Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

400 000–1 000 000 000 metų:VAIKYSTĖŠiandien nieko negalime pamatyti iš šio laikotarpio. Astronomams rūpi atskleisti,kaip vandenilio debesys suformavo pirmąsias galaktikas, o paskui ir mūsų dabartinęvisatą. Dvi teorijos aiškina tai skirtingai. Pirmoji jų turi daugiau šalininkų.1 000 000 000 metų iki dabar:jaunystėKai visatai buvo maždaug 1 000 000 000 metų,susidarė seniausios didžiosios galaktikos, kuriasmatome šiandien. Po aštuonių milijardų metųsusikūrė Saulė ir Žemė.TEORIJA NR. 1Mažosios galaktikosjonizavo vandenilio dujasGalimas dalykas, kad mažos nykštukinės galaktikos su pirmosiomis žvaigždėmisjonizavo neutralias vandenilio dujas, kuriomis buvo užpildyta visata. Visas vandenilispamažu jonizavosi – iš pradžių sudarydamas burbulus, kurie augo ir jungėsi.TEORIJA NR. 2Juodosios skylėsjonizavo vandenilio dujasGali būti, kad procesą pradėjo kelios juodosios skylės. Skaičiavimai rodo, kadjeigu juodosios skylės sugertų bent truputį vandenilio dujų, pradėtų skleistigalingus spindulius, o šie galėtų jonizuoti neutralų vandenilį visoje visatoje.gijos šaltinis buvo pirmosios žvaigždžiųkartos šviesa senesnėse nykštukinėse galaktikose.Kas tada nutiko, galima tikteoriškai spėti, tačiau naujos kartos radioteleskopaigali atskleisti visatosvaikystės paslaptį. Jei stebėjimas bussėkmingas, astronomai galės sukurtitrimatį visatos raidos žemėlapį, o šispadės suprasti, kaip jungiantis tūkstančiamsnykštukinių galaktikų pradėjo formuotispirmosios didžiosios galaktikos irsusidarė žvaigždės, nušvietusios dangų.Iliustruotasis mokslas 2007/2Iš tamsiųjų medžiagųgimė nykštukinės galaktikosPrieš ketverius metus ištyrę WPAM palydovuužfiksuotus duomenis, astronomaigavo pirmąsias žinias apie iki šiol neatskleistąvisatos gyvenimo etapą.27