokiravonetikėtumais. Filme „Šviesus šviesus pasaulis“pateikiamas labai įdomus žmonių bendravimas,žmonės savo skausmą išreiškia dainavimu,raudomis. Filmus sieja bendra išvada, kurios dabarnenoriu minėti. Kriminalinė drama „Žvėrių karalystė“– neįtikėtino žiaurumo filmas apie mafiją. „Šaltaskaip žuvis“ – ypatingo stiprumo nervų reikalaujantisjaponų siaubo filmas. Sunku patikėti, kad tokiedalykai prieš porą metų iš tikrųjų nutiko Japonijoje.Filmo tikslas – ne šokiruoti.S.: Subjektyvu – kas kam patinka, kas ką paveikia.Mane labiausiai sujaudino filmas „Apie dievusir žmones“ – jame pasakojama, kaip nužudomivienuoliai. Tas filmas labiausiai paveikia netikinčiusžmones, į religiją jame žiūrima iš šono, jineidealizuojama. Filme „Mano laimė“ fiksuojamosšiandieninės Rusijos realijos, paskutinėse scenosenet turėjau prisidengti akis.– Kurį filmą galima būtų žiūrėti sulėtintai? (Ignė)S.: Filmus „Baltosios pievos“, „Žmogus Nuuko“,„Keturi metų laikai“ – pastarajame filme nėradialogų, galima mėgautis vaizdais.– Ar galima pamatyti kokią šiltą komediją šiamefestivalyje? (Danielė)E.: Tikrai galima. Nors tai ne komedija, bet „Gražūsžmonės“ – gražiai ironiškas filmas. Peru filmas„Spalis“ – šiame filme nuo pat pirmų kadrų jautišilumą. Taip pat nuotaikingi filmai yra „Lopšinė“,„Mamutas“.S.: „Kopakabana“ – apie „nušokusią“ moterį,atsisakiusią savo svajonių dėl dukters. Filmas„Išgyvenimo teorija ir praktika“ yra skirtas žmonėms,kurie mėgsta analizuoti savo sapnus.Kokiam žiūrovui skirta šio „Kino pavasario“programa? (Edgaras)S.: Galbūt mažiausiai filmų šiemet yra skirtavaikams. Orientuotasi į įvairų žiūrovą, dauguma filmųskirti žmonėms nuo šešiolikos metų. Bus muzikiniųfilmų, bei filmų, tinkančių vyresnės kartos žmonėms.E.: Absoliučiai visiems.

Jie daro stebuklus:2011 m. kovo 25d.SAVANORIAI„Kino pavasario“ savanorio portretas9Kasmet ateinant pavasariui laukiu, kada prasidėstikrasis pavasaris – su kino prieskoniu,vienybe, kūryba, netikėtumais, entuziazmu iradrenalino virpuliukais. Kitaip tariant – „Kinopavasaris“. Šiemet, likus daugiau nei mėnesiui iki festivalio,kasdien eidama pro kino teatrą vis žvalgiausi– kada, kada pagaliau jis pasipuoš tradicine stilizuotasaulute ir praneš, kad miestą užplūsta gerų nekomerciniųfilmų banga. Regis, visa šeima susirenka į kinoteatrą – festivalio organizatoriai, kino žvaigždės, kritikai,režisieriai, mylėtojai ir savanoriai – tie keli šimtaižmonių, kurie kasmet daro vis didesnius stebuklus.Vaiva RUŽAITĖ22 metai | VU psichologijos studentėŠiemet festivalyje savanoriauja 3 kartąFestivalyje lankosi nuo 2005 metųFestivalio metu pažiūri nuo 5 iki 25 filmųĮprastai festivalio metu turi akreditaciją,tušinuką ir bloknotą kišenėje, diktofoną,fotoaparatą, repertuarą, filmų aprašymus.Festivalyje savanoriaujujau trečiusmetus – perjuos spėjau pamatytine tik kelis šimtussavanorių veidų, tūkstančiųtūkstančius žiūrovų,paplepėti su kino kritikais,mylėtojais ir specialistais,bet ir kasmet išgyventidvi savaites intensyvausveiksmo, o kiek darišmokau... Čia sužinojau,kad spaudos konferencijayra istorija, kurią kartu kuriarežisieriai ir žiūrovai, žurnalistai ir fotografai,o už reprezentacinės dalies, pasilikuskartu su autoriais, slypi įdomiausiosdetalės ir jaudinančios istorijos, tikrosemocijos ir nesuvaidintas nuoširdumas.Čia ėmiau įdomiausią savo gyvenimeinterviu, domėjausi kiekvieno žiūrovonuomone apie filmą, sužinojau, kąreiškia mistiškoji santrumpa „q&a“, atradauslapčiausius kino teatro koridorius irpraėjimus, leidžiančius reikiamoje vietojeatsidurti greičiausiai, esu pabudusi nuoskambučio, sakančio, kad po pusvalandžioturiu būti spaudos konferencijoje, o straipsnį parašiusigreičiau, nei spėjau išklausyti įrašą diktofone.Visus metus prisidedu prie festivalio darbuodamasiviešųjų ryšių srityje, tačiau šiemet, norsfestivalis dar neįpusėjo, jau įleidinėjau žiūrovusį salę, dalinau kvietimus pagal sąrašą,siūliau kavos, važiavau pirkti gėlių lietuviškų premjerųrežisieriams, rinkau gėlių vazonėlius iš salės po festivalioatidarymo filmo, kad kitas seansas galėtų prasidėtilaiku. Festivalį nuolat lydi netikėtumai, čia negaliišlikti statiškas ir susisaistęs su savo vienintele atsakomybe.Gal iš pradžių atrodo keista eiti ir klausti„Gal kuo nors galėčiau padėti?“, tačiau tai vienas išbūdų pajusti tikrąjį pulsą, išmokti improvizuoti ir pasijustinaudingam.Mano draugai žino, kad tas dvi savaites, kuriasvyksta festivalis, yra daugmaž beprasmiškabandyti susitikti kur nors kiturnegu kino teatre. Kino teatras tampa manoantraisiais namais – nuo pirmųjų seansų iki paskutiniųjųpabaigos. Vienintelis būdas susitikti – patiemsišsirinkti fi lmą ir apsilankyti kino teatre. Namuosekaupiu senesniųjų kino pavasarių repertuarų kolekciją– po vieną iš kiekvienų metų. Jose telpa visų metųdviejų savaičių istorija: matyti fi lmai, apklausti žiūrovai,geresni ir prastesni fi lmai, spaudos konferencijos,įvykiai, priminimai. Paprastai jau po pirmos savaitėsši relikvija praranda prekinę išvaizdą, o pasibaigusfestivaliui nugula į stalčių, kad pailsėtų – vos besilaikanti,trapi, tačiau tokia brangi.Anketą su pažadu būti draugiškai, aktyviai, iniciatyviaiir kūrybingai, mylėti kiną ir „Kino pavasarį“pirmąkart išsiunčiau prieš trejus metus.Su malonumu šį pažadą kartoju kasmet,nes tikra meilė turi tokią savybę, kad su laiku ji tikstiprėja.

ĮSPŪDŽIAI102011 m. kovo 25 d.VISOS NAUJIENOSAPIE „KINO PAVASARĮ“SIGITA21 M. STUDENTĖJŪRATĖ35 M. ŽURNALISTĖALMA84 M. VISUOMENĖS VEIKĖJAGIEDRĖ24 M. STUDENTĖMARIKE, MARIKEVAIKAMS VISKAS GERAIKNYGNEŠYSSAPNASFilmas patiko! Pavaizduotas labai jautrus merginosryšys su tėvais - su mama bendravimas sunkus, otėvo ji net neatsimena, todėl labai įdomu buvo stebėti,kokiomis priemonėmis ji bando prisiminti savo tėvą.Marikės bendravimas su vyresniais vyrais parodytaslabai subtiliai, labai gražios jos darytos nuotraukos,tie senukai tikrai labai gražūs! Meilės scenos labaijautrios, tai man gražiausi filmo epizodai.Filmas labai gražus, labai geras. Į festivalį„Kino pavasaris“ vaikštau jau šešiolika metų,tad galiu patvirtinti, kad šis fi lmas tikrai toks„kinopavasariškas“. Rinkausi jį, nes sudominofilme gvildenama tema, kuri, mano nuomone, visaktualesnė šiandieniniame gyvenime. ŽaviuosiJulianne Moore, norėjau pamatyti jos vaidybą, ir ji,žinoma, nenuvylė.Sužavėta! Ir aš labai džiaugiuosi, kad toks filmasbuvo susuktas, kadangi vaikai, jaunimas, labaimažai žino apie mūsų praeitį. Ir aš manau, kad labaigerai, kad pamatys knygnešį Mažvydą, vyskupąValančių ir supras, kiek žmonės dirbo, aukojosi irkovojo dėl Lietuvos.Seniai buvau mačiusi Rytų kultūros filmą. Jis tokstolimas vakarietiškam stiliui, filme labai daug Rytųsimbolikos, kuri verčia suklusti, pamąstyti. Tokie atrodopaprasti dalykai kaip raudonas aguonos žiedas arplazdantis drugelis šiame filme turi didžiulę simboliką,reikšmę. Filme nemažai stiprių scenų. Patiko filmavimorakursai, gražios spalvos ir filme skambėjusi muzika.Rekomenduoju pažiūrėti!PAULINA20 M. FESTIVALIO SAVANORĖRAIMONDAS30 M. APSKAITININKASJONAS21 M. REŽISIERIUSRŪTA31 M. PREKEIVĖGYVENIMAS - SVARBIAUSIASPALISBARZAKHSPALISMan tai iš tikrųjų labai patiko, nes mane labai jaudinaAfrikos problemos. Labai sujaudino ir palietė iki širdiesgelmių. Pusę filmo praverkiau.Panašu į dokumentiką. Parašyčiau šiam filmui septynisiš dešimties.Lankausi festivalyje kasmet. Planuoju pamatytirežisierių Wernerio Hercogo ir Manto Kvedaravičiausfilmus bei lietuviškas premjeras.Filmas skatina suvokti, kad gyvenimas gali būti ir kitoks,ir tavo gyvenimo problemos pasirodo menkos. Verčiantissusimąstyti. Rašyčiau aštuonis-devynis iš dešimties.KNYGNEŠYSMARIKE, MARIKE

2011 m. kovo 25 d. ĮSPŪDŽIAI11NICOL30 M. TIRIA LIETUVOS KULTŪRĄVANDA61 M. RAŠYTOJATAURINTAS33 M. PROJEKTŲ VADOVASIRENA MARIJA42 M. ADMINISTRATORĖAPIE DIEVUS IR ŽMONESAPIE DIEVUS IR ŽMONESKNYGNEŠYSAPIE DIEVUS IR ŽMONESLabai geras, man jis labai patiko, nors prieš tai ašjau buvau jį matęs. Po to, kai pažiūrėjau filmą pirmąjįkartą, man norėjosi pažiūrėti ir antrąjį kartą. Labairamus filmas, priešingai nei holivudiniai filmai,priverčia susimąstyti, galbūt pakeisti ką nors savyje.Aš jį tikrai rekomenduočiau pažiūrėti kitiems, ypačvertėtų jį žiūrėti katalikiškose šalyse, tokiose kaipLietuva. Manau, jis būtų populiarus.Labai gilus. Jis visiškai nebijo, kad busnesuprastas, ir jis suima vidinę ribinę situacijąvartotojų visuomenėj ir žmogus nebegali viso savęsišgyventi, jisai per daug saugus yra ir jis nebegirdi,kas jo viduj darosi. Yra neįtikėtinai puikiaipadarytas filmas.Super! Lietuviškas! Padiskutuosim grįžę,namuose su prodiuseriu pašnekėsim, pamokų darduosim. Namuose prie stalo būtinai aptarsim.Lietuviškai aptarsim :)Tai yra tiesiog fantastiška! Aš manau, kad nuomonęapie tokį filmą galima susidaryti tik kitą dieną. Reikiapagalvoti apie viską, ką pamatei. Iš esmės tai grynasfestivalinis filmas, visiškai nekomercinis. Tikrai gilus irverčiantis pagalvoti“.INGA36 M. UNIVERSITETO DARBUOTOJAKAROLIS31 M. VERSLININKASLIUTAURAS40 M. APLINKOSAUGININKASLIGITA29 M. DIRBANTIBROLISBROLISDON ŽUANASSPALISGeras filmas socialine tematika. Man patinka LotynųAmerikos filmai. Patiko, kaip nufilmuota futboložaidimo scena.Įspūdžiai teigiami. Man šis filmas panašus į legendinįfilmą „Dievų miestas“, kurį irgi rodė „Kino pavasaris“.Įdomus, neįprastas sprendimas. Palieka įspūdį.Įdomus. Daug patylėjimo. Bet dešimt nerašyčiau.APIE DIEVUS IR ŽMONES

ĮDOMYBĖS122011 m. kovo 25 d.VISOS NAUJIENOSAPIE „KINO PAVASARĮ“Sparnuotos frazės festivalyjeLietuvos kultūros ministrasArūnas Gelūnas per festivalioatidarymą:„Aš labai noriu padėkotiorganizatoriams. Kiekpinigų jiems beduotume,jie vis tiek padarostebuklą.“Evaldas Jansas,filmo „Laisvė kurti“ režisierius,apie darbą prie filmo:„...aš pats daug kądarau – ir filmuoju,ir montuoju. Manetas filmas jau vemtiverčia.“Jonas Trukanas,filmo „Knygnešys“ režisierius:„Iš jaunimo varpinėsgaliu pasakyti, kad mesfilmus darysime ir sunuliu litų, nes kinasyra toks pasikeitęs,kad galima daryti labaiaukšto lygio produktąneturint daug pinigų.“Katja Kukkola, suomių aktorė,atsakydama į klausimą, kuo būtų,jeigu nevaidintų:„Mokiausi dirbti pedagogevaikų darželyje. Jeinevaidinčiau, tikriausiaidirbčiau ten. Bet manau,kad greičiausiai būčiaugeresnė aktorė negu mokytoja.(juokiasi)“Vienas iš festivalio programossudarytojų po ilgos ir alinančiosdarbo dienos:„O gal reikėtų surengtiChucko Norriso filmųretrospektyvą. „Kinopavasaris“ tikrai būtųišskirtinis, juk niekasdar tokios nėra rengęs!“Vida Ramaškienė,festivalio direktorė:„Šiandien pradedameataskaitą už visusmetus, per kuriuos visamūsų komanda kaipbitutės rinko filmus išviso pasaulio, važinėjo,skraidė, ilgai ilgai žiūrėjofilmus salėse.“SKAIČIAI22960050005000100Tiek seansų jau parodyta ikišiandien festivalyje.Tiek gėlių pražydo kino salėjespecialiai atidarymo iškilmėms.Tiek metrų kino juostos sunaudotapapuošiant kino teatrą.Tiek festivalio programėliųjau išdalyta žiūrvams.Tiek savanorių darbuojasifestivalyje.RENGINIAIKino operatoriaipagerbiami „Ąžuolais“Šiemet jau antrus metus iš eilės „Kino pavasario“metu įvyks ir iškilminga „Ąžuolo“ teikimo ceremonija,kurios metu bus pagerbiami labiausiai šiemetnusipelnę Lietuvos kino operatoriai.Šiemet Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC)prizu „Ąžuolas“ už geriausią 2010 metų operatoriausdarbą pretenduoja būti apdovanoti Ramūnas Greičiusuž trumpo metražo juostą „Tėve mūsų“ (rež. MariusIvaškevičius), Audrius Kemežys už dokumentiniusfilmus „Knygnešiai“ (rež. Jeremiah Cullinane),„Šarka2“ (rež. Mykolas Vildžiūnas), „Šarūnas Bartas– vienas lauke karys“ (rež. Guillaume Coudray),„Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi“ (rež. AudriusStonys), „Prie rugių ir prie ugnies“ (rež. AgnėMarcinkevičiūtė) bei bendrą darbą fi lme „Eurazijosaborigenas“ (rež. Šarūnas Bartas) bei FeliksasAbrukauskas už pilno metražo fi lmą „AnarchijaŽirmūnuose“ (rež. Saulius Drunga).Už gyvenimo nuopelnus šiemet bus apdovanotas kinooperatorius Jonas Gricius, o kino operatorių dėkingumoprizas šiemet bus įteiktas Algiui Žitkevičiui, ilgamečiamLietuvos kino studijos apšvietėjui, dirbusiam daugelyjeten sukurtų filmų.„Ąžuolų“ teikimo ceremonija, kurioje bus paskelbtasgeriausias 2010 metų kino operatorius bei įteiktas„Ąžuolas“ už gyvenimo pasiekimus ir operatoriųdėkingumo prizas, vyks kovo 30 d. Šv.Kotrynosbažnyčioje.Išskirtinis kino nuotykissu „The Doors“ muzika ir filmu„Kino pavasaris“ menų fabrike LOFTAS rengia specialųvakarą, dedikuotą muzikai ir kinui. Čia vienintelį kartąviešai bus parodytas dokumentinis fi lmas „The Doors– When you’ re strange“, lydimas NO DJ’ s gyvaigrojamos šios grupės muzikos.Dokumentinė, pasaulinio ažiotažo dėl itin retų irniekur nematytų kadrų susilaukusi juosta atskleidžiaslapčiausias legendinės grupės „The Doors“narių viešo ir privataus gyvenimo detales, aistrąmuzikai, stulbinančią sėkmę ir paklydimus. Po filmomenų fabrike LOFTAS – specialus gyvas NO DJ‘spasirodymas kartu su vokalistu Marku Palubenka,dedikuotas pačiam Jimui Morrisonui.Šis renginys bus tikras saldainiukas „The Doors“gerbėjams, bet iš tiesų nebūtina būti grupės gerbėju,kad patiktų šis filmas. Šio filmo esminis privalumas,kad jame nėra jokių kalbančių galvų ir nuobodžiųpasakojimų. Filme naudojama beveik niekam nematyta1966–1971 m. archyvinė medžiaga, negirdėti faktai,retos nuotraukos, skandalingiausių koncertų akimirkos.Dar įdomiau, kad šis muzikinis filmas yra lygsavotiškas testamentas septintojo dešimtmečiopabaigos ir aštuntojo pradžios įvykiams Amerikoje.Jame pateikiama ne tik grupės biografi ja su bandymaisatskirti tikrus faktus nuo išgalvotų mitų, bet ir dalelėnostalgiškos istorijos apie tą laikotarpį, kai grojo irpopuliarėjo „The Doors“.SPECIALUS PRIEDASRedaktorė J.VaičiūtėTekstai M.Satkauskaitės, B.Petrauskytės,R.Žukausko, V.Ružaitės , V.Janulytės, A.Žemaitytės.Nuotraukos: J.Kalinsko, R.Daškevičiaus, V.Okunskio,R.Kazlauskaitės, V.Martišauskaitės, J.Volungevičiūtės,K.Balčiūnaitės, M.Ravnialičevaitės, J.Cha.Dizaineris R.JakštaitisPlatinamasVilniujeRedakcija neatsakouž reklamos turinį ir klaidasLeidėjas:UAB „15 minučių“,A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius.Tel. (8-5) 210 58 94. Faks. (8-5) 210 58 97.info@15min.lt, www.15min.ltDėl reklamos „15min“ prieduose kreiptis el.p. reklama@15min.lt, tel. (8-5) 210 58 95.