14.01.2023 Views

A Svarinsko_NEPATAISOMASIS-II

Šioje atsiminimų knygoje nepailstantis kovotojas už tikėjimą ir Lietuvos laisvę, rezistentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas aprašo savo gyvenimo laikotarpį nuo 1965 iki 1988 metų. Tai antroji jo atsiminimų dalis, pasakojanti apie jo tarnystę Bažnyčiai ir Tėvynei dirbant keturiose parapijose - Miroslave, Kudirkos Naumiestyje, Igliaukoje ir Viduklėje, - trečiąjį suėmimą ir kalinimą iki tremties į Vakarus. Per autoriaus gyvenimo įvykius atsiskleidžia Katalikų Bažnyčios gyvenimo realijos okupuotoje Lietuvoje.

Šioje atsiminimų knygoje nepailstantis kovotojas už tikėjimą ir Lietuvos laisvę, rezistentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas aprašo savo gyvenimo laikotarpį nuo 1965 iki 1988 metų. Tai antroji jo atsiminimų dalis, pasakojanti apie jo tarnystę Bažnyčiai ir Tėvynei dirbant keturiose parapijose - Miroslave, Kudirkos Naumiestyje, Igliaukoje ir Viduklėje, - trečiąjį suėmimą ir kalinimą iki tremties į Vakarus.

Per autoriaus gyvenimo įvykius atsiskleidžia Katalikų Bažnyčios gyvenimo realijos okupuotoje Lietuvoje.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

NEPATAISOMASIS | Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai | I I d .

† Garbė Jėzui Kristui

Miela Mama, 4

Jau senai norėjau Jums parašyti, bet vis taip likdavo ir likdavo. Tik per šv.

Elžbietą prisimindavau, prašydamas Aukščiausiąjį Jums sveikatos ir visokeriopos

palaimos.

Dėdė Kajetas rašė, kad Jūs vis judate, bėgate, krutate, nors sveikata gana

menka. Bent truputį saugokite save!

Prieš keletą metų aš gyvenau drauge su Pranuku kurį laiką. Todėl turėjau

progos naudotis Jūsų, Mama, gerumu. Todėl leiskite bent dabar širdingai Jums

už viską padėkoti. Teatlygina Dievas! 5

Labai norėčiau turėti Jūsų ir dėdės Kajeto nuotraukas su autografais. Kaip

nors, prie progos perduotumėte.

Kaip laikosi mano giminaitis Gediminas Morkūnas? Jam, Jo žmonai ir p.

Alei Kalvaitytei prašau perduoti mano širdingiausius sveikinimus. Dar būdamas

seminarijoje retkarčiais pas jį užeidavau. Mat jos vyras Ignas buvo

mano giminaitis. Lai Gediminas, jei labai neužimtas, parašo man bent keletą

žodžių. Tiesa, aš jo niekad nesu matęs. Tik pažįstu iš vestuvinės nuotraukos,

kurią buvau gavęs prieš keletą metų.

Prie progos parašykite ir senukui Juozapui. Aš labai norėčiau turėti jo dabartinę

nuotrauką. Mus riša daug gražių, bendrų prisiminimų. Mano žiniomis,

jis šiemet gruodžio 22 d. turėtų švęsti 50 metų kun. jubiliejų ir 30 metų

vysk. jubiliejų. Taigi, gražios sukaktys! 6

Vakar buvo Pranukas pas mane. Šnekėjomės. Sakė Jūsų, Mama, adresą,

bet aš užmiršau ir bijau klaidingai užrašyti. Todėl rašau dėdės Kajeto adresu.

4 Mano laiškas kun. Prano Račiūno Mamai. Kun. Prano Račiūno fondas. F187-5614.

Vilniaus universitetas, Rankraščių skyrius.

5 Kalbama apie pokario laikotarpį, kai kun. Pranas Račiūnas buvo be teismo sprendimo

KGB areštuotas ir įkalintas Sibiro konclageruose. Ten ir susitikome. Žr. Alfonsas Svarinskas.

Nepataisomasis: atsiminimai. D. 1. Vilnius: Versmės leidykla, 2014. P. 225–227, 251.

6 Kalbama apie kardinolą Josep Slipyj. Kai kalėjime jis susirgo plaučių uždegimu,

išgydžiau jį penicilinu, kurį iš Amerikos atsuntė kun. Prano Mama. Žr. Nepataisomasis:

atsiminimai. D. 1.

36

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!