05.09.2023 Views

Šv. Kazimiero karsto atidengimas

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

miero <strong>karsto</strong> atidengime", Caravaggio „<strong>Šv</strong>. Lucijos palaidojime" (Sirakuza,<br />

šv. Lucijos bažnyčia), Domenichino „<strong>Šv</strong>. Cecilijos mirtyje" (Roma, <strong>Šv</strong>. Liudviko<br />

bažnyčia), etc. 11<br />

Felixas Thürlemannas, ieškodamas „nuostabos" pasijos apibrėžimo XVII a.<br />

remiasi prancūzų filosofų Descartes'o ir Malebranche'o tekstais, pabrėždamas,<br />

kad Descartes'as buvo pirmasis filosofas, įtraukęs „nuostabą" į pasijų<br />

sąrašą ir teikęs jai pirmenybę. Descartes'ui „nuostaba" (admiration) yra pirmoji<br />

iš pasijų, galinti atsirasti „dar prieš mums sužinat, ar objektas [kuris ją<br />

sukelia] mums tinka, ar ne". Nuostaba yra pirmesnė negu euforinis ar disforinis<br />

bet kokio objekto vertinimas. Dėl šio priežasties „nuostaba", skirtingai<br />

nuo kitų pasijų, neturi jokios priešpriešos". 12<br />

Remdamasis Descartes'u Thürlemannas<br />

išveda tokią pasijų seką: smalsumas - nuostaba - atidus stebėjimas,<br />

pabrėždamas, kad „pasijų prasmės efektas kyla tuomet, kai subjektas<br />

konfrontuoja su jo lūkesčių neatitinkančiu, vadinasi, ankstesnes jo žinias<br />

pranokstančiu ojektu". 13<br />

Smalsumas - tai pasaulio matymas, laisvas nuo<br />

rūpestingo santykio su juo, jam nereikia suprasti pamatytąjį, o tiktai matyti.<br />

14<br />

Tuo tarpu „nuostabos pasekmė glūdi kognityviniame veiksme („atidžiai<br />

stebėti"), kuris nukreiptas į objektą, sukėlusį sielos virpesį. Taigi, Thürlemannas<br />

kartu su Descartes'u žengia „dar vieną žingsnį. „Nuostaba" apskritai<br />

yra prielaida žinojimui įgyti". 15<br />

M. Palloni nutapytoji freska „<strong>Šv</strong>. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> <strong>atidengimas</strong>" ar kiti<br />

aukščiau paminėtų kūrinių pavyzdžiai vaizduoja stebuklą. Įdomu pastebėti,<br />

kad enciklopedinis teologinis žodynas (žr. „Miracolo") duoda beveik „dekartišką"<br />

pasijų seką: „Senajame Testamente (LXX) stebuklas yra apibūdinamas<br />

mažiausiai trimis terminais: tėraton reiškia įvykį, per kurį galima at-<br />

130<br />

„Nuostabos gestų" analizė, grįsta amžininkų tekstais bei vėlesnių tyrinėtojų<br />

darbais, reikalautų atskiros studijos.<br />

12<br />

Thürlemann F. Nuo vaizdo į erdvę, p. 142<br />

П т<br />

I en pat.<br />

„In ein Sein zu ihm zu kommen, sondern nur um zu sehen", Heidegger M., Sein<br />

und Zeit. Tübingen, 2001, p. 172<br />

Thürlemann F. Nuo vaizdo į erdvf, p. 143<br />

pažinti Jahvės veikimą; thaumasion daugiau išreiškia provokaciją nuostabai<br />

ir paradoxen akcentuoja įvykio nelauktumo apimtis". 16<br />

Skyrių apie pasijų seką Thürlemannas baigia nurodydamas dvi semiotinio<br />

objekto struktūras: „nuostaba" turi subjektą skatinti „keistą ir neįprastą"<br />

objektą paversti semiotiniu objektu, turinčiu dvigubą struktūrą: manifestacinę<br />

(signifiant) ir imanentinę (signifiė). Objektas, su kuriuo susiduria<br />

subjektas, iš pradžių yra paslaptingas. Subjekto uždavinys - šį paslaptingą<br />

objektą įtraukti į interpretacijos procesą, leidžiantį atskleisti jo tikrąją, paslėptą<br />

prigimtį". 17<br />

Enciklopedinis teologinis žodynas „stebuklo" apibūdinimą baigia<br />

labai panašia išvada į aukščiau išsakytą teiginį: „Ir kaip atskleidimo (rizvlazione)<br />

ženklas, stebuklas išlaiko tą pačią atskleidimo dialektiką: pasirodo ir prašosi<br />

būti perskaitytas, bet tuo pačiu kreipia kitapus, į paslapties tylą". 18<br />

Kalbant apie Michelangelo Palloni freską „<strong>Šv</strong>. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> <strong>atidengimas</strong>",<br />

reiktų įterpti pastabą dėl žodžio „<strong>atidengimas</strong>". Rivelazione (liet. atskleidimas,<br />

iškėlimas aikštėn, atradimas, <strong>atidengimas</strong>) - tai terminas, vartojamas<br />

tiek teologų, kalbančių apie stebuklą, tiek Descartes'o, nagrinėjančio pasijų<br />

anatomiją. Žinoma, šiuo atveju „<strong>atidengimas</strong>" greičiausiai žymi paprasčiausią<br />

<strong>karsto</strong> dangčio atidengimo veiksmą, tačiau nuo čia ir prasideda „keistas<br />

ir neįprastas" įvykis, aprašytas dviejuose dokumentuose, pavaizduotas<br />

freskoje, sukėlęs žiūrovų nuostabą ir „galiausiai leidžiantis pastariesiems<br />

„atidžiai stebėti" šį nuostabą keliantį įvykį". 19<br />

Iš žiūrovo reikalaujama ir <strong>karsto</strong> atidengimą paversti semiotiniu objektu,<br />

imanentinę prasmę turinčia manifestacija. 120 metų po mirties surastas gedimo<br />

nepaliestas kūnas - ypatingas įvykis, tačiau nelaikomas šventumo ženklu,<br />

implikuoja kitą realybę, nes byloja apie prisikėlimą: „stebuklingas Dievo įsikišimas,<br />

kad išgelbėtų žmogaus fizinę gyvybę (iš ligos, vergovės, mirties ir pan.)<br />

patvirtina, kad jo tikslas yra viso žmogaus, taip pat ir jo kūno, išgelbėjimas<br />

ir palaiko krikščionišką prisikėlimo ir visos kūrinijos išlaisvinimo viltį". 20<br />

16<br />

18<br />

14<br />

Dizionario teologico encidopedico. Casale Monferrato, 1993, p. 656<br />

Thürlemann F. Nuo vaizdo į erdvę, p. 144<br />

Dizionario teologico enciclopedico, p. 657<br />

Thürlemann F., Nuo vaizdo j erdvę, p. 150<br />

131

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!