You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
delį". Amžininkams žiūrovo figūra, pavaizduota pačiame kūrinyje, įkūnydavo<br />
„nuostabos" pasiją. 2 -" 1<br />
O gebėjimas stebėtis, žinia, yra predispozicija<br />
tikėti.<br />
Suklupusio personažo kunigaikštišku apdaru figūra kairėje tarytum<br />
įterpta ties paveikslo erdvės ir žiūrovo erdvės riba, kuri yra akcentuota<br />
laiptu ar nedidele pakyla, ant kurios vyksta pagrindinė scena. Būtent ant<br />
šio laipto ir klūpo minėtas veikėjas, taip pat guli įstrižai nublokštas <strong>karsto</strong><br />
dangtis. Šią riba, menotyrinėje literatūroje vadinamą „estetine riba", pirmasis<br />
įvardijo Ernstas Michalskis, o Tūrlemannas išsamiai nagrinėjo Nuo<br />
vaizdo į erdvę. 2b<br />
Ant šios ribos balansuojantis, arba, tiksliau, už paveikslo<br />
erdvės ribų žiūrovo link išeinatis personažas vadinamas „naratyviniu tarpininku<br />
tarp paveikslo figūrų ir suvokėjo". 27<br />
Ši nusisukusi figūra siūloma<br />
kiekvienam žiūrovui kaip „identifikavimosi figūra". Freskos žiūrovas, susitapatindamas<br />
su ja, pritaria naratyvinėje paveikslo struktūroje glūdinčiam<br />
provokuojančiam veiksmui: jis tampa šv. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> atidarymo<br />
liudininku, užuodžiančiu „nuostabų kvapą" ir matančiu po 120 metų<br />
nesuirusį kūną. XVII a. dar neegzistavo „nesuinteresuotas moderniosios<br />
estetikos požiūris", dar buvo galima nuo paveikslo scenos laiptų nužengti<br />
žiūrovų link.<br />
Vis dėlto šie „iliuziniai elementai, išeinantys už paveikslo erdvės ribų<br />
žiūrovo link, nenutrina ontologiškai griežtos ribos tarp iliuzinės paveikslo<br />
erdvės ir suvokėjo erdvės". 28<br />
Nes jie galimi tik todėl, kad konstrukciniai<br />
architektūros elementai pakraščiuose (juodas marmuras rėminantis freską ir<br />
balto marmuro frontonėlis, esantis virš jos) išryškina vaizdo plokštumą, tarsi<br />
sutampančią su jais. Paveikslo rėmas netgi nėra architektūra, jis paveikslą<br />
paverčia langu, pro kurį matome <strong>karsto</strong> atidengimo įvykį. Perfrazuojant<br />
Turlemanną galima būtų teigti, kad vaizduosenos fenomenas - parodyti, o<br />
paskui panaikinti skirtumą tarp paveikslo erdvės ir žiūrovo erdvės - visiškai<br />
atitinka paradoksalų realybės statusą freskoje, vaizduojančioje nuo suvokėjo<br />
radikaliai atskirtą, bet sykiu žmogui artimą erdvę.<br />
Centrinė klūpanti, jau paveikslo erdvei priklausanti, prie šventojo karalaičio<br />
kūno palinkusi figūra, yra galbūt slėpiningiausia. Nusisukęs personažas<br />
- kilmingas asmuo: iš po jo ilgo apsiausto kyšo kardas, kaustyti batai. Jis<br />
rankoje laiko rožinį, greičiausiai buvusį ant šv. <strong>Kazimiero</strong> rankų, ir šiek tiek<br />
pasisukęs (taip, kad „suvokėjas" matytų) jį bučiuoja. Tai jau atsivertimo<br />
stebuklas - nemirties pozicija - prieiga Amžinojo gyvenimo link. Prie nesugedusio<br />
šventojo kūno, per stebuklo malonę, žmogus išpažįsta savo tikėjimą:<br />
„tikiu į kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą". Jis jau nebesistebi,<br />
jis jau žino. Prisimename, kad „nuostaba apskritai yra prielaida žinojimui<br />
įgyti". 29<br />
Per šią figūrą labiausiai reiškiasi freskos „<strong>Šv</strong>. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong><br />
<strong>atidengimas</strong>" retoriškumas.<br />
„Tikras realistas, jeigu jis yra netikintis, visuomet sugebės ir ras stiprybės<br />
netikėti stebuklais, o susidūręs su stebuklu kaip neginčijamu faktu, verčiau<br />
netikės savo pojūčiais negu pripažins faktą. Tikėjimas nekyla [...] iš stebuklo,<br />
stebuklas kyla iš tikėjimo". 30<br />
Tačiau teologijos požiūriu stebuklai vyksta ne<br />
tam, kad savąja jėga priverstų tikėti. Stebuklo tikslas visų pirma yra parodyti<br />
Dievo meilę ir gailestingumą, jis praneša, kokia bus eschataloginės ateities<br />
tikrovė: čia nebebus daugiau ligos, nei kančios, nei mirties, o tik gyvenimas.<br />
Stebuklai liudija Dievo karalystės buvimą tarp mūsų; šios karalystės vaisiai<br />
turi atskleidžiamąją vertę tiek, kiek išreiškia Dievo Sūnaus garbę ir galybę<br />
kūrinijai 31 , arba „<strong>Šv</strong>. <strong>Kazimiero</strong> <strong>karsto</strong> <strong>atidengimas</strong>", Türlemanno žodžiais<br />
tariant, „savo nepaprasta prigimtimi nurodo prasmę, pranokstančią vaizdinės<br />
raiškos išgales". 32 Gauta 2002 05 15<br />
Plg. Thurlemann F. Nuo vaizdo į erdvę, p. 141<br />
•" Plg. Ten pat, p. 123-125<br />
Ten pat, p. 125<br />
;s<br />
Ten pat, p. 124<br />
134<br />
4<br />
Thurlemann F. Nuo vaizdo į erdvę, p. 143<br />
"° Dostojevskis F., citata iš P. Yancey, Jėzus kokio niekada nepažinojau. Vilnius, 2002, p. 179<br />
Plg. Dizionario tcologico enciclopedico, p. 656<br />
2<br />
Thurlemann F. Nuo vaizdo j erdvę, p. 151<br />
135
Change language