Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
1604 m., po didžiųjų iškilmių, skirtų šv. Kazimierui, dar tą pačią vasarą<br />
Vilniaus katedros kanauninko G. Sviencickio rūpesčiu prie liudininkų buvo<br />
atidarytas šventojo <strong>Kazimiero</strong> karstas. 3<br />
„Kapitulos notaro rašytame relikvijų<br />
patikrinimo dokumente rugpjūčio mėn. 16 d. (jį perspausdino bolandistai:<br />
Actą SS, Martii I, p. 347) skaitome, kad atidarius karstą rastas tiek raudono<br />
šilko rūbas, tiek visas karalaičio kūnas, puvimo nepaliestas". 4<br />
Istorikai nurodo,<br />
kad ypač nuostabu tai, jog koplyčia, kurioje pirmiausia buvo palaidotas<br />
šv. Kazimieras buvusi tokia drėgna, „kad mūrininkai galėję ardyti karstą<br />
gaubusio mūro plytas plikomis rankomis be jokių instrumentų". 5<br />
O vysk.<br />
Benedikto Vainos ataskaitoje, siųstoje į Roma, pabrėžiama: atidarius karsta,<br />
pasklido nuostabus kvapas (Miro odorefragrnns conspicitur), šventojo kūnas<br />
buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas". 6<br />
Šalia šventojo galvos buvo rastas<br />
tekstas su himno Omni die die Marine („Tu kiekvieną, siela, dieną šlovinki<br />
Mariją") žodžiais.<br />
„Nuostabos" pasija pagal Descartes'ą ir Thiirlemanną<br />
Pamatinė XVII a. estetikos ir retorikos kategorija siekia „sužadinti pasijas<br />
tam, kad kuo veiksmingesne forma perteiktų suvokėjui vaizduojamus turinius".<br />
7<br />
Trijų hierarchizuotų pasakojimo apie šv. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> atidengimą<br />
lygmenų analizės tikslas - vesti suvokėją nuo <strong>karsto</strong> atidengimo, pirmojo reikšmės<br />
lygmens, per kūno nesugedimo stebuklą iki trečiojo, dvasinio prasmės,<br />
128<br />
1604 m. iškilmės Vilniuje dažnai yra tapatinamos su šventojo kanonizacija, tačiau<br />
istorikų ši data yra taip įvardyta: popiežius Klemensas VETI pakėlė šv. <strong>Kazimiero</strong> šventę<br />
„sub ritu dtiplici, - patvirtino šv. <strong>Kazimiero</strong> mišioms skirtas maldas ir brevijoriaus<br />
lekcijas". Plg. Rabikauskas P., „Didžiosios šv. <strong>Kazimiero</strong> šventės Vilniuje<br />
1604 ir 1636 metais" // Aidai. Brooklyn 1958, Nr. 3, p. 119; Ivinskis Z., <strong>Šv</strong>.Knzimieras.<br />
New York, 1955, p.74-82<br />
Rabikauskas P., „Didžiosios šv. <strong>Kazimiero</strong> šventės Vilniuje 1604 ir 1636 metais"<br />
// Aidai. 1958, Nr. 3, p. 125<br />
'" Ten pat, p. 125<br />
Sužiedėlis S., San Casimiro. Koma, 1984, p. 42<br />
Thürlemann F., Nuo vaizdo i erdve, p. 134<br />
lygmens - kūnų prisikėlimo ir Amžinojo gyvenimo slėpinio. Šios analizės kontekste<br />
galėtų būti mintis, randama viename iš Michelangelo Palloni laiškų:<br />
„prašau jūsų atlikti šitą meilės veiksmą - priimti mokytis tapybos mano<br />
sūnų, kuris per tai gaus iš Dievo šventose Evangelijose minimą pažadą". 8<br />
M. Palloni freskoje, nutapytoje šv. <strong>Kazimiero</strong> koplyčioje, matome jau<br />
atvertą karstą su šv. <strong>Kazimiero</strong> kūnu apstulbusių liudininkų akivaizdoje.<br />
Scena vaizduojama ne tamsioje, drėgnoje koplyčioje, bet didingo sakralinio<br />
statinio centre. Paveikslo fonas fantastinėmis kolonadomis tolsta į gylį, o<br />
pagrindinės personažų figūros „telkiasi priekyje ir įtikinamai moko žiūrovą".<br />
9<br />
Pirmajame kūrinio plane pavaizduotos 14 figūrų, karstas su šventojo<br />
kūnu stovi scenos viduryje, <strong>karsto</strong> dangtis nublokštas ant žemės, daugelis<br />
veikėjų žiūri į karalaičio kūną, vyskupas kelia rankas į dangų, freskos autorius<br />
ir keletas diakonų per pirmojo plano personažų pečius žvelgia į žiūrovą.<br />
Iš dešinės krintanti šviesos įstrižainė apšviečia mirusio karalaičio veidą. „<strong>Šv</strong>entos<br />
pagarbos sukrėstos išvaizdos ir įstrižai pamestas <strong>karsto</strong> dangtis vaizdingai<br />
rodo, kad scenoje norėta duoti pats stebuklingo įvykio momentas ir pats<br />
pirmasis liudininkų įspūdis". 10<br />
Freskos dramatinį veiksmą pabrėžia stiprūs judesiai. Nuostabos apimtų<br />
veikėjų, susispietusių apie šv. <strong>Kazimiero</strong> karstą, gestikuliacija, pasikartojančios<br />
iškeltos rankos atvertomis plaštakomis yra senas „nuostabos gestas",<br />
krikščioniškame mene sutinkamas jau katakombose, viduramžių mene šis<br />
„nuostabos gestas" kartojasi Kristaus pagydimų, Lozoriaus prikėlimo scenose<br />
ir kulminaciją pasiekia baroke. Nuostabos apimto žmogaus laikysena<br />
identiška Poussino „Manos rinkime" (Luvro muziejus), Palloni „šv. Kazi-<br />
„[...] pregandola ancora insieme a far qucst'atto di caritä, in oolergli instruir nella<br />
Pittnra, ehe ne ricevera da Dio In promcssa segnntn nei San t i Evatigeli", - M. Pallioni<br />
laiškas be datos, adresuotas Antonio Domenico Gabbiani, kuriame jo prašoma<br />
priimti mokytis sūnų ir sūnėną. Žr. Starzynski ]., Barokowe Malowidła ścienne w<br />
kaplicy su'. Karoin Boromeusza w Łowiczu i tuvrca ich Michelangelo Palloni. Varsavia,<br />
1931, p. 47<br />
" Rėklaitis P., Prarastos Lietuvos pėdsakų beieškant. Vilnius, 1999, p. 101<br />
IU<br />
Ten pat, p. 101<br />
129
Change language