Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
miero <strong>karsto</strong> atidengime", Caravaggio „<strong>Šv</strong>. Lucijos palaidojime" (Sirakuza,<br />
šv. Lucijos bažnyčia), Domenichino „<strong>Šv</strong>. Cecilijos mirtyje" (Roma, <strong>Šv</strong>. Liudviko<br />
bažnyčia), etc. 11<br />
Felixas Thürlemannas, ieškodamas „nuostabos" pasijos apibrėžimo XVII a.<br />
remiasi prancūzų filosofų Descartes'o ir Malebranche'o tekstais, pabrėždamas,<br />
kad Descartes'as buvo pirmasis filosofas, įtraukęs „nuostabą" į pasijų<br />
sąrašą ir teikęs jai pirmenybę. Descartes'ui „nuostaba" (admiration) yra pirmoji<br />
iš pasijų, galinti atsirasti „dar prieš mums sužinat, ar objektas [kuris ją<br />
sukelia] mums tinka, ar ne". Nuostaba yra pirmesnė negu euforinis ar disforinis<br />
bet kokio objekto vertinimas. Dėl šio priežasties „nuostaba", skirtingai<br />
nuo kitų pasijų, neturi jokios priešpriešos". 12<br />
Remdamasis Descartes'u Thürlemannas<br />
išveda tokią pasijų seką: smalsumas - nuostaba - atidus stebėjimas,<br />
pabrėždamas, kad „pasijų prasmės efektas kyla tuomet, kai subjektas<br />
konfrontuoja su jo lūkesčių neatitinkančiu, vadinasi, ankstesnes jo žinias<br />
pranokstančiu ojektu". 13<br />
Smalsumas - tai pasaulio matymas, laisvas nuo<br />
rūpestingo santykio su juo, jam nereikia suprasti pamatytąjį, o tiktai matyti.<br />
14<br />
Tuo tarpu „nuostabos pasekmė glūdi kognityviniame veiksme („atidžiai<br />
stebėti"), kuris nukreiptas į objektą, sukėlusį sielos virpesį. Taigi, Thürlemannas<br />
kartu su Descartes'u žengia „dar vieną žingsnį. „Nuostaba" apskritai<br />
yra prielaida žinojimui įgyti". 15<br />
M. Palloni nutapytoji freska „<strong>Šv</strong>. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> <strong>atidengimas</strong>" ar kiti<br />
aukščiau paminėtų kūrinių pavyzdžiai vaizduoja stebuklą. Įdomu pastebėti,<br />
kad enciklopedinis teologinis žodynas (žr. „Miracolo") duoda beveik „dekartišką"<br />
pasijų seką: „Senajame Testamente (LXX) stebuklas yra apibūdinamas<br />
mažiausiai trimis terminais: tėraton reiškia įvykį, per kurį galima at-<br />
130<br />
„Nuostabos gestų" analizė, grįsta amžininkų tekstais bei vėlesnių tyrinėtojų<br />
darbais, reikalautų atskiros studijos.<br />
12<br />
Thürlemann F. Nuo vaizdo į erdvę, p. 142<br />
П т<br />
I en pat.<br />
„In ein Sein zu ihm zu kommen, sondern nur um zu sehen", Heidegger M., Sein<br />
und Zeit. Tübingen, 2001, p. 172<br />
Thürlemann F. Nuo vaizdo į erdvf, p. 143<br />
pažinti Jahvės veikimą; thaumasion daugiau išreiškia provokaciją nuostabai<br />
ir paradoxen akcentuoja įvykio nelauktumo apimtis". 16<br />
Skyrių apie pasijų seką Thürlemannas baigia nurodydamas dvi semiotinio<br />
objekto struktūras: „nuostaba" turi subjektą skatinti „keistą ir neįprastą"<br />
objektą paversti semiotiniu objektu, turinčiu dvigubą struktūrą: manifestacinę<br />
(signifiant) ir imanentinę (signifiė). Objektas, su kuriuo susiduria<br />
subjektas, iš pradžių yra paslaptingas. Subjekto uždavinys - šį paslaptingą<br />
objektą įtraukti į interpretacijos procesą, leidžiantį atskleisti jo tikrąją, paslėptą<br />
prigimtį". 17<br />
Enciklopedinis teologinis žodynas „stebuklo" apibūdinimą baigia<br />
labai panašia išvada į aukščiau išsakytą teiginį: „Ir kaip atskleidimo (rizvlazione)<br />
ženklas, stebuklas išlaiko tą pačią atskleidimo dialektiką: pasirodo ir prašosi<br />
būti perskaitytas, bet tuo pačiu kreipia kitapus, į paslapties tylą". 18<br />
Kalbant apie Michelangelo Palloni freską „<strong>Šv</strong>. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> <strong>atidengimas</strong>",<br />
reiktų įterpti pastabą dėl žodžio „<strong>atidengimas</strong>". Rivelazione (liet. atskleidimas,<br />
iškėlimas aikštėn, atradimas, <strong>atidengimas</strong>) - tai terminas, vartojamas<br />
tiek teologų, kalbančių apie stebuklą, tiek Descartes'o, nagrinėjančio pasijų<br />
anatomiją. Žinoma, šiuo atveju „<strong>atidengimas</strong>" greičiausiai žymi paprasčiausią<br />
<strong>karsto</strong> dangčio atidengimo veiksmą, tačiau nuo čia ir prasideda „keistas<br />
ir neįprastas" įvykis, aprašytas dviejuose dokumentuose, pavaizduotas<br />
freskoje, sukėlęs žiūrovų nuostabą ir „galiausiai leidžiantis pastariesiems<br />
„atidžiai stebėti" šį nuostabą keliantį įvykį". 19<br />
Iš žiūrovo reikalaujama ir <strong>karsto</strong> atidengimą paversti semiotiniu objektu,<br />
imanentinę prasmę turinčia manifestacija. 120 metų po mirties surastas gedimo<br />
nepaliestas kūnas - ypatingas įvykis, tačiau nelaikomas šventumo ženklu,<br />
implikuoja kitą realybę, nes byloja apie prisikėlimą: „stebuklingas Dievo įsikišimas,<br />
kad išgelbėtų žmogaus fizinę gyvybę (iš ligos, vergovės, mirties ir pan.)<br />
patvirtina, kad jo tikslas yra viso žmogaus, taip pat ir jo kūno, išgelbėjimas<br />
ir palaiko krikščionišką prisikėlimo ir visos kūrinijos išlaisvinimo viltį". 20<br />
16<br />
18<br />
14<br />
Dizionario teologico encidopedico. Casale Monferrato, 1993, p. 656<br />
Thürlemann F. Nuo vaizdo į erdvę, p. 144<br />
Dizionario teologico enciclopedico, p. 657<br />
Thürlemann F., Nuo vaizdo j erdvę, p. 150<br />
131
Change language