Lyginamoji analizė

ISTORIJOS VUBP PROJEKTO (2010) SU BENDROSIOMIS PROGRAMOMIS IR IŠSILAVINIMO STANDARTAIS (2002)Lyginamoji analizėApibendrintai:1. Istorijos vidurinio ugdymo bendrojoje programoje akcentuojamas ne konkrečių datų ar įvykių išmokimas, bet daugiau dėmesio skiriamaistorinio mąstymo kompetencijos ugdymui: darbui su istoriniais šaltiniais, jų analizei bei interpretavimui.2. Programos bendrajame ir išplėstiniuose kursuose atsisakyta dalies tradicinės chronologine seka nagrinėjamos tematikos beipapildyta/performuluota aktualesne problemine tematika.3. Visoms keturioms veiklos sritims– Istorinės raidos supratimas, Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje, Istorijos tyrimas irinterpretavimas, Istorinio supratimo raiška – programoje skiriamas vienodas dėmesys.4. Atsisakius dalies visuotinės istorijos temų, daugiau dėmesio skiriama gilesniam Lietuvos istorijos nagrinėjimui.Aspektas BP 2010 Susiaurėjo lyginant su BP 2002 Prasiplėtė lyginant su BP 20021. Tikslas iruždaviniaiTikslas sukonkretintas, išskirtas.Dalyko tikslai ir uždaviniai neatskirti,plačiai aprašyti.Uždaviniai bendrajam irišplėstiniam kursui išskirti,sukonkretinti.2. StruktūraSiekiant užtikrinti Viduriniougdymo istorijos programos dermęsu Pagrindinio ugdymo istorijosbendrąja programa išlaikomaschronologinis tematikospateikimas ir keturios istorijosveiklos.Atsisakyta metodinių nuorodų.Parengta mokinių pasiekimų lygių rodiklių(vertinimo) lentelė.Atsiranda istorinės kompetencijos aprašas.Atsiranda programos įgyvendinimo aprašas.Aprašomos išsiugdytos nuostatos.Bendrajame ir išplėstiniameistorijos kursuose, lyginant su2002 m. programa, išlieka kaikurios teminės ir veiklos sritys,chronologinis didžiosios dalies

temų pateikimas.Mokinių pasiekimai aprašomiremiantis kompetencijos samprata(žinios, gebėjimai, nuostatos).3. TurinysBP istorijos mokymas apimaLietuvos bei Europos visuomenėsraidos aspektus nuo viduramžių ikišių dienų; BP bendrajame irišplėstiniame istorijos kursuoseatsisakyta didelės dalies tradicinėschronologine seka nagrinėjamostematikos, pvz., Istorijos mokslas,Žmonijos priešistorė, Senosioscivilizacijos.BP istorijos mokymas apima pasaulio irLietuvos pažinimo, nuo istorijosmokslo, žmonijos priešistorės ikipolitinio šiuolaikinio visuomenėsgyvenimo.Programa papildyta šiems laikams aktualiaproblemine tematika, pvz., Krikščioniško irislamiško pasaulių sąveika.Programoje pateikiamas temųsuskirstymas sudaro galimybęistorijos mokytis moduliais, taikytiprojektinio darbo metodus,intensyvinti mokymąsi, jeimokyklai tai yra aktualu.Bendrasis kursasTurinio apimtys (BP 2010) Susiaurėjo lyginant su BP 2002(cituojami 2002 m. apibrėžti pasiekimai) (atsisakomatemų – geltona) (keičiasi formuluotė, susiaurinamasturinys- žalsva)I Europos viduramžiai. Lietuvos DidžiojiKunigaikštystė iki XV a. pab.Feodalizmas kaip viduramžių ekonominėsankloda. Luominė visuomenės struktūra ir josIstorijos mokslas. Istorijos mokslo paskirtis irpraeities tyrimo ypatybės.Žmonijos priešistorė. Žmogaus kilmėsaiškinimai. Priešistorės žmonių gyvenimoPrasiplėtė lyginant su BP 2002(cituojami 2010 m. apibrėžti pasiekimai (prasiplėtė –violetinė)I Europos viduramžiai. Lietuvos DidžiojiKunigaikštystė iki XV a. pab.Feodalizmas kaip viduramžių ekonominėsankloda. Luominė visuomenės struktūra ir jos

kultūriniai skirtumai (riterių, miestiečių,valstiečių). Krikščionybės vaidmuo viduramžiųEuropos visuomenės raidai. Lietuvos visuomenėsstruktūros kaita valstybės tapsmo ir stiprėjimolaikais XIII–XV a. LDK etninė ir religinėvisuomenės įvairovė XIII–XV a. Privilegijos iratskirų visuomenės grupių dalyvavimas valdžioje.Lietuvos ir Lenkijos dinastinės unijos poveikisvisuomenės ir valstybės raidai.II Ankstyvųjų naujųjų amžių Europa. LDKvalstybė ir visuomenė XVI – XVII a. vid.Renesanso ir reformacijos įtaka Europosvisuomenės kaitai. Kapitalizmo gimimas irpoveikis luomų irimui ir socialinių santykiųkaitai. LDK – Lenkijos karalystės valdymosavitumas po Liublino unijos. Visuomenėshierarchinės struktūros charakteristika. LDK elitosavimonė ir vertybės ir jų realizavimas LDKStatutuose. Etninių ir konfesinių LDK gyventojųgrupių padėtis. Reformacijos ir kontrreformacijosLDK specifiškumas. Religinės tolerancijos irnetolerancijos apraiškos XVI–XVIII a.III Apšvietos laikai Europoje. Pokyčiai AbiejųTautų Respublikoje valstybės ir visuomenėsgyvenime.Apšvietos idėjos ir jų poveikis Vakarų Europosvalstybių ir visuomenės raidai. Valdymopermainos XVII a. pabaigoje Anglijoje: anglųkonstitucionalizmas. Baroko kultūra.Pilietiškumo samprata LDK XVII a. II pusėje –XVIII a. Ketverių metų seimo siekiai reformuotivalstybę, Gegužės 3 –osis dienos konstitucijosypatybės.Senosios (Egipto, Mesopotamijos ir antikos)civilizacijos. Pagrindiniai civilizacijos požymiai.Senųjų civilizacijų kultūros laimėjimai. SenovėsGraikijos ir Romos civilizacijų istorinė reikšmėEuropai ir pasauliui.Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Itūkstantmetyje. Krikščionybės atsiradimas.Esminės vertybės. Krikščionybės plitimas irtapimas valstybine religija.Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu.Indoeuropiečiai ir baltai. Baltų gentys, jųgyvenamoji teritorija, visuomeninės santvarkosbei kultūros ypatybės. Baltų genčių istoriniolikimo skirtumai. Lietuvių tautos susidarymas.Viduramžių civilizacijos bruožai. Krikščionybėsplitimas Europoje. Bažnyčios politinis irkultūrinis vaidmuo viduramžiais. Feodalizmas.Krikščioniškoji visuomenė. Valdžia ir valstybėviduramžiais.Viduramžių kultūros bruožai:menas, filosofija, švietimas ir mokslas. VakarųEuropos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytųcivilizacijomis.Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublinounijos. Lietuvos valstybės susidarymas.Krikščioniškosios Europos ir Lietuvossusidūrimas. LDK valdžia Rytuose.Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės irkultūros bruožai. 1385 m. dinastinės unijos suLenkija ir Lietuvos krikšto reikšmė. Valstybėsir visuomenės europėjimas. Kultūrinė ir tautinėLDK įvairovė. Politinis ir kultūrinis LDKsuartėjimas su Lenkija.Pasaulis žengia į naujuosius laikus.kultūriniai skirtumai (riterių, miestiečių,valstiečių). Krikščionybės vaidmuo viduramžiųEuropos visuomenės raidai. Lietuvosvisuomenės struktūros kaita valstybės tapsmo irstiprėjimo laikais XIII–XV a. LDK etninė irreliginė visuomenės įvairovė XIII–XV a.Privilegijos ir atskirų visuomenės grupiųdalyvavimas valdžioje. Lietuvos ir Lenkijosdinastinės unijos poveikis visuomenės irvalstybės raidai.II Ankstyvųjų naujųjų amžių Europa. LDKvalstybė ir visuomenė XVI – XVII a. vid.Renesanso ir reformacijos įtaka Europosvisuomenės kaitai. Kapitalizmo gimimas irpoveikis luomų irimui ir socialinių santykiųkaitai. LDK – Lenkijos karalystės valdymosavitumas po Liublino unijos. Visuomenėshierarchinės struktūros charakteristika. LDKelito savimonė ir vertybės ir jų realizavimasLDK Statutuose. Etninių ir konfesinių LDKgyventojų grupių padėtis. Reformacijos irkontrreformacijos LDK specifiškumas.Religinės tolerancijos ir netolerancijos apraiškosXVI–XVIII a.III Apšvietos laikai Europoje. PokyčiaiAbiejų Tautų Respublikoje valstybės irvisuomenės gyvenime.Apšvietos idėjos ir jų poveikis Vakarų Europosvalstybių ir visuomenės raidai. Valdymopermainos XVII a. pabaigoje Anglijoje: anglųkonstitucionalizmas. Baroko kultūra.Pilietiškumo samprata LDK XVII a. II pusėje –

esminės nuostatos valstybės valdymo irvisuomenės grupių atžvilgiu. Padalijimųpriežastys ir jų pasekmės ATR.IV Europa ir Lietuva XIX - XXa. pr.Pramonės perversmo įtaka Europos visuomenėskaitai. Baudžiavos panaikinimo reikšmė Rusijosir Lietuvos visuomenės kaitai. Nacionalizmoideologijos įtaka svariausiems revoliuciniamsjudėjimams Europoje ir nacionalinių valstybiųkūrimasis. Liberalizmo, konservatizmo irsocializmo idėjos ir jų raiška Europosvisuomenės gyvenime. Masinės kultūrosformavimosi ištakos. Lietuvos visuomenės kaitaXIX a. Lietuvių tautinio sąjūdžio svarbiausiraiškos momentai. Pirmųjų politinių partijųpožiūris į Lietuvos valstybingumą. DidžiojoVilniaus Seimo nutarimų reikšmė atgimstančiailietuvių tautai. Katalikų Bažnyčios vaidmuovisuomeniniame gyvenime. NepriklausomosLietuvos valstybės atkūrimas Pirmojo pasauliniokaro metais.V Europa ir Lietuva 1919 – 1945 m.Visuomenės gyvenimo kaita tarp dviejųpasaulinių karų. Didžioji krizė ir jos padariniaiTotalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai.Kelias į Antrąjį pasaulinį karą (Vokietijosrevanšizmo politika, Vakarų valstybių pozicija,SSRS ekspansionistiniai siekiai). Naciųokupacinė politika ir holokaustas. Antrasispasaulinis karas pakeičia pasaulį.Steigiamojo seimo reformos ir valstybės pagrindųkūrimas. Piliečių ir valdžios santykiai LietuvojeKapitalizmo gimimas Vakarų Europoje.Centralizuotų valstybių formavimasis. Didiejigeografiniai atradimai ir Europos kolonijinėsekspansijos poveikis Europai ir pasauliui.Kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai, jųreikšmė žmogaus pasaulėžiūros ir gyvensenoskaitai. Renesanso ir reformacijos įtakasocialinei, politinei ir kultūrinei Europos raidai.Absoliutizmo ir parlamentarizmo raida.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų TautųRespublikoje. Liublino unija ir jos reikšmė.LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija.Bajoriškoji demokratija. Visuomenės ir ūkioraidos ypatybės. Renesanso, baroko irklasicizmo kultūros bruožai LDK. Abiejų TautųRespublikos nuosmukio priežastys. Mėginimaireformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a.antroje pusėje. Lenkijos-Lietuvos valstybėspadalijimai ir jų padariniai.Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemtipolitiniai pokyčiai. Švietimo idėjos ir jųpoveikis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybiųraidai. JAV susikūrimas. Didžioji Prancūzijosrevoliucija.Švietimo idėjos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje.1791 m. gegužės 3 d. konstitucija.Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikisEuropos raidai.Pasaulis XIX a. Pramonės perversmas, joprielaidos bei socialiniai pokyčiai Europoje irpasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos irpadariniai.Svarbiausios XIX a. idėjinės politinės srovės:liberalizmas, konservatizmas, socializmas.XVIII a. Ketverių metų seimo siekiai reformuotivalstybę, Gegužės 3 –osis dienos konstitucijosesminės nuostatos valstybės valdymo irvisuomenės grupių atžvilgiu. Padalijimųpriežastys ir jų pasekmės ATR.IV Europa ir Lietuva XIX - XXa. pr.Pramonės perversmo įtaka Europos visuomenėskaitai. Baudžiavos panaikinimo reikšmė Rusijosir Lietuvos visuomenės kaitai. Nacionalizmoideologijos įtaka svariausiems revoliuciniamsjudėjimams Europoje ir nacionalinių valstybiųkūrimasis. Liberalizmo, konservatizmo irsocializmo idėjos ir jų raiška Europosvisuomenės gyvenime. Masinės kultūrosformavimosi ištakos. Lietuvos visuomenės kaitaXIX a. Lietuvių tautinio sąjūdžio svarbiausiraiškos momentai. Pirmųjų politinių partijųpožiūris į Lietuvos valstybingumą. DidžiojoVilniaus Seimo nutarimų reikšmė atgimstančiailietuvių tautai. Katalikų Bažnyčios vaidmuovisuomeniniame gyvenime. NepriklausomosLietuvos valstybės atkūrimas Pirmojo pasauliniokaro metais.V Europa ir Lietuva 1919 – 1945 m.Visuomenės gyvenimo kaita tarp dviejųpasaulinių karų. Didžioji krizė ir jos padariniaiTotalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai.Kelias į Antrąjį pasaulinį karą (Vokietijosrevanšizmo politika, Vakarų valstybių pozicija,SSRS ekspansionistiniai siekiai). Naciųokupacinė politika ir holokaustas. Antrasispasaulinis karas pakeičia pasaulį.

demokratiniu ir autoritariniu laikotarpiu. Lietuvosnepriklausomybės praradimas. Sovietinės ir naciųokupacijos Lietuvoje: krašto sovietizacija,teroras prieš gyventojus, rezistencija, žydųgenocidas.VI Europa ir Lietuva Šaltojo karo metais.Komunizmo žlugimas Europoje. Lietuvosnepriklausoma valstybė.Vakarų ir Rytų Europos valstybių visuomeniųpadėtis Šaltojo karo metais. Europos ūkiointegracija. Reikšmingiausi pasipriešinimo irdisidentinio judėjimo bruožai socialistinėjestovykloje. Sovietų Sąjungos ir komunistinėssistemos žlugimo įtaka pasauliui.Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimasLietuvoje Sovietinės okupacijos metais.Sovietizacijos poveikis Lietuvos ūkiui irvisuomenei. Lietuvos kultūra totalitarinio režimometais: ideologija, cenzūra ir kūrybinė saviraiška.Lietuvos išeivijos kultūra ir jos vaidmuo.Lietuvos persitvarkymo sąjūdis irnepriklausomybės atkūrimas. NepriklausomosLietuvos partinė sistema ir parlamentarizmotendencijos.VII Politinis šiuolaikinės visuomenėsgyvenimas.Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai.Rinkimai. Rinkimų sistemos: proporcingoatstovavimo ir daugumos atstovavimo. Rinkimųsistemų pranašumai ir trūkumai. LietuvosRespublikos Konstitucijos nuostatos. LietuvosRespublikos Konstitucija apie valstybėsNacionalizmas ir tautiniai sąjūdžiai.Parlamentarizmo raida ir politinės partijos.Kultūros ir mokslo raida. Pažangos ideologija.Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Rusijosvaldžios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijojeir Lietuvoje.Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje.Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios tautosformavimasis. Katalikų bažnyčios vaidmuotautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenėstautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita.Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.Karinio konflikto priežastys. Karo eigosypatumai Rytų ir Vakarų frontuose. RevoliucijosRusijoje. Karo poveikis Europos politinei,socialinei ir ekonominei raidai.Pastangos atkurti nepriklausomybę Pirmojopasaulinio karo metais. LietuvosNepriklausomybės aktai ir jų įgyvendinimosunkumai.Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasauliniųkarų.Pilietinės visuomenės formavimasis.Totalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai.Didžioji krizė ir jos padariniai. Tarptautinėsorganizacijos.Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumokūrimas. Parlamentarizmas ir autoritarizmas.Svarbiausios užsienio politikos problemos ir jųsprendimas. Lietuvos visuomenės tautinėssudėties ir socialinės struktūros kaita. Tautinėssavimonės raida.Lietuvos ūkio ir kultūros raida tarpukariometais: laimėjimai ir nepanaudotos galimybės.Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karoSteigiamojo seimo reformos ir valstybėspagrindų kūrimas. Piliečių ir valdžios santykiaiLietuvoje demokratiniu ir autoritariniulaikotarpiu. Lietuvos nepriklausomybėspraradimas. Sovietinės ir nacių okupacijosLietuvoje: krašto sovietizacija, teroras priešgyventojus, rezistencija, žydų genocidas.VI Europa ir Lietuva Šaltojo karo metais.Komunizmo žlugimas Europoje. Lietuvosnepriklausoma valstybė.Vakarų ir Rytų Europos valstybių visuomeniųpadėtis Šaltojo karo metais. Europos ūkiointegracija. Reikšmingiausi pasipriešinimo irdisidentinio judėjimo bruožai socialistinėjestovykloje. Sovietų Sąjungos ir komunistinėssistemos žlugimo įtaka pasauliui.Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimasLietuvoje Sovietinės okupacijos metais.Sovietizacijos poveikis Lietuvos ūkiui irvisuomenei. Lietuvos kultūra totalitarinio režimometais: ideologija, cenzūra ir kūrybinėsaviraiška. Lietuvos išeivijos kultūra ir josvaidmuo.Lietuvos persitvarkymo sąjūdis irnepriklausomybės atkūrimas. NepriklausomosLietuvos partinė sistema ir parlamentarizmotendencijos.VII Politinis šiuolaikinės visuomenėsgyvenimas.Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai.Rinkimai. Rinkimų sistemos: proporcingoatstovavimo ir daugumos atstovavimo.

funkcionavimą, institucijas (seimas, vyriausybė,prezidentas) ir visuomenę. Lietuvos valstybės irvisuomenės raidos problemos.metais. Karo priežastys. Molotovo ir Ribentropopaktas ir jo įgyvendinimas. Antihitlerinėskoalicijos kūrimasis, jos veikla.Lietuvos nepriklausomybės praradimas. Pirmojisovietinė okupacija: krašto sovietizacija, terorasprieš gyventojus.Lietuva nacių okupacijos metais. Antinacinėrezistencija.Antrojo pasaulinio karo padariniai. Žydųgenocidas.Šaltojo karo epocha. Geopolitinis žemėlapis poAntrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinisRytų ir Vakarų konfliktas bei jo įtakavisuomenės ir kultūros raidai. Vidurio ir RytųEuropos tautos bei jų kova su komunistiniurežimu. Kolonijinės sistemos suirimas. Azijos,Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių raidosproblemos. Arabų pasaulis ir jo santykiai suVakarų civilizacija. Mokslo ir technikosrevoliucija, jos poveikis visuomenės ir kultūroskaitai. Pagrindinės XX a. Europos kultūrosvystymosi kryptys, svarbiausios idėjos irfilosofinės srovės.Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais.Karo ir okupacijų padariniai. Sovietizacija irpermainos krašto ūkyje ir visuomenėje.„Tarybinės liaudies“ formavimas ir tautinėssavimonės raida. Rezistencija, prisitaikymas irkolaboravimas. Sovietizacijos padariniai.Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinėskomunizmo sistemos žlugimas. Europosintegracija ir Europos Sąjunga. Civilizacijųkonfliktai ir dialogai.Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemos irRinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai.Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos.Lietuvos Respublikos Konstitucija apievalstybės funkcionavimą, institucijas (seimas,vyriausybė, prezidentas) ir visuomenę.Lietuvos valstybės ir visuomenės raidosproblemos.

jų sprendimas. Pažangos ideologijos krizė.Informacinės visuomenės formavimasis.Globalizacija. Pasaulio kultūrų sąveika.Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Atvirospilietinės visuomenės ir rinkos ūkioformavimosi problemos. „Tarybinės liaudies“virtimas piliečių tauta. Lietuvos politinės, ūkinėsir kultūrinės raidos bruožai atkūrusnepriklausomybę.Svarbiausios dabarties socialinės, kultūrinės irūkinės problemos. Lietuvos integracija į Vakarųūkines ir politines struktūras.Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimasPolitikos samprata. Šiuolaikinių valstybių tipaiir formos. Valstybių valdymo sistemos.Šiandieninė Lietuvos politinė sistema.Pilietybė. Pagrindinės piliečių teisės ir laisvės.Pilietybė Lietuvoje.Demokratijos esmė ir formos.Diktatūros, jų požymiai ir tipai.Rinkimai. Rinkimų sistemos. Seimo irprezidento rinkimų sistemos Lietuvoje.Svarbiausios šiuolaikinės politinėsdoktrinos.Politinės partijos ir partinė sistema.Politinės partijos Lietuvoje.Teisinė valstybė. Konstitucijos esmė ir vietavalstybės gyvenime. 1992 m. LietuvosRespublikos Konstitucija.Svarbiausios tarptautinės organizacijos irLietuva. Europos integraciniai procesai.Išplėstinis kursasTurinio apimtys (BP 2010) Susiaurėjo lyginant su BP 2002(cituojami 2002 m. apibrėžti pasiekimai)Prasiplėtė lyginant su BP 2002(cituojami 2010 m. apibrėžti pasiekimai)

I Europos viduramžiai. Lietuvos DidžiojiKunigaikštystė iki XV a. pab.Feodalizmas kaip viduramžių ekonominėsankloda. Luominė visuomenės struktūra ir joskultūriniai skirtumai (riterių, miestiečių, valstiečių). Islamo civilizacijos plėtra ir įtaka VakarųEuropai. Bizantijos valstybės ir visuomenėsišskirtinumas.Krikščionybės vaidmuo viduramžių Europosvisuomenės raidai. Lietuvos visuomenės struktūroskaita valstybės tapsmo ir stiprėjimo laikais XIII–XV a. LDK etninė ir religinė visuomenės įvairovėXIII–XV a. Privilegijos ir atskirų visuomenėsgrupių dalyvavimas valdžioje. Lietuvos ir Lenkijosdinastinės unijos sukeltas poveikis visuomenės irvalstybės raidai.II Ankstyvųjų naujųjų amžių Europa. LDKvalstybė ir visuomenė XVI – XVII a. vid.Renesanso ir reformacijos įtaka Europosvisuomenės kaitai. Renesanso epochos visuomenėsidealai ir vertybės. Kapitalizmo gimimas irpoveikis luomų irimui ir socialinių santykių kaitai.LDK – Lenkijos karalystės valdymo savitumas poLiublino unijos. Visuomenės hierarchinėsstruktūros charakteristika. LDK elito savimonė irvertybės ir jų realizavimas LDK Statutuose.Etninių ir konfesinių LDK gyventojų grupiųpadėtis. Reformacijos ir kontrreformacijos LDKspecifiškumas. Religinės tolerancijos irnetolerancijos apraiškos XVI–XVIII a. Vilniausuniversitetas XVI– XVIII a. ATR ir europiniamekontekste.Istorijos mokslas. Istorijos mokslo objektasir praeities tyrimo ypatybės. Istorijos ryšiai su kitaismokslais. Istorijos mokslas ir moralė. Žymiausipasaulio ir Lietuvos istorikai bei jų požiūris įvisuomenės raidą.Žmonijos priešistorė. Žmogaus kilmėsaiškinimai. Priešistorės žmonių gyvenimo ypatybės.Senosios (Egipto, Mesopotamijos, Indijos,Kinijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniaicivilizacijos požymiai. Senųjų civilizacijų kultūroslaimėjimai. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijųistorinė reikšmė Europai ir pasauliui.Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Itūkstantmetyje. Krikščionybės atsiradimas. Esminėsvertybės. Krikščionybės plitimas ir tapimasvalstybine religija.Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu.Lietuvių kilmės teorijos ir jų pagrįstumas.Indoeuropiečiai ir baltai. Baltų gentys, jųgyvenamoji teritorija, visuomeninės santvarkos beikultūros ypatybės. Baltų genčių istorinio likimoskirtumai. Lietuvių tautos susidarymas.Viduramžių civilizacijos bruožai. Frankųvalstybės įtaka viduramžių civilizacijosformavimuisi. Bizantija – antikinės civilizacijospaveldėtoja ir tęsėja. Krikščionybės plitimasEuropoje. Bažnyčios politinis ir kultūrinis vaidmuoviduramžiais. Feodalizmas. Krikščioniškojivisuomenė. Valdžia ir valstybė viduramžiais.Viduramžių kultūros bruožai: menas, filosofija,švietimas ir mokslas. Vakarų Europos santykiai suBizantija, islamo ir Rytų civilizacijomis. Islamocivilizacija ir jos poveikis Azijai, Afrikai irI Europos viduramžiai. Lietuvos DidžiojiKunigaikštystė iki XV a. pab.Feodalizmas kaip viduramžių ekonominėsankloda. Luominė visuomenės struktūra irjos kultūriniai skirtumai (riterių, miestiečių,valstiečių). Islamo civilizacijos plėtra ir įtakaVakarų Europai. Bizantijos valstybės irvisuomenės išskirtinumas.Krikščionybės vaidmuo viduramžių Europosvisuomenės raidai. Lietuvos visuomenėsstruktūros kaita valstybės tapsmo ir stiprėjimolaikais XIII–XV a. LDK etninė ir religinėvisuomenės įvairovė XIII–XV a. Privilegijosir atskirų visuomenės grupių dalyvavimasvaldžioje. Lietuvos ir Lenkijos dinastinėsunijos sukeltas poveikis visuomenės irvalstybės raidai.II Ankstyvųjų naujųjų amžių Europa.LDK valstybė ir visuomenė XVI –XVII a. vid.Renesanso ir reformacijos įtaka Europosvisuomenės kaitai. Renesanso epochosvisuomenės idealai ir vertybės. Kapitalizmogimimas ir poveikis luomų irimui ir socialiniųsantykių kaitai. LDK – Lenkijos karalystėsvaldymo savitumas po Liublino unijos.Visuomenės hierarchinės struktūroscharakteristika. LDK elito savimonė irvertybės ir jų realizavimas LDK Statutuose.Etninių ir konfesinių LDK gyventojų grupiųpadėtis. Reformacijos ir kontrreformacijosLDK specifiškumas. Religinės tolerancijos irnetolerancijos apraiškos XVI–XVIII a.

III Apšvietos laikai Europoje. Pokyčiai AbiejųTautų Respublikoje valstybės ir visuomenėsgyvenime.Apšvietos idėjos ir jų poveikis Vakarų Europosvalstybių ir visuomenės raidai. Valdymopermainos XVII a. pabaigoje Anglijoje: anglųkonstitucionalizmas. Naujas valstybės tipasŠiaurės Amerikoje, JAV respublikonizmas. Barokoir apšvietos epochų kultūrinis palikimas. Barokokultūra. Pilietiškumo samprata LDK XVII a. IIpusėje – XVIII a. Ketverių metų seimo siekiaireformuoti valstybę, Gegužės 3 –osis dienoskonstitucijos esminės nuostatos valstybės valdymoir visuomenės grupių atžvilgiu. Padalijimųpriežastys ir jų pasekmės ATR. LDK barokinės,klasicistinės religinės ir pasaulietinėsarchitektūros šedevrai.IV Europa ir Lietuva XIX - XXa. pr.Pramonės perversmo įtaka Europos visuomenėskaitai. Baudžiavos panaikinimo reikšmė Rusijos irLietuvos visuomenės kaitai. Kapitalistinio ūkioįsitvirtinimas ir plėtotė. Nacionalizmo ideologijosįtaka svariausiems revoliuciniams judėjimamsEuropoje ir nacionalinių valstybių kūrimasis.Liberalizmo, konservatizmo ir socializmo idėjos irjų raiška Europos visuomenės gyvenime. Masinėskultūros formavimosi ištakos. Lietuvosvisuomenės kaita XIX a. Lietuvių tautinio sąjūdžiosvarbiausi raiškos momentai. Pirmųjų politiniųpartijų požiūris į Lietuvos valstybingumą. DidžiojoVilniaus Seimo nutarimų reikšmė atgimstančiailietuvių tautai. Katalikų Bažnyčios vaidmuovisuomeniniame gyvenime. NepriklausomosEuropai.Lietuvos valstybė nuo susidarymo ikiLiublino unijos. Lietuvos valstybės susidarymas.Krikščioniškosios Europos ir Lietuvos susidūrimas.LDK valdžia Rytuose. Ikikrikščioniškosios Lietuvosvisuomenės ir kultūros bruožai. 1385 m. dinastinėsunijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmė.Lietuva Jogailos ir Vytauto laikais. Valstybės irvisuomenės europėjimas. Kultūrinė ir tautinė LDKįvairovė. Politinis ir kultūrinis LDK suartėjimas suLenkija.Pasaulis žengia į naujuosius laikus.Kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje.Centralizuotų valstybių formavimasis. Didiejigeografiniai atradimai ir Europos kolonijinėsekspansijos poveikis pasauliui. Kultūros, mokslo irtechnikos laimėjimai, jų reikšmė žmogauspasaulėžiūros ir gyvensenos kaitai. Renesansoepochos idealai, jų raiška mene, moksle irkasdieniame gyvenime. Renesanso ir reformacijosįtaka socialinei, politinei ir kultūrinei Europosraidai. Absoliutizmo ir parlamentarizmo raidaLietuvos Didžioji Kunigaikštystė AbiejųTautų Respublikoje. Liublino unija ir jos reikšmė.LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija.Bajoriškoji demokratija. Visuomenės ir ūkio raidosypatybės. Svarbiausios tarptautinės LDKproblemos. Renesanso, baroko ir klasicizmokultūros bruožai. LDK Abiejų Tautų Respublikatarp Rusijos ir Vakarų Europos XVI–XVIII a.:politinės, visuomeninės ir kultūrinės raidosskirtumai. Abiejų Tautų Respublikos nuosmukiopriežastys. Mėginimai reformuoti Abiejų TautųRespubliką XVIII a. antroje pusėje. Lenkijos-Vilniaus universitetas XVI– XVIII a. ATR ireuropiniame kontekste.III Apšvietos laikai Europoje. PokyčiaiAbiejų Tautų Respublikoje valstybės irvisuomenės gyvenime.Apšvietos idėjos ir jų poveikis VakarųEuropos valstybių ir visuomenės raidai.Valdymo permainos XVII a. pabaigojeAnglijoje: anglų konstitucionalizmas. Naujasvalstybės tipas Šiaurės Amerikoje, JAVrespublikonizmas. Baroko ir apšvietos epochųkultūrinis palikimas. Baroko kultūra.Pilietiškumo samprata LDK XVII a. II pusėje– XVIII a. Ketverių metų seimo siekiaireformuoti valstybę, Gegužės 3 –osis dienoskonstitucijos esminės nuostatos valstybėsvaldymo ir visuomenės grupių atžvilgiu.Padalijimų priežastys ir jų pasekmės ATR.LDK barokinės, klasicistinės religinės irpasaulietinės architektūros šedevrai.IV Europa ir Lietuva XIX - XXa. pr.Pramonės perversmo įtaka Europosvisuomenės kaitai. Baudžiavos panaikinimoreikšmė Rusijos ir Lietuvos visuomenėskaitai. Kapitalistinio ūkio įsitvirtinimas irplėtotė. Nacionalizmo ideologijos įtakasvariausiems revoliuciniams judėjimamsEuropoje ir nacionalinių valstybių kūrimasis.Liberalizmo, konservatizmo ir socializmoidėjos ir jų raiška Europos visuomenėsgyvenime. Masinės kultūros formavimosiištakos. Lietuvos visuomenės kaita XIX a.

Lietuvos valstybės atkūrimas Pirmojo pasauliniokaro metais. Kultūrinės veiklos židiniai, kryptys irformos XIX a.V Europa ir Lietuva 1919 – 1945 m.Visuomenės gyvenimo kaita tarp dviejų pasauliniųkarų. Didžioji krizė ir jos padariniai. Totalitariniųir autoritarinių režimų bruožai. Kelias į Antrąjįpasaulinį karą (Vokietijos revanšizmo politika,Vakarų valstybių pozicija, SSRS ekspansionistiniaisiekiai). Nacių okupacinė politika ir holokaustas.Antrasis pasaulinis karas pakeičia pasaulį.Steigiamojo seimo reformos ir valstybės pagrindųkūrimas. Piliečių ir valdžios santykiai Lietuvojedemokratiniu ir autoritariniu laikotarpiu. Lietuvosnepriklausomybės praradimas. Sovietinės ir naciųokupacijos Lietuvoje: krašto sovietizacija, terorasprieš gyventojus, rezistencija, žydų genocidas.Naujų išradimų poveikis kultūros raidai. Naujosidėjos mene.VI Europa ir Lietuva Šaltojo karo metais.Komunizmo žlugimas Europoje. Lietuvosnepriklausoma valstybė.Vakarų ir Rytų Europos valstybių visuomeniųpadėtis Šaltojo karo metais. Europos ūkiointegracija. Reikšmingiausi pasipriešinimo irdisidentinio judėjimo bruožai socialistinėjestovykloje. Sovietų Sąjungos ir komunistinėssistemos žlugimo įtaka pasauliui. Masinė kultūrair jos plėtra. Kultūra totalitarinėje irdemokratinėje valstybėje. Religijos ir visuomenėssantykių kaita. Religija totalitarinėje irdemokratinėje valstybėje. IslamoLietuvos valstybės padalijimai ir jų padariniai.Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemtipolitiniai pokyčiai. Švietimo idėjos ir jų poveikisEuropos ir Šiaurės Amerikos valstybių raidai. JAVsusikūrimas. Didžioji Prancūzijos revoliucija.Žmogaus teisių dokumentai ir jų reikšmė pilietinėsvisuomenės formavimuisi. Šviečiamosios epochoskultūra Lietuvoje. Švietimo idėjos ir jųįgyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. gegužės 3 d.konstitucija.Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikisEuropos raidai.Pasaulis XIX a. Pramonės perversmas, joprielaidos bei socialiniai pokyčiai Europoje irpasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos irpadariniai. Kolonijinių imperijų kūrimasis.Svarbiausios XIX a. idėjinės politinės srovės:liberalizmas, konservatizmas, socializmas.Nacionalizmas ir tautiniai sąjūdžiai.Parlamentarizmo raida ir politinės partijos.Kultūros ir mokslo raida. Romantizmas. Pažangosideologija.Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Rusijosvaldžios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje irLietuvoje. Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje.Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosiostautos formavimasis. Katalikų bažnyčios vaidmuotautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenėstautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita.Romantizmas Lietuvoje. Lietuvių tautinis sąjūdis,„Aušra“, „Varpas“. Lietuvos visuomenės tautinėssudėties ir socialinės struktūros kaita.Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.Lietuvių tautinio sąjūdžio svarbiausi raiškosmomentai. Pirmųjų politinių partijų požiūris įLietuvos valstybingumą. Didžiojo VilniausSeimo nutarimų reikšmė atgimstančiailietuvių tautai. Katalikų Bažnyčios vaidmuovisuomeniniame gyvenime. NepriklausomosLietuvos valstybės atkūrimas Pirmojopasaulinio karo metais. Kultūrinės veiklosžidiniai, kryptys ir formos XIX a.V Europa ir Lietuva 1919 – 1945 m.Visuomenės gyvenimo kaita tarp dviejųpasaulinių karų. Didžioji krizė ir jospadariniai. Totalitarinių ir autoritarinių režimųbruožai. Kelias į Antrąjį pasaulinį karą(Vokietijos revanšizmo politika, Vakarųvalstybių pozicija, SSRS ekspansionistiniaisiekiai). Nacių okupacinė politika irholokaustas. Antrasis pasaulinis karaspakeičia pasaulį.Steigiamojo seimo reformos ir valstybėspagrindų kūrimas. Piliečių ir valdžiossantykiai Lietuvoje demokratiniu irautoritariniu laikotarpiu. Lietuvosnepriklausomybės praradimas. Sovietinės irnacių okupacijos Lietuvoje: kraštosovietizacija, teroras prieš gyventojus,rezistencija, žydų genocidas.Naujų išradimų poveikis kultūros raidai.Naujos idėjos mene.VI Europa ir Lietuva Šaltojo karo metais.Komunizmo žlugimas Europoje. Lietuvosnepriklausoma valstybė.

fundamentalizmas ir jo politinės išraiškos.Katalikų bažnyčios permainos.Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimasLietuvoje Sovietinės okupacijos metais.Sovietizacijos poveikis Lietuvos ūkiui irvisuomenei. Lietuvos kultūra totalitarinio režimometais: ideologija, cenzūra ir kūrybinė saviraiška.Lietuvos išeivijos kultūra ir jos vaidmuo. Katalikųbažnyčios padėtis sovietinėje Lietuvoje. Lietuvospersitvarkymo sąjūdis ir nepriklausomybėsatkūrimas. Nepriklausomos Lietuvos partinėsistema ir parlamentarizmo tendencijos.VII Politinis šiuolaikinės visuomenėsgyvenimas.Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai.Rinkimai. Rinkimų sistemos: proporcingoatstovavimo ir daugumos atstovavimo. Rinkimųsistemų pranašumai ir trūkumai. LietuvosRespublikos Konstitucijos nuostatos. LietuvosRespublikos Konstitucija apie valstybėsfunkcionavimą, institucijas (seimas, vyriausybė,prezidentas) ir visuomenę. Lietuvos valstybės irvisuomenės raidos problemos.Karinio konflikto priežastys. Karo eigos ypatumaiRytų ir Vakarų frontuose. Revoliucijos Rusijoje.Karo poveikis Europos politinei, socialinei beiekonominei raidai.Pastangos atkurti nepriklausomybę Pirmojopasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybėsaktai ir jų įgyvendinimo sunkumai.Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasauliniųkarų. Pilietinės visuomenės formavimasis.Totalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai. Didžiojikrizė ir jos padariniai. Tarptautinės organizacijos.Demokratija, fašizmas, nacionalsocializmasir komunizmas (lyginamasis aspektas).Demokratizacija ir masinė kultūra tarpukariolaikotarpiu. Pasaulio socialinės ir ekonominėsproblemos ir jų sprendimas. Tarptautinėsorganizacijos ir jų veikla.Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumokūrimas. Lietuvos politinės santvarkos kaita pagal1922, 1928 ir 1938 metų konstitucijas (lyginamasisaspektas). Parlamentarizmas ir autoritarizmas.Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinėsstruktūros kaita. Tautinės savimonės raida.Svarbiausios užsienio politikos problemos ir jųsprendimas. Lietuvos ūkio ir kultūros raidatarpukario metais: laimėjimai ir nepanaudotosgalimybės.Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karometais. Karo priežastys. Molotovo ir Ribentropopaktas ir jo įgyvendinimas. Antihitlerinės koalicijoskūrimasis ir veikla. Lietuvos nepriklausomybėspraradimas. Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija:krašto sovietizacija, teroras prieš gyventojus.Vakarų ir Rytų Europos valstybių visuomeniųpadėtis Šaltojo karo metais. Europos ūkiointegracija. Reikšmingiausi pasipriešinimo irdisidentinio judėjimo bruožai socialistinėjestovykloje. Sovietų Sąjungos ir komunistinėssistemos žlugimo įtaka pasauliui. Masinėkultūra ir jos plėtra. Kultūra totalitarinėje irdemokratinėje valstybėje. Religijos irvisuomenės santykių kaita. Religijatotalitarinėje ir demokratinėje valstybėje.Islamo fundamentalizmas ir jo politinėsišraiškos. Katalikų bažnyčios permainos.Partizaninis ir disidentinis pasipriešinimasLietuvoje Sovietinės okupacijos metais.Sovietizacijos poveikis Lietuvos ūkiui irvisuomenei. Lietuvos kultūra totalitariniorežimo metais: ideologija, cenzūra ir kūrybinėsaviraiška. Lietuvos išeivijos kultūra ir josvaidmuo. Katalikų bažnyčios padėtissovietinėje Lietuvoje. Lietuvos persitvarkymosąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas.Nepriklausomos Lietuvos partinė sistema irparlamentarizmo tendencijos.VII Politinis šiuolaikinės visuomenėsgyvenimas.Pagrindiniai demokratinio valdymomodeliai. Rinkimai. Rinkimų sistemos:proporcingo atstovavimo ir daugumosatstovavimo. Rinkimų sistemų pranašumai irtrūkumai. Lietuvos RespublikosKonstitucijos nuostatos. LietuvosRespublikos Konstitucija apie valstybėsfunkcionavimą, institucijas (seimas,

Lietuva nacių okupacijos metais.Antisovietinio Birželio sukilimo viltys ir iliuzijos..Antinacinė rezistencija.Antrojo pasaulinio karo padariniai. Žydųgenocidas.Šaltojo karo epocha. Geopolitinis žemėlapispo Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinisRytų ir Vakarų konfliktas bei jo įtaka visuomenės irkultūros raidai. Svarbiausi komunistinių irdemokratinių valstybių raidos bruožai (lyginamasisaspektas). Vidurio ir Rytų Europos tautos bei jųkova su komunistiniu režimu. Kolonijinės sistemossuirimas. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šaliųraidos problemos. Arabų pasaulis ir jo santykiai suVakarų civilizacija. Mokslo ir technikos revoliucija,jos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai.Pagrindinės XX a. Europos kultūros vystymosikryptys, svarbiausios idėjos ir filosofinės srovės.Lietuvos visuomenė sovietų okupacijosmetais. Karo ir okupacijų padariniai. Sovietizacija irpermainos krašto ūkyje ir visuomenėje. „Tarybinėsliaudies“ formavimas ir tautinės savimonės raida.Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas.Partizaninis pasipriešinimas ir jo reikšmė.Neginkluota rezistencija sovietų okupacijos metais.Katalikų bažnyčios padėtis sovietų okupacijosmetais. Sovietizacijos padariniai.Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinėskomunizmo sistemos žlugimas. Europos integracijair Europos Sąjunga. Civilizacijų konfliktai irdialogai.Šiuolaikinės visuomenės gyvenimovyriausybė, prezidentas) ir visuomenę.Lietuvos valstybės ir visuomenės raidosproblemos.

problemos ir jų sprendimas. Pažangos ideologijoskrizė. Informacinės visuomenės formavimasis.Globalizacija. Pasaulio kultūrų sąveika.Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.Atviros pilietinės visuomenės formavimosiproblemos. Lietuvos politinės, ūkinės ir kultūrinėsraidos bruožai atkūrus nepriklausomybę. Perėjimasiš planinio į rinkos ūkį. „Tarybinės liaudies“virtimas piliečių tauta.Svarbiausios dabarties problemos. Lietuvosintegracija į Vakarų ūkines ir politinesstruktūras.Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimasPolitikos samprata. Šiuolaikinių valstybių tipaiir formos. Valstybių valdymo sistemos. Lietuvospolitinės sistemos raida XX a. Šiandieninė Lietuvospolitinė sistema.Pilietybė. Pagrindinės piliečių teisės ir laisvės.Žmogaus ir piliečių teisės. Pilietybė Lietuvoje.Demokratijos esmė ir formos. Demokratijosraida Lietuvoje.Diktatūros, jų požymiai ir tipai. Totalitarinėsir autoritarinės diktatūros.Rinkimai. Rinkimų sistemos. Seimo irprezidento rinkimų sistemos Lietuvoje.Svarbiausios šiuolaikinės politinės doktrinos.Politinės partijos ir partinė sistema. Politinėspartijos Lietuvoje.Teisinė valstybė. Konstitucijos esmė ir vietavalstybės gyvenime. 1992 m. Lietuvos RespublikosKonstitucija.Svarbiausios tarptautinės organizacijos irLietuva. Europos integraciniai procesai.

Gebėjimai (BP 2010) Susiaurėjo lyginant su BP 2002(cituojami 2002 m. apibrėžti pasiekimai)Ugdomi ir plėtojami šie gebėjimai:- Lietuvos ir pasaulio istorinius reiškinius irprocesus išdėstyti chronologine seka, nustatytipriežasties ir pasekmės ryšį;- su įvairių rūšių istoriniais šaltiniais savarankiškaianalizuoti ir interpretuoti įvykius, reiškinius,procesus ir istorines asmenybes;- savarankiškai suvokti, analizuoti ir kurti istorinįnaratyvą.Egzaminų kaitaPakoregavus istorijos programą, kuri labiaunukreipta į istorinio mąstymo kompetencijosugdymą, palaipsniui bus keičiamos istorijosvalstybinio brandos egzamino užduotys. Tam, kadmokytojai ir mokiniai spėtų pasirengti egzaminokaitai, egzamino klausimų ir užduočių skirtųbendrųjų gebėjimų vertinimui dalis istorijosegzamine numatoma keisti palaipsniui, per 3–4metų laikotarpį, pradedant keisti apie 10%.Istorijos brandos egzamine atsiras užduotys kuriosreikalaus analizuoti istorijos šaltinius (tekstinius,ikonografinius, kartografinius, simbolinius) ir kurtiistorinius samprotaujamuosius tekstus. Pvz. vienospastraipos rašymas ar esė (atviras struktūrinistekstas - įvertina buvusius įvykius bei padaroargumentuotas, pagrįstas istoriniais faktais, išvadas).Prasiplėtė lyginant su BP 2002(cituojami 2010 m. apibrėžti pasiekimai)Atsiranda atviro tipo užduočių, reikalaujančiųistorinio mąstymo kompetencijos (pvz.Remiantis savo surastais šaltiniais parašytikeletu nukreipiančių klausimų struktūruotąesė apie vieną pasirinktą Antrojo pasauliniokaro istorijos mitą.)