Druksiu ezero planas - Gamtotvarkos planai - Aplinkos ministerija

201.5 Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s1.5.1 Laukin÷s augalijos ypatyb÷sLietuvai priklausančioje Drūkšių ežero apyežerio dalyje ir artimiausiose pakrant÷seaptinkamos ES Buveinių direktyvos I priedo 4 tipų pievų, 2 tipų pelkių, 2 tipų ežerų ir vienomiškų tipo buvein÷s (1a, 1b ir 1c br÷žiniai). Iš tikrųjų buveinių inventorizacija buvovykdoma apimant ir tolimesn÷s nuo Drūkšių ežero pakrant÷s vietas, turint galvoje, kadateityje gali būti žymiai plečiamos šios Natura 2000 teritorijos ribos, tuo pačiu įjungiant ESsvarbos gamtinių buveinių plotus.Pievų buvin÷s koncentruojasi Drūkšos ir Smalvel÷s sl÷niuose. Buvein÷s užimanedidelius plotus ir dažniausiai sudaro didelius kompleksus su kitomis pievų ar pelkiųbuvein÷mis. Pelkių buveinių didžiausi plotai telkiasi Smalvel÷s pelk÷tame sl÷nyje (Pluc÷spelk÷), taip pat Drūkšių ir Karolinišk÷s ežerų apyežeriuose. Apyežerių pelk÷se bei liūnuosedominuoja vieno tipo buvein÷s, o Smalvel÷s sl÷nyje jos sudaro didelius kompleksus supievų buvein÷mis. Pievų buveinių dideli masyvai plyti Drūkšos up÷s sl÷nyje ir aukštesn÷seterasose.Europin÷s svarbos buvein÷s:6210 Stepin÷s pievosNedidelis buvein÷s plotas aptiktas Drūkšos up÷s sl÷nio stačiame pietryčių ekspozicijosšlaite. Jis šliejasi prie sl÷nyje išplitusių aliuvinių pievų buvein÷s. Buvein÷je išplitusiosturtingos rūšių stepinių pievų (Festuco-Brometea erecti) bendrijos. Buvein÷ yra gerosbūkl÷s, jokių gr÷smių palankiai jos būklei nenustatyta.6410 MelvenynaiNedideli buvein÷s, kuriose susiformavusios melsvojo melvenyno (Molinietumcaeruleae) fragmentai aptinkami Smalvel÷s sl÷nyje išsivysčiusios Pluc÷s pelk÷spakraščiuose. Jie kartu su 7140 Tarpin÷mis pelk÷mis ir liūnais ir kitomis šlapyniųbuvein÷mis sudaro nedalomą šlapynių buveinių kompleksą. Juose aptinkamos min÷tomsžemapelk÷ms būdingų rūšių. Čia apsitaiko ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšisraudonoji ir baltijin÷ gegūn÷s (Dactylorhiza incarnata,D. baltica). Buvein÷ yra ypač blogosbūkl÷s – dalyje jos plotų išsivystę Salix spp. ir jaunų Betula spp. bei Populus tremulamedelių sąžalynai. O ir išlikę jų plotai fragmentuojami sumed÷jusių augalų.6450 Aliuvin÷s pievosDideli 6450 Aliuvinių pievų plotai koncentruojasi Drūkšos up÷s sl÷nyje. Jie sudarokompleksą su kitomis sl÷nio ir jo šlaitų pievų buvein÷mis. 6450 Aliuvinių pievų buvein÷jevyrauja dvieilis viksvynas (Caricetum distichae), šlapesn÷se sl÷nio dalyse pereinantis įaukštojo viksvyno (Caricetum elatae) plotus. Sl÷nio pakraščiuose pasitaiko šeriuotojoviksvyno bei vingiorykštinio snaputyno (Filipendulo-Geranietum palustris) plotų. Kadangišios pievos nešienaujamos, jose aptinkama karklų (Salix spp.) krūmų.6510 Šienaujamos mezofitų pievosYpatingai mažas 6510 Šienaujamų mezofitų pievų fragmentas šliejasi prie Drūkšossl÷nio 6450 Aliuvinių pievų buvein÷s. Joje susiformavusios purienynų (Calthion palustris)bendrijos. Buvein÷je aptinkama į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis baltijin÷ gegūn÷(Dactylorhiza baltica). Buvein÷s išlikimui gr÷smę kelia joje augantys karklai (Salix spp.) irjauni juodalksnio (Alnus glutinosa) medeliai.7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnaiBuvein÷s plotų aptinkama Drūkšių apyežerio pelk÷se, Pluc÷s pelkiniame komplekse irVincentavos kaime esančio ežer÷lio liūne. Kai kur buvein÷s sudaro kompleksą su 7230