NAUJIENOS, ĮVYKIAI, FAKTAIBeveik šimto metų karaimų kelias – fotografijoseLiepos 11 d. Trakų pilyje atidaryta fotografijų paroda „Karaj jollary –karaimų keliai“, kurioje vaizduojamas šios etninės grupės gyvenimasLietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje 1864-1950 m. Parodos eksponatai atvežtiiš Varšuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvoje pristatyti pirmą kartą.Parodos atidaryme kalbėjo LR ambasadorė Halina Kobeckaitė (d.)„Karaimai – bene mažiausia,tačiau viena seniausių etninių grupiųLietuvoje, suvaidinusi svarbųvaidmenį šalies istorijoje, todėl joskultūrinis paveldas – vertinga mūsųistorijos dalis,“- sakė Irena Senulienė,Trakų istorijos muziejaus vyriausiojirinkinių saugotoja.Nemaža dalis nuotraukų yra iškaraimų šeimų, kurios po Pirmojo irAntrojo pasaulinių karų iš Lietuvospersikėlė į Lenkiją, archyvų.Parodoje taip pat eksponuojamosfotografijos iš Lopatos šeimos archyvoPrancūzijoje ir Zajončkovskių beiŠpakovskių archyvų Lietuvoje.Iš viso parodoje pristatoma trysšimtai nuotraukų.Liepos 15 d. Tautinių bendrijųnamų svetainėje brandos atestataiiškilmingai įteikti Vilniaus P. Skorinosvidurinės mokyklos abiturientams.Šiais mokslo metais mokykla į savarankiškągyvenimą palydėjo vienuolikamoksleivių. Tai 17-oji abiturientų laida.P. Skorinos mokykla įkurta 1994m. ir vykdo papildomo ugdymo programasbaltarusių kalba. TBN inf.Parodą sudaro dvi dalys. Pirmojojepristatomas karaimų gyvenimovaizdai senosiose gyvenvietėse Haliče,Lucke, Trakuose ir Vilniuje. Antrojojeatspindimi karaimų likimai poAntrojo pasaulinio karo – naujosiosjų gyvenvietės Žemutinėje Silezijoje,Varšuvoje ir vadinamajame Trimiestyje– Gdanske, Gdynėje ir Sopote.Fotografijose įamžinti karaimųbendruomenės gyvenimo įvykiai:kasdienio darbo agurkų lauke ir poilsiovaizdai, šeimos šventės, vestuvės,jaunavedžiai, draugų ir giminių susitikimai.Daug portretinių nuotraukų.Kenesos, tarp jų ir kenesa Vilniuje,miestų, kuriuose gyveno karaimaipanorama. Daugelyje nuotraukų18 T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)Viktoro Neliubino nuotr.užfiksuoti vaikai. Vienoje jų matomegražų būrelį mokinių su savo mokytojuhazanu Simonu Firkovičiumi.Antroje parodos dalyje eksponuojamosefotografijose – prieš Pirmąjįpasaulinį karą į Varšuvą pasitraukęsprofesorius A. Zajončkovskis, Jutkevičiųšeima ir kt.Prie nuotraukų pateikiami trumpiaprašymai, padedantys daugiau sužinotiapie jose užfiksuotus įvykius irasmenis.Apie ką apskritai byloja parodojeeksponuojamos nuotraukos? Nemažaijų daryta XX a. pradžioje, dar ikiPirmojo pasaulinio karo (tiesa, ne prievisų nuotraukų nurodyta jų darymodata). Iš nuotraukų į mus žvelgiaeuropietiškai apsirengę, išsilavinę,užimantys aukštą socialinę padėtį tometo visuomenėje žmonės.„Paroda „Karaimų keliai“ – vienasiš trijų praėjusią vasarą vykdytų projektų,kurių tikslas puoselėti karaimųkalbą ir kultūrą“,- sakė Lietuvos karaimųkultūros bendrijos pirmininkėdr. Karina Firkavičiūtė. - „Lietuva –vienintelė šalis pasaulyje, kuriojekaraimų kalba išliko gyva. Trakųistorijos muziejus vaidina svarbųvaidmenį saugant karaimų istorinį irkultūrinį paveldą, o tokios parodospadeda palaikyti ryšius tarp karaimųbendruomenių įvairiose šalyse“.Paroda veikė iki rugpjūčio 11 d.TBN inf.Išleista P. Skorinos mokyklos 17-oji abiturientų laidaMokyklos direktorė Galina Sivolova linkėjo abiturientams sėkmės būsimose studijose ir darbinėjeveiklojeTBN nuotr.
Išleistas vadovas po žydų istorines irkultūrines vietas VilniujeValstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus išleido Genricho Agranovskioir Irinos Guzenberg sudarytą vadovą „Vilnius: Lietuvos Jeruzalėspėdsakais“ rusų kalba*.Tai ne pirmas šių autorių leidinysapie žydiškąjį Vilnių. 1992 m.buvoišleista jų parengta knyga „LietuvosJeruzalė: trumpas vadovas“. Pastarojilabai skiriasi nuo savo pirmtakės.Ankstesnė buvo 70 puslapių apimties,gi naująją sudaro 650 puslapių smulkausteksto ir iliustracijų.Joje aprašyti 23 pėsčiųjų maršrutaižydų istorinėmis ir kultūrinėmisvietomis Lietuvos sostinėje. Leidinyssupažindina su Vilniaus žydų bendruomenenuo jos įsikūrimo pradžiosiki XX a. vidurio, pasakoja apie žymiasasmenybes, tragiškus Antrojo pasauliniokaro įvykius. Skaitytojas taip patdaug sužinos apie žydų bendruomenėssavivaldą, jos santykius su valstybe irmiesto valdžia, apie Vilniuje veikusiasskaitlingas žydų organizacijas, kuriosrūpinosi švietimu, profesiniu mokymu,sveikatos apsauga ir parama našlaičiamsbei sunkiai besiverčiantiems.Gausiai iliustruotame Vadovepublikuojami dokumentai ir fotografijosiš archyvų, bibliotekų, muziejų,asmeninių kolekcijų. Knygos priedepateikiami miesto gatvių pavadinimųįvairiais laikotarpiais sąrašas, asmenvardžiųir dalykinė rodyklės, terminųžodynėlis.Kaip minėta, knyga išleista rusųkalba. Reikia tikėtis, kad netolimojeateityje ji bus išleista ir lietuvių kalba.* Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг.Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима.Памятные места еврейскойистории и культуры. Путеводитель.Вильнюс. Государственный еврейскиймузей им. Вильнюсского Гаона. <strong>2011</strong>.655 p.Apie sentikių istoriją ir kultūrą – lietuvių kalbaMokslo ir enciklopedijų leidyboscentras tik ką išleido knygą „Lietuvossentikiai: istorija, kultūra, dailė“.* Taistraipsnių rinktinė, kurioje supažindinamasu XVII a. antrosios pusės –XXI a. pradžios Lietuvos sentikiųistorija ir kultūra. Pristatomas daugiaukaip 300 metų Lietuvoje gyvuojančiossentikių bendruomenės dvasinis irmaterialusis kultūros paveldas – istorija,knygų leidyba, folkloras ir ikonųtapyba. Knygą sudaro keturios dalys,kuriose aprašomi atskiri daugialypėsLietuvos sentikių kultūros aspektai.Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis,reprodukcijomis, piešiniais,žemėlapiais.Skiriama kultūros paveldo specialistams,istorikams, dailėtyrininkamsbei religijų tyrinėtojams, dėstytojams,mokytojams, studentams, visiems, besidomintiemsdaugiaetninės Lietuvosistorija ir kultūros paveldu.Knyga skiriama Lietuvos sentikiųbažnyčios 300 metų paminėjimui.Anksčiau ši knyga išleista rusų kalba.*Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra,dailė. Nadežda Morozova, Jurijus Novikovas,Grigorijus Potašenko, Mari-LiisPaaver; sudarytojai Grigorijus Potašenko,Nadežda Morozova. Redakcinė kolegija:Grigorijus Potašenko (atsakingasisredaktorius)... Dailininkas AlbertasBroga. Iš rusų kalbos vertė BronislavaKerbelytė ir Regina Ramoškienė. Vilnius,Mokslo ir enciklopedijų leidyboscentras, <strong>2011</strong>. 331 p., iliustr., faks.,portr., žml. Santr. angl.Atvėrus žydų meno ir simbolių pasaulįDr.Aistės Niunkaitės-Račiūnienėsmonografijoje* analizuojamosžydų tradicinio meno ištakos, pateikiamaLietuvos (Litos) žydų tradiciniomeno formų apžvalga, sinagogųinterjero detalių ir ritualinių objektųanalizė, nemaža dėmesio skiriantžydų vizualaus meno simboliams irjų klasifikacijai. Monografijos priede„Istorinių ikonografinių šaltiniųkatalogas“ pateikiama per tūkstantįsinagogų ir ritualinių objektųN a u j o s k n y g o snuotraukų iš 169-ių Litos miestų irmiestelių.Knyga skirta kultūrologijos specialistams,plačiajai visuomenei,besidominčiai Lietuvos žydų kultūra.Knygą išleido Valstybinis VilniausGaono žydų muziejus. Muziejus kasmetišleidžia po vieną-kelias knygasžydų istorijos tematika. Ankstesniaismetais pasirodė leidinio „Gyvybę irduoną nešančios rankos“ ketvirtojiknyga. Joje spausdinamas išsigelbėjusiųper karą autentiškų liudijimų,prisiminimų, dokumentų rinkinys,gausiai iliustruotas šeimyninėmisprieškarinėmis ir pokarinėmis fotografijomis.*Lietuvos žydų tradicinio meno irsimbolių pasaulis. The world of LithuanianJewish traditional art and symbols. AistėNiunkaitė-Račiūnienė. Vilnius. ValstybinisVilniaus Gaono žydų muziejus. <strong>2011</strong>.695 p., iliustr. Santr. angl.T a u t i n i ų b e n d r i j ų n a u j i e n o s 2 0 11 N r . 3 (38)19