24(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. D1-174redakcija).VabzdžiaiDrūkšių ežero, jo pakrančių ir artimiausių apylinkių entomofauna ištirta neblogai, tačiau visdar trūksta išsamių tyrimų, apimančių visus vabzdžių būrius. Per paskutinius kelisdešimtmečius aptikta arti 2000 vabzdžių rūšių, priklausančių vabalų, drugių, dvisparnių irpl÷viasparnių būriams. Viso rasta virš 800 drugių, 500 vabalų rūšių. Trys vabzdžių rūšysyra įrašytos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus: vandens augalija užž÷lusiose ežeroįlankose veisiasi šarvuotoji (Leucorrhinia pectoralis) – (LRK 4 kategorija (I)), ir baltakakt÷(Leucorrhinia albifrons) – (LRK 3 kategorija (R)), sk÷t÷s, o apyežerio dr÷gnose pievoseaptiktas didysis auksinukas (Lycaena dispar) – (LRK 3 kategorija (R)).Be jų, tyrimų metu aptikta visa eil÷ į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių. Taimachaonas (Papilio machaon) – (LRK 4 kategorija (I)), bei didysis karališkasis laumžirgis(Anax imperator), kurių keletas individų steb÷ta įvairiose ežero apylink÷se. Ežeropakrant÷se augantys miškai teikia prieglobstį galbūt skaitlingiausiai didžiojo puošniažygio(Carabus coriaceus) – (LRK 3 kategorija (R)), populiacijai šalyje.Be to, Smalvel÷s up÷s pievose, šalia Drūkšių ež.. aptikta nauja Lietuvos faunaipl÷viasparnių rūšis – Rhyssella obliterat (Hymenoptera, Ichneumonidae). Ji paplitusiHolarktikoje, parazituoja ragauodegius (Hymenoptera).V÷žiagyviaiLedynin÷s kilm÷s Drūkšių ežeras, kaip ir visa eil÷ Lietuvos giliųjų ežerų, priešIgnalinos atomin÷s elektrin÷s pastatymą buvo apgyvendintas ledynmečio reliktiniųv÷žiagyvių. Čia gyveno planktoninis irklakojis v÷žiagyvis ilgauodegis kalanas(Limnocalanus macrurus) ir du nektobentosiniai aukštesnieji v÷žiagyviai – reliktin÷ mizid÷(Mysis relicta) (LRK, 2 (R) kategorija) ir keturspygl÷ šoniplauka (Pallasiola quadrispinosa)(LRK, 4 (I) kategorija). Šie reliktiniai v÷žiagyviai, d÷l ežero vandens šilt÷jimo, padid÷jusiosantropogenin÷s taršos ir to pas÷koje padid÷jusio šio vandens telkinio trofiškumui, išnyko.Tam ypač didelę įtaką tur÷jo d÷l eutrofikacijos vasaros metu giluminiuose šaltuosevandenyse susidaręs deguonies trūkumas. Tuo tarpu šių reliktinių gyvūnų egzistavimuibūtina, kad ežere būtų šaltų, su pakankamu deguonies kiekiu priedugnio vandenų. 2006metų tyrimų metu nustatyta, kad šiuo metu Drūkšių ežere įsitvirtino svetimkrašt÷ Ponto-Kaspijos kilm÷s ežerin÷ mizid÷ (Paramysis lacustris). 20 a. šeštajame dešimtmetyje šiosmizid÷s buvo introdukuotos į Kauno marias, o v÷liau perkeltos ir į daugelį Lietuvos ežerų. ĮDrūkšių ež., turimais duomenimis, ežerin÷s mizid÷s nebuvo leistos, tod÷l kaip jos čia patekokol kas lieka neaišku. Iš kitų Drūkšių ežero v÷žiagyvių reik÷tų pamin÷ti gana gausiaigyvenančius plačiažnyplius v÷žius (Astacus astacus), nors pasitaiko ir siauražnyplių v÷žių(Astacus leptodactylus). Invazinių, iš Šiaur÷s Amerikos kilusių rainuotųjų v÷žių(Orconectes limosus), kurie pastaruoju metu sparčiai plinta Lietuvoje, kol kas neaptikta.ŽuvysPagal hidrobiologinę klasifikaciją Drūkšiai yra stintinis – seliavinis ežeras. Joichtiofauna turtinga, tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais ji gana smarkiai keit÷si d÷lekologinių sąlygų kaitos ir naujų rūšių introdukcijos. Pra÷jusio šimtmečio antroje pus÷je,įvairių šaltinių duomenimis, aptiktos 23-26 žuvų rūšys. Nuo 1980 metų prad÷ti nuoseklūsDrūkšių ežero ichtiofaunos tyrimai.
25Prieš paleidžiant atominę elektrinę, dominavo šaltam÷g÷s žuvys – ežerin÷ stintel÷ irseliava, kurios sudar÷ apie 40 % bendros ežero ichtiofaunos biomas÷s. Didel÷ ichtiofaunosįvairov÷, tame tarpe ir stenoterminių rūšių buvimas rodo, kad ežero ekologin÷s sąlygosbuvo labai palankios šiai gyvūnų grupei. Pastaruoju metu sugaunama tik apie 18 žuvų rūšių.D÷l taršos ir didelio biogenų kiekio giliose ežero vietose atsirado nemažos zonos sudeguonies stygiumi, o eksploatuojant atominę elektrinę čia pasikeit÷ ir terminis režimas.Nors ežeras vis dar priskiriamas mezotrofinių vandens telkinių grupei, tačiau eutrofizacijospožymiai, ypač šiltoje zonoje, yra labai ryškus. Keičiantis ekologin÷ms sąlygoms,atitinkamai keit÷si ir žuvų įvairov÷ bei jų bendrijų struktūra. Šaltam÷gių žuvų gausa irbiomas÷ sumaž÷jimo labai ženkliai. Stintel÷s pastaruoju metu visai nebesugaunamos,seliavos populiacija ženkliai sumaž÷jo, taip pat išnyko jautresn÷s rūšys - šamai, sykai,paprastieji kūjagalviai, kartuol÷s. Atomin÷s elektrin÷s eksploatacijos laikotarpiueuriterminių žuvų biomas÷ vidutiniškai padid÷jo 2-3 kartus, o šaltam÷gių sumaž÷jo 6-7kartus.Naujausi tyrimai Drūkšių ežere buvo atlikti 2006 metų birželio ir rugs÷jo m÷nesiais.Tyrimų metu viso buvo aptikta 11 žuvų rūšių: karšis (Abramis brama L.), paprastoji aukšl÷(Alburnus alburnus L.), plakis (Blicca bjoerkna L.), seliava (Coregonus atbula L.), karpis(Cyprinus carpio L.), lydeka (Esox lucius L.), pūgžlys (Gymoncephalus cernua L.), ešerys(Perca fluviatilis L.), kuoja (Rutilus rutilus L.), raud÷ (Scardinius erythrophthalmus L.),lynas (Tinca tinca L.) ir paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia L.). Nykstančios ir saugomosrūšys detaliau aprašytos žemiau pateiktame tekste.Seliava (Coregonus atbula L.) – (BD, V-as priedas). Lietuvos ežeruose seliava kartusu stintele (Osmerus operlanus L.) yra laikoma ledynmečio reliktu ir kartu su lašiša, šlakiu,up÷takiu, ežeriniu syku ir v÷g÷le priskiriama arktiniam g÷lavandeniam faunistiniamkompleksui. Ankščiau Drūkšių ežere gyvenusi stintel÷ pastaraisiais metais nebeaptinkama.Lietuvoje seliava aptinkama daugiau nei 50 ežerų, daugiausiai mezotrofinio tipo, rečiaueutrofiniuose. Ežerams eutrofizuojantis, šios žuvys išnyksta, nes padaug÷ja biogeniniųmedžiagų priedugnyje, pablog÷ja deguonies apykaitos režimas, pažem÷ja vandens lygis. Širūšis jautri deguonies stygiui, aukštai vandens temperatūrai. Seliava, kaip šaltam÷g÷ žuvis,laikosi gilesniuose vandens sluoksniuose ar priedugnyje, tačiau vasaros metu pasitraukia išgiliausių ežero vietų d÷l deguonies stygiaus. Nustatyti taškinę seliavos radimvietęneįmanoma, nes esant palankioms sąlygoms seliavos pasklinda gana plačiai, tod÷lnurodomos seliavos sugavimo/laikymosi vietos (3 br÷žinys).Šiuo metu seliavos populiacija Drūkšių ežere palyginti negausi. Tyrimų metubuvo sugautos 53 seliavos, kurių bendra biomas÷ buvo 2856 g, parod÷, kad ežere vyrauja 3+metų amžiaus žuvys (sugautos buvo 3 amžinių grupių). Pagal gausumą seliava sudar÷ 2,1 opagal biomasę 1,7 % nuo bendro žuvų sugavimo žvejybos metu. Duomenys parod÷, kadvidutin÷ seliavos biomas÷ ir gausumas ežere buvo maži: biomas÷ svyravo nuo 0,11 iki 2,44kg/ha ribose, o gausumas nuo 2,5 iki 40 ind./ha.Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia L.) – (BD, II-as priedas). Lietuvoje paplitęs:visose didžiosiose up÷se ir daugelyje mažesnių upių, kurių vanduo n÷ra per šaltas (nerštometu pakyla virš 16-18 o C) ir ne per stipri srov÷ (0,1-0,2 m/s). Taip pat jis sutinkamasdideliuose, gyliuose, su plačiais atabradais ežeruose (Dusia, Šakarvai, Lūšiai, Plateliai,Drūkšiai, Baltieji Lakajai) bei kai kuriuose sekliuose ežeruose (Lūkštas, Žuvintas).Drūkšių ežere tyrimai atlikti birželio m÷nesį. Kirtikliai kartu su kitomis priekrančiųžuvimis buvo gaudyti mailiniu bradiniu aštuoniose skirtingose stotyse šiltojoje ir šaltojojezonose. Individai sugauti buvo tik trijose stotyse iš aštuonių. Šiose stotyse gruntas sm÷l÷tas,kartais su smulkaus žvyro arba dumblo priemaiša. Augalijos šiose stotyse buvo tik iki 5-10%, tuo tarpu, kitose – iki 30 %. Ežero populiacija negausi ir paplitusi lokaliai (3 br÷žinys).Šaltojoje zonoje suaugę kirtikliai pagauti Tilž÷s įlankoje dviejose stotyse (1 – N 55 o 39’