Valentinas Baltrūnas, Violeta Pukelytė. Kartenos apylinkių geologija ir

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIKartenos apylinkiø geologijair paleogeografijaValentinas Baltrûnas, Violeta PukelytëGeologijos ir geografijos institutasÁvadasÞemës gelmiø sandara, sudëtis irdinamika, gravitacinio, magnetinio ir kitokiøgeofiziniø laukø ypatybës, taip patgeologinëje praeityje vykæ geologiniaiprocesai bei kraðto paleogeografijos raidadaugiausia lëmë geologiniø iðtekliøtipà, gausà ir kokybæ, ðiandieninio þemëspavirðiaus ir kraðtovaizdþio ypatybes.Visa tai savo ruoþtu turëjo átakosetnogenezei, pirmøjø Lietuvos gyventojøásikûrimui, migravimui, apsirûpinimuimaistu bei þaliavomis darbo árankiams(titnaginiams rëþtukams, akmeniniamskirvukams, galàstuvams ir kt.)gaminti, jau nekalbant apie istoriniaislaikais buvusá poreiká statybinëms medþiagoms(rieduliams, moliui, kalkakmeniuiir pan.), geleþies rûdai, geriamajamvandeniui ir t. t. Dalis geologiniøprocesø (glaciokarsto, erozijos, sufozijos,solifliukcijos) ir ávairiø gamtos objektø(akmenø, kalvø ir kt.) tapo pagrindiniu vaizdingø padavimø(atskridæs Kaðùèiø eþeras prie Darbënø ir pan.) ar 2002 m.Minija ties Kartena.etiologiniø sakmiø siuþeto akcentu. Kai kurie poþeminio vandensðaltiniai, anot vietiniø gyventojø, turëjo gydomøjø savy-R. Urbonienës nuotr.biø (pvz., Kapaliø netoli Ka»tenos), o rieduliai ar jø grupës buvo naudojami apeigoms,kalendoriams (astronominiams) ar genèiø valdø riboþenkliams.Tikrieji ðios vietovës geologiniai tyrimai ir gelmiø iðtekliø vertinimas pradëtitik praëjusio amþiaus viduryje. Visø pirma tai valstybinis geologinis kartografavimasir paèiø ávairiausiø naudingøjø iðkasenø paieðkos. Apskritai per pusðimtá metø atliktagana daug specializuotø geologiniø tyrimø, todël ði vietovë geologiðkai ganagerai iðtirta. Deja, iki ðiol nepadaryta apibendrinto, labiau integruoto gelmiø sandarosir jø iðtekliø apibûdinimo, neparaðyta atskiros studijos. Tad mûsø atlikto tyrimotikslas ir buvo apibûdinti Ka»tenos apylinkiø geologinæ sandarà ir tektoninæ struktûrà,vietovës paleogeografinæ raidà bei gelmiø iðteklius. Tam reikëjo spræsti kelisuþdavinius: pirma – susipaþinti su vietovës geologinio kartografavimo ir ávairauspobûdþio græþimo darbø ataskaitomis, kitokiø tyrimø publikuota medþiaga; antra –pateikti Kartenos apylinkiø geologinës sandaros, tektoninës struktûros, paleogeogra-© www.llt.lt163

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIfinës raidos ir gelmiø iðtekliø integruotà apibendrinimà. Buvo naudota áprasta geologiniøtyrimø metodika, Lietuvos geologijos tarnybos geologijos fonde dar neskelbtamedþiaga, geologiniø objektø (atodangø, karjerø, græþiniø ir pan.) patikrinimas natûrojelauko darbø metu, kartografinës ir kitos grafinës medþiagos áskaitmeninimas;aiðku, viskà papildant naujais duomenimis.Geologiná metraðtá pasklaidþiusKa»tenos apylinkës ypatingos tuo, kad jø gelmëse gana gerai yra iðlikæs kraðtogeologinës istorijos metraðtis. Kitaip sakant, iðliko dauguma vienas ant kito slûgsanèiøgeologiniø sluoksniø, kuriuos „vartant“ tarsi knygos puslapius, galima perskaitytisenosios gamtos istorijà. Ne visos pasaulio ðalys turi tokias sluoksniø storymes, oir Lietuvoje (pvz., Pietø Lietuvoje) didesnë geologinio metraðèio puslapiø dalis yraávairiø vëlesniø geologiniø reiðkiniø (jûrø abrazijos, upiø erozijos, ledynø egzaracijosir pan.) „iðplëðyta“. Kiekvienas giliu græþiniu pasiektas ar upës skardyje atsivëræssmiltainio, molio, mergelio, klinties, dolomito ar kitos uolienos sluoksnelis, tolimojepraeityje susidaræs ið vandens baseino dugno nuosëdø (dumblo), specialistui suteikiadaug informacijos apie buvusiø jûrø, lagûnø, eþerø ir upiø vandens cheminæ sudëtá,temperatûrà, klestëjusius augalus ir gyvûnus, apie vykusius vulkanizmo reiðkiniusar per kraðtà slinkusius ledynus. Visa tai leidþia atkurti senosios gamtos paleogeografinessàlygas. Tad pavartykime ðá metraðtá nuo pradþiø.Pats seniausias ir giliausiai slûgsantis yra mûsø planetos kristalinis pamatas,kurio pavirðius Lietuvoje slûgso 200–2 500 m gylyje 1 . Ðis paleo- ir mezoproterozojaus(2,5–1,65 mlrd. m.) amþiaus kristaliniø uolienø pamatas, á gelmes besitæsiantisdeðimtis kilometrø, ðiaurës vakariniame Lietuvos pakraðtyje susidaræs ið tvirtø granitoidø,migmatitø, metabazitø ir slûgso 1 800–2 300 m gylyje. Jis turi bendrà tendencijàgilëti pietø ir pietvakariø link 2 . Ðiek tiek pieèiau Kartenos (ties Baµsiðkiais ir Abåkais)kristalinis pamatas pasiektas trimis naftos paieðkø græþiniais 2 010–2 057 m gylyjeir yra sudarytas iš metasomatinio granodiorito, metagabro-diorito ir metadiorito, subeveik vertikaliais (60–80°) plyðiais ir slysmo pavirðiais, turinèiais tektoninæ prigimtá(þr. splv. nuotr. 1 pav.).Virð kristalinio pamato su didele stratigrafine pertrauka (daug kur trûksta viduriniojoir vëlyvojo proterozojaus eros sluoksniø) slûgso ankstyvojo kambro periodo(pradþia prieð 540 mln. m.) kvarcinis smiltainis su aleurolito ir argilito tarpsluoksniais.Bûtent ðio smiltainio porose daþniausiai ir pasitaiko naftos, kurios nedideliøtelkiniø aptikta prie Kretingõs, Genèiÿ, Na÷sodþio ir kitø vietoviø. Ðioje Lietuvos dalyjekambro periodo nuogulø storis didëja ðiaurës link nuo 127 iki 178 m. Ties Ka»tenaðis storis yra 134–141 m. Kambro nuogulose kartais aptinkama sekliø jûrø gyventojø(trilobitø, kirmëliø, peèiakojø, akritarchø ir kt.) suakmenëjusiø liekanø – fosilijø.Kambro nuogulas dengia ordoviko periodo (pradþia prieð 500 mln. m.), taippat seklaus jûrinio ðelfo nuogulos: klintis,mergelis, argilitas, domeritas ir dolomitas,kuriø bendras storis kinta nuo93 m pietinëje pajûrio dalyje iki 182 mLatvijos pasienyje. Kartenos apylinkësejø storis yra apie 133–136 m. Ðias nuo-1Lietuvos geologija, sud. A. Grigelis ir V. Kadûnas,Vilnius, 1994, p. 20–166.2Bitinas J. Kompleksinis geologinis kartografavimas1:50 000 masteliu Kretingos plote. (2. Prekvarterogeologija), Vilnius, 1997, t. 2, Lietuvos geologijostarnybos geologijos fondas, f. 4685, p. 1–139.© www.llt.lt164

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIgulas dengia labai panaðios silûro periodo (pradþia prieš 435 mln. m.) klintis, mergelis,argilitinis molis su retais metabentonito (vulkaniniø pelenø) plonyèiais tarpsluoksniais.Ðioje ðalies dalyje silûro nuogulø storis didëja jau kita – pietø – kryptiminuo 597 m ðiaurinëje dalyje iki 796 m pietinëje pajûrio dalyje. Kartenos apylinkësestoris apie 633–641 m. Ordoviko ir silûro laikotarpiais giliose bei sekliose jûros dalyseaugalija ir gyvûnija tiesiog klestëjo. Paminëtini dumbliai, koralai, samangyviai,peèiakojai, moliuskai, trilobitai, vëþiagyviai, jûrø lelijos, jûrø pûslës, spirale susisukæir pjûkliukus primenantys graptolitai, taip pat iki ðiol galutinai nenustatytø gyviødantukai – konodontai ir daug kitø.Virð silûro klodø slûgso labai didelë devono periodo (pradþia prieð 410 mln. m.)nuogulø storymë, kurios storis didëja nuo 786 m Latvijos pasienyje iki 1 089 mpietinëje pajûrio dalyje. Paprastai tai kontinentinës-lagûninës ir seklavandenës jûrosnuogulos: smëlis ir smiltainis, aleuritas ir aleurolitas, molis ir argilitinis molis, mergelis,klintis, domeritas, dolomitas, gipsas, brekèija ir pan. Prie Kartenos storis tarpinis– 856–858 m. Tai ið tikro gigantiðka storymë, turinti labai didelæ nuoguløávairovæ. O tai liudija, kad nuosëdø klostymosi metu buvo labai kaièios paleogeografinëssàlygos. Daug jûros gyviø iðnyko, atsirado naujø rûðiø. Iðplito beþandës, ovëliau ir tikrosios ðarvuotosios ir rieðapelekës þuvys, ið kuriø bûdingiausi akantodai.Ið moliuskø ásigalëjo goniatitai, iðplito peèiakojai. Tebegyveno trilobitai, graptolitai,vëþiagyviai ir lapakojai, koralø kolonijomis – tabuliatai ir rugozai. Sausumoje, kuriplytëjo pieèiau Nemuno þemupio ir Pietø Lietuvoje, iðplito augmenija.Prieð 355 mln. metø prasidëjusio karbono periodo storesniø nuogulø (30–35 m) randama tik ðiauriau Kartenos, netoli Latvijos pasienio. Ávairiaspalvio dolomitoir molio persisluoksniuojanti nedidelë storymë (iki 9–10 m) aptikta ir naftos paieðkøgræþiniuose pieèiau Kartenos. Taèiau jø amþius ginèytinas ir galbût priklauso devonopabaigai. Virð devono ir karbono klodø slûgso permo periodo (pradþia prieš 295 mln. m.)17–46 m storio nuogulos, storëjanèios ir gelmëjanèios pietø ir pietvakariø link. Taijûrinë klintis, kai kur dolomitizuota, taip pat dolomitas, mergelis. Pieèiau Kartenospermo klinties storis apie 26–30 m, o vakariniame miestelio pakraðtyje sumaþëja iki22 m. Tai ta pati klintis, kuri Akmenës rajone iðnyra á þemës pavirðiø ir Kãrpënøbei Menèiÿ karjeruose eksploatuojama cementui gaminti, dirvoms kalkinti. Deja, fosilijøpermo kloduose randama nedaug. Daþniausiai tai suakmenëjusiø foraminiferø,samangyviø, peèiakojø, dvigeldþiø moliuskø, vëþiagyviø liekanos.Pasibaigus permo periodui, kartu baigësi labai ilgai trukusi vadinamoji paleozojausera – savitas mûsø planetos raidos etapas. Naujoji – mezozojaus – era prasidëjotriaso periodu (pradþia prieð 250 mln. m.). Pajûryje triaso nuogulos ganamonotoniðkos: rausvai rudas molis su pilko ir pilkai melsvo molio, aleurito ir smiltainio,reèiau klinties ar dolomito tarpsluoksniais. Storis didëja vakarø ir pietvakariølink nuo 100 iki 150 m. Prie Kartenos triaso molis slûgso 116–128 m gylyje, kurvyraujantis storis apie 96–108 m ir tik á rytus bei pietryèius nuo Kartenos storis keliskartus sumaþëja. Akmenës ir Maþeikiø rajonuose ðis triaso molis kai kur matomasþemës pavirðiuje ir kasamas karjeruose. Triaso laikotarpio lagûnoje buvo labai maþaiaugalijos ir gyvûnijos, o gretimoje sausumoje vyravo sausas dykumø klimatas.Juros periodas (pradþia prieð 203 mln. m.) nepaliko didesnës nuogulø storymës.Prie Kartenos jø storis svyruoja nuo 12 iki 38 m. Jos storëja ir gelmëja pietø link, o© www.llt.lt165

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIryèiau – apskritai iðnyksta. Nuogulø ávairovë nëra didelë: vyrauja juodas ir tamsiaipilkas molis su aleurito ir smëlio tarpsluoksniais. Kai kur pasitaiko smiltainio ir detritinësklinties, mergelio, oolitiniø klinèiø tarpsluoksniø. Apskritai juros periode klestëjoaugalija ir gyvûnija. Tuo galima ásitikinti Akmenës rajone Ðaµtiðkiø karjere ir Ventosatodangose prie Papílës, kur ðie sluoksniai iðnyra á pavirðiø ir juose nuo seno randamalabai daug juros periodo fosilijø: amonitø, dvigeldþiø ir pilvakojø moliuskø, peèiakojø,pinèiø, koralø, belemnitø, ið sausumos atneðtø paparèiø ir plikasëkliø liekanø.Po juros buvusio kreidos periodo (pradþia prieð 135 mln. m.) nuogulø Kartenosapylinkëse nëra. Jeigu kada netoliese ir buvo jø iðplitimo ðiaurinis pakraðtys,tai neišliko – nuogulas nugremþë vëliau ið ðiaurës ir ðiaurës vakarø slinkæ kontinentiniailedynai. Ðiose apylinkëse nëra ir, matyt, niekada nebuvo jau kitos – kainozojaus– eros paleogeno ir neogeno periodø nuogulø. Tuo metu èia buvo sausuma,nuo kurios upës ir upeliai, ardydami juros ir kreidos laikotarpyje susidariusiøuolienø pavirðiø, plukdë savo sànaðas á gerokai pieèiau esanèias paleogeno ir neogenolaikotarpiø marias.Prieð 1,8 mln. metø, atvësus planetos klimatui, prasidëjo paskutinysis (dabartinis)– kvartero (antropogeno) – geologinis periodas. Jo pradþioje visame kraðteformavosi sudëtingas ir gilus hidrografinis tinklas, kuris labai suraiþë senø (juros,triaso, gal ir kreidos periodø) uolienø pavirðiø, ant kurio vëliau susiklostë 60–120 mkvartero periodo nuogulø storymë. Ypaè ði storymë padidëja (iki 150–200 m) tiesMinija ir jos kairiajame krante, kur ikikvarteriniø nuogulø pavirðius táso 20–40 mþemiau dabartinio jûros lygio 3 . Kitas paleoárëþis (palaidotas slënis) yra geologø aptiktasvakariau Ka»tenos, kur nuo K¾lupënø, tarp Aukðtkalviÿ ir Šatiµgalio, link Þade¤kiøtæsiasi siauras (300–500 m ploèio ir 10–50 m gylio) „kanjonas“, kai kur nusileidþiantisiki 60 m þemiau dabartinio jûros lygio. Pavirðiuje ðio palaidoto slënioþymiø nematyti – jis visas palaidotas po ledynø ir jø tirpsmo vandenø nuogulomis.Prieð 730 tûkst. metø ðiaurinæ Europos dalá dengë ið Fenoskandijos atslinkæ storikontinentiniai ledynai. Tokiø ledynmeèiø, kurie palikdavo nemaþus moreninio priemolioir priesmëlio, taip pat tirpsmo vandenø suklostytus þvyro, smëlio ir molio sluoksnius,priskaièiuojama apie ðeðis. Buvo ir bent keturi tarpledynmeèiai, kuriø metu klimatasbuvo artimas dabartiniam, tik kiekvienas turëjo savo specifiniø ypatumø. Daþniausiaiaptinkama dviejø tarpledynmeèiø eþeriniø, jûriniø ar pelkiø nuogulø, kuriøðiose apylinkëse kol kas dar nerasta. Kartenos apylinkëse pagal græþiniø ir atodangøtyrimo medþiagà aptinkami tik Dainavõs, Þemaítijos, Mìdininkø, Vãrduvos ir Nemunoledynmeèiø bei pastarojo Grûdos ir Baltijos vardais pavadintø ledyno stadijø suklostytirudos ir pilkos spalvos moreniniø priemoliø ir priesmëliø sluoksniai 4 . Virðutiniuskvartero periodo sluoksnius galima pamatyti Minijos ir kitø upeliø skardþiuose.Tektoninë struktûraTai Þemës gelmiø struktûros ypatybës, kurias nulëmë Þemës plutos tektoniniaijudëjimai. Kartenos apylinkiø gelmiø tektoninë struktûra yra palyginti gerai iðtirta,kadangi to reikëjo naftos telkiniams surasti.Ið seisminiø tyrimø bei vëliau iðgræþtøgræþiniø gautos medþiagos ir jos analizëspaaiðkëjo, kad Kartenos apylinkës3Bitinas J. Ten pat.4Baltrûnas V. Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija,Vilnius, 1995, p. 117–121.© www.llt.lt166

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIir pieèiau miestelio esanti vadinamoji Vëlaièiø perspektyvi struktûra (t. y. sluoksniø„forma“) yra didelio Telðiø tektoninio volo ribose, tarp lygiagreèiø kaledoniðkojoetapo Telðiø lûþio pietuose ir fleksûrinio sluoksniø iðlinkimo ðiauriau Kartenos 5 .Pieèiau Kartenos ið vakarø á rytus besitæsiantis Telðiø lûþis yra ið tikro áspûdingas:kristalinio pamato, kambro, ordoviko ir silûro periodø sluoksniø vertikalaus perstûmimoamplitudë siekia net 250–280 m (þr. splv. nuotr. 1 pav.). Kitaip sakant, pieèiauðio lûþio apatiniai nuosëdinës dangos sluoksniai yra gerokai nuleisti, palyginti suðiauriau esanèiais. Toliau, á virðø, ði sluoksniø pasistûmimo amplitudë palaipsniuiiðnyksta. Atidþiau ásiþiûrëjus á kai kuriø sluoksniø slûgsojimà vadinamajame Telðiøvole, kur ir yra Kartenos apylinkës, buvo pastebëti papildomi nelabai áþiûrimi irlokalûs kambro, ordoviko ir silûro sluoksniø iðgaubimai á virðø. Vienas jø, esantis pieèiauKartenos, tarp Balsiðkiø ir Abakø, buvo pavadintas Vëlaièiø vardu. Ðio sluoksniøiðlinkimo amplitudë – 10–25 m, o plotas – 6 × 1,5 km. Panaðios struktûrinëspakilumos taip pat yra á vakarus (Nausodþio struktûra) ir á rytus (Eituèiø struktûra).Panagrinëjus arèiau Þemës pavirðiaus slûgsanèiø sluoksniø struktûrà, taip patnustatyti ádomûs dësningumai 6 . Ðtai pagal permo periodo Naujosios Akmenës svitosuolienø (klinèiø) kraigà Kartenos apylinkës yra savotiðkame ðiø sluoksniø ádubime(150–170 m þemiau dabartinio jûros lygio), o K¾lupënø, Tinteliÿ ar Nasrºnø apylinkëseðie sluoksniai yra ðiek tiek aukðtëliau (130–140 m þemiau jûros lygio). Maþdaugnuo Aukðtkalviø ðiaurës link (á Medininkø ir Peldþiø pusæ) nusitæsia vadinamojipermo nuogulø kraigo Aukðtkalviø pakiluma. Þinoma, dabartiniame Þemëspavirðiuje tiesioginiø nei apatiniø, nei virðutiniø sluoksniø iðlinkimø (pakilumø) nepastebësime,nes pavirðiø formavo ir lygino gerokai vëlesnës geologinës ledynø, jøtirpsmo vandenø ir upiø jëgos, kurios savaip „panaudodavo“ ið gelmiø gautus tektoninësjëgos impulsus.Geologo A. Šliaupos, kilusio iš šiaurinio Þemaitijos pakraðèio – Joniðkio, Kartenosapylinkëse neotektoniniai (jauniausi) Þemës plutos judëjimai yra detalizuotiiðryðkinant kelias siauras neotektonines zonas 7 , kurios liudija šiuo metu aktyviusgiluminius Þemës plutos lûþius 8 . Viena jø eina kiek vakariau Kartenos ir tæsiasi iðpietvakariø á ðiaurës rytus. Kita neotektoninë zona kerta pirmàjà ir tæsiasi ið vakarøá rytus nuo Tûbausiø link Kûlupënø. Netoli ðios zonos yra staigus Minijos vingisties Salanto þiotimis. Per šià vietà taip pat eina lygiagretus, bet pasyvus lûþis kristaliniamepamate. Yra pastebëta, kad neotektoniðkai aktyvesni lûþiai daugiau ar maþiaulëmë ledyno atsitraukimo bei jo sueiþëjimo ypatybes, tirpsmo vandenø plûsmokryptis, upiø ir upeliø tinklo pagrindinius bruoþus, ypaè tiesesnes jø atkarpas irstaigius posûkius.Gelmiø iðtekliaiKartenos apylinkiø geologiniai iðtekliai(naudojamø naudingøjø iðkasenøiðtekliai) yra dvejopo pobûdþio. Vienijø yra tik nedideliø radimvieèiø,neturinèiø nei didelio paplitimo, nei didesniøatsargø, taèiau naudotø prieðistorëjeir istoriniu laikotarpiu, buitinëms5Ñòèðïåéêà À. è äð. Îò÷åò î ðåçóëüòàòàõ íåôòåïîèñêîâîãîáóðåíèÿ, ïðîâåäåííîãî â 1982–1983 ã. ã.íà Âåëàé÷ÿéñêîé ïëîùàäè Êðåòèíãñêîãî ðàéîíàËèòîâñêîé ÑÑÐ, Âèëüíþñ, 1984, ò. 1, 2, Lietuvos geologijostarnybos geologijos fondas, f. 3684, p. 1–131ir grafiniai priedai.6Bitinas J. Ten pat.7Šliaupa A. Neotectonic Structures of Lithuaniaand Adjacent Territories, Litosfera, Vilnius, 1998,nr. 2, p. 37–46.8Bitinas J. Ten pat.© www.llt.lt167

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIreikmëms pasitenkinant jomis ir ðiandien, pavidalo. Deja, kol kas kokiø nors konkretesniøþiniø apie tokiø iðtekliø eksploatavimà Kartenos apylinkëse praeityje neturima.Kita iðtekliø dalis sietina su pramoniniu jø naudojimu ðiais laikais arbanetolimoje ateityje, specialiais tyrimais nustaèius iðtekliø paplitimà, kiekybæ ir kokybæ.Prie pirmo tipo nepramoniniø iðtekliø priskirtini jau akmens amþiuje naudotirieduliai (akmenys), titnagas, molis, smëlis, þvyras, kalkakmenis, poþeminio vandensšaltiniai, o geleþies amþiuje – ir vietinë pelkiø geleþies rûda. Rieduliø paplitimassusijæs su ledyno supiltomis moreninëmis kalvomis ar suklostytomis moreninëmislygumomis, daþniausiai „iðbarstyto“ pavidalo, reèiau su riedulynais. Kartenos apylinkësedar ir ðiandien gausu iðlikusiø ûkiniø pastatø, sumûrytø ið tvirtø vietiniøakmenø. Ið akmenø pastatyta ir keturiolika Kartenos baþnyèios ðventoriuje esanèiøkoplytëliø, o pats ðventorius apjuostas neaukðta sena akmenø tvora. Èia pat ir aplinkàpuoðianti apie 20 migmatitiniø rieduliø kolekcija.Tarp rieduliø pasitaikantys klintiniai akmenys galëjo bûti naudojami kaipkalkakmenis rišamajai medþiagai gaminti, tuo labiau kad permo periodo klintiesklodai ið ðiaurës slinkusiems ledynams buvo pakeliui. Titnago smulkios konkrecijosar jø skalda palyginti retos (ðios apylinkës yra senøjø titnagingø kreidos sluoksniøðiaurinio paplitimo pakraðtyje), aptinkamos upiø ir upeliø pakrantëse, þvyro irmorenos kloduose. Jø padaugëja Minijos þemupyje. Molio tikràja to þodþio prasmeKartenos apylinkëse nëra arba yra labai nedaug. Tai, matyt, liudija ir tas faktas,kad aplink nëra plytiniø, o plytø atsiveþama iš Kretingos ar kitø tolimesniø miesteliø.Daþniausiai moliu vadinamas ledynø suklostytas moreninis priemolis arbabuvusiø prieledyniniø eþerø molingas smëlis, kurie buityje buvo pakankamai daþnainaudojami. Èia galime prisiminti Gauduèiø dvaro rûmus, kurie buvo pastatytiiš „þalio“ molio 9 . Atskirai paminëtina pelkiø geleþies rûda, kuri, archeologiniaisduomenimis, buvo gana plaèiai kasama ir lydoma Þemaitijos ðiaurës vakarinëjedalyje. Tai liudija geleþies lydymo krosneliø ir geleþies gargaþës (ðlako) radimovietos, taip pat vietovardþiai 10 . Pelkiø rûda buvo kasama þemesnëse vietose, griebiamaið pelkiø ir raistø, vëliau plaunama, sodrinama, dþiovinama, smulkinama,lydoma ir išgaunama geleþis 11 .Kartenos apylinkëse yra naftos ir dujø, geoterminës energijos, poþeminio geriamojovandens, durpiø, kai kuriø statybiniø medþiagø pramoniniø iðtekliø, kuriødydis (atsargos) nëra iki galo ávertinti.Nafta ir dujos. Kaip jau raðëme, pieèiau Kartenos buvo iðgræþti trys naftospaieðkos græþiniai. Išbandþius net 11 perspektyviais laikytø kambro ir ordoviko sluoksniø,tebuvo gauta tik vandens su degiomis dujomis prietaka. Græþinyje prie Balsiðkiøkonstatuotas reliktinis naftingumas liudija èia buvus naftos, kuri, vietovei neotektoniðkaigrimztant, numigravo á rytus–pietryèius 12 . Ðie græþiniai buvo ávertintikaip neperspektyvûs ir likviduoti, siejantviltis su gretimomis Nausodþio irEituèiø bei toliau esanèiomis struktûromis.Kaip parodë vëlesni græþimo darbai,viltys pasiteisino. 1988 m. Nausodþiostruktûra pasitvirtino kaip naftos9Kviklys B. Mûsø Lietuva, Vilnius, 1991, t. 4,p. 333–340.10Lietuvos TSR archeologijos atlasas. (II. Piliakalniai),Vilnius, 1975, t. 2, p. 61, 81, 104, 178 ir kt. irpriedas su þemëlapiais.11Malinauskas Z., Linèius A. Pelkiø (limonitinë)geleþies rûda Lietuvoje, Lietuvos archeologija,Vilnius, 1999, t. 18, p. 111–119.12Ñòèðïåéêà À. è äð. Ten pat.© www.llt.lt168

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAItelkinys, turintis 1,4 mln. t geologiniø naftos iðtekliø, arba 516 tûkst. t iðgaunamosiosnaftos 13 . Taip pat nustatyti nedideli iðgaunamø dujø iðtekliai – 23 mln. m 3 .Apskritai šis eksploatuojamas naftos telkinys priklauso smulkiøjø telkiniø grupei iryra panaðaus dydþio kaip Girkaliÿ, Kretingõs, V¸þaièiø ir kai kurie kiti VakarøLietuvos naftos telkiniai.Geoterminë energija. Tai palyginti neseniai visuomenæ sudominæ energijosiðtekliai, kuriø vakarinëje Lietuvos dalyje yra ið tikro gausu. Gelmiø ðiluma yra dviejøformø. Viena jø – tai ákaitusios bevandenës kristalinio pamato uolienos (4 km gylyjeapie 150°C), kuriose galima suðildyti ten ápumpuotà vandená. Kita – tai kambrovandeningojo komplekso (60–80°C) karštas ir devono vandeningojo komplekso (25–37°C) ðiltas vanduo, kurá, pakëlus á pavirðiø, galima naudoti ávairiems tikslams 14, 15 .Pastarasis geoterminis vanduo, kadangi yra palyginti negiliai, gali bûti plaèiai naudojamasmiestams ir miesteliams ðildyti. Pavyzdþiø jau turime – tai veikianti Klaipëdosgeoterminë jëgainë ir vis nebaigiama árengti Vydmantø katilinë tarp Kretingosir Palangos.Poþeminis geriamasis vanduo. Tai, ko gero, pats vertingiausias gelmiø turtas,kuriuo Lietuva, kitaip nei kai kurios kitos ðalys, gali pasigirti. Tam tiesiog palankigelmiø sandara, t. y. tinkamas eksploatuoti vandeningø ir vandeniui nelaidþiø sluoksniøsantykis. Kol kas tarpsluoksninis geriamasis vanduo iðgaunamas brangokais arteziniaisðuliniais (græþiniais) ir naudojamas tik didesnëms gyvenvietëms centralizuotaiaprûpinti. Kaimo vietovëse, ypaè vienkiemiuose, deja, paprastai naudojamas negiliøtradiciniø ðachtiniø ðuliniø vanduo, kuris daþniausiai yra gruntinis ir neapsaugotasiš viršaus nuo uþteršimo nelaidþiu molio ar priemolio sluoksniu. Kartenos apylinkëse,buvusio valsèiaus teritorijoje, yra iðgræþta nemaþai arteziniø ðuliniø (apie 60), eksploatuojanèiøtarpsluoksniná vandená (þr. splv. nuotr. 2 pav.). Ðiokios tokios informacijosapie juos galima gauti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainëje(http://www.lgt.lt). Dauguma arteziniø ðuliniø yra palyginti gilûs, iðgræþti iki 230–332 m. Giliausias ið jø buvo iðgræþtas 1990 m. Baubliuosê. Seklesni išgræþti Aleksandråve(59–66 m), K¾lupënuose (88 m), Gintaruosê (77,5 m), Ka»tenos pietiniamepakraštyje (33 m) ir dar vienas kitas. Jau nebeeksploatuojami Þadeikiø ir Nausodþio(po du), kai kurie Kûlupënø, Baubliø ir kt. 2002 m. vasaros duomenimis, Kartenosseniûnijoje teveikë tik septyni arteziniai græþiniai. Kartenoje naudojamà tarpsluoksninápoþeminá vandená geriausiai bûtø galima apibûdinti 1987 m. Ðiauliø hidrogeologøiðgræþto græþinio miestelio vakariniame pakraštyje duomenimis 16 , kurie yra tipiðkidaugumai gilesniø arteziniø græþiniø. Ðio græþinio gylis – 274 m. Ið viso buvopergræþti 5 vandeningieji sluoksniai: 4–47, 58–62, 72–78, 212–234 ir 252–274 mgylyje. Deja, abiejø virðutiniø smëliovandeningøjø sluoksniø vandeningumoparametrai kuklûs – maþas storis,nedidelis debitas (0,97 l/s), dël spûdþiovandens lygis pakyla tik iki 30 m gylio.212–234 m gylyje esanti poringa permoperiodo klintis taip pat savo vandeniunebuvo perspektyvi. Geriausias ir van-13Sakalauskas K., Jacyna J., Gikys A., KadûnienëE., Lapinskas P. ir kt. Lietuvos nafta.Paieðkø, þvalgymo, eksploatacijos ir panaudojimoproblemos, Ekspertinë studija, Vilnius, 1994,p. 18–31.14Sakalauskas K., Jacyna J. ir kiti. Ten pat.15Suveizdis P., Rastenienë V. The geothermalresources in Lithuania, Scientific papers, Geologicalsociety of Lithuania, Vilnius, 1993, nr. 4, p. 12–21.16Græþiniø kadastras, knyga 4(24), 1987, Lietuvosgeologijos tarnybos geologinis fondas, græþinio nr. 7118,paso nr. 5364 (http://www.lgt.lt).© www.llt.lt169

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIdeningiausias buvo devono periodo Þagårës vardu pavadintas sluoksnis (kaverningasdolomitas), kuriame suslëgtas vanduo græþinyje pakilo á 82 m gylá. Vanduo bekvapo ir skonio, skaidrus. Sausa liekana (420 mg/l), bendras kietumas (5,41) ir cheminësudëtis rodo esant geros kokybës vandená. Nustatytas toks pagrindiniø makrokomponentøanijonø ir katijonø procentinis kiekis: –HCO 3 – 61, –SO 4 – 32, +Mg –37, +Ca – 37 ir +Na – 20. Poþeminio vandens debitas iš šio sluoksnio taip patgeras – 5 l/s arba 18 m 3 /val.Kitos naudingosios iškasenos. Kol kas jø nëra daug 17 . Tai keli durpiø ir þvyrotelkiniai (þr. splv. nuotr. 2 pav.).5 km á pietryèius nuo Kartenos eksploatuojamas Kãlniškiø tôro durpynas,kurio bendras plotas 374 ha, o pramoninis – 273 ha. Didþiausias durpiø storissiekia 5,5 m, nors vidurkinis tëra apie 3,3 m. Bendri geologiniai ir pramoniniai iðtekliai– 9 mln. t, ið jø balansiniø – tik 100 tûkst. t. Pelkë ið esmës aukðtapelkiniotipo (99%), durpiø vidurkinis susiskaidymo laipsnis – 18.3,5 km á ðiaurës vakarus nuo Kartenos yra Plíko tôro durpynas. Þvalgymoduomenimis, bendras jo plotas – 68 ha. Didþiausias durpiø storis – 3,0 m, vidurkinis– 1,52 m. Bendri telkinio iðtekliai – 98 tûkst. t, o pramoniniai – 59 tûkst. t.Durpiø vidurkinis susiskaidymo laipsnis – 11. Tai aukðtapelkës tipo, neeksploatuojamas,apaugæs miðku durpynas.Ðiek tiek tolëliau nuo Ka»tenos, jau Plùngës rajone, Kuliÿ kraštovaizdþio draustinyjeyra didelis ir plaèiai þinomas Reiskiø tyras, kurio durpiø iðtekliai apskaièiuoti875 ha plote. Bendri geologiniai iðtekliai sudaro apie 26,6 mln. t. Didþiausias durpiøstoris – 8,3 m, o vidurkinis – 3,9 m. Jø vidurkinis susiskaidymo laipsnis – 16. Apskritaiarèiau Kartenos yra þvalgyti ir ávertinti Daktarø, Ðatilgaliø, Voveraièiø, Þutautø,dar vienas kitas nedidelis durpynas.Netoli Kartenos, Minijos slënyje, yra du oficialiai áteisinti (balansiniai) þvyrotelkiniai (þr. splv. nuotr. 2 pav.). Tai Kartenos (apie 1–1,5 km vakariau miestelio) ir Minijos(apie 1–1,5 km á ðiaurës rytus nuo miestelio) telkiniai. Kartenos telkinio þvyrastinka keliams tiesti ir aplinkai tvarkyti. Uþimamas plotas – 9,6 ha. Bendri iðtekliai yraapie 950 tûkst. m 3 . Virš þvyro slûgsanèios dangos storis sudaro apie 3,4 m. Paties þvyrovidurkinis storis – apie 5,5 m, ið kuriø net 5 m apvandeninti. Ðiuo metu telkinys uþleistas.Martinãièiø kaimo pakraðtyje esanèio Minijos telkinio þvyras frakcionavus tinkabetonui gaminti. Uþimamas plotas – 7,6 ha. Bendri iðtekliai yra apie 500 tûkst. m 3 .Dangos storis vidutiniškai siekia 3,3 m. Þvyro sluoksnio vidurkinis storis – 5,3 m irvisas apvandenintas. Telkinys eksploatuojamas. Galima já plësti ðiaurës kryptimi.Prie prognoziniø telkiniø priskirtinas Prûdupio þvyro telkinys, esantis Minijosslënyje 5,3 km á pietvakarius nuo Kartenos. Þaliava tinka vietiniams keliams tiestiir remontuoti. Uþimamas plotas – 21 ha. Prognoziniai iðtekliai – apie 1,8 mln. m 3 .Vidurkinis dangos storis apie 2,5 m, þvyro – 8,8 m, ið kuriø 6,4 m apvandeninta.Dar galima paminëti prognoziná Blendþiavos þvyro ir smëlio telkiná apie 4,5 kmðiauriau Kûlupënø, Salanto slënyje, eksploatuojamàGintarø telkiná ryèiau Kartenosbei jau iðeksploatuotà Þadeikiøþvyro telkiná, buvusá apie 2,3 km á pietvakariusnuo Kartenos.17Piepolienë V. Kompleksinis geologinis kartografavimas1:50 000 masteliu Kretingos plote. (VIII. Naudingosiosiškasenos), Vilnius, 1997, t. 8, Lietuvos geologijostarnybos geologinis fondas, f. 4685, p. 1–112(http://www.lgt.lt).© www.llt.lt170

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIPaviršiaus geologija, geomorfologijair paleogeografijaKartenos apylinkiø, kaip ir viso ðiaurës vakarinio ðalies pakraðèio, pavirðiøsuformavo atslinkæs paskutinysis, Nemuno vardu pavadintas, ledynas, ypaè jo paskutinës(Baltijos) stadijos Vidurio Lietuvos fazës (prieð 14 500 metø) besitraukianèioledyno plaðtaka bei jo tirpsmo vandenys. Besitraukiantis ledynas paliko apylinkësevyraujanèius moreninius priemolius ir priesmëlius, kuriuose gausu þvirgþdo, gargþdoir rieduliø priemaiðø, o ledyno tirpsmo vandenys padarë dvejopà darbà: prieledyniniuosesekliuose ir trumpaamþiuose eþeruose suklojo limnoglacialiná smulkøir smulkutá smëlá, aleurità, kai kur molingà aleurità, o tekantys ðie vandenys tikkai kur suklojo smëlingas nuosëdas, daþniau iðplovë palyginti seklius fliuvioglacialiniuslatakus. Erlos–Salanto–Minijos latakas (senslënis) buvopertekanèiø ið vieno limnoglacialinio baseino á kità vandenøpagilintas, kartu suformuotos smëlingos ir þvyringos te-2002 m.Raguva ties Budriais.rasos. Kartenos apylinkiø pavirðiaus bendras geologinis vaizdas R. Urbonienës nuotr.gerai matyti R. Guobytës 2002 m. sudarytamegeologiniame þemëlapyje (þr.splv. nuotr. 2 pav.) 18 .Kalbant apie vietovës geomorfologijà(reljefo formas), reikia pradëti nuobendresnio regiono geomorfologinio rajonavimo.Kartenos apylinkiø vakarinëdalis priklauso didesnës Vakarø Þemaièiølygumos maþesnei Kretingos apskalautaimoreninei lygumai, o rytinë – didesnësVakarø Þemaièiø plynaukðtësSalantø gûbriuotos moreninës lygumosruoþui 19, 20 . Þymaus mûsø geografo A. Basalykoduomenimis, vakariniam apraðomøapylinkiø (mikrorajono) pakraðèiuibûdinga nenuotaki priemolinga lyguma,iðraiþyta neásigrauþusiø upeliukø 21 . Èiadaug drëgnø eglynø (Kûlupënø miðkai),ðiandien daugiausia melioruotø pelkiø.Erlos–Salanto–Minijos senslënio apyslënyjetæsiasi moreninë lyguma su gûbriðkomisbangomis, iðvagota fliuvioglacialiniølatakø bei eroziniø giliø slëniukø. Rytinëjeapylinkiø dalyje nuotakumas vëlblogesnis, vyrauja stambiai banguota uþpelkëjusilyguma, pietinëje dalyje pereinantiá Reiskiø Tyro aukðtapelkæ. Savituapraðomø apylinkiø vietovaizdþiu iðsiskiriaErlos–Salanto–Minijos senslënis.Minijos slënis aukðèiau Sålanto þioèiø18Guobytë R. Lietuvos paviršiaus geologijos ir geomorfologijosypatumai bei deglaciacijos eiga, Daktarodisertacijos santrauka, Vilnius, 2002, p. 1–31 ir dviþemëlapiø áklijos (http://www.lgt.lt).19Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981, p. 54–55.20Guobytë R. Ten pat.21Basalykas A. Lietuvos TSR fizinë geografija, Vilnius,1965, t. 2, p. 107–125.© www.llt.lt171

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIMinijos slënis.Vaizdas nuo Viðniøkalno. 2002 m.R. Urbonienës nuotr.iki pat Lîepgiriø, kertantis gûbriuotà moreniná ruoþà, yra kitoks: labai vingiuotas,padidëjusio smarkiai meandruojanèios upës nuolydþio. Ties Salanto þiotimis Minijapatenka á platø ðiaurës–pietø krypties senslëná, kuris ateina kartu su Erlos ir Salantovandenimis. Tai puikiai matyti nuo aukðto ir vaizdingo Minijos slënio ðlaito tiesK¾lupënais, ðiek tiek þemiau geleþinkelio tilto per upæ. Ðis iki kilometro ploèio slënis,kuriam bûdingi keli salpø lygiai bei pirmos, antros ir treèios virðsalpiniø terasøfragmentai, tæsiasi iki pat Gargþdÿ. Abipus slënio kai kur iðlikæ du aukðti eroziniaiterasiniai lygiai, kurie sietini su senesniais fliuvioglacialiniais latakais. Paminëtinaspalyginti negilus, ledyno tirpsmo vandenø iðplautas beveik lygiagretus Minijos slëniuilëkðtaðlaitis ir paðlapæs, taèiau apgyvendintas klonis nuo K¾lupënø iki patKa»tenos.Turimi apylinkiø pavirðiaus geologiniai ir geomorfologiniai duomenys leidþiasuprasti reljefo formavimosi eigà. Plokðèià ir banguotà moreninæ lygumà paliko iðlëto tirpdama ir besitraukdama ledyno Vakarø Þemaièiø plaðtaka, kuri buvo ilgiaustabtelëjusi, o gal net ir ðiek tiek pasislinkusi á prieká Vidurio Lietuvos fazës metu(prieð 14,5 tûkst. m.) Þemaièiø aukðtumos vakarinëje papëdëje. Gal todël kairiajameSålanto ir Mínijos ties Ka»tena krante gana daþnos pavienës neaukðtos kraðtiniødariniø moreninës kalvos. Tirpsmo vandenys plûdo pietø link palei ledyno pakraðtá,iðgrauþdami plaèius, bet negilius, smëlio ir þvyro pripildytus fliuvioglacialinius latakus22 . Þemesnëse vietose latakais plûdæs vanduo iðsiliedavo, sudarydavo sekliuslimnoglacialinius baseinus, kuriø dugne suklojo nestoras smulkaus smëlio ir aleuritodangas (prie Budriÿ, Ka»tenos ir kitur). Ilgesnio ledyno stabtelëjimo metu, kuriamátakos turëjo Þemës gelmiø sandara ir neotektoniniai judesiai, vis gilëjantis fliuvioglacialinislatakas virto Erlos–Salanto–Minijos senslëniu. Ðiuo senslëniu vanduo plûdoá Nemuno þemupio prieledyniná eþerà, kurio vanduo tyvuliavo apie 60 m virð dabartiniojûros lygio. Ledyno nykimo Pajûrio fazës metu (prieð 13,5 tûkst. m.), ledynopakraðèiui pasitraukus arèiau Baltijos, senslënio, kurio þiotys buvo ties Gargþdais,vandenys plûdo á jau iki +40 m nusekusáprieledyniná eþerà. To meto senslëniodugnas buvo apie 25–35 m aukð- Basalykas A. Ten22pat.© www.llt.lt172

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAIKartenos panorama.2002 m.D. Rimukaitës nuotr.èiau dabartinës Minijos vagos. Ledynui pasitraukus á Baltijos duburá, Darbënø–Skuodoapylinkëse buvæs gana aukðtai tyvuliuojantis prieledyninis eþeras „pasinaudojo“sekliu, tirpsmo vandenø iðplautu lataku ir prasigrauþë á pietus. Vandenys Erlos–Salanto–Minijos senslëniu ëmë plûsti á ðiek tiek þemesná Nemuno þemupio prieledynináeþerà ir suklojo 13–18 m aukðèio þvirgþdingà terasà 23 .Atšilus klimatui biolingo laikotarpiu (prieð 14–12,3 tûkst. m.) ypaè sustiprëjosolifliukcijos (atitirpusiø ðlaitø slinkimo) procesai bei neðmenø perneðimas upiø vandenimis24 . Svyruojant klimatui bei slûgstant Nemuno þemupio prieledyninëms marioms,Minija grauþësi vis giliau, palikdama ir ardydama virð savæs neseniai suklostytøterasø fragmentus. Tuo metu upiø ðlaitai patyrë denudacijà, griovø susidarymà,nuošliauþø slinkimà. Ten, kur moreniniø nuogulø kloduose buvo palaidoti ledo luistai,Þemës pavirðiø ádaubomis deformavo glaciokarstinis procesas. Vëlyvojo ledynmeèiopabaigoje Erlos–Salanto–Minijos senslënio ðlaitai ið esmës baigë formuotis, oMinijos aukðtupio slënis dar tebebuvo platinamas ir gilinamas.Ðiltuoju atlanèio laikotarpiu (prieð 7,8–5,0 tûkst. m.), esant gausiems krituliamsir liûtims, vël suintensyvëjo upiø ðoninë ir griovø erozija, gerokai buvo apnaikintospirmoji ir antroji terasos, susidarë plati salpa, kai kur uþimanti visà slënio dugnà.Tokiame senslënio dugne buvo palikta daug upës meandrø, ypaè Minijos vidurupyje.Tuo tarpu upës aukðtupyje buvo ardomi slënio ðlaitai, formavosi ásigrauþimo meandros,susidarë didelës kilpos. Su ðio laikotarpio pabaiga sietinas intensyvus durpiøkaupimasis, eþerø uþþëlimas, Erlos–Salanto dugno pelkëjimas. Akmens amþiaus, ypaèneolito, taip pat þalvario ir geleþies amþiaus gyventojai plaèiai naudojosi gamtosteikiamomis gërybëmis, ledyno, jo tirpsmo vandenø ir dabartiniø upiø palankiomisgyvenimui ir gynybai sukurtomis reljefo formomis, taèiau didesnës átakos gyvenamajaiaplinkai nedarë. Pastaràjá tûkstantmetá Kartenos apylinkø reljefà gamtiniai procesaipakeitë nedaug. Taèiau didesnæ átakà jauturëjo þmogaus ûkinë veikla: miðkø kirtimasir þemdirbystë vël paskatino pavirðiausdenudacijos procesus ir griovøerozijà. Uþtvankø statyba ir dirbtinës pa-23Ten pat.24Áåöîíèñ Ì. Ðàçâèòèå äîëèíí ðå÷íîé ñåòè è ñîâðåìåííûåãåîìîðôîëîãè÷åñêèå ïðîöåññû, Ñòðîåíèåè ðåëüåô Æÿìàéòñêîé âîçâûøåííîñòè, Âèëüíþñ,1979, ñ. 123–130.© www.llt.lt173

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. 2002–2005. GAMTA. GEOLOGIJAKARTENA. LIETUVOS VALSÈIAItvankos sutrikdë nuosëdavimo procesus upëse, sukëlë vagø vietos kitimà, pašlapusiossalpos susidarymà 25 . Ðiandieniná Kartenos apylinkiø kraðtovaizdá labai pakeitë lëtairekultivuojami smëlio ir þvyro karjerai, apleisti buvæ fermø kompleksai, tiesinami irplatinami plentai.IšvadosKaip matyti ið iðdëstytos medþiagos, pagrindinis ðios studijos rezultatas – taipateiktas vietovës geologinës sandaros, tektoninës struktûros, paleogeografinës raidosir gelmiø iðtekliø integruotas apibendrinimas, taip pat dabartiná paþinimo lygá atitinkantispatikslintas geologinis þemëlapis bei gelmiø geologinis pjûvis. Visa tai leidoautoriams padaryti tokias iðvadas.1. Kartenos apylinkëse vietiniai gyventojai nuo seno jautë geologinës aplinkosátakà savo gyvenimui, visø pirma apsirûpindami statybinëmis medþiagomis (akmenimis,smëliu, moliu ir pan.), darbo árankiais (titnago rëþtukais, girnomis ir kt.),geriamuoju vandeniu ið ðaltiniø ir ðuliniø, kai kuriuos geologinius objektus (akmenis,kalvas ir t. t.) mitologizuodami, panaudodami kulto, gynybos ir kitiems tikslams.2. Apraðytos vietovës pavirðius (reljefas, upiø tinklas, gruntas) daugiausia genetiðkaiir stratigrafiðkai yra susijæs su paskutiniojo ledyno, jo tirpsmo vandenø,dabartiniø upiø veikla, kuri savo ruoþtu buvo sàlygojama apylinkiø geologinës sandarosir tektoninës struktûros ypatybiø.3. Vaizdingø Kartenos apylinkiø agrariniai, energiniai, hidrogeologiniai, informaciniai(istoriniai ir archeologiniai), rekreaciniai ir estetiniai iðtekliai (ypaè Minijosslënyje), taip pat geras susisiekimas sudaro geras prielaidas ekologiðkam ûkininkavimui,paþintiniam turizmui upëmis, automobiliais ir pëstute, poilsiavimui kaimosodybose.Straipsnis „Versmës“ leidykloje gautas 2003 01 28, spaudai parengtas2006 04 12.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijosmonografijoje „Kartena“ (vyriausiasis redaktorius sudarytojas VirginijusJocys).Straipsnis interneto svetainëje www.llt.lt skelbiamas nuo 2006 11 21.25Ten pat, p. 123–130.© www.llt.lt174