Degučių bažnyčios liturginiai rūbai, indai ir kiti reikmenys - Lietuvos ...

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTIStà – stulà ir pabuèiavæs maþo kryþelio, uþsiûto ant jos, viduriukà. Stulai suteiktadaugialypë prasmë ir reikðmë. Tai nemirtingumo alegorija, bet kartu ir kunigo tarnybosjungo, jo ganytojiðkø pareigø bei teisës þenklas, kai kuriø autoriø nuomone,Kristø panèiojusiø virviø ir netgi paties kryþiaus medþio priminimas“ 22 .Arnotas – pats puoðniausias, reikðmingiausias, ypaè sudëtingos simbolikos irgilià prasmæ turintis liturginis, iðimtinai miðiø, rûbas 23 . Simbolinæ prasmæ, patvirtintàXIII a., jam suteikë Rabanas Mauras IX ðimtmetyje.Arnotas „traktuotas kaip visa gobianti antgamtinë (Dievo) meilë,ðarvas, kurá tikëjimas suteikia þmonijai, kad jà apsaugotø. Nuo patviduramþiø arnotas buvo suvokiamas kaip dvasininko tyrumo, teisumoir gautø ið Ðv. Dvasios maloniø simbolis“ 24 .XIII a. buvo tikima, jog arnotas primena raudonà apsiaustà, kuris pasityèiojimui buvouþvilktas Jëzui Kristui. Dar buvo aiðkinama, kad arnotas simbolizuoja VieðpatiesBaþnyèià, jo priekis – Senàjá Testamentà, nugara – Naujàjá Testamentà. Dabartiniaislaikais akcentuojamas pirmykðtis arnoto simbolizmas – Jëzaus Kristaus meilë, persveriantivisas kitas dorybes 25 .Kapa – ilgas, pusapskrièio kirpimo apsiaustas, susegamas ant krûtinës metalinëmissàsagomis. Ji siuvama ið liturginiø spalvø brangiø audiniø, puoðiama aplikacija,siuvinëjama. Ðiuo rûbu vilkima per procesijas, laidotuves, teikiant sakramentusne ðv. Miðiø metu.Liturginis kapos panaudojimas reglamentuotas tik XIII a. Ðis dekoratyvus gobtuvasið pradþiø buvo staèiakampis, bet apie XVI a. ásitvirtino pusiau ovali arbastaèiakampë nusklembtais apatiniais kampais jo forma 26 . Kapos simbolinë prasmëpanaði á arnoto 27 .Dalmatika – liturginis rûbas, kurá per pamaldas po arnotu vilki celebrantuiasistuojantys diakonas ir subdiakonas bei vyskupas. Dalmatika uþsivelkama per galvà,turi atviras, nesusiûtas rankovëles ir ðonus. Jos nugarà ir prieká puoðia juostelës,lotyniðkai vadinamos clavi, arba kolonos pavidalo preteksta 28 .Dalmatikà, kaip virðutiná diakono rûbà, áteisino popieþius Silvestras I (314–335). Ið pradþiø jà po arnotu pasivilkdavo tiktai popieþius, taèiau ilgainiui tokiàteisæ ir privilegijà ágavo ir vyskupai, abatai bei kardinolai. Dalmatikos vilkëjimotaisyklës galutinai susiformavo tik VIII–IX a., bet á maldos namus ðis liturginisrûbas þengë palyginti lëtai ir tiktai viduramþiø pabaigoje tapo visuotinai vilkimu 29 .Paèios ankstyviausios ðio liturginiorûbo simbolinës prasmës interpretacijosaptinkamos IX a. pradþios autoriøRabano Mauro ir Amalarijaus Mecieèioraðtuose. Kadangi iðskleistos dalmatikossiluetas primena kryþiø, o clavi juostelëstuo metu tebebuvo raudonos arba purpurinësspalvos, Mauras visa tai laikë Kristauskentëjimø ant kryþiaus alegorija irteigë, jog rûbas ragina dvasininkà pasi-22Martinaitienë G. M. Ten pat, p. 19.23Ten pat, p. 21.24Ten pat.25Ten pat.26Ten pat, p. 24.27Kajackas A. Baþnyèia liturgijoje: liturgijos raidaistorijoje, Kaunas, 1997, p. 48.28Lietuvos sakralinë dailë, sud. S. Smilingytë-Þeimienë,D. Vasiliûnienë, Vilnius, 2003, t. 1(Vilkaviðkio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas),p. 519.29Martinaitienë G. M. Ten pat, p. 25.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.4

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTISolandiðkos drobës albos ir aðtuonios tokios pat drobës kamþos 49 . Na, o 1821 m.vykusios Tytuvënø baþnyèios ir vienuolyno vizitacijos akte nurodoma èia buvus 60arnotø, 8 dalmatikas, 9 kapas ir 81 stulà. Vëliau liturginiø rûbø skaièius iðaugo.1851 m. suraðytame Tytuvënø baþnyèios ir vienuolyno turto inventoriuje yra minimasnet 81 arnotas, 10 dalmatikø, 9 kapos ir 72 stulos 50 .Palaipsnis liturginiø rûbø gausëjimas baþnyèiose susijæs su tuo, kad dalissenøjø vis dar buvo vilkimi, o fundatoriø, kunigø ar paprastø parapijieèiø pastangomisbûdavo ágyjami ir nauji paramentai. Be to, ðá procesà paskatino ir XIX a.suveðëjusi masinë liturginiø reikmenø gamyba. Tokios masinës produkcijos atsiradimaslëmë kainø sumaþëjimà. Baþnytiná rûbà savo baþnyèioms tada ástengë nupirktiir maþesnes pajamas ir galimybes turintys tikintieji.Kad Deguèiø baþnyèia neturëjo turtingø fundatoriø, rodo ir audiniai, ið kuriøbuvo siuvami liturginiai rûbai. XIX a. baþnyèios dokumentuose minimi ðtofo, kamloto,barakano, ypaè naminës drobës audiniai buvo pigûs. Kiek brangesnë buvo kitaika,aksomas, atveþtinë vokiðka ar olandiðka drobë. Brangiausiai kainuodavo brokatas,damastas, lama. Taèiau tokiø audiniø Deguèiø baþnyèioje nebuvo.Þalia kapa (I) (138,5 × 297 cm) datuojama XIX a. pab.–XX a. pradþia. Ji pasiûtaið dviejø rûðiø þakardinio damasto. Tradicinio pusapskrièio silueto kapos skraistësaudinys – tamsiai þalios spalvos damastas. Jo pagrindas blizgus, atlasinio pynimo,ornamentas matinis. Ornamentà sudaro ðachmatø tvarka iðdëstytos stambios gëliøpuokðtës. Skydo ir pretekstos audinys – reèiau pasitaikantis trispalvis damastas. Jopagrindas baltas, ornamentas iðaustas ið dviejø – ðviesiai þalios ir pilkðvos – spalvøðilkiniø siûlø. Medþiaga dekoruota augaliniu secesinio neobaroko stiliumi iðaustuornamentu. Prie kapos audiniø priderintos ir metalinës sàsagos, kuriø pieðinys taippat paveiktas secesijos. Kapos skydo centre iðsiuvinëta Jëzaus vardo monograma.Tokios Kristaus ar Marijos vardo monogramos arba kryþelis nuo XIX a. pradþiosdaþnai buvo siuvinëjamos kapø skyduose.Balta kapa (II) (193,5 × 293 cm) datuojama XX a. pirmuoju–antruoju deðimtmeèiais(iki 1914 m.). Ji pasiûta ið balto ðilkinio damasto. Audinio raðtas secesinis,augalinis. Ornamentà sudaro besivejantys liauni augalø koteliai su stambiais þiedais.Kapos skydas ir preteksta siuvinëti kilpeliniu maðininiu siuvinëjimu. Siuvinëta antbalto atlaso. Augalinis ornamentas iðsiuvinëtas ávairiaspalviais ðilkiniais siûlais. Kaposskydo centre iðsiuvinëta Ðvè. Mergelë Marija Maloningoji. Panaðûs Jëzaus arMarijos atvaizdai kapø skyduose siuvinëjami ar aplikuojami nuo XIX a. pabaigos.Treèioji kapa Deguèiø baþnyèios 1927 m. inventoriaus dokumente vadinamanaujàja raudona kapa. Taèiau kada tiksliai ji ágyta, nëra þinoma. Jos audinys ir siuvinëjimasdatuojami XX a. pirmuoju–antruoju deðimtmeèiais, taèiau ásigyta ji galëjo bûtiir vëliau, iki 1927-øjø metø. Kapa (III) pasiûta ið raudono secesinio damasto. Audinioraðtas augalinis. Kapos skydas ir preteksta siuvinëti metalo siûlais. Siuvinëto ornamentoraportà sudaro simetriðkai besisukanèios medþio ðakos ir stilizuotø gëliø þiedai.Kapos emalio sàsagos tos paèios secesinësstilistikos, priderintos prie audinio.Liturginiai indai. Liturginiai indai– tai altoriaus reikmenys (krucifiksas,monstrancija, relikvijorius) ir indai49Griciûtë L. Tytuvënø bernardinø baþnyèia ir vienuolynas,Taikomoji dailë, sud. D. Klajumienë,Vilnius, 2004, p. 278.50Griciûtë L. Ten pat, p. 278–279.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.7

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTISJokiø gamintojo spaudø arba prabos þenklø ant kielikø nëra. Ðie grakðtûs,darniø proporcijø, besiskiriantys tik keliomis detalëmis ir matmenimis kielikai yrakuklûs barokinës auksakalystës pavyzdþiai.Meniniu poþiûriu iðsiskiria Deguèiø baþnyèioje saugoma komuninë (aukðtis –30,8, pëdos – 14,5, taurelë – 10,2 cm). Tai XVIII a. treèiuoju ketvirèiu datuotinasLietuvos auksakalystës pavyzdys. Komuninë XVIII a. bûdingø barokiniø formø, neornamentuota.Ji pagaminta ið sidabro ir keletà kartø auksuota. Komuninës pëdaapskrito plano, palyginti nedidelë. Apaèioje ji profiliuota paapvalintomis pakopomis,virðuje pereinanti á aukðtà siaurà kûgá. Pëdos pakraðtyje iðkalta nenustatyto meistrosignatûra – susipynusios dvi didþiosios raidës L ir C. Komuninës kojelë trumpa, suprofiliuotais þiedais, jos centre ákomponuotas kriauðës pavidalo nodusas. Indo ávorædengia uþlaidos, sudarytos ið karpyto lapø ornamento.Komuninës taurelë gana masyvi, aukðta, bet jos proporcijos dera prie kitø indodaliø. Plaèiu dugnu, tolygiai platëjanti, nedideliu, staigiai atlenktu kraðteliu. Komuninësdangtelis panaðiai kaip ir pëda profiliuotas, paapvalintomis pakopomis. Virðujejis uþbaigtas gretasienio formos elementu su trimis Maltos kryþiais. Lietuvos auksakalystëjeneáprasta, kad dangtelio ðonai ir virðus bûtø uþbaigtas tokia kompozija.Komuninës dangtelio puoðmena turi heraldinæ reikðmæ: prie staèiakampio gretasienioformos pritvirtinti trys Maltos kryþeliai yra Deguèiø baþnyèios fundatoriaus TadoBilevièiaus giminës herbas 59 „Mogiùa“. Toks tûrinis herbo komponavimas ant komuninësdangtelio – retas reiðkinys Lietuvoje. Fundatoriø herbai daþniau buvo áterpiamitarp liturginio indo ornamentø pëdoje ar kokioje nors kitoje ne tokioje matomojevietoje, norint áamþinti indà paaukojusá asmená.Relikvijoriai. Pirmà kartà relikvijoriai Deguèiø baþnyèioje minimi 1927 m. inventoriuje60 . Jame apibûdinami du relikvijoriai – pacifikalas 61 su ðv. Kryþiaus medþiorelikvija ir kryþius su ðv. Vincento Ferero relikvija. Kiek þinoma, iki tol relikvijoriøDeguèiø baþnyèioje nebûta. Deguèiø baþnyèios liturginiø indø komplektas nesikeitëiki 1870 m. Jame buvo trys kielikai su patenomis, komuninë ir monstrancija. 1870–1927 m. ásigyta dar vienas kielikas, nauja komuninë, nauja monstrancija ir du relikvijoriai.Dabar ðv. Kryþiaus relikvija ástatyta á XVIII a. treèiuoju ketvirèiu datuojamàrelikvijoriø. Greièiausia XX a. viduryje ðis relikvijorius buvo perdarytas ið senosiosDeguèiø baþnyèios monstrancijos, nes relikvijos dëtuvë yra nauja, pagaminta XX a.Relikvijorius monstrancijos pavidalo (aukðtis – 41, glorija – 24 × 20, pëda – 15,6 ×20 cm). Jo pëda ir kojelë sunerti ant strypo, prie kojelës pritvirtinta glorija. Pëdaovalaus plano, stipriai iðgaubta, pereinanti á lieknà kojelæ. Ji dekoruota lygiame fonehoreljefu kalstytu rokokiniu riesèiø ir rokailiø ornamentu. Tokie rokokiniai elementaiLietuvoje ásivyravo nuo XVIII a. vidurio. Pëdos ávoræ dengia pasuktas karpytas lambrekenas.Ámantrios vazos pavidalo kojelë teikia indui ekspresyvumo. Relikvijoriausglorija dvipusë, artimos ovalui formos,abi pusës dekoruotos beveik identiðkai.Glorijos centre yra relikvijos dëtuvë, jàsupa karpytø spinduliø ir asimetriðkasrokailiniø vainikas. Toks auksiniø spinduliøir sidabrinis rokailiø naudojimas59Gajl T. Herby szlachetskie Rzeczypospolitej obojganarodów, Gdañsk, 2003, p. 145.601927 m. Deguèiø baþnyèios inventorius, LVIA,f. 669, ap. 48, b. 215, l. 4.61Pacifikalas – kryþiaus ar monstrancijos pavidalorelikvijorius, duodamas buèiuoti tikintiesiems.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.10

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTISyra efektingas. Jis sukuria prabangos áspûdá. Spinduliø glorija monstrancijose VakarøEuropoje atsirado apie XV a., XVI a. Katalikø baþnyèios jau buvo rekomenduojama,o nuo XVII a. labiausiai paplito 62 . Monstrancijoje atskleidþiama soliarinë krikðèionybëssimbolika, kuri siejama su Naujojo Testamento ðviesa, Prisikëlimo paslaptimi,Jëzaus invokacijomis 63 .Deguèiø baþnyèios relikvijorius – puikus barokinës lietuviðkosios auksakalystëspavyzdys. Kaip ir komuninë, buvusi monstrancija liudija auksakalystës amatosuklestëjimà Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, taip pat jo plitimà á provincijà,kur susiformavo savita barokinës auksakalystës atmaina. Relikvijoriaus bûklë ganagera, tik keliose vietose matyti metalo átrûkimø. Spëjama, kad tas pats meistrassukûrë monstrancijos-relikvijoriaus pëdà, saugomà Krakiø ðv. apaðtalo evangelistoMato baþnyèioje 64 .Antrasis relikvijorius – kryþius su ðv. Vincento Ferero relikvija. Já 1877 m.paaukojo Juodþiø (Judþiø) kaimas. Tai liudija áraðas relikvijoriaus pëdos pakoposvirðuje. Áraðas skelbia: „1877 m Istejgie soda Judzin.“ Relikvijorius pagamintas VarðuvojeJuzefo Fraþë (Józef Fraget, 1797–1867) metalo dirbiniø fabrike. Ði firma ásteigta1824 m. broliø Fraþë, taèiau tikruoju fabriko kûrëju ir savininku laikomas JuzefasFraþë, vadovavæs firmai nuo 1827 m. iki mirties (1867 m.). Fraþë ákurtas plakiruotødirbiniø fabrikas gyvavo daugiau nei ðimtà metø. Jo veiklà nutraukë Antrasis pasauliniskaras 1939 m. 65 Fabrikas gamino ávairios paskirties daiktus – nuo staloárankiø iki liturginës paskirties reikmenø.Relikvijoriaus (II) (aukðtis – 33,5, plotis – 17 cm) pëda dvipakopë, iðgaubta,ovaliu pagrindu. Pakopos glotnios, nedekoruotos, paávairintos profiliavimu. Kojelëlengvai barokizuotø formø, ásmaugø padalyta á dvi dalis. Lotyniðkojo plano kryþiusjuodas. Prie jo averse pritvirtinta lieta geltono metalo Nukryþiuotojo skulptûra, pojuo – Adomo kaukolë. Kryþiaus ðakø susikirtime átvirtinti taip pat geltono metalospinduliai. Kryþiaus reverse ties kryþiaus ðakø susikirtimu pritvirtinta ðv. VincentoFerero relikvijos dëtuvë. Ji apvali, puoðta bydermejerio stiliaus roþiø vainiko rëmeliu,iðklota raudonu audeklu. Viduje yra stiklinë relikvijos kapsulë. Po stiklu relikvijapritvirtinta prie meniðkai iðpuoðtos medþiagos. Baltos medþiagos juostelëje lotyniðkaiáraðyta: „S Vincentu / Ferreri“. Ðv. Vincentas Fereras gimë Valensijoje (Ispanija). Mirë1682 m. Salamankos mieste. Buvo dominikonø ordino vienuolis, teologas, tomistas.Jam buvo paskirtas Didysis Deguèiø baþnyèios altorius.Tame paèiame Fraþë fabrike pagamintas ir Deguèiø baþnyèios ampuliø rinkinys.Tokios ampulës Fraþë fabrike buvo gaminamos 1851–1859 m. 66 Baþnyèiojeiðliko abi komplekto ampulës. Jos yraàsotëlio pavidalo, su puoðnia neobarokinerankenële. Ties plaèiausia vieta àsotëlisgraviruotas giljoðiravimo technika.Akivaizdu, kad graviruojant raides àsotëliaibuvo sumaiðyti. Vyno àsotëlis graviruotasnendriø ornamentu, vandens –vynuogiø lapø. Viename jø graviruotaA raidë (lot. Aqua) rodo, kad indas skirtasvandeniui, kitame graviruota V rai-62Vasiliûnienë D. Lietuvos sakralinë auksakalystë,Lietuvos sakralinë dailë, Vilnius, 2007, t. 4, kn. 2(Pavieniai metalo dirbiniai), p. 79.63Ten pat.64Valinèiûtë R. I. Relikvijorius (buvusi monstrancija),Lietuvos sakralinë dailë. XI–XX a. pradþia, AuksakalystëXIII–XX a., Vilnius, 2007, t. 4, kn. 2 (Pavieniaimetalo dirbiniai), p. 131–132.65Paprocka J. Srebra i patery firmy Józef Fraget, Warszawa,1992, p. 13–29.66Ten pat, p. 86.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.11

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTISdë (lot. Vinum) byloja apie jo paskirtá vynui. 1860–1896 m. tame pat Fraþë fabrikebuvo gaminamos tokios sidabrinës ligoniø patenos, kuriø viena saugoma Deguèiøbaþnyèioje. Ji yra tradicinës sandaros – centre nedidelë dangteliu uþdaroma kapsulë.Dangtelio virðuje iðgraviruotas kryþelis. Baþnyèioje iðliko santûraus dekoro aliejuiskirtas indelis. Jo dangtelio kraðtai profiliuoti, virðuje iðgraviruotas panaðus kaippatenoje kryþelis.XIX a. pab.–XX a. pradþioje Deguèiø baþnyèia ágijo ketvirtàjá kielikà. Tai istorizmostiliaus, tradicinës sandaros liturginis indas, pagamintas Rusijoje VasilijausSikaèiovo (Ñèêà÷åâ) fabrike. Kieliko pëda apskrito plano, profiliuotu pakraðèiu, puoðtaðeðialape graviruota rozete, kurios vidus uþpildytas vingriais augaliniais ornamentais.Kojelë iðtæsto cilindro pavidalo, su profiliuotu disko pavidalo nodusu. Taurelënupjauto kûgio formos, puoðta graviruota neogotikine arkadële. Taurelës virðuje, iðorëjeákalti meistro inicialai BC, Rusijos imperijos prabos ákalas – moters galvutëovale su skaièiumi 84 ir Maskvos miesto simboliu, graikiðka ∆ raide.Deguèiø baþnyèios kielikas (IV) – vertingas Rusijos auksakalystës dirbtuviøkûrinys, skirtas katalikø liturgijos reikmëms. XX a. pradþioje Lietuvoje vyravo Varðuvojeir Vilniuje pagaminti liturginiai indai, Rusijos auksakaliø dirbiniø þinomamaþai. XX a. ketvirtajame deðimtmetyje buvo ágyta dar vienas Kauno baþnytiniøreikmenø dirbtuvëse gamintas kielikas.XIX a. liturginius indus, kaip ir rûbus, pradëta gaminti masiðkai. Aukðèiauaptartieji XIX a.–XX a. pr. Deguèiø baþnyèios indai priklauso bûtent tokiai produkcijai.Kaip ir liturginiø rûbø pramonëje, taip ir indø gamybiniø procesø raida lëmënaujas liturginiø indø pasiûlos galimybes. Smarkiai krito jø kainos, todël XIX a.antrojoje pusëje jau kiekviena parapija galëjo ásigyti pigiø, baþnytinius reikalavimusatitinkanèiø indø.Pagal liturginiø indø kieká Deguèiø baþnyèià taip pat galima priskirti prieneturtingø Lietuvos baþnyèiø. Jose bûdavo tik bûtiniausi reikmenys – monstrancija,1–3 kielikai, komuninë. Antai 1816–1819 m. Simno baþnyèios inventoriuose minimataip pat viena monstrancija, komuninë, trys kielikai 67 . Vëliau ðioje baþnyèioje, kaipir Deguèiø, liturginiø indø skaièius kiek iðaugo. 1863 m. joje jau buvo 4 kielikai,2 komuninës 68 , o 1873 m. – 2 monstrancijos ir 3 komuninës 69 . Panaði situacija 1806–1849 m. buvo ir Kaimelio (Ðakiø r.) baþnyèioje. Èia inventoriuose minima 1 monstrancija,1 komuninë, 1 kielikas 70 . Turtingesnëse baþnyèiose bûdavo po 2 komunines,2 monstrancijas, 4–9 kielikus. Pavyzdþiui, Kudirkos Naumiesèio baþnyèioje 1830–1855 m. buvo 1 monstrancija, 2 komuninës,9 kielikai, 8 patenos 71 . O turtingaGriðkabûdþio (Ðakiø r.) baþnyèia iki ðiødienø iðsaugojo ávairaus laikotarpio 8kielikus, 4 komunines, 2 monstrancijas,2 relikvijorius.Iðvados. Pagal Deguèiø baþnyèiosinventoriuose ir vizitacijø aktuose minimusliturginiø indø ir rûbø skaièius ðibaþnyèia priskirtina neturtingoms Lietuvosbaþnyèioms. Tà paliudija ir litur-671816 ir 1819 m. Simno baþnyèios inventoriai, Simnobaþnyèios archyvas, lapai nenumeruoti.681863 m. Simno baþnyèios inventorius, Simno baþnyèiosarchyvas, lapai nenumeruoti.691863 m. Simno baþnyèios inventorius, Simno baþnyèiosarchyvas, lapai nenumeruoti.701804, 1826, 1849 m. Kaimelio baþnyèios inventoriai,Kaimelio baþnyèios archyvas, lapai nenumeruoti.711830 m. Kudirkos Naumiesèio baþnyèios inventorius,Ar. Ùm. I 611, l. 1–9; 1855 m. KudirkosNaumiesèio baþnyèios inventorius, Ar. Ùm. I 613,l. 1–7.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.12

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTISginiø rûbø audiniai. Iðlikusieji Deguèiø maldos namø liturginiai rûbai (3 kapos) þymivëlyvàjá baþnytinës tekstilës periodà ir yra masinës produkcijos gaminiai. Taèiau,nepaisant to, jie turi istorinæ vertæ.Deguèiø tikintieji ir baþnyèià aptarnavusieji kunigai ir sovietmeèiu iðsaugojobaþnytinius liturginius reikmenis. Iki pat ðiø dienø rinkinio pagrindà sudaro penkikielikai, komuninë, monstrancija, du relikvijoriai, ligoniø patena. Per ðimtmeèius susiformavæsDeguèiø baþnyèios liturginiø indø komplektas atspindi ne tik parapijosistorijà, jos turtinæ padëtá, bet ir taikomosios dailës raidà Lietuvoje, reprezentuojaskirtingø laikotarpiø stilistines formas.Straipsnio rankraðtis áteiktas 2008 03 17, serijos „Lietuvos valsèiai“Lietuvos lokaliniø tyrimø mokslo darbø komisijos ávertintas2009 04 29, skelbti parengtas 2010 03 08.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijosmonografijoje „Þemaièiø Naumiestis“ (vyr. redaktorius ir sudarytojasdr. Zigmas Malinauskas).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë,anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai (tam skirtuose leidinio skyriuose):1. Straipsnio santraukos lietuviø ir anglø kalbomis.2. Þinios apie autoriø.© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, tomo (darbo) sutartiná kodiná pavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà,„Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos, kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio pirmojopaskelbimo serijos monografijoje ir jo paskelbimo svetainëje www.llt.lt datas (jei ðios datos sutampa,skelbiama viena – paskelbimo svetainëje www.llt.lt data) .© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.13

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTIS1 pav. Kapos (III) sagtys. Neþ. dirbtuvë.XX a. 1–2 deðimtmetis. 2004 m.2 pav. Kielikas (II). Neþ. dirbtuvë.Lietuva. XVIII a. III ketv.3 pav. Komuninë. Neþ. dirbtuvë.Lietuva. XVIII a. III ketv.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.14

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTIS4 pav. Bilevièiø herbas.Ið kn: Herby szlachetskie Rzeczypospolitejobojga narodów. Gdañsk, 2003, p. 1455 pav. Relikvijorius (I). Neþ. dirbtuvë.Lietuva. XVIII a. III ketv.6 pav. Relikvijorius (II). Fraþë (Fraget)firma. Lenkija. Apie 1877 m.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.15

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTIS7 pav. Kielikas (IV). Vasilijaus Sikaèiovofabrikas. Rusija. XIX a. pab.8 pav. Ampulë vynui. Fraþë (Fraget) firma.Lenkija. 1851–1859 m.9 pav. Ligoniø patena. Fraþë (Fraget) firma.Lenkija. 1860–1896 m.2003 m. V. Balèyèio nuotraukos© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.16

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJALIETUVOS VALSÈIAI. ÞEMAIÈIØ NAUMIESTIS© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, tomo (darbo) sutartiná kodiná pavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà,„Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos, kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio pirmojopaskelbimo serijos monografijoje ir jo paskelbimo svetainëje www.llt.lt datas (jei ðios datos sutampa,skelbiama viena – paskelbimo svetainëje www.llt.lt data) .© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 03 15, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 03 29.17