Druksiu ezero planas - Gamtotvarkos planai - Aplinkos ministerija

30- veisimosi buveinių būkl÷ neprast÷ja,- o jų tendencijos ir ateities perspektyvos šiuo metu atrodo palankios.Tuo būdu, specialių rūšies apsaugos priemonių Drūkšių ežere taikyti nebūtina. Šiuo atvejusvarbu išsaugomi pagrindines rūšies veisimosi buveines ir jų struktūrą, o taip pat dabartinesmitybines sąlygas, ir vengti naujų neigiamų aplinkos faktorių įtakos, tokių kaip trikdymas,paukščių persekiojimas ir pan.Rekomendacijos apsaugaiRūšies apsaugai užtikrinti būtina išsaugoti esamą šlapžemių hidrologinį režimą beikontroliuoti, kad nendrynai augantys vandenyje, nebūtų per daug intensyviaieksploatuojami (šienaujami) ir jokiu būdu nedeginami, net ir jų pakraščiai nuo sausumos,nes tuomet nesunaikinamos pačios perimviet÷s, bet išbaidomi paukščiai. Tačiau perdaugsutank÷ję ir sąlytį su atviru vandeniu paradę ar stipriai nuo jo nutolę helofitų sąžalynai, taippat netinkami rūšiai. Tod÷l reguliarus dalies nendrynų iššienavimas duoda teigiamą efektą,ypač jei šienaujama nuo vandens pakraščio. Drūkšių ežere nemažoje dalyje pakrančių senusnendrynus išlaužo dažnai besikeičianti ledo danga. Be to, netoliese didžiojo baublioveisimosi buveinių – vandenyje augančių didesnio ploto nendrynų, nereik÷tų įrengtiprieplaukų, poilsiaviečių bei riboti urbanistinę pl÷trą tuose pakrant÷s ruožuose.ŽinduoliaiDrūkšių ežere ir jo pakrant÷se aptinkamos penkios pusiau-vandens žinduolių rūšys –ūdra (Lutra lutra) (LRK, 5 (Rs) kategorija), kanadin÷ audin÷ (Mustela vison), juodasisšeškas (M. putorius), bebras (Castor fiber) ir ondatra (Ondatra zibethica). Ūdra, kanadin÷audin÷ ir bebras yra įprastos, dažnai sutinkamos rūšys, šeškas ir ondatra aptinkami rečiau (3br÷žinys). Visi min÷ti žinduoliai aptinkami tiek pelk÷tose, tiek sm÷l÷tose pakrant÷se, ošeškai aptinkami ir prie žmonių gyvenviečių. Ūdra ir bebras yra įrašyti į ES Buveiniųdirektyvos II, IV priedus, o juodasis šeškas – į V priedą.Ūdros apsaugai būtina išsaugoti kiek galima daugiau natūralių ežero pakrančių,svarbiausia netransformuojant jų į rekreacines teritorijas. Kadangi šis vandens telkinys turiilgą pakrant÷s ruožą bei nemaža jo dalis neužšąla net šalčiausiais žiemos m÷nesiais, Drūkšiųežeras yra ypač svarbus šios rūšies apsaugai ir platesniame regione. Būtent d÷l šiųpriežasčių ir skaitlingos ūdros populiacijos, Drūkšių ežerui suteiktas teritorijos,atitinkančios Buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, statusas (kodasLTZAR0029).Ežero pakrant÷se dažnos ir kitos žinduolių rūšys. Graužikų tarpe gausiausi rudiejipel÷nai (Clethrionomys glareolus). Ši rūšis aptinkama įvairiose buvein÷se – tiek pelk÷tuosepakrančių juodalksnynuose, nendrynuose, tiek ir sausuose pušynuose, taip pat – atviramekraštovaizdyje. Pievose gausūs paprastieji pel÷nai (Microtus arvalis), dirvin÷s pel÷s(Apodemus agrarius). Neretos geltonkakl÷s pel÷s (Apodemus flavicollis), paprastiejikirstukai (Sorex araneus). Ankstesnių tyrimų metu aptikti pelkinis pel÷nas (Microtusoeconomus), vandeninis kirstukas (Neomys fodiens) bei kirstukas nykštukas (Sorexminutus). Paežer÷je ieškodami maisto dažnai lankosi usūriniai šunys (Nyctereutesprocyonoides), lap÷s (Vulpes vulpes), miškin÷s kiaun÷s (Martes martes), atsigerti ateinastirnos (Capreolus capreolus), briedžiai (Alces alces), šernai (Sus scrofa).Šikšnosparnių rūšin÷ sud÷tis Drūkšių ežero pakrant÷se n÷ra žinoma d÷l tyrimų stokos.Ji nebuvo tirta ir 2006 metais vykdyto projekto metu, kadangi jame nedalyvavo šiosžinduolių grup÷s ekspertai. Tačiau ateityje tokių tyrimų būtinyb÷ yra akivaizdi, kadangiDrūkšių ežero apylink÷se sutinkamos potencialios nykstančių šikšnosparnių rūšių buvein÷s.