Krepšinio namai Nr. 2, 2020 m.

Krepsinionamai

Lietuvos krepšinio federacijos leidinys krepšinio mėgėjams ir profesionalams.

ISSN 2669-1698


2 TURINYS

RULETĖ

LAŽYBOS

TURINYS

LOŠIMO AUTOMATAI

3

KORTŲ LOŠIMAI

LAŽYBOS

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI

RULETĖ

LAŽYBOS

LOŠIMO

AUTOMATAI

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI

LAŽYBOS

LOŠIMO AUTOMATAI

LAŽYBOS

LAŽYBOS

KORTŲ

LOŠIMAI

LAŽYBOS

RULETĖ

LOŠIMO

RULETĖ

AUTOMATAI

RULETĖ

LOŠIMO

AUTOMATAI

RULETĖ

LAŽYBOS

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI

TURINYS

KREPŠINIO NAMAI

Almanachas Lietuvos krepšinio federacija

Nr. 2 / 2020 m.

© Lietuvos krepšinio federacija

Redaktorius Rytis Sabas

El. p. rytis@s-marketing.eu

Spausdino UAB „Eurispauda“

Miško g. 23, LT-44313 Kaunas

El. p. info@eurispauda.lt

LIETUVOS KREPŠINIO FEDERACIJOS PREZIDENTO ATASKAITA ......................................................4

2000 M. SIDNĖJAUS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS..................................................................................................10

VYRŲ VASARA SU FUTBOLU IR NAUJOVĖMIS..............................................................................................14

RINKTINĖS SPECIALISTAI: PO PERTRAUKOS BŪTINA PARENGTI KŪNĄ ŽAIDIMUI............19

M. ŠERNIUS: SVARBIAUSIA BUVO ATKURTI RYŠIUS IR KREPŠINIO INSTINKTUS ............. 22

MOTERŲ KREPŠINIS LIETUVOJE – ISTORIJA IR DABARTIS............................................................... 27

MOTERŲ TURNYRAI – RYŠKĖJA TEIGIAMOS TENDENCIJOS............................................................ 35

„HOPTRANS 3X3” – POŽIŪRĮ PAKEITĘS TRIJULIŲ KREPŠINIO TURNYRAS........................... 37

JONAS MAČIULIS: ŽAIDIMAS BUVO PASAKA............................................................................................... 42

JAUNIMAS BE VARŽYBŲ NELIKO.......................................................................................................................... 45

PRADINIS KELIO Į MEISTRUS ETAPAS: 7-8 METŲ VAIKŲ PARENGIMAS................................. 50

KURIAMA TRENERIŲ LICENCIJAVIMO SISTEMA......................................................................................... 56

„KREPŠINIO NAMAI“ – AUKŠČIAUSIO LYGIO PROJEKTAS.................................................................. 59

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



4 ATASKAITA

ATASKAITA

5

AUTORIUS: Arvydas Sabonis

LKF prezidentas

Europos čempionate užėmė trečiąją

vietą. Džiaugiamės, kad vyrų 3x3 rinktinė

pasauliniame reitinge šiuo metu

patenka į geriausių dešimtuką.

LIETUVOS KREPŠINIO

FEDERACIJOS

PREZIDENTO

ATASKAITA

Apibendrinant, džiaugiamės, kad

pavyko išlaikyti aukščiausio lygio

pasirengimo varžyboms sąlygas, rinktinėms

suteikiant medicininį, techninį

ir taktinį aptarnavimą. Norėčiau

pabrėžti, kad LKF nemoka jokio

atlygio rinktinių žaidėjoms ir žaidėjams,

todėl norime pasidžiaugti jų atsidavimu

šaliai ir atsilyginti, suteikdami

jiems geriausias pasirengimo varžyboms

sąlygas.

Nuotraukos: FIBA, LKF

Pasaulio ritmą pristabdžius

pandemijai ir visiems gyvenimo

sektoriams susiduriant su

neeiliniais iššūkiais, norėčiau

atkreipti dėmesį, kad priėmėme

sprendimą sudaryti sąlygas

Lietuvos nacionalinėms moterų,

vyrų ir jaunimo rinktinėms

dalyvauti treniruočių stovyklose

ruošiantis naujam sezonui ir

grįžti į įprastą ritmą. Šiai dienai

pristatau ataskaitą už metus,

kai krepšinio renginiai dar vyko

įprastu tempu.

Olimpines žaidynes nukėlus į

2021 metus ir Lietuvos krepšinio federacijos

prezidento kadencijai esant tiesiogiai

susijus su olimpiniu ciklu, LKF

prezidento rinkimai taip pat atidėti

metams, todėl ataskaitą pateiksiu už

vienerius, 2019-uosius, metus.

Nacionalinės rinktinės ir

skatinimas

2019-ieji metai buvo ypatingi, su

begale iššūkių ir emocijų. Tais metais

buvo atverstas naujas istorijos lapas –

Lietuvos jaunučių šešiolikmečių ir jaunesnių

(U16) merginų rinktinė tapo

Europos vicečempione ir pirmą kartą

istorijoje iškovojo teisę dalyvauti

pasaulio jaunių U17 merginų krepšinio

čempionate. Tikime, kad jų triumfas

įkvėps sportuojančias ir pritrauks

naujų mergaičių žaisti krepšinį.

Tęsiant apie merginų rinktinių pasirodymus,

taip pat galime pasidžiaugti,

kad ir jaunių U18, ir jaunimo

U20 merginų krepšinio rinktinės liko

Europos elite ir išsaugojo pozicijas

A divizionuose.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė

pradėjo kovą dėl patekimo į Europos

krepšinio čempionatą. Likusios

atrankos rungtynės bus žaidžiamos

2020 m. lapkritį ir 2021 m. vasarį.

Moterų rinktinė pasauliniame reitinge

patenka į 30-uką.

Šalies vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo

FIBA pasaulio taurės turnyre

Kinijoje. Gaila, tačiau buvo rungtynių,

kai, nepalankiai susiklosčius

rungtynių baigtims, pasitaikė teisėjų

klaidų, kurios neleido tiesiai patekti

į olimpines žaidynes – užimta 9-oji

vieta. Tačiau galime pasidžiaugti,

kad Lietuvos krepšinio federacija

iškovojo teisę organizuoti olimpinės

atrankos turnyrą Lietuvoje, kuris dėl

COVID-9 pandemijos buvo perkeltas

į 2021 metus. FIBA reitinge vyrų rinktinė

užima 8-ą vietą.

Geriausiai tarp jaunimo vaikinų rinktinių

pasirodė jaunimo U19 vaikinų

krepšinio rinktinė, kuri pasaulio čempionate

pateko tarp keturių stipriausių

komandų. Vaikinų jaunimo U20,

jaunių U18 ir jaunučių U16 rinktinės

Europos čempionatuose atitinkamai

užėmė penktąją, septintąją ir devintąją

vietas.

Jaunimo rinktinės išlieka konkurencingos

tarp didžiųjų pasaulio valstybių.

Ir merginų, ir vaikinų rinkinėse jau

yra talentingų žaidėjų, tokių kaip Justė

Veronika Jocytė ir Rokas Jokubaitis,

kurie jau dabar papildo moterų bei

vyrų nacionalines krepšinio rinktines

oficialiose rungtynėse. FIBA

kongrese Lietuva pirmą kartą gavo

apdovanojimą jaunimo krepšinio reitinge,

kuriame su Kanada pasidalijo

2-3 vietomis pasaulyje (373 taškai),

o Europoje lietuviai išliko pirmoje

vietoje.

2019-aisiais džiugino trijulių (3x3)

krepšinio laimėjimai. Lietuvos 3x3

jaunių U18 vaikinų krepšinio rinktinė,

kurią sudarė Adomas Sidarevičius,

Gytis Nemeikša, Gabrieliaus Čelka

ir Aristidas Lukas Končius, pateko į

Lietuvos krepšinio istoriją, Europos

čempionate iškovodami aukso

medalius.

Vyrų 3x3 krepšinio rinktinė, kurią

sudarė Paulius Beliavičius, Aurelijus

Pukelis, Marijus Užupis ir Šarūnas

Vingelis, treniruojama Dainiaus

Novicko, pirmą kartą istorijoje

Tarptautiniai renginiai

2019-aisiais metais LKF sulaukė pripažinimo

tarptautinėje erdvėje – buvo

iškovotos teisės 2020-aisiais metais

organizuoti FIBA olimpinės atrankos

turnyrą, vaikinų U20 jaunimo krepšinio

čempionatą, gauta teisė surengti FIBA

Europos padalinio generalinę asamblėją

ir valdybos posėdį.

2019-aisiais metais Lietuvoje surengti

jau tradiciniais tapę tarptautiniai krepšinio

renginiai:

Klaipėdoje vyko Pasaulio taurės vyrų

atrankos rungtynės, kurios organizavimo

prasme atitiko pačius aukščiausius

standartus.

Kėdainiuose buvo organizuojamos ir

Europos moterų krepšinio čempionato

atrankos rungtynės, kurios sutraukė

pilną areną moterų krepšiniu besidominčių

žiūrovų.

Bendradarbiaujant su Serbijos krepšinio

federacija surengtos dvejos

draugiškos paramos rungtynės.

Rungtynės Belgrade buvo skirtos

UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondui)

paremti, o rungtynės Kaune buvo

„Krepšinio namų“ paramos rungtynės.

Visi, nusipirkę bilietus į rungtynes, prisidėjo

prie „Krepšinio namų“ statybų -

prie Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimo

ir puoselėjimo. Minėtų rungtynių

metu surinkta 250 tūkstančių eurų

paramos „Krepšinio namams“.

Druskininkuose vyko U18 Baltijos

taurės merginų krepšinio turnyras,

kuriame jaunių merginų rinktinė

užėmė antrąją vietą. Kaune surengtas

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



6 ATASKAITA

ATASKAITA

7

U18 Baltijos taurės vaikinų krepšinio

turnyras, kuriame lietuviai susitiko su

Estijos, Turkijos ir Latvijos rinktinėmis

ir taip pat užėmė antrąją vietą.

Ketvirtą kartą Lietuvoje buvo organizuojamas

tarptautinis Ramūno

Šiškausko U15 merginų ir vaikinų

krepšinio turnyras, skirtas talentingiausiems

U15 amžiaus vaikams.

Lietuvos merginų ir vaikinų U15 rinktinės

žaidė su varžovais iš Kroatijos,

Vokietijos, Turkijos, Čekijos ir Lenkijos.

Turnyre Lietuvos merginos liko antros,

o vaikinai tapo čempionais.

Už puikiai suorganizuotus renginius

noriu padėkoti motyvuotam LKF darbuotojų

kolektyvui.

Krepšinio projektai

2019 metais LKF tęsė talentų stipendijų

skyrimą. Atrinkti 26 talentingiausi

14–18 metų amžiaus Lietuvos krepšininkai

ir krepšininkės (13 merginų ir 13

vaikinų), pasirašytos trišalės sutartys

tarp sportininko, sporto mokyklos ir

LKF, išskirtiniais atvejais sudaromos

dvišalės sutartys tarp LKF ir sportininko.

2019 m. dalis talentų stipendijų

lėšų buvo skirta merginų jaunimo

krepšinio rinktinių dalyvavimui Šiaurės

Europos jaunimo krepšinio lygos čempionate,

kuriame rinktinės žaidžia

vyresniųjų amžiaus grupėse ir tikrai

nenusileidžia varžovėms.

LKF ir toliau pilnai finansuoja A ir B

divizionų Lietuvos moterų krepšinio

lygos varžybas ir Lietuvos moksleivių

krepšinio lygos veiklą – dvylikos

amžiaus grupių Lietuvos čempionatus

nuo U12 pirmojo iššūkio iki U19

Olimpinės taurės. Dalyviai yra aprūpinami

inventoriumi, apranga, padengiamos

teisėjavimo išlaidos.

Drauge su Sostinės krepšinio mokykla

jau šeštus metus iš eilės vykdėme

analogo visame pasaulyje neturintį

renginį – „Mantinga–Lietuvos

darželinukų čempionatą“, kuriame

rungėsi daugiau nei 5 tūkst. mažųjų

krepšininkų iš 10 Lietuvos miestų, o

pagrindiniame turnyro finale žaidė

12 komandų. Visi superfinalo dalyviai

buvo apdovanoti stilingais LKF

įsteigtais marškinėliais. Organizuojant

darželinukų čempionatą taip pat prisideda

Nacionalinė krepšinio akademija

(NKA), Nacionalinė krepšinio lyga

(NKL), kiti rėmėjai bei partneriai.

2019 metais prie jau vykdomų mergaičių

krepšinio projektų „Aukime

kartu“, kuris skirtas U14 mergaitėms,

ir „NIKE vikruolių taurės“ varžybų,

skirtų mergaitėms iki 10 metų, prisidėjo

naujas mergaičių U12 amžiaus

grupei skirtas projektas „Ateik, išmok,

pranok!“. Projekto tikslas – užtikrinti

nuoseklų ir kryptingą jaunųjų krepšininkių

ugdymą, užpildant U12 kategorijos

spragą, sudominti krepšiniu ir

motyvuoti mergaites bei jų trenerius.

Jau penktus metus iš eilės bendradarbiaujame

su NBA ir tęsiame projektą

„Junior NBA Lietuva“, kuriame dalyvauja

30 komandų iš visos Lietuvos.

2019-aisiais pradėtas šeštasis projekto

„Talentų karta“ sezonas. Šio

projekto metu vyksta penkios trijų

dienų stovyklos, per kurias vyksta po

5 treniruotes ir vaikinams, ir merginoms.

Treniruotės vyksta su geriausiais

Lietuvos krepšinio, medicinos,

fizinio rengimo, kineziterapijos, psichologijos

ir mitybos specialistais.

Ir vaikinų, ir merginų rinktinės dalyvauja

tarptautiniuose turnyruose, kurių

tikslas tinkamai pasirengti kitų metų

U16 Europos čempionatui.

Visi programoje dalyvaujantys

asmenys aprūpinami sportine ekipiruote,

inventoriumi, išskirtinėmis treniruočių

ir gyvenimo sąlygomis (atitinkančiomis

vyrų ir moterų nacionalinių

rinktinių sąlygas), medicinine

priežiūra, testavimais bei sveikatos

draudimu. Džiaugiamės, kad projektas

padeda ugdyti socialinius įgūdžius

bei kurti vieningą krepšinio bendruomenę

– pastebime, kad ankstesnių

sezonų dalyviai - ir merginos, ir vaikinai,

palaiko vienas kitą ir pasibaigus

projektui.

Mokslas ir inovacijų taikymas

Tęsiame bendradarbiavimą su

Lietuvos sveikatos mokslu universitetu,

„Ortopedijos technika“, „Gijos

klinikomis“ bei „VS Fitness“ sporto

ir sveikatingumo centru. Tai suteikia

visų amžiaus grupių krepšininkėms ir

krepšininkams galimybę gauti aukščiausio

lygio priežiūrą ir išvengti daugybės

klaidų traumų prevencijo srityje.

Lietuvos krepšinio federacija skatina

trenerių ir specialistų kvalifikacijos

kėlimą. Federacijos prisidėjimu

savo žinias ir įgūdžius tarptautinėse

LSU treniravimo magistro studijose

tobulino treneriai Rolandas Radvila,

Lina Brazdeikytė, Darius Sirtautas.

Justas Kalinauskas kvalifikaciją kėlė

Sporto industrijų vadybos magistrantūroje

Mykolo Romerio universitete.

„FIBA Europe” trenerių kvalifikacijos

kėlimo kursuose dalyvavo Henrikas

Paulauskas. Tradiciškai medikai tobulinosi

tarptautiniuose seminaruose.

Per 2019 metus trims naujiems teisėjams

ir dviem naujiems komisarams

suteikta FIBA licencija 2019-

2021 metams. Iš viso Lietuvoje yra 12

FIBA tarptautinės kategorijos teisėjų

ir 6 FIBA komisarai, turintys licencijas

šiam laikotarpiui.

Drauge su geriausiais šalies treneriais

ir Kauno technologijos universitetu

sukurta žaidimo analizės kompiuterinė

programa „BasketMap“, kuria

nuo 2020 metų gali naudotis treneriai

ir krepšinio mokyklos. LKF investavo

į programinės įrangos sukūrimą

ir bendradarbiaudama su KTU išleido

niekuo funkcionalumu nenusileidžiančią

alternatyvą brangioms vaizdo įrašų

analizės programoms, kuri jau prieinama

visiems treneriams.

LKF su vyrų krepšinio rinktinės lyderiais

toliau organizuoja krepšinio

stovyklas jauniesiems talentams.

Sveikintinas Jono Valančiūno prisidėjimas

ir betarpiškas bendravimas

su jaunimu, kuris džiugina jaunuosius

krepšininkus.



8 ATASKAITA

ATASKAITA

9

Pasirašyta Lietuvos sporto universiteto

(LSU) ir Lietuvos krepšinio federacijos

bendradarbiavimo sutartis. Pagal

ją LSU įsipareigojo sudaryti sąlygas

LKF siunčiamiems specialistams kelti

kvalifikaciją universitete, naudotis

LSU metodine bei materialine baze,

užtikrinti savo atstovų dalyvavimą LKF

renginiuose.

LKF įsipareigojo konsultuoti LSU personalą

tobulinant studijų programas,

užsakyti mokslinius tyrimus ir testavimus

sporto ir sveikatinimo srityse,

sudaryti sąlygas LSU studentams

atlikti praktiką LKF, kviesti universiteto

specialistus į LKF organizuojamus

susirinkimus, konferencijas,

seminarus ir kitus renginius.

2019 metais LKF iniciatyva įvyko pirmosios

eSporto NBA2k virtualaus

krepšinio rungtynės tarp nacionalinių

rinktinių: Lietuvos ir Latvijos. Serijoje

iki dviejų pergalių nusileidome 0:2,

tačiau jau 2020-aisiais vykusiame

pilotiniame „FIBA eSports Open“

Europos čempionate Latvijos rinktinei

atsirevanšavome rezultatu 69:63.

Taip pat 2019-aisiais metais pasirašėme

sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu

(VDU) bei įrengėme LKF

e-sporto erdvę, kurioje vyksta įvairiausių

žaidimų treniruotės ir oficialios

varžybos.

Dėl eSporto plėtros nuolat konsultuojamasi

ir su NBA atstovais. 2019 m.

gruodį Londone LKF atstovai lankėsi

NBA 2K lygos „Invitational“ turnyre

kuriame rungtyniavo 20 e-sportininkų

iš 7 Europos šalių. LKF susitiko su

NBA e-sporto padalinio vadovais ir

aptarė bendradarbiavimo galimybes

dėl e-sporto akademijos steigimo

„Krepšinio namuose“ ir lietuvių

NBA2k žaidėjų dalyvavimo NBA2k

naujokų biržoje.

Pasaulio krepšinio čempionato proga

kartu su kompanija „SneakyBox“ aistruoliams

sukūrėme pirmąjį oficialų

krepšinio žaidimą, išleistą Lietuvos

krepšinio federacijos iniciatyva

Europoje, pavadintą „Mes už Lietuvą“.

Tai - kelių epizodų aplikacija mobiliems

įrenginiams, iOS ir „Android“

operacinėms sistemoms. Programėlė

sulaukė didelio susidomėjimo - ją parsisiuntė

apie 60 tūkst. vartotojų. Tarp

žaidžiančių „Mes už Lietuvą” buvo

ne tik Lietuvos krepšinio aistruoliai,

tačiau ir patys Lietuvos rinktinės krepšininkai.

Žaisdami „Mes už Lietuvą”

sirgaliai ne tik palaikė Lietuvos rinktinę,

tačiau ir besivaržydami tarpusavyje

galėjo laimėti įvairių prizų.

Padėtis tarptautinėje erdvėje

Džiaugiuosi, kad nuo praėjusių metų

turime gausų būrį LKF atstovų, įsiliejusių

į Tarptautinės federacijos valdymo

organus:

FIBA pasaulinės varžybų komisijos

jaunimo grupės padalinio vadovu

tapo Mindaugas Špokas. Jis taip pat

išrinktas antrai 4-erių metų kadencijai

Tarptautinės krepšinio federacijos

Europos padalinio valdybos nariu. Į

FIBA pasaulinės teisės komisiją išrinktas

Justas Kalinauskas.

Nuo 2019-ųjų FIBA Europos padalinio

finansų komisijos sudėtyje yra

LKF viceprezidentas Algimantas

Stasys Anužis, techninėje – Kęstutis

Pilipauskas, moterų krepšinio – Lina

Brazdeikytė, o jaunimo krepšinio –

Justas Kalinauskas.

Mažai šaliai yra didelis krepšinio įvertinimas

turėti išrinktus narius tokiuose

svarbiuose Tarptautinės krepšinio

federacijos valdymo organuose.

Kiti LKF projektai

2019 metais antrą kartą organizavome

„Krepšinio namų“ apdovanojimų

renginį, kurio metu buvo apdovanoti

įvairių amžiaus kategorijų geriausi

krepšininkai ir krepšininkės. „Žalgirio“

arenoje vykusiame vakare dalyvavo

tie, kuriems savo simpatijas skyrė

65 tūkst. balsavusiųjų. Geriausia šalies

krepšininke tapo Gintarė Petronytė,

o krepšininku antrus metus iš eilės –

Domantas Sabonis.

Prisijungėme prie „Erasmus+“ projekto

„Empowerment Through

Sports”. Projekto tikslas - užmegzti

ir puoselėti ryšį tarp skirtingų socialinių

grupių, kad būtų skatinama socialinė

įtrauktis. Jaunimas šiuo projektu

supažindinamas su tuo, ką reiškia ir

kaip veikia mažumų diskriminacija ir

kaip su ja kovoti pasitelkiant sportą.

Kaip ir kasmet LKF skiria paramą

ir prisideda prie Rimanto Kaukėno

paramos grupės vykdomos veiklos

ir iniciatyvų. Viena jų – Tarptautinės

vaikų gynimo dienos proga suorganizuotas

gatvės krepšinio 3×3 paramos

turnyras.

LKF ir toliau prisideda prie Lietuvos

krepšinio lygų ir iš dalies jas finansuoja

– kalbu apie NKL, RKL, Studentų

bei Veteranų lygas. Taip pat suteikiamas

svarus finansinis indėlis teisėjų ir

trenerių asociacijų veiklai.

Per 2019 metus ženkliai pasistūmėjo

„Krepšinio namų“ statybos. Statinys

jau yra, o muziejaus technologinė

dalis, planuojama, bus baigta iki 2022-

ųjų, kai Lietuvos krepšinis švęs savo

šimtmetį. 2019 metais atsirado stiprūs

partneriai, kurie prisidėjo rengiant

muziejaus ekspozicijų technologinį

projektą, ir tai labai palengvino statybų

procesą. Esame labai dėkingi visiems,

kurie jau prisidėjo prie šio projekto –

partneriams ir rėmėjams. Be jų indėlio

nebūtų įmanoma įgyvendinti visų

turimų idėjų. Skirti paramą šio projekto

įgyvendinimui galima puslapyje –

parama.krepsinionamai. lt

bei teikti pasiūlymus el.paštu

info@ krepsinionamai.lt.

Baigdamas 2019 metų veiklos ataskaitą

norėčiau pristatyti 2019 metų

finansinį LKF balansą.

PAJAMOS:

LKF PAJAMOS 2019 m.

EUR

Dotacijos iš LTOK 754 096,99

Dotacijos iš KKSD 670 151,00

Rėmėjų pajamos, FIBA

dotacijos, LKF renginių ir

kitos pajamos

2 423 911,84

IŠ VISO: 3 848 159,83

Kaip matyti iš pateiktos išklotinės, LKF

pajamas sudaro dotacijos iš Kūno kultūros

ir sporto departamento (KKSD),

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto

(LTOK) ir sugeneruotos rėmėjų bei

LKF renginių pajamos. Jau ne vienerius

metus didžiausią LKF pajamų dalį

sudaro būtent privačių rėmėjų, renginių

ir kitos pajamos – 2019 m. jos

sudarė 63 proc. biudžeto.

IŠLAIDOS:

LKF sąnaudos 2019 m.

EUR

Lietuvos krepšinio rinktinės 1 686 578,34

Lietuvos krepšinio lygų bei

organizacijų finansavimas,

krepšinio lygų kuravimas ir

renginiai

875 725,99

LKF atlyginimų fondas 314 781,07

Atlyginimų mokesčiai 190 530,39

Ūkio išlaidos 207 913,75

Kitos sąnaudos ir

FIBA mokesčiai

Realiai nepatiriamos išlaidos

(turto nusidėvėjimas,

atostogų rezervas ir kt.)

510 322,10

167 693,95

IŠ VISO: 3 953 545,59

Didžiausią išlaidų dalį, kaip įprasta, su

darė Lietuvos krepšinio rinktinių, krepšinio

lygų ir kitų organizacijų finansavimas,

krepšinio lygų kuravimas ir renginiai

– 65 proc. visų išlaidų.

2019 m. LKF pavyko sugeneruoti

daugiau nei 3,8 milijono eurų biudžetą,

kuris buvo didžiausias per pastaruosius

7-erius metus, ir išlaikyti jį

subalansuotą (pagal Lietuvos krepšinio

federacijos auditorių rekomendacijas,

Lietuvos krepšinio federacijos

Vykdomojo komiteto nutarimu, buvo

priimtas sprendimas nurašyti „Via

Unica“ 2011-ųjų metų 352 650,00

eurų skolą, todėl šis skolos nurašymas

į nuostolius iškreipia galutinį

finansinį rezultatą).

Noriu padėkoti LKF rėmėjams ir partneriams,

krepšinio bendruomenei bei

LKF darbuotojams už jų pastangas ir

indėlį į Lietuvos krepšinio vystymą.

Labai tikimės, kad pasaulį lydės

sėkmė suvaldant pandemijos padarinius

ir vėl galėsime džiaugtis sugrįžusiomis

tarptautinių renginių emocijomis

ir, žinoma, gerais mūsiškių

pasirodymais.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



10 ISTORIJA

ISTORIJA

11

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

2000 M. SIDNĖJAUS

OLIMPINĖS

ŽAIDYNĖS

Nuotraukos: FIBA, LKF

Šį rugsėjį sukanka 20 metų,

kai naujos kartos Lietuvos

vyrų krepšinio rinktinė

Sidnėjaus olimpiadoje iškovojo

bronzą ir pusfinalyje vos

nenukovė trečiosios JAV „Svajonių

komandos” su ryškiausiomis

NBA žvaigždėmis. Prisiminti

tuos įvykius susitikome su

Dainiumi Adomaičiu, kuris žaidė

toje rinktinėje, o visai neseniai

pats vedė ją į mūšius būdamas

vyriausiuoju treneriu.

„Visko negali pasakoti“, – su

šypsena ištaria Dainius lauko restorane

sostinės Užupyje. Ir pasineria į

prisiminimus.

Man klausimų beveik nereikia uždavinėti

– tiesiog palaikyti pokalbį.

Kaip ir kiekvienam sportininkui, olimpinės

žaidynės yra maksimumas,

kurio visi siekia. O pakliūti į Lietuvos

rinktinę ir dalyvauti su ja olimpiadoje –

svajonių išsipildymas kiekvienam.

Kiekvienas labai aiškiai žinojome, ką

galime duoti, kuo galime būti naudingi.

Kiekvienas savo vaidmenį stengėmės

atlikti kuo geriau. Komanda jau buvo

Dainius Adomaitis (g. 1974 m. sausio 19 d. Degutinės k., Šakių raj.)

Karjera

Kaip žaidėjo:

1996 m. Europos jaunimo čempionas

1997, 1998, 1999 m. Lietuvos čempionas (Kauno „Žalgiris”)

1998 m. Europos taurės laimėtojas (Kauno „Žalgiris”)

1999 m. Eurolygos čempionas (Kauno „Žalgiris”)

1999 m. NEBL čempionas (Kauno „Žalgiris”)

2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas

2001, 2002 m. Lenkijos čempionas (Vroclavo „Śląsk”)

2003 m. Lenkijos lygos bronzos medalio laimėtojas (Vroclavo „Śląsk”)

2008 m. Latvijos čempionas (Rygos „Barons”)

2008 m. FIBA Europos taurės čempionas (Rygos „Barons”)

Laimėjimai

Kaip trenerio:

2015 m. BBL trečioji vieta (Utenos „Juventus”)

2015 m. LKL trečioji vieta (Utenos „Juventus”)

2016 m. LKL antroji vieta (Klaipėdos „Neptūnas”)

2018 m. LKL antroji vieta (Vilniaus „Rytas”)

2019 m. Karaliaus Mindaugo taurė pirmoji vieta (Vilniaus „Rytas”)

2020 m. Karaliaus Mindaugo taurė antroji vieta (Vilniaus „Rytas)

pribrendusi kažkokiam laimėjimui.

Prieš tai buvo keletas nepasisekusių

turnyrų, tokių kaip 1999 m. Europos

čempionatas (Lietuva apmaudžiai

pralaimėjo ketvirtfinalį prieš Ispaniją

72:74 – Red. past.). Visi tikrai tikėjome

tuo, ką darome.

Dieną prieš išvykstant Marijonas

Mikutavičius paskambino susitikti ir

perdavė tik ką į diską MP3 formatu įrašytus

„Tris milijonus”. Klausėme per

kompiuterį. Dar ir dabar su Marijonu

prisimename tai kaip labai fun įvykį,

tą dainą, kuri tapo visų laikų Lietuvos

hitu.

Kelionė į Sidnėjų buvo labai ilga, su

nusileidimais, persėdimais Singapūre.

Skridome kelias savaites prieš olimpines

žaidynes, kad galėtume aklimatizuotis.

Žaidėme nemažai kontrolinių

rungtynių. Buvo didelis šokas, kai po

kelių kontrolinių rungtynių Europoje

žaidėme su Australijos komandomis,

kurios, teisėjaujant vietos arbitrams,

pasirodo, žaidė visai kitokį

krepšinį. Įsivaizdavome, kad Europoje

žaidėme gerą fizinį krepšinį, o atvykę į

Australiją supratome, kad ten krepšinis

visai kitoks – arti regbio. Ir treneris

Jonas Kazlauskas, ir visi žaidėjai

buvome priblokšti. Buvo ir pralaimėtų

rungtynių. Po to mėginome atsakyti

tuo pačiu, pasipylė traumos. Viskas

buvo labai gerai suplanuota, tačiau

virto savotišku išgąsčiu.

KAIP ATRODĖ KASDIENYBĖ

OLIMPIADOJE?

Olimpiniame kaimelyje buvome su

begale žvaigždžių, kurias matei per

televizorių, o jos ten vaikščiojo aplink.

Ir sprinteris Maurice‘as Greenas, ir

tenisininkės seserys Williams...

Tokiose varžybose visuomet didelę

įtaką turi tai, kad neturi salės tiek,

kiek nori. Penkiasdešimt minučių

arba valanda penkiolika – visas

laikas, kurį turėdavome salėje treniruotei.

Treniruotės ne tik pagrindinėje

salėje, tačiau ir pagalbinėse.

Treneriams visuomet būdavo iššūkis

sudėlioti tuos planus, kad galėtum

siekti geriausio įmanomo rezultato.

Režimas buvo daugmaž toks pat, kaip

visada. Olimpiniame kaimelyje turėjome

gerą treniruoklių salę. Į krepšinio

treniruotes jau reikėdavo važiuoti.

Laukti rungtynių būdavo labiausiai

erzinantis dalykas.

Tada jau buvo analizuojami varžovai,

turėdavome vaizdo peržiūras –

jau ne kasetėse, kaip anksčiau, o

įrašai DVD ir kompaktiniuose diskuose.

Gyvenome visi viename name

kaimelyje, pirmajame aukšte turėjome

vieną susitikimų kambarį. Su

Sauliumi Štombergu gyvenome šalia

jo. Skaitydami knygą arba klausydamiesi

muzikos girdėdavome, kaip

tariasi treneriai. Labai daug duodavo

Donnie Nelsonas (JAV treneris,

padėjęs Lietuvos rinktinei tris olimpiadas

ir siekiant Europos aukso 2003

m., dabartinis NBA „Dallas Mavericks”

vadovas – Red. past.). Visas rungtynes

jis stebėdavo gyvai. O vaizdo

peržiūrų metu treneriai sudėliodavo

planą, daugiausia gynybos, ir viskas.

KOKS PLANAS BUVO PRIEŠ

AMERIKIEČIUS?

Tada su amerikiečiais visiems būdavo

vienintelis variantas žaisti – privalai

susispausti baudos aikštelėje, eliminuoti

jų taškus greitame puolime

nedarant klaidų patiems. O jei jie

pataikys tritaškius, tada bus blogai.

Mūsų šansas bus, jei jie nepataikys

tų tritaškių.

KOKS JAUSMAS BUVO PO TŲ PUS-

FINALIO RUNGTYNIŲ, PER KURIAS

LIETUVIAI BUVO ARTI ISTORINĖS

PERGALĖS?

Dvejopas. Kai turi kažkokį šansą ir jo

neišnaudoji. Į kiekvienas rungtynes

eini nusiteikęs laimėti. Ir tada žinojome,

ką turime daryti. Kai tai žinai

ir padarai gerai – turi savo šansų.

Galvoje turi ne rungtynių pabaigą,

o pradžią. Supranti, kad negali jų

paleisti 10-15 taškų į priekį, nes tada

jiems atsiriša rankos. Turėjome būti

susikaupę ir tikėti. Ir visi tikėjome. O

po rungtynių... Sunku džiaugtis kuo

nors, kai turi šansą laimėti, tačiau pralaimi.

Džiaugsmo nebuvo jokio.

2000 m. rugsėjo 29-ąją istorinį pusfinalį

prieš JAV lietuviai pralaimėjo

83:85, nors Šarūnas Jasikevičius

baigiantis rungtynėms turėjo galimybę

tritaškiu išplėšti pergalę.

Pirmąjį kėlinį (tada buvo žaidžiami du

kėliniai) Lietuva pralaimėjo 36:48, o

antrąjį laimėjo 47:37. Š. Jasikevičius

buvo rezultatyviausias rungtynių žaidėjas,

įmetęs 27 taškus (5/11 tritaškių,

3/5 dvitaškių, 6/6 baudų metimų).

JAV ekipoje daugiausia taškų pelnė

Vince‘as Carteris – 18.

Tai reiškė, kad mažajame finale

Lietuva kovos su šeimininkais australais,

kurie pusfinalyje nusileido

Prancūzijai 52:76 (29:44).

Australai tuomet labai tikėjosi, kad

iškovos medalius. Jie buvo tikri, kad

pusfinalyje įveiks prancūzus. Australai

buvo labia stiprūs, nors tai buvo ir

„nueinanti” karta su Andrew Gaze‘u

priekyje. (Be šio legendinio Australijos

krepšininko, rinktinėje dar žaidė Chris

Anstey („Chicago Bulls”), Lucas

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



12 ISTORIJA

ISTORIJA

13

Longley („Chicago Bulls”), Shane’as

Healas („Minnesota Timberwolves”,

„San Antonio Spurs”), Markas Bradtke

(„Philadelphia 76ers”), Ricky Grace’as

(„Atlanta Hawks”) – Red. past.).

NOTHING

CAN STOP

WHAT WE

CAN DO

TOGETHER.

Per rungtynes dėl bronzos Lietuva

susitvarkė su Australija 89:71

(51:35). Lietuvius į priekį vedė

Saulius Štombergas (28 taškai) ir

Š. Jasikevičius (22).

Lietuviai gausiai ateidavo į mūsų rungtynes.

Ir per bronzinį finalą, nors australų

tribūnose buvo dauguma, galėjome

girdėti lietuviškus palaikymo

šūksnius.

KAIP ŠVENTĖ PERGALĘ RINKTINĖ?

Visa komanda nuvažiavome į užsakytą

restoraną. Tik ankstų kitos dienos

rytą laukė skrydis namo. Tai laiko

švęsti buvo mažai.

Beje, tos išvykos metu nutiko ir linksmas

dalykas. Ėjome į tą restoraną ir

pakeliui prie iš vieno viešbučio išėjo

daug žmonių. Vienas jų praeidamas

pečiu užkabino Darių Maskoliūną.

Darius atsisuko ir lietuviškai šūktelėjo:

„Bliamba, kai kalčiau tam...”. Ir pamatome,

kad iš viešbučio išeina Mike‘as

Tysonas (sunkiasvoris pasaulio bokso

čempionas – Red. past.) su visa savo

palyda. Mes kelioms sekundėms

sustingome. „Rimtai? Duotum?”, –

juokdamiesi paklausėme Dariaus.

„Nu, ne”, - atsakė jis. Žvengėme visi

garsiai.

O restorane visi pasėdėjome, pavalgėme,

pašventėme kažkiek. Ir važiavome

atgal į olimpinį kaimelį, nes ryte

laukė užsakomasis reisas drauge su

Lenkijos delegacijos dalimi.

Kelionė atgal kai kam buvo smagesnė

nei kelionė į priekį, kai kam nelabai...

(juokiasi). Tačiau tikrai įdomi. Toliau

pasakoti negaliu... (vėl juokiasi).

Po Sidnėjaus išvykau į Vroclavą.

Įdomu, kad po olimpiados atvykome

dviese – su Naujosios Zelandijos

lyderiu Seanu Marksu. Olimpiadoje

teko žaisti prieš jį, o dabar atsidūrėme

vienoje komandoje. (D. Adomaitis

ir S. Marksas tarpusavio mače

Sidnėjuje buvo rezultatyviausi savo

rinktinių krepšininkai. Lietuva laimėjo

85:75, D. Adomaitis įmetė 20 taškų, o

S. Marksas – 21. – Red. past.)

Labai smagu prisiminti tuos įvykius.

2000-09-17 su Italija 48-50

2000-09-19 su Prancūzija 81-63

2000-09-21 su JAV 76-85

2000-09-23 su Kinija 82-66

2000-09-25 su N. Zelandija 85-75

2000-09-28 Su Jugoslavija 76-63

2000-09-29 su JAV 83-85

2000-10-01 Su Australija 89-71

Lietuvos rinktinė Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse

# Žaidėjas P Ūgis Gimė Gimimo vieta

4 Šarūnas JASIKEVIČIUS G 192 cm 05/03/1976 Kaunas

5 Kęstutis MARČIULIONIS G 188 cm 24/03/1976 Kaunas

6 Mindaugas TIMINSKAS P 200 cm 28/03/1974 Šilutė

7 Saulius ŠTOMBERGAS P 202 cm 14/12/1973 Klaipėda

8 Ramūnas ŠIŠKAUSKAS G 198 cm 10/09/1978 Kaišiadorys

9 Audrius GIEDRAITIS G 196 cm 23/07/1973 Marijampolė

10 Dainius ADOMAITIS G 202 cm 19/01/1974 Šakiai

11 Eurelijus ŽUKAUSKAS C 218 cm 22/08/1973 Klaipėdos r.

12 Tomas MASIULIS P 205 cm 19/09/1975 Kaunas

13 Darius MASKOLIŪNAS G 195 cm 06/01/1971 Jonava

14 Gintaras EINIKIS C 207 cm 30/09/1969 Kretinga

15 Darius SONGAILA P 204 cm 14/02/1978 Marijampolė

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



14 Vyrų rinktinė

Vyrų rinktinė

Nuotraukos: LKF

15

AUTORIAI: Vaidotas Zajarskas,

Rytis Sabas

Tado Sedekerskio smūgiu ir šventė

užtikrintą pergalę rezultatu 10:4

„Geros emocijos, aš manau, kad visi

laukė šito vakaro, nes šiemet neeilinė

galimybė pažaisti futbolą. Labai

gerai sukelti emocijoms ir pasivaržyti“,

– pasakojo įvarčiais pasižymėjęs

Edgaras Ulanovas.

Vėliau atėjo laikas ir krepšiniui.

VYRŲ VASARA

SU FUTBOLU IR NAUJOVĖMIS

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei šį vasara buvo kitokia. Nereikėjo rengtis konkrečiam turnyrui, todėl ir

stovyklos tikslai, ir pati rinktinė buvo kitokia. Žaidėjai, tarp kurių buvo daugybė jaunų veidų, padedami

viso rinktinės personalo, rengėsi naujam sezonui.

„Iniciatyva surengti stovyklą kilo iš

federacijos. Kadangi atsirado galimybė

susirinkti, tai ją išnaudosime

tam, kad pasikviestume kuo daugiau

žaidėjų, kurie nebuvę rinktinėje,

supažindintume su mūsų idėjomis,

sistema“, – prieš stovyklą sakė rinktinės

vyr. treneris Darius Maskoliūnas.

Treniruotės ir dėmesys sveikatai

Tradiciškai vyrų rinktinės pirmosios

stovyklos rengiamos Palangoje. Šįmet

į ją susirinko šie krepšininkai:

• Mantas Kalnietis

• Lukas Lekavičius

• Rokas Jokubaitis

• Marius Grigonis

• Tomas Dimša

• Edgaras Ulanovas

• Arnas Butkevičius

• Tadas Sedekerskis

• Eimantas Bendžius

• Arnoldas Kulboka

• Artūras Gudaitis

• Marekas Blaževičius

• Laurynas Birutis

Rinktinėje nebuvo į NBA „burbulą“

patekusių Jono Valančiūno ir Domanto

Sabonio, taip pat Jono Mačiulio,

Mindaugo Kuzminsko ir Pauliaus

Jankūno.

„Taip, jų rinktinėje nebuvo, tačiau

tai nereiškia, jog jie yra išbraukti iš

sąrašų. Žinome, ką gali Mindaugas ir

Jonas, tad šios stovyklos metu mes

tik norime pasižiūrėti, ką gali ateities

žaidėjai tose pozicijose ir kaip jie

gali atrodyti vyrų krepšinyje“, – sakė

D. Maskoliūnas.

Pirmąją stovyklos dalį dėmesys buvo

kreipiamas į žaidėjų individualų fizinį

pasirengimą. Prieš tai buvo atlikti kiekvieno

krepšininko medicininiai ir fiziniai

testai. Pagal juos fizinio rengimo

treneris Justinas Grainys sudarė

individualias programas, kurią padėjo

vykdyti gydytojai, kineziterapeutai,

masažistai.

Vėliau vyrai paėmė ir kamuolį. Tiesa,

iš pradžių – futbolo...

Talentai – ir futbolo aikštėje

Saulėtą liepos vidurio antradienio

vakarą ant Palangos miesto stadiono

vejos išbėgo dvi ambicingos komandos:

vyrų rinktinės krepšininkams

iššūkį metė personalo komanda.

„Trash talking’as vyksta jau visą

savaitę, chebra ruošiasi, mes irgi po

truputį apšilinėjame. Spaudimą tikrai

darysime, visaip, tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Edgaras Ulanovas tikrai

gerai žaidžia futbolą ir bus pavojingas,

bet kas baisiausia, kad jie visi labai

gerai bėga“, – prieš rungtynes teigė

D. Maskoliūnas.

Prieš susitikimą varžovų stipriųjų pusių

įvardinti nenorėjęs Mantas Kalnietis

nesikuklino ir teigė, jog jis ir Edgaras

Ulanovas yra krepšininkų komandos

lyderiai.

„Ambicijos labai didelės, nesiruošiame

nusileisti varžovams. Gerbiame

trenerius, medicininį personalą, bet

čia pasidavimų nebus. Gal pasirodysiu

nekuklus, bet manau, kad aš

ir Edgaras Ulanovas būsime vieni

geriausių, nes dažnai pažaidžiame“,

- sakė Mantas Kalnietis.

Ir nors susitikimo pradžioje greitą ir

efektingą įvartį pelnė Tomas Masiulis,

netrukus krepšininkų komanda atsigavo

po šalto dušo ir pasipylė įvarčiai.

Rezultatą išlygino Arnas Butkevičius,

tada po kontraversiško teisėjo sprendimo

(kurio aikštelėje net nebuvo)

Nuotraukos: Mindaugo Kulbio, Romo

Jurgaičio, FIBA, LKF

įvartį galva pelnė Mantas Kalnietis,

o suklaidinęs varžovus pasižymėjo ir

Rokas Jokubaitis.

Personalo ekipa vis bandė suregzti

sėkmingas atakas, bet įvarčiais jų

paversti nepavyko. Galiausiai pasižymėti

pavyko LKF rinkodaros vadovui

Justinui Liaudinskui, tačiau čia pat

taikliais smūgiais atsakė Edgaras

Ulanovas ir Mantas Kalnietis.

Po sėkmingos greitos atakos Darius

Maskoliūnas sušvelnino rezultatą, bet

kitoje aikštelės pusėje vėl pasižymėjo

Kalnietis su Ulanovu.

Dar vieną paguodos įvartį personalo

komandai pelnė vyrų rinktinės viešųjų

ryšių vadovas Vaidotas Zajarskas, bet

krepšininkai taip pat atsakė taikliu

Treniruotės JAV pavyzdžiu – per TV

Pasibaigus pirmajam „Betsafe“ pasiruošimo

stovyklos etapui, Lietuvos

vyrų krepšinio rinktinė į rankas dažniau

ėmė krepšinio kamuolį nei svarmenis,

įvairias gumas ir balansinius prietaisus.

Būtent tam didžiausią dėmesį

pirmosiomis dienomis skyrė Justino

Grainio ir medicinos personalo vadovaujami

krepšininkai.

Likus savaitei iki treniruočių stovyklos

pabaigos rinktinės krepšininkai

didesnį dėmesį skyrė darbui krepšinio

aikštelėje, kur stengėsi perprasti trenerio

sumanymus ir rengėsi kontrolinėms

rungtynėms su Latvijos ir Estijos

rinktinėmis.

Pasirengimo dalis buvo ir tarpusavio

rungtynės „žali” prieš „baltus” –

panašiai, kaip ir JAV rinktinės treniruočių

pobūdžio mačai „mėlyni“ prieš

„baltus“. Kaip Amerikoje, šias rungtynes

tiesiogiai transliavo televizija –

Lietuvos žiūrovai jas galėjo stebėti

TV3 kanalu.

Pirmasis mačas truko du kėlinius.

Jį 38:30 laimėjo „žaliųjų“ komanda.

Penketų sudėtys nuolat keitėsi, žaidėjams

pakeičiant marškinėlius ir

išbandant įvairias kombinacijas.

Antrasis mačas vyko jau tris kėlinius

po 10 minučių, o krepšininkai stengėsi

laimėti visas mikro dvikovas, dažnai

žaisdami kietai.

Šiose treniruočių pobūdžio rungtynėse

triumfavo Beno Matkevičiaus

auklėtiniai. „Žalieji“ 63:44 nugalėjo

Tomo Masiulio nurodymų klausiusius

„Baltuosius“.

„Žaliųjų“ komandą į priekį vedė 15

taškų pelnęs Lukas Lekavičius. Tadas

Sedekerskis pridėjo 13, o Tomas

Dimša ir Marekas Blaževičius po 10

taškų. Manto Kalniečio ir Edgaro

Ulanovo sąskaitose atitinkamai buvo

po 8 ir 7 taškus.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



16 Vyrų rinktinė

Vyrų rinktinė

17

„Baltųjų“ šešetuke išsiskyrė 11 taškų

surinkęs Arnas Butkevičius bei 10

taškų pridėjęs Laurynas Birutis.

Geriausiai jiems talkino po 9 taškus

pelnę Rokas Jokubaitis ir Marius

Grigonis. Eimantas Bendžius ir

Arnoldas Kulboka atitinkamai surinko

po 3 ir 2 taškus.

Paskutinę vyrų rinktinės treniruotę

vainikavo metimo iš aikštelės vidurio

konkursas, kurio nugalėtojui atiteko

„Huawei“ mobilusis telefonas „P40

Pro“. Konkurse geriausiai pasirodė ir

telefoną laimėjo Tadas Sedekerskis.

Finale jis įveikė Mantą Kalnietį ir Marių

Grigonį.

Kita naujovė Lietuvos rinktinės gyvenime

buvo ta, kad ant krepšininkų

marškinėlių nugarų puikavosi ne jų

pavardės, bet pravardės.

• Marek Blaževič – Marek KošMarek

• Mantas Kalnietis – Kalnas

• Rokas Jokubaitis – Jaunas

• Lukas Lekavičius – Lekas

• Arnas Butkevičius – Arnelis

• Edgaras Ulanovas – Ūlė

• Eimantas Bendžius – Bendža

• Artūras Gudaitis – Gudas

• Laurynas Birutis – Biras

• Marius Grigonis – Grigas

• Tadas Sedekerskis – Sedė

• Tomas Dimša – Dimšanė

• Arnoldas Kulboka – AK

Toliau laukė išvyka į Estiją.

„Baltijos kelio“ taurės turnyras

„Rungtynės, kokios jos bebūtų, yra

kas kita nei žaidimas tarpusavyje –

net jei transliuoja televizija. Mums

nuo mažens skiepijo, kad reikia laimėti

kiekvieną mačą, nesvarbu, koks jis.

Mums tai – kontrolinės, o ne draugiškos

rungtynės – tegu draugystės lieka

vakarui prie stalo. Norisi, pasižiūrėti,

ko išmokome dirbdami Palangoje,

kaip atrodys mūsų jauni žaidėjai. Šimtu

procentų rungtyniaus visi, kadangi

žaidėjų nėra daug. Stengsimės išdėlioti

daugmaž vienodą laiką, kad visi

gautų progą pasirodyti“, – prieš rungtynes

su Estijos ir Latvijos rinktinėmis

teigė Darius Maskoliūnas.

Liepos 24-ąją Taline rinktinė po permaininkos

kovos ir pratęsimo nusileido

Lietuvoje išugdyto Kerro Kriisos

(26 taškai, 7 rezultatyvūs perdavimai)

vedamiems estams 85:92 (21:24,

23:23, 18:16, 15:14, 8:15).

Tai buvo Estijos krepšinio asociacijos

100-ojo šalies krepšinio gimtadienio

proga Taline organizuojamo draugiško

„Baltijos kelio taurės“ turnyro

pirmasis susitikimas. Lietuvos krepšinio

federacijos generalinis sekretorius

Mindaugas Špokas estų kolegoms

įteikė dovaną, skirtą šiam įsimintinam

jubiliejui pažymėti.

„Vienintelis teigiamas akcentas yra tai,

kad estams jubiliejaus proga padarėme

gražią šventę. Tikrai to nenorėjome,

bet išėjo gražios rungtynės,

su pratęsimu, su daug emocijų”, –

po mačo Taline žurnalistams sakė

D. Maskoliūnas.

Estija – Lietuva – 92:85 (24:21,

23:23, 16:18, 14:15, 15:8)

Estija: Kerras Kriisa 26 (7 rez. perdav.,

1/1 dvitaškiai, 8/12 tritaškiai, +33

nauding. bal.), Sanderis Raieste 17

(9 atk. kam., 4/6 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai,

3/3 baudos, +25 nauding. bal.),

Siimas-Sanderis Vene 13 (3 atk. kam.,

5/7 dvitaškiai, 1/7 tritaškiai), Kristjanas

Kitsingas 9 (5 atk. kam., 1/2 dvitaškiai,

1/9 tritaškiai, 4/4 baudos),

Rauno Nurgeris 8 (6 atk. kam., 4/6

dvitaškiai, +13 nauding. bal.), Henri

Drellas 7 (2/5 tritaškiai), Saimonas

Suttas 6 (1/1 dvitaškiai, 1/1 tritaškiai,

1/2 baudos), Janari Josaaras 4

(13 atk. kam., 1/6 dvitaškiai, 0/2 tritaškiai,

2/3 baudos, +20 nauding.

bal.), Kregoras Hermetas 2 taškai (2/2

baudos). Rainas Veidemanas, Raitas-

Riivo Laane ir Robertas Valge taškų

nesurinko.

Lietuva: Marius Grigonis 14 (0/4 dvitaškiai,

1/5 tritaškiai, 11/12 baudos,

+17 nauding. bal.), Lukas Lekavičius

12 (4 rez. perdav., 1/4 dvitaškiai, 2/4

tritaškiai, 4/4 baudos, +13 nauding.

bal.), Tomas Dimša (1/2 dvitaškiai,

3/5 tritaškiai, 0/1 baudos, +10

nauding. bal.) ir Laurynas Birutis (8

atk. kam., 4/6 dvitaškiai, 3/3 baudos,

+17 nauding. bal.) po 11, Arnas

Butkevičius 10 (6 atk. kam., 2/3 dvitaškiai,

1/3 tritaškiai, 3/6 baudos, +12

nauding. bal.), Mantas Kalnietis 8 (4

klaid., 1/2 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, -2

nauding. bal.), Tadas Sedekerskis (3

atk. kam., 0/1 dvitaškiai, 1/1 tritaškiai,

2/2 baudos) ir Edgaras Ulanovas

(5 atk. kam., 1/3 dvitaškiai, 1/3 tritaškiai)

po 5, Marekas Blaževičius 4 (4

atk. kam., 2/2 dvitaškiai), Eimantas

Bendžius 3 (1/8 tritaškiai, -2 nauding.

bal.), Rokas Jokubaitis 2 taškai (2 rez.

perdav., 2/4 baudos).

Statistika

Estija – Lietuva

Dvitaškiai: 17/32 (53 proc.) – 12/29

(41 proc.);

Tritaškiai: 15/43 (34 proc.) – 12/34

(35 proc.);

Baudos: 13/20 (65 proc.) – 25/32

(78 proc.);

Atkovoti kamuoliai (puolime): 48

(19) – 42 (15);

Rezultatyvūs perdavimai: 28 – 19;

Klaidos: 10 – 11;

Perimti kamuoliai: 6 – 3;

Blokai: 6 – 1;

Pražangos: 29 – 21.

Jau kitą dieną lietuviai susitiko su

Latvijos ekipa ir įveikė varžovus

82:59 (23:12, 26:15, 10:19, 23:13).

„Faktas, kad mums daug ko trūksta,

aš ir žaidėjams tą patį sakiau – mums

reikia sukandus dantis dirbti, kentėti

ir, svarbiausia, tikėti, – po dvikovos

kalbėjo D. Maskoliūnas. – Mums

visas rungtynes norisi laimėti, tačiau

mūsų tikslas nėra laimėti „Baltijos

kelio“ turnyrą. Jei žiūrėtume į galutinius

tikslus, tai mums svarbiausia yra

vasara ir atranka į olimpines žaidynes.“

Lietuva – Latvija – 82:59 (23:12,

26:15, 10:19, 23:13).

Lietuva: Marius Grigonis 19 (20:20

min., 5 rez. perdav., 2/7 dvitaškiai,

4/6 tritaškiai, 3/4 baudos, +23

nauding. bal.), Laurynas Birutis 13

(20:22 min., 5 atk. kam., 5/7 dvitaškiai,

3/7 baudos, +16 nauding. bal.),

Marekas Blaževičius 12 (19:58 min., 9

atk. kam., 5/8 dvitaškiai, 2/3 baudos,

+16 nauding. bal.), Mantas Kalnietis

(22:31 min., 1 rez. perdav., 2/3 dvitaškiai,

1/3 tritaškiai) , Tadas Sedekerskis

(20:49 min., 6 atk. kam., 2/3 dvitaškiai,

1/1 tritaškiai, +10 nauding. bal.)

ir Lukas Lekavičius (17:18 min., 7 rez.

perdav., 2/4 dvitaškiai, 1/1 tritaškiai,

+11 nauding. bal.) po 7, Tomas Dimša

(20:01 min., 7 atk. kam., 0/1 dvitaškiai,

1/3 tritaškiai, 2/2 baudos) ir Arnas

Butkevičius (17:08 min., 3 atk. kam., 3

rez. perdav., 2/2 dvitaškiai, 0/1 tritaškiai,

1/1 baudos, +10 nauding. bal.) po

5, Rokas Jokubaitis 4 (22:42 min., 4

rez. perdav., 2/5 dvitaškiai), Edgaras

Ulanovas 3 taškai (19:13 min., 6 atk.

kam., 0/2 dvitaškiai, 1/2 tritaškiai).

Latvija: Robertas Berzinis 22 (21:22

min., 3 atk. kam., 2/5 dvitaškiai, 5/9

tritaškiai, 3/3 baudos, +22 nauding.

bal.), Edgaras Lasenbergas ir Andris

Misteris (6 atk. kam., 3 rez. perdav.)

po 9, Karlis Šilinis 7, Edmundas

Elksnis 4, Artis Ate (3 rez. perdav.),

Kristapas Dargaisas (6 atk. kam.),

Artjomas Butjankovas ir Marcis

Šteinbergas po 2 taškus. Artūras

Ausejis, Kristapas Gluditis ir Edvardas

Mežulis taškų nesurinko.

Statistika

Lietuva – Latvija

Dvitaškiai: 22/42 (52 proc.) – 14/38

(36 proc.);

Tritaškiai: 9/17 (52 proc.) – 8/30 (26

proc.);

Baudos: 11/17 (64 proc.) – 7/13 (53

proc.);

Atkovoti kamuoliai (puolime): 47

(11) – 32 (11);

Rezultatyvūs perdavimai: 20 – 13;

Klaidos: 13 – 7;

Perimti kamuoliai: 6 – 10;

Blokai: 3 – 4;

Pražangos: 18 – 19.

Žais jau lapkritį

Vasaros stovykla baigėsi, tačiau jau

lapkritį laukia nauja – nors ir trumpa.

Ji vyks prieš 2021 m. Europos čempionato

atrankos rungtynes. Jas vieną

pergalę ir vieną nesėkmę turintys lietuviai

lapkričio 26-ąją žais namuose

su Danijos rinktine, dar nepažinusia

pergalės džiaugsmo, ir 29-ąją – su

Belgija, kuri yra nugalėjusi lietuvius.

Mačas numatytas Klaipėdos

„Švyturio“ arenoje.



18 Vyrų rinktinė

Traumų prevencija

19

RINKTINĖS SPECIALISTAI:

PO PERTRAUKOS

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

BŪTINA

PARENGTI

KŪNĄ

ŽAIDIMUI

Šiais metais

Lietuvos vyrų

krepšinio rinktinės

vasaros stovykla

buvo kitokia ne veltui.

Ja buvo siekiama ne

tik atnaujinti žaidimo

ryšius ir patikrinti

naujus perspektyvius

rinktinės kandidatus.

Nuotraukos: Jurgos Anusauskienės

„Vienas pagrindinių tikslų buvo

parengti žaidėjus sezonui, kad

išvengtų traumų sezono metu ir sveiki

galėtų prisijungti prie rinktinės per

Europos čempionato atrankos langus

bei olimpinį atrankos turnyrą“, - sakė

rinktinės fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys.

Moksliniai tyrimai rodo, kad po ilgos

pertraukos į normalų sportinį režimą

grįžę sportininkai turi didesnę riziką

patirti ir ūmines, ir lėtines traumas,

jie yra išsimušę iš savo treniruočių

režimo. Tai neabejotinai veikia jų

fizinę būseną. Todėl, pasak specialistų,

į tai turėtų atkreipti dėmesį ir po

vasaros atostogų arba ilgesnės pertraukos

į intensyvių treniruočių bei

varžybų ritmą grįžtantis visų sporto

šakų atstovai.

Pasak J. Grainio, ši vasara buvo

dėkinga specialiai nacionalinės rinktinės

stovyklai.

„Žaidėjams nereikėjo „gaudyti”

formos tam tikram laikotarpiui.

Stovyklos pobūdis leido pritaikyti individualizuotą

programą, sudarytą po

išsamių tyrimų. Kiekvienam krepšininkui

buvo skirti specializuoti pratimai.

Turėjome didelę medikų, kineziterapeutų

ir masažistų komandą, dirbti

buvo paprasta“, - sakė J. Grainys.

Kiekvienas rinktinės žaidėjas gavo

lapus su treniruočių planu, vieną dieną

buvo akcentuojami vieni dalykai, kitą

dieną - kiti.

„Tai - pagrindinis dalykas siekiant

žaidėjų pasitikėjimo, nes žaidėjas

kitaip motyvuotas atlikti darbą, kai

jis žino, kad tai jam labai svarbu, tai

yra jo silpnybės. Jei jis jaučia kažkokius

skausmus, o mes sugebame su

savo fiziniais pratimais juos užkirsti, tai

yra pagrindinis motyvatorius dirbti“, –

sakė rinktinės fizinio rengimo treneris.

J. Grainys taip pat teigė, kad darbas

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



Brandinant didžiausią Lietuvoje 35 kg sūrio galvą –

išgaunamos geriausios kietojo sūrio savybės!

20 Traumų prevencija

Traumų prevencija

Vienai „Rokiškio GRAND“ sūrio galvai pagaminti sunaudojama net pusė tonos

aukščiausios kokybės pieno, iš kurio po kruopštaus darbo ir dėmesingo

brandinimo gimsta tooookio dydžio sūrio galva. Ir tai tik vienas iš šio ypatingo

sūrio išskirtinumų.

„Rokiškio GRAND“ sūrio skoniui neatsispyrė net patys išrankiausi pasaulio

gurmanai.Jau antrą kartą Briuselio Tarptautinis skonio institutas šį lietuvišką kietąjį

sūrį prestižiniuose „Superior Taste Award 2018“ apdovanojimuose įvertino aukso

žvaigždėmis. Pagal „Michelin“ kokybės standartus toks įvertinimas itin aukštas ir

garbingas.

prasidėjo dar likus pusmečiui iki rinktinės

stovyklos. Pagrindinis tikslas

buvo, kad tai būtų viena komanda ne

tik aikštelėje, tačiau komanda ir tarp

trenerių, fizinio rengimo trenerių ir tarp

medicinos personalo. Kad tie testai,

kuriuos žaidėjai atlieka, neliktų stalčiuje,

o tai būtų panaudota treniruočių

procese.

„Atlikome įvairius medicininius ir

funkcinius tyrimus. Labai džiugu,

kad buvo nutarta integruoti į individualizuotą

treniruočių programą tas

žinias apie sveikatą, kurias surenka

medikai. Programą įgyvendinome ne

tik fizinio krūvio, tačiau ir pratimų atlikimo

kokybės prasme“, - pasakojo

Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio ir

3x3 rinktinės kineziterapeutas, LSMU

Sporto medicinos klinikos profesorius

Laimonas Šiupšinskas.

Pasak jo, kai kuriems žaidėjams kartu

su treniruočių procesu vyko ir reabilitacinis

gydymas esant senų traumų

paūmėjimui. Buvo sudarytos visos

sąlygos jiems padėti neatitrūkstant

nuo treniruočių, išnaudotos fizioterapijos

priemonės: magnetoterapija,

ultragarsas, raumenų elektrostimuliacija,

limfodrenažas, krioterapija. Esant

poreikiui buvo naudojamas portatyvų

diagnostinį „Philips Lumify“ ultragarso

aparatas – vertinti sąnarių, raiščių,

sausgyslių ir raumenų būklę. Buvo

taikomi masažo, manualinės terapijos,

sausos adatos terapijos metodai,

atliekami korekciniai fiziniai pratimai.

„Justinas buvo tas, kuris koordinavo,

analizavo, apibendrino duomenis,

sudėjo medicininę informaciją

su fizinio parengtumo rodikliais.

Taip gimė tos individualios programos.

Korekcinių pratimų pusvalandis

buvo kiekvieną treniruotę. Iš pradžių

gal buvo kiek nuostabos – kas čia

bus ir panašiai. Tačiau artėjant stovyklos

pabaigai sulaukėme palankių

krepšininkų atsiliepimų“, - pasakojo

L. Šiupšinskas.

Kiek rinktinės žaidėjai pasitikėjo

personalu?

„Pasitikėjimas ateina, kai medikų ir

trenerių programa pradeda veikti.

Aišku, į rinktinę atvykstantys krepšininkai

žino, kad Lietuvos krepšinio

federacija rūpinasi, kad čia dirbtų

geriausi Lietuvos sporto medikai,

turintys daug patirties ir kvalifikacijos.

Tai, kad žaidėjai tiki, yra gerai, tačiau

jie taip pat turi pajusti savo kūnu“, -

aiškino profesorius.

Pasak J. Grainio, pelnyti žaidėjų pasitikėjimą

buvo paprasta, nes su daugeliu

rinktinės kandidatų dirba jau

seniai, su visais krepšininkais pažįstamas

jau ilgą laiką. „Su Tomu Dimša

ir Luku Lekavičiumi atėjome dar iš trečiosios

„Žalgirio“ komandos. Be to,

visi yra profesionalai, žino, kad kūnas

yra jų darbo įrankis“, - sakė J. Grainys.

Fizinio rengimo treneris pabrėžė, kad

siekiant stovyklos tikslų reikėjo teisingai

atlikti pratimus, ir prie to prisidėjo

21

visas medikų, trenerių ir masažistų

personalas.

„Ir sportininkams, kurie nori išvengti

traumų, galiu patarti pirmiausia

išmokti teisingai atlikti bazinius pratimus,

o ne tampyti gumas. Daugybė

žmonių puola stiprinti specifinius raumenis,

nors jiems dažnai reikia poilsio.

Prisiminkime, kad kūnas turi būti harmoningas“,

- sakė J. Grainys.

Ieškokite mūsų socialiniuose tinkluose! Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai!

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 www.rokiskio.com

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



22 Moterų rinktinė

Moterų rinktinė

23

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

M. ŠERNIUS:

SVARBIAUSIA BUVO ATKURTI

RYŠIUS IR KREPŠINIO

INSTINKTUS

Lietuvos moterų krepšinio

rinktinė vasaros stovyklą

praleido neįprastos sudėties

ir neįprastais kontroliniais

mačais. Į „pandeminę“ stovyklą

Druskininkuose susirinko 20

krepšininkių, kurių didelę dalį

sudarė jaunimas.

„Po tokios neeilinės situacijos, kurią

turėjome šį sezoną, reikėjo rinktinės

krepšininkėms ir jaunimo rinktinėms

sportuoti. Kilo tokia idėja iš kiekvienos

jaunimo rinktinės pakviesti perspektyviausias

krepšininkes į šalia vykstančią

moterų rinktinės stovyklą“, – sakė

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės

vyr. treneris Mantas Šernius.

Pasak jo, rinktinės stovykla buvo labai

svarbi atnaujinti ryšius, dirbti ties taktika.

Nuotraukos: FIBA, LKF

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO

RINKTINĖS KANDIDAČIŲ SĄRAŠAS:

Eil. Nr. VARDAS, PAVARDĖ

1. Gabrielė Šulskė

2. Audronė Zdanevičiūtė

3. Justina Miknaitė

4. Laura Juškaitė

5. Gabija Meškonytė

6. Laura Miškinienė

7. Giedrė Labuckienė

8. Aistė Švėgždaitė

9. Gintarė Petronytė

10. Daugilė Šarauskaitė

11. Urtė Čižauskaitė

12. Justė Veronika Jocytė

13. Gerda Raulušaitytė

14. Rusnė Augustinaitė

15. Eglė Šikšniūtė

16. Laurita Jurčiūtė

17. Simona Visockaitė

18. Brigita Sinickaitė

19. Dominyka Paliulytė

20. Kamilė Nacickaitė

Atsiradus galimybei nebuvo net menkiausios

abejonės – susirinko beveik

visos kviestos krepšininkės. Tarp jų

buvo po 2–3 lyderės iš kiekvienos

amžiaus grupės rinktinių.

„Šioje stovykloje buvo visos atlikusios

namų darbus. Iki jos bėgiojo

miške, stadione, dirbo salėje. Visos

buvo labai pasiilgusios krepšinio.

Tarpusavyje per 8 dienas žaidėme tris

kartus. Pagrindinė idėja buvo atkurti

azartą žaisti krepšinį, kur reikia sprendimų,

„uždusti“ aikštėje ir susigrąžinti

krepšinio instinktus. Nes jau per pirmą

treniruotę akivaizdžiai matėsi, kad

merginos buvo karantine“, – kalbėjo

M. Šernius.

Stovyklos nuostata buvo 30 proc.

fizinio rengimo ir 70 proc. krepšiniui -

kad kuo greičiau grįžtų krepšinio instinktai.

Antroje vietoje buvo fizinis

pasirengimas, kad žaidžiant ateinantį

sezoną klube būtų lengviau.

M. Šernius buvo pažįstamas su

pagrindinėmis rinktinės krepšininkėmis,

tačiau jaunųjų žaidėjų prasme

buvo kitaip.

„Jaunimo daug „nečiupinėjau“, –

sakė M. Šernius trenerių žargonu. –

Tačiau iškart pamačiau daug talentų.

Anksčiau 17–19 metų krepšininkių

talentas dar nebūdavo ryškus.

O dabar turime asmenybių, kurioms

reikia padėti nepasijusti žvaigždėmis,

tačiau padėti išlaikyti pažangą, kad jų

darbas duotų vaisių.“

Grąžinta skola geriausiajai

Stovyklos Druskininkuose metu

buvo grąžinta savotiška skola.

Lietuvos krepšinio federacijos

generalinis sekretorius-direktorius

Mindaugas Špokas įteikė geriausios

2019 m. Lietuvos krepšininkės

apdovanojimą Gintarei Petronytei.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį

vykusiose apdovanojimuose Gintarė

negalėjo dalyvauti dėl įtempto rungtynių

tvarkaraščio, o vėliau prizo įteikimą

nukėlė ir įsivyravusi pasaulinė

pandemija.

„Buvau jau pamiršusi apie tai, galvojau

turėsime eilinį komandos susirinkimą,

o čia maloniai nustebino. Ateities svajonės

yra tikrai didelės, aš esu maksimalistė,

aš visada noriu laimėti, visada

noriu būti laiminčiose komandose ir

su rinktine svajonės pačios didžiausios.

Tų svajonių aš nelaidoju, žiūriu

į ateitį. Nesijaučiu visiška senelė,

veteranė, kad kabinčiau sportbačius

ant vinies. Labai optimistiškai žiūriu

į mūsų jaunimą, kurio stovykloje labai

daug. Tos svajonės sunkiai, bet yra

pasiekiamos“, – sakė G. Petronytė.

Geriausių krepšininkų ir krepšininkių

rinkimai, kuriuos pristatė degalinių

tinklas EMSI, vyko daugiau nei

mėnesį, o sirgaliai savo balsus galėjo

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



24 Moterų rinktinė

Moterų rinktinė

25

0:13. Tik sužaidus 3 min. moterims

pirmuosius taškus pelnė K. Nacickaitė

(2:13). Jos ir Audronės Zdanevičiūtės

pastangomis moterų rinktinė kiek

atkuto (6:21). Vaikinai pranoko varžoves

intensyvumu ir vien per pirmąsias

10 min. net 17 taškų surinko greitame

puolime. Po pirmojo kėlinio Laimono

Eglinsko treniruojami U16 vaikinai

pirmavo – 30:12.

Po antrajame ketvirtyje aikštėje pasirodžiusios

J. Jocytės metimo moterys

atsiliko 17 taškų skirtumu (18:35).

Vaikinai akivaizdžiai dominavo kovoje

po krepšiais ir dar po vieno spurto

14:0 nutolo nuo priešininkių (51:20).

Po K. Leliuko dviejų dėjimų iš eilės

16-mečiai pirmavo jau 33 taškų skirtumu

(55:22). Po 20 min. žaidimo

moterų rinktinė atsiliko – 24:59.

atiduoti specialioje balsavimo platformoje

ir EMSI degalinėse. Tą padarė

daugiau nei 65 000 sirgalių. Geriausia

metų krepšininke sirgaliai išrinko

Gintarę Petronytę. Puolėja aplenkė

prieš tai tris kartus iš eilės triumfavusią

Kamilę Nacickaitę ir trečioje vietoje

likusią Santą Baltkojienę, šiuo metu

besilaukiančią atžalos.

Varžybos – ir su jaunuoliais

Moterų rinktinė Druskininkuose ne tik

treniravosi, tačiau ir žaidė kelis kontrolinius

mačus. Tiesa, šįsyk ne su

varžovėmis iš užsienio, o tarpusavyje

ir... su Lietuvos šešiolikmečių vaikinų

rinktine.

Vieną mačą, vyrų rinktinės pavyzdžiu,

merginos žaidė tarpusavyje, pasiskirsčiusios

į „Žalių“ ir „Baltų“ komandas.

Neoficialiose rungtynėse pranašesnė

buvo Justės Jocytės, Giedrės

Labuckienės ir Daugilės Šarauskaitės

vedama „Baltųjų“ komanda, kuri rezultatu

75:70 (21:21, 14:16, 23:19, 17:14)

įveikė „Žaliąją“ ekipą. Asmeninė

žaidėjų statistika nebuvo fiksuojama.

Atkakliose rungtynėse dvikovos

nugalėtoją lėmė taiklus Justinos

Miknaitės tritaškis, kuris padidino

pranašumą iki penkių taškų (72:67).

Varžovės dar buvo sušvelninusios

deficitą ir Audronė Zdanevičiūtė tritaškiu

metimu galėjo išlyginti rezultatą,

tačiau šis skriejo pro šalį.

Kaip ir vyrų rinktinėje, žaidėjų marškinėliai

buvo pažymėti ne pavardėmis,

o pravardėmis.

Didelio susidomėjimo po dienos

sulaukė moterų rinktinės rungtynės

su šalies šešiolikmečių (U16) rinktine.

Jas tiesiogiai transliavo TV6 televizija.

Rugpjūčio 8 d. Lietuvos moterų krepšinio

rinktinė Druskininkų sporto centro

salėje šešiolikmečiams nusileido

rezultatu 54:100 (12:30, 12:29, 10:26,

20:15).

„Norėjome geriau pasirengti lapkritį

laukiančiai Europos čempionato

atrankos dvikovai su Serbija – grupės

lydere. Žinojome, kad vaikinai, nors

ir džentelmenai, žais kietai ir greitai –

kaip būsimos varžovės“, – aiškino

M. Šernius.

Įdomus faktas – U16 vaikinų komandoje

žaidė Rokas Jocys, o moterų – jo

sesuo Justė Jocytė. Tai buvo pirmas

kartas, kai brolis ir sesuo žaidė vienas

prieš kitą oficialiame mače.

Moterų rinktinės starto penketas

Laurita Jurčiūtė, Kamilė Nacickaitė,

Laura Juškaitė, Giedrė Labuckienė

ir Gintarė Petronytė rungtynes

pradėjo labai nesėkmingai ir vaikinai

– Dominykas Grenda, Gediminas

Alisas, R. Jocys, Domantas Šarauskas

ir Kajus Leliukas – iš karto pabėgo

Nors trečiasis kėlinys prasidėjo

G. Petronytės taškais iš po krepšio

(26:59), vaikinai toliai diktavo savo

sąlygas (26:63). G. Petronytė ir

K. Nacickaitė pademonstravo savo

meistriškumą (30:63). Tiesa, jaunuoliai

į tai atsakė serija taiklių tolimų metimų

(32:79). Po 30 min. komandas skyrė

51 taškas – 34:85.

Paskutinysis kėlinys jau buvo tik formalumas.

Abiejų rinktinių krepšininkai

sprendė savo užduotis aikštėje

(41:92, 45:94, 47:96). K. Nacickaitė

pataikė antrąjį moterų rinktinės tritaškį

(50:98), o D. Šarauskas pelnė 100-ąjį

tašką (52:100). Moterų rinktinė patyrė

pralaimėjimą rezultatu 54:100, nors ir

laimėjo ketvirtį (20:15).

Greitose atakose šešiolikmečiai įmetė

42 taškus, o moterų rinktinė – nė

vieno, vaikinai sugriebė 63 kamuolius

po krepšiais, 29 jų – puolime (varžovės

– 27/9), tačiau moterys blokavo

net 8 fiziškai pajėgesnių ir šoklesnių

priešininkų metimus, o jaunuoliai

atliko 3 blokus.

Moterų rinktinė – U16 vaikinų rinktinė

– 54:100 (12:30, 12:29, 10:26,

20:15).

Moterų rinktinė: Gintarė Petronytė 10

(4 atk. kam., 4/7 dvitaškiai, 0/1 tritaškiai,

2/3 baudos), Kamilė Nacickaitė

9 (4 per. kam., 5 klaid., 2/5 dvitaškiai,

1/3 tritaškiai, 2/2 baudos), Eglė

Šikšniūtė 6 (3 atk. kam., 3/6 dvitaškiai,

0/2 tritaškiai), Laurita Jurčiūtė 5,

Justė Veronika Jocytė (3 atk. kam.,

2/3 dvitaškiai, 0/2 tritaškiai), Audronė

Zdanevičiūtė, Daugilė Šarauskaitė

ir Giedrė Labuckienė po 4, Laura

Juškaitė, Gabija Meškonytė, Urtė

Čižauskaitė ir Justina Miknaitė po

2 taškus.

U16 vaikinų rinktinė: Kajus Leliukas

13 (8 atk. kam., 4 rez. perdav., 5/7

dvitaškiai, 1/2 tritaškiai, 0/1 baudos),

Gediminas Alisas (12 atk. kam., 5/10

dvitaškiai, 0/1 tritaškiai, 2/3 baudos)

ir Rokas Jocys (3/7 dvitaškiai, 1/2

tritaškiai, 3/6 baudos) po 12, Nojus

Adomavičius 11 (5 atk. kam. 4/5

dvitaškiai, 1/2 tritaškiai), Domantas

Šarauskas (5/9 dvitaškiai, 0/1 tritaškiai),

Dominykas Grenda (3/4 dvitaškiai,

1/4 tritaškiai, 1/2 baudos) ir

Gustas Grabauskas (13 atk. kam.,

6 rez. perdav., 5/8 dvitaškiai) po 10,

Jokūbas Fominas ir Benas Hofšteteris

po 7, Žygimantas Bartašius ir Rytis

Šakaitis po 4 taškus. Dastinas

Morkūnas (13:01 min.) taškų nesurinko

(6 atk. kam., 3 rez. perdav.,

1 per. kam.).

Jaunųjų krepšininkių šventė

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės

stovykla baigėsi gražia ir linksma

nata. Daugiau nei 30 jaunųjų krepšininkių

iš Panevėžio ir Šiaulių viešėjo

Druskininkuose, kur sportavo, bendravo

ir leido laisvalaikį su Lietuvos

moterų krepšinio rinktinės žaidėjomis.

„Tai buvo smagi ir didelė moterų

krepšinio šventė, rinktinės stovykloje

svečiavosi daugiau nei 30 mergaičių

iš Šiaulių ir Panevėžio. Jos yra iš

mokyklų, kurios aktyviausiai dalyvavo

moterų rinktinės iššūkyje viso karantino

metu. Tai yra jų didysis prizas –

diena su moterų rinktine“, – pasakojo

Lietuvos moterų krepšinio projektų

vadovė Lina Brazdeikytė.

„Labai nustebino, kad tiek daug mergaičių

atvyko iš dviejų miestų. Jos

labai imlios, noriai klauso, noriai daro,

vienoms sekasi geriau, kitoms blogiau,

bet labai užsivedusios ir gražu žiūrėti.

Su Gintare bandėme parodyti, kaip

aukštoms krepšininkėms atsikovojus

kamuolį užbaigti ataką, nenuleisti

kamuolio. Mergaitės bandė įsisavinti

patarimus“, – sakė Lietuvos moterų

rinktinės puolėja Eglė Šikšniūtė.

Jaunosios krepšininkės ne tik sportavo

su moterų rinktinės narėms,

tačiau ir drauge pietavo, lankėsi rinktinės

medicinos kambaryje ir bendravo

su komandos kineziterapeutėmis.

Dieną vainikavo viktorina apie

krepšinį ir rinktinės tarpusavio rungtynių

stebėjimas.

„Dalyvavome treniruotėje, patyrėme

daug nuotykių, kartu pietavome,

gavome daug parašų ir prizų“, – teigė

projekto dalyvės Kotryna ir Vakarė.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



26 Moterų rinktinė

Moterų krepšinis

27

MOTERŲ

KREPŠINIS

LIETUVOJE –

AUTORĖ: Lina Brazdeikytė

LKF krepšinio projektų vadovė

Lina Brazdeikytė

12 metų (1995–2007 m.)

Lietuvos moterų rinktinės žaidėja

1997 m. Europos čempionė

1994 ir 1996 m. Lietuvos čempionė

(Kauno „Laisvė”).

ISTORIJA IR

DABARTIS

Nuotraukos: FIBA, LKF

Ar žinojote,

kad krepšinį

Lietuvoje

pirmosios pradėjo

žaisti moterys?

Šiek tiek istorijos

Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais

1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m.

įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio

pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių

turėjo laukti dar dvejus metus

(1924 m.). Moterys aplenkė vyrus

ir taurės varžybose – 1925 metais

surengtos pirmasis moterų krepšinio

taurės turnyras (taurę įsteigė operos

dainininkė Vincė Jonuškaitė).

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė

1937 m. pirmajame Europos

moterų krepšinio čempionate iškovojo

sidabro medalius. Tolimesnėms

galimoms pergalėms kelią užkirto

karas ir Sovietų Sąjungos okupacija.

Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos

krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę

areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė

dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio

čempionatuose. Skambiausia

pergalė – 1997 Europos čempionate

iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais

Lietuvos moterys Europoje užėmė

4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į

pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos

moterų rinktinė du kartus iškovojo

6 vietą, prieš save praleisdamos tik

dvi Europos komandas (1998 m.

Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. – Rusiją

ir Prancūziją).

Lietuvos merginų jaunimo rinktinės

Europos čempionatuose dalyvauti

pradėjo 1995 m.

Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8

A ir 6 B diviziono čempionatuose.

Aukščiausias laimėjimas – 2010 m.

FIBA Europos čempionate pasiekta

6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė).

Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose

dalyvavo keturis kartus.

Aukščiausi laimėjimai – 8-oji vieta

2001 ir 2009 metais.

Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14

A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose.

Didžiausias laimėjimas –

2008 m. iškovotas auksas (trenerė

R. Kumpienė)

Merginų U16 rinktinė dalyvavo

11 Europos A ir 3 B diviziono

čempionatuose. Skambiausios pergalės

– 2006 m. Europos čempionate

iškovota 3-ioji vieta (trenerė

R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras

(treneris Vilius Stanišauskas).

Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje

Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog

moterų rinktinės rezultatai tiesiogiai

priklauso nuo šalies čempionato

pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su

čempionate dalyvaujančių komandų

skaičiumi. 2004–2007 metais moterų

krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo

5–6 komandos. Tais metais moterų

rinktinė dalyvavo dviejuose Europos

čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji

vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota

6-oji vieta). 2008–2018 metais

LMKL čempionate dalyvavo 7–8

komandos. Tačiau rinktinės rezultatai

buvo jau prastesni – užimtos 8–14

vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose

Europos čempionatų etapuose

apskritai nedalyvavo.

Yra ir kita nuomonė – kad moterų

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



28 Moterų krepšinis

Moterų krepšinis

29

rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo

šalies čempionato dalyvių skaičiaus,

tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo

Eurolygos arba Europos taurės turnyruose.

1992–1995 metais Lilianos

Ronchetti taurės (dabartinė Europos

taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus

„Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“

klubai. 2005–2017 metais Europos

taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo

net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės

„Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“,

Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“,

Klaipėdos „Fortūna“, Kauno r.

„Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-

2014 m. (išskyrus 2012/2013 sezoną)

kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos

komandą – Vilniaus „Lietuvos telekomas“,

Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-

VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu

metu moterų rinktinės rezultatų kreivė

nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors

klubinis krepšinis gyvavo net labai

gerai.

Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose

Europos turnyruose dalyvaujančių

komandų gyvavimo metus, pastebima

šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija

– ilgalaikiškumas. Vilniaus

„Lietuvos telekomas“, vėliau TEO,

sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje

nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi

rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta

ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų

rinktinės gerais pasirodymais Europos

bei pasaulio čempionatuose.

Įdomumo dėlei palyginkime merginų

jaunimo rinktinių rezultatus su moterų

rinktinės rezultatais.

Merginų U16 rinktinė 2006 metais

iškovojo Europos čempionato bronzą.

Po dvejų metų tų pačių merginų

pagrindu sudaryta rinktinė puikiai

pasirodė U18 Europos čempionate,

parveždama į Lietuvą auksą bei iškovodama

kelialapį į U19 pasaulio čempionatą,

kuriame po metų užėmė 8-ąją

vietą. Praėjus dar metams, 2010 m.,

merginų U20 rinktinė Europos čempionate

buvo šešta. Šioms kovų

užgrūdintoms merginoms pridėkime

5 metus ir 2015 metais pamatysime

moterų rinktinės šuolį Europos čempionate

iš 14-osios į 8-ąją vietą.

Panašią chronologinę rezultatų seką

galima matyti ir sekant Lietuvos

2019 metų merginų U16 rinktinės

rezultatus.

2018 metais Lietuvos krepšinio federacija

surengė FIBA U16 Europos

čempionato finalinį etapą Kaune.

Pagrindinis šio projekto tikslas buvo

populiarinti moterų krepšinį ir išsaugoti

vietą A divizione ateinančiai

stipriai kartai. 2019 m. merginos

Europos čempionate grūmėsi finale.

Galima prognozuoti, kad 2021 metais

joms turėtų visai gerai sektis U18,

o 2023 m. – U20 čempionatuose.

Pridėkime merginoms dar 4–6 metus,

ir 2027–2029 m. turėtume stebėti

moterų rinktinės rezultatų šuolį (prisiminkime,

kad kaip tik šio šuolio viduryje

yra 2028-ieji, kurie į Los Andželo

olimpiadą sukvies geriausius pasaulio

atletus).

Nepaisant visų išvardintų rezultatų,

pastaruoju metu girdima vis daugiau

nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui

stoka bei kaltinimų tyčiniu jo

žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF

sukūrė darbo vietas profesionalams,

atsakingiems už jaunimo, moterų

krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių

parengimą.

Šių LKF darbuotojų tikslas – identifikuoti

egzistuojančias kiekvienos

srities problemas, rasti jų sprendimo

būdus, bei juos įgyvendinti.

Mergaičių/moterų krepšinio

problemos

1. Nepakankamas mergaičių fizinis

aktyvumas ankstyvame amžiuje.

Visuomenėje vyraujanti neigiama

nuomonė apie sportuojančią

mergaitę/moterį.

2. Formuojama neigiama nuomonė

apie moterų krepšinio padėtį

Lietuvoje bei LKF darbą.

3. Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas

suaugusiųjų kategorijoje:

• maža mergaičių imtis ugdymo

piramidės pagrindą sudarančiose

U10 bei U12 kategorijose;

• konkurencijos nebuvimas vyresnėse

amžiaus kategorijose;

• tarptautinio lygio varžybų trūkumas

žaidėjų ugdymo metu.

4. Jaunų specialistų trūkumas mergaičių

krepšinyje. Jauni specialistai

negauna pakankamai žinių iš

mokymo įstaigų. Patyrę specialistai

nesidomi krepšinio treniravimo

metodikos naujovėmis.

Sprendimai

Identifikavus problemas, LKF vykdo

daugybę projektų bei iniciatyvų joms

spręsti.

Suprasdama mergaičių fizinio aktyvumo

stoką ankstyvame amžiuje ir

matydama neigiamą visuomenės

požiūrį į sportuojančią moterį, LKF

vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms

(„Iššūkis žvaigždei“, „NIKE

vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio

3x3 turnyras LKF taurei laimėti“,

„Jr. NBA”). Aktyviai naudojami įvairūs

informacijos sklaidos kanalai ir būdai

mergaičių fiziniam aktyvumui skatinti

– nuo skrajučių platinimo iki žinių

apie konkrečius sėkmingais sportuojančių

merginų pavyzdžius.

LKF vykdo projektą U14 amžiaus

kategorijos mergaitėms „Aukime

kartu“, o U12 amžiaus kategorijos

mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“.

Šie projektai skatina tėvus domėtis

atžalų sportine veikla, aktyviai dalyvauti

joje ir palaikyti sportuojančias

mergaites. Siekdama populiarinti mergaičių

krepšinį, 2018 m. vasarą LKF

Lietuvoje organizavo FIBA Europos

U16 čempionatą.

Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius

trenerius, suteikti jiems naujausių

žinių apie treniruočių planavimą,

organizuojami mergaičių treneriams

skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama

tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose

su mergaitėmis dirbančius trenerius

ir treneres moteris. Skiriamas

išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių

nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms,

parengusioms daugiausiai

žaidėjų moterų lygai.

Siekdama sudaryti jaunosioms krepšininkėms

kuo palankesnes sąlygas

tobulėti, LKF nuo 2017 m. finansuoja

U15 merginų rinktinės dalyvavimą

EGBL čempionate. 2019-2020

sezoną EGBL čempionate dalyvavo

ir U17 merginų rinktinė.

Skiriamas finansinis skatinimas klubinėms

komandoms dalyvauti tarptautiniuose

turnyruose. Nuo 2015 m. LKF

vykdo antrą pagal pajėgumą moterų

krepšinio čempionatą. Nuo 2018 m.

LKF perėmė ir viso šalies moterų

krepšinio čempionato (A ir B divizionų)

organizavimą.

Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą

tikslą – aukšto meistriškumo žaidėjų

ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių

motyvavimas. Siekiama sugrąžinti

Lietuvos moterų rinktinę į Europos

elitą.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



30 Moterų krepšinis

Moterų krepšinis

31

MERGAIČIŲ-MOTERŲ KREPŠINIO LIETUVOJE APŽVALGA 1993–2020

LIETUVOS JAUNIMO MERGINŲ RINKTINIŲ REZULTATAI IR

JAUNIMO MERGINŲ PROJEKTAI 1995–2019 m.

U16 merginos – didžiausias laimėjimas – FIBA Europos

čempionato II v. (2019 m.).

1995 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą

(12 komandų formatas).

1997 m. – nepateko.

1999 m. – nepateko.

2001 m. – nepateko.

2003 m. – nepateko

(16 komandų formatas).

2004 m. – nepateko.

2005 m. – FIBA Europos čempionato IX v.

(Gintarės Petronytės karta)

2006 m. – FIBA Europos čempionato III v.

2007 m. – FIBA Europos čempionato XIII v.

2008 m.- FIBA Europos čempionato XII v.

Pradeda veikti Marijampolės krepšinio centras.

2009 m. – FIBA Europos čempionato XII v.

2010 m. – iškrintama į B divizioną.

Marijampolės krepšinio centras perkeliamas į Kauną.

Pradeda veikti krepšinio centras Vilniuje „Jaunieji talentai“.

Komanda rungtyniauja NMKL.

2011 m. – liekama Europos čempionato B divizione.

2012 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną.

„Jaunųjų talentų“ (1996–1997 m. gimusios žaidėjos) komanda

debiutuoja LMKL čempionate.

2013 m. – iškrintama į Europos čempionato B divizioną

(6 „Jaunųjų talentų“ žaidėjos)

2014 m. – Europos čempionato B divizione užimama IX v.

Uždaromas Vilniaus krepšinio centras.

Pradedamas LKF/FIBA projektas „Talentų karta“

(pirmoji laida – 2000 m. gimusios merginos)

2015 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną.

2016 m. – FIBA Europos čempionato VI v.

2017 m. – FIBA Europos čempionato XIV v., iškrintama į B

divizioną, tačiau LKF dar anksčiau užsitikrina teisę rengti

2018 m. FIBA Europos čempionatą Lietuvoje.

Pradedamas LKF projektas U14 „Aukime kartu“

2018 m. – FIBA Europos čempionato XI v. Išsaugota vieta

A divizione.

Pradedamas LKF/FIBA projektas U10 „NIKE vikruolių taurė“.

2019 m. – FIBA Europos čempionato II v. (komanda sudaryta

iš projektų „Aukime kartu“ bei Talentų karta“ dalyvių).

U18 merginos – didžiausias laimėjimas – 2008 m. FIBA

Europos čempionato auksas.

1996 m. – FIBA Europos čempionato X v.

1998 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2000 m. – FIBA Europos čempionato IV v.

2002 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2004 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2005 m. – FIBA Europos čempionato VII v.

2006 m. – FIBA Europos čempionato V v.

2007 m. – FIBA Europos čempionato X v.

2008 m. – FIBA Europos čempionato I v.

2009 m. – FIBA Europos čempionato VI v.

2010 m. – FIBA Europos čempionato VI v.

2011 m. – iškrintama į Europos čempionato B divizioną.

2012 m. – Europos čempionato B diviziono VII v.

(Marijampolės internato auklėtinės).

2013 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną

(„Jaunųjų talentų“ , 1996–1997 m. gimusios žaidėjos).

2014 m. – FIBA Europos čempionato XII v.

(„Jaunųjų talentų“ žaidėjos).

2015 m. – FIBA Europos čempionato X v.

2016 m. – FIBA Europos čempionato IX v.

2017 m. – iškrintama į Europos čempionato B divizioną

2018 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną

(1-oji LKF projekto „Talentų karta“, 2000 m. gimusios žaidėjos).

2019 m. – FIBA Europos čempionato XIII v.

U19 merginos – geriausias rezultatas – FIBA pasaulio

čempionato VIII v. (2001 ir 2009 m.).

2013 m. – FIBA pasaulio čempionatas surengtas Lietuvoje

(Klaipėda ir Panevėžys) – XII v.

U20 merginos – geriausias rezultatas 2010 m. FIBA Europos

čempionato VI v.

2000 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2002 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2004 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2005 m. – FIBA Europos čempionato B diviziono III v.

2006 m. – FIBA Europos čempionato B diviziono VII v.

2007 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną.

2008 m. – FIBA Europos čempionato VIII v.

2009 m. – FIBA Europos čempionato XII v.

2010 m. – FIBA Europos čempionato VI v.

2011 m. – FIBA Europos čempionato XI v.

2012 m. – FIBA Europos čempionato IX v.

2013 m. – iškrintama į Europos čempionato B divizioną.

2014 m. – liekama Europos čempionato B divizione.

2015 m. – liekama Europos čempionato B divizione.

2016 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną.

2017 m. – iškrintama į Europos čempionato B divizioną.

2018 m. – pakylama į Europos čempionato A divizioną.

2019 m. – FIBA Europos čempionato XI v.

Studenčių rinktinė:

1999 m. – Vasaros universiados Ispanijoje V v.

Apibendrinimas:

U16 rinktinė dalyvavo 11 FIBA Europos čempionato A

diviziono čempionatų ir 3 B diviziono čempionatuose.

U18 – 14 Europos čempionato A diviziono ir 2 B diviziono

čempionatuose.

U20 – 8 Europos čempionato A diviziono ir 6 B diviziono

čempionatuose.

LKF išlaidos merginų jaunimo rinktinėms 2017–2020 m.

U16 rinktinė:

2017 m. – 62 718 eur.

2018 m. – 53 263 eur.

2018 m. – FIBA Europos

čempionato organizavimas

Lietuvoje – 235 274 eur.

2019 m. – 76 064 eur.

U17 rinktinė:

2020 m. – 5 406 eur.

U18 rinktinė:

2017 m. – 46 987 eur.

2018 m. – 47 030 eur.

2019 m. – 55 851 eur.

2020 m. – 1500 eur.

U20 rinktinė:

2017 m. – 60 004 eur.

2018 m. – 48 175 eur.

2019 m. – 65 787 eur.

2020 m. – 1500 eur.

Baltijos taurė:

2017 m. – 14 057 eur.

2018 m. – 8443 eur.

2019 m. – 3597 eur.

Studenčių rinktinė:

2017 m. – 38 263 eur.

MERGAIČIŲ KREPŠINIO PROJEKTAI 1995–2020 m.

2008 m. pradeda veikti Marijampolės krepšinio centras. 2010 m.

perkeliamas į Kauną.

2011 m. pradeda veikti Vilniaus krepšinio centras. Merginų

komanda pavadinama „Jaunieji talentai“. 2011–2012 m.

komanda rungtyniauja NMKL. 2012–2015 – LMKL. Centras

uždaromas 2015.

2014–2017 m. LKF vykdo projektą „Sprite 1x1 talentų kovos“.

Projektas finansuojamas LKF ir „Coca-Cola Company“.

2014 m. LKF pradeda vykdyti projektą U15 „Talentų karta“.

Projektas finansuojamas LKF bei FIBA jaunimo ugdymo fondo

(Youth Development Fund).

2016 m. LKF pradeda vykdyti U14 „Aukime kartu“. Projektas

finansuojamas LKF.

2016 m. LKF vykdo projektą „Iššūkis žvaigždei“. Finansuoja

LKF.

2018 m. LKF pradeda vykdyti projektą U10 „NIKE vikruolių

taurė“. Projektas finansuojamas LKF ir FIBA merginų ugdymo

fondo (Girls Basketball Developement Fund).

2018 m. LKF vykdo projektą „Mokyklų krepšinio 3x3 turnyras

LKF taurei laimėti“. Finansuojamas LKF.

2019 m. LKF pradeda vykdyti U12 „Ateik, išmok, pranok!“

projektą. Finansuojamas LKF.

„Sprite 1x1 talentų kovos“

Drauge su „The Coca-Cola Company“ ir „Coca-Cola“ HBC

Lietuva“ buvo organizuojamas projektas, kuriame 1x1

rungtyniavo įvairių amžiaus grupių merginos ir vaikinai. Projektas

vyko etapais skirtinguose Lietuvos miestuose. Nugalėtojai buvo

išaiškinami didžiajame finale.

„Talentų karta“

Projektas, skirtas motyvuoti jaunuosius krepšininkus, siekti

aukštesnių tikslų ir parodyti pavyzdžius, kurie juos pasiekė,

kaip jie dirbo. Skiriamas dėmesys ne tik tiems, kurie jau

pateko į rinktinę, tačiau ir tiems, kurie ateityje į ją gali patekti.

Jaunieji krepšininkai supažindinami su sąlygomis, kurios

būdingos aukštesnio meistriškumo krepšininkams ir aukštesnio

meistriškumo komandoms.

„Talentų karta”– ilgalaikis projektas. Kasmet organizuojama

nauja jaunučių krepšininkų atranka. Visi projekto dalyviai

gauna treniruočių aprangas, atliekami išsamūs jų fiziniai bei

medicininiai tyrimai. Pagal juos specialistai sudaro individualias

rekomendacijas, ką reikia tobulinti, kaip maitintis ir kokio režimo

laikytis. Specialistai prižiūri vaikus ištisus metus.

Šį projektą, kurio ambasadorius yra Ramūnas Šiškauskas,

drauge su Lietuvos krepšinio federacija iš dalies finansuoja

FIBA jaunimo ugdymo fondas (FIBA Europe Youth Development

Fund).

U14 mergaičių projektas “Aukime kartu”

Tikslai:

1. mergaičių krepšinio populiarinimas, dėmesys mergaičių

krepšiniui;

2. motyvacija sportuoti krepšinį ir siekti aukštesnių tikslų;

3. pasirengmas projektui „U15 Talentų karta”;

4. mokymasis iš aukšto sportinio meistriškumo trenerių;

5. mergaičių-moterų krepšinio bendruomenės stiprinimas.

Dalyviai:

U14 Lietuvos jaunosios krepšininkės, aukšto sportinio

meistriškumo treneriai.

LKF organizuoja 3-ų dienų stovyklas MKL čempionato komandų

aikštelėse, kuriose dalyvauja šių komandų 12 žaidėjų ir 12 LKF

atrinktų mergaičių iš visos Lietuvos. Visos 24 mergaitės drauge

treniruojasi penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Penktadienį –

vakarinė treniruotė, šeštadienį 2 treniruotės – rytinė ir vakarinė,

sekmadienį – rungtynės tarp komandų, sudarytų iš stovykloje

dalyvaujančių mergaičių.

Kita stovykla tuo pačiu formatu rengiama kitame MKL

čempionato mieste.

U12 mergaičių projektas „Ateik, išmok, pranok!“

Tikslai:

1. skirti dėmesį jauniausioms MKL dalyvėms;

2. sudominti krepšiniu bei motyvuoti mergaites ir jų trenerius;

3. įtraukti į krepšinį sportuojančių mergaičių tėvus;

4. garantuoti nuoseklų ir kryptingą jaunųjų krepšininkių

ugdymą;

5. užpildyti U12 kategorijos spragą, sudarant projektų seką.

Krepšinio sezono metu, su priimančiomis mokyklomis

suderintomis datomis, regioniniu principu, LKF organizuoja

U12 mergaičių vienos dienos stovyklas (rytinė ir popietinė

treniruotė). Viso vyksta 4 stovyklos.

Visos U12 PIŠ čempionate dalyvaujančios komandos gali

pareikšti pageidavimą organizuoti stovyklą savo mokykloje.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



32 Moterų krepšinis

Moterų krepšinis

33

NAUJASIS OFICIALUS FIBA KAMUOLYS MOLTEN BG5000

Sunku rasti krepšinį žaidžiantį, ar juo besidomintį žmogų, kuris nežinotų MOLTEN prekinio ženklo. Tai jau daugelį metų populiariausias krepšinio

kamuolys, kuriuo žaidžiama tiek geriausiose pasaulio lygose, tiek daugiabučių kiemų aikštelėse.

Japonų korporacija, kurianti MOLTEN prekinio ženklo sporto inventorių, buvo įsteigta 1958m. O šiandien ji - didžiausia kamuolių gamintoja pasaulyje.

Tuo tarpu Lietuvoje Molten jau daugiau nei 20 metų atstovauja UAB Skorpiono Takas. Šios dvi bendrovės ištikimai remia Lietuvos krepšinį

jau ne vieną dešimtmetį ir, kaip sako UAB Skorpiono Takas įkūrėjas Sergejus Jeršovas – „Didžiuojamės būdami Lietuvos krepšinio dalimi, ir norime

tęsti šią gražią tradiciją dar daug metų“.

Naujausias Molten korporacijos kūrinys – krepšinio kamuolys BG5000. Tai bene vienintelis natūralios odos krepšinio kamuolys pasaulyje, skirtas

paties aukščiausio lygio varžyboms. BG5000 modelis pakeičia prieš tai buvusį BGL kamuolį.

Naujasis krepšinio kamuolys išsiskiria ne tik ryškesne spalva, tačiau ir visisškai kitokia paviršiaus struktūra, kuri leidžia mėgautis puikiausiu sukibimu

nuo pirmųjų akimirkų.

Šis krepšinio kamuolys puikiai įprasmina Molten šūkį – „Tikram žaidimui“, todėl šiuo kamuoliu žaidžiamos visos tarptautinės FIBA krepšinio varžybos.

Taigi kuo šis krepšinio kamuolys yra ypatingas?

Kontrolė

Įprasta kamuolio tekstūra

Naujojo BG5000 kamuolio

tekstūra

2. Vidinė kamuolio BG5000 struktūra

Net 35% padidinta putų koncentracija ir naujas EVA medžiagos sluoksnis

kamuoliui suteikia papildomo minkštumo, jis tapo lengviau kontroliuojamas

krepšinio aikštelėje.

Tekstūra

1. Prekinio ženklo vaizdavimas

Visas raidžių dizainas yra įspaustas į kamuolį, norint

suteikti autentišką išvaizdą natūralios odos kamuoliui.

2. Natūralios odos tekstūra

Naujausių technologijų dėka, išnaudojamos geriausios

natūralios odos savybės, leidžiančios užtikrinti geresnę

kamuolio tekstūrą ir suteikiančios galimybę pajusti

tikrą žaidimo skonį nuo pirmųjų akimirkų.

1. Geresnis sukibimas

Mažiau slidi nauja paviršiaus tekstūra padeda užtikrinti idealų sukibimą net

susilietus su prakaitu ar drėgme. Be to, dėl naujo spausdinimo metodo bei 25%

mažesnio Molten logotipo kamuolio valdymas

tapo dar lengvesnis.

Viršutinis sluoksnis (natūrali oda)

Kamera

Kompozicinės polimerinės

(EVA) medžiagos sluoksnis

Kameros nailoninis karkasas

Gumos

sluoksnis su oro

burbuliukais

Mokyklų-kandidačių registracija ir atranka vyksta rugsėjo mėn.

Stovyklą priimanti mokykla nemokamai suteikia sporto salę.

Stovyklą priimančios komandos tėveai paruošia užkandžius ir

gaiviuosius gėrimus stovykloje dalyvaujančioms mergaitėms.

Kviečiamos visos U12 amžiaus kategorijos mergaitės – MKL

U12 ar bet kurioje kitoje amžiaus kategorijoje, ar berniukų

komandose rungtyniaujančios žaidėjos.

Mergaičių registracija į stovyklą prasideda likus 3 savaitėms iki

stovyklos ir baigiasi likus 4 d. iki stovyklos. Maksimalus dalyvių

skaičius – 24. Šeimininkų komandos mergaitėms rezervuojama

10 vietų. Mergaites į stovyklą registruoja jų treneriai arba tėveliai.

U10 mergaičių projektas „NIKE vikruolių taurė“

Tikslai:

1. skatinti bei motyvuoti rinktis krepšinį mergaites, sudominti ir

įtraukti tėvus, mokyklas, sporto bendruomenę;

2. motyvuoti jau krepšinį pasirinkusias jaunąsias krepšininkes

ir jų trenerius;

3. suteikti su mergaitėmis dirbantiems treneriams kuo daugiau

naudingos informacijos apie treniruočių proceso planavimą

bei treniruočių turinio parinkimą;

4. organizuoti didelę šventę vaikams su krepšinio elementais;

5. tęsti varžybų sistemą amžiaus kategorijoje, kurios neapima

MKL;

6. populiarinti moterų krepšinį;

7. formuoti visuomenės nuomonę bei griauti neigiamus

stereotipus sukuriant bei viešinant sektinus pavyzdžius.

Dalyviai:

• U10 amžiaus kategorijos mergaitės;

• komandą iš 6 mergaičių.

Rugsėjo-spalio mėn. registruojamos komandos. Parengiama ir

dalyvaujančioms komandoms pristatoma vaizdo medžiaga su

užduotimis.

Taurės varžybos vyksta trimis etapais:

• pirmasis etapas – regioniniai finalai gruodį;

• antrasis etapas – pusfinalis vasarį;

• trečias etapas – finalas balandį.

Taurės varžybų dalyvės rungiasi žaisdamos judriuosius

žaidimus ir atlikdamos tam tikras užduotis. Pagrindinė projekto

užduotis – garantuoti visapusišką žaidėjų lavinimą.

Mokyklų krepšinio 3x3 turnyras LKF taurei laimėti

Tikslai:

1. mokinių užimtumas;

2. socialinė integracija;

3. pilietinės savimonės ugdymas;

4. krepšinio populiarinimas.

Dalyviai:

• Penktų klasių moksleiviai.

• Komandą sudaro 5 žaidėjai: mažiausiai 2 mergaitės ir

daugiausia 3 berniukai. Bent viena mergaitė privalo visada

būti aikštelėje.

Projektui vadovauja ir finalinį etapą vykdo bei finansuoja LKF.

Atrankos etapus vykdo, finansuoja bei atsakingus asmenis

skiria projekte dalyvaujančių miestų bei rajonų savivaldybės.

Už atrankos etapų varžybų eigą atsako bendrojo lavinimo

mokyklos bei sporto centrų/mokyklų treneriai.

Varžybų sistema:

• Pirmajame etape kiekviena mokykla pagal dalyvaujančių

komandų skaičių sudaro savo varžybų sistemą. Pagrindinis

reikalavimas – iki nurodytos datos išaiškinti stipriausią

komandą.

• Antrajame etape kiekviena savivaldybė pagal dalyvaujančių

komandų skaičių sudaro savo varžybų sistemą. Pagrindinis

reikalavimas – iki nurodytos datos išaiškinti stipriausią

miesto/rajono komandą, kuri patenka į finalinį etapą.

• Finalinio etapo varžybos vykdomos pagal šią sistemą:

8 komandos burtų keliu suskirstomos į dvi grupes po

4 komandas. Pirmasis etapas vyksta grupėmis, visos

komandos po kartą sužaidžia tarpusavy.

• Pirmosios dvi abiejų grupių komandos rungtyniauja dėl 1–4

vietos, o trečiąją ir ketvirtąją vietas užėmusios abiejų grupių

komandos rungtyniauja dėl 5–8 vietos.

Varžybų nugalėtoja:

• Mokyklų 3×3 varžybų nugalėtoja skelbiama komanda,

įveikusi varžovus finalinėje kovoje finalinio etapo metu.

Apdovanojimai:

• Visi finalinio etapo dalyviai apdovanojami LKF rėmėjų

įsteigtais prizais.

• Pirmas keturias vietas užėmusios komandos apdovanojamos

pažintinėmis/pramoginėmis išvykomis autobusu į užsienio

šalis.

• 5-8 vietą užėmusioms komandos apdovanojamos

pažintinėmis/pramoginėmis išvykomis autobusu į Lietuvos

istorines vietas bei pramogų parkus.

Mergaičių projektas “Iššūkis žvaigždei”

Tikslai:

1. Sudominti krepšiniu pradinių klasių mergaites bei įtraukti ir

jų tėvelius.

2. Populiarinti krepšinį tarp mergaičių.

3. Skatinti mergaites būti fiziškai aktyviomis ir sportuoti.

Projektas vyksta pradinio lavinimo mokyklose. Finalas – LMKL

varžybų metu.

Projekto dalyviai:

Pradinių klasių moksleivės, jų fizinio lavinimo mokytojai bei

krepšinio treneriai.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė atlieka tam tikrų

pratimų seką krepšinio aikštelėje (fiksuojamas laikas, per

kurį žaidėja atliko šiuos pratimus), kurią pradinio lavinimo

mokyklose kūno kultūros pamokų metu mergaitėms parengia ir

krepšinio treneris/mokytojas (fiksuojamas laikas, kurį mergaitės

sugaišo, atlikdamos tuos pačius pratimus). Keturios geriausią

laiką pademonstravusios mergaitės susirungia per finalinio

ketverto LMKL varžybų didžiąją pertrauką. Projekto nugalėtoja

apdovanojama LKF įsteigtu prizu bei asmeniniu Lietuvos moterų

krepšinio rinktinės žaidėjos, kuriai bus mestas šis iššūkis, prizu.

Į šį projektą bei atliekamą rungtį yra kviečiami prisijungti ir

dalyvaujančių mergaičių šeimos nariai.

LKF išlaidos mergaičių projektams 2017–2020 m.

„Talentų karta”:

2017 m. – 24 318 eur.

2018 m. – 39 405 eur.

2019 m. – 36 514 eur.

2020 m. – 2220 eur.

Talentų krepšeliai:

2017 m. – 43 009 eur.

2018 m. – 41 848 eur.

2019 m. – 40 582 eur.

2020 m. – 628 eur.

„Aukime kartu“

2017 m. – 4269 eur.

2018 m. – 3970 eur.

2019 m. – 10 784 eur.

„NIKE vikruolių taurė“

2018 m. – 5598 eur.

2019 m. – 34 064 eur.

2020 m. – 4196 eur.

Sprite 1x1:

2017 m. – 13 956 eur.

Norėdami įsigyti aukščiausios kokybės krepšinio kamuolį ar kitą sporto inventorių, būtinai apsilankykite UAB Skorpiono Takas internetinėje svetainėje

www.skorpionas.lt . Jei kyla klausimų dėl inventoriaus pasirinkimo, įmonės darbuotojai visuomet suteiks kvalifikuotą pagalbą. Molten – for

the Krepšinio real game! Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



34 Moterų krepšinis

Moterų krepšinis

35

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO RINKTINĖ 1993–2020 m.

Geriausias rezultatas – 1997 m. Europos čempionato auksas.

1993 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

1995 m. – FIBA Europos čempionato V v.

1997 m. – FIBA Europos čempionato I v.

1998 m. – FIBA pasaulio čempionato VI v.

1999 m. – FIBA Europos čempionato VI v.

2001 m. – FIBA Europos čempionato IV v.

2002 m. – FIBA pasaulio čempionato XI v.

2003 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2005 m. – FIBA Europos čempionato IV v.

2006 m. – FIBA pasaulio čempionato VI v.

2007 m. – FIBA Europos čempionato VI v.

2009 m. – FIBA Europos čempionato IX-XII v.

2011 m. – FIBA Europos čempionato VII v.

2013 m. – FIBA Europos čempionato XIV v.

2015 m. – FIBA Europos čempionato VIII v.

2017 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

2019 m. – nepateko į finalinį Europos čempionato etapą.

LKF išlaidos moterų rinktinei 2014–2019 m.

2014 m. – 444 663.63 eur.

2015 m. – 285 249.30 eur.

2016 m. – 79 746.44 eur.

2017 m. – 146 041.26 eur.

2018 m. – 107 298.29 eur.

2019 m. – 108 626.53 eur.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA (LMKL) 2004-2018 m.

2004–2005 m. – 6 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Alytus, Marijampolė.

2005–2006 m. – 6 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė.

2006-2007 m. – 5 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Ryga.

2007–2008 m. – 8 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys,

Marijampolė, Ryga.

2008–2009 m. – 8 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus,

Marijampolė.

2009–2010 m. – 8 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė, Cėsys.

2010–2011 m. – 7 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Utena.

2012–2013 m. – 2014-2015 m. – 8 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Kauno raj., Klaipėda, Šiauliai, Utena,

Marijampolė.

2015/2016 m. – 7 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Kauno raj., Klaipėda, Šiauliai, Utena,

Marijampolė.

2016/2017 m. – 7 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Kauno raj., Klaipėda, Šiauliai,

Marijampolė, Ukmergė.

2017/2018 m. – 7 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Kauno raj., Klaipėda, Šiauliai,

Ukmergė, Marijampolė.

Lyga veikė kaip atskiras juridinis vienetas. LKF skyrė klubams

finansinį skatinimą dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

NACIONALINĖ MOTERŲ KREPŠINIO LYGA (NMKL) 2011–2015 m.

2011–2012 m. – 8 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Ukmergė, Biržai, Jonava, Radviliškis.

2012–2014 m. – 8 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Jonava, Ukmergė, Šiauliai.

2014–2015 m. – 7 komandos.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Jonava, Ukmergė, Šiauliai.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA „AKVILĖ“ 2015–2018 m.

2015–2016 m. – 15 komandų.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Alytus, Ukmergė, Rokiškis,

Panevėžys, Marijampolė, Jonava.

2016–2017 m. – 13 komandų.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Alytus, Jonava, Marijampolė,

Panevėžys.

2017–2018 m. – 13 komandų.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Alytus, Marijampolė, Panevėžys.

Lyga buvo visiškai išlaikoma LKF.

LKF išlaidos „Akvilės“ moterų krepšinio lygai

2017-2018 m.

2017 m. – 21 550 eur.

2018 m. – 15 596 eur.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA 2018–2020 m.

2018–2019 m. – 5 komandos A divizione.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. 12 komandų

B divizione.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Alytus, Marijampolė.

2019–2020 m. – 5 komandos A divizione.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. 10 komandų

B divizione.

Miestai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Alytus.

LKF išlaidos Moterų lygai 2018–2020 m.

2018 m. – 53 022 eur.

2019 m. – 94 704 eur.

2020 m. – 15 908 eur.

BALTIJOS ŠALIŲ MOTERŲ KREPŠINIO LYGA 2018–2020 m.

2018–2019 m. – 8 komandos. 5 Lietuvos komandos.

2019–2020 m. – 8 komandos. 3 Lietuvos komandos.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO KLUBAI EUROPOS TAURĖJE

IR EUROLYGOJE

Lilianos Ronchetti taurė:

1992–1994 m. – Vilniaus „Telekomas“.

1994–1995 m. – Kauno „Viktorija“.

Europos taurė:

2005–2007 m. ir 2008-2009 m. – Marijampolės „Arvi“.

2008–2012 m. – Klaipėdos „Lemminkainen“.

2012–2013 m. – Vilniaus „Kibirkštis“.

2014–2015 m. – Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“.

2016–2017 m. – Kauno r. „Hoptrans sirenos“.

Eurolyga:

2000–2006 m. – Vilniaus „Lietuvos Telekomas“.

Aukščiausi rezultatai – 2005 m. III v., 2006 m. IV v.

2006–2010 m. – Vilniaus TEO.

2010–2012 m. – Kauno „Aistės-VIČI“.

2013–2014 m. – Vilniaus „Kibirkštis“.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO KLUBAI EWBL

EWBL:

2015–2019 m. Vilniaus „Kibirkštis“.

2017–2018 m. Kauno r. „Hoptrans sirenos“.

MOTERŲ TURNYRAI –

RYŠKĖJA TEIGIAMOS

TENDENCIJOS

Baigiantis vasarai buvo

braižomos ne tik Lietuvos,

tačiau ir Baltijos valstybių

moterų klubinių turnyrų gairės.

Lietuvos moterų krepšinio lygos

direktorius Giedrius Gustas

atkreipia dėmesį į teigiamas jų

tendencijas.

džiaugiamės,

kad daugėja komandų,

„Pirmiausia

norinčių dalyvauti

Lietuvos moterų krepšinio lygos

ir Baltijos moterų krepšinio lygos

čempionatuose. Nes prieš kelerius

metus buvo prasidėjusi komandų

skaičiaus mažėjimo tendencija“, –

sako G. Gustas.

Lietuvos moterų krepšinio lygos A

divizione pasiryžusios rungtyniauti 6

komandos. Pernai buvo 5. Prisidėjus

LCC universiteto ekipai, Klaipėda ir

Vilnius turės po dvi komandas, po

vieną – Kaunas ir Šiauliai.

A divizionas

1 Kauno „Aistės-LSMU”

2 Klaipėdos „Neptūnas”

3 Vilniaus „Kibirkštis-MRU”

4 Vilniaus „Kibirkštis-VKM”

5 Šiaulių „Šiauliai”

6 Klaipėdos LCC

Savo ruožtu B divizione viena

Vilniaus komanda (DPV) nutarė

padaryti pertrauką, tačiau ateina

studenčių ekipa – Lietuvos sporto

medicinos universiteto (LSMU). Iš

viso B divizione pasiryžusios startuoti

10 komandų.

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

Nuotraukos: LKF

B divizionas

1 Vilniaus „Tiketa”

2 Vilniaus „Kamanė”

3 Vilniaus „Svaja”

4 Vilniaus universitetas

5 Vilniaus „Patriotės”

6 Kauno „Žalgiris”

7 Kauno „LSU-Aistės2”

8 LSMU

9 Panevėžio „Naftėnas”

10 Alytaus RKL-GUT

Lietuvos čempionate numatyta pusfinalių

serija iki 2 pergalių, o finalo –

iki trijų – finalas. Liks ir mačas dėl

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



36 Moterų krepšinis

3x3

37

Karalienės Mortos taurės, vyksiantis Karaliaus Mindaugo

taurės finalo ketverto savaitgalį.

Praėjęs – antrasis – performuotos Moterų lygos sezonas

dėl COVID-19 viruso plitimo šalyje nutrūko abiejuose

divizionuose beveik pasitinkant didžiausią metų intrigą

garantuojančias atkrintamąsias varžybas. A divizione

pirmoje pozicijoje finišavo nė karto nepralaimėjusi Vilniaus

„Kibirkštis-MRU“ (11–0), antros liko praėjusio sezono

čempionės Kauno „Aistės-LSMU“, trečiąją vietą užėmė

Klaipėdos „Neptūnas“ (4–7), ketvirtąją – „Šiauliai“ (4–7), o

penktąją – Vilniaus „Kibirkštis-VKM“ (0–11).

Dešimties komandų B divizione aukščiausias pozicijas

okupavo Vilniaus „Svaja“ ir Kauno krepšinio mokyklos

„Žalgiris“ komandos, per 18 turų laimėjusios po 15 sykių.

Karalienės Mortos taurę iki karantino spėjo iškovoti Kauno

„Aistės-LSMU“. Jos permainingoje kovoje Klaipėdos

„Švyturio“ arenoje 79:71 nugalėjo A divizione be pralaimėjimų

žygiavusią Vilniaus „Kibirkštį-MRU“ ir kėlė į viršų

iškovotą titulą.

„Douglas” Baltijos moterų krepšinio lygoje vietoje trijų

ekipų – Vilniaus „Kibirkštis-MRU”, Kauno „Aistės-LSMU”

ir „Šiaulių”, Lietuva turės penkias komandas. Nutarė prisidėti

Klaipėdos „Neptūnas” ir Klaipėdos LCC. Apskritai

vietoje 8 klubų lygoje pasiryžo startuoti 12 komandų.

„Douglas” Baltijos moterų krepšinio lyga

1 Kauno „Aistės-LSMU”

2 Klaipėdos „Neptūnas”

3 Vilniaus „Kibirkštis-MRU”

4 Šiaulių „Šiauliai”

5 Klaipėdos LCC

6 TTT-Riga

7 Riga/Juniores

8 RSU

9 Liepaja/LSSS

10 Latvijas Universitate

11 Tallinn University

12 Tartu University/Kalev

Lygos finalo ketvertas turėtų vykti Taline, nes prieš tai jau

vyko Vilniuje ir Rygoje. Tačiau kol kas neaišku, koks bus

Estijos komandų lygis ir ar jos pateks tarp keturių stipriausių

ekipų. Vykdyti čempionato finalus Estijoje būtų nelogiška,

jei juose nebūtų šeimininkų klubo.

„Labai svarbu, kad čempionatuose daugėja universitetų

komandų. Dėkui treneriams, kad surenka merginas ir treniruoja

iki 18 metų. Tačiau viena didžiausių Lietuvos moterų

krepšinio bėdų, kad po to daugelis merginų meta krepšinį,

nes neturi motyvacijos žaisti. Universitetai yra platforma,

kuri leidžia krepšininkėms žaisti toliau. Jos turi galimybę

likti Lietuvoje, geromis sąlygomis įgyti išsilavinimą ir tęsti

krepšinio karjerą“, – sako G. Gustas.

Pasak jo, moterims bei merginoms taip pat atsiveria trijulių

krepšinio galimybės. Jei sezonas, kaip numatyta, baigsis

ateinančių metų balandį, jau gegužę galima pradėti rengti

ir dalyvauti įvairiuose 3x3 turnyruose.

AUTORIUS: Laura Ivaškaitė

LKL

„HOPTRANS 3X3” –

POŽIŪRĮ PAKEITĘS TRIJULIŲ

KREPŠINIO TURNYRAS

Liepos mėnesį Palangoje praūžęs „Hoptrans 3x3“ turnyras tapo renginiu, ne tik nutraukusiu štilį

krepšinio aikštėse, tačiau ir pirmą kartą tokiu mastu atkreipusiu krepšinio bendruomenės dėmesį į

sparčiai populiarėjantį trijulių krepšinį.

„To, kad aukščiausiu lygiu susivienytų

profesionalus penki prieš penkis

ir trijulių krepšinis, Europoje dar

nebuvo“, – pabrėžė vienas Lietuvos

3x3 krepšinio asociacijos įkūrėjų

Rolandas Skaisgirys.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF),

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-

LKL“) ir 3x3 asociacijos rengtame

„Hoptrans 3x3“ turnyre dalyvavo

dvylika komandų – devyni LKL klubai

bei trys 3x3 krepšinio ekipos.

Nuotraukos: Mato Baranausko

FIBA jam taip pat buvo suteikusi ir oficialių

varžybų statusą, o trečiajame

turnyro etape apsilankė tarptautinės

federacijos generalinis sekretorius

Andreas Zagklis.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



38 3x3

3x3

39

„Labai malonu būti šiame turnyre. Tai

puikus Lietuvos krepšinio federacijos,

Lietuvos krepšinio lygos ir daugelio

kitų prisidėjusių žmonių bendradarbiavimo

pavyzdys“, – Palangoje

kalbėjo A. Zagklis.

Turnyro čempionų taurę po atkaklių

kovų kėlė Utenos „Juventus-Uniclub

Casino“ žaidėjai, kuriems atiteko ir

15 tūkst. eurų piniginis prizas.

Bendras „Hoptrans 3x3“ turnyro prizinis

fondas siekė 74 tūkstančius eurų.

Intriga iki paskutinės sekundės

„Hoptrans 3x3” turnyre sirgalius

pasitiko būrys žinomų žaidėjų – nuo

Jono Mačiulio, Darjušo ir Kšištofo

Lavrinovičių, iki tokių „Betsafe-LKL“

veidų kaip Žygimantas Skučas ir

Simas Galdikas.

Be to, turnyre dalyvavo ir trijulių krepšinyje

didelę patirtį sukaupusi Šakių

„Vyčio-Gulbelės“ ekipa, pasauliniame

FIBA reitinge besirikiuojanti šeštojoje

vietoje.

Šakiškiai dramatiškame finale tik po

intriguojančios kovos 19:21 nusileido

Dariaus Tarvydo vedamiems Utenos

krepšininkams.

„Laimėti padėjo ir charakteris, ir

galvos nepametimas. Taip pat buvo

labai svarbu išlaikyti savo žaidimą

visas dešimt minučių. Manau, kartu

su komanda sužaisime dar ne vieną

3x3 turnyrą“, – iškart po pergalės sakė

D. Tarvydas

Puolėjas buvo pripažintas ir naudingiausiu

turnyro žaidėju.

„Tikrai daug dirbome, stengėmės

ir laimėjome. Nuotaikos yra pačios

geriausios“, – pridūrė jis.

Trečioji vieta turnyre atiteko Panevėžio

„Lietkabelio“ krepšininkams, kurie

mažajame finale įveikė „Šiaulius“.

J. Mačiulio atstovaujama „Tauro“

ekipa liko penkta, klaipėdiečiai – šešti,

pasvaliečiai – septinti, o paskutiniąja

vieta finaliniame etape turėjo tenkintis

Alytaus „Dzūkijos“ krepšininkai.

Po trijų atrankos etapų iš kovos

dėl titulo jau buvo pasitraukusios

Prienų „CBet“, Vilniaus „Ryto-Perlo“,

„Legendų“ bei Kėdainių „Nevėžio“

ekipos.

Rezultatyviausiu turnyro krepšininku

pagal bendrą įmestų taškų kiekį tapo

Šakių komandos atstovas Marijus

Užupis (118 – vid. 6,2 tšk.) antroje

vietoje – J. Mačiulis (108 – vid.

7,7 tšk.), trečiojoje – Aurelijus Pukelis

(106 – vid. 5,6 tšk.)

Žiūrovai – iš viso pasaulio

Atkaklios turnyro kovos prie televizijos

ekranų ir socialiniuose tinkluose

prikaustė ne tik Lietuvos krepšinio

gerbėjus, tačiau ir milijonus žiūrovų

užsienyje.

FIBA bei oficialiam turnyro transliuotojui

TV6 pateikus galutinius duomenis

paaiškėjo, kad įnirtingos trijulių krepšinio

kovos visame pasaulyje pasiekė

daugiau nei 15 milijonų žiūrovų.

Itin aktyviai į turnyro viešinimą įsitraukė

FIBA 3x3 socialinių tinklų

paskyros, kuriose krepšinio kovos

bei gražiausi epizodai buvo pateikiami

užsienio sirgaliams.

Tarp pagrindinių turnyrą stebėjusių

užsienio rinkų pateko tokios šalys,

kaip Rusija, JAV, Filipinai ir Indonezija.

Be to, keturis savaitgalius iš eilės

Palangoje vykęs turnyras sulaukė

išskirtinio pačių lietuvių susidomėjimo.

„Kantar TNS“ duomenimis, tiesiogiai

transliuotas kovas per TV6 bei „TV3

Play” iš viso matė beveik 600 tūkst.

TV žiūrovų, o dar 100 tūkst. peržiūrų

surinkta internete.

„Mylime ir palaikome visą Lietuvos

krepšinį, todėl labai džiaugiamės, kad

tautiečiai atrado ir pamėgo 3x3 krepšinį.

Mūsų rodytas turnyras nuo pat

jo pradžios iki pabaigos sulaukė itin

didelio žiūrovų dėmesio ir televizijoje,

ir internete. Tai tik patvirtina seniai

žinomą tiesą, kad Lietuva – krepšinio

valstybė“, – žiūrimumo rezultatais

džiaugėsi TV3 kūrybos direktorius

Arvydas Rimas.

3x3 krepšiniui – dar daugiau

dėmesio

„Hoptrans 3x3” turnyro sėkmę patvirtino

ir į Palangoje stovėjusią areną vis

užsukdavę žinomi veidai, tarp kurių –

ir Lietuvos rinktinės nariai.

„Kai pamačiau, kad vyks aukšto lygio

turnyras su pažįstamais veidais, nekilo

klausimų dėl apsilankymo, – kalbėjo

Mindaugas Kuzminskas. – Manau,

niekas nenustebo dėl žiūrovų kiekio.

Visi pasiilgę krepšinio kovų, todėl, jei

arena talpintų ir penkiskart daugiau

žiūrovų, ji vis tiek būtų pilnutėlė.“

Kalbėdamas apie trijulių krepšinio

perspektyvas Lietuvoje, žinomas

krepšininkas buvo konkretus: „Bet

koks krepšinis Lietuvoje turi ateitį.

Žmonėms įdomu, o ir žaidėjų yra. Kai

kurie krepšininkai trijulių krepšinio

stiliui tinka net labiau.“

Jam pritarė ir turnyre pats dalyvavęs

J. Mačiulis.

Nors finaliniame etape kauniečio atstovaujamam

„Taurui“ ir nepavyko

pasiekti turnyro pusfinalio, ilgamečio

rinktinės žaidėjo pasirodymai nepalikdavo

abejingų.



40 3x3

3x3

41

VEKE

sūrainis

1€

„Džiaugiuosi, kad pavyko mane įkalbėti

sudalyvauti, nors iš pradžių į viską

žiūrėjau atsargiai, – teigė J. Mačiulis. –

Lygis, ypač finaliniame etape, buvo

aukštas. Smagu matyti tokius dalykus.

Patobulėjo visos komandos, o jei turėtume

daugiau profesionalų, būtų dar

įdomiau ir rinktinė būtų dar stipresnė.“

Tribūnose, be krepšininkų, netrūko

ir kitų žymių veidų bei nusipelniusių

krepšinio pasaulio atstovų.

Buvęs nacionalinės rinktinės treneris

Ramūnas Butautas žavėjosi tuo,

ką matė aikštėje ir teigė neabejojantis

trijulių krepšinio perspektyvomis

Lietuvoje.

„Uždegantis ir įtraukiantis renginys,

kuriame buvo daug intensyvumo,

kontakto, greičio ir emocijų.

Žiūrovams tikrai patiko, daugelis jų

tikriausiai pirmą kartą rimčiau susipažino

su šia krepšinio atmaina“, – teigė

R. Butautas.

apie paprastus sirgalius. Net Justė

Jocytė tyliai ir ramiai stebėjo praktiškai

visas kovas. Į vidų patekti buvo

sunku, tačiau net tokie žmonės planavosi

laiką, kad galėtų ateiti anksčiau

ir gyvai stebėti krepšinį. Tai pasako

daug“, – teigė M. Špokas.

LKF generalinis sekretorius taip pat

pabrėžė besitikintis, kad turnyras taps

nauja paspirtimi 3x3 krepšinio plėtrai

Lietuvoje.

„Šis turnyras pasirodė laiku ir vietoje.

Kitąkart žiūrovams nebereikės aiškinti,

kas yra 3x3 krepšinis, – sakė M.

Špokas. – Kitų šalių atstovai stebėjo

viską plačiomis akimis ir mėgavosi

reginiu. Ritmas, muzika, pristatymai,

rungtynės, žiūrovų įtraukimas,

šokėjos – visi dalykai atitiko aukščiausio

lygio renginių standartus. Duočiau

dešimt balų iš dešimt.“

Galutinė turnyro rikiuotė

1. Utenos „Juventus-Uniclub”

2. Šakių „Vytis-Gulbelė”

3. Panevėžio „Lietkabelis”

4. Šiaulių „Šiauliai”

5. Kauno r. „Tauras”

6. Klaipėdos „Neptūnas”

7. Alytaus „Dzūkija”

8. Pasvalio „Pieno Žvaigždės”

9. Prienų „C-Bet”

10. Vilniaus „Rytas-Perlas”

11. „Legendos”

12. Kėdainių „Nevėžis”

LKF generalinis sekretorius-direktorius

Mindaugas Špokas pridūrė, kad

Palangoje vykęs turnyras visai krepšinio

bendruomenei tapo gera galimybe

vėl grįžti prie aukščiausio lygio kovų.

„Pavyko išlipti iš to negatyvo, kurį

sukėlė pandemija, ir visiems drauge

Palangą paversti krepšinio sostine.

Eilėse mačiau stovinčius nusipelniusius

krepšinio žmones, jau nekalbant

UŽSISAKYK Krepšinio IR Namai APMOKĖK | Rugsėjis 2020

SU PROGRAMĖLE!



42 3x3

JONAS MAČIULIS:

ŽAIDIMAS BUVO PASAKA

JONAS MAČIULIS

Metai LAIMĖJIMAI

2003 m. LKAL čempionas

2003 m. Pasaulio jaunių čempionato

vicečempionas

2004 m. Europos jaunimo čempionato

bronzos medalio laimėtojas

2005 m. Pasaulio jaunimo čempionas

2005 m. Europos jaunimo čempionato

vicečempionas

2006 m. LKL ir BBL vicečempionas

2007 m. LKF taurės laimėtojas

2008 m.

2007 m. LKL visų žvaigždžių rungtynių

naudingiausias žaidėjas

2007 m. BBL vicečempionas

2007 m. LSKL čempionas

2007 m. LSKL finalo serijos naudingiausias

žaidėjas

2007 m. LKL čempionas

2008 m.

2007 m. Vasaros universiados čempionas

2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionato

bronzos medalio laimėtojas

2008 m. BBL čempionas

2010 m. Pasaulio krepšinio čempionato

bronzos medalio laimėtojas

2012 m. Italijos čempionas

2012 m. Graikijos čempionas

2013 m.

2013 m.

2015 m.

2013 m.

2014 m.

Europos krepšinio čempionato

sidabro medalio laimėtojas

Graikijos taurės laimėtojas

2014 m. Ispanijos Supertaurės laimėtojas

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2015 m.

2016 m.

Ispanijos Karaliaus taurės

laimėtojas

Ispanijos čempionas

2015 m. Eurolygos čempionas

2015 m. Geriausias Lietuvos krepšininkas

2019 m. FIBA Tarpkontinentinės taurės

laimėtojas

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

Nuotraukos: Mato Barausko

35

metų Jonas Mačiulis

laukia. Ateinančių

metų. Nukeltų olimpinių

žaidynių. Kad skambia nata

greičiausiai baigtų įspūdingą

karjerą Lietuvos rinktinėje.

Ši vasara Maironiu kartais

vadinamam krepšininkui buvo

ypatinga. Ne tik dėl to, kad

pirmąsyk per pastaruosius

aštuonerius metus neišbėgo

į aikštę su Lietuvos rinktinės

marškinėliais. Dar ir todėl, kad

išmėginą naują olimpinę rungtį –

trijulių krepšinį.

„Keistas jausmas be rinktinės. Šįmet

netikėtai viskas išėjo su tais virusais.

Rinktinėje ne visiems teko sudalyvauti

– stovyklos tikslai buvo kitokie

nei paprastai. Buvau pripratęs, kad

vasarą yra rinktinė, stovykla. Tokia

rutina jau buvo. Dabar rutina baigėsi,

reikėjo naujo pabandyti. Tačiau savotiškai

džiaugiuosi, kad man rinktinės

nebuvo ir galėjau išmėginti kažką

naujo“, - sako J. Mačiulis, drauge

su Kauno rajono „Tauro” komanda

dalyvavęs LKF ir LKL surengtame

„Hoptrans 3x3“ turnyre Palangoje.

Jonas neslepia, kad net, kai LKF

generalinis sekretorius-direktorius

Mindaugas Špokas ir 3x3 krepšinio

asociacijos įkvėpėjas Rolandas

Skaisgirys įkalbėjo išmėginti trijulių

krepšinį, pirmasis įspūdis buvo

skeptiškas.

„Po pirmos treniruotės sakiau - nejuokinkit.

Tačiau veikti nebuvo ko, tad

nutariau pamėginti. Ir iš tikrųjų užkabino“,

- sako J. Mačiulis.

Drauge su Šarūnu Beniušiu, Pauliumi

Semaška, Roku Stankevičiumi ir

Žygimantu Šimoniu „Hoptrans 3x3“

turnyre užėmė penktąją vietą. Turnyras

J. Mačiuliui labai patiko.

„Niekas to nesitikėjo. Net R. Skaisgirys

nesitikėjo. Kai pristatinėjo man savo

viziją, sakė, tikimės, bus žiūrovų...

Atsargiai žiūrėjo. Tačiau pamatėme,

kad nesvarbu, koks oras – tribūnos

pilnos. Lietuviai myli krepšinį. Atėjo

daug jaunų. Visiems imponavo – atėjai,

pažiūrėjai 10-15 minučių, išėjai... Jei

domina kokia nors konkreti komanda

– atėjai, pažiūrėjai, vėl dvi valandas

gali ką nors veikti. Mane sužavėjo tas

turnyras“, - prisimena J. Mačiulis.

Jis įsitikinęs, kad sausakimša būtų

buvusi ir didesnė arena, nei Palangos

centre kelioms savaitėms sumontuota

„Hoptrans” arena.

„Žaidimas buvo pasaka – jis man tiko

ir patiko - toks su kietu kontaktu. Iš

pradžių nei mes, nei teisėjai nesupratome,

koks kietas kontaktas turėtų

būti. Iš pradžių žaidimas gal buvo per

šiurkštus, bet visi per laiką supratome,

per tuos keturis savaitgalius išmokome.

Žiūrėjome daug 3x3 tarptautinių

mačų – jie skyrėsi nuo to krepšinio,

kurį Palangoje žaidėme mes. Ten

nėra daužymosi, laikymo už marškinėlių

– tik greitis. Visi mokėmės. Finalinė

dalis buvo puiki“, - pasakoja ilgametis

Lietuvos rinktinės puolėjas.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



44 3x3

Jaunimas

45

Jam pačiam vis dar sunku patikėti, kad

trijulių krepšinis olimpinė sporto šaka,

nes tai labai specifinis, labai greitas

žaidimas, kurio rungtynės trunka vos

10 minučių arba dar mažiau.

„Tačiau visi dabar mąsto apie tai, kas

patinka jaunimui. O jaunimui reikia

greičio ir kad viskas būtų lengvai

suprantama. Klasikinis krepšinis

kitoks, ten suprasti viską sudėtingiau.

O trijulių krepšinis tikrai turi ateitį, nes

įtraukia ypač jaunimą – ateities žiūrovus.

Viskas daroma tam, kad pritrauktų

naujų žiūrovų“, - svarsto J.

Mačiulis.

Jam prisitaikyti prie kitokio krepšinio,

kitokio kamuolio, greičio ir speficikos

nebuvo sunku.

„Galiu ir „centruoti“, ir stumdytis,

ir mesti iš toli. Sunkiau buvo su

ištverme, nes visą vasarą su treneriais

lavinome kitokius dalykus,

daugiau jėgą. Rengtis ėmiau tik po

Joninių. Per aštuonias dienas pasirengiau.

Kiti ištvermę ugdė ilgiau. Aš

kai pavargdavau, eidavau po krepšiu

ir stumdydavausi. Jėgos turėjau ir

viskas. Debiutas mano buvo sėkmingas,

nors yra kur tobulėti“, - teigia

krepšininkas.

Vis dėlto, J. Mačiulis pirmenybę teikia

tradiciniam krepšiniui penki prieš

penkis.

„Trijulių krepšinis tikrai geras būdas

palaikyti formą, kai nevyksta varžybos

penki prieš penkis. Pasaka. Kai kurie

treneriai, iš arti pamatę 3x3, sakė –

tai gera priemonė ugdyti žaidėjų

ištvermę. Ikisezoninėse treniruotėse

visiems atsibosta lakstyti tuos ratus. O

čia numetei kamuolį, dešimt minučių -

ir visi sėdi ramūs“, - sako pasaulio ir

Europos čempionatų prizininkas.

Pasak jo, jei esi geras žaisdamas

penki prieš penkis, būsi geras ir trijulių

krepšininkas.

„Tačiau ne atvirkščiai. Nepaisant

greičio ir intensyvumo trijulių aikštelėje,

ten reikia ne tik greitų, tačiau ir teisingų

sprendimų“, - sako J. Mačiulis.

Pasibaigus trijulių turnyrui jis vėl

išskrido į Atėnus, kur pasirašė naują

sutartį su AEK klubu. Žaisti tradicinio

krepšinio penki prieš penkis.

„Skolas grąžino. Kontraktas OK,

kad žaisčiau ir išlaikyčiau įgūdžius

laukiant kitos vasaros ir olimpiados.

Tačiau patys graikai abejoja,

ar sezonas įvyks. Kai kuriose valstybėse,

tokiose kaip Italija, Ispanija,

Turkija, Rusija, vietos čempionatai yra

geri. Graikijoje – buvo vos aštuonios

komandos, dabar pridėjo dar dvi. Jos

atėjo iš antros lygos, neturi finansų.

Tačiau jos bent egzistuoja. Trys ar

keturios komandos iš aukščiausios

lygos dingo – bankrutavo“, - pasakoja

J. Mačiulis.

Graikiją ir mažesnį kontraktą jis pasirinko

dėl šeimos, kuriai Atėnai tapo

antru miestu po Kauno – ten praleisti

penkeri metai.

„Turėjau kitų pasiūlymų, tačiau pasirinkau

savo miestą dėl šeimos. Kad

nereikėtų iš naujo įsikūrinėti“, - aiškina

J. Mačiulis.

AUTORIUS: Vaidotas Zajarskas

JAUNIMAS BE

VARŽYBŲ NELIKO

Nuotraukos: LKF

Nors dėl pandemijos praėjusią

vasarą buvo atšaukti

Europos čempionatai ir

kitos oficialios FIBA varžybos,

Lietuvos jaunimas turėjo galimybę

rungtyniauti ir dalyvauti

turnyruose. Bendradarbiaujant

Lietuvos, Latvijos ir Estijos

krepšinio federacijoms buvo

surengti Baltijos taurės turnyrai.

U16: lietuviška vaikinų drama

Rugpjūčio viduryje Kaune finišavo

„Huawei Baltijos taurės“ turnyras,

kuriame dalyvavo Estijos, Latvijos ir

po dvi Lietuvos šešiolikmečių merginų

ir vaikinų rinktines.

Merginų turnyre visas tris pergales

iškovojo ir nugalėtojomis tapo

Latvijos krepšininkės. Antrosios vietos

likimas paaiškėjo paskutinę dieną po

Lietuvos rinktinių tarpusavio akistatos.

Čia pranašesnė buvo Roko

Kondratavičiaus ir Mildos Sauliūtės

„Žaliųjų“ komanda, kuri iškovojo užtikrintą

pergalę 72:41 (17:8, 21:7, 16:16,

18:10) ir turnyre užėmė antrąją vietą.

Simo Juraičio ir Elos Bajoriūnienės

vadovaujama „Baltųjų“ komanda

užėmė trečiąją vieta. Ketvirtoji atiteko

jaunosioms Estijos krepšininkėms.

Naudingiausia žaidėja tarp merginų

išrinkta Latvijos krepšininkė Raina

Tomašicka.

Dar atkaklesnė kova vyko vaikinų

turnyre, kur nugalėtojas paaiškėjo

tik po paskutinių rungtynių. Donato

Mikulevičiaus ir Karolio Abramavičiaus

vadovaujama Lietuvos „Žaliųjų“ rinktinė

po atkaklios kovos 74:71 (25:18,

13:18, 22:15, 14:20) įveikė Laimono

Eglinsko ir Karolio Lendzevičiaus

„Baltųjų“ komandą. Jie turnyre liko

treti, o antroji vieta atiteko Latvijos

krepšininkams. Estijos vaikinų rinktinė

liko ketvirta.

Naudingiausiu žaidėju vaikinų turnyre

išrinktas Lietuvos „Žaliųjų“ rinktinės

krepšininkas Emilis Bartninkas.

„Gerai, kad federacija padarė dvi

komandas, 15 vaikinų galėjo dalyvauti

savaitės treniruotėse ir varžybose.

Tokių varžybų patirtis neįkainojama“, -

sakė „Žaliųjų“ treneris D. Mikulevičius.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



46 Jaunimas

Jaunimas

47

LIETUVOS U16 MERGINŲ RINKTINIŲ

SUDĖTYS:

ŽALIOSIOS BALTOSIOS

Neda Pliatkutė Gabrielė

Sederevičiūtė

Viltė Andrunavičiūtė Austėja Raukaitė

Ieva Belickaitė Ugnė Sirtautaitė

Gabija Narušaitytė Rusnė Augustinaitė

Gerda Raulušaitytė Austė Jurevičiūtė

Ugnė Grigaliūnaitė Ugnė Snitkaitė

Augustė Virbalaitė Emilija Brazdeikytė

Kamilė Žukaitė Brigita Kontenytė

Viktorija Stabingytė Austėja Jokšaitė

TRENERIAI

Rokas

Simas Juraitis

Kondratavičius

Milda Sauliūtė

LIETUVOS U16 VAIKINŲ RINKTINIŲ

SUDĖTYS:

ŽALIEJI BALTIEJI

Kajus Kublickas Gediminas Alisas

Laurynas Klimas Kajus Leliukas

Matas Janulis Domantas

Šarauskas

Mantas Jančiauskas Žygimantas

Bartašius

Arūnas Rimkus Gustas Grabauskas

Modestas Babraitis Dominykas Grenda

Nojus Lebskas Nojus Adomavičius

Matas Klimantavičius Žygimantas

Danielius Kasparas

Kristupas Keinys

Gytis Auruškevičius

Emilis Bartninkas

TRENERIAI

Karolis Abramavičius

Donatas Mikulevičius

U15 talentų kovos

Ela Bajoriūnienė

Sabaliauskas

Rokas Jocys

Jokūbas Fominas

Rytis Šakaitis

Dastinas Morkūnas

Laimonas Eglinskas

Karolis

Lendzevičius

Priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį

Taline (Estija) baigėsi tarptautinis U15

„Baltijos taurės“ turnyras, kuriame

kovojo Lietuvos merginų bei vaikinų

rinktinės.

Lietuvos merginų rinktinė, vadovaujama

Viliaus Stanišausko ir

Linos Brazdeikytės, po atkaklios

kovos 60:69 (16:13, 12:23, 19:9,

13:24) turėjo pripažinti Estijos bendraamžių

pranašumą, o antrose turnyro

rungtynėse 64:73 (8:22, 25:19, 14:22,

17:10) nusileido Latvijos krepšininkėms

ir turnyre užėmė trečiąją vietą.

Vaikinų rinktinė, vadovaujama Karolio

Čyžiaus ir Remigijaus Bardausko,

pirmą turnyro dieną 75:79 (23:16,

LIETUVOS U15 MERGINŲ RINKTINĖS

SUDĖTIS:

VARDAS PAVARDĖ KREPŠINIO

MOKYKLA

ERIKA BUDAJEVA Klaipėdos V.

Knašiaus KM

BRIGITA RIMKEVIČIŪTĖ Šiaulių KA „Saulė“

EVA PERNAVAITĖ

MIGLĖ KISARAUSKAITĖ

EGLĖ KISARAUSKAITĖ

SINTIJA

AUKŠTIKALNYTĖ

GABIJA STROLYTĖ

VILTAUTĖ

ADOMAITYTĖ

URTĖ RATAVIČIŪTĖ

Utenos DSC

Kauno KM

„Žalgiris“

Kauno KM

„Žalgiris“

Biržų SC

Vilniaus KM/ Ozo

gim.

Vilniaus KM

Vilniaus KM/ Ozo

gim.

ERIKA IEVA KRAUJELIS Klaipėdos V.

AUGUSTĖ

Knašiaus KM

Kauno KM

ŠUKEVIČIŪTĖ

„Žalgiris“

KAROLINA DRAKŠAITĖ Klaipėdos V.

TRENERIAI

VILIUS STANIŠAUSKAS

LINA BRAZDEIKYTĖ

JOLANTA

MARTINONIENĖ

Knašiaus KM

Klaipėdos

V.Knašiaus KM

KA „Saulė“

18:24, 23:22, 11:17) taip pat turėjo

pripažinti bendraamžių iš Estijos pranašumą.

Šeštadienį vaikinai susitiko

su metais vyresne (U16) Estijos rinktine,

kuri turnyre dalyvavo svečio teisėmis

ir į apdovanojimus nepretendavo.

Vyresnieji Estijos krepšininkai

įrodė savo pranašumą 90:64 (22:16,

24:7, 22:24, 22:17).

LIETUVOS U15 VAIKINŲ RINKTINĖS

SUDĖTIS:

VARDAS PAVARDĖ KREPŠINIO

MOKYKLA

TAURAS KARABINAS Raseinių KKSC

DEIVIDAS ŽUKAUSKAS Šiaulių KA „Saulė“

ADOMAS STANČIKAS

JUSTAS ŽIUBRYS

ROKAS ANTANAS

ČIVILIS

TOMAS ZELENSKIJ

MYKOLAS MAČIULIS

MANTAS KOČANAS

PETRAS PADEGIMAS

DANAS KAZAKEVIČIUS

TITAS PUNDINAS

EMILIS

BALTRIMAVIČIUS

TRENERIAI

KAROLIS ČYŽIUS

REMIGIJUS

BARDAUSKAS

Alytaus SRC

Palangos SC

Plungės SRC

Klaipėdos KM

Sostinės KM

Kauno KM

„Žalgiris“

Kauno KM

„Žalgiris“

Sostinės KM

Vilniaus KM

Kauno KM

„Tornado“

Sostinės KM

Kauno KM

„Žalgiris“

Paskutinę turnyro dieną lietuviai

susitiko su Latvijos krepšininkais

ir iškovojo užtikrintą pergalę rezultatu

83:59 (22:14, 16:18, 28:14, 17:13),

kuri dėl geresnio tarpusavio rungtynių

rezultato leido vaikinams iškovoti pirmąją

vietą turnyre.

„Esame labai laimingi ir patenkinti

vaikinais, nes jie išklausė visus mūsų.

Per kiekvienas rungtynes gerinome

žaidimo detales ir pasiekėme netikėtą

pergalę prieš latvius. Praėjusiais

metais mes prieš juos pralaimėjome

40 taškų. Tikrai smagu, kad šiais

GERIAUSI TURNYRO ŽAIDĖJAI:

MERGINOS VAIKINAI

Raina Tomašicka

[MVP] (LAT)

Maria Vasar (EST)

Luize Sila (LAT)

Gerda Raulušaitytė

(LTU)

Gabrielė

Sederavičiūtė (LTU)

Emilis Bartninkas

[MVP] (LTU)

Rando Roos (EST)

Dans Galdinš (LAT)

Arūnas Rimkus

(LTU)

Gediminas Alisas

(LTU)

metais atėjome ir parodėme, kad ne

tik galime kovoti, tačiau ir laimėti dideliu

skirtumu. Ačiū krepšinio federacijai,

kad išskyrė net dešimt dienų pasiruošti

prieš šiam turnyrui. Ačiū visam

personalui ir visiems žaidėjų tėveliams,

kurie atvyko mūsų palaikyti. Tai

buvo tikrai didelė jėga“, – teigė vaikinų

rinktinės treneris Karolis Čyžius.

Merginų ir vaikinų rinktinės buvo

sudarytos iš Lietuvos krepšinio

federacijos organizuojamo projekto

„Talentų karta“ dalyvių. Prieš Baltijos

taurės turnyrą Kaune buvo surengtos

šio sezono baigtuvės – paskutinė

stovykla, po kurios paaiškėjo rinktinių

sudėtys. „Talentų kartos“ projektas

tradiciškai būdavo vainikuojamas

tarptautiniu Ramūno Šiškausko vardo

turnyru, bet dėl pasaulinės pandemijos

birželį šis turnyras buvo atšauktas.

„Talentų karta“ – ilgalaikis projektas.

Visi projekto dalyviai gauna sportines

aprangas, atliekami išsamūs jų

fiziniai bei medicininiai tyrimai. Pagal

juos specialistai sudaro individualias

rekomendacijas, ką reikia tobulinti,

kaip maitintis ir kokio režimo laikytis.

Specialistai prižiūri jaunuosius krepšininkus

ištisus metus.

U17 merginų įgūdžiai

Lietuvos septyniolikmečių merginų

rinktinė pirmą kartą organizuotame

FIBA U17 „Skills Challenge“ turnyre

šią vasarą užėmė ketvirtą vietą.

Kovoje dėl bronzos medalių lietuvės

162:130 neakivaizdžiai turėjo pripažinti

Ispanijos rinktinės pranašumą.

Merginų finale triumfavo Kinijos rinktinė,

kuri minimaliu skirtumu 118:119

įveikė Lenkijos krepšininkes.

LIETUVOS U17 MERGINŲ RINKTINĖS SUDĖTIS:

VARDAS PAVARDĖ KREPŠINIO MOKYKLA

Austė Jurevičiūtė Klaipėdos V. Knašiaus KM

Neda Pliatkutė Kauno KM „Žalgiris“

Augustė Virbalaitė Šiaulių KA „Saulė“

Viltė Andrunavičiūtė Panevėžio KKSC

Austėja Jokšaitė Vilniaus KM

Grupės rungtynėse lietuvės 137:144

įveikė Tailando rinktinę, 134:158

nugalėjo Malį ir 147:168 įrodė pranašumą

prieš Gvatemalos krepšininkes.

Turnyro ketvirtfinalyje merginos minimaliu

skirtumu 142:143 įveikė Egipto

rinktinę, tačiau pusfinalyje 153:122

turėjo pripažinti Kinijos komandos

pranašumą.

Šis turnyras – alternatyva vasarą turėjusiam

vykti pasaulio U17 merginų

krepšinio čempionatui Rumunijoje,

kuris dėl pasaulinės pandemijos buvo

atšauktas ir merginoms neteko susitikti

su geriausiomis planetos rinktinėmis.

Merginos per kuo greitesnį

laiką turi įveikti kliūčių ruožą bei pelnyti

papildomus taškus savo komandai

pataikydamos į krepšį. Visoms krepšininkėms

įveikus užduotį yra fiksuojamas

laikas, o pelnytų taškų suma yra

atimama iš bendro laiko ir gaunamas

galutinis rungties rezultatas.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



48 Jaunimas

Jaunimas

49

U14: vaikinai – Baltijos taurės

laimėtojai

Rygoje (Latvija) paskutinį vasaros

savaitgalį vykusiame U14 „Baltijos

taurės“ vaikinų turnyre Lietuvos keturiolikmečių

rinktinė tapo čempionais.

Paskutinėse turnyro rungtynėse lietuviai

97:37 (26:11, 20:8, 25:7, 26:11)

įveikė Estijos krepšininkus.

Pirmose rungtynėse keturiolikmečiai

124:68 (31:10, 36:24, 29:18, 27:16)

įveikė Latvijos „Baltąją“ komandą, o

antrajame susitikime 98:62 (24:16,

20:15, 31:15, 23:16) įrodė pranašumą

prieš Latvijos „Raudonąją“ ekipą.

Lietuvos rinktinės krepšininkas

Kasparas Jakučionis (Sostinės KM)

buvo išrinktas viso turnyro naudingiausiu

žaidėju, o Dovydas Buika (Sostinės

KM) buvo pripažintas geriausiu rinktinės

žaidėju.

Merginų turnyre Lietuvos keturiolikmečių

rinktinei nepavyko patirti pergalės

džiaugsmo. Paskutinėse turnyro

rungtynėse Ilonos Rimšienės ir Moniko

Kregždytės auklėtinės 45:58 (7:11,

11:18, 13:12, 14:17) nusileido Estijos

rinktinei.

LIETUVOS VAIKINŲ U14 RINKTINĖS

SUDĖTIS:

VARDAS PAVARDĖ KREPŠINIO

MOKYKLA

Rokas Kreišmontas Plungės SRC

Kristupas Grybas Klaipėdos

V.Knašiaus KM

Dovydas Buika Sostinės KM

Kasparas Jakučionis Sostinės KM

Matas Buteliauskas Sostinės KM

Aurimas Bosakas Sostinės KM

Steponas Žilakauskis Sostinės KM

Kristupas Smirnov Klaipėdos KM

Mantas Laurenčikas Kauno KM

Džiugas Remeikis

Benas Gudonis

Matas Piktuižis

TRENERIAI

Tomas Bakanauskas

Tomas Purlys

Austėja Susmaraitė

„Perkūnas“

Klaipėdos

V.Knašiaus KM

Kauno KM

„Žalgiris“

Kauno KM

„Žalgiris“

Kauno KM

„Žalgiris“

Sostinės KM

Kitose turnyro rungtynėse lietuvės

32:86 (6:24, 5:20, 8:17,

13:25) turėjo pripažinti Latvijos

„Raudonosios“ ekipos pranašumą

ir 50:61 (14:21, 6:15, 10:15, 20:10)

nusileido Latvijos „Baltajai“ komandai.

LIETUVOS MERGINŲ U14 RINKTINĖS

SUDĖTIS:

VARDAS PAVARDĖ KREPŠINIO

MOKYKLA

Viltė Kačerauskaitė Kauno KM

„Žalgiris“/ Jurbarko

raj. KKSC

Karina Budajeva Klaipėdos V.

Knašiaus KM

Dangė Mačernytė Alytaus SRC

Atėnė Obolevičiūtė Vilniaus KM

Saulė Pauplytė Vilniaus KM

Goda Jusytė

Panevėžio SC

Gabija Burneikaitė Plungės SRC

Ugnė Graužaitė Vilniaus KM

Milėja Mackevičiūtė Panevėžio KKSC

Austeja Babraitis Kauno KM

Skirmantė

Pušinskaitė

Laura Filonenkaitė

TRENERIAI

Ilona Rimšienė

Monika Kregždytė

Austėja Susmaraitė

„Žalgiris“

Alytaus SRC

Vilniaus KM

Panevėžio SC

Biržų KKSC

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



50 Trenerių kampelis

Trenerių kampelis

AUTORIUS: LKF

PRADINIS KELIO

Į MEISTRUS

ETAPAS: 7-8 METŲ

VAIKŲ PARENGIMAS

Nuotraukos: LKF

Reikia dešimties metų nepertraukiamų treniruočių, kad

taptum savo srities meistru

-Dr. Herbertas Simonas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas,

pažinimo psichologas

Siekiant, kad 22 jaunuolė arba jaunuolis

taptų krepšinio meistru, jiems reikia

pradėti gilintis į šio žaidimo paslaptis

būnant jau 12 metų amžiaus. Juk

būtent tuomet pradedame spėlioti,

kas iš vaiko išaugs – gynėjas, krašto

puolėjas ar centras? Tačiau kas vyksta

iki 12 metų?

Viso pasaulio sveikatos srities mokslininkai

sutaria – žmonija tampa vis

sėslesnė ir vis daugiau žmonių kenčia

nuo fizinio aktyvumo trūkumo sukeltų

negalavimų. Tuo pačiu įvairių sporto

šakų atstovai pastebi vis labiau ryškėjančią

pernelyg ankstyvą vaikų

specializaciją sporte. Šį paradoksą

galima paaiškinti remiantis elementaria

logika – mažėjant žmonių fiziniam

aktyvumui, mažėja ir vaikų, turinčių

savo amžiui privalomus judėjimo,

reakcijos, koordinacijos bei erdvinio

mąstymo įgūdžius. Todėl specialistai,

konkuruodami tarpusavyje, stengiasi

„prisijaukinti“ vaikus nuo pat ankstyvos

vaikystės. Kas pirmesnis – tas

gudresnis. Tačiau šiame „žaidime“

laimi tik vienetai (ir vaikai, ir sporto

specialistai).

Dauguma sporto srities mokslininkų

sutaria, jog krepšinis yra visapusiškai

lavinantis sportas. Moksliniais tyrimais

įrodyta, kad žaisdami žaidimus

su krepšinio elementais vaikai lavina ir

motorinius, ir pažinimo (kognityvinius)

įgūdžius. Tad ramia sąžine galima

sakyti, jog skatindami 6 metų vaiką

žaisti krepšinį elgiamės gerai. Vis dėlto

privalome itin atsakingai rinktis tokio

vaiko krepšinio treniruotės formą ir

turinį, nes norėdami gero galime pridaryti

daug nepataisomos žalos.

Čia aptarsime 7-8 metų vaikų raidos

ypatumus ir susipažinsime su krepšinio

treniravimo gairėmis pradiniame

krepšininkų ruošimo etape.

Raktiniai šio amžiaus tarpsnio žodžiai –

„Aš žaidžiu, man labai smagu“. Visas

mokymas turi būti pateiktas įvairių

žaidimų forma. Reikia vengti monotoniškų

serijų kartojimų, jas keičiant

estafetėmis bei judriaisiais žaidimais

(su abstrakčiomis užduotimis, veiksnių

gausa ir įvairove).

Estafetė

Estafetė gali būti komandinė arba individuali.

Komandinėje estafetėje dvi

arba daugiau komandų rungiasi tarpusavyje

- komandų žaidėjai turi atlikti

vienodą veiksmų seką, įveikti vienodas

kliūtis ir atstumą. Individualioje estafetėje

vaikai rungtyniauja tarpusavyje.

Estafetės moko vaikus drausmės

ir atsakomybės. Tai gera priemonė

įvairiems individualiems technikos

elementams mokyti, lavinti kūno valdymą

bei atletines savybes. Taip pat

tai gali būti geras strategijos bei žaidimo

analizės pradžiamokslis - vaikai

stebi, analizuoja ir vertina varžovų žaidėjų

pajėgumą, lygina su savo komandos

narių sugebėjimais, planuoja žaidėjų

startų eiliškumą.

Judrieji žaidimai:

Judrieji žaidimai, kaip ir estafetės,

gali būti komandiniai ir individualūs.

Komandiniuose žaidimuose

varžosi dvi arba daugiau

komandų. Individualiuose vaikai

varžosi tarpusavyje.

7-8 metų vaikų treniruotės:

Kartai per savaitę: 2-3

Treniruotės trukmė: Iki 60 min.

Krepšinio technikos elementas:

Kamuolio varymo, perdavimo ir judėjimo

aikštelėje pradžiamokslis.

Atletinės savybės: Greitis, vikrumas,

koordinacija, reakcija, lankstumas,

pusiausvyra.

Pagal sporto mokslininkų rekomendacijas,

7-8 metų vaikai turi treniruotis

2-3 per savaitę. Viena treniruotė neturi

viršyti 60 minučių. Krepšinis (kamuolio

varymo, perdavimo ir judėjimo aikštelėje

pradžiamokslis) turi sudaryti 20

proc. visos treniruotės, 30-40 proc.

- judrieji žaidimai, 20-25 proc. - atletinis

rengimas, 20-25 proc. - integruojanti

dalis, kurios metu žaidimais,

estafetėmis ir užduotimis siekiama

lavinti kelias skirtingas savybes (pvz.,

kamuolio varymas, greitis, reakcijos

greitis, koncentracija ir t.t.).

Treniruotės sandara

Treniruotės sandara

Krepšinis

Krepšinis

Treniruotės sandara

25

25

25

25

Atletinis rengimas

Atletinis rengimas

20

20

30

30

51

Judrieji žaidimai

Judrieji Integruojanti žaidimai

Integruojanti

Baigdamas 8-us - pradėdamas 9-us

metus vaikas turi lengvai ir greitai

orientuotis krepšinio aikštelėje (žinoti

aikštelės plotų specifinius pavadinimus,

pažinti linijas), žinoti pagrindines

krepšinio taisykles (pagrindinis

krepšinio žaidimo tikslas, komandos

samprata, linijų reikšmė, žingsnių taisyklė,

varžovų krepšys, savas krepšys).

Mokėti staigiai sustoti, pakeisti

bėgimo kryptį, kaitalioti bėgimo greitį.

Mokėti varytis kamuolį (kaire ir dešine

ranka), perduoti kamuolį nuo grindų

viena ranka nuo klubo (kaire ir dešine

ranka), perduoti tiesų perdavimą nuo

peties (kaire ir dešine ranka).

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



52 Trenerių kampelis

Trenerių kampelis

53

PAVYZDŽIAI

60 min. treniruotės pavyzdys:

7 min. apšilimas – tai kūno temperatūros

pakėlimas, raumenų, sausgyslių,

bei širdies-kraujagyslių sistemos

parengimas fiziniam krūviui. 7-8

metų vaikų apšilimą gali sudaryti smagios

užduotys su krepšinio kamuoliu,

teniso kamuoliuku. Žaidžiama poromis,

po vieną.

7 min. – vikrumas, koordinacija, orientacija.

Pavyzdžiui, smagus „parkūras“

su ritmo kopėtėlėmis (šuoliukams,

žingsneliams), barjeriukais (peršokimui,

perlipimui, pralindimui), kilimėliais

(ritimuisi, ropojimui), žymėjimo

juosta (pusiausvyrai), grindų žymekliai

(guminės pėdutės, rankutės, „blynai“,

skaičiai – pusiausvyrai, koordinacijai,

reakcijai)

5 min. – judrusis žaidimas.

10 min. – kamuolio varymo pradžiamokslis.

Sumušti kamuolį į grindis ir,

suplojus delnais vieną kartą, sugauti.

Didinti sumušimų kartus (priklausomai

nuo vaikų pasiekto lygio), rodyti

pirštais sumušimų kartus. Aikštelėje

primėtyti guminių skaičių - vaikai turi

sumušti reikiamą skaičių kartų vis ant

kito skaičiaus. Skaičiai gali būti dviejų

spalvų – viena spalva dešinei rankai,

kita – kairei.

5 min. – individuali estafetė.

Mokymasis sustoti. Vaikai turi sustoti

lanke po bėgimo visa jėga. Bėgimas

privalo būti visa jėga ir neviršyti 7

sekundžių. Keisti starto ženklą (švilpukas,

ištartas skaičius, spalva, parodytas

skaičius pirštų) ir starto būdą (iš

sėdimos padėties, gulint ant pilvo, ant

nugaros).

5 min. – judrusis žaidimas.

10 min. – apjungianti estafetė, arba

judrusis žaidimas. Naudojami treniruotėje

atlikti veiksmai – kamuolio

varymas ir sustojimas po greito

bėgimo.

5 min. – treniruotės apibendrinimas.

Aptariama ko mokėmės, kas buvo

svarbiausia, kas patiko, kas buvo

sunkiausia.Dauguma sporto srities

mokslininkų sutaria, jog krepšinis

yra visapusiškai lavinantis sportas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad

žaisdami žaidimus su krepšinio elementais

vaikai lavina ir motorinius, ir

pažinimo (kognityvinius) įgūdžius. Tad

ramia sąžine galima

Žaidimų pavyzdžiai:

Judrusis žaidimas „Kėdės”.

16 žaidėjų (gali kisti)

16 kamuolių (priklausomai nuo žaidėjų

skaičiaus)

13 lankų (skaičius gali kisti, priklauso

nuo žaidėjų skaičiaus)

Pasirengimas:

Žaidėjai su kamuoliais stovi ant šoninių

linijų vieni prieškitus. Aikštelėje

išdėliojama 13 kėdžių, viena kėdė

padedama centriniame rate.

Eiga:

Po signalo žaidėjai bėga su kamuoliu

į priešingą aikštės pusę ir užmina

ant šoninės linijos, kas keli žingsniai

mušdami kamuolį į grindis - vieną

kartą kaire ranka, kitą – dešine. Po

antro signalo žaidėjai turi paliesti savo

kamuoliu bet kurią kėdę ir atsisėsti ant

bet kurios kitos laisvos kėdės. Likęs

be kėdės žaidėjas gauna 1 baudos

tašką. Baudos taškai sumuojami

viso žaidimų metu. Žaidėjas, kuriam

pavyko atsisėsti ant centre esančios

kėdės, gali nubraukti jau turimą

baudos tašką. Laimi žaidėjas, neturintis

baudos taškų arba turintis jų

mažiausiai.

Galimi variantai:

Žaidėjai gali kamuolius ridenti, varyti

silpnesne ranka, kas 2 mušimai turi

pakeisti „V” būdu ranką. Įvedus papildomus

signalus, žaidėjai turi keisti

bėgimo kryptį, varytis atbulomis, šuoliuoti

ir t.t.

Sudėtingesnis variantas – žaidėjams

varant kamuolį treneris iškelia į viršų

vieną ranką su tam tikru skaičiumi

ištiestų pirštų (pvz., 2) – tai reiškia,

kad žaidėjai turės paliesti dvi kėdes

ir tik tada atsisėsti ant laisvos kėdės.

Žaidimas „Tritaškio zona”:

16 žaidėjų

16 kamuolių

11 lankų

8 kūgeliai

Pasirengimas: žaidėjai su kamuoliais

stovi trijų taškų zonose (po lygiai

kiekvienoje pusėje). Lankai sudedami

alink centrinį ratą. Ant galinės linijos

pastatomi kūgeliai.

Eiga: Po signalo žaidėjai pradeda

varyti kamuolį, stengdamiesi jį vienas

kitam išmušti. Kamuoliui kirtus trijų

taškų liniją, žaidėjas atlieka 1 atsispaudimą

ir tęsia žaidimą. Po signalo

žaidėjas turi paimti kamuolį, paliesti

bet kurį kūgelį savo pusėje ir įšokti į

bet kurį laisvą lanką ties centriniu ratu.

Likęs be lanko žaidėjas gauna 1

baudos tašką ir atlieka 2 šuoliukus

iš gilaus pritūpimo. Žaidimas tęsiamas

komandoms pasikeitus aikštelės

pusėmis. Laimi žaidėjas, kuris neturi

baudos taškų arba jų turi mažiausiai.

Galimi variantai: Po antro signalo

pastatyti ant grindų savo kamuolį,

paimti bet kurį kitą kamuolį, bet ne

savo, paliesti kūgelį ir suspėti užimti

lanką centre. Taip pat galima paliesti 2

kūgelius ir imti bet kurį kamuolį, tik ne

savo ir ne savo artimiausio kaimyno.

Sudėtingesnis variantas: Varyti

kamuolį be sustojimų silpnesne

ranka, po signalo pirma pataikyti savo

kamuoliu į krepšio lentą (vėliau būtinas

ir pataikymas), sugauti, varyti ir

paliesti kūgelį laisva ranka, tada varytis,

pataikyti į lentą kitoje pusėje ir tik

tada atsistoti centre padėtą laisvą

lanką.

Komandinio judriojo žaidimo

pavyzdys.

„Pintinė“

16 žaidėjų

16 kamuolių

8 kėdės

12 kupstelių

11 lankų

2 kamuolių “pintinės” (kamuolių laikymo

krepšiai)

Pasirengimas: 2 komandos priešingose

aikštelės pusėse. Šiuo atveju 8

žaidėjai vienoje, 8 – kitoje aikštelės

pusėje. Kiekvienas turi po kamuolį.

Nurodytoje schemoje matomas

pavyzdys, kaip gali būti išdėliojamas

inventorius. Pastatoma po 4 kėdes

ant tritaškio linijos ir 6 kupstelius įvariose

vietose, ant linijų susikirtimų.

Tiesiai po krepšiu pastatomos „pintinės”

(kad po taiklaus metimo kamuolys

įkristų į pintinę).

Eiga: Po signalo žaidėjai savo pusėse

varo kamuolį ir prie kiekvienos kėdės

keičia kamuolio varymo kryptį „V”

būdu. Ties kupsteliu žaidėjai gali

keisti varymo kryptį bei varymo ranką

norimu būdu (arba tiesiog aplenkti

varant kamuolį tolimesne ranka).

Svarbu, kad žaidėjai jaustų erdvę ir

vienas kitam netrukdytų. Po signalo

kiekvienas turi varytis kamuolį silpnąja

ranka, stipriąja ranka paliesti artimiausią

kūgelį, nesustojant varytis kamuolio

įmesti jį į „pintinę”, nubėgti į centrą

ir atsistoti ant centro linijos esantį

laisvą lanką. Žiedų skaičius turėtų

būti nelyginis, kad lengviau išaiškintų

nugalėtojus. Komanda, kurios

žaidėjai užima daugiau žiedų, gauna

1 tašką. Žaidimas tęsiamas komandoms

pakeitus aikštelės puses.

Galimi variantai: Jei vienas švilpukas

– paliesti kėdę kaip įprasta, jei

dušvilpukai – pasikeisti su bet kuriuo

draugu kamuoliu ir tik tada paliesti

kėdę.

Sudėtingesnis variantas: Būtina

pataikyti vieną arba daugiau metimų;

metimas negali būti atliekamas iš

baudos aikštelės; savo aikštelės

pusėje reikia pataikyti iš baudos aikštelės,

o varžovo pusėje – iš už baudos

aikštelės ribų.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



54 Trenerių kampelis

Trenerių kampelis

55

Apibendrinimas:

-Pagrindinis tikslas - visapusiškas

vaikų lavinimas. Dominuojančios

atletinės savybės: greitis, vikrumas,

koordinacija, reakcija, pusiausvyra,

lankstumas. Tai daroma per įvairiapuses

nuotaikingas užduotis (estafetės,

judrieji žaidimai), kurių metu maksimalios

vaiko pastangos trunka iki 7

sekundžių.

-Pagrindis uždavinys – išmokti rungtyniauti,

varžytis (krepšinis, rankinis, tinklinis,

futbolas, žolės riedulys ir pan.).

-Krepšinis užima ne daugiau 20 proc.

treniruotės. Kamuolio varymo, perdavimo

bei judėjimo krepšinio aikštelėje

pradžiamokslis.

Patarimai treneriams:

-Dirbti mažesnėmis grupėmis, kad

kuo daugiau trenerio dėmesio tektų

kiekvienam vaikui. Trumpėtų prastovos,

dėmesio išlaikymo spragos.

-Ugdyti vaikų norą rungtyniauti, varžytis.

Kiek įmanoma dažniau žaidimuose,

estafetėse, užduotyse skatinti

nugalėtojus (teisė mesti paskutinį

treniruotės metimą, tapti savaitės

kapitonu, pirmuoju trenerio padėjėju ir

pan.) ir skirti dėmesį pralaimėtojams

(skatinti nepasiduoti ir patarti, kaip

tobulėti, mokyti įveikti nusivylimą ir

pyktį).

-Geriausiai išmokstama tai, kas sukelia

teigiamas emocija. Mokomus krepšinio

elementus reikia įkomponuoti į

žaidimus ir estafetes. Tačiau neverta

persistengti - paprastos gaudynės

taip pat yra nuostabus įrankis būsimojo

krepšininko ugdymui.

-Būkite žvalūs - kad ir kas nutiktų!

Visi žino, kad gera nuotaika užkrečia.

Tačiau dažnai pamirštama, jog toks

pat užkrečiamas yra ir pesimizmas.

SLIDE-STEP – judėjimas gynyboje

pristatomu žingsniu, perkeliant paeiliui

kojas lygiagrečiai/įstrižai, siekiant

neleisti puolėjui su kamuoliu prasiveržti.

SLIDE reiškia slydimas, čiuožimas,

slįsti, nuslįsti, čiuožti.

DIG – tai yra trumpalaikiai perimetro

gynėjo judesiai ranka darant įtūpstą

prie „centruojančio” puolėjo ant „storojo

ūselio“, nenaudojant dvigubinimo

ir siekiant priversti puolėją perduoti

kamuolį. DIG reiškia bakstelėti, įgelti,

kasinėti, raustis, užgaulioti, užgauti.

TERMINAI

DOUBLE TEAM – padėtis ginantis,

kai vienas žaidėjas stengiasi užkirsti

puolėjo judėjimą krepšio link, o kitas –

„atakuoti” kamuolį, siekiant jį perimti

arba kad puolėjas jį perduotų kitam

žaidėjui. DOUBLE TEAM reiškia

dvigubinimas.

DEFLECTION – gynybinis terminas,

reiškiantis kamuolio palietimą besiginant,

tačiau neapvaldant kamuolio.

Paprastai gali būti kamuolio išmušimas

iš puolėjo rankų, kamuolio trajektorijos

pakeitimas po perdavimo,

išmušimas į užribį, tačiau tai nėra perimtas

kamuolys. DEFLECTION reiškia

nukrypimas, pasislinkimas, pasisukimas,

nuokrypis.

DENY – situacija, kai besiginantis žaidėjas

stengiasi neleisti priimti kamuolio

atsidengiančiam puolėjui. Puolėjas

paprastai neturi kamuolio ir stengiasi

atsidengti bet kurioje aikštelės vietoje

(paveikslėlis). Deny reiškia neduoti,

nepriimti, neigti, atmesti, kitaip sakant,

„išjungti“ puolėją su kamuoliu.

CLOSE-OUT – situacija, kai gynėjas

išbėga prieš savo dengiamąjį, kuris

ką tik gavo kamuolio perdavimą, ir

stengiasi sutrukdyti jam, visų pirma:

a – atlikti lengvą metimą,

b – prasiveržti pro gynėją, grasinant

metimu,

c –perduoti kamuolį.

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



56 Treneriai

Treneriai

57

AUTORIUS: LKF

KURIAMA TRENERIŲ

LICENCIJAVIMO SISTEMA

Nuotraukos: FIBA

Lietuvos krepšinio federacija,

reaguodama į pasikeitusią

padėtį teisinėje sistemoje,

kartu su krepšinio specialistais

rengia trenerių licencijavimo

sistemą, kurios projektas

buvo pristatytas rugsėjo 8

dieną vyksiančios LKF metinės

ataskaitinės konferencijos metu.

Kuriant sistemą dalyvavo tokie

krepšinio specialistai, kaip Jonas

Kazlauskas, Ramūnas Butautas,

Rimas Kurtinaitis, Antanas Sireika,

Kęstutis Kemzūra ir kiti.

Kaip teigia buvęs Lietuvos vyrų krepšinio

rinktinės treneris ir dabartinis LKF

sporto direktorius Ramūnas Butautas,

ši sistema leis klasifikuoti krepšinio

trenerius, kelti jų meistriškumo lygį ir

skatinti tarpusavio bendradarbiavimą.

„Ši licencijavimo sistema yra kuriama,

nes norime turėti aiškią tvarką, klasifikuoti

trenerius, kad jie dar labiau

tobulėtų, siektų naujų žinių ir kiltų į

aukštesnį lygį. Reaguodami į pasikeitusią

situaciją teisinėje sistemoje, mes

pritaikysime licencijavimą taip, kad

krepšinio treneriai galėtų vykdyti savo

veiklą pagal Lietuvos sporto įstatyme

aprašytą tvarką. Čia, manau, yra svarbiausia

ir aktualiausia nauda krepšinio

specialistams. Šioje situacijoje laimi

tik treneriai. Jiems bus skiriamas dar

didesnis dėmesys, bus įsiklausoma į

jų poreikius bei atstovaujama trenerių

pozicijai “, - sako R. Butautas.

Trenerių licencijos bus trijų kategorijų

– A, B ir C. C kategorijos licencija

bus suteikiama treneriams, įgijusiems

sporto studijų krypties krepšinio

specializacijos aukštąjį išsilavinimą.

Taip pat – turintiems sporto studijų

krypties ne krepšinio specializacijos

aukštąjį išsilavinimą, baigusiems fizinio

ugdymo mokytojų rengimo studijų

programą ir išlaikiusiems krepšinio

teorijos ir praktikos egzaminą. Taip

pat - turintiems aukštąjį išsilavinimą

ir švietimo, mokslo ir sporto ministro

nustatyta tvarka baigusiems mokymus

aukštojoje mokykloje.

Įsigaliojus naujai krepšinio trenerių

licencijavimo sistemai, treneriams,

kuriems bus suteikta teisė

dirbti Lietuvoje pagal LR Sporto įstatymą,

lygiagrečiai bus suteikiama ir

LKF krepšinio trenerių C licencijos

kategorija.

B kategorijos licencija bus suteikiama

treneriams, kurių išsilavinimas atitinka

C kategorijai keliamus reikalavimus, ir

baigusiems specialią krepšinio trenerio

kvalifikacijos tobulinimo programą

bei sėkmingai išlaikiusiems baigiamąjį

egzaminą. A kategorijos licencija bus

suteikiama treneriams, kurie atitinka

B ir C kategorijoms keliamus reikalavimus

ir išlaikiusiems LKF ekspertų

parengtą egzaminą. Taip pat A kategorijos

licencija bus suteikiama Lietuvos

krepšinio treneriams (vyriausiems treneriams

ir asistentams) suaugusiųjų

Europos ir pasaulio čempionatuose,

olimpinėse žaidynėse, Europos taurių

varžybų prizinių vietų laimėtojams.

„Visose pirmaujančioe Europos šalyse

tos licencijos yra. Aišku, pats projektas

iš pat pradžių niekada nebūna

tobulas, tačiau matau, kad įdėta daug

darbo ir yra pasižadėjimas jį vystyti,

gerinti. Manau, jis mums atneš daug

naudos, - sako buvęs Lietuvos rinktinės

treneris Jonas Kazlauskas. - Jei

nori dirbti, privalai turėti bent minimalių

žinių. Aš manau, kad, ypač dirbant su

vaikais, trenerio žinių bagažas turi būti

labai didelis, nes sugadinti tą vaiką

labai lengva. Aukštesniame lygyje tu

jau turi asistentų, medikų, fizinio rengimo

trenerių. Viena vertus atsiranda

reikalavimų iš federacijos, tačiau,

kita vertus, manau, kad tai labai puiki

proga treneriams įgyti žinių. Jei turi

daug žinių, nematau, dėl ko treneriai

turėtų baimintis šios sistemos.

Pasak pasaulio bronzą iškovojusio

buvusio Lietuvos vyrų rinktinės trenerio

Kęstučio Kemžūros, šio projekto

tikslai yra geri, niekas nenori suvaržyti

trenerių. Siekiama viską susisteminti,

išskirti trenerių kvalifikaciją, kur

kas dirba.

„Visose Europos šalyse tai daroma

ir šis licencijavimas turėtų ginti mūsų

profesiją. Treneriai, kurie investavo į

save ir nori dirbti šį darbą, to nusipelno.

Siekiama sudaryti tokias sąlygas, kad

treneriai stengtųsi toliau tobulėti, neužmigtų

ir toliau domėtųsi savo darbo

specifika“, - sako K. Kemzūra.

Treneriai taip pat gautų nemokamą

prieigą prie duomenų bazės, galėtų

nemokamai dalyvauti LKF kartu su

FIBA organizuojamuose seminaruose

Lietuvoje, dalyvauti nuotoliniuose kursuose

bei pasinaudoti įvairiomis LKF

partnerių nuolaidomis. Treneriams

būtų sukuriamos individualios paskyros

inovatyvioje nuotolinėje mokymų

platformoje, kurioje treneriai rastų visą

klasifikuotą metodinę meždiagą, skirtą

krepšinio treneriams.

Metodinė medžiaga apimtų įvairaus

amžiaus ir meistriškumo krepšininkų

atletinio rengimo, traumų prevencijos,

biomedicinos, rungtynių ir treniruočių

įrašų analizės, IT sistemų integravimo

į treniruočių procesą ir kitas su krepšinio

treniravimo sistemomis susijusias

temas. Krepšinio treneriai turės

galimybę dalyvauti seminaruose neišeidami

iš namų, jiems patogiu metu.

Pereinamuoju laikotarpiu treneriai

gautų laikinas licencijas bei turėtų

galimybę adaptuotis prie naujos sistemos.

C licencija galios penkerius

metus, o B ir A – ketverius. Po šio

laikotarpio bus privaloma pakartotinė

atestacija. Treneriai, kurie norės

kelti savo kvalifikacijos lygį, turės teikti

prašymą LKF licencijavimo ekspertų

komisijai, baigti nustatytus kursus ir

išlaikyti norimą licencijos kategoriją

atitinkantį egzaminą. Aukšto meistriškumo

žaidėjams B kategorijos licencija

būtų suteikiama įgijus aukštąjį išsilavinimą

ir atstovavus Lietuvai nacionalinei

krepšinio rinktinei ne mažiau nei

5 metus bei išlaikius egzaminą pagal

LKF ekspertų sudarytą programą.

„Norime Lietuvos krepšinio trenerius

suburti į darnią bendruomenę,

skatinti bendradarbiavimą, keitimąsi

žiniomis Lietuvos krepšinio labui. Be

to, krepšinio trenerių veiklos Lietuvoje

tvarką reikia atnaujinti, nes paskutinės

korekcijos buvo padarytos daugiau

nei prieš 10 metų”, - teigia

Maskvos srities „Chimki“ vyr. treneris

Rimas Kurtinaitis.

Žemiausios kategorijos – C – licencijos

gavimo kaina priklausys nuo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

patvirtintos aukštojo mokslo studijų

kainos, kadangi treneriai privalo turėti

aukštąjį išsilavinimą. Pereinamuoju

laikotarpiu trenerių metinis licencijos

mokestis neviršys 20 eurų, o pilnai įsigaliojus

licencijavimo tvarkai nuo 2021

m. rugsėjo, licencijos metinis mokestis

bus priskiriamas pagal atitinkamą

trenerio licencijos ketegoriją A, B ir C.

„Aš visą gyvenimą dirbu treneriu ir

manau, kad būtų labai malonu, jei

trenerio profesija būtų pakelta į kitą

lygį. Mano supratimu trūksta šiek tiek

pagarbos, dėmesio, kad tai būtų gerbiama

profesija. Treneris turi būti visapusiškai

išsimokslinęs, negali dirbti

bet kas, turi turėti pašaukimą, turi būti

savo srities profesionalas. Dėl to reikia

tų licencijų. Kad būtų atsakomybė,

atskaitomybė, visai kitas požiūris į šią

profesiją“, - teigia Europos čempionų

treneris Antanas Sireika.

Siekiant atsakyti į visiems rūpimus

klausimus, maloniai kviečiame juos

užduoti el. paštu

treneris@ltu.basketball

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



Namai

59

AUTORIUS: Rytis Sabas

„KREPŠINIO NAMAI“ –

AUKŠČIAUSIO LYGIO PROJEKTAS

Nuotraukos: LKF

Kaune 1922 m. prasidėjo

Lietuvos krepšinis. Kaune

jau stovi ir „Krepšinio

namai“ – unikalus pastatas,

kuriame per Lietuvos krepšinio

100-metį prasidės taip pat

unikali pažintis su antrosios

šalies religijos istorija,

pergalėmis ir subtilybėmis.

Tai bus įspūdinga kelionė

laiku ir patirtimis. O dabar

„Krepšinio namai“ atviri

įvairiems renginiams ir krepšinio

bendruomenės susibūrimams

antrasis etapas – padedant vienai

žinomiausių pasaulio muziejų įrengimo

ir renginių kompanijai „Ralph

Applebaum Associates” (RAA).

„Čia bus viskas, kas telpa žodyje

krepšinis. Tai bus ne daiktų, o potyrių

ir įspūdžių muziejus. Norime, kad

į jį atėję vaikai nenorėtų išeiti, o suaugusieji

– išsinešti tokius įspūdžius,

kuriais dalytųsi su draugais ir pažįstamais.

Kad muziejus taptų nuolatiniu

traukos centru“, - sako M. Špokas.

Pasak jo, tiesiog stebuklas, kad į šį

projektą pavyko įtraukti bene geriausią

pasaulyje laikomą kompaniją.

RAA yra įvykdžiusi daugiau nei 700

projektų 50-yje valstybių. Tarp jų -

JAV Holokausto memorialinis muziejus

Vašingtone, Londono transporto

muziejus, Karališkosios muzikos

akademijos muziejus Londoje,

Nacionalinis Škotijos muziejus,

EXPO 2008 Saragosoje, Williamo

Clintono prezidentinė biblioteka Litl

Roke, Karalienės Elizabeth olimpinis

parkas Londone, Nacionalinis

idėja

„Krepšinio namai“ - daugiau nei pastatas.

Tai – Lietuvos žmonių aistros

krepšiniui ir vienybės simbolis.

Tai – visos krepšinio bendruomenės

namai“, - sako Lietuvos krepšinio

federacijos generalinis sekretorius

Mindaugas Špokas.

Pasak jo, pirmasis „Krepšinio

namų“ etapas baigtas – jie jau

veikia. Tačiau muziejus, kuris įsikurs

šiuose namuose, lankytojus pakvies

2022-aisiais. Tuomet, kai bus baigtas

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



60 Namai

Namai

61

afroamerikiečių istorijos ir kultūros

muziejus Vašingtone ir daugybė kitų.

Drauge su amerikiečiais buvo suformuluoti

muziejaus tikslai, jungiami

idėjos „Išdrįsk svajoti“.

Vienas pagrindinių - panardinti lankytojus

į dramatišką kelionę po krepšinio

Lietuvoje istoriją. Tai siekiama

sukuriant šlovės muziejaus atmosferą

pagerbiant trenerius ir žaidėjus,

palikusius ryškų pėdsaką krepšinio

istorijoje.

Bus siekiama įtraukti gerbėjus leidžiant

įsivaizduoti save aikštėje,

išbandyti savo atletiškumą ir virtualiai

bendrauti su savo mėgstamais

žaidėjais. Taip pat - įkvėpti nacionalinio

pasididžiavimo jausmą, kurį patiria

aistruoliai per krepšinio rungtynes.

„Mūsų tikslas - įkvėpti nuolatinę

pagarbą krepšiniui – kaip neatskiriamai

Lietuvos nacionalinio identiteto

daliai“, - sako M. Špokas.

Šalia namų – istorinė aikštelė

2022-aisiais šalia „Krepšinio namų“

bus baigta savotiška mozaika – krepšinio

aikštelė, sudėliota iš žalvarinių

plytelių su vardais ir pavardėmis. 100

bus apvalių 20 cm skersmens plytelių

– su ryškiausių Lietuvos krepšinio

asmenybių vardais.

Pirmoji simbolinė plytelė aikštelės

viduryje skirta Steponui Dariui –

asmenybei, atvežusiam krepšinį į

Lietuvą. Ribotas kiekis (apie 6000)

bus 10 cm skersmens žalvarinių plytelių,

kuriose gali įsiamžinti bet kuris

pasaulio žmogus arba įmonė/organizacija.

Įsiamžinti vardine plytele unikalioje

aikštelėje galima už 350 eurų.

„Įsiamžinęs šioje aikštelėje žmogus

padės ir muziejaus įrengimui, taip

prisidėdamas prie istorijos kūrimo“, -

sako M. Špokas.

Jis pastebi, kad susidomėjimas įsiamžinti

simbolinėje krepšinio aikštelėje

yra didelis: įsiamžina ne tik Lietuvoje,

tačiau ir užsienyje gyvenantys krepšinio

aistruoliai.

„Plytelė dažnai tampa puikia dovana,

kurioje įamžinama šeima, vaikai, tėvai,

mylimieji, įmonių kolektyvai/darbuotojai

ir panašiai“, - sako M. Špokas.

Pagal amerikiečių RAA idėją, ši

simbolinė aikštelė bus neatsiejama

Lietuvos krepšinio namų dalis, glaudžiai

susieta su muziejaus ekspozicijomis.

Įsiamžinti joje – unikali galimybė.

Planuojama, kad ši simbolinė

aikštelė padengs kaštus, kurių reikia

ekspozicijai įrengti – apie 2 mln. eurų.

Šimtmečio vardinių plytelių – krepšinio

legendų – gamybą finansuoja LKF

ir partneriai.

Pačiuose „Krepšinio namuose” tai pat

bus rėmėjų siena ir interaktyvi vieta,

kurioje bus visų, kurie prisidėjo prie

namų įkūrimo, vardai.

Įsiamžinti aikštelėje ir prisidėti

prie „Krepšinio namų“ muziejaus

įrengimo galima internetu www.

parama.krepsinionamai.lt.

Oficialiai simbolinė aikštelė bus atidaryta

2022 m. balandį, minint Lietuvos

krepšinio šimtmetį.

Kanadiečio, sugalvojusio krepšinį

1891-aisiais, statula įsikurs šalia didelio

ąžuolo, kurį puslankiu apglėbė variu

dengtas statinys. Teritorijoje toliau liks

augti ir kiti medžiai, kurie suteiks namų

jaukumo pojūtį. Toks buvo architekto

Gintauto Natkevičiaus sumanymas.

Pats muziejus užims maždaug 70

proc. vieno moderniausių ne tik

Lietuvoje, tačiau ir Europoje bei

Baltijos šalyse pastato erdvių.

Antrajame aukšte bus įrengta istorinė

interaktyvi ekspozicija. Salės centre

stovės konsolė su ekranais, kurie

muziejaus lankytojams pasakos ne

tik pasaulinę krepšinio raidą, tačiau

ir perkels juos į krepšinio aikštę, leis

pasijusti tikru aistruoliu. Ten pat bus

sudėlioti pagrindiniai Lietuvos krepšinio

trofėjai.

Nusileidus į pirmąjį aukštą lankytojų

lauks kelios interaktyvios žaidimų stotelės,

kuriose lankytojai galės išmėginti

savo reakciją, šoklumą ir rankos

taiklumą.

„Bus galima parungtyniauti

su konkrečiu krepšininku.

Geriausi rezultatai bus

fiksuojami. Taip pat bus galima

ir virtualiai pabendrauti su

pasirinkta krepšinio žvaigžde“, -

pasakoja Ž. Belejevaitė.

Savo interaktyvias zonas turės ir

muziejaus partneriai – NBA ir „Nike“.

Bus galima nusifotografuoti su NBA

žvaigžde.

krepšinio rinktinėms reikalingais daiktais.

Taip pat – kavinė-restoranas su

terasa.

„Statybos ir infrastruktūra kainavo

bemaž 2,8 mln. eurų. Per kelerius

metus išaugo statybų kainos. Be to,

brangiai kainavo archeologiniai tyrimai,

kai įrenginėjant rūsį buvo aptiktos

nedidelio senovinio mūrinio namo

rūsio liekanos“, - sako M. Špokas.

Tačiau, pasak jo, jau dabar „Krepšinio

namai“ pasirengę priimti visų Lietuvos

krepšinio lygų šventes, organizuoti

įvairius renginius, pristatymus, filmų

peržiūras. Planuojami reguliarūs

krepšinio veteranų susitikimai. Jau

pradedamas pildyti ir užimtumo kalendorius

ne tik sporto, tačiau ir kultūros,

meno renginiais. Tradiciniais jau

tapę „Krepšinio namų“ apdovanojimai

taip pat vyks Lietuvos krepšinio namų

patalpose.

Tam įrengta didžioji salė, kurioje telpa

apie 200 žmonių. Dėl tokio skaičiaus

buvo sugriežtinti vėdinimo ir priešgaisrinės

saugos reikalavimai. Beveik

2 tūkst. kv. m ypač energiškai efektyviame

A+ kategorijos pastate taip pat

yra liftas, skirtas neįgaliesiems.

Muziejaus vizija

Prie įėjimo į „Krepšinio namus“

iškils krepšinio pradininko Jameso

Naismitho statula.

Ypatingą vietą užims e-sporto erdvė.

Ji kuriama taip pat bendradarbiaujant

su NBA. Planuojama įkurti ir e-sporto

mokyklą.

Planuojamos ir vaikų vasaros stovyklos.

„RAA atstovai patarė neapsiriboti

vien Kaunu ir Lietuva – parodyti, kad

krepšinis – viso pasaulio žaidimas,

o Lietuva jo žemėlapyje užima labai

svarbią vietą“, - sako muziejų administruojančios

VšĮ „Krepšinio namai“

direktorė Živilė Belejevaitė.

Infrastruktūra

Be muziejaus „Krepšinio namuose“

įsikurs VšĮ „Krepšinio namai“ administracija,

Lietuvos krepšinio federacija

ir jos sandėliai su renginiams ir šalies

Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020 Krepšinio Namai | Rugsėjis 2020



62 Namai

Šalia „Krepšinio namų“ jau dabar

Kauno savivaldybės rūpesčiu įrengtos

ir veikia lauko krepšinio aikštelės.

Tačiau dar planuojama iškloti modernią

dangą, pastatyti tribūnas.

„Čia galės būti sparčiai populiarėjančio

trijulių krepšinio bazė, kurioje galės

treniruotis ir nacionalinė 3x3 rinktinė,

kitos komandos“, - sako M. Špokas.

VšĮ „Krepšinio namų“ dalininkai yra

LKF ir Kauno savivaldybė. Viešoji

įstaiga turės išsilaikyti pati – iš muziejaus

renginių, patalpų nuomos, vaikų

stovyklų ir projektinės veiklos.

„Dėkojame mūsų krepšinio bendruomenei,

kuri jau prisidėjo prie projekto

įgyvendinimo: LKF prezidentui

Arvydui Saboniui, LKF viceprezidentui

Mindaugui Plūkui, Lietuvos studentų

krepšinio lygos prezidentui Rimantui

Cibauskui, krepšininkams Jonui

Valančiūnui ir Domantui Saboniui,

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, LKF

nariams VšĮ „Team 97“ ir kitiems mūsų

bendruomenės nariams. Visų jų dėka,

pirmasis projekto etapas yra baigtas

– pastatas jau pastatytas, ir dabar

galėsime sutelkti visą dėmesį į muziejaus

ekspozicijų įrengimą, krepšinio

istorijos išsaugojimą ir puoselėjimą.

Dar kartą norime visiems padėkoti ir

norime pakviesti ir toliau aktyviai prisidėti

prie projekto antrojo etapo įgyvendinimo”,

- sako Ž. Belejevaitė.

www.rockfm.lt



parama.krepsinionamai.lt

More magazines by this user
Similar magazines