Druksiu ezero planas - Gamtotvarkos planai - Aplinkos ministerija

22sąžalynų. Pakraščiuose augančios nendr÷s (Phragmites australis) palaipsniui pereina įapyežerio liūną.Bakiškis ir Bagišk÷s ežerai yra labai seklūs ir pasiekę paskutinę savo gyvavimostadiją. Beveik visą jų dumblo ir vandens paviršių padengia ištisi alijošinio aštrio (Stratiotesaloides) sąžalynai. Juos supa linguojantis iš viksvų (Carex spp.) nendrių (Phragmitesaustralis), švendrų (Typha latifolia) ir pelkinių papartuolių (Thelypteris palustris) sudarytasliūnas, kuris ilgainiui užtrauks visą ežerų paviršių.Bevardis ežer÷lis šalia Karolinišk÷s ežero iš kitų min÷tų ežerų išsiskiria tuo, kad jamevyrauja ne aštriai, o lūgnių (Nuphar luteum) ir vandens lelijų (Nymphaea sp.), mažojošiurpio (Sparganium natans) sąžalynai. Pagal vandens rudumą ir augaliją jis turidistrofiniams ežerams būdingų bruožų.Beržinio ežere (ties Juodinių kaimų) dominuoja lūgn÷s (Nuphar luteum), kuriųplūduriuojantys lapai padengia didžiąją dalį ežero ploto. Ežerą supa apyežerio liūnas išnendrių (Phragmites australis), viksvų (Carex pseudocyperus), papartuolio (Thelypterispalustris), kuris pietin÷je dalyje pereina į Drūkšių ežero pakrant÷s nendrynus.Tvarkymo priemonių nesiūloma.Tirtoje teritorijoje aptinkamos Lietuvos ir ES mastu saugomos augalų rūšys. ES svarbosrūšys įvardintos remiantis ES Buveinių (92/43/EEB) Direktyvose pateiktais sąrašais. Tuotarpu šalies mastu saugomos rūšys, t.y. įtrauktos į LRK sąrašus, pasirinktos remiantisLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr.504 (LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. D1-174 redakcija).Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys (2a, 2b ir 2c br÷žiniai):Alisma gramineum Lej. – Siauralapis dumblialaiškisDrūkšių ežere žinomas dviejose vietose: Tilš÷s įlankos ŠV dalyje ir ties GrikiniškiųpusiasaliuTilž÷s įlankos šiaurin÷je dalyje, ties upelio, atitekančio iš kito ežero žiotimis, rūšis pirmąkartą rasta 1997 m, kartu su pelkine vandensarge (Zannichellia palustris ). Stambūs augalųkerai pavieniui augo 0,5-1,0 m gylyje, dauguma augalų žyd÷jo. Didesn÷ augalų dalis gul÷joišgriebta pakrant÷je. 2006 m tyrimų metu normaliai išaugusių augalų neaptikta, tačiaudugne pasteb÷ta keletas lapų skrotelių liekanų. Matyt, augalai buvo išaugę, tačiau kaipvisada buvo išgriebti valant maudyklę.Ties Grikiniškių pusiasaliu aptikta tik keletas neseniai išdygusių siauralapiodumblialaiškio individų apie 0,1 m gylyje. Nors detaliai visa pakrant÷ netyrin÷ta, tačiaupakrant÷s seklumos labai užaugusios meldais ir nendr÷mis, dugne susikaupusi didel÷ mas÷siūlinių žaliadumblių, tod÷l sąlygos ir daugiamečiams individams ir iš s÷klų išdygusiemsaugalams išgyventi labai nepalankios.Reik÷tų šalinti pakrančių seklumose susidariusius meldų ir nendrių sąžalynus žiemosmetu, ežerui pasidengus ledu.Zannichellia palustris L. – Pelkin÷ vandensarg÷Drūkšių ežere žinomas dviejose vietose: Tilž÷s įlankos ŠV dalyje ir ties Grikiniškiųpusiasaliu. Tilž÷s įlankos ŠV dalyje, ties upelio, atitekančio iš kito ežero žiotimis, rūšispirmą kartą rasta 1997 m.. Tuo metu ji gausiai augo priedugnyje, 0,50-0,7m gylyje, kartu susmulkiosiomis plūd÷mis (Potamogeton rutilus, P. friesii) ir siauralapiu dumblialaiškiu(Alisma gramineum). Šių (2006 metų) vasarą augalų visiškai nerasta. Ši vieta vietosgyventojų naudojama kaip maudykl÷ ir skalbimo vieta ir visa povandenin÷ augalijamaždaug iki 1 m gylio nuolatos pašalinama. Kitos, tinkamos pelkinei vandensargeiaugimviet÷s įlankos vakariniame pakraštyje, apaugusios tankia nendrių juosta.