Druksiu ezero planas - Gamtotvarkos planai - Aplinkos ministerija

Vietov÷s, atitinkančios buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, ir paukščiųapsaugai svarbios teritorijos – Drūkšių ežeroGAMTOTVARKOS PLANASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Drūkšių ežero gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtasvietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, irpaukščių apsaugai svarbiai teritorijai – Drūkšių ežerui. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedamapagrindžiamoji informacija su joje esančiais br÷žiniais ir priedais, kurią pareng÷ Vilniausuniversiteto Ekologijos institutas, kartu su partneriais – Botanikos institutu, VšĮ “OMPO Vilnius”ir Baltarusijos nacionalin÷s mokslų akademijos Zoologijos institutu, vykdydamas Baltijos jūrosINTERREG III B kaimynyst÷s programos INTERREG III A “Pietų” prioriteto projektą“Biologin÷s įvairov÷s Drūkšių ežere išsaugojimas ir palaikomasis tvarkymas: pelkių abipus sienųtarptautin÷ svarba“ (SII-046), išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos planosprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti.II. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, - Drūkšių ežeras - yra Utenosapskrityje, o jo vandenys priklauso Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldyb÷ms. Be to, teritorijaribojasi su Utenos apskrities Visagino savivaldybe, kurios ribose siūlomos Drūkšių ežeropaukščių apsaugai svarbios teritorijos ir teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbiosteritorijos kriterijus, prapl÷timo priemon÷s. Teritorija atitinka Lietuvos Respublikos Aplinkosministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr.22 patvirtintus paukščių apsaugai svarbios teritorijoskriterijus, ir 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „D÷l gamtinių buveinių apsaugai svarbiųteritorijų kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankoskriterijus (Žin., 2001, Nr. 12-364; Nr. 37-1271; 2003, Nr.108-4849; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr.Nr. 31-1138, Nr. 32-1164).Drūkšių ežeras apima visą ežero akvatoriją, įskaitant ir vandens augalija apaugusią litoral÷szoną iki pat kranto linijos. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 3612 ha.Jai Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „D÷l LietuvosRespublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų,sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899) ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 819 "D÷l LRVyriausyb÷s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D÷l LR saugomų teritorijų arba jų dalių,kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbiųteritorijų ribų nustatymo pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 92-3635) suteiktas paukščių apsaugaisvarbios teritorijos statusas. Drūkšių ežeras taip pat įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtiniųbuveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai,patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302(Žin., 2005, Nr. 105-3908).Teritorijoje nustatytas vienas Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipas, įtrauktas į1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos beifloros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 3140 Ežerai su maurabraginių dumblių bendrijomis.Čia povandenin÷je augalijoje vyravo maurabragūnų (Chara rudis, Chara filiformis, Charaaspera, Nitellopsis obtusa) formuojamos bendrijos, tačiau šiuo metu buvein÷s būkl÷ yra žymiaipablog÷jusi – sumaž÷jo maurabragūnų užimami plotai, jų vietoje susiformavo eutrofiniams

2vandenims būdingų augalų (Ceratophyllum demersum, Myriophyllum spicatum) bendrijos.Teritorijoje taip pat sutinkama į Buveinių direktyvos II priedą įtrauktos ūdros (Lutra lutra)skaitlinga populiacija, kurios apsaugai teritorijai suteiktas vietov÷s, atitinkančios gamtiniųbuveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, statusas. Šio žinduolio gyvenimas susijęs supilnai neužšąlančiais ir pakankamai žuvų ištekliais turtingais vandens telkiniais. Tod÷l svarbuišsaugoti atitinkamas buveines bei vengti žv÷relių trikdymo. Drūkšių ežere aptikta dar vienaskaitlinga gyvūnų rūšis, įtraukta į Buveinių direktyvos II-ą priedą – paprastasis kirtiklis (Cobitistaenia). Ji siūloma kaip nauja tikslin÷ rūšis, suteikiant Drūkšių ežerui vietov÷s, atitinkančiosgamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, statusą.Paukščių apsaugai svarbi teritorija skirta ES svarbos paukščių rūšies – didžiojo baublio(Botaurus stellaris) apsaugai. Didysis baublys – įvairaus dydžio ir tipo vandens telkinių su geraiišreikšta helofitų juosta pakrant÷se paukštis. Per÷jimui pasirenka tik vandenyje augančių helofitųsąžalynus, tod÷l būtini seklūs atabradai ar pakrant÷s ruožai. Maitinasi dažniausiai toje pačiojeteritorijoje, tod÷l vandens telkinys taip pat turi pasižym÷ti smulkių vandens gyvūnų gausa.Pagrindin÷s rūšies nykimo priežastys: helofitų juostos sunaikinimas ar natūralus nykimas,trikdymas, rečiau pl÷šrūnai. Drūkšių ežere svarbu išsaugoti ramius pakrant÷s ruožus, apaugusiustankiais nendrių sąžalynais. Kitos dvi paukščių rūšys, įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybosdirektyvą 79/409/EEB d÷l laukinių paukščių apsaugos (toliau Paukščių direktyva), kuriųpopuliacijos d÷l Drūkšių ežere sutinkamų skaitlingų populiacijų gali būti pasirinktos kaiptikslin÷s – didysis baltasis garnys (Egreta alba) ir upin÷ žuv÷dra (Sterna hirundo). Upin÷sžuv÷dros populiacija šiuo metu koncentruojasi Baltarusijos Respublikai priklausančioje ežerodalyje ir Lietuvos pus÷je gali tapti pakankamai skaitlinga tik įgyvendinus specialias apsaugospriemones – tinkamai sutvarkius jų veisimosi buveines. Drūkšių ežero pakrant÷je perinti didžiojobaltojo garnio populiacija šiuo metu yra gausiausia šalyje, tod÷l siūlome šią rūšį nominuoti kaiptikslinę šiai Paukščių apsaugai svarbiai teritorijai. Pagrindin÷s gr÷sm÷s upinei žuv÷drai šiojeteritorijoje yra per÷jimo vietų praradimas d÷l jų užaugimo sumed÷jusia augalija ir nendr÷mis, irper÷jimo vietų stoka d÷l konkurencijos su greta perinčiais rudagalviais kirais. Didžiajam baltajamgarniui pagrindin÷ gr÷sm÷ yra trikdymas didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo), kuriųkaimynyst÷je jie peri, skaičiaus reguliavimo metu.Teritorija apima vandens ežero akvatorija bei tris salas, kurių viena dalinai priklausoBaltarusijos Respublikai. Visa žem÷ yra valstyb÷s nuosavyb÷s. Teritorijos pakrant÷se sutinkamadaugiau Europos svarbos gamtinių buveinių ir gyvūnų rūšių populiacijų, tod÷l plane numatomaprapl÷sti dabartines aprašomos teritorijos ribas, prie jų prijungiant valstybin÷s nuosavyb÷ssausumos plotus – Šaškių ir Grikiniškių pusiasalius bei Drūkšos upelio apsaugin÷s zonos dalį.III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI3. Drūkšių ežero – gamtotvarkos planas turi du pagrindinius tikslus:a. palaikyti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), įtraukto į ES Paukščių direktyvos I priedą,palankią apsaugos būklę, išsaugant veisimosi buveines ir skaitlingą vietinę perinčią populiaciją –10 teritorinių patinų.b. užtikrinti ūdros (Lutra lutra), įtrauktos į ES Buveinių direktyvos II-ą ir, IV-ą priedus,populiacijos palankią populiacijos būklę, išsaugant rūšiai svarbias buveines ir užtikrinant individųapsaugą.Papildomas tikslas yra užtikrinti visų ES svarbos buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių, o taip patrūšių, įtrauktų į LRK sąrašus, populiacijų palankią apsaugos būklę, tuo pačiu gerinant jų apsaugąvisame PAST tinkle ir šalyje.4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:UždaviniaiĮgyvendinimo rodikliai

7ERPD subsidijuotas Baltijos jūros INTERREG IIIB kaimynyst÷s INTERREG IIIA „Pietų“ prioritetoprojektas Nr. SII-046 – „Biologin÷s įvairov÷s Drūkšių ežere išsaugojimas ir palaikomasis tvarkymas: pelkiųabipus sienų tarptautin÷ svarba“Vietov÷s, atitinkančios buveinių apsaugai svarbios teritorijoskriterijus, ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Drūkšiųežero, pagrindžiamoji informacijaUtenos apskrities Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldyb÷sTeritorijos kodas pagal ES nomenklatūrą:LTZAR0029 ir LTZARB003Galioja: 2008-2017Reng÷jai:Galina Bartkevičien÷Liutauras RaudonikisSaulis SkujaKonsultantai:Kęstutis ArbačiauskasLaima Baltrūnait÷Vytautas KesminasZofija Sinkevičien÷Jolanta Stankevičiūt÷Vitas StanevičiusTomas VirbickasVilnius, 2007

8TURINYS1 TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 101.1 TERITORIJOS PADöTIS IR RIBOS 101.2 TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA 141.3 TERITORIJOS FIZINöS - GEOGRAFINöS SĄLYGOS 161.3.1 Klimatin÷s ypatyb÷s 161.3.2 Geologin÷s ypatyb÷s 171.3.3 Geomorfologin÷s ypatyb÷s ir pagrindin÷s reljefo formos 171.3.4 Dirvožemių ypatyb÷s 171.3.5 Hidrografin÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷s 171.4 KRAŠTOVAIZDŽIO APRAŠYMAS 191.5 TERITORIJOS BIOLOGINöS YPATYBöS 201.5.1 Laukin÷s augalijos ypatyb÷s 201.5.2 Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷s 201.6 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI 311.7 ŽEMöS IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBö IR NAUDOJIMAS 311.7.1 Dabartinis žem÷s naudojimas teritorijoje 311.7.2 Žem÷s ūkio intensyvumas 311.7.3 Žem÷s naudojimas praeityje 311.7.4 Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb÷s 321.7.5 Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai 321.7.6 Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷s 321.7.7 Vandens telkinių naudojimo būdai 331.7.8 Naudingųjų iškasenų gavyba 331.8 TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI 331.8.1 Svarbiausios ekonomin÷s veiklos rūšys teritorijoje 331.8.2 Švietimas 341.8.3 Kita specifin÷ gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla 341.8.4 Su teritorija ar jos dalimi susiję projektai, planai ar programos, galintys tur÷ti įtakosgamtotvarkos plano objektams 341.9 ŽMOGAUS VEIKLA GRETIMOSE TERITORIJOSE 351.10 EKOLOGINIAI BŪKLöS ĮVERTINIMO KRITERIJAI 371.10.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas 371.10.2 Retumas 371.10.3 Natūralumas ir tipiškumas 381.10.4 Įvairov÷ 381.10.5 Dydis ir fragmentiškumas 381.10.6 Teritorijos pad÷tis 391.11 SOCIALINIS-EKONOMINIS BŪKLöS ĮVERTINIMAS 392 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 412.1 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI 412.2 GAMTOTVARKOS PLANO UŽDAVINIAI 412.3 SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRöSMIŲ, GALIMYBIŲ) ANALIZö 422.4 GAMTOTVARKOS METODŲ ALTERNATYVŲ PARINKIMAS 423 GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 443.1 GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO PARENGIMAS 44

93.2 TVARKYMO PRIEMONIŲ LOKALIZAVIMAS ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.4 GAMTOTVARKOS PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲFUNKCIJOS 535 LöŠŲ GAMTOTVARKOS PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI POREIKIS 556 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR MONITORINGAS 567 GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI 57

101 Teritorijos būkl÷s aprašymas ir įvertinimas1.1 Teritorijos pad÷tis ir ribosTeritorija yra Rytų Lietuvoje, pačiame Lietuvos Respublikos ir BaltarusijosRespublikos pasienyje, tiksliau jos rytine riba sutampa su valstybine siena. Šiaur÷jeteritorija priart÷ja prie Latvijos Respublikos kur nuo tarpvalstybin÷s sienos skiria tik keliųkm sausumos plotas. Mažiau nei 5 km į rytus ir šiaur÷s rytus nuo Visagino miesto nutolusiteritorija apima visą Lietuvos Respublikai priklausančią didžiausio šalyje Drūkšių ežeroakvatoriją. Bendras ežero plotas – 4900 ha. Iš jų, 700 ha priklauso Baltarusijai. Šalies ežerovandenys priklauso Utenos apskrities Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldyb÷ms, tačiaupakrant÷s ruože ribojasi ir su Visagino savivaldybe (1 pav.). Teritorijos centrinio taškokoordinat÷s: 55 o 36’N 26 o 33‘E.Teoriškai teritorijos ribos sutampa su ežero kranto linija bei Lietuvos Respublikos irBaltarusijos Respublikos tarpvalstybine siena (kartu tai ir Drūkšių ežero PAST bei BASTribos) (2 ir 3 pav.). Tačiau iš tikrųjų, Lietuvos Respublikai priklausantis ežero plotas yraapie 4200 ha, tuo tarpu PAST ir BAST plotai, teoriškai apimdami visą ežero šaliesakvatoriją, yra mažesni 3612 ha. Šis neatitikimas, matomai, atsirado nuskaitmeninant PASTribas, kurios buvo panaudotos ir BAST paskelbimui. Ateityje, teritorijos išorines ribasreik÷tų pakoreguot, tiksliai išlaikant kranto linijos topologiją. Be ežero vandens akvatorijos,teritorija apima ir vieną nedidelę bevardę salą vakarin÷je ežero dalyje, kitą – rytin÷je, paleivalstybinę sieną, bei dalį antros pagal dydį ežero salos – Alksnin÷s, kurią kertatarpvalstybin÷ siena. Kadangi didesnę priekrant÷s ruožo dalį apima nendrynai, vizualiaikranto liniją nustatyti vietomis yra komplikuota. Tai ypač akivaizdu šiaurin÷je pakrant÷je.Vakaruose teritorija ribojasi su Smalvos upelio PAST tuo pačiu sudarydama vieningągamtinį kompleksą.

1 pav. Lietuvai priklausančios Drūkšių ežero dalies ir savivaldybių ribos11

12Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribaKartografinis pagrindas – LTDBK50000V© Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijosŽem÷lapis išspausdintas M 1:700002 pav. Drūkšių ežero pad÷tis Lietuvoje bei PAST ribos

3 pav. Vietov÷s, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankoskriterijus – Drūkšių ežeras, ribos13

1638.3. ribojamas plaukiojimas motorin÷mis plaukiojimo priemon÷mis geguž÷s-lieposm÷nesiais;38.4. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, venteriais, neturinčiais specialių ūdrasapsaugančių priemonių;38.5. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;38.6. skatinama nenaudoti trąšų ir pesticidų;38.7. skatinama ekologiškai ūkininkauti vandens telkinių apsaugos zonose.VI. PERINČIŲ PAUKŠČIŲ POPULIACIJŲ APSAUGAI SVARBIŲ VIETŲ APSAUGAIR TVARKYMAS35. Didžiųjų baublių (Botaurus stellaris), mažųjų baublių (Ixobrychus minutus) apsaugaisvarbiose teritorijose:35.1. negali būti kertamos nendr÷s (a);35.2. ribojamas lankymasis viršvandenin÷s augalijos sąžalynuose nuo ledo ištirpimo ikiliepos 1 d. (a);35.3. ribojamas plaukiojimas motorin÷mis ir burin÷mis plaukiojimo priemon÷mis (b);35.4. negali būti stovyklaujama nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d., išskyrus nustatytasrekreacines zonas (b);35.5. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranųgausos reguliavimą žuvininkyst÷s tvenkiniuose;35.6. negali būti keičiama pagrindin÷ tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis, išskyruskeitimą į konservacinę paskirtį;35.7. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu d÷l to sumaž÷tų tinkamųbuveinių ar pablog÷tų jų kokyb÷;35.8. negali būti įveisiamas miškas;35.9. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, kanadinių audinių, kranklių, pilkųjų varnųgausą.Pastabos: 1. (a) - veisimosi vietos, vandens telkinio viršvandenin÷s augalijossąžalynai.2. (b) - maitinimosi vietos, vandens telkinio atviri vandenys ir 100 metrų pločio sausumosjuosta prie veisimosi vietų.Europin÷s svarbos buveinių bei kitų ES svarbos rūšių apsauga taip pat gali būtiorganizuojama laikantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų,patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin.,2004, Nr. 41-1335), reikalavimų.1.3 Teritorijos fizin÷s - geografin÷s sąlygos1.3.1 Klimatin÷s ypatyb÷sPagal Lietuvos klimatinį rajonavimą teritorija yra Pietryčių aukštumos klimatinio rajonoAukštaičių parajonyje. Teritorijai būdingi kontinentinio klimato bruožai: palyginus tolygiosir ilgos žiemos bei nuolatin÷ sniego danga.Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 600–700 mm. Šiltuoju metų laiku (04-10 m÷n.)iškrenta apie 440–480 mm kritulių, o šaltuoju (11-03 m÷n.) – 160–220 mm.Vidutin÷ metų oro temperatūra – 5,5°C, vidutin÷ šalčiausio (sausio) m÷nesio temperatūra –-6,8°C, šilčiausio (liepos) m÷nesio – +16,8°C.

17Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis – 100 cm. Vidutinis maksimalus sniego dangos storissiekia 25-30 cm. Pastovi sniego danga vidutiniškai susidaro gruodžio 21 d., nutirpsta – kovo17 d., laikotarpio su sniego danga trukm÷ ilgiausia Lietuvoje – 100-110 dienų. Teritorijaibūdingi vyraujantys vakarų-pietvakarių krypties v÷jai.Ežero užšąlimo ir ledo dangos ypatumai aptariami šio plano 1.3.5 skyriuje „Hidrografin÷s irhidrologin÷s ypatyb÷s“.Artimiausia meteorologijos stotis veikia Dūkšte.1.3.2 Geologin÷s ypatyb÷sTeritorija plyti Lietuvos-Baltarusijos antekliz÷s šiaur÷s vakariniame šlaite,nusileidžiančiame Latvijos tektoninio įlinkio link. Pagrindinių sluoksnių paviršių sudarovidurinio devono kontinentin÷s ir lagūnin÷s kilm÷s dariniai, slūgsantys 30-50 m. aukščiaujūros lygio. Juos dengia 100-120 m storio ledyninių sąvartų danga, kuri formavosi per visustris ledynmečius.Drūkšių ežero dubuo išgul÷tas ledo luisto ir performuotas susikertančių rinų, tod÷l dugnoreljefas labai sud÷tingas. Ežere vyrauja smulkių frakcijų nuogulos. Sm÷lingi gruntai (Md >0.1 mm) sutinkami tik tai dugno reljefo paaukšt÷jimuose bei kai kuriose pakrant÷s vietose.Drūkšių ežere dabartinis sedimentacijos greitis, išmatuotas nuos÷dų gaudytuvais - nuo 0,17iki 0,29 g/cm² per metus.1.3.3 Geomorfologin÷s ypatyb÷s ir pagrindin÷s reljefo formosPagal geomorfologinį rajonavimą teritorija plyti paskutiniojo apled÷jimo pakraštiniųmoreninių aukštumų srities Rytų Aukštaičių aukštumos rajone. Aukštaičių aukštumosrajonas apr÷pia Baltijos aukštumų lanko šiaurinę dalį, esančią takoskyroje tarp Dauguvos,Šventosios ir Žeimenos upių. Jo paviršius susideda iš daugelio ledyno liežuvinių dubumų,tarpliežuvinių kalvotų moreninių masyvų ir kitų pakraštinių moreninių ruožų, kuriuos čiapaliko paskutiniojo apled÷jimo ledyninių liežuvių akumuliacija. Drūkšių ežero baseinasdriekiasi S÷lių aukštuma, susiformavusia tarp dviejų ledyno t÷kmių. Tarp kalvų grandiniųyra ledyno liežuvių išgul÷tų duburių; viename iš jų telkšo Drūkšių ežeras (kitame – Dysnųežeras).Drūkšių ežeras pasižymi žemais krantais, 70 % visų krantų yra iki 2 m aukščio.1.3.4 Dirvožemių ypatyb÷sTeritorijoje dirvodarin÷s uolienos – ledyniniai priemolis ir sm÷lis. Drūkšių ežero (Lietuvosteritorijoje) vakarin÷je ir pietin÷je dalyje smulkus kalvotumas l÷m÷ mažesnių pagal plotądirvožemių tipų ir potipių arealų paplitimą, dažnesnę augalijos rūšinę kaitą. Čia yra mažiauir silpniau nueroduotų dirvožemių. Didesnį paplitimą čia turi daubos ir duburiai suvel÷niniais gl÷jiniais ir žemapelkiniais dirvožemiais. Teritorijos šiaurin÷je dalyje vyraujavel÷niniai jauriniai silpnai ir vidutiniškai nujaur÷ję dirvožemiai.1.3.5 Hidrografin÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷sDrūkšių ežeras – tarpvalstybinis, jį kerta Lietuvos–Baltarusijos siena, tačiau didžiausiaakvatorijos dalis (apie 85 %) priklauso mūsų šaliai. Ežero natūralus plotas 44,8 km 2 ,vandens tūris 367,6 mln.m 3 , didžiausias gylis 33 m. V÷lesniuose leidiniuose randame 4900

18ha plotą, tačiau tai matyt plotas po vandens pak÷limo. Remiantis vandens telkiniopriskirimu Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldyb÷ms, Lietuvai priklausantis ežero plotas yra4226 ha (atitinkamai savivaldyb÷ms priklauso 3498 ha ir 728 ha).Drūkšių ežeras priklauso Prorvos baseinui (up÷s teka Baltarusijoje, jos ilgis 12,3 km,baseino plotas 709,2 km 2 (Lietuvos teritorijoje – 310,3 km 2 ). Prorva yra kairysis Drūkšos,drenuojančios Drūkšių ežero baseiną (48,1 km ilgio; 1007,6 km 2 baseino ploto, iš jų 310km 2 – Lietuvoje), intakas. Ežeringo Drūkšos aukštupio hidrologija labai sud÷tinga.Ankščiau vanduo iš Drūkšių ežero nutek÷davo Drūkšos vaga ir iš dalies Melničko kanalu,maitinusiu seną vandens malūną Baltarusijos teritorijoje. Kanalo nuot÷kis galiausiaipatekdavo į Prorvą – Drūkšos kairijį intaką. Statant 1953 m. “Tautų draugyst÷s” HE,Drūkšos ištaka (4,4 km žemiau Drūkšių ežero) buvo pertverta aklina užtvanka, ir nuo tolvisas ežero nuot÷kis patenka į Prorvą. Drūkša iki pastarosios up÷s žiočių – žole bei krūmaisapž÷lusi senvag÷, žemiau – v÷l atsigauna. Viso ežeras natūraliai turi 11 intakų ir 2 ištakus.Daug gan÷tinai didelių ežerų telkšo į Drūkšius suplaukiančių upelių baseinuose. Iš jųpamin÷tini: Smalvas (3,36 km 2 , 26,9 mln. m 3 , 27 m), Smalvykštis (0,94 km 2 , 2,58 mln. m 3 ,5 m), Kampinis (0,18 km 2 ), Beržinis (0,16 km 2 ), Trilypis (0,15 km 2 ) – Smalvos baseine;Apvardai (5,50 km 2 , 14,60 mln. m 3 , 5 m), Prūtas (4,52 km 2 ), Rūžas (2,29 km 2 , 5,65 mln.m 3 , 4 m), Alksnas (1,78 km 2 , 4,74 mln. m 3 , 5 m), Žilmas (1,01 km 2 , 8,26 mln. m 3 , 29 m),Ilgiai (0,62 km 2 , 2,85 mln. m 3 , 14 m), Gilutas (0,33 km 2 ) – Apyvard÷s baseine; Visaginas(2,20 km 2 , 6,35 mln. m 3 , 7 m), Gulbinis (0,26 km 2 ) – Gulbin÷s baseine. Drūkšių ežerobaseino plotas 81,8 km 2 . Iš viso Drūkšių ežero baseine yra 112 ežerų, jų bendras plotassiekia 51,4 km 2 , o prid÷jus pačius Drūkšius – 96,2 km 2 (ežeringumas 15 %).Iki 1952 m. rudens Drūkšių ežero vandens lygis svyravo per metus apie 0,5 m. Aukštovandens lygio laikotarpis prasid÷davo pavasarį tirpstant sniegui ir trukdavo 3-4 m÷nesius, ožemiausias vandens lygis dažniausiai būdavo v÷lyvą rudenį (lapkričio m÷nesį). Pastačius“Tautų draugyst÷s” HE, šis natūralus ritmas sutriko: ežero vidutinis vandens lygis pakilo0,3 m (pasiek÷ 141,6 m NN), svyravimų amplitud÷ padid÷jo iki 1 m ir pasidar÷ labaikontrastinga. 1984 m. Drūkšių ežeras tapo Ignalinos AE tvenkiniu-aušintuvu. Dar elektrinęprojektuojant, ežero nuot÷kį liautasi reguliuoti, t.y. vandeniui leista kilti iki reguliatoriausbriaunos ir persilieti į apatinį bjefą. D÷l šios priežasties vandens lygis ežere v÷l kilo ir 1981m. siek÷ 141,86 m NN (vidutin÷ metų reikšm÷). Kai kuriais metais ir sezonais vandens lygisbuvo dar aukštesnis , tod÷l apyežeryje atsirado projekte nenumatytų užlajų, užmirkusiųžemių ir miškų.Drūkšių ežero 1984 – 1988 m. vandens balansus detaliai tyrin÷jo A. Tautvydas. Pasak jo,vandens balansų pajamų dalyje ryškiai vyrauja paviršinių intakų plukdomas vanduo (apie70 %), antroje vietoje pagal svarbą – ant ežero paviršiaus iškrintantys krituliai (26 %),trečioje – požeminis vanduo (4 %, arba 5,7 mln. m 3 per metus). Vandens balansų išlaidosevyravo paviršinis nuot÷kis į Prorvą (apie 70 %), nors, greitai did÷jo ir garavimui tenkantivandens dalis (nuo 36 mln. m 3 – 1984 m. iki 52 mln. m 3 – 1988 m.). Pastarąją tendencijąl÷m÷ naujų AE energetinių blokų paleidimas ir su tuo susijusi ežero šilumin÷ tarša. 1986 m.dirbant vienam energetiniam blokui vandens paviršiaus temperatūra AE kanalo žiotysesiek÷ 33,4 o C, o 12 km 2 ežero akvatorijos ji buvo aukštesn÷ kaip 28 o C.Iš 1947-1984 m. vandens temperatūros steb÷jimo duomenų (Drisviatuose), matyti, kadnatūrali Drūkšių ežere aukščiausia vandens temperatūra svyruoja nežymiai – nuo 20,4 o C(1960-07-24) iki 25,5 o C (1972-07-20). Dirbant Ignalinos AE, vandens temperatūra ežeropaviršiuje labai įvairuoja, nuo žemiausių temperatūrų jo vakarin÷je dalyje iki aukščiausių –nuleidžiamojo kanalo žiotyse – įtek÷jimo į ežerą, kur buvo fiksuotos tokios temperatūros:Metai 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993Aukščiausia 30,0 21,8 33,4 28,0 36,7 32,5 32,6 35,4 29,2 27,3

19vandenstemperatūra, o CAukščiausia vandens temperatūra buvo 1988 liepos 15 d. (36,7 o C,), esant labai aukštai orotemperatūrai (25,9 o C) ir dirbant dviems AE energoblokams.Žiemą vandens temperatūra AE kanale siekia apie 12 o C, tod÷l iki 17 km 2 (dirbant dviemsenergetiniams blokams) ir iki 7-12 km 2 (dirbant vienam energoblokui) ežero akvatorijosneužšąla. Pavasarį, veikiant šiluminiam Ignalinos AE faktoriui, atšilimas prasidedabalandžio pirmoje dekadoje vietoje trečiosios esant normaliomis sąlygomis; žiemosatšalimo periodas – gruodžio pabaigoje (natūraliomis sąlygomis ežeras užšąla vidutiniškaigruodžio pradžioje).1934 m. rytiniame Drūkšių ežero krante buvo įsteigta Drisviatų HS (Baltarusija), kuri veik÷iki 1965 m. (su pertrauka karo metais), po to perkelta į kitą vietą (Paševičių HS,Baltarusija). Projektuojant Ignalinos AE, Lietuvos teritorijoje 1972 m. buvo įsteigtaPetrišk÷s HS.1.4 Kraštovaizdžio aprašymasPagal fizinį-geografinį rajonavimą teritorija patenka į paskutiniojo apled÷jimopakraštinių moreninių aukštumų sritį, Aukštaičių aukštumos rajoną, kur paviršiausmedžiagin÷ sud÷tis – mišrūs moreniniai dariniai.Drūkšių ežero (Lietuvos teritorijoje) pietin÷je ir vakarin÷je dalyje yra išskirtassmulkiai kalvotas daubotas ežeringas moreninis priemolingas kraštovaizdis. Čia vyraujadaubos ir duburiai, apaugę raistiniais beržynais ir juodgiriniais juodalksnynais.Teritorijos šiaurin÷je dalyje yra išskirtas silpnai banguotas pelk÷tos fliuvoglacialin÷ssm÷lingos lygumos landšaftas, apaugęs kerpiniais, brukniniais, o vietomis ir brukniniaism÷lyniniaispušynais. Čia tarpugūbriniuose pažem÷jimuose su plačiai paplitusiomisaukštapelk÷mis ir tarpinio tipo pelk÷mis vyrauja gailiniai-kimininiai ir viksviniai-kimininiaipušynai ir beržynai.Ežerui būdinga ilga ir vingiuota kranto linija (ilgis – 60,5 km). Tod÷l ežeras turi trisryškiai išreikštus pusiasalius, kurių du yra Lietuvoje (Grikiniškių ir Šaškių), bei šešias geraiišreikštas ir palyginti uždaras įlankas, kurių keturios yra Lietuvoje (Tilž÷s, Višniavos,Šaškių ir „elektrin÷s“) o per penktą driekiasi valstyb÷s siena. Ežere taip pat yra penkiossalos, iš kurių dvi palyginti nedidel÷s Lietuvai priklausančioje dalyje (mažiau 1 hakiekviena, krūmais ir nendr÷mis apaugusios – viena vakarin÷je dalyje, o kita palei patvalstybinę sieną). Dar vieną didesnę (apie 4 ha), Alksnin÷s salą, maždaug per vidurį kertavalstyb÷s siena. Ši sala yra aukšta, o jos pakrant÷s apaugusios medžių juosta. Lietuvaipriklausančioje dalyje, be to, yra užpelk÷jusi ir karklų krūmais užž÷lusi įlanka.Lietuvos dalyje ežero pakrančių kraštovaizdis, jei neskaityti IAE, daugumoje yragana natūralus, mažai urbanizuotas, išlaikęs 20 a. pirmus pus÷s bruožus. Tik ties Tilž÷sgyvenviete natūralios pakrant÷s sudarkytos betonin÷s prieplaukos. Tačiau atomin÷ elektrin÷šiuo metu užgožia visą pietin÷s pakrant÷s natūralų kraštovaizdį, kartu pakeisdama ir visapakrant÷s struktūrą d÷l čia įrengto vandens įsiurbimo ir išleidimo kanalo, bei visos eil÷selektrinę aptarnaujančių statinių. Iš tikrųjų IAE darko natūralų kraštovaizdį daugplatesniame regione, nes ji matosi ir dešimties ar daugiau km atstumu.

201.5 Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s1.5.1 Laukin÷s augalijos ypatyb÷sLietuvai priklausančioje Drūkšių ežero apyežerio dalyje ir artimiausiose pakrant÷seaptinkamos ES Buveinių direktyvos I priedo 4 tipų pievų, 2 tipų pelkių, 2 tipų ežerų ir vienomiškų tipo buvein÷s (1a, 1b ir 1c br÷žiniai). Iš tikrųjų buveinių inventorizacija buvovykdoma apimant ir tolimesn÷s nuo Drūkšių ežero pakrant÷s vietas, turint galvoje, kadateityje gali būti žymiai plečiamos šios Natura 2000 teritorijos ribos, tuo pačiu įjungiant ESsvarbos gamtinių buveinių plotus.Pievų buvin÷s koncentruojasi Drūkšos ir Smalvel÷s sl÷niuose. Buvein÷s užimanedidelius plotus ir dažniausiai sudaro didelius kompleksus su kitomis pievų ar pelkiųbuvein÷mis. Pelkių buveinių didžiausi plotai telkiasi Smalvel÷s pelk÷tame sl÷nyje (Pluc÷spelk÷), taip pat Drūkšių ir Karolinišk÷s ežerų apyežeriuose. Apyežerių pelk÷se bei liūnuosedominuoja vieno tipo buvein÷s, o Smalvel÷s sl÷nyje jos sudaro didelius kompleksus supievų buvein÷mis. Pievų buveinių dideli masyvai plyti Drūkšos up÷s sl÷nyje ir aukštesn÷seterasose.Europin÷s svarbos buvein÷s:6210 Stepin÷s pievosNedidelis buvein÷s plotas aptiktas Drūkšos up÷s sl÷nio stačiame pietryčių ekspozicijosšlaite. Jis šliejasi prie sl÷nyje išplitusių aliuvinių pievų buvein÷s. Buvein÷je išplitusiosturtingos rūšių stepinių pievų (Festuco-Brometea erecti) bendrijos. Buvein÷ yra gerosbūkl÷s, jokių gr÷smių palankiai jos būklei nenustatyta.6410 MelvenynaiNedideli buvein÷s, kuriose susiformavusios melsvojo melvenyno (Molinietumcaeruleae) fragmentai aptinkami Smalvel÷s sl÷nyje išsivysčiusios Pluc÷s pelk÷spakraščiuose. Jie kartu su 7140 Tarpin÷mis pelk÷mis ir liūnais ir kitomis šlapyniųbuvein÷mis sudaro nedalomą šlapynių buveinių kompleksą. Juose aptinkamos min÷tomsžemapelk÷ms būdingų rūšių. Čia apsitaiko ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšisraudonoji ir baltijin÷ gegūn÷s (Dactylorhiza incarnata,D. baltica). Buvein÷ yra ypač blogosbūkl÷s – dalyje jos plotų išsivystę Salix spp. ir jaunų Betula spp. bei Populus tremulamedelių sąžalynai. O ir išlikę jų plotai fragmentuojami sumed÷jusių augalų.6450 Aliuvin÷s pievosDideli 6450 Aliuvinių pievų plotai koncentruojasi Drūkšos up÷s sl÷nyje. Jie sudarokompleksą su kitomis sl÷nio ir jo šlaitų pievų buvein÷mis. 6450 Aliuvinių pievų buvein÷jevyrauja dvieilis viksvynas (Caricetum distichae), šlapesn÷se sl÷nio dalyse pereinantis įaukštojo viksvyno (Caricetum elatae) plotus. Sl÷nio pakraščiuose pasitaiko šeriuotojoviksvyno bei vingiorykštinio snaputyno (Filipendulo-Geranietum palustris) plotų. Kadangišios pievos nešienaujamos, jose aptinkama karklų (Salix spp.) krūmų.6510 Šienaujamos mezofitų pievosYpatingai mažas 6510 Šienaujamų mezofitų pievų fragmentas šliejasi prie Drūkšossl÷nio 6450 Aliuvinių pievų buvein÷s. Joje susiformavusios purienynų (Calthion palustris)bendrijos. Buvein÷je aptinkama į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis baltijin÷ gegūn÷(Dactylorhiza baltica). Buvein÷s išlikimui gr÷smę kelia joje augantys karklai (Salix spp.) irjauni juodalksnio (Alnus glutinosa) medeliai.7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnaiBuvein÷s plotų aptinkama Drūkšių apyežerio pelk÷se, Pluc÷s pelkiniame komplekse irVincentavos kaime esančio ežer÷lio liūne. Kai kur buvein÷s sudaro kompleksą su 7230

21Šarmingomis žemapelk÷mis. Buvein÷s plotai yra dvejopos kilm÷s ir su tuo susijusiaskirtinga augalija. Didžiausius plotus užima iš aukštojo viksvyno (Caricetum elatae)išsivysčiusios laibojo viksvyno (Caricetum lasiocarpae) bendrijos. Tik Vincentavos kaimoežero liūne aptinkamos ekotonin÷s baltųjų saidrynų (Rhynchosporion albae) ir paprastųjųnendrynų (Phragmition australis) savybių turinčios bendrijos. Šioje buvein÷je aptinkami įLietuvos raudonąją knygą įrašytas lieknasis švylys (Eriophorum gracile), taip pat saugomatiek Lietuvoje, tiek į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašyta samanų rūšis žvilgančiojiriestūn÷ (Hamatocaulis vernicosus). Dauguma tarpinių pelkių plotų sparčiai apauga beržais.7230 Šarmingos žemapelk÷sNedideli buvein÷s plotai aptinkami retai, pasitaiko tik Smalvel÷s sl÷nio pelkiniamekomplekse ir vienoje iš Drūkšių apyežerio šlapynių. Buvein÷ paprastai šliejasi prie 7140Tarpinių pievų ir liūnų, Smalvel÷s pelkiniame komplekse – ir prie 6410 Melvenynųbuveinių. Buvein÷s sparčiai apauga karklais (Salix spp.), juodalksniais (Alnus glutinosa) irberžais (Betula sp.).9080 *Pelk÷ti lapuočių miškaiBuvein÷s plotų aptinkama lokaliuose reljefo pažem÷jimuose, sudaro nedidelę irneištisinę juostą palei ežerus bei apypelkio miškų kompleksuose. Dominuoja šlapijuodalksnynai su pavieniais beržais (Betula sp.), tačiau pasitaiko plotai įvairaus amžiausberžynų su pavien÷mis pušimis (Pinus sylvestris). Skirtingo dr÷kinimo sąlygų plotų įvairov÷lemia šių buveinių paplitimo mozaiką. Šių buveinių plotai kasmet daugiau ar mažiauužliejami.Tirtoje teritorijoje gana dažnai pasitaiko medžiais apaugusios 7140 Tarpinių pelkių irliūnų buvein÷s. Jose medžiai jau dideli, vidutinio amžiaus, pakitusi žolinių augalų įvairov÷.Tokie kompleksai taip pat priskirti šio tipo buveinei, kaip potencialiai, ilgainiui galintysišsivystyti į miško buveines. Tvarkymo priemon÷s, kardinaliai keičiančios natūraliasaugalijos kaitas, šiuose plotuose būtų netikslingos.Iki atomin÷s elektrin÷s veikimo pradžios Drūkšiai buvo tipiškas mezotrofinis ežeras,atitinkantis buvein÷s (3140 Ežerai su maurabraginių dumblių bendrijomis)charakteristiką. Jo povandenin÷je augalijoje vyravo maurabragūnų (Chara rudis, Charafiliformis, Chara aspera, Nitellopsis obtusa) formuojamos bendrijos. Šiuo metu ežero, kaipšio tipo buvein÷s būkl÷ yra žymiai pablog÷jusi – sumaž÷jo maurabragūnų užimami plotai, jųvietoje susiformavo eutrofiniams vandenims būdingų augalų (Ceratophyllum demersum,Myriophyllum spicatum) bendrijos. Ežero pakraščių seklumose iki 2 m gylio susiformavotankūs įvairaus dydžio meldų ir nendrių (Schoenoplectus lacustris, Phragmites australis)sąžalynai. Jie užima maurabragiams ir retoms rūšims (Alisma gramineum, Zannichelliapalustris) tinkamas augimvietes, nuo bangavimo atitvertuose plotuose kaupiasi pūvančiosaugalų liekanos, ties upelių žiotimis prasideda pelk÷jimo procesai.3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomisŠiam buveinių tipui priskyr÷me visus užpelk÷jusiame Skalvel÷s up÷s sl÷nyjetelkšančius ežerus, nors jie pagal dydį ir užaugimo pobūdį šiek tiek skiriasi.Karolinišk÷s ežeras, nors yra panašaus dydžio kaip Bagišk÷s, tačiau gilesnis irpasižymi didesne rūšių įvairove. Augalai padengia beveik visą ežero plotą (apie 95 %).Nors jame apie pusę ežero ploto dengia alijošinio aštrio (Stratiotes aloides) sąžalynai, tačiaugausiau negu kituose ežeruose auga vandens lelijos ir lūgn÷s (Nymphaea sp., Nupharluteum), pasitaiko varpotoji plunksnalap÷ (Myriophyllum spicatum), plūdžių (Potamogetonsp.). Gausu laisvai plūduriuojančių augalų: vandensplūkių (Hydrocharis morsus-ranae),plūdenų (Lemna minor, Lemna trisulca), maurių (Spirodela polyrhiza). Ežero vandenyjepasitaiko ežerinio meldo (Schoenoplectus lacustris) plačialapio švendro (Typha latifolia)

22sąžalynų. Pakraščiuose augančios nendr÷s (Phragmites australis) palaipsniui pereina įapyežerio liūną.Bakiškis ir Bagišk÷s ežerai yra labai seklūs ir pasiekę paskutinę savo gyvavimostadiją. Beveik visą jų dumblo ir vandens paviršių padengia ištisi alijošinio aštrio (Stratiotesaloides) sąžalynai. Juos supa linguojantis iš viksvų (Carex spp.) nendrių (Phragmitesaustralis), švendrų (Typha latifolia) ir pelkinių papartuolių (Thelypteris palustris) sudarytasliūnas, kuris ilgainiui užtrauks visą ežerų paviršių.Bevardis ežer÷lis šalia Karolinišk÷s ežero iš kitų min÷tų ežerų išsiskiria tuo, kad jamevyrauja ne aštriai, o lūgnių (Nuphar luteum) ir vandens lelijų (Nymphaea sp.), mažojošiurpio (Sparganium natans) sąžalynai. Pagal vandens rudumą ir augaliją jis turidistrofiniams ežerams būdingų bruožų.Beržinio ežere (ties Juodinių kaimų) dominuoja lūgn÷s (Nuphar luteum), kuriųplūduriuojantys lapai padengia didžiąją dalį ežero ploto. Ežerą supa apyežerio liūnas išnendrių (Phragmites australis), viksvų (Carex pseudocyperus), papartuolio (Thelypterispalustris), kuris pietin÷je dalyje pereina į Drūkšių ežero pakrant÷s nendrynus.Tvarkymo priemonių nesiūloma.Tirtoje teritorijoje aptinkamos Lietuvos ir ES mastu saugomos augalų rūšys. ES svarbosrūšys įvardintos remiantis ES Buveinių (92/43/EEB) Direktyvose pateiktais sąrašais. Tuotarpu šalies mastu saugomos rūšys, t.y. įtrauktos į LRK sąrašus, pasirinktos remiantisLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr.504 (LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. D1-174 redakcija).Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys (2a, 2b ir 2c br÷žiniai):Alisma gramineum Lej. – Siauralapis dumblialaiškisDrūkšių ežere žinomas dviejose vietose: Tilš÷s įlankos ŠV dalyje ir ties GrikiniškiųpusiasaliuTilž÷s įlankos šiaurin÷je dalyje, ties upelio, atitekančio iš kito ežero žiotimis, rūšis pirmąkartą rasta 1997 m, kartu su pelkine vandensarge (Zannichellia palustris ). Stambūs augalųkerai pavieniui augo 0,5-1,0 m gylyje, dauguma augalų žyd÷jo. Didesn÷ augalų dalis gul÷joišgriebta pakrant÷je. 2006 m tyrimų metu normaliai išaugusių augalų neaptikta, tačiaudugne pasteb÷ta keletas lapų skrotelių liekanų. Matyt, augalai buvo išaugę, tačiau kaipvisada buvo išgriebti valant maudyklę.Ties Grikiniškių pusiasaliu aptikta tik keletas neseniai išdygusių siauralapiodumblialaiškio individų apie 0,1 m gylyje. Nors detaliai visa pakrant÷ netyrin÷ta, tačiaupakrant÷s seklumos labai užaugusios meldais ir nendr÷mis, dugne susikaupusi didel÷ mas÷siūlinių žaliadumblių, tod÷l sąlygos ir daugiamečiams individams ir iš s÷klų išdygusiemsaugalams išgyventi labai nepalankios.Reik÷tų šalinti pakrančių seklumose susidariusius meldų ir nendrių sąžalynus žiemosmetu, ežerui pasidengus ledu.Zannichellia palustris L. – Pelkin÷ vandensarg÷Drūkšių ežere žinomas dviejose vietose: Tilž÷s įlankos ŠV dalyje ir ties Grikiniškiųpusiasaliu. Tilž÷s įlankos ŠV dalyje, ties upelio, atitekančio iš kito ežero žiotimis, rūšispirmą kartą rasta 1997 m.. Tuo metu ji gausiai augo priedugnyje, 0,50-0,7m gylyje, kartu susmulkiosiomis plūd÷mis (Potamogeton rutilus, P. friesii) ir siauralapiu dumblialaiškiu(Alisma gramineum). Šių (2006 metų) vasarą augalų visiškai nerasta. Ši vieta vietosgyventojų naudojama kaip maudykl÷ ir skalbimo vieta ir visa povandenin÷ augalijamaždaug iki 1 m gylio nuolatos pašalinama. Kitos, tinkamos pelkinei vandensargeiaugimviet÷s įlankos vakariniame pakraštyje, apaugusios tankia nendrių juosta.

23Ties Grikiniškių pusiasaliu aptikti tik pavieniai pelkin÷s vandensarg÷s individaipakrant÷s seklumose iki 0,5 m gylyje. Čia tinkamos jai augti sm÷l÷tos ežero seklumos taippat užaugusios nendr÷mis ir meldais. Šie aukšti pakrančių augalai ne tik užima tinkamasvandensargei buveines, bet ir atitveria nuo bandų mūšos pakrant÷s seklumas. Jose pradedakauptis dumblas ir pūvančios augalų liekanos, kurios visiškai pakeičia šiai rūšiai reikalingasaugimviet÷s sąlygas.Reik÷tų persp÷ti gyventojus nevalyti taip intensyviai maudykl÷s. Reik÷tų pašalintimeldų ir nendrių sąžalynus šiauriniame ir vakariniame Tilž÷s įlankos pakraštyje.Scolochloa festucacea (Willd.) Link. – eraičinin÷ nendrūn÷Drūkšių apyežeryje eraičinin÷ nendrūn÷ pirmą kartą aptikta 1982 m ties Yliške,Vyšniava ir Tilže. 1997 m. 1997 m dar rasta šiaurin÷je įlankoje ties siena, 2006 m. –Drūkšos up÷s sl÷nyje ir Šaškų pusiasalio pelk÷je. Nuolatos užliejamose augimviet÷se arbaežero pakrant÷se susidaro žydinčių augalų sąžalynai, tik periodiškai užliejamoseaugimviet÷se – tankūs vegetuojančių augalų sąžalynai, primenantys viksvynus irbesiribojantys su jais.Pievinių bendrijų išlikimui reikalingas šienavimas.Dactylohiza baltica (Klinge) Nevski – baltijin÷ gegūn÷Rūšis aptikta daugiausia Drūkšos ir Smalvel÷s sl÷nių pievose, nerūgščiosežemapelk÷se. Rūšies paplitimas gal÷jo būti nustatytas nepakankamai tiksliai, kadangipagrindiniai tyrimai atlikti jau po masinio augalų žyd÷jimo. Populiacijos palygintinegausios, tačiau gyvybingos, išskyrus krūmais užaugantį melvenyną Smalvel÷s kairiojokranto sl÷nyje. Melvenyno augimviet÷je reik÷tų įgyvendinti tvarkymo priemones.Dactylohiza incarnata (L.) Soó – raudonoji gegūn÷Pavieniai raudonosios gegūn÷s augalai rasti Smalvel÷s up÷s kairiojo sl÷nio pievose,besiribojančiose su apleistais dirbamais laukais. Nešienaujamos pievos nuo pelk÷s pus÷sužauga medžiais ir krūmais, nuo laukų pus÷s – aukštaūgiais nitrofiliniais augalais.Rūšies išlaikymui reikalingas krūmų kirtimas ir pievų šienavimas.Eriophorum gracile W. D. J. Koch – lieknasis švylysNatūraliai šios rūšies populiacijos retai būna labai gausios. Tirtoje teritorijoje lieknasisšvylys aptiktas aptiktos Smalvel÷s up÷s sl÷nio Pluc÷s pelk÷je ir Šaškų pusiasalio pelk÷je.Populiacijos n÷ra gausios, tačiau pakankamai gyvybingos. Augalai auga geros būkl÷starpinių pelkių plotuose, kuriuose tvarkymo priemon÷s kol kas nereikalingos.Gentiana cruciata L. – melsvasis gencijonasGana gausi ir gyvybinga rūšies populiacija yra Drūkšos up÷s sl÷nio sausame šlaite,stepinių pievų buvein÷s fragmente. Augalai paplitę nedideliame plote, nedidel÷misgrupel÷mis. Vietomis pieva yra ganoma, tačiau kai kur žolynas tankus, nenuganytas irnenušienautas. Neganomus plotus reik÷tų šienauti.Hamatocaulis vernicosus (Mitt.) Hedenäs – žvilgančioji riestūn÷Ši samana yra ne tik įrašyta į LRK, tačiau yra ir ES Buveinių Direktyvos II priedorūšis. Gana gausiai auga Karolinišk÷s ežero liūne ties Vincentavos kaimu. Gali būtipaplitusi ir didesniame plote. Gana kalkingo ežero liūnas yra tinkama šios rūšiesaugimviet÷.1.5.2 Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷sTirtoje teritorijoje aptinkamos Lietuvos ir ES mastu saugomos gyvūnų rūšys. ES svarbosrūšys įvardintos remiantis ES Paukščių (79/409/EEC) ir Buveinių (92/43/EEB) Direktyvosepateiktais atitinkamais sąrašais. Tuo tarpu į LRK sąrašus įtraukti gyvūnai pasirinktiremiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr.504

24(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. D1-174redakcija).VabzdžiaiDrūkšių ežero, jo pakrančių ir artimiausių apylinkių entomofauna ištirta neblogai, tačiau visdar trūksta išsamių tyrimų, apimančių visus vabzdžių būrius. Per paskutinius kelisdešimtmečius aptikta arti 2000 vabzdžių rūšių, priklausančių vabalų, drugių, dvisparnių irpl÷viasparnių būriams. Viso rasta virš 800 drugių, 500 vabalų rūšių. Trys vabzdžių rūšysyra įrašytos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus: vandens augalija užž÷lusiose ežeroįlankose veisiasi šarvuotoji (Leucorrhinia pectoralis) – (LRK 4 kategorija (I)), ir baltakakt÷(Leucorrhinia albifrons) – (LRK 3 kategorija (R)), sk÷t÷s, o apyežerio dr÷gnose pievoseaptiktas didysis auksinukas (Lycaena dispar) – (LRK 3 kategorija (R)).Be jų, tyrimų metu aptikta visa eil÷ į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių. Taimachaonas (Papilio machaon) – (LRK 4 kategorija (I)), bei didysis karališkasis laumžirgis(Anax imperator), kurių keletas individų steb÷ta įvairiose ežero apylink÷se. Ežeropakrant÷se augantys miškai teikia prieglobstį galbūt skaitlingiausiai didžiojo puošniažygio(Carabus coriaceus) – (LRK 3 kategorija (R)), populiacijai šalyje.Be to, Smalvel÷s up÷s pievose, šalia Drūkšių ež.. aptikta nauja Lietuvos faunaipl÷viasparnių rūšis – Rhyssella obliterat (Hymenoptera, Ichneumonidae). Ji paplitusiHolarktikoje, parazituoja ragauodegius (Hymenoptera).V÷žiagyviaiLedynin÷s kilm÷s Drūkšių ežeras, kaip ir visa eil÷ Lietuvos giliųjų ežerų, priešIgnalinos atomin÷s elektrin÷s pastatymą buvo apgyvendintas ledynmečio reliktiniųv÷žiagyvių. Čia gyveno planktoninis irklakojis v÷žiagyvis ilgauodegis kalanas(Limnocalanus macrurus) ir du nektobentosiniai aukštesnieji v÷žiagyviai – reliktin÷ mizid÷(Mysis relicta) (LRK, 2 (R) kategorija) ir keturspygl÷ šoniplauka (Pallasiola quadrispinosa)(LRK, 4 (I) kategorija). Šie reliktiniai v÷žiagyviai, d÷l ežero vandens šilt÷jimo, padid÷jusiosantropogenin÷s taršos ir to pas÷koje padid÷jusio šio vandens telkinio trofiškumui, išnyko.Tam ypač didelę įtaką tur÷jo d÷l eutrofikacijos vasaros metu giluminiuose šaltuosevandenyse susidaręs deguonies trūkumas. Tuo tarpu šių reliktinių gyvūnų egzistavimuibūtina, kad ežere būtų šaltų, su pakankamu deguonies kiekiu priedugnio vandenų. 2006metų tyrimų metu nustatyta, kad šiuo metu Drūkšių ežere įsitvirtino svetimkrašt÷ Ponto-Kaspijos kilm÷s ežerin÷ mizid÷ (Paramysis lacustris). 20 a. šeštajame dešimtmetyje šiosmizid÷s buvo introdukuotos į Kauno marias, o v÷liau perkeltos ir į daugelį Lietuvos ežerų. ĮDrūkšių ež., turimais duomenimis, ežerin÷s mizid÷s nebuvo leistos, tod÷l kaip jos čia patekokol kas lieka neaišku. Iš kitų Drūkšių ežero v÷žiagyvių reik÷tų pamin÷ti gana gausiaigyvenančius plačiažnyplius v÷žius (Astacus astacus), nors pasitaiko ir siauražnyplių v÷žių(Astacus leptodactylus). Invazinių, iš Šiaur÷s Amerikos kilusių rainuotųjų v÷žių(Orconectes limosus), kurie pastaruoju metu sparčiai plinta Lietuvoje, kol kas neaptikta.ŽuvysPagal hidrobiologinę klasifikaciją Drūkšiai yra stintinis – seliavinis ežeras. Joichtiofauna turtinga, tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais ji gana smarkiai keit÷si d÷lekologinių sąlygų kaitos ir naujų rūšių introdukcijos. Pra÷jusio šimtmečio antroje pus÷je,įvairių šaltinių duomenimis, aptiktos 23-26 žuvų rūšys. Nuo 1980 metų prad÷ti nuoseklūsDrūkšių ežero ichtiofaunos tyrimai.

25Prieš paleidžiant atominę elektrinę, dominavo šaltam÷g÷s žuvys – ežerin÷ stintel÷ irseliava, kurios sudar÷ apie 40 % bendros ežero ichtiofaunos biomas÷s. Didel÷ ichtiofaunosįvairov÷, tame tarpe ir stenoterminių rūšių buvimas rodo, kad ežero ekologin÷s sąlygosbuvo labai palankios šiai gyvūnų grupei. Pastaruoju metu sugaunama tik apie 18 žuvų rūšių.D÷l taršos ir didelio biogenų kiekio giliose ežero vietose atsirado nemažos zonos sudeguonies stygiumi, o eksploatuojant atominę elektrinę čia pasikeit÷ ir terminis režimas.Nors ežeras vis dar priskiriamas mezotrofinių vandens telkinių grupei, tačiau eutrofizacijospožymiai, ypač šiltoje zonoje, yra labai ryškus. Keičiantis ekologin÷ms sąlygoms,atitinkamai keit÷si ir žuvų įvairov÷ bei jų bendrijų struktūra. Šaltam÷gių žuvų gausa irbiomas÷ sumaž÷jimo labai ženkliai. Stintel÷s pastaruoju metu visai nebesugaunamos,seliavos populiacija ženkliai sumaž÷jo, taip pat išnyko jautresn÷s rūšys - šamai, sykai,paprastieji kūjagalviai, kartuol÷s. Atomin÷s elektrin÷s eksploatacijos laikotarpiueuriterminių žuvų biomas÷ vidutiniškai padid÷jo 2-3 kartus, o šaltam÷gių sumaž÷jo 6-7kartus.Naujausi tyrimai Drūkšių ežere buvo atlikti 2006 metų birželio ir rugs÷jo m÷nesiais.Tyrimų metu viso buvo aptikta 11 žuvų rūšių: karšis (Abramis brama L.), paprastoji aukšl÷(Alburnus alburnus L.), plakis (Blicca bjoerkna L.), seliava (Coregonus atbula L.), karpis(Cyprinus carpio L.), lydeka (Esox lucius L.), pūgžlys (Gymoncephalus cernua L.), ešerys(Perca fluviatilis L.), kuoja (Rutilus rutilus L.), raud÷ (Scardinius erythrophthalmus L.),lynas (Tinca tinca L.) ir paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia L.). Nykstančios ir saugomosrūšys detaliau aprašytos žemiau pateiktame tekste.Seliava (Coregonus atbula L.) – (BD, V-as priedas). Lietuvos ežeruose seliava kartusu stintele (Osmerus operlanus L.) yra laikoma ledynmečio reliktu ir kartu su lašiša, šlakiu,up÷takiu, ežeriniu syku ir v÷g÷le priskiriama arktiniam g÷lavandeniam faunistiniamkompleksui. Ankščiau Drūkšių ežere gyvenusi stintel÷ pastaraisiais metais nebeaptinkama.Lietuvoje seliava aptinkama daugiau nei 50 ežerų, daugiausiai mezotrofinio tipo, rečiaueutrofiniuose. Ežerams eutrofizuojantis, šios žuvys išnyksta, nes padaug÷ja biogeniniųmedžiagų priedugnyje, pablog÷ja deguonies apykaitos režimas, pažem÷ja vandens lygis. Širūšis jautri deguonies stygiui, aukštai vandens temperatūrai. Seliava, kaip šaltam÷g÷ žuvis,laikosi gilesniuose vandens sluoksniuose ar priedugnyje, tačiau vasaros metu pasitraukia išgiliausių ežero vietų d÷l deguonies stygiaus. Nustatyti taškinę seliavos radimvietęneįmanoma, nes esant palankioms sąlygoms seliavos pasklinda gana plačiai, tod÷lnurodomos seliavos sugavimo/laikymosi vietos (3 br÷žinys).Šiuo metu seliavos populiacija Drūkšių ežere palyginti negausi. Tyrimų metubuvo sugautos 53 seliavos, kurių bendra biomas÷ buvo 2856 g, parod÷, kad ežere vyrauja 3+metų amžiaus žuvys (sugautos buvo 3 amžinių grupių). Pagal gausumą seliava sudar÷ 2,1 opagal biomasę 1,7 % nuo bendro žuvų sugavimo žvejybos metu. Duomenys parod÷, kadvidutin÷ seliavos biomas÷ ir gausumas ežere buvo maži: biomas÷ svyravo nuo 0,11 iki 2,44kg/ha ribose, o gausumas nuo 2,5 iki 40 ind./ha.Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia L.) – (BD, II-as priedas). Lietuvoje paplitęs:visose didžiosiose up÷se ir daugelyje mažesnių upių, kurių vanduo n÷ra per šaltas (nerštometu pakyla virš 16-18 o C) ir ne per stipri srov÷ (0,1-0,2 m/s). Taip pat jis sutinkamasdideliuose, gyliuose, su plačiais atabradais ežeruose (Dusia, Šakarvai, Lūšiai, Plateliai,Drūkšiai, Baltieji Lakajai) bei kai kuriuose sekliuose ežeruose (Lūkštas, Žuvintas).Drūkšių ežere tyrimai atlikti birželio m÷nesį. Kirtikliai kartu su kitomis priekrančiųžuvimis buvo gaudyti mailiniu bradiniu aštuoniose skirtingose stotyse šiltojoje ir šaltojojezonose. Individai sugauti buvo tik trijose stotyse iš aštuonių. Šiose stotyse gruntas sm÷l÷tas,kartais su smulkaus žvyro arba dumblo priemaiša. Augalijos šiose stotyse buvo tik iki 5-10%, tuo tarpu, kitose – iki 30 %. Ežero populiacija negausi ir paplitusi lokaliai (3 br÷žinys).Šaltojoje zonoje suaugę kirtikliai pagauti Tilž÷s įlankoje dviejose stotyse (1 – N 55 o 39’

2638,1”, E 26 o 34’ 17,1”; 2 – N 55 o 39’ 27,5”, E 26 o 34’ 56,1”). Jose kirtiklių tankis yra 2,4-3,3 vnt./100m 2 , biomas÷ – 11,9-13,2 g/100m 2 . Toks tankis laikomas nedideliu. Pagalgausumą jie sudar÷ 2-4,2 % priekrant÷s bendrijos, pagal biomasę – 0,7-1,6 %. Vienintel÷jestotyje šiltojoje zonoje (3 – N 55 o 36’ 39,9”, E 26 o 35’ 11,8”) sugauti tik kirtiklių mailiai,tačiau aptiktas tankis buvo labai didelis – net 600 vnt./100m 2 , o biomas÷ – 300 g/100m 2 . Šieindividai buvo 0,2 m gylyje, įsirausę į purų dumbl÷tą sm÷lį.Kirtikliai m÷gsta ne tik atvirus dugno plotus, bet ir vandens augalija apaugusiasvietas, kur gausu sl÷ptuvių. Tačiau čia juos sunku sugauti bradiniu. Drūkšių ežere daugelyjevietų gan platus atabradas, kuris fragmentiškai apaugęs plačia nendrių juosta. Rūšiaitinkamo atabrado plotas Drūkšiuose gali būti apie 180 ha, tod÷l, ežere gal÷tų būti apie 13-20tūkst. subrendusių kirtiklių individų populiacija. Nors populiacijos tankis nedidelis, ji šiuometu yra gana stabili. Buveinių būkl÷ yra gera, tačiau numatomos blog÷jimo tendencijos d÷latabradų užž÷limo. Rūšies palankios būkl÷s užtikrinimui reik÷tų išsaugoti atviras seklumaspalei helofitų sąžalynus su švariu minkštu sm÷lio-dumblo gruntu.Ropliai ir varliagyviaiRoplių tarpe ežero pakrant÷se ir artimiausiose apylink÷se gausiausi yra gyvavedžiaidriežai (Vivipara vivipara). Taip pat gausūs vikrieji driežai (Lacerta agilis) ir žalčiai (Natrixnatrix), o šiaurin÷je pakrant÷je nereta paprastoji angis (Vivipera berus).Be to, Drūkšių ežero pakrant÷ms būdinga turtinga varliagyvių fauna. Čia randamosdvi rūšys įrašytos į ES Buveinių direktyvos II priedą ir Lietuvos raudonąją knygą –skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) – (LRK 4 kategorija (I), ir raudonpilv÷ kūmut÷(Bombina bombina) – (LRK 5 kategorija (Rs). Šiuo metu tiriamoje teritorijoje yra nustatytatik viena skiauter÷tojo tritono radviet÷ –miškelis netoli IAE su griovių ir balų sistema. Taitipiška skiauter÷tojo tritono buvein÷. Kita Lietuvos uodeguotųjų varliagyvių rūšis -paprastasis tritonas (Triturus vulgaris), gausi Drūkšių ežero apylink÷se. Šie tritonai veisiasinedidel÷se balut÷se, grioviuose, o antrą vasaros pusę ir žiemą praleidžia sausumosbuvein÷se – dr÷gnuose miškeliuose, krūmynuose, slepiasi po nukritusiais lapais,nuvirtusiais medžiais, kelmais, urveliuose, o žiemos m÷nesiais gilesn÷se sl÷ptuv÷se. Tokiabiologija būdinga abiem tritonų rūšims, tik skiauter÷tasis tritonas paprastai neršia didesn÷seir gilesn÷se kūdrose. Raudonpilv÷ kūmut÷ randama įvairiose ežero apylinkių atvirų vietųgerai įšildomose balose, tvenkinukuose. Drūkšių apylink÷se yra geros sąlygos šiamvarliagyviui migruoti ir plisti iš vieno vandens telkinuko į kitą.Iš įprastų rūšių, gausiausi paežerių varliagyviai yra pievin÷ varl÷ (Rana temporaria)(ES BD V priedas), smailiasnuk÷ varl÷ (Rana arvalis) (ES BD IV priedas) ir pilkoji rupūž÷(Bufo bufo).PaukščiaiDetalūs ornitofaunos tyrimai Drūkšių ežere, su keletu pertraukų vykdomi nuo 1981metų. Tačiau surinkti duomenis leidžia susidaryti neblogą vaizdą apie ežero ir jo pakrančiųbei salų ornitofaunos rūšinę sud÷tį, pasiskirstymą bei gausos pokyčius. Ypatingai detaliinformacija yra surinkta apie saugomas bei nykstančias rūšis, o taip pat vandens paukščiųsankaupas migracijų bei žiemos metu. Tačiau būtent ši informacija ir yra svarbiausiagamtotvarkos plane numatomų gamtosauginių priemonių planavimui (4 br÷žinys).Ežere ir jo apylink÷se viso aptinkama daugiau kaip 140 paukščių rūšių, iš kuriųbeveik 30, įrašytų į LRK ir ES Paukščių direktyvos (PD) I-o priedo sąrašus, čia peri. Tačiaupačiame ežere su salomis ir pakrant÷s juosta, sutinkama kiek mažiau rūšių. Iki šiolteritorijoje ir jos pakrant÷se perint aptikta 21 paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąjąknygą, o taip pat 15 rūšių, įtrauktų į paukščių Direktyvos I-ą priedą. Jų sąrašas ir vietinių

27populiacijų gausa pateikti žemiau. Be jų, teritorijos pakraštyje, Grikiniškių pusiasalyje, nuopat tyrimų pradžios žinoma pilkųjų garnių (Ardea cinerea) kolonija, kurioje 1986 metaissuskaičiuota 150 lizdų, ir kur nuo 1987 m. įsikūr÷ didieji kormoranai (Phalacrocoraxcarbo) (tuo metu tai buvo trečia jų perimviet÷ Lietuvoje). Didžiųjų kormoranų skaičius1999 metais pasiek÷ 500 lizdų. Tačiau v÷lesniais metais jie prad÷ti naikinti per÷jimo metutiesiog kolonijoje. Tokie neteis÷ti ir barbariški veiksmai greitai dav÷ efektą. Tiesą,pirmiausiai beveik išnyko pilkieji garniai, nors jų skaičiaus reguliavimas ir buvodraudžiamas. V÷lesniais metais stipriai sunyko didžiųjų kormoranų kolonija Grikiniškiųpusiasalyje, tačiau didžioji kormoranų kolonijos dalis išsik÷l÷ į Šaškų pusiasalį, kur 2006metais buvo jau 300, o 2007 m. – iki 400 lizdų. Senojoje kolonijoje Grikiniškių pusiasalyjeatitinkamai suskaičiuota: 2006 m. – 56, o 2007 m. – apie 100 lizdų. Pilkųjų garnių skaičiusirgi prad÷jo po truputį atsistatyti ir 2007 m. metais pasiek÷ daugiau nei 100 lizdų ribą Šaškųpusiasalyje bei iki 50 Grikiniškių pusiasalyje. Kartu su kormoranais ir pilkaisiais garniais,čia įsikūr÷ ir didieji baltieji garniai (Egreta alba). Tai antra žinoma rūšies perimviet÷Lietuvoje, kurioje 2006 metais per÷jo ne mažiau 2 porų (senojoje kolonijoje Grikiniškiųpusiasalyje), ir ne mažiau 4 porų 2007 metais naujoje kolonijoje Šaškių pusiasalyje. 20 a.paskutiniais dešimtmečiais Alksnin÷s salos įlankoje per÷jo skaitlinga rudagalvių kirų (Larusridibundus) kolonija, kurioje 1989 metais įsikūr÷ iki 2000 porų. V÷liau, d÷l užaugimokrūmais, kolonija nunyko, nors dalis paukščių, matomai, persik÷l÷ į Baltarusijos respublikaipriklausančią Pilies salą. Tačiau čia perinčių porų gausa yra žymiai mažesn÷ ir 2006 metaisįvertinta iki 200 porų.Rudens sezono metu aprašomoje teritorijoje stebimos laukių (Fulica atra) (iki 500ind. vienu metu) ir gulbių nebylių (Cygnus olor) (iki 200 ind.) sankaupos, kurios išsilaikoiki lapkričio m÷n. Įvairių ančių sankaupos būna mažiau skaitlingos ir bendras jų skaičiusneviršija 500 paukščių. Atskirai reik÷tų pamin÷ti žiemos sezoną, kuomet neužšalusiojeDrūkšių ežero akvatorijoje susiformuoja antros pagal gausą šalies kontinentin÷je dalyje (poKauno HES žemutinio bjefo) vandens paukščių sankaupos. Čia paskutiniais metais žiemojodaugiau nei 400 laukių, po 200-300 didžiųjų dančiasnapių ir klykuolių (Bucephalaclangula), apie 50 gulbių nebylių. Atskirai reik÷tų pamin÷ti Lietuvos vidaus vandenyse retaižiemojančias gulbes giesmininkes ausuotuosius kragus (Podiceps cristatus), (Cygnuscygnus), mažuosius dančiasnapius (Mergus albellus) ir kt.Aprašomai teritorijai PAST statusas suteiktas, siekiant išsaugoti perinčių didžiųjųbaublių (Botaurus stellaris) skaitlingą populiaciją, kurią sudaro ne mažiau 10 teritoriniųpatinų (kodas LTZARB003). Ši rūšis toliau vadinama tiksline. Jos apsaugos būkl÷ irporeikiai aptarti šio skyrelio pabaigoje.Atskirai būtina pamin÷ti, kad teritorijoje prad÷ję per÷ti didieji baltieji garniai taip pat yraįtraukti į PD I-ą priedą. Kadangi Drūkšių ežero pakrant÷s yra antroji šalyje jų perimviet÷ irpagal perinčių porų gausą yra svarbiausia, tik÷tina, kad ši rūšis taip pat bus paskelbtatiksline Drūkšių ežero PAST. Tačiau, šiuo atveju reik÷tų nežymiai prapl÷sti teritorijos ribas,kad ir siūloma šiame plane (žiūr. 2.2 ir 3.1 šio plano skyrius). Kita potenciali tikslin÷ rūšis –švygžda, kurios dabartin÷ gausa, praktiškai, atitinka minimalius kiekybinius PAST kriterijusšios rūšies apsaugai. Tačiau, jei teritorijos ribos būtų prapl÷stos, prijungiant ir Drūkšosupelio sl÷nį, teritorija pilnai atitiktų švygždų apsaugos reikalavimus.Ežeras taip pat svarbus globaliai nykstančiai rūšiai – jūriniam ereliui (Haliaetus albicilla),kur jis pagrinde maitinasi, nors peri ir už aprašomos teritorijos ribų.Informacija apie saugomas paukščių rūšis.1. Juodakaklis naras Gavia arctica (LRK 1 kategorija (E); PD I). Žinomi du per÷jimoatvejai.

282. Rudakaklis kragas Podiceps grisegena (LRK 3 kategorija (R)). Ankstesniais metaisaptiktas perint Mialkos įlankoje.3. Didysis baltasis garnys Egreta alba (LRK 4 kategorija (I); PD I). Perint pirmą kartąaptiktas 2006 m., kuomet užregistruotos dvi poros lizduose. 2007 m. jau suskaičiuota nemažiau keturių porų, įsikūrusių kartu su kormoranais ir pilkaisiais garniais Šaškųpusiasalyje.4. Didysis baublys Botaurus stellaris (LRK 3 kategorija (R); PD I). Ežere lokaliaipaplitusi rūšis, sutinkama apie visą vandens telkinį. Didžiausias tankumas nustatytaslabiausiai nendr÷mis užaugančioje šiaurin÷je ežero dalyje. Paskutiniais metaisužregistruota ne mažiau 10 patinų teritorijų.5. Pilkoji antis Anas strepera (LRK 2 kategorija (V)). Pavien÷s poros stebimos kasmetežero šiaurin÷je dalyje bei prie Alksnin÷s salos.6. Šaukštasnap÷ antis Anas clypeata (LRK 3 kategorija (R)). Pavien÷s poros periAlksnin÷s saloje ir Drūkšel÷s užliejamose pievose.7. Didysis dančiasnapis Mergus merganser (LRK 5 (Rs)). Pavien÷s poros reguliariai periežere. Be to, neužšalusioje ežero akvatorijoje kasmet žiemoja virš 200 šios rūšiesindividų.8. Vidutinis dančiasnapis Mergus serrator (LRK 4 kategorija (I)). Peri pavien÷s poros,tačiau neaišku ar kasmet. Viena vada steb÷ta 1999 m. nors suaugę paukščiai aptiktivisais steb÷jimų metais.9. Jūrinis erelis Haliaetus albicilla (LRK 3 kategorija (R); PD I). Viena pora peri ŠVpakrant÷je. Pavieniai paukščiai (keturi 2001 m.) žiemoja.10. Nendrin÷ ling÷ Circus aeruginosus (PD I). Ne mažiau 7 porų peri Lietuvaipriklausančioje ežero dalyje.11. Pievin÷ ling÷ Circus pygargus (LRK 3 kategorija (R); PD I). Pavien÷s poros ne kasmetperi Drūkšel÷s sl÷nyje.12. Gerv÷ Grus grus (LRK 5 (Rs) kategorija; PD I). Viena pora peri šiaurin÷jeužpelk÷jusioje pakrant÷je.13. Švygžda Porzana porzana (LRK 3 kategorija (R); PD I). Ežero ir salų užpelk÷jusiosepakrant÷se peri ne mažiau 8 porų.14. Plovin÷ vištel÷ Porzana parva (LRK 3 kategorija (R); PD I). Pavien÷s poros įsikuriaežero šiaurin÷je dalyje.15. Griežl÷ Crex crex (LRK 5 (Rs) kategorija; PD I). Viena pora peri Alksnin÷je saloje, nemažiau 3 – Drūkšel÷s užliejamose pievose.16. Jūrin÷ šarka Haematopus ostralegus (LRK 3 kategorija (R); PD I). Viena pora perivakarin÷je ežero pakrant÷je arba Alksnin÷s saloje. Tuo tarpu Baltarusijos respublikaipriklausančioje Pilies saloje – iki 3 porų.17. Raudonkojis tulikas Tringa totanus (LRK 2 kategorija (V)). Viena pora ne kasmet periAlksnin÷s saloje ir Drūkšel÷s up÷s sl÷nyje. Tuo tarpu Baltarusijos respublikaipriklausančioje Pilies saloje – iki 8 porų.18. Didžioji kuolinga Numenius arquata (LRK 2 kategorija (V)). Viena pora ne kasmetperi Alksnin÷s saloje ir Drūkšel÷s up÷s sl÷nyje. Tuo tarpu kita – Baltarusijos respublikaipriklausančioje Pilies saloje.19. Paprastasis griciukas Limosa limosa (LRK 2 kategorija (V)). 1-2 poros ne kasmet periDrūkšel÷s up÷s sl÷nyje. Tuo tarpu Baltarusijos respublikai priklausančioje Pilies saloje –iki 3 porų.20. Mažasis kiras Larus minutus (LRK 3 kategorija (R); PD I). Ankstesniais metaispavien÷s poros per÷davo Alksnin÷s saloje. 2007 m. 4-5 poros aptiktos Baltarusijosrespublikai priklausančioje Pilies saloje.

2921. Upin÷ žuv÷dra Sterna hirundo (PD I). Ankstesniais metais po keliolika porų per÷davoAlksnin÷s saloje. 2007 m. 20 lizdų rasta Baltarusijos respublikai priklausančioje Piliessaloje.22. Juodoji žuv÷dra Chlidonias niger (PD I). Iki 20 porų kolonija ne kasmet įsikuriapietin÷je ežero dalyje.23. Tulžys Alcedo atthis (LRK 3 kategorija (R); PD I). Aptinkamas ištisus metus, norsper÷jimo faktas neįrodytas.24. M÷lyngurkl÷ Luscinia svecica (LRK 4 kategorija (I); PD I). Dviejų patinų teritorijosaptiktos šiaurin÷je ežero dalyje.Tikslin÷s paukščių rūšies apsaugos poreikiaiDidysis baublysRūšies apsaugos būkl÷ vertinama, remiantis didžiojo baublio apskaitų duomenimis 1987 –2006 metų laikotarpyje.1 lentel÷. Didžiojo baublio apsaugos būkl÷ įvertinimas.VertinamiparametraipalankiPaplitimo tendencijosPAST Veisimuisi užimanaujas teritorijasPopuliacijos gausos tendencijosPAST N÷ra duomenų,kad gausa maž÷jaDidžiojo baublio apsaugos būkl÷nepakankamaipalankinepalanki- - -- - -nežinoma(nepakankainformacijosbūkl÷sįvertinimui)Veisimosi buveinių būkl÷s tendencijosPAST Kol kas palankios - - -d÷l besiplečiančiųnendrynų,augančiųvandenyjeAteities perspektyvosPAST Kadangi daugelis - - -perimviečių yranepatraukliosrekreaciniųpožiūriu,perspektyvos n÷rablogosDidžiojo baublio apsaugos būkl÷ PAST vertinama kaip palanki, nes:- rūšis užima vis naujas perimvietes,- gausos maž÷jimo tendencijos nepasteb÷tos;,

30- veisimosi buveinių būkl÷ neprast÷ja,- o jų tendencijos ir ateities perspektyvos šiuo metu atrodo palankios.Tuo būdu, specialių rūšies apsaugos priemonių Drūkšių ežere taikyti nebūtina. Šiuo atvejusvarbu išsaugomi pagrindines rūšies veisimosi buveines ir jų struktūrą, o taip pat dabartinesmitybines sąlygas, ir vengti naujų neigiamų aplinkos faktorių įtakos, tokių kaip trikdymas,paukščių persekiojimas ir pan.Rekomendacijos apsaugaiRūšies apsaugai užtikrinti būtina išsaugoti esamą šlapžemių hidrologinį režimą beikontroliuoti, kad nendrynai augantys vandenyje, nebūtų per daug intensyviaieksploatuojami (šienaujami) ir jokiu būdu nedeginami, net ir jų pakraščiai nuo sausumos,nes tuomet nesunaikinamos pačios perimviet÷s, bet išbaidomi paukščiai. Tačiau perdaugsutank÷ję ir sąlytį su atviru vandeniu paradę ar stipriai nuo jo nutolę helofitų sąžalynai, taippat netinkami rūšiai. Tod÷l reguliarus dalies nendrynų iššienavimas duoda teigiamą efektą,ypač jei šienaujama nuo vandens pakraščio. Drūkšių ežere nemažoje dalyje pakrančių senusnendrynus išlaužo dažnai besikeičianti ledo danga. Be to, netoliese didžiojo baublioveisimosi buveinių – vandenyje augančių didesnio ploto nendrynų, nereik÷tų įrengtiprieplaukų, poilsiaviečių bei riboti urbanistinę pl÷trą tuose pakrant÷s ruožuose.ŽinduoliaiDrūkšių ežere ir jo pakrant÷se aptinkamos penkios pusiau-vandens žinduolių rūšys –ūdra (Lutra lutra) (LRK, 5 (Rs) kategorija), kanadin÷ audin÷ (Mustela vison), juodasisšeškas (M. putorius), bebras (Castor fiber) ir ondatra (Ondatra zibethica). Ūdra, kanadin÷audin÷ ir bebras yra įprastos, dažnai sutinkamos rūšys, šeškas ir ondatra aptinkami rečiau (3br÷žinys). Visi min÷ti žinduoliai aptinkami tiek pelk÷tose, tiek sm÷l÷tose pakrant÷se, ošeškai aptinkami ir prie žmonių gyvenviečių. Ūdra ir bebras yra įrašyti į ES Buveiniųdirektyvos II, IV priedus, o juodasis šeškas – į V priedą.Ūdros apsaugai būtina išsaugoti kiek galima daugiau natūralių ežero pakrančių,svarbiausia netransformuojant jų į rekreacines teritorijas. Kadangi šis vandens telkinys turiilgą pakrant÷s ruožą bei nemaža jo dalis neužšąla net šalčiausiais žiemos m÷nesiais, Drūkšiųežeras yra ypač svarbus šios rūšies apsaugai ir platesniame regione. Būtent d÷l šiųpriežasčių ir skaitlingos ūdros populiacijos, Drūkšių ežerui suteiktas teritorijos,atitinkančios Buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, statusas (kodasLTZAR0029).Ežero pakrant÷se dažnos ir kitos žinduolių rūšys. Graužikų tarpe gausiausi rudiejipel÷nai (Clethrionomys glareolus). Ši rūšis aptinkama įvairiose buvein÷se – tiek pelk÷tuosepakrančių juodalksnynuose, nendrynuose, tiek ir sausuose pušynuose, taip pat – atviramekraštovaizdyje. Pievose gausūs paprastieji pel÷nai (Microtus arvalis), dirvin÷s pel÷s(Apodemus agrarius). Neretos geltonkakl÷s pel÷s (Apodemus flavicollis), paprastiejikirstukai (Sorex araneus). Ankstesnių tyrimų metu aptikti pelkinis pel÷nas (Microtusoeconomus), vandeninis kirstukas (Neomys fodiens) bei kirstukas nykštukas (Sorexminutus). Paežer÷je ieškodami maisto dažnai lankosi usūriniai šunys (Nyctereutesprocyonoides), lap÷s (Vulpes vulpes), miškin÷s kiaun÷s (Martes martes), atsigerti ateinastirnos (Capreolus capreolus), briedžiai (Alces alces), šernai (Sus scrofa).Šikšnosparnių rūšin÷ sud÷tis Drūkšių ežero pakrant÷se n÷ra žinoma d÷l tyrimų stokos.Ji nebuvo tirta ir 2006 metais vykdyto projekto metu, kadangi jame nedalyvavo šiosžinduolių grup÷s ekspertai. Tačiau ateityje tokių tyrimų būtinyb÷ yra akivaizdi, kadangiDrūkšių ežero apylink÷se sutinkamos potencialios nykstančių šikšnosparnių rūšių buvein÷s.

311.6 Kultūros paveldo objektaiAnalizuojamoje teritorijoje n÷ra kultūros paveldo objektų. Tik BaltarusijosRespublikai priklausančioje ežero dalyje esančioje Pilies saloje yra išlikęs istorinis kultūrospaminklas – senov÷s pilies piliakalnis. Tačiau jis yra jau už aprašomos teritorijos ribų.1.7 Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimasDrūkšių ežero žem÷ yra valstybin÷s nuosavyb÷s, kurią patik÷jimo teise valdo Zarasųraj. (3498 ha) ir Ignalinos raj. (728 ha) savivaldyb÷s. Pagrindin÷ tikslin÷ jos naudojimopaskirtis yra „kita“, tiksliau vandens ūkio žem÷. Ežero dydis lemia, kad jis įtrauktas įneprivatizuotinų vandens telkinių sąrašą, tod÷l jo nuosavyb÷ ir ateityje išliks valstyb÷s.1.7.1 Dabartinis žem÷s naudojimas teritorijojeŠiuo metu ežeras ir jo ištekliai naudojami išimtinai valstyb÷s reikm÷ms: gamtosaugai(PAST ir BAST), kaip IAE aušintuvas (IAE veiks mažiausiai iki 2009 metų, o po toplanuojama statyti naują j÷gainę toje pačioje vietoje), valstyb÷s sienos apsaugai (sienosapsaugos juosta, nes ežerą kerta išorin÷ ES siena), vietos gyventojų poreikiui (gyvuliųgirdymas, maudykl÷s, kt.), galiausiai, visos šalies gyventojų poreikiui (poilsiui, kt.). Šiuometu ežero gamtiniams ištekliams naudoti, t.y. verslinei žvejybai vykdyti, teisę turi UAB„Laukoja“,. Tačiau tai nesikerta su jau min÷tom ežero, kaip valstyb÷s vandens telkinio,funkcijomis.Prapl÷tus ribas pagal plane pateikiamus siūlymus (2.2, 3.1 šio plano skyriai),privačios nuosavyb÷s žem÷s nežymia dalimi atsirastų tik Drūkšel÷s up÷s sl÷nyje, tačiaupraktiškai ir čia ūkin÷ veikla nevykdoma, jei neskaityti pavienių ganomų gyvulių.Tačiau privačiai nuosavybei priklausančios žem÷s paskirtis – žem÷s ūkio. Tod÷lvisiems šiems sklypams be kitų servitutų ir ribojimų, galioja Specialiųjų miško ir žem÷snaudojimo sąlygų XXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ numatytiapribojimai, kurie išd÷styti šio plano 1.2 skyriuje. Taigi pagrindin÷ leidžiama žem÷s ūkioveikla yra ganiava ir šienavimas. Tačiau dauguma atgavusių žemę ūkininkų d÷l vienos arkitos priežasties nevykdo žem÷s ūkio veiklos šioje teritorijoje.1.7.2 Žem÷s ūkio intensyvumasTeritorijoje n÷ra žem÷s ūkio paskirties žem÷s. Prapl÷tus ribas pagal planepateikiamus siūlymus, žem÷s ūkio paskirties žem÷s atsirastų tik Drūkšel÷s up÷s sl÷nyje, kurveikla praktiškai nevykdoma, jei neskaityti, kad keli smulkūs ūkininkai gano keletą gyvuliųar nušienauja nedidelius pakrant÷s pievų ruožus.1.7.3 Žem÷s naudojimas praeityjeŽem÷s naudojimas praeityje nežymiai skyr÷si nuo dabartinio. Tiksliau, ekonominiupožiūriu jis buvo panašus, nes ežere žvejodavo žvejai verslininkai, apylinkių gyventojai čiamaudydavosi, girdydavo gyvulius, lankytojai iš toliau atvykdavo ilgesniam poilsiui, ir pan.Nedidelis skirtumas buvo tas, kad Alksnin÷s saloje vietos gyventojai ganydavo kelisgyvulius: 2-3 avis ir vieną pirmametį prieauglį.

32V÷liau, aštuntajame 20 a. dešimtmetyje, pastačius IAE, ežeras prad÷tas naudoti kaipelektrin÷s aušintuvas, tačiau tai nebuvo susieta su kitų veiklų apribojimais, neskaitantvandens išmetimo kanalo, kur lankymasis buvo ribojamas žmonių saugumo sumetimais.1992 – 2002 m. Drūkšių ežeras buvo išnuomotas UAB „Laukoja“. Tuo metu įmon÷platino leidimus žvejams m÷g÷jams, užs÷m÷ žuvivaisa bei versline žvejyba. V÷liau nuomossutartis, remiantis šalies teisiniais aktais, nebebuvo pratęsta d÷l valstyb÷s sienoskaimynyst÷s. Tačiau nuo 2003 m. ta pati įmon÷ turi leidimą išteklių eksploatacijai, t.y.verslinei žūklei, be to ji ir toliau užsiima žuvivaisa.Lietuvai atgavus nepriklausomybę, t.y. po 1991 m., ežere buvo demarkuotavalstyb÷s siena, kurios dabartine riba įteisinta 1997 m., pasirašius Lietuvos – Baltarusijostarpvalstybinę sutartį. Dar v÷liau, 2004 m. Lietuvai įstojus į ES gretas, Drūkšių ežerui buvosuteiktas gamtosauginis statusas – ji nominuota kaip PAST ir BAST.1.7.4 Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb÷sAprašomoje teritorijoje miško išteklių n÷ra. Prapl÷tus ribas pagal plane pateikiamussiūlymus, miško ūkio paskirties žem÷s atsirastų Grikiniškių ir Šaškių pusiasaliuose. Tačiaumedynai čia priskiriami III-iai miškų grupei, kadangi patenka į ežero apsauginę zoną, irpriklauso apsauginiams vandens telkinių želdiniams. Intensyvi ūkin÷ veikla nevykdoma, jeineskaityti pagalbinių ir ugdomųjų kirtimų.1.7.5 Vyraujančios rekreacijos formos ir objektaiAnalizuojamoje teritorijoje rekreacinių objektų n÷ra, ji n÷ra intensyviai lankomaturistų, tod÷l nenaudojama planingai rekreacijai. Tokią situaciją nulemia ne tik teritorijosgamtin÷s sąlygos (dalis pakrant÷s užpelk÷ję ar užaugę helofitų juosta), bet ir geografin÷pad÷tis (atokiau nuo didžiųjų miestų), IAE artumas (nemažai žmonių vengia joskaimynyst÷s) bei pasienio režimas, ribojantis dalį pramogų ant vandens – buriavimą,naudojimąsi motorizuotomis plaukiojimo priemon÷mis, kitą vandens sportą). Pavien÷sgrup÷s žmonių, ieškančios nuošalesnių vietų, čia apsistoja ilgesniam poilsiui - stovyklauja,tačiau jų skaičius n÷ra didelis. Artimiausių apylinkių gyventojai čia atvyksta išmaudyti aršiaip pails÷ti vandens telkinio kaimynyst÷je.Dar vienas teritorijos bruožas – joje ar jos artimiausiose prieigose n÷ra kaimoturizmo sodybų. Iš dalies, tokia situacija n÷ra pateisinama vien mažu rekreaciniupatrauklumu, kadangi atskiros vietos tikrai atitinka visus tokio verslo reikalavimus, įskaitantir tvarkingas ežero pakrantes. Matomai, turizmo pl÷trą, ypač privačiam sektoriuje, čiastabdo ir iniciatyvos stoka. Tarptautinį turizmą ribojai tai, kad arti n÷ra pasienio praleidimopunktų, tod÷l jokie tarptautiniai turistiniai maršrutai taip pat neturi perspektyvų.1.7.6 Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷sTeritorijoje medžioja „Drūkšių“ medžiotojų būrelis, kurio plotai yra į vakarus nuokelio Kimbartišk÷s – Visaginas.Nuo 2003 m. UAB „Laukoja“ turi leidimą išteklių eksploatacijai, t.y. verslineižūklei. Nors verslin÷ žvejyba prad÷ta dar 1992 m., ji n÷ra neintensyvi. Apie įmon÷ssugavimus duomenų neturime. Kita įmon÷s veikla – žuvivaisa. Įmon÷ ją pl÷toja nuo 1992m. Pagrindin÷s veisiamos žuvų rūšys – lydeka, seliava, starkis, Čiudo sykas. Šiuo metu jiužsiima komercine veikla ir įžuvina kitus šalies ežerus, nes Drūkšių ežeras įžuvinimas pagalvalstybinę programą. Be to, Drūkšių ež. leidžiama m÷g÷jiška žūkl÷, įsigyjant leidimusįprasta tvarka.

331.7.7 Vandens telkinių naudojimo būdaiPagrindinis telkinio naudojimas, turintis didžiulę įtaką visai šalies ekonomikai, yraIgnalinos AE vandens aušintuvas. Šią funkciją ežeras prad÷jo 20 a. aštuntajamedešimtmetyje. Be tokio vandens telkinio naudojimo, neįmanomas technologinis atomin÷selektrin÷s darbo procesas. Be to, dideliems elektrin÷s darbo paj÷gumams užtikrinti, ypačveikiant keliems energetiniams blokams vienu metu, būtinas atitinkamo dydžio ir tūriovandens telkinys, kurių n÷ra daug mūsų šalyje. Tod÷l ežero svarba šalies ekonomikai yratikrai didžiul÷.Be šio pagrindinio ežero naudojimo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ežeroakvatorija prad÷jo tarnauti kaip valstybin÷s sienos apsaugin÷ zona, o dalis vandenų – kaipvalstyb÷s sienos apsaugin÷ juosta. Šiuo atveju vandens akvatorijos naudojimas yra unikalus– joje nevykdoma jokia kita ūkin÷ veikla.Ne mažesn÷ yra ežero gamtosaugin÷ reikšm÷, kadangi jis atitinka ES reikšm÷sbuveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) kriterijus, o taip pat yra paskelbtas Paukščiųapsaugai svarbia teritorija (PAST). Ši funkcija galioja nuo 2004 metų ir suteikiagamtosauginį prioritetą teritorijai prieš kitas ūkines veiklas.Galiausiai, kiti yra tradiciniai ežero naudojimo būdai: m÷g÷jiška ir verslin÷ žūkl÷,poilsis, ežero naudojimas buities darbams: maudyn÷s, gyvulių girdymas, skalbimas ir kt.1.7.8 Naudingųjų iškasenų gavybaAprašomoje teritorijoje bei artimiausiose jos prieigose nevykdoma.1.8 Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai1.8.1 Svarbiausios ekonomin÷s veiklos rūšys teritorijojeBe jokios abejon÷s, svarbiausia ekonomin÷ veikla yra elektros energijos gamyba,svarbi ne tik šalies mastu, bet ir visai energetinei sistemai platesniame regione. Tai šaliaežero pastatytos Ignalinos AE pagrindinis veiklos produktas (papildomai tiekiama šilumaVisagino komunaliniam ūkiui), kurios darbas tiesiogiai susijęs Drūkšių ežeru, kaip elektrosenergijos gamybos procesui būtino aušintuvo, o našumas priklauso nuo ežero fizinių sąlygų– vandens temperatūros, vandens tūrio jame ir pan. Kad apibūdinti gamybos mastus,galime trumpai pamin÷ti, jog 2006 metais, veikiant vienam energetiniam blokui, pagaminta1007 mln. kWh elektros energijos, iš kurios parduota – 932 mln. kWh. Tai metais šiojej÷gain÷je dirbo 3366 žmonių, tod÷l akivaizdi elektrin÷s socio-ekonomin÷ svarba vietosgyventojams. Kitas energetinis blokas nebeveikia nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuva priešEuropos Sąjungą įsipareigojo 2009 m. uždaryti ir paskutinį IAE bloką, o vietoje dabartin÷selektrin÷s statyti naują j÷gainę. Tačiau šiuo metu vyksta derybos su galimais investuotojais,tod÷l tikslesni terminai ir elektrin÷s technin÷s charakteristikos n÷ra žinomi.Daugiau teritorijoje nevykdoma ekonominiu požiūriu reikšminga veikla. Nuo 2003m. UAB „Laukoja“ turi leidimą išteklių eksploatacijai, t.y. verslinei žūklei. Nors verslin÷žvejyba prad÷ta dar 1992 m., ji n÷ra neintensyvi. Apie įmon÷s sugavimus duomenųneturime. Kita įmon÷s veikla – žuvivaisa. Įmon÷ ją pl÷toja nuo 1992 m. Šiuo metu jiužsiima komercine veikla ir įžuvina kitus šalies ežerus, bet akivaizdžiai ši veikla n÷raplataus masto ir turinti reikšminga poveikį vietos ekonomin÷m sąlygom.Reikšmingesn÷s yra aplinkinių kaimų gyventojų pajamos, susijusios su šia teritorija,gaunamos tik iš smulkaus žem÷s ūkio, kuris su ežeru neturi nieko bendro.

341.8.2 ŠvietimasSu teritorijos saugomomis vertyb÷mis susijusi šviet÷jiška veikla nevykdoma, jeineskaityti Baltijos jūros INTERREG III B kaimynyst÷s programos INTERREG III A“Pietų” prioriteto projekto “Biologin÷s įvairov÷s Drūkšių ežere išsaugojimas irpalaikomasis tvarkymas: pelkių abipus sienų tarptautin÷ svarba“ metu išleistos ir išplatintosbrošiūros apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikį.Tačiau Tilž÷s gyvenviet÷je įsikūrusioje mokslin÷je baz÷je jau daugiau neidešimtmetis veikia Laimut÷s Salickait÷s-Bunikien÷s „Drūkšių ekologinio ugdymomokykla“, kur šalies pedagogai supažindinami su ekologin÷mis problemomis ir galimais jųsprendimo būdais.1.8.3 Kita specifin÷ gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veiklaViena iš šiuo metu aprašomą teritoriją įtakojančių veiklų yra valstyb÷s sienos tarpLietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos apsauga. Lietuvai atgavusnepriklausomybę, ežero akvatorija prad÷jo tarnauti kaip valstybin÷s sienos apsaugin÷ zona,o dalis vandenų – kaip valstyb÷s sienos apsaugin÷ juosta. Be to, pačiame ežere yraviršvandeniniai valstyb÷s sienos žym÷jimo ženklai. Šiuo atveju vandens akvatorijosnaudojimas yra unikalus – čia gana stipriai limituojama žmogaus veikla: naudojamasisplaukiojimo priemon÷mis, buvimas arti demarkuotos valstyb÷s sienos, galiausiai nuolatin÷kontrol÷ apsunkina nelegalias gamtos išteklių gavybos priemones – žvejyba statomaistinklaičiais ar naudojant elektros srov÷s generavimo prietaisus, medžiokl÷. Visa tai sudaropalankias sąlygas saugomų objektų apsaugai užtikrinti.Saugomų objektų apsaugai planuoti ir ją gerinti, taikant optimaliausius sprendimus,gali pasitarnauti ir ilgalaikiai bioįvairov÷s moksliniai tyrimai, kurie čia su pertraukomisvykdomi nuo 1981 metų. Paskutiniais metais išsamios mokslo studijos nutrūko d÷lfinansavimo stokos, tačiau atskirų gyvūnų grupių – žuvų, paukščių, monitoringas dartęsiamas.Be to, n÷ra aiškios naujos j÷gain÷s įrengimo technin÷s sąlygos, tod÷l jos statybosdarbai gali tur÷ti neigiamą poveikį saugomoms vertyb÷ms, jei tai bus susiję su poveikiu jųbuvein÷ms.1.8.4 Su teritorija ar jos dalimi susiję projektai, planai ar programos, galintys tur÷tiįtakos gamtotvarkos plano objektamsŠiuo metu iš aprašomoje teritorijoje vykdomų planų ar programų įtakos saugomiemsobjektams gali tur÷ti tik „Ignalinos atomin÷s elektrin÷s regiono smulkaus ir vidutinio verslopl÷tros programos“ įgyvendinimas. Tiksliau, ne programos visoje apimtyje, o joje numatytųatskirų veiklų, jei jos bus suplanuotos Drūkšių ežero pakrant÷se. Tai susiję su viena išprioritetinių regiono smulkaus ir vidutinio verslo pl÷tros krypčių – turizmo vystymu. Tai,kad didžioji regiono įmonių dauguma yra smulkios įmon÷s, kurių apyvarta per metus siekiatik iki 300 tūkst. Lt, sąlygoja mažą verslo investicinį paj÷gumą. Jei prid÷ti min÷tojestudijoje nurodomą būdingą žinių stokos ir kvalifikacijos trūkumą, labiausiai tik÷tinasmulkaus verslo pl÷tra, kas realiai gali būti susiję su kaimo turizmo tinklo formavimu.Skirtingai nuo ankstesnio uždaro, žinybinio poilsio organizavimo būdo, kuris yra labiaucentralizuotas, tod÷l ir lengviau valdomas, įskaitant ir gamtosauginius reikalavimus,smulkios kaimo turizmo sodybos sąlygoja žmonių veržimąsi į nuošalias gamtines teritorijas,

35tačiau kartu čia atnešant ir ne visai natūralią gamtinę aplinką: vizualinę ir triukšmo beivandens taršą, o kartu ir ribojamas ar net draudžiamas veiklas (pvz. nelegalias medžiokles,žvejybą, ežero krantų tvarkymą ir pan.). Tod÷l ateityje būtina, kad turizmo pl÷tra būtųatitinkamai integruotą į Drūkšių ežero aplinką su čia galiojančiais prioritetais irapribojimais.Dar dvi didel÷s apimties programos/projektai žinomi tik teoriškai, tačiau jųįgyvendinimas artimiausiu metu yra akivaizdus. Tai, pirmiausia, dabartin÷s Ignalinos AEuždarymas, o kita – naujos branduolin÷s j÷gain÷s statyba. Abu šie projektai, d÷l savo mastų,be jokios abejon÷s tur÷s nemažą poveikį ežere bei jo pakrant÷se saugomoms gamtin÷msvertyb÷ms. Koks bus poveikis, kol kas n÷ra žinoma ir jo prognoz÷ nebuvo atliekama.Tačiau mes galime teoriškai įvertinti tik kai kuriuos galimus aspektus. Pirmiausiai,nutraukus dabartin÷s IAE darbą, pasikeis ežero terminis režimas – jis priart÷s natūraliam,t.y. užšals žiemos m÷nesiais, tod÷l čia sunyks dabartiniu metu susiformavusios vandenspaukščių žiemaviet÷s. Be to, pablog÷s vienos iš tikslinių šios Natura 2000 teritorijos rūšių –ūdros, gyvavimo sąlygos šaltais žiemos laikotarpiais. Tačiau, tik÷tina, kad sul÷t÷s ežeroeutrofikacijos tempai, tod÷l tai sudarys palankesnes sąlygas saugomiems vandens augalams.Susiformavusi tanki helofitų juosta netur÷tų nunykti net ir pasikeitus ežero terminiamrežimui. Kokie bus pokyčiai bedeguoniniuose giluminiuose ežero sluoksniuose, taipsvarbiuose reliktin÷ms žuvų ir v÷žiagyvių rūšims, n÷ra aišku. Tačiau prognoz÷s modeliusgal÷tų parengti atitinkamų sričių specialistai. Tuo tarpu statant naują atominę j÷gainę,akivaizdžiai didžiausią poveikį tur÷s statybos darbai, vykstantys ne tik pačiame objekte, betir susiję su komunikacijų tiesimu, statybin÷s įrangos ir medžiagos transportavimu ir pan.Tačiau šie mastai gali būti įvertinami tik rengiant techninį j÷gain÷s projektą/Kitų planų susijusių su infrastruktūros pl÷tra, žem÷s paskirties keitimu ar pan. n÷ra,tačiau ateityje gali kilti konfliktai su privačių žemių savininkais, d÷l jų siekių pakeisti žem÷snaudojimo paskirtį bei planus urbanizuoti savo valdas. Tačiau šiuo metu galiojantys teis÷saktai tokių galimybių nenumato.1.9 Žmogaus veikla gretimose teritorijoseGamtos apsaugaArtimiausiose apylink÷se yra trys saugomos teritorijos. Drūkšių ežeras vakariniu pakraščiuribojasi su Smalvos hidrografiniu draustiniu (538 ha). Jis įsteigtas išsaugoti salpinio sl÷niovidutiniškai vingiuotą Smalvos upelį, kuriam taip pat suteiktas PAST ir BAST statusas(atitinkamai, juodosios žuv÷dros ir ūdros apsaugai). Dar toliau į vakarus plyti Smalvokraštovaizdžio draustinis, kuriame ir yra Smalvos up÷s ištakos. Šis draustinis įkurtasišsaugoti kalvoms ir ežeruotoms Aukštaitijos aukštumoms būdingą kraštovaizdį su Smalvoir Smalvykščio ežerais. Šiai saugomai teritorijai taip pat suteiktas BAST statusas, kadišsaugoti net 8 ES svarbos gamtines buveines (Kodai: 3140, 3160, 7140, 7210, 7230, 9010,9080 ir 91D0) bei dvi ES svarbos augalų rūšis: dvilapį purvuolį ir žvilgančiąją riestūnę. Priepat ežero Tilž÷s įlankos driekiasi Tilž÷s geomorfologinis draustinis, įsteigtas išsaugotilimnoglacialinius priekrant÷s volus.Kultūros paveldasSenovin÷s medin÷s bažnyt÷l÷s išliko prie pat ežero įsikūrusioje Tilž÷s gyvenviet÷je ir įpietus apie 10 km nutolusiame Gaid÷s kaime. Čeberakų piliakalnis yra Gaid÷s apylink÷se, oVitkūnų piliakalnis – Smalvos kraštovaizdžio draustinyje.

36Ūkin÷ veiklaGretimose teritorijoje dominuoja mažo intensyvumo žem÷s ūkis. Dirvožemiainederlingi, tod÷l nedaug ir žem÷s ūkio paskirties žemių. Pastaruoju metu nemažai pievų irganyklų apleistos, dirbama žem÷ dirvonuoja. Verslo pl÷tojimo požiūriu regionas yra labainepalankioje pad÷tyje, kadangi jis geografiškai smarkiai nutolęs nuo didžiųjų Lietuvosmiestų ir Klaip÷dos uosto. Regionas n÷ra patrauklus potencialiems investuotojams ir savoinfrastruktūra. Ekonominę-socialinę pl÷trą stabdo ir tai, jog regionas pasižyminepalankiomis gamtin÷mis sąlygomis žem÷s ūkio pl÷trai.Iš pramon÷s šakų, jos pl÷tojamos tik Visagino mieste, tuo pačiu sudarantalternatyvias darbo vietas IAE dirbusiems žmon÷ms, kurie yra atleidžiami, mažinantelektros gamybos apimtis, pirmiausiai, 2005 m. sustabdžius vieno iš dviejų energetiniobloko eksploatavimą. Aplamai, didžioji dalis ūkin÷s pl÷tros regione siejama su IgnalinosAE darbu ir jos aptarnavimu, įskaitant visą infrastruktūrą (transportas, darbuotojųgyvenamosios sąlygos, švietimas , kultūra, rekreacija ir pan.).Gretose teritorijoje dominuoja mažo intensyvumo miškų ūkis. Smalvokraštovaizdžio draustinyje miško žem÷s plotas – 846 ha. Čia II miškų grup÷s (specialiospaskirties) miškai, ūkininkavimo tikslas – išsaugoti (atkurti) miško sistemas ar atskirus jųkomponentus.Tilž÷s geomorfologiniame draustinyje visą plotą dengia miškai, taip pat priskirti III(apsauginių) miškų grupei. Ūkininkavimo tikslas, min÷tuose draustiniuose, formuotiproduktyvius medynus, galinčius atlikti aplinkos apsaugos funkcijas.RekreacijaJi n÷ra pl÷tojama ir gretimose apylink÷se. Artimiausios kaimo turizmo sodybos yratik už daugiau nei dešimt kilometrų. Tiesa, Visagino mieste yra keli viešbučiai, bet jie skirtiį dalykines komandiruotes atvykusiems žmon÷ms, bei turistin÷ms grup÷ms.Aplink Visagino miestą yra įrengti pasivaikščiojimo takai, vietos aktyviam sportui,tačiau v÷lgi, jos skirtos vietos gyventojams. Rekreacin÷ infrastruktūra, iš artimiausiųteritorijų geriau išvystyta tik Gražut÷s RP.Medžiokl÷ ir žvejybaUž teritorijos ribų medžioja „Smalvų“ medžiotojų būrelis, kurio plotai yra į rytusnuo kelio Kimbartišk÷s – Visaginas. Aplinkiniai ežeriukai, tame tarpe esantys Smalvoshidrografiniame draustinyje, n÷ra išnuomoti, tod÷l juose leidžiama m÷g÷jiška žūkl÷,įsigyjant leidimus įprasta tvarka. Išskirtinis bruožas, kad aplinkiniuose ežeriukuosepalyginti intensyviai brakonieriaujama statomais tinklaičiais.ŠvietimasIš gretimų teritorijų n÷ vienoje n÷ra įrengta informacinių stendų lankytojams. Tačiautokie stendai yra numatyti Smalvos šlapžemių komplekso PAST gamtotvarkos plane.

371.10 Ekologiniai būkl÷s įvertinimo kriterijai1.10.1 Pažeidžiamumas ir stabilumasTeritorija apima didžiausia Lietuvoje ežerą, kuris užtikrina hidrologinį stabilumąžymiai platesniame regione, priklausančiame nuo ežero baseino hidrologin÷s būkl÷s. Tačiaunet ir atliekant nedidelius hidrografinio tinklo pakeitimus (upelių vagų tvarkymą ar jųtvenkimą), baseino ekosistema išlieka palyginti stabili. Šiuo atveju pažeidžiama tik josatskirų fragmentų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, kad Drūkšių ežerui suteiktas PAST irBAST statusas, aprašomos teritorijos hidrografinio tinklo stabilumui didesnių gr÷smiųnenusimato (bent jau šiuo metu). Tačiau paties ežero ekosistema yra stipriai įtakojamaIgnalinos AE, kuri naudoja šį vandens telkinį kaip gamybinio proceso aušintuvą. Šilumin÷staršos poveikis ežerui yra akivaizdus: žymiai paspart÷jusi eutrofikacija, giluminiuosevandenyse susiformavo bedeguonis sluoksnis, d÷l šiltesnio vandens įsikuria naujosbendrijos ir pan. Natūrali ežero ekosistema šiuo metu yra pažeista ir jos bei atskirųbiocenozių tolimesn÷ vystymosi eiga n÷ra žinoma. Pirmiausia ežeras iš mezotrofinio virstaeutrofiniu vandens telkiniu. Be to, išnyko ištisos gyvūnų ir augalų bendrijos, pvz. šaltųjųgiluminių vandens sluoksnių. Tuo pačiu susiformavo vandens telkinys su naujomis aplinkossąlygomis, kurių natūraliai nebuvo nei aplinkiniuose regionuose, nei visoje šalyje. Iš tiesu,pilnai neužšąlantis ežeras yra visiškai netipiška ekosistema ekosistema Lietuvos sąlygomis.Tačiau, iš kitos pus÷s, n÷ra aiškus dabartin÷s ekosistemos stabilumas, kadangi ji stipriaiįtakojama IAE darbo. Kadangi Lietuva įsipareigojo 2009 metais nutraukti IAE darbą, šisveiksnys bus eliminuotas ir n÷ra aišku, koks bus tolimesnis dabartin÷s ežero ekosistemosvystymasis. Iš kitos pus÷s, planuojama statyti naują AE, kuri taip pat naudotų Drūkšių ež.vandenį, t.y. v÷l pakeltų jo temperatūrą. Tačiau kol kas n÷ra parengta technin÷ naujosj÷gain÷s dokumentacija, tod÷l šio poveikio mastai n÷ra žinomi. Be to, iki šiol dar n÷rapriimtas galutinis sprendimas d÷l naujos elektrin÷s statybos, o juo labiau jos terminų. Taigi,tolimesn÷ Drūkšių ežero ekosistemos vystymosi eiga, jos stabilumas ir pažeidžiamumolaipsnis šiuo metu n÷ra žinomas ir sunkiai prognozuojamas.Iš kitos pus÷s, saugomų tikslinių rūšių – didžiojo baublio ir ūdros populiacijos yrapakankamai stabilios su palankia apsaugos būkle, tod÷l joms negresia didesni pažeidimai.Tuo tarpu, nutraukus IAE darbą, ūdros buvein÷s šaltais žiemos m÷nesiais taptųfragmentuotos, t.y. susijusios su upelių žiotimis ir šaltiniais, kas mažina teritorijos ekologinįtalpumą rūšiai.1.10.2 RetumasHidrografiniu požiūriu, teritorija yra unikali, nes tai didžiausias šalies ežeras, o taippat patenka į giliausių ežerų dešimtuką.Biologin÷s įvairov÷s požiūriu, ežeras su salomis ir jo pakrant÷s su pusiasaliais yraunikalūs ES svarbos gamtinių buveinių bei šalies ir ES saugomų rūšių gausos požiūriu. Šiuometu Drūkšių ežere aptikta: 8 augalų rūšys, įrašytos į LRK sąrašus, ir 1 ES svarbos rūšis,atitinkamai, 4 ir 3 vabzdžių rūšys; 2 ir 3 varliagyvių rūšys, 21 ir 15 paukščių rūšių, po vienąžinduolių rūšį ir viena ES svarbos žuvų rūšis. Be to, čia nustatytos 4 ES svarbos buvein÷s.Dar viena unikali ežero buvein÷ yra atviros salos, kurių dabar liko tik dvi (kitos 3užaugę sumed÷jusia augalija). Tokios tipo buvein÷, kuri ypač patraukli antiniams irtilvikiniams paukščiams bei kirams ir žuv÷droms, yra ypač reta Lietuvoje ir šiuo metu išlikotik keliuose ežeruose (Kretuone, Nieduje) bei, dalinai, vandens saugyklose (Antaliept÷s,Elektr÷nų marios).

38Galiausiai, būtina pamin÷ti, kad Drūkšių ežeras yra penkta svarbą didžiojo baublio beisvarbiausia didžiojo baltojo garnio perimviet÷ Lietuvoje, ir viena iš nedaugelio jūrinių šarkųbei mažųjų kirų perimviečių kontinentin÷je šalies dalyje.1.10.3 Natūralumas ir tipiškumasTeritorija pasižymi palyginti natūralia gamtine aplinka, kas ypač būdinga didžiajaidaliai ežero pakrančių. D÷ka mažo urbanizacijos lygio, ežero pakrančių gamta yra mažaipažeista, o ežero krantai daugumoje kranto linijos – nepažeisti. Teritorijoje vyrauja natūraliar pusiau natūrali augalija, tačiau natūralios bentosin÷s bendrijos yra pažeistos d÷l šilumin÷staršos ir svetimžemių rūšių, kurios ypač paplitę šiltojoje zonoje. Gilumin÷ šaltoji zonasunyko d÷l bedeguonio sluoksnio susiformavimo, kas stipriai pažeidžia ežero natūralumą.Tačiau aukštesniųjų gyvūnų bendrijos praktiškai neprarado natūralumo ir yra tipiškos tokiosbuvein÷ms, jei neskaityti visoje Lietuvoje stebimos kanadin÷s audin÷s ar ondatrosekspansijos, ar karpio skaitlingos populiacijos. Tačiau šios rūšys jau tapo mūsų faunos dalis.Taigi, didžiąja dauguma, Drūkšiai yra būdingas Rytų Aukštaičių aukštumos ežeras, tiksliautoks jis buvo iki Ignalinos AE pastatymo. Šiuo metu ežero ekosistema jau yra pažeista,tod÷l po palaipsniui praranda savo natūralumą, ypač d÷l šilumin÷s taršos ir paspart÷jusiosbiocenozių eigos. Šiuo metu ežeras iš mezotrofinio virsta eutrofiniu.Tačiau v÷lgi, ežero did÷janti eutrofikacija sudaro palankias veisimosi sąlygas tikslineiPAST rūšiai – didžiąjam baubliui, kurio būkl÷ šiuo metu yra palanki, o monitoringoduomenys rodo, kad ji ger÷ja, taip pat, kaip ir natūrali Drūkšių ežero baseino ūdrospopuliacija, kurios apsaugai ežerui suteiktas BAST statusas.1.10.4 Įvairov÷Teritorijoje yra visa Rytų Aukštaitijos mezotrofinio-eutrofinio tipo ežerams būdingabuveinių ir rūšių įvairov÷. Tai nulemia, pirmiausiai teritorijos ir jos artimiausių apylinkiųmozaikiškumas bei dydis. Viso ežere ir jo pakrant÷se nustatytos 9 tipų ES svarbos gamtin÷sbuvein÷s, iš kurių 1 miško buvein÷, 4 pievų, 2 ežerų ir 2 pelkių buveinių tipai.Teritorija pasižymi didele tiek perinčių, tiek migruojančių vandens bei pelkiųkomplekso paukščių įvairove. Viso čia steb÷ta 140 rūšių perintys ir migruojantys paukščiai.Didele įvairove pasižymi ir bestuburių fauna: ežero pakrant÷se aptikta virš 2000 vabzdžiųrūšių, kurių tarpe virš 800 drugių ir 500 vabalų rūšių.Be to, ežeras neužšąla net šalčiausiais žiemos m÷nesiais, tod÷l šis bruožas, kartu suatvirų salų buvimu ir įvairaus gylio vandens akvatorija, didina rūšių buveinių, o tuo pačių irjų pačių įvairovę teritorijoje.1.10.5 Dydis ir fragmentiškumasTeritorija yra vientisas Drūkšių ežero su salomis, užpelk÷jusiomis pakrant÷mis ir geraiišreikšta helofitų juosta kompleksas, užimantis beveik 5000 ha ir esantis didžiausias tokiotipo Lietuvoje. Prijungus pakrant÷se esančius gerai išreikštus pusiasalius bei ežero intakųsl÷nius, kurie yra svarbi ežero ekosistemos dalis, teritorijos plotas dar labiau išauga. Tiesa,Lietuvai priklauso tik apie 85% jos bendro ploto, tačiau biologin÷s įvairov÷s požiūriu,administracin÷ priklausomyb÷ neturi lemiamos reikšm÷s gyvosios gamtos įvairov÷s irgausos prasme. Būtent d÷l šios priežasties, Kretuonas yra svarbus ne tik nacionaliniu, bet irtarptautiniu mastu. Be to, ežero atvira Pilies sala šiuo metu yra didžiausia tokio tipo buvein÷(21 ha) regione. Atsižvelgiant į tai, kad atvirose salose, paprastai, aptinkamas didžiausiasįvairių vandens komplekso paukščių tankumas, nesunku paaiškinti šioje teritorijoje perinčių

39paukščių gausą bei rūšinę įvairovę. Be to, didel÷ neužšąlanti ežero akvatorija suformuojavieną didžiausių vandens paukščių žiemaviečių ne tik Rytų Aukštaitijoje, bet ir šalyje.Drūkšių ež. taip pat yra svarbus, kadangi suformuoja atskirą baseiną, užimantį 621km 2 plotą. Šis baseinas yra Dauguvos baseino sudedamoji dalis ir telkšo pačiamevakariniame baseino pakraštyje. Jam priklauso tokia svarbi biologin÷s įvairov÷s apsaugospožiūriu teritorija kaip Smalvo – Smalvykščio – Smalvos gamtinis kompleksas su jįsupančiomis pelk÷mis. Pastarajai teritorijai suteiktas valstybinių kraštovaizdžio irhidrografinio draustinių bei PAST ir BAST statusas.1.10.6 Teritorijos pad÷tisVisa teritorija ribojasi su kitom Natura 2000 teritorijom – Smalvos šlapžemiųkompleksu (LTZARB002), Smalvos ir Smalvykščio ežerais ir pelk÷m (LTZAR0025), tod÷lsudaro su jomis vieningą gamtinį kompleksą, svarbų tiek vandens ir pelkių kompleksopaukščių rūšims, tiek saugomiems augalams, vabzdžiams, varliagyviams, žinduoliams, tiekES svarbos gamtin÷ms, ypač pelkių, buvein÷ms. Be to, Drūkšių ežere įsikuria juodųjųžuv÷drų kolonija bei veisiasi skaitlinga ūdrų populiacija, kurių apsaugai yra įsteigtaSamlvos šlapžemių komplekso PAST ir BAST. Taigi, būdamos greta, šios teritorijos sudaroir saugomų paukščių rūšių bei ūdrų populiacijų savotiškus plitimo centrus. Be to, teritorijaturi išskirtinę reikšmę saugant atvirose pievose perinčias tilvikų rūšis, kurių čia įsikūrusiospopuliacijos taip pat gali būti savotiški rūšių plitimo centrai regione.1.11 Socialinis-ekonominis būkl÷s įvertinimasTeritorijoje vykdomos veiklos formos svarbaKaip jau buvo min÷ta, d÷l teritorijos išskirtinumo, ekonominiu požiūriu reikšmingos veikloskategorijai priskiriame tik Ignalinos AE darbą, kurios veikla daro žymią įtaką visai šaliesekonomikai. Ši veikla taip pat svarbi ir socialiniu aspektu, kadangi pačioje IAE dirba virš3000 žmonių. Tačiau šis skaičius yra keleriopai didesnis skaičiuojant Visagino miesto,pastatyto elektrin÷s aptarnavimui, infrastruktūroje ir aptarnavimo sektoriuje dirbančiusžmones. Tačiau, savo ruožtu, IAE darbas daro didžiulę įtaką Drūkšių ežero ekosistemai.Kitos veiklos n÷ra reikšmingos ekonominiu požiūriu ir svarbios saugomų gamtinių objektųbūklei. Tik socialine prasme sienos apsauga ar verslin÷ žvejyba yra svarbūs, kadangi čiadirba dalis vietos gyventojų.Ūkin÷s veiklos konfliktai su gamtosaugaReikšmingų šiuo metu vykdomos ūkin÷s veiklos konfliktų su gamtosauga nenustatyta,jei neimti dom÷n IAE darbo. Elektrin÷s veikla daro akivaizdų poveikį natūralioms ežeroekosistemoms, tačiau, iš kitos pus÷s, ji net sudaro palankias sąlygas tikslin÷ms saugomosrūšims, kai kuriems perintiems ir žiemojantiems paukščiams, verslinių žuvų ištekliams.Ateityje galimi konfliktai su privačių žemių savininkais ežero pakrant÷se d÷l jų siekiųpakeisti žem÷s naudojimo paskirtį bei įteisinti naujas namų valdas. Tačiau šiuo metugaliojantys teis÷s aktai tokių galimybių nenumato, kadangi tokia veikla ežero apsaugoszonoje yra draudžiama. Dar vienas konfliktas jau daug metų kyla d÷l ežero pakrant÷seperinčių kormoranų, kurių kolonijas įvairiais būdais (tame tarpe neleistinais) bando naikintiaplinkinių žuvininkyst÷s ūkių savininkai. Šių akcijų metu nukenčia ir kitos paukščių rūšys –pilkieji bei didieji baltieji garniai.

40Dabartin÷s ūkin÷s veiklos reguliavimo poreikisŪkin÷s veiklos reguliuoti šiuo metu poreikio n÷ra. Tiksliau, teoriškai, natūraliosekosistemos apsaugai reik÷tų nutraukti IAE veiklą, kas yra nerealu. Be to, ji netgi yrapalanki saugomų tikslinių rūšių apsaugai. Kadangi Drūkšių ežeras yra svarbus ir d÷l šaliesgamtosauginių įsipareigojimų prieš Europos Komisiją, bet kokia ekonomikos pl÷tra tur÷tųbūti vertinama tik kompleksiškai, atsižvelgiant į visus Lietuvos prioritetus beiįsipareigojimus.

412 Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai2.1 Gamtotvarkos plano tikslaiDrūkšių ežero – gamtotvarkos planas turi du pagrindinius tikslus:1. Palaikyti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), įtraukto į ES Paukščių direktyvos Ipriedą, palankią apsaugos būklę, išsaugant veisimosi buveines ir skaitlingą vietinę perinčiąpopuliaciją – 10 teritorinių patinų.2. Užtikrinti ūdros (Lutra lutra), įtrauktos į ES Buveinių direktyvos II-ą ir, IV-ą priedus,populiacijos palankią populiacijos būklę, išsaugant rūšiai svarbias buveines ir užtikrinantindividų apsaugą.Papildomas tikslas yra užtikrinti visų ES svarbos buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių, o taippat rūšių, įtrauktų į LRK sąrašus, populiacijų palankią apsaugos būklę, tuo pačiu gerinant jųapsaugą visame PAST tinkle ir šalyje.2.2 Gamtotvarkos plano uždaviniaiUždaviniai1. Įgyvendinti specialias ežero tvarkymopriemones, skirtas siauralapio dumblialaiškio(Alisma gramineum), pelkin÷s vandensarg÷s(Zannichella palustris) ir paprastojo kirtiklio(Cobitis taenia) buveinių būdingos struktūrospalaikymui bei jos pagerinimui2. Įgyvendinti priemones, siekiant atkurti atvirąaplinką dvejose stabiliose salose – potencialiasupinių žuv÷drų (Sterna hirundo), mažųjų kirų(Larus minutus) ir kitų saugomų paukščiųperimvietes, ir v÷liau palaikyti jų būdingąstruktūrą3. Prapl÷sti Drūkšių ežero PAST ir BAST ribas,prijungiant tris aplinkines teritorijas: Grikiniškiųir Šaškių pusiasalius bei Drūkšel÷s up÷s žemupįsu užliejamomis pievomis, kartu pakoreguojantPAST ir BAST ribas, išlaikant kranto linijostopologiją4. Prapl÷sti tikslinių PAST ir BAST rūšių sąrašą, įjį įtraukiant didyjį baltąjį garnį (Egreta alba),paprastąjį kirtiklį (Cobitis taenia) bei ESsvarbos gamtinę buveinę - 3140 Ežerai sumaurabraginių dumblių bendrijomis5. Parengti teritorijos individualų apsaugosreglamentą, kuriame išd÷stomi tikslinių rūšiųapsaugos Drūkšių ežere poreikiai6. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijoslankytojus apie jos gamtines vertybes irapsaugos priemones, įskaitant taikomusapribojimusĮgyvendinimo rodikliaiSutvarkytas ežero akvatorijos plotas(ha) ir metinių pakartojimų skaičiusAtkurtų atvirų salų plotas (ha),kasmetinių tvarkymo darbų: atžalųkirtimo ir šienavimo apimtys (ha)Vyriausyb÷s patvirtintas naujas ribųplanasAtitinkamuose vyriausyb÷snutarimuose išvardintų rūšių sąrašasParengtas ir patvirtintasindividualus apsaugos reglamentasPastatyti šeši informaciniai stendainurodytose vietose, parašytamažiausiai po 2 straipsnius į Zarasųir Ignalinos rajoninius laikraščius

427. Stiprinti teritorijos kontrolę, vykdant reguliariąinspekcinę veiklą paukščių per÷jimo ir saugomųaugalų vegetacijos metuApsilankymų registracijos ir aprašai2.3 SSGG (stiprybių, silpnybių, gr÷smių, galimybių) analiz÷2 lentel÷. SSGG analiz÷.Veiksniai vertinami balais nuo -3 (didžiausias neigiamas) iki +3 (didžiausias teigiamas):Stipryb÷s Silpnyb÷s Galimyb÷s Gr÷sm÷sTeritorijai suteiktasPAST ir BASTstatusas ir ji yravalstyb÷s nuosavyb÷+3 IAE daro reikšmingąneigiamą įtakąekosistemai:deguonies trūkumasgiluminiuose-3 Gražut÷s RPD tur÷spaj÷gumų GPįgyvendinti+3 Pl÷tojama rekreacijosir urbanistin÷ pl÷tra,neatsižvelgiant įgamtinių vertybiųapsaugos poreikiusTeritorija nepatraukliurbanistinei irrekreacinei pl÷trai d÷lpasienio režimo, IAE,gamtin÷s aplinkos irpad÷tiesGražut÷s RPD paj÷giorganizuoti tvarkymodarbus teritorijojeSukaupta daugmoksliniais tyrimaispagrįstos informacijosapie teritorijosgamtines vertybes irjų apsaugos poreikiusTeritorija yra didelioploto, tod÷l lokalūspokyčiai dažniausiainedaro reikšmingosįtakos saugomiemsobjektamsvandenyse ir kt.+3 Atviros salosnatūraliai užaugakrūmais, o seklūsatabradai helofitųjuosta+2 Retoms rūšimssvarbūs sm÷l÷tiatabradai yra ribotopaplitimo ir naudojamirekreacijai, tod÷latitinkamai tvarkomi+2 Alksnin÷s salą kertavalstybin÷ siena, tod÷ltvarkymo darbaikomplikuoti+2 Dalis saugomų rūšių irgamtinių buveiniųn÷ra tikslin÷s, jųradviet÷s nepatenka įPAST ir BAST ribasTeritorijai n÷raparengtas individualusreglamentas, tod÷lapsaugos priemon÷sn÷ra adaptuotosteritorijai-3 Pakankamai ESstruktūrinių fondų l÷šųskiriama Natura 2000teritorijų tvarkymui-2 Prapl÷sti dabartin÷sPAST ir BAST ribas,apimant svarbiausiassaugomų rūšių irgamtinių buveiniųradvietes-2 IAE bus uždaryta 2012m.-3+3 Paleidžiama nauja AE -2+1 Negaunami leidimaisumed÷jusiosaugalijos ir nendrynųkirtimui pasieniojuostoje+1 Suinteresuotosinstitucijos nepritariateritorijos ribų irsaugomų rūšių beigamtinių buveiniųsąrašo prapl÷timui-2 Suinteresuotosinstitucijos nutariateritorijai nerengtiindividualausapsaugos reglamento-1 Ežere pradedamaintensyvi verslin÷žvejyba statomaistinklaičiais-2-2-1-12.4 Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimasNagrin÷jamos teritorijos gamtosauginių veiklų įgyvendinimo priemon÷ms efektyviųalternatyvų n÷ra daug.Siauralapio dumblialaiškio (Alisma gramineum), pelkin÷s vandensarg÷s(Zannichella palustris) ir paprastojo kirtiklio (Cobitis taenia) buveinių būdingos struktūrospalaikymui būtina dabartin÷se augaviet÷se riboti helofitų plitimą ar net sumažinti jų plotus,

43tod÷l be nendrynų šienavimo, kito būdo tai atlikti n÷ra. Arboricidų taikymas, labai tik÷tina,taip pat pažeistų ir saugomų rūšių individus. Kartu, būtina riboti čia įrengtų maudykliųvalymą, kadangi tuo būdu fiziškai sunaikinami ir taip neskaitlingų populiacijų individai.Dviejų salų atviro kraštovaizdžio atkūrimui, be sumed÷jusios augalijos kirtimo irnendrynų juostos apie salas išpjovimo, alternatyvų taip pat n÷ra. Galima pasvarstyti tikatvirų salų palaikymo alternatyvas. Vienu atveju, tai gyvulių laikymas (nors ir negausiosbandos) jose vegetacijos laikotarpiu, kas buvo stebima sovietmečiu. Tačiau šiuo metu taimažai tik÷tina priemon÷, kadangi vieną salą kertą valstybin÷ siena, o kitoje rizikinga paliktigyvulius be priežiūros, kadangi ji randasi nuošalioje vietoje. Arboricidų naudojimas taip patduotų ribotą efektą, kadangi ši priemon÷ neapsaugotų nuo naujų krūmų suž÷limo. Be tostyrančios atžalos taip pat baido paukščius, tod÷l jas vis vien būtina nukirsti. Galiausiai,efektyviausia priemon÷ salų sausomos dalies tvarkymui yra pavasarinis žol÷s deginimas,kuris sunaikina ne tik sumed÷jusios augalijos atžalas, nes sudegina ir dalį paviršiniohumuso. Šiuo atveju salose, toks būdas nepavojingas priešgaisrin÷s apsaugos požiūriu.Tačiau vis vien būtina išpjauti vandenyje augančias nendres, tod÷l žmon÷s turi atvykti įsalas su atitinkama įranga. Tuo atveju, salų paviršiaus šienavimas nesudarytų dideliųpapildomų darbo sąnaudų.Vietos gyventojų informavimo metodai pasirinkti, atsižvelgiant į tikslines grupes:teritorijos lankytojus ir apylinkių vietos gyventojus. Tod÷l iš galimų alternatyvų mesmatome tik rajonin÷s TV panaudojimą. Tačiau ji yra tik Ignalinos raj., tod÷l gali nepasiektivisų apylink÷s gyventojų. Be to, ne visos laidos yra žiūrimos, kuomet spauda anksčiau arv÷liau, paprastai perskaitoma.

443 Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas3.1 Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo plano parengimas1 Uždavinys. Įgyvendinti specialias ežero tvarkymo priemones, skirtas siauralapiodumblialaiškio (Alisma gramineum), pelkin÷s vandensarg÷s (Zannichella palustris) irpaprastojo kirtiklio (Cobitis taenia) buveinių būdingos struktūros palaikymui bei jospagerinimui.Tvarkymo priemon÷s:1. Šalinti pakrančių seklumose – žinomose ir potencialiose saugomų augalų augaviet÷se beižuvų radviet÷se, susidariusius meldų ir nendrių sąžalynus žiemos metu, ežerui pasidengusleduPaskutinių metų tyrimai parod÷, kad min÷tų saugomų augalų būkl÷ yra bloga,pirmiausiai d÷l litoral÷je suveš÷jusių nendrynų, kurie ne tik užima svarbias buveines, bet iratitveria nuo bangų mūšos pakrant÷s atviras sm÷lio seklumas. Jose pradeda kauptis dumblasir pūvančios augalų liekanos, kurios pakeičia būtinas augaviečių, o kartu ir kirtikliųatsiganymo buveinių sąlygas.Tod÷l būtina nuo ledo paviršiaus iššienauti nendrynus, esančius Tilž÷s įlankoje(tvarkymo plotai Nr. 35, 36 ir 38), kad sumažinti į pasirinktus ežero pakrančių ruožuspatenkančių biogenų kiekį (5a br÷žinys). Šiuo atveju nendres nušienaujamos susiformavustvirtai ledo dangai, tačiau darbus galima vykdyti tik tais laikotarpiais, kuomet ant ledo n÷rastoro sniego sluoksnio. Ši priemon÷ kartojama du metus iš eil÷s. Nupjautos nendr÷s turi būtipašalinamos nuo ledo. Tuo būdu, stipriai sumažinamas biogenų kiekis bei ataugančiųsąžalynų tankumas, tod÷l v÷liau čia paprasčiau vykdyti kitus tvarkymo darbus (šiouždavinio 2-a veikla ir jie duoda geresnį efektą).2. Iššienauti atž÷lusius nendrynus ir meldynus pakrančių seklumose – žinomose irpotencialiose saugomų augalų augaviet÷se bei žuvų radviet÷seŠių darbų priežastis yra ta pati, kaip ir pirmos šio uždavinio tvarkymo priemon÷s.Tačiau skiriasi nendrių pjovimo metodas, leidžiantis šienauti vandenyje, tod÷l iš daliesskiriasi ir tvarkymo plotai (Nr. 35, 36, 37 ir 38), kadangi šiuo atveju galima nendres irmeldus pjauti neužšalus vandens telkiniui. Tai ypač svarbu niekada pilnai neužšąlančiojeežero akvatorijoje esantiems tvarkymo plotams (Nr. 37) bei kitiems potencialiems, jei tokieatsiras ateityje. Be to, šis šienavimo būdas, nors ir brangesnis, yra efektyvesnis, nes duodageresnį ir ilgalaikį efektą. Šiuo atveju nendr÷s šienaujamos jas nupjaunant po vandeniu,tod÷l į nupjautus stiebus patenka vanduo, kuris sukelia puvimą ir nulemia šaknų sistemosžuvimą. Darbai vykdomi du metus iš eil÷s, v÷liau juos kartojami kas antrus metus. Nendr÷spjaunamos liepos – rugpjūčio m÷n., samdant specialias tokiems darbams pagamintasnendrapjoves. Tačiau tai yra pakankamai masyvūs agregatai, tod÷l ši tvarkymo priemon÷apima ne tik patį šienavimo veiksmą, bet ir įrangos atgabenimą ir išgabenimą iš teritorijos,kam reikalinga speciali technika. Šios priemon÷s įgyvendinimas turi būti derinamas su 2-ouždavinio 2-a priemone, kadangi tuo atveju taip pat taikomas tas pats nendrių pjovimometodas, tačiau pastarosios priemon÷s darbai vykdomi kituose tvarkymo plotuose bei susijęsu kitomis įgyvendinamomis priemon÷mis.

452 Uždavinys. Įgyvendinti priemones, siekiant atkurti atvirą aplinką dvejosestabiliose salose – potencialias upinių žuv÷drų (Sterna hirundo), mažųjų kirų (Larusminutus) ir kitų saugomų paukščių perimvietes, ir v÷liau palaikyti jų būdingąstruktūrą.Tvarkymo priemon÷s:1. Medžių ir krūmų kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 30, 31Medžių ir krūmų iškirtimas vykdomas vienu etapu. Taigi, tai vienkartin÷ jų pašalinimoakcija upinių žuv÷drų ir mažųjų kirų potencialiose veisimosi buvein÷se – salose, kur šiosrūšys per÷jo ankstesniais metais (5a ir 5b br÷žiniai). Čia būtina pažym÷ti, kad plote Nr. 31,buvein÷s tvarkomos tik dalyje salos, kuri priklauso Lietuvos Respublikai. Tuo tarpu, norintpasiekti efektyvesnių rezultatų, reik÷tų analogiškus darbus atlikti ir Baltarusijos pus÷je.Tvarkymo darbų metu iškertama visa sumed÷jusi salų augalija, kartu iššienaujant ir čiasuveš÷jusias aušktąsias žoles bei nendres: augančias sausumoje, bei kurias galima sukrūmapjove pasiekti nuo kranto, t.y. augančias iki 1 m atstumu nuo kranto linijos (kuriosnepasiekiamos su plaukiojančia nendrapjove). Šią veiklą reik÷tų atlikti pirmaisiaisgamtotvarkos projekto praktinių darbų įgyvendinimo metais. Kirtimus rekomenduojamavykdyti rugpjūčio m÷n., t.y. jau pilnai pasibaigus per÷jimo sezonui, tačiau dar augalųvegetacijos metu.Atlikus visus numatytus darbus, nukirsta sumed÷jusios augalijos bei nendrių biomas÷turi būti pašalinta arba sudeginta pasirinktoje salos vietoje. Jei vandenyje pjaunamasnendres vandens srov÷s neša į atvirus ežero plotus, jų rinkti n÷ra būtina.2. Atžalų kirtimas ir nendrių šienavimas tvarkymo plotuose Nr. 30-31Sumed÷jusios augalijos atžalos išpjaunamos tvarkomose salose, o nendr÷s tik augančiossalose ir vandens akvatorijos 5 m pločio juostoje apie jas. Darbai atliekami du metus išeil÷s, tačiau tik po atžalų nupurškimo arboricidais (jokių būdų po to nedarant metųpertraukos!). V÷liau jie kartojami kas antrus metus, iškertant pagrinde naujai sudygusiuskrūmų daigus ir išaugusias nendres. Iš tikrųjų, ši veikla apima dvi priemones: augalijoskirtimas ir šienavimas sausose salose bei nendrynų iššienavimas vandenyje.Vandenyje augančias nendres reikia šienauti tokiomis pat sąlygomis kaip numatyta 1-ouždavinio 2-je veikloje, naudojant tą pačią atgabentą techniką, kadangi taip sumaž÷ja jostransportavimo kaštai. Abi šios priemon÷s gali būti vykdomos atskirai – skirtingaisterminais (liepos ir rugpjūčio m÷n.), tačiau turi būti įgyvendintos per tuos pačius metus.Veiklos kartojamos kartą metuose. Atžalų kirtimą ir nendrių šienavimą sausumojerekomenduojame vykdyti rugpjūčio pirmoje pus÷je, tuo tarpu vandenyje – liepos antrojepus÷je.Nukirstų atžalų ir nendrių biomas÷ turi būti pašalinama iš teritorijos arba sudeginamavietoje. Jei vandenyje pjaunamas nendres vandens srov÷s neša į atvirus ežero plotus, jųrinkti n÷ra būtina.3. Atžalų ir nendrių nupurškimas arboricidais tvarkymo plote Nr. 30-31Atžalos bei salose augantys nendrynai turi būti nupurškiami selektyviais arboricidais,skirtais naikinti pagrinde karklų krūmus (Salix sp.) ir nendres (Phragmites sp.), o taip patjuodalksnius (Alnus glutinosa) bei švendrus (Typha sp.). Šie darbai atliekami tik pasibaigus

46paukščių veisimosi sezonui, t.y. po liepos 15 d. Iš kitos pus÷s, purškiama turi būti neperdaug v÷lai, kol stipriai nesul÷t÷ja augalų vegetacija, t.y. ne v÷liau rugpjūčio m÷n.pradžios. Pageidaujama šią veiklą vykdyti liepos antrą ar paskutinę dekadą, kad iki augalųiškirtimo, praeitų ne mažiau 3 savaičių laiko tarpas ir būtų atitinkamai paveiktos augalųšaknų sistema. Arboricidai pradedami naudoti baigiantis sekančiam vegetacijos sezonui posumed÷jusios augalijos iškirtimo (t.y. kitais metais po 2-o uždavinio 1-os priemon÷sįgyvendinimo). Purškimas kartojamas du metus iš eil÷s, kad sunaikinti augalų šaknųsistemą. Tuo tarpu v÷liau, purkšti pakanka tik kas antrus metus, tuo būdu kovojant su išs÷klų ar gyvybingų šaknų likučių atželiančiais augalais. Purškiami tik sausumoje ir iki 1 matstumu nuo kranto linijos augantys augalai.Arboricidų paveiktos atžalos ir helofitai nupjaunami pra÷jus ne mažiau 3 savait÷ms (2-ouždavinio 2-a veikla), tačiau pageidautina po 30 dienų. Kadangi net ir sausos styrančiosatžalos mažina buvein÷s kokybę ir saugomos rūšys gali vengti šių plotų, net ir išdžiūvęaugalai būtinai pašalinami.3 Uždavinys. Prapl÷sti Drūkšių ežero PAST ir BAST ribas, prijungiant trisaplinkines teritorijas: Grikiniškių ir Šaškių pusiasalius bei Drūkšel÷s up÷s žemupį suužliejamomis pievomis, kartu pakoreguojant PAST ir BAST ribas, išlaikant krantolinijos topologiją.Tvarkymo priemon÷s:1. Patikslinti dabartinį PAST ir BAST ribų planą, teritorijos ribas sutapatinant sunatūraliomis ežero ribomis bei LR valstyb÷s sienaŠiuo metu išorin÷ms Drūkšių ežero PAST ir BAST riboms akivaizdžiai trūkstatikslumo, kadangi, teritorija teoriškai tur÷tų apimti visą ežero akvatoriją, tačiau iš tikrųjų josplotas gerokai mažesnis nei žinynuose pateikiamas ežero plotas, t.y. nei geografin÷svandens telkinio ribos. Tuo būdu natūroje, remiantis vien stebimais aplinkos objektais,neįmanoma nustatyti saugomos teritorijos ribos. Tod÷l ribas reik÷tų tikslinti, kad ateityjeišvengti teisinių ginčų d÷l situacijos natūroje ir teritorijos ribų duomenų baz÷je. Kartureik÷tų apsvarstyti galimybę panaudoti ežero padalinimo Zarasų ir Ignalinos savivaldyb÷msribas, kurios yra oficialiai įregistruotos.Be to, PAST steigimo dokumentuose nurodoma, kad į šią teritorija patenka Drūkšiųežero apsaugos zonos dalis, tuo tarpu tikrov÷je apsaugos zona prasideda už PAST ribų.Tod÷l reik÷tų atskirai apsvarstyti ar nevert÷tų iš tikrųjų į PAST įtraukti dalį ežero apsaugoszonos. Jei būti priimtas pozityvus sprendimas, siūlymus žiūr÷ti 3-io uždavinio 2-ąpriemonę.2. Parengti naują teritorijos ribų planą, praplečiant patikslintas PAST ir BAST ribas,prijungiant tvarkymo plotus Nr. 32, 33 ir 34Ši priemon÷ yra būtina, siekiant į dabartinę Natura 2000 teritoriją įtraukti su ežeroekosistema tampriai susijusių ES svarbos rūšių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbiuspakrant÷s plotus. Šaškių ir Grikiniškių pusiasaliuose yra viena iš dviejų šalyje PD I-o priedorūšies – didžiojo balto garnio perimviet÷. Šios rūšies apsaugai iki šiol n÷ra nominuotaPAST, tod÷l dabar yra galimyb÷ šį klausimą išspręsti be naujų saugomų teritorijų steigimo.Be to, abiejuose pusiasaliuose aptiktos tarpin÷s pelk÷s su liūnais (7410), o Grikiniškių – darir pelk÷ti lapuočių miškai (9080). Drūkšių upelio apsaugos zonoje driekiasi patenkinamos

47būkl÷s aliuvinių pievų plotai (6450). Taigi, šių plotų (5b br÷žinys) prijungimas žymiaiprapl÷stų ES svarbos saugomų vertybių sąrašą Drūkšių ež. PAST ir BAST, kartu gerinant irNatura 2000 tinklo funkcionalumą.Šaškių ir Grikininkių pusiasalių bei Drūkšos upelio apsaugos zonos pievų žem÷s yravalstybin÷s nuosavyb÷s ir n÷ra naudojamos ūkinei veiklai, tod÷l kliūčių saugomos teritorijosribų prapl÷timui netur÷tų kilti. Šios žem÷s priklauso Visagino savivaldybei.Ribų prapl÷timo planą tikslinga rengti tik patikslinus dabartinių PAST ir BAST ribas (3-io uždavinio 1-a priemon÷)3. Organizuoti naujo ribų plano pristatymą suinteresuotiems asmenims ir jo svarstymą,dalyvaujant atsakingoms gamtosaugin÷ms institucijomsSiūlomas teritorijos ribų patikslinimas ir išpl÷timas viešai svarstomas, laikantis teisiniaisaktais numatytų teritorinio planavimo procedūrų. Planavimo organizatorius būtų VSTT.Šiame procese privalomai dalyvauja Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldyb÷s,Utenos RAAD, Ignalinos miškų ur÷dija, Gražut÷s RPD, VSAT Ignalinos rinktin÷. Kadangivisi pakeitimai susiję tik su valstybine žeme, privačių žem÷s savininkų dalyvavimas n÷ranumatomas.4. Parengti Aplinkos ministro įsakymą d÷l naujo ribų plano patvirtinimoŠiuo atveju, apsvarstytas teritorijos ribų planas pateikiamas AM, kad ši parengtųministro įsakymą d÷l siūlomų pakeitimų įteisinimo.Jei teritorijos ribos būtų išpl÷stos pagal mūsų pateiktus siūlymus, reik÷tų peržiūr÷ti iršiame gamtotvarkos plane numatytų gamtotvarkos priemonių sąrašą, atsižvelgiant įbotanikos ekspertų pateiktus siūlymus (4 priedas). Šis veiksmas galimas atliekant planuotągamtotvarkos plano peržiūrą. Be to, ši priemon÷ yra glaudžiai susijusi su 4-o ir 5-ouždavinių tvarkymo priemon÷mis.4 Uždavinys. Prapl÷sti tikslinių PAST ir BAST rūšių sąrašą, į jį įtraukiant didyjįbaltąjį garnį (Egreta alba), paprastąjį kirtiklį (Cobitis taenia) bei ES svarbos gamtinębuveinę - 3140 Ežerai su maurabraginių dumblių bendrijomis.Tvarkymo priemon÷s:1. Prapl÷sti ir patvirtinti naują tikslinių rūšių ir gamtinių buveinių sąrašą, atsižvelgiant įnaujai surinktus duomenis apie ES svarbos gyvosios gamtos objektusProjekto metu tyr÷jų surinkti duomenis parod÷, kad dabartin÷mis ribomis Drūkšių ežerastaip pat svarbus didžiojo baltojo garnio ir paprastojo kirtiklio populiacijų apsaugai, o taippat čia nustatyta ežero su maurabraginių dumblių bendrijomis gamtin÷ buvein÷. Tod÷lsiūlome prapl÷sti tikslinių saugomų ES svarbos objektų sąrašą išvardintomis rūšimis irbuvein÷mis, atitinkamai pakoreguojant kitus susijusius teisinius dokumentus.Jei teritorijos ribos bus prapl÷stos, tikslinių ES svarbos gamtinių buveinių sąrašą reik÷tųpapildyti tarpin÷mis pelk÷mis su liūnais (7410), pelk÷tais lapuočių miškais (9080) iraliuvin÷mis pievomis (6450).

485 Uždavinys. Parengti teritorijos individualų apsaugos reglamentą, kuriameišd÷stomi tikslinių rūšių apsaugos Drūkšių ežere poreikiai.Tvarkymo priemon÷s:1. Parengti Drūkšių ežero individualų apsaugos reglamentą, apimantį visos ežeroekosistemos bei ES svarbos saugomų tikslinių rūšių ir gamtinių buveinių apsaugosporeikiusKadangi teritorija yra didelio ploto su labai skirtingu naudojimu ir apribojimais(valstybin÷ ES siena, IAE, dalinis vandenų naudojimas su kaimynine valstybe(hidroenergetika) ir pan.), be to joje saugoma keletas ES svarbos rūšių ir gamtinių buveinių,tokio dokumento būtinyb÷ yra akivaizdi ne tik d÷l efektyvesn÷s teritorijos kontrol÷s,planavimo ir priežiūros, bet ir d÷l aiškesnių apsaugos reglamentų konkrečiose teritorijosvietose. Tai ypač svarbu ne tik jos valdytojams ir naudotojams, bet ir paprastiemslankytojams bei apylinkių gyventojams.6 Uždavinys. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie josgamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus.Tvarkymo priemon÷s:1. Pagaminti ir pastatyti ne mažiau 7 naujų informacinių stendų teritorijos prieigoseInformaciniai stendai įrengiami, kad supažindinti aplinkinius gyventojus su teritorijojesaugomomis vertyb÷mis ir jų apsaugos poreikiais, išvengti neleistinų ar žalą saugomiemsobjektams galinčių padaryti netyčinių veiksmų. Kartu tai būtų ir aukl÷jamoji bei šviečiamojipriemon÷. Stendai pagaminami pagal pateiktus br÷žinius (8 br÷žinys), informacinęmedžiagą jiems parengiant laisvai pasirinkta forma. Tačiau joje turi būti nurodoma kasaktualu didžiųjų baublių ir ūdrų išsaugojimui, kokios šiuo metu pasitaiko pagrindin÷sproblemos, o taip pat informaciją apie kitas saugomas rūšis ir jų apsaugos ypatumus, ypačįtakojamus žmogaus veiklos (siauralapio dumblialaiškio, pelkin÷s vandensarg÷s, didžiojobaltojo garnio ir kt.). Min÷ti augalai nukenčia d÷l maudyklių valymo, o didieji baltiejigarniai – reguliuojant didžiųjų kormoranų skaičių, kadangi šios rūšys peri kaimynyst÷je.Taip pat turi būti aprašomi vykdomi tvarkomieji darbai.Informaciniai stendai yra stacionarūs. Jų pastatymo rekomenduojamos vietos pažym÷tos6-me br÷žinyje. Tikslesnę pastatymo vietą tur÷s išrinkti šios priemon÷s vykdytojai,atsižvelgiant į žem÷s nuosavybę bei savininkų ir/ar naudotojų pageidavimus. Stendai turibūti įrengiami tik pri÷mus sprendimą d÷l PAST ir BAST ribų koregavimo.2. Vykdyti informacinių stendų priežiūrą, jei reikia juos remontuojant ar pakeičiantinformacinę medžiagąKadangi bent dalis informacinių stendų per plano galiojimo laikotarpį bus apgadinti arpažeisti aplinkos sąlygų, visada atsiras poreikis juos atnaujinti ar remontuoti. Tam būtinosne tik papildomos l÷šos, bet gali tekti atnaujinti ir informacinę medžiagą, jei situacija PASTar BAST ženkliau pasikeistų. Taigi, ši veikla apima ne tik pačių įrenginių remontą, bet irinformacin÷s naujos medžiagos parengimą bei patalpinimą stenduose.

49Priemon÷s pakartojimas priklauso nuo žmonių nenumatytos veiklos, tod÷l negali būtitiksliai planuojamas. Remiantis kitų vietų patirtimi, priemon÷s numatytos kas antrus metus.3. Kasmet parengti ne mažiau vieno populiaraus straipsnio rajono spaudojeKasmet vietos/rajono laikraščiuose publikuoti ne mažiau vieno straipsnio, skirtoplačiajai visuomenei bei aplinkinių teritorijų gyventojams ir lankytojams apie teritorijossaugomus objektus, jų būklę, apsaugos problemas ir tvarkymo darbų rezultatus. Čiaypatingas d÷mesys turi būti skiriamas siauralapio dumblialaiškio ir pelkin÷s vandensarg÷s(ypatingai akcentuojant ežero augalijos valymo žalą), paprastojo kirtiklio, didžiojo baltojogarnio, didžiojo baublio, upin÷s žuv÷dros ir ūdros apsaugos priemon÷ms. Pageidautina, kadpublikacija kasmet būtų išspausdinama abiejų – Ignalinos ir Zarasų, rajonų laikraščiuose.7 Uždavinys. Stiprinti teritorijos kontrolę, vykdant reguliarią inspekcinę veikląpaukščių per÷jimo ir saugomų augalų vegetacijos metu.Tvarkymo priemon÷:1. Kontroliuoti, kad didžiųjų kormoranų gausos reguliavimo priemon÷s nepadarytų žalosperintiems didiesiems baltiesiems garniamsŠiuo atveju yra labai svarbu, kad kormoranų baidymo priemon÷s atitiktų jiems keliamustechninius reikalavimus: būtų lokalaus pobūdžio, vykdomos numatytu laiku ir nedarytų žaloskitoms saugomoms rūšims. Be to, jie turi būti savalaikiai (tik veisimosi sezono pradžioje),jokiu būdų netaikant neleistinų priemonių (pvz. šaudymo į perinčius paukščius ar jauniklius).Čia mes matome dvejopą kontrolę:a. Administracinę per leidimų išdavimo tvarką;b. Praktinę – tiesiogiai dalyvaujant kormoranų skaičiaus reguliavimo akcijose, reidų metustebint ar n÷ra pažeidimų.2. Kontroliuoti, kad nebūtų vykdomi ežero dugno tvarkymo darbai, retųjų augalųaugaviet÷seŠiuo atveju, svarbiausia, kad leidimai įvairiems darbams būtų išduoti atsižvelgiant įsaugomų objektų apsaugos poreikius. Tuo pačiu turi būti vykdoma ir reguliari inspekcin÷veikla, nes šiuo metu vandens augalija tvarkoma be jokių leidimų.Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas, atsakingos institucijos, numatomosišlaidos, darbų prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai nurodyti žemiau pateikiamoje 3lentel÷je.

503 lentel÷. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas, atsakingos institucijos, numatomos išlaidos, darbų prioritetai ir galimi finansavimošaltiniaiTvarkymo priemon÷sAtsakingainstitucija uždarbųįgyvendinimąI II III IV V VI VII VIII IX X Numatytos išlaidos,LtPrioritetasGalimifinansavimošaltiniai1 Uždavinys. Įgyvendinti specialias ežero tvarkymo priemones, skirtas siauralapio dumblialaiškio (Alisma gramineum), pelkin÷s vandensarg÷s (Zannichellapalustris) ir paprastojo kirtiklio (Cobitis taenia) buveinių būdingos struktūros palaikymui bei jos pagerinimuiŠalinti pakrančių seklumose – žinomose irpotencialiose saugomų augalų augaviet÷sebei žuvų radviet÷se, susidariusius meldų irnendrių sąžalynus žiemos metu, ežeruipasidengus ledu (1,43 ha)UtenosRAAD,Gražut÷s RPD900 900 1.800 I ES SF,kitos l÷šosIššienauti atž÷lusius nendrynus ir meldynuspakrančių seklumose – žinomose irpotencialiose saugomų augalų augaviet÷sebei žuvų radviet÷se (6,6 ha)Gražut÷s RPD 6000 6000 6000 6000 6000 30.000* I ES SF,kitos l÷šos2 Uždavinys. Įgyvendinti priemones, siekiant atkurti atvirą aplinką dvejose stabiliose salose – potencialias upinių žuv÷drų (Sterna hirundo), mažųjų kirų (Larusminutus) ir kitų saugomų paukščių perimvietes, ir v÷liau palaikyti jų būdingą struktūrąMedžių ir krūmų kirtimas tvarkymo plotuose Gražut÷s RPD 4500 4.500 I ES SF l÷šosNr. 30, 31 (4,53 ha)Atžalų kirtimas ir nendrių šienavimas Gražut÷s RPD 9000 9000 9000 9000 9000 45.000 I ES SF,tvarkymo plotuose Nr. 30 (4,53 ha)kitos l÷šosAtžalų ir nendrių nupurškimas arboricidaistvarkymo plote Nr. 30-31 (4,53 ha)Gražut÷s RPD 3200 3200 3200 3200 3200 16.000 I ES SF,kitos l÷šos3 Uždavinys. Prapl÷sti Drūkšių ežero PAST ir BAST ribas, prijungiant tris aplinkines teritorijas: Grikiniškių ir Šaškių pusiasalius bei Drūkšel÷s up÷s žemupįsu užliejamomis pievomis, kartu pakoreguojant PAST ir BAST ribas, išlaikant kranto linijos topologijąPatikslinti dabartinį PAST ir BAST ribų VSTT,2000 2.000 I ES SF,planą, teritorijos ribas sutapatinant su Gražut÷s RPDbiudžetin÷snatūraliomis ežero ribomis bei LR valstyb÷sl÷šossienaParengti naują teritorijos ribų planą,praplečiant patikslintas PAST ir BAST ribas,prijungiant tvarkymo plotus Nr. 32, 33 ir 34Organizuoti naujo ribų plano pristatymąsuinteresuotiems asmenims ir jo svarstymą,dalyvaujant atsakingoms gamtosaugin÷msVSTT,Gražut÷s RPDVSTT,Gražut÷s RPD4000 4.000 I ES SF,biudžetin÷sl÷šos3000 3.000 I ES SF,biudžetin÷sl÷šos

institucijomsParengti Aplinkos ministro įsakymą d÷l naujoribų plano patvirtinimo51AM X X** I Biudžetin÷sl÷šos4 Uždavinys. Prapl÷sti tikslinių PAST ir BAST rūšių sąrašą, į jį įtraukiant didyjį baltąjį garnį (Egreta alba), paprastąjį kirtiklį (Cobitis taenia) bei ES svarbosgamtinę buveinę - 3140 Ežerai su maurabraginių dumblių bendrijomisPrapl÷sti ir patvirtinti naują tikslinių rūšių irgamtinių buveinių sąrašą, atsižvelgiant įnaujai surinktus duomenis apie ES svarbosgyvosios gamtos objektusGražut÷s RPD X X** I Biudžetin÷sl÷šos5 Uždavinys. Parengti teritorijos individualų apsaugos reglamentą, kuriame išd÷stomi tikslinių rūšių apsaugos Drūkšių ežere poreikiaiParengti Drūkšių ežero individualų apsaugos VSTT,reglamentą, apimantį visos ežero ekosistemos Gražut÷s RPDbei ES svarbos saugomų tikslinių rūšių irgamtinių buveinių apsaugos poreikius3000 3000 II biudžetin÷sl÷šos6 Uždavinys. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie jos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimusPagaminti ir pastatyti ne mažiau 7 naujų Gražut÷s RPD 14000 14.000 II ES SF l÷šosinformacinių stendų teritorijos prieigoseVykdyti informacinių stendų priežiūrą, jei Gražut÷s RPD 1500 1500 1500 1500 6.000 II ES SF l÷šosreikia juos remontuojant ar pakeičiantinformacinę medžiagąKasmet parengti ne mažiau vieno populiarausstraipsnio rajono spaudojeGražut÷s RPD 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 3.000 I ES SF,biudžetin÷sl÷šos7 Uždavinys. Stiprinti teritorijos kontrolę, vykdant reguliarią inspekcinę veiklą paukščių per÷jimo ir saugomų augalų vegetacijos metuKontroliuoti, kad didžiųjų kormoranų gausos Utenosreguliavimo priemon÷s nepadarytų žalos RAAD,perintiems didiesiems baltiesiems garniams Gražut÷s RPDKontroliuoti, kad nebūtų vykdomi ežerodugno tvarkymo darbai, retųjų augalųaugaviet÷seX X X X X X X X X X X** I Biudžetin÷sl÷šosUtenos RAAD X X X X X X X X X X X** II Biudžetin÷sl÷šosVISO 300 21700 30900 185001800185001800 18500180018500132.300* įskaitant nendrapjov÷s pakrovimą (2 kartai) pervežimui ir atvežimą bei išvežimą** l÷šos numatytos įgyvendinančių institucijų biudžete

523.2 Tvarkymo priemonių lokalizavimasBendras teritorijos plotas yra 3612 ha, tuo tarpu praktin÷s tvarkymo priemon÷s numatytoskiek daugiau nei 11 ha plote: dvejose salose ir jas supančiose seklumose bei pasirinktuoseketuriuose pakrant÷s plotuose. Visų min÷tų plotų lokalizacija pateikiama 5a ir 5b br÷žiniuose.Plane nagrin÷jamos tik teritorijoje esančios tvarkymo priemon÷s, o taip pat teritorijos ribųprapl÷timo veiklos. Prie gamtinių vertybių aprašytos už teritorijos ribų esančios tvarkymopriemon÷s yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jei teritorijos ribos bus prapl÷stos, reik÷speržiūr÷ti gamtotvarkos planą, kartu praplečiant tvarkymo priemonių sąrašą, peržiūrinttvarkymo plotų ribas, o taip pat pakoreguojant gamtotvarkos priemon÷ms įgyvendinti skirtąbiudžetą.Teritorijoje išskirti 6 tvarkymo plotai, kuriuose numatoma įgyvendinti siauralapiodumblialaiškio, pelkin÷s vandensarg÷s, paprastojo kirtiklio ir upin÷s žuv÷dros bei mažojo kirobuveinių praktines gamtotvarkines priemones, iš kurių 30-31 plotuose kirsti sumed÷jusiąaugaliją, pjauti jos atžalas ir aukštus žolynus bei pakrant÷s nendrynus (viso 4,53 ha), o 35-38plotuose šienauti nendrynus (tiek nuo ledo, tiek vandenyje) (viso 6,6 ha). Atskirai pateikiamainformacinių stendų išd÷stymo schema. Pasirinktų vietų koordinat÷s pateikiamos 5-je lentel÷je.Papildomai buvo išskirti 6 tvarkymo plotai, kuriuose gamtotvarkin÷s priemon÷s būtinosprapl÷tus Drūkšių ežero PAST ir BAST ribas (6 lentel÷). Bendras jų plotas 56,91 ha. Detaliaujos aprašytos 4 priede (žr. Gamtotvarkos plano br÷žiniai ir priedai).4 lentel÷. Drūkšių ežero PAST ir BAST tvarkymo plotai ir jų užimamas plotas hektarais.Tvarkymo plotas Nr. Plotas, hektarais30 0,931 3,6332 99,9933 85,0234 96,535 0,3836 0,6737 5,1738 0,385 lentel÷. Drūkšių ež. apylink÷se numatytų informacinių stendų įrengimo vietų koordinat÷s.Ilguma Platuma1 662494 61723892 661617 61723893 661370 61710744 657090 61663805 662514 61666516 663766 61658377 664851 6163125

536 lentel÷. Tvarkytinos Drūkšių ež. apyežerio gamtin÷s buvein÷s (esančios už Natura 2000ribų).Ploto Nr. Buvein÷s tipasTvarkymo priemon÷sBuvein÷s Plotas,būkl÷ ha17 Pelk÷ti lapuočių miškaiPalaikyti esamą hidrologinį patenkinamarežimą15,6320 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnaiKirsti medžius, šalinti patenkinamamedžių atžalas, kirsti krūmus7,0722 Aliuvin÷s pievos Nendrių šalinimas patenkinama 1,6123 Aliuvin÷s pievosKirsti krūmus, nendrių patenkinamašalinimas23,3824Šienaujamos mezofitųpatenkinamaŠienautipievos0,1525 Aliuvin÷s pievos Kirsti krūmus patenkinama 9,07

544 Gamtotvarkos priemones įgyvendinančios institucijos ir jųfunkcijosRemiantis Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos direktor÷s 2006 m birželio 16 d.įsakymu Nr. 103V d÷l nacionalinių saugomų teritorijų ir “Natura 2000” tinklo teritorijųpriskyrimo, pagrindinis gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo krūvis tur÷tų tekti Gražut÷sregioninio parko direkcijai. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuristiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus (kartu ir kitose tvarkomose NATURA 2000teritorijose). Paskirtasis asmuo turi imtis organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojodarbo: kontaktuoti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis bei suinteresuotaisasmenimis (Utenos apskrities administracija, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visaginosavivaldybių administracijomis, Utenos RAAD, Ignalinos AE administracija, VSAT Ignalinosir VSAT Ignalinos AE apsaugos rinktin÷mis bei kt.), ieškoti l÷šų numatytiems darbams atlikti,ieškoti rangovų planuojamai veiklai įgyvendinti, vykdyti atliktų darbų kontrolę ir monitoringąbei supažindinti visuomenę su tvarkomos teritorijos vertyb÷mis ir jų apsaugos poreikiais.Už bendrą teritorijos kontrolę, o ypač inspekcinę veiklą, tiesiogiai atsakingas UtenosRAAD ar jam pavaldžios Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino aplinkos apsaugos agentūros(AAA).

555 L÷šų gamtotvarkos priemon÷ms įgyvendinti poreikisPreliminariai vertinant nustatyta, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas 2008-2017 m. mūsų vertinimu gali kainuoti 132.300 Lt (vienas šimtas trisdešimt du tūkstančiai trisšimtai litų). Į šią sumą neįtraukti plano įgyvendinime dalyvaujančių biudžetinių organizacijųdarbuotojų (AM, Gražut÷s RPD, Utenos RAAD) atlyginimai, jų naudojama įranga (laukodarbų, autotransporto priemon÷s) o taip pat su jų tiesiogin÷m pareigom susijusios kitosgamtotvarkos plano įgyvendinimui svarbios išlaidos: kuras, transporto priemonių priežiūra, kt.Žemiau esančioje 7-je lentel÷je pateikiamos tvarkymo darbų kainos, kurios buvonaudojamos 2 lentel÷je pateiktoms darbų sąmatoms apskaičiuoti. Šie įkainiai yra apytiksliai.Jie apskaičiuoti remiantis rekomendacin÷mis kainomis apklausus analogiškus darbusvykdžiusias organizacijas. L÷šų poreikis periodiškai turi būti perskaičiuojamas atsižvelgiant įesamą infliaciją.7 lentel÷. Pagrindinių priemonių ir veiklų kaštaiVeiklų grup÷Kaina, LTSalų sumed÷jusios ir aukštos žolin÷s augalijos išpjovimas (ha) 1.000Atžalų, aukštos žolin÷s augalijos ir pakrant÷s nendrynų 2.000išpjovimas salose (ha)Nendrynų pakrant÷je šienavimas nuo ledo (ha) 600Nendrynų pakrant÷je šienavimas vandenyje (ha) 600Nendrapjov÷s pakrovimas, įskaitant spec. Technikos samdymą 500(1 atvejis)Nendrapjov÷s atvežimo kaštų vidurkis (atvežimas ir išvežimas) 1500Augalijos nupurškimas arboricidais (naudojant nuosavus 700chemikalus ir įrangą) (ha)Stendo su visa informacine medžiaga pagaminimas ir 2.000pastatymas (1 vnt.)Gražut÷s regioninio parko direkcija, kaip pagrindinis gamtotvarkos plano įgyvendintojas,siekiant užtikrinti savalaikį l÷šų bei darbų apimčių planavimą, kiekvienų kalendorinių metųpabaigoje turi pateikti VSTT informaciją apie tvarkymo darbų poreikį vieneriems metams įpriekį, darbų lokalizacijos schemas ir preliminarias jų sąmatas.

566 Gamtotvarkos plano tikslinimas ir monitoringasGamtotvarkos planas kas 5 metus turi būti peržiūrimas, nustatant ar vykdomos priemon÷sduoda laukiamą rezultatą, siekiant įgyvendinti uždavinius. Tam būtina reguliari tikslinių rūšiųpopuliacijų gausos ir jų svarbiausių buveinių kokyb÷s steb÷sena. Jei steb÷senos duomenysparodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Be to,gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, jei maž÷ja saugomųrūšių populiacijos, pradeda blog÷ti joms svarbių buveinių būkl÷, arba surandama efektyvesniųbūdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. Už gamtotvarkos plano peržiūrą atsakingaGražut÷s RPD. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertinorūšių ar jų buveinių, o taip pat Drūkšių ežero ekosistemos būklę, kitų suinteresuotų asmenų arinstitucijų pastabas ir pasiūlymus. Gražut÷s RPD parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikiaVSTT.Gamtotvarkos plano monitoringas apima indikatorių grupes, galinčias parodyti planoveiksmingumą:• individualus stebimų rūšių monitoringas;• rūšių buveinių būkl÷s monitoringas;• vykdytos veiklos monitoringas.Drūkšių ežero PAST tikslin÷s rūšies – didžiojo baublio ir jo veisimosi buveinių monitoringasvykdomas įgyvendinant LR Vyriausyb÷s patvirtintą Valstybinę aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programą (Žin., 2005, Nr.19-608). Remiantis šia programa, didžiojo baublioapskaitos vykdomos ne rečiau nei kartą per tris metus, jas pakartojant 2-3 kartus tyrimųsezoną. Paskutin÷s apskaitos Drūkšių ežere vykdytos 2006 m. Lauko darbai atliekamiteritorijoje ir duomenis pateikiami griežtai pagal parengtą individualią monitoringo programą(3 priedas; 7 br÷žinys).Drūkšių ežero BAST tikslin÷s rūšies – ūdros ir jos buveinių monitoringas taip pat numatytasLR Vyriausyb÷s patvirtintoje Valstybin÷je aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programoje(Žin., 2005, Nr.19-608). Tačiau iki šiol lauko darbai nebuvo atliekami ir parsid÷s nuo 2008 m.Jie bus vykdomi laikantis priimtų rūšies gausos ir pasiskirstymo teritorijoje tyrimų metodikos.Išpl÷tus PAST ir/ar BAST tikslinių rūšių ir/ar ES svarbos gamtinių buveinių sąrašą, Drūkšiųežero monitoringo, o tuo pačiu ir jo gamtotvarkos plano monitoringo programa taip pat turibūti peržiūr÷ta.Vykdytos veiklos monitoringas turi įvertinti:• gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimą. Jei uždaviniai neįgyvendinami,nurodomos pagrįstos priežastys;• iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;• gamtotvarkos plano priemonių finansavimą;• pasiektus rezultatus;• suinteresuotų asmenų ind÷lį, derinimo rezultatus, susitarimus ir kt.Visi monitoringo rezultatai turi būti panaudojami gamtotvarkos plano peržiūros metu, o taippat jais būtina remtis, numatant plano peržiūros terminus.

577 Gamtotvarkos plano br÷žiniai ir priedai[br÷žiniai pateikiami atskiruose dokumentuose d÷l patogesnio šio plano naudojimo]1a. br÷žinys. Europin÷s svarbos gamtinių buveinių ribos1b. br÷žinys. Europin÷s svarbos gamtinių buveinių ribos1c. br÷žinys. Europin÷s svarbos gamtinių buveinių ribos2a. br÷žinys. Saugomų augalų rūšių radviet÷s2b. br÷žinys. Saugomų augalų rūšių radviet÷s2c. br÷žinys. Saugomų augalų rūšių radviet÷s3 br÷žinys. Pusiau-vandens žinduoliams ir žuvims svarbios buvein÷s4 br÷žinys. Perintiems ir migruojantiems paukščiams svarbios buvein÷s5a. br÷žinys. Tvarkymo plotų išd÷stymas5b. br÷žinys. Tvarkymo plotų išd÷stymas6 br÷žinys. Informacinių stendų išd÷stymas7 br÷žinys. Perinčių didžiųjų baublių monitoringo vietos Drūkšių ežero PAST8 br÷žinys. Informacinio stendo techninis br÷žinys

58NAUDOTA LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI1 priedas79/409/EEB 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva d÷l laukinių paukščių apsaugos. OfficialJournal of the European Communities, Nr. L 103, 25.4.1979, psl. 1-19.1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos beifloros apsaugos. Official Journal of the European Communities, Nr. L 206, 22.7.1992.Basalykas A. Lietuvos TSR fizin÷ geografija. Vilnius, 1965. T.2. 496 p.Baškyt÷ R. ir kt. Lietuvos saugomos teritorijos. Kaunas, Lutut÷, 2006. 328 p.Bukantis A. Lietuvos klimatas. Vilnius, 1994. 188 p.D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „D÷l Bendrųjųbuveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 2006 m.balandžio 19 d. Nr. 380 (Žin., 2006 04 22, Nr. 44-1606).Gailiušis B. ir kiti. Lietuvos up÷s. Hidrologija ir nuot÷kis. Kaunas, 2001. 792 p.Kilkus K. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius, 1998.Klimato žinynas. V÷jas. Vilnius, LHMT, 1996.Klimato žinynas. Sniego danga. 2 dalis, Vilnius, LHMT, 2004.Klimato žinynas. Sniego danga. 3 dalis, Vilnius, LHMT, 2005.Lasinskas M. Drūkšių ežero – Ignalinos AE aušintuvo tvenkinio hidrologiniai tyrimai.Energetika: Nr. 4, 1994.Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. Kaunas, 2004. 392 p.Lietuvos klimato žinynas. Krituliai. Vilnius, LHMV, 1991. 123 p.Lietuvos klimato žinynas. Oro temperatūra. Vilnius, LHMV, 1992. 140 p.Lietuvos TSR atlasas. Maskva, 1981. 216 p.LR Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimas Nr. 343 „D÷l specialiųjų žem÷s ir miškonaudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).LR Saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301, 1993.11.09 (Žin., 1993, Nr. 63-118; 2001, Nr. 108-3902).Lietuvos respublikos Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 130 d÷l Valstybin÷s aplinkos monitoringos2005-2010 metų programos 2005 m. vasario 10 d. Žinios, 2005, Nr.607-608, p.10-44.Rašomavičius V. Lietuvos augalija. Pievos. Vilnius–Kaunas, 1998.Raudonikis L. Europos sąjungos reikšm÷s paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Kaunas,2004. p. 470.Šilumin÷ energetika ir aplinka: Drūkšių ežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazin÷būkl÷ (rus.). Vilnius, Mokslas, 1986. 274 p.Tucker G. M., Evans M. I. 1997. Habitats for birds in Europe: a conservation strategy for thewider environment. Cambridge, U.K.: BirdLife International (BirdLife Conservation Series No.6).

592 priedasSUTRUMPINIMAIAAAAEBASTBDESGPIAELRKNatura 2000PASTPDRAADRPRPDSSGGŠVVSATVSTTVšĮAplinkos apsaugos agentūraAtomin÷ elektrin÷Vietov÷, atitinkanti Buveinių apsaugai svarbiosteritorijos kriterijus1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB d÷lnatūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugosBuveinių/DirektyvaEuropos SąjungaGamtotvarkos planasIgnalinos atomin÷ elektrin÷Lietuvos raudonoji knygaEuropinis saugomų teritorijų tinklas, apjungiantis PASTIr BAST teritorijasPaukščių apsaugai svarbi teritorija1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEBd÷l laukinių paukščių apsaugos/Paukščių DirektyvaRegiono aplinkos apsaugos departamentasRegioninis parkasRegioninio parko direkcijaStipryb÷s, silpnyb÷s, galimyb÷s, gr÷sm÷sŠiaur÷s vakaraiValstybin÷ sienos apsaugos tarnybaValstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie AplinkosministerijosViešoji įmon÷

60Drūkšių ežero PAST (LTZARB001) individuali teritorijos monitoringo programa3 priedasStebima rūšis: Didysis baublys (Botaurus stellaris)Stebimi parametrai:a. Steb÷jimų metu registruojama: tuoktuviniai patinų balsai (baubimas). Steb÷tojui reikianurodyti teritorinių patinų skaičių teritorijoje.b. Vietos savybių išsaugojimo laipsniui nustatyti vertinamas per÷jimo ir maitinimosibuveinių (apsemtų iki 10-70 cm nendrynų) ploto sumaž÷jimas d÷l išdeginimo ariššienavimoRūšies steb÷jimo vieta ir maršrutas, jos koordinat÷s:Tyrimai vykdomi apie 5 km į rytus nuo Visagino miesto nutolusiame ir Baltarusijos pasienyjenusidriekusiame didžiausiame šalyje - Drūkšių ežere (7 br÷žinys). Tiksliau, steb÷jimaiplanuojami tik Lietuvai priklausiančioje ežero akvatorijoje. Apskaitų taškai parinkti, atsižvelgiantį viršvandenin÷s augalijos paplitimą ir baublių teritorijų tradicinių išsid÷stymą ežere. Ten kur yrablogos patekimo į ežero pakrantę galimyb÷s, numatyti trys apskaitų maršrutai ežero akvatorijoje,kuriuos reikia praplaukti su tyliai plaukiančia (geriausiai irkline) valtimi. Vienas jų (01) driekiasinendr÷mis gausiai apaugusiu šiauriniu ežero pakraščio, antrasis (02) – palei užpelk÷jusį rytinįpakraštį, o trečiasis (03) apima Šaškių įlanką bei pietinį ežero galą. Kadangi visi taškai beimaršrutai pasiskirstę išilgai kranto (nereikalingi taškai centrin÷ms ežerų dalims) ir tarp jų n÷rajokių akustinių kliūčių, o teritorinių patinų tankis santykinai nedidelis, atstumai tarppasiklausymo postų Drūkšių ežere dažnai didesni nei 1 km (išimtis numatyta rūšies metodikoje).Steb÷jimo taškų koordinat÷s pateiktos žemiau esančioje lentel÷je, o visi trys maršrutai pažym÷tikartografin÷je medžiagoje.KODAS X YLTZARB004-05 662318 6167136LTZARB004-04 660225 6169119LTZARB004-03 660841 6170350LTZARB004-02 661648 6171253LTZARB004-01 662673 6172265Apskaitos ir jų pakartojimai bus vykdomi tuose pačiuose taškuose bei maršrutuose (žiūr÷tipridedamą žem÷lapį) iki oficialių pakeitimų teritorijos individualioje monitoringo programoje.Bendras steb÷jimo grafikas ir metodas:Apskaitų metais atliekama iki 3 pasiklausymų pakartojimų (balandžio pirmą, balandžio paskutinę- geguž÷s pirmą ir papildoma apskaita – geguž÷s antrą dekadomis). Patinų balsai registruojami irjų vieta kartografuojama stebint paukščius iš pasirinktų nuolatinių apskaitų taškų (taškinismetodas) bei plaukimo maršrutų (transektinis metodas). Didžiojo baublio gausa pateikiamakiekvienam steb÷jimo taškui bei praplaukimo maršrutui atskirai. Toliau žiūr÷ti didžiojo baubliomonitoringo metodiką.Adaptuotos duomenų pateikimo formos.Rūšies monitoringo duomenys surašomi į Perinčių paukščių rūšių monitoringo bendruosiuosereikalavimuose pateikiamą apskaitos duomenų formą, laikantis didžiojo baublio metodikojenurodytų duomenų registracijos procedūros reikalavimų.Joje vietos savybių išsaugojimo laipsnis nurodomas remiantis didžiojo baublio monitoringometodikose pateiktais vertinimo balais.

614 priedasEUROPINöS SVARBOS BUVEINIŲ TVARKYMO PRIEMONöS (TIK IŠPLöTUS NATURA 2000 RIBAS)Br÷žiniuose pažym÷tos tvarkymo plotų ribos bei išsid÷stymas.Uždavinys. Atstatyti atviro tipo – tarpinių pelkių ir liūnų, šarmingų žemapelkių,aliuvinių pievų, melvenynų, šienaujamų mezofitų pievų – buveinių būdingą struktūrą.Tvarkymo metodai:Beržų, juodalksnių, o reikalui esant, ir pelkei nebūdingų pušų ekologinių formų šalinimas.Tvarkymo plotas Nr. 20Plote iškertami beržai (Betula pubescens. B. pendula, Alnus glutinosa), o reikalui esant, irpelkei nebūdingų ekologinių formų pušys. Nukirstų medžių biomas÷ turi būti pašalinta. Darbaituri būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus.Medžių atžalų šalinimas. Tvarkymo plotas Nr. 20Atžalos šalinamos kas 2 metai. Nupjautų atžalų biomas÷ turi būti pašalinama iš teritorijos.Atžalos šalinamos esant įšalui.Krūmų šalinimas. Tvarkymo plotai Nr. 20; 23; 25Plote iškertami beržai (Betula pubescens. B. pendula, Alnus glutinosa), o reikalui esant, irpelkei nebūdingų ekologinių formų pušys. Nukirstų medžių biomas÷ turi būti pašalinta. Darbaituri būti atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus.Nendrių šalinimas. Tvarkymo plotai Nr. 22; 23; 24.Pelkin÷se buvein÷se nendr÷s pjaunamos rugpjūčio m÷nesį ir pašalinamos iš teritorijos. Jeigruntinio vandens lygis aukštas, nendr÷s pjaunamos rankiniu būdu ir sukraunamos į krūvas, oišvežamos atsiradus tam tinkamoms sąlygoms.Uždavinys. Palaikyti atviro tipo – stepinių pievų, šarmingų žemapelkių, melvenynų,aliuvinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų – buveinių būklę, jas reguliariai šienaujant.Tvarkymo metodai:Šienavimas. Tvarkymo plotai Nr. 24Atviruose pelkių ir pievų vietose su nežymiu nendrių ir krūmų užž÷limu plotai suskirstomi į0,2–0,5 ha sektorius, kurie kasmet šienaujami rotaciniu principu, kad kiekvienas sektorius būtųnušienaujamas kas 2–3 metai.Ypač šlapiuose pelkių plotuose, kuriuose krūmai ir medžiai želia neintensyviai, šienavimasnebūtinas. Nušienauta biomas÷ turi būti pašalinama. Darbai vykdomi po birželio 20 d.Naudojama technika neturi pakenkti dirvožemio paviršiaus.Ganymas. Tvarkymo plotai Nr. 26Šiuo metu buveinių būkl÷s palaikymui pakanka vietinių gyventojų ganomų galvijųskaičiaus. Rekomenduojame gyvulius ganyti nuo geguž÷s 20 d. Gyvulių tankis, du suaugę galvijaihektare arba 3–5 iki 1–1,5 metų priaugantys galvijai hektare. Maksimalus rekomenduojamaskiekis 1,7 SGV (sąlyginis gyvulio vienetas) viename hektare.Uždavinys. Išsaugoti ir palaikyti natūraliai besiformuojančius medynus pelk÷tųlapuočių miškų buvein÷se.Palaikyti esamą hidrologinį režimą. Tvarkymo plotas Nr. 17Šiuo metu jokių papildomų gamtotvarkinių priemonių teritorijos gamtin÷ms vertyb÷msišsaugoti nereikia.

62Tvarkytinos Drūkšių ežero apyežerio gamtin÷s buvein÷sTeritorijosBuvein÷s Plotas,Buvein÷s tipasTvarkymo priemon÷sNr.būkl÷ ha17 Pelk÷ti lapuočių miškaiPalaikyti esamą hidrologinį patenkinamarežimą15,6320 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnaiKirsti medžius, šalinti medžių patenkinamaatžalas, kirsti krūmus7,0722 Aliuvin÷s pievos Nendrių šalinimas patenkinama 1,6123 Aliuvin÷s pievosKirsti krūmus, nendrių patenkinamašalinimas23,3824 Šienaujamos mezofitų pievos Šienauti patenkinama 0,1525 Aliuvin÷s pievos Kirsti krūmus patenkinama 9,07Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimasGamtotvarkos priemon÷s siūlomos atvirų pelkių ir pievų buvein÷ms (6210 Stepin÷s pievos,7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai, 7230 Šarmingos žemapelk÷s, 6450 Aliuvin÷s pievos, 6410Melvenynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) bei Europos mastu saugomos žvilgančiosiosriestūn÷s (Hamatocaulis vernicosus) populiacijoms. Alternatyvos – tai žemiau nurodytųgamtotvarkos priemonių derinimas ir grupavimas, bei jų įgyvendinimo eiliškumo keitimasatsižvelgiant į projekto vykdytojų galimybes ir buveinių būklę šio projekto įgyvendinimolaikotarpiu.Gamtotvarkin÷s priemon÷s:• Atžalų ir nendrių šalinimas.Nendr÷mis užž÷lusiuose ir naujai atvertuose plotuose kartą per metus šalinti nupjautųmedžių ir krūmų atžalas bei nendres. Smulkiųjų (iki 30–50 cm aukščio) krūmų padengimas įbendrą krūmų padengimą neįskaičiuojamas. Arba šienauti kas 3 metus pagal atviruose pelk÷splotuose taikomą šienavimo metodiką.• Šienavimas ir ganymas.Sausesn÷se buvein÷se galima derinti šienavimą su ganymu. Jeigu visiškai nešienaujama,tada reik÷tu didinti ganomų galvijų skaičių. Jeigu šienaujama kaip numatyta tvarkymopriemon÷se, tada ganymas nebūtinas.