Parengtas leidinys (pdf) - Botanikos institutas

BIOLOGINËS ÁVAIROVËS TYRËJØ
KOMPETENCIJOS PLËTRA
1

Antanas MATELIS
Lina MARTECKIENË
Remigijus ANDÞIUS
Valerijus RAÐOMAVIÈIUS
Dalytë MATULEVIÈIÛTË
Raimondas ÈIUPLYS
Danas AUGUTIS
Mindaugas RYLA
Romas PAKALNIS
Jûratë SENDÞIKAITË
Dalia AVIÞIENË
Jolanta STANKEVIÈIÛTË
Jolita RADUÐIENË
Kristina LOÞIENË
Birutë KARPAVIÈIENË
Raimondas BENETIS
Edita BAGDONAITË
UDK 504
Bi301
2
Leidinio autoriai ir projekto vykdytojai
Jûratë KASPEROVIÈIENË
Alina KREVÐ
Alë KUÈINSKIENË
Juozas STANIULIS
Jurga MOTIEJÛNAITË
Graþina ADAMONYTË
Danutë STANKEVIÈIENË
Audrius KAÈERGIUS
Vaidotas LYGIS
Rimutë MAÈKINAITË
Milda VASINAUSKIENË
Algimantas PAÐKEVIÈIUS
Jûratë REPEÈKIENË
Olga SALINA
Dalë PEÈIULYTË
Danguolë BRIDÞIUVIENË
Loreta LEVINSKAITË
Elektroninæ ðio leidinio versijà (pdf) galite rasti
http://www.botanika.lt/ES_parama/
ISBN 978-9986-662-34-1
© Botanikos institutas, 2008
Projekto vadovas Juozas LABOKAS

BIOLOGINËS ÁVAIROVËS TYRËJØ KOMPETENCIJOS PLËTRA
2008 metais ágyvendintas vienas didþiausiø Botanikos instituto projektø
„Biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtra (BIOTYRA)“. Triðalë sutartis
tarp Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos, Paramos
fondo Europos socialinio fondo agentûros ir Botanikos instituto dël paramos
skyrimo ðiam projektui, ágyvendinant Lietuvos 2004–2006 metø Bendrojo
programavimo dokumento (BPD) 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës
gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“, pasiraðyta 2006 m. spalio
27 d. Visas projekto biudþetas – 902902 Lt, ið kuriø 75 % – paramos lëðos,
25 % – projekto vykdytojo Botanikos instituto indëlis.
Pagrindinis projekto tikslas – iðplësti biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijà,
padedant geriau ásisavinti tarpdisciplinines þinias, ugdant dalykinius
gebëjimus ir pritaikant juos rinkos poreikiams tenkinti. Taip pat projektu
buvo siekiama pagerinti þmogiðkøjø iðtekliø kokybæ botanikos ir biologijos
(mikrobiologija, bakteriologija, virusologija, mikologija) mokslo krypèiø
doktorantûros studijoms plëtoti.
Pagrindiniai projekto naudos gavëjai, arba tikslinë grupë – Botanikos
instituto mokslininkai ir kiti tyrëjai bei doktorantai, ið viso 50 þmoniø (80 %
jø – moterys). Tikslinës grupës þinios ir ágûdþiai buvo tobulinami ágyvendinant
kompleksinæ biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtros programà,
apimanèià septynias temas (modulius).
Ði programa – tai árankis, padedantis
optimizuoti projekto vykdytojo
Botanikos instituto moksliniø
tyrimø bei taikomosios mokslinës
veiklos sistemà, koncentruotis
á aktualesnius ir perspektyvesnius,
bet kartu ir daugiau iðtekliø reikalaujanèius
dalykus.
Programos sudëtinës dalys yra 7
moduliai, kuriuos rengë geriausi Botanikos
instituto mokslininkai – botanikos,
ekologijos, fitochemijos, hid-
3

obiologijos, mikologijos, fitopatologijos ir mikrobiologijos specialistai.
Paramos lëðos leido ágyvendinant programà bendradarbiauti ir su kitomis
Lietuvos bei uþsienio ðaliø mokslo institucijomis bei mokslininkais. Lietuvoje
bendradarbiauta su Kauno technologijos universitetu, Kauno medicinos
universitetu, Vytauto Didþiojo universitetu, Lietuvos þemdirbystës
institutu. Paskaitas skaitë ir patirtimi dalijosi Vilniaus universiteto, Klaipëdos
universiteto, Lietuvos þemës ûkio universiteto, Valstybinës saugomø
teritorijø tarnybos, UAB „HNIT-BALTIC“ specialistai. Ið kitø ES ðaliø buvo
pakviesti Vokietijos valstybinio kultûriniø augalø selekcijos tyrimø centro
ir Estijos Tartu universiteto mokslininkai. Daugiau kaip pusë ið 30 projekto
vykdytojø pasinaudojo galimybe pagilinti savo þinias ávairiuose seminaruose
bei konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ðalyse.
Biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtros programa BIOTYRA
susideda ið ðiø moduliø:
I. Fitosociologijos taikymas augalijai kartografuoti.
II. Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø naudojimas kraðtovaizdþio
politikai ágyvendinti.
III. Botaninës ávairovës ávertinimas fitocheminiais metodais.
IV. Planktono reikðmë hidroekosistemø stabilumui.
V. Miðko mikobiotos ávairovës tyrimai ir jø taikymas tvariai miðkininkystei.
VI. Fitopatogeniniø mikroorganizmø ir jø poveikio identifikavimas ðiuolaikiniais
metodais.
VII. Mikromicetø ávairovë, jø veiklos reguliavimas ir praktinis panaudojimas.
Ðiame leidinyje glaustai apraðomi kiekvieno modulio tikslai bei uþdaviniai,
atliktos veiklos, pasiekti rezultatai, aptariamas projekto tæstinumas.
4

I MODULIS
FITOSOCIOLOGIJOS TAIKYMAS AUGALIJAI
KARTOGRAFUOTI
Vadovë: dr. Dalytë Matulevièiûtë
Rengëjai: Raimondas Èiuplys, Mindaugas Ryla, Danas Augutis
Trukmë: 2007 04 – 2008 05
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti botaninës ávairovës tyrëjø kompetencijà,
pagerinant jø geografines þinias ir dalykinius ágûdþius, reikalingus botaninës
ávairovës tyrimams ir moksliniø apsaugos pagrindø nustatymo taikomiesiems
darbams.
Seminarai
Seminarø tikslas – suteikti geografiniø þiniø, supaþindinti su geografinëmis
informacinëmis sistemomis ir geografiniais tyrimo metodais, kuriuos
galima panaudoti augalijai tirti ir kartografuoti.
GIS panaudojimo aplinkai vertinti galimybës. Praneðëjas – GIS analitikas
Andrius Kuèas („HNIT-BALTIC“). 2007 10 16.
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su ArcGIS funkcijomis, kurias
galima pritaikyti augalijos tyrimams (augalijai kartografuoti, jos uþimamø
plotø ir atskirø augalø bendrijø aukðtø
dinamikai tirti naudojant ortofotografinius
þemëlapius), su augalinës
dangos pasiskirstymo ir dinamikos
dësningumø analizës galimybëmis
naudojant ArcGIS ir geoduomenø
bazes bei su senos kartografinës
medþiagos áskaitmeninimo ir
panaudojimo augalijos kaitoms nustatyti
galimybëmis.
5

Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø
valstybës kadastras ir jo
sudarymo principai. Praneðëjas –
Aplinkos ministerijos Valstybinës
saugomø teritorijø tarnybos Kadastro
skyriaus vedëjas Algimantas Ramonas.
2007 10 26.
Dalyviai buvo supaþindinti su kadastro
struktûra, jame esanèios informacijos
tikslumu ir atnaujinimu,
saugomø objektø grafinio vaizdavimo
principais ir galimybëmis naudotis
kadastrine informacija. Tokia
informacija labai reikalinga rengiant
retø augalø rûðiø, bendrijø ir
buveiniø apsaugos strategijà, tikslinant
saugomø teritorijø ribas ir rengiant
pasiûlymus naujoms saugomoms
teritorijoms steigti.
Nuotoliniø tyrimo metodø panaudojimo galimybës biologinei ávairovei
vertinti. Praneðëjas – Lietuvos þemës ûkio universiteto doc. dr. Gintautas
Mozgeris. 2007 10 29.
Dalyviai buvo supaþindinti su nuotoliniø tyrimo metodø ypatumais, galimybëmis
panaudoti ðiuos metodus augalinës dangos tyrimams. Naujausios
nuotoliniø tyrimø technologijos leidþia tirti augalinæ dangà tiek stambiu
planu, tiek atskirø individø lygmeniu. Ðie metodai ypaè svarbûs augalijos
monitoringo darbams, kurie yra labai aktualûs vertinant klimato kaitos
padarinius.
Bendrøjø ir teminiø Lietuvos þemëlapiø sudarymo bei geografinës informacijos
valdymo principai. Praneðëja – VU Kartografijos centro doc.
dr. Giedrë Beconytë. 2007 10 31.
Lektorë supaþindino su kartografijos pagrindais ir ðiuolaikiniais geografinës
informacijos kaupimo ir tikslinimo metodais bei valdymo principais.
Sistemingos þinios apie bendrøjø þemëlapiø sudarymo principus labai reikalingos
ekspediciniams darbams, o informacija apie teminius þemëlapius –
surinktos medþiagos analizei. Ypaè vertingos tyrëjams yra þinios apie geografiniø
informaciniø sistemø kûrimà ir jø panaudojimà mokslinei duomenø
interpretacijai.
6
ArcGIS metodais nustatomas saugomø
augalijos komponentø paplitimas ir jam
átakos turintys veiksniai bei tiksliai apibrëþiamos
tvarkytinø plotø ribos

Herbariumo rinkiniø duomenø grafinis vaizdavimas – viena ið daugelio duomenø sàsajos
su GIS taikymo galimybiø
Augalijos duomenø bazës sukûrimas panaudojant GIS funkcijas
Botanikos instituto herbariumo duomenø bazë susiejama su geografine
informacine sistema. Tai leidþia atlikti radavieèiø bei augavieèiø paieðkà ir
analizæ remiantis geografiniais kriterijais.
Darbo su ArcGIS programine áranga mokymo kursai
Pirmojo modulio rengëjai teoriniø þiniø apie ið projekto lëðø ásigytà
ArcGIS programinæ árangà ir praktiniø darbo su ja ágûdþiø sëmësi „HNIT-
BALTIC“ mokymo kursuose. Pirminis teorinio pasirengimo lygis ir
numatomos ArcGIS taikymo sritys skyrësi, todël darbuotojai pasirinko
mokymo kursus pagal 5 skirtingas programas:
1. Dveji dviejø dienø mokymo kursai „ArcGIS I (pradþiamokslis)“.
2. Trijø dienø mokymo kursai „ArcGIS II (paþengusiesiems)“.
3. Trijø dienø mokymo kursai „ArcGIS analizë paþengusiesiems“.
4. Trijø dienø mokymo kursai „Kartografija su ArcGIS“.
5. Trijø dienø mokymo kursai „Geoduomenø baziø kûrimas“.
Gauta informacija ir ágyti ágûdþiai labai naudingi tyrimo vietoms lokalizuoti,
florai, augalø bendrijoms ir buveinëms kartografuoti, jø paplitimo
tendencijoms bei prieþastims nustatyti, saugomø augalø rûðiø, bendrijø ir
buveiniø strategijai rengti bei detalioms konkreèiø plotø tvarkymo prie-
7

monëms numatyti. Ðiuolaikiniai augalø rûðiø ir augalø bendrijø monitoringo
tyrimai neásivaizduojami be geografiniø informaciniø sistemø, kurios yra
ir vienas ið paþangiausiø pagalbiniø instrumentø tiriant didelio masto augalijos
kaitas.
Kiti mokymai
Vienas modulio rengëjas patobulino dalykinës anglø kalbos þinias bei
ágûdþius specializuotuose anglø kalbos kursuose. Ðie ágûdþiai ypaè svarbûs
plëtojant tarptautiná moksliná bendradarbiavimà ir keièiantis moksline informacija.
Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS
for Windows ávadiniai mokymai“.
8

II MODULIS
KRAÐTOVAIZDÞIO STABILUMO PALAIKYMO PRIEMONIØ
NAUDOJIMAS ÁGYVENDINANT KRAÐTOVAIZDÞIO POLITIKÀ
Vadovas: dr. Romas Pakalnis
Rengëjos: dr. Jûratë Sendþikaitë, dr. Dalia Aviþienë, dr. Jolanta Stankevièiûtë
Trukmë: 2006 12 – 2008 04
Tikslas ir uþdaviniai: supaþindinti instituto mokslo darbuotojus su Lietuvos
kraðtovaizdþio politika, iðaiðkinti kraðtovaizdþio stabilumà palaikanèias priemones
ir jø panaudojimo galimybes, suteikti þiniø apie GIS panaudojimà
kraðtovaizdþio pokyèiams apibûdinti, atskleisti kraðtovaizdþio analizës ir
vertinimo metodus, lavinti kraðtovaizdþio ekoestetinës kokybës vertinimo
bei kraðtovaizdþio tvarkymo priemoniø taikymo ágûdþius.
Seminarai
Seminarø tikslas – suteikti þiniø apie kraðtovaizdþio tyrimo ir analizës
metodus, kuriuos galima panaudoti moksliniuose tyrimuose.
Geografiniø tyrimø rezultatø panaudojimas pagrindþiant Vilniaus priemiesèiø
saugomø teritorijø steigimà. Praneðëjas – VU Geografijos ir
kraðtotvarkos katedros prof. habil. dr. A. Èesnulevièius. 2007 03 28.
Agrarinio kraðtovaizdþio raida,
transformacijos, kultûrinë vertë.
Praneðëja – VU Geografijos ir kraðtotvarkos
katedros doc. dr. F. Kavoliûtë.
2007 03 28.
Kraðtovaizdþio politikos ágyvendinimas
darnaus vystymosi kontekste.
Praneðëjas – Kraðtovaizdþio
ekologijos laboratorijos vadovas
dr. R. Pakalnis. 2007 04 11.
Socialiniø ir ekonominiø sàlygø
kaitos átaka Lietuvos pievø auga-
9

lijai ir kraðtovaizdþio stabilumui. Praneðëja – Kraðtovaizdþio ekologijos
laboratorijos dr. J. Sendþikaitë. 2007 04 11.
GIS naudojimas vertinant kraðtovaizdþio erdvinæ struktûrà. Praneðëja –
Geologijos ir geografijos instituto dr. R. Ðimanauskienë. 2007 05 22.
Seminarø medþiaga paskatins skirtingø kraðtovaizdþio komponentø ir
elementø tyrimus, kurie padës iðsaugoti ir atkurti sunaikintà arba nuskurdintà
Lietuvos regionø kraðtovaizdá.
Praktiniai darbai
Kraðtovaizdþio tvarkymo priemoniø taikymas saugomose teritorijose.
Praneðëjai – Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos dr. J. Sendþikaitë,
dr. R. Pakalnis, dr. D. Aviþienë. 2007 05 30, Kernavë.
Seminare apþvelgtos Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato kraðtovaizdþio
gamtiniø komponentø apsaugos kryptys, apibûdintos botaninës
ávairovës iðsaugojimo ir palaikymo priemonës, apibrëþti gamtosauginës
veiklos prioritetai. Seminaro dalyviai ávertino kraðtovaizdþio tvarkymo priemoniø
perspektyvumà.
Kraðtovaizdþio ekoestetinës kokybës vertinimas Vilniaus saugomose
teritorijose. Praneðëja – Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos dr. D. Aviþienë.
2007 05 30, Kernavë.
Seminare pristatyti pasaulyje naudojami kraðtovaizdþio estetinio vertinimo
metodai. Supaþindinta su leidiniu „Kraðtovaizdþio estetinio rekreacinio
vertinimo metodika“ (2000) bei jame dëstomos metodikos pritaikymo
galimybëmis. Iðklausytà informacijà seminaro dalyviai praktiðkai panaudojo
vertindami Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato kraðtovaizdþio
ekoestetinæ kokybæ.
10
Metodinës priemonës
Rekomendacijos Trakø istorinio
nacionalinio parko regyklø ir gamtovaizdþiø
ekoestetinei kokybei iðsaugoti
bei pagerinti (2006). Rengëjai:
Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos
dr. D. Aviþienë, dr. R. Pakalnis
ir dr. J. Sendþikaitë.
Rekomendacijos parengtos remiantis
2001–2005 m. atliktø tyrimø
medþiaga. Pasiûlytos kraðtovaizdþio
tvarkymo priemonës bus naudoja-

mos Trakø istorinio nacionalinio parko ekoestetiniams iðtekliams iðsaugoti
ir pagerinti.
Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø atrankos metodika
(2007). Rengëjai: Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos dr. R. Pakalnis
ir Floros ir geobotanikos laboratorijos dr. J. Stankevièiûtë.
Metodikoje rekomenduojamos tvarkymo priemonës pelkiø, pievø ir
smëlynø gamtiniams kompleksams naudoti ir valdyti. Jos padës sustabdyti
ekosistemø degradacijà ir kitokius nepageidautinus kraðtovaizdþio pokyèius
bei atkurti kraðtovaizdþio ekologinæ pusiausvyrà.
Vilniaus apskrities saugomø teritorijø kraðtovaizdþio ekoestetiniø iðtekliø
iðsaugojimas ir pagerinimas (Valstybinio Kernavës kultûrinio
rezervato pavyzdþiu) (2008). Rengëjai: Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos
dr. D. Aviþienë, dr. R. Pakalnis ir dr. J. Sendþikaitë.
Rekomendacijos parengtos remiantis 2006–2007 m. Valstybiniame
Kernavës kultûriniame rezervate atliktø ekoestetiniø iðtekliø ir biologinës
ávairovës tyrimø medþiaga. Pateikti pasiûlymai rezervato gamtotvarkos
planui, kuriame ne tik atsiþvelgiama á kultûros paveldo apsaugà, bet ir numatomos
palankiausios aplinkos apsaugos ir tvarkymo priemonës.
Publikacijos
Sendþikaitë J., Pakalnis R., Aviþienë D., 2007: Pievø augalijos reikðmë
istoriðkai kintanèiame Lietuvos kraðtovaizdyje. – Liaudies kultûra,
6(117): 16–24.
Sendþikaitë J., Pakalnis R., Aviþienë D., 2008: Assessment of biodiversity
as a tool for nature management in the State Cultural Reserve
of Kernavë. – In: Cygas D., Frochner K. D. (eds.), Environmental
Engineering. Selected Papers, 1: 318–327. – Vilnius.
Mokymo kursai
Suorganizuoti 4 dienø kursai „SPSS for Windows ávadiniai mokymai“.
Ágytà kompetencijà mokslo darbuotojai pritaikys moksliniuose tyrimuose.
Kursuose „ArcGIS I (pradþiamokslis)“ ir „ArcGIS II (paþengusiesiems)“
modulio rengëjai susipaþino su ArcGIS programos panaudojimo moksliniuose
tyrimuose galimybëmis.
Trys modulio rengëjai tobulino dalykinës anglø kalbos þinias bei ágûdþius
specializuotuose anglø kalbos kursuose. Ágytos þinios yra svarbios tiek
ðiam projektui vykdyti, tiek vëlesniems moksliniams tyrimams.
Tikslinës grupës narys VDU Aplinkos tyrimø centre iðmoko dirbti su
medþiø rieviø matavimo aparatûra, apdoroti duomenis kompiuterinëmis
11

12
programomis TSAPWin 03.0 bei
CHRONOL 6.00P. Medþiø augimo
kreiviø tyrimai leis nustatyti klimato
ir ekologiniø sàlygø pokyèius tiriamose
teritorijose.
Konferencijos
Trys modulio rengëjai tarptautinëje
mokslinëje-praktinëje konferencijoje
„Miestø þeldynø formavimas’2007:
vanduo ir augalija kraðtovaizdyje“
(Klaipëda) tobulinosi
kraðtovaizdþio su vandens telkiniais
tvarkymo, priemoniø stabilumui palaikyti naudojimo ir ekoestetinës kokybës
gerinimo klausimais. Ágytos þinios panaudotos tiriant Smeltës botaninio
draustinio botanines vertybes, vertinant gamtosaugos priemones draustinio
funkcionalumui uþtikrinti bei teikiant pasiûlymus gamtotvarkos projektams
rengti.
Modulio rengëjai tarptautinëje konferencijoje „Impact Assessment of
Land Use Changes“ (2008, Berlynas, Vokietija) tobulino þinias apie darnaus
kraðtovaizdþio formavimà ir kraðtovaizdþio stabilumo palaikymà. Ágytos
þinios panaudotos metodinei priemonei „Vilniaus apskrities saugomø teritorijø
kraðtovaizdþio ekoestetiniø iðtekliø iðsaugojimas ir pagerinimas“ (2008)
rengti.

III MODULIS
BOTANINËS ÁVAIROVËS ÁVERTINIMAS FITOCHEMINIAIS
METODAIS
Vadovë: dr. Jolita Raduðienë
Rengëjai: Kristina Loþienë, Birutë Karpavièienë, Raimondas Benetis, Edita
Bagdonaitë
Trukmë: 2006 11 – 2008 05
Tikslai ir uþdaviniai: pagilinti teorines þinias apie augalø biologiðkai aktyviø
medþiagø tyrimus bei pagerinti praktinius augalinës þaliavos antriniø
metabolitø ðiuolaikiniø tyrimo metodø taikymo ágûdþius.
Paskaitos ir seminarai
Seminarø tikslas – pagilinti þinias apie augalø biologiðkai aktyviø medþiagø
tyrimus.
Augalinës kilmës veikliøjø medþiagø tyrimai ir panaudojimo galimybës
maisto pramonëje. Praneðëjas – Cheminës technologijos fakulteto prof.
dr. Rimantas Venskutonis. 2007 02 13.
Fitocheminë augalø ávairovë ir panaudojimas medicininëje (onkologinëje)
praktikoje. Praneðëjas – VU Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos
vedëjas dr. Juozas Ruolia. 2007 02 14.
Dujø chromatografija ir masiø
spektrometrija (GC/MS) kaip vienas
ið fitocheminiø metodø. Praneðëjas
– KTU Cheminës technologijos
fakulteto prof. dr. Rimantas
Venskutonis. 2007 02 22.
Efektyviosios skysèiø chromatografijos
praktiniai pagrindai. Praneðëjas
– KMU Farmacinës chemijos
ir farmakognozijos katedros
dr. Valdas Jakðtas. 2007 03 13.
13

Instrumentinës analizës metodø
vystymo gairës ir panaudojimo fitocheminiams
tyrimams perspektyvos.
Praneðëjas – VDU habil. dr.
Audrius Maruðka. 2007 06 08.
Vaistiniai ir aromatiniai augalai
sveikatos apsaugai. Praneðëja –
Ekonominës botanikos laboratorijos
dr. Birutë Karpavièienë. 2007 12 27.
Biologiðkai aktyvios medþiagos
augaluose: jø ávairovë ir klasifikavimas.
Vaistiniai ir aromatiniai augalai.
Praneðëja – Ekonominës botanikos laboratorijos dr. Edita Bagdonaitë.
2007 09 27.
Praktiniai darbai
14
� Praktiniø darbø tikslas – pagerinti praktinius augalinës þaliavos
antriniø metabolitø ðiuolaikiniø tyrimo metodø taikymo ágûdþius.
� Kauno technologijos universitete tikslinës grupës nariai mokësi
eteriniø aliejø kiekybinës ir kokybinës sudëties analizës metodø su
GC/MS aparatûra.
� Kauno medicinos universitete tikslinës grupës nariai mokësi darbo
su HPLC aparatûra ir fenoliniø junginiø identifikavimo metodø.
Metodinës priemonës
Naudojamøjø augalø morfologinis apibûdinimas. Rengëja – dr. Jolita
Raduðienë.
Metodinëje priemonëje pateiktas svarbiausiø fitoterapijoje naudojamø
augalø morfologinis apraðymas ir taksonominiai poþymiai. Tai yra svarbu
rûðims identifikuoti ir tolesniems cheminës sudëties tyrimams. Priemonë
bus naudinga renkant ir ruoðiant augalinæ vaistinæ þaliavà cheminës sudëties
tyrimams.
Vaistinës þaliavos paruoðimas ir tyrimas dujø chromatografijos bei masiø
spektrometrijos metodu. Rengëja – dr. Kristina Loþienë.
Metodinëje priemonëje apraðytas vaistinës þaliavos paruoðimas (rinkimas,
dþiovinimas, smulkinimas), eteriniø aliejø iðskyrimo bûdai (hidrodistiliacija
ir distiliacija-ekstrakcija) bei jø analizë dujø chromatografijos

ir masiø spektrometrijos metodu. Ði metodinë priemonë bus naudinga atliekant
lakiøjø medþiagø kiekybinæ ir kokybinæ analizæ.
Fenoliniø junginiø nustatymas efektyviosios skysèiø chromatografijos
metodu. Rengëjai: dr. Jolita Raduðienë ir Raimundas Benetis.
Metodinëje priemonëje smulkiai apraðomas efektyviosios skysèiø chromatografijos
metodas, naudojamas fenoliniams junginiams identifikuoti
bei vertinti kiekybës poþiûriu. Priemonë bus naudinga analizuojant fenolinius
junginius augalinëje þaliavoje.
Biologiðkai aktyvios medþiagos augaluose: jø ávairovë ir klasifikavimas.
Rengëjai: dr. Edita Bagdonaitë ir dr. Kristina Loþienë.
Metodinëje priemonëje glaustai apþvelgiamos pagrindiniø biologiðkai
aktyviø medþiagø (alkaloidø, glikozidø, saponinø, flavonoidø, eteriniø aliejø,
taninø, gleiviø) grupës bei jø paplitimas augaluose. Ði metodinë priemonë
bus naudinga klasifikuojant augalø antrinius metabolitus.
Personalo mokymas
Jolita Raduðienë ir Birûta Karpavièienë dalyvavo mokslinëje konferencijoje
„3rd Global Summit on Medicinal and Aromatic Plants (GOSMAP-3)“
(2007 11 21–24, Chang Mai, Tailandas; 260 dalyviø). Konferencijos metu
jos susipaþino su naujausiais vaistiniø augalø srities tyrimais, taip pat uþmezgë
naujø ryðiø su mokslininkais bei pasidalijo augaliniø þaliavø analizës
patirtimi.
Kristina Loþienë dalyvavo tarptautinëje mokslinëje konferencijoje „4th
Nordic Separation Science Society International Conference“ (2008 08 26–29,
Kaunas, Vytauto Didþiojo universitetas; 180 dalyviø).
Kristina Loþienë ir Edita Bagdonaitë dalyvavo tarptautiniuose simpoziumuose
„Tenth International Symposium on Advances in Extraction Techniques
2008“ („ExTech-10“) (2008 01 28–30, Brugge, Belgija) ir „Tenth
International Symposium on Hyphenated Techniques in Chromatography
and Hyphenated Chromatographic Analyzers“ („HTC-10“) (2008 01 30 – 02 01,
Brugge, Belgija; 962 dalyviai). Dalyvës pagilino þinias apie analitiniø cheminiø
metodø (ekstrakcijos, dujø chromatografijos, skysèiø chromatografijos,
masiø spektrometrijos, elektroforezës ir kt.) panaudojimà augaliniø
þaliavø analizëje.
Kristina Loþienë tobulinosi vienos dienos kursuose „New Multidimensional
(MDGC) and Comprehensive Two-Dimensional (GC×GC) Approaches
in GC“ (2008 01 29, Brugge, Belgija; 8 dalyviai; vadovas prof. P. J. Mar-
15

iott, Australija). Per ðiuos kursus dalyviai suþinojo apie eteriniø aliejø tyrimo
galimybes patobulintu dujø chromatografijos metodu.
Edita Bagdonaitë tobulinosi vienos dienos kursuose „Comprehensive
Two-Dimensional Liquid Chromatography: Instrumentation, Method Optimization
and Applications“ (2008 01 28, Brugge, Belgija; 19 dalyviø; vadovai
H. G. Janssen ir P. Schoenmakers, Olandija; L. Mondello, Italija). Dalyviai
suþinojo naujos informacijos apie augalinës vaistinës þaliavos paruoðimà
ir tyrimà skysèiø chromatografijos metodu.
Kiti mokymai
Trys modulio rengëjai specializuotuose kursuose patobulino anglø kalbos
þinias. Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS
for Windows ávadiniai mokymai“.
16

IV MODULIS
PLANKTONO REIKÐMË HIDROEKOSISTEMØ STABILUMUI
Vadovë: dr. Jûratë Kasperovièienë
Rengëjai: dr. Alina Krevð, dr. Alë Kuèinskienë, habil. dr. Juozas Staniulis
Trukmë: 2007 01 – 2008 02
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti vandens ekosistemø tyrëjø kompetencijà, suteikiant
þiniø apie planktono organizmø (dumbliø, melsvabakteriø, bakterijø
ir virusø) struktûros ir funkciniø charakteristikø panaudojimà vandens telkiniø
ekologinei bûklei ávertinti ir prognozuoti.
Seminarai
Seminarø tikslas – supaþindinti su vandens ekosistemø planktono
komponentø identifikavimo ypatumais bei ðiø organizmø vaidmeniu
sintetinant bei transformuojant organinæ medþiagà.
Planktono mitybos tinklai tranzitinëse vandens ekosistemose. Praneðëja –
Klaipëdos universiteto doc. dr. Zita Rasuolë Gasiûnaitë. 2007 03 16.
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su mitybos tinklø samprata, mikroplanktono
komponentø svarba mitybos tinklams, tranzitiniø ekosistemø
mitybos tinklø specifika, vienu ið mitybos tinklø tyrimo metodø, kuriuo
vertinamas medþiagø srautas planktono
bendrijose – stabiliøjø izotopø
metodu. Tokia informacija labai reikalinga
organizuojant hidroekosistemø
planktono organizmø rûðiø ávairovës
ir funkcionavimo ypatumø
skirtingo tipo vandens telkiniuose
tyrimo darbus.
Dumbliø klasifikavimo problemos.
Kodël jø kyla? Praneðëja – VU Gamtos
mokslø fakulteto doc. dr. Jolanta
Kostkevièienë. 2007 03 22.
17

Dalyviai buvo supaþindinti su naujausiomis organizmø klasifikacinëmis
sistemomis. Ypaè detaliai iðanalizuoti atskirø dumbliø grupiø poþymiai, naudojami
klasifikuojant dumblius ir melsvabakteres, pabrëþtos svarbiausios
taksonomijos problemos, pristatytos pagrindinës skirtingø dumbliø sistematiniø
grupiø klasifikacinës sistemos. Tokia informacija yra labai vertinga tiriant
vandens ekosistemø organizmus, identifikuojant dumblius, sudarant ir
tikslinant dumbliø sàvadus.
Hidroekosistemø bakterijos: gausumas, funkcinis aktyvumas, vaidmuo
organiniø medþiagø apykaitoje. Praneðëja – VU Gamtos mokslø fakulteto
doc. dr. L. Kalëdienë. 2007 04 17.
Lektorë supaþindino su vandens aplinkos mikroorganizmais, jø produktyvumu
ir funkcionavimo principais gëlose bei jûrinëse vandens ekosistemose,
iðdëstë pagrindinius metodologinius mikroorganizmø tyrimø aspektus.
Molekulinë taksonomija: prokariotø
klasifikavimas, identifikavimas
bei gausumo ávertinimas.
Praneðëja – VU Gamtos mokslø fakulteto
dr. N. Kuisienë. 2007 04 17.
Lektorë iðdëstë pagrindinius molekulinës
taksonomijos etapus, nurodë
fenotipinës ir genotipinës informacijos
svarbà taksonomijai atkuriant
evoliucijos eigà, aptarë taksonø
identifikacijà molekuliniais metodais,
genominæ taksonomijà, iðanalizavo
genetinës medþiagos hibridizacijos metodologijos taikymo mikroorganizmø
taksonomijoje bei prokariotø gausumo ávertinimo realiojo laiko
PGR klausimus.
Virusø ir bakteriofagø ávairovë bei paplitimas vandens ekosistemose.
Praneðëjas – Fitovirusø laboratorijos habil. dr. J. Staniulis. 2007 04 18.
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su vandens ekosistemø virusø analizës
metodais, virusø ávairove gëlose ir jûrinëse hidroekosistemose bei jø
vaidmeniu vandens ekosistemø trofiniuose ryðiuose.
Metodinës priemonës
Planktono organizmø tyrimø metodologiniai aspektai (2008). Rengëjos –
Hidrobotanikos laboratorijos darbuotojos dr. J. Kasperovièienë ir dr.
A. Krevð.
18

Priemonëje iðdëstyti mikroplanktono organizmø – dumbliø ir bakterijø,
surinkimo, analizës ir duomenø interpretavimo metodologiniai aspektai,
iðryðkinta mikroplanktono svarba mitybiniams tinklams, jo paplitimas bei
vaidmuo organinës medþiagos sintezës, transformacijos ir destrukcijos
procesuose. Aptartas planktono organizmø struktûros ir funkciniø charakteristikø
panaudojimas vandens telkiniø ekologinei bûklei ávertinti bei prognozuoti.
Bakterijø ávairovë hidroekosistemose ir jø tyrimo metodai (2008).
Rengëja – Hidrobotanikos laboratorijos darbuotoja dr. A. Kuèinskienë.
Mokymo priemonëje apraðomas bakterijø, aptinkamø ávairiuose vandens
telkiniuose, paplitimas, jø ávairovë bei vaidmuo hidroekosistemose. Nurodyti
atskirø aerobiniø ir anaerobiniø bakterijø grupiø morfologiniai ir fiziologiniai
ypatumai, iðdëstyti jø iðskyrimo, kultivavimo bei apibûdinimo
metodologiniai aspektai.
Personalo mokymas
„Workshop and Training course of the HELCOM phytoplankton expert
group“ (2007 04 23–27, Klaipëda) dalyvavo viena IV modulio rengëja ir
dvi tikslinës grupës dalyvës.
„HNIT-BALTIC“ rengiamø paskaitø kursà „Ávadas á ArcGIS I“ iðklausë
viena IV modulio rengëja ir viena tikslinës grupës dalyvë.
NorBAF organizuojamuose titnaginiø dumbliø interkalibracijos kursuose
(Ðvedija, Upsalos universitetas, Erkeno limnologinë stotis, 2007 11 12–16)
dalyvavo IV modulio rengëja dr. J. Kasperovièienë.
Dvi modulio rengëjos ir dvi tikslinës grupës dalyvës tobulino dalykinës
anglø kalbos þinias bei ágûdþius specializuotuose anglø kalbos kursuose.
Anglø kalbos þinios ypaè svarbios raðant straipsnius, rengiant mokslinius praneðimus,
plëtojant tarptautiná moksliná
bendradarbiavimà ir keièiantis
moksline informacija.
Dvi rengëjos ir trys tikslinës grupës
dalyvës dalyvavo statistinës programos
SPSS for Windows ávadiniuose
mokymuose. Matematinio
duomenø apdorojimo ágûdþius mokslininkai
ir kiti tyrëjai pritaikys apdorodami
savo moksliniø tyrimø rezultatus.
19

IV modulio metodinëms priemonëms ruoðti ar papildyti trys modulio
rengëjos 8 komandiruoèiø á Vilniaus apskrities ir Molëtø rajono skirtingo
trofiðkumo eþerus metu surinko vasaros, rudens ir þiemos sezonø eþerø
mikroplanktono mëginius. Surinkti hidrobiontai buvo paruoðti tyrimams
laboratorijoje. Tyrimø metu apibûdinti hidrobiontai ir nustatyti jø vystymosi
ypatumai.
20

V MODULIS
MIÐKO MIKOBIOTOS ÁVAIROVËS TYRIMAI IR JØ TAIKYMAS
TVARIAI MIÐKININKYSTEI
Vadovë: dr. Jurga Motiejûnaitë
Rengëjos: dr. Graþina Adamonytë, dr. Danutë Stankevièienë
Trukmë: 2007 04 – 2007 11
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti mikobiotos ávairovës tyrëjø kompetencijà
ávairiapusiðkomis þiniomis apie grybø taksonomijà ir ekologijà bei sudaryti
mikologiniø duomenø analizës ágûdþius biologijos ir ekologijos krypèiø
mokslininkams.
Seminarai
Seminarø tikslas – iðplësti þinias apie augalø ir su jais susijusiø organizmø
atsakà á aplinkos poveiká, supaþindinti su biologinës ávairovës inventorizacijos
ir statistinës analizës metodikomis.
Kompleksinis gamtiniø ir antropogeniniø veiksniø poveikis augalams
ir su jais susijusiems organizmams. Praneðëjas – Vytauto Didþiojo universiteto
prof. habil. dr. Romualdas Juknys. 2007 09 28.
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti
su kintanèioje aplinkoje esanèiø
augalø ir su jais susijusiø organizmø
tyrimo metodais, atsako á aplinkinius
veiksnius fiksavimu ir interpretavimu.
Platesnis poþiûris á galimà
ávairiø ekosistemos komponentø
atsakà á trikdþius ir paþaidas leidþia
gauti tikslesnius duomenis apie aplinkos
poveiká ir geriau juos interpretuoti.
21

Rûðiø inventorizacija: nuo vertinimo lauko sàlygomis iki prognostiniø
modeliø. Praneðëjas – Estijos Tartu universiteto dr. Asko Lõhmus.
2007 10 24.
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su rûðiø inventorizacijos metodikomis
ir sunkumais bei jø sprendimo bûdais, statistiniu buveinës modeliavimu
ir prognostiniu rûðiø pasiskirstymo modeliavimu.
Abiejuose seminaruose ágytas þinias galima tiesiogiai pritaikyti miðko
mikobiotai tirti, jos ávairovei vertinti bei tvariai miðkininkystei kurti.
Metodinës rekomendacijos
V modulio vykdytojø grupë parengë tris metodines rekomendacijas:
„Kerpiø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas ir ávairovës vertinimas“ (parengë
J. Motiejûnaitë), „Agarikoidiniø makromicetø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas
ir ektomikorizës charakteristika“ (parengë D. Stankevièienë) bei
„Miðko ekosistemos mikobiotos tyrimai: mikroskopiniø grybø bei artimø
grybams organizmø rinkimas bei iðskyrimo ir apibûdinimo metodai“ (parengë
G. Adamonytë ir S. Markovskaja). Rekomendacijose pateikiama medþiaga
naudinga tyrëjams, studijuojantiems ávairius miðko ekosistemø funkcionavimo
aspektus. Jose pateikiamos praktinës nuorodos, kaip tirti ir vertinti
skirtingas mikobiotos grupes, interpretuoti surinktus duomenis, o gautus
rezultatus pritaikyti tiek fundamentiniuose tyrimuose, tiek praktiniuose
aplinkos vertinimo projektuose.
Mokymai
Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS
for Windows ávadiniai mokymai“. Modulio rengëjai specialiuose kursuose
patobulino anglø kalbos þinias.
22

VI MODULIS
FITOPATOGENINIØ MIKROORGANIZMØ IR JØ POVEIKIO
IDENTIFIKAVIMAS ÐIUOLAIKINIAIS METODAIS
Vadovas: dr. Audrius Kaèergius
Rengëjai: Rimutë Maèkinaitë, Milda Vasinauskienë, Vaidotas Lygis
Trukmë: 2007 04 – 2008 05
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti fitopatogeniniø mikroorganizmø tyrëjø kompetencijà,
supaþindinant juos su ðiuolaikiniais tyrimø metodais, ir pritaikyti
ðiuos metodus mokslo tiriamajame darbe.
Seminarai ir paskaitos
Seminarø tikslas – supaþindinti tikslinës grupës narius su ðiuolaikiniais
mikroorganizmø diagnostikos metodais, skirtais fitopatogenams
identifikuoti, charakterizuoti ir diferencijuoti.
Teisingas fitopatologiniø pavyzdþiø paëmimas ir pirminë analizë. Praneðëjai
– habil. dr. Jörg Schubert, dr. Ute Kastirr, dr. Viktorija Fomitcheva,
BAZF, Vokietija; dr. Audrius Kaèergius, Botanikos institutas. 2007 05 03.
Per seminarus tikslinës grupës dalyviai susipaþino su javø pavasariniø
ligø simptomais, suþinojo, kaip teisingai paimti fitopatologinius paþeistø
augalø pavyzdþius ir juos analizuoti.
Ágytos þinios pravers mokslininkams
dirbant mokslo tiriamàjá darbà, o doktorantams
– rengiant disertacijas.
Genominës DNR tyrimo metodai,
naudojami mikroorganizmams
identifikuoti, DNR iðskyrimas ið
ávairiø substratø, DNR tyrimams
naudojamos priemonës, reagentai
ir jø rinkiniai. Praneðëjas – Fitopatogeniniø
mikroorganizmø laboratorijos
dr. A. Kaèergius. 2007 05 04.
23

Paskaitos dalyviai susipaþino su molekuliniø metodø taikymo mikroorganizmams
identifikuoti galimybëmis. Per paskaità buvo iðsamiai iðdëstyta
polimerazës grandininës reakcijos technologija ir paruoðimas, klausytojams
nurodytos ðiam metodui reikalingos priemonës ir reagentai. Ágytos þinios
pravers mokslininkams dirbant mokslo tiriamàjá darbà, o doktorantams –
vykdant disertacijoms rengti reikalingus tyrimus.
Vokietijos valstybinio kultûriniø augalø selekcijos tyrimø centro (BAZF)
pristatymas. Praneðëjas – habil. dr. Jörg Schubert, BAZF, Vokietija.
2007 05 04.
Paskaitos metu klausytojai buvo supaþindinti su Vokietijos valstybinio
kultûriniø augalø selekcijos tyrimø centro veikla, pristatyta 11 ðiam centrui
priklausanèiø institutø, apibrëþtos jø vykdomø tyrimø kryptys. Ágytos þinios
padës organizuoti tolesnius mokslinius tyrimus bei rengti ávairius projektus
bendradarbiaujant su kitomis mokslo ástaigomis.
Dirvoþemio grybø platinamø fitopatogeniniø virusø paplitimas Vokietijoje
ir jø diagnostikos bûdai. Praneðëja – dr. Ute Kastirr, BAZF, Vokietija.
2007 05 04.
Paskaitos metu klausytojams pateikta informacijos apie javø ir kitø augalø
fitopatogeninius virusus, kuriuos platina Polimyxa genties dirvoþemio
grybai, taip pat apie jiems aptikti taikomus diagnostinius metodus.
Molekulinës biologijos metodø praktinis pritaikymas fitopatogeniniø
virusø tyrimuose. Praneðëja – dr. Viktorija Fomitcheva, BAZF, Vokietija.
2007 05 04.
Praneðëja pristatë vienà ið naujesniø molekulinës biologijos metodø PGR-
ELISA, pagal kurá „tame paèiame mëgintuvëlyje“ vykdoma polimerazës
grandininë reakcija ir imunofermentinis testas. Todël ðis metodas yra alternatyvus
realiojo laiko PGR. Ágytos
þinios pravers tolesniame moksliniame
darbe bei leis geriau tirti augalø
ligas.
24
Naujo RCA (rolling-circle amplification)
metodo panaudojimas
molekulinëje biologijoje. Praneðëjas
– habil. dr. Jörg Schubert, BAZF,
Vokietija. 2007 05 04.
Paskaitoje buvo pristatytas dar
vienas naujas molekulinës biologijos
metodas RCA, skirtas nesu-

skaièiuojamam ciklinës DNR pagausinimui. Þinios, ágytos paskaitos metu,
turës neákainojamà reikðmæ tobulinant tolesniø tyrimø metodus.
Serologiniai metodai ir jø pritaikymas fitopatogeniniø bakterijø diagnostikai.
Praneðëja – Fitopatogeniniø mikroorganizmø laboratorijos
dr. Milda Vasinauskienë. 2007 05 09.
Paskaitoje klausytojai supaþindinti su serologiniais metodais, naudojamais
fitopatogenø diagnostikoje. Ágytos þinios bus naudingos tobulinant
diagnostinius metodus.
Augalø ligø diagnostika, apskaita, þalos ávertinimas ir kontroliavimas.
Praneðëja – Fitopatogeniniø mikroorganizmø laboratorijos dr. Rimutë Maèkinaitë.
2007 05 09.
Paskaitoje klausytojai galëjo susipaþinti su augalø ligø apskaitos metodais
ir þalos ávertinimu bei apskaièiavimu. Taip pat buvo pateikta pagrindiniø
augalø ligø simptomatika. Ágytos þinios leis geriau organizuoti tiriamuosius
darbus bei ávertinti augalø bendrijø fitosanitarinæ bûklæ.
Sumedëjusius augalus paþeidþianèiø grybø diagnostikos problemos.
Praneðëjas – Fitopatogeniniø mikroorganizmø laboratorijos dr. Vaidotas
Lygis. 2007 05 09.
Praneðëjas supaþindino su savo darbe – sumedëjusiø augalø ligø tyrimuose
– naudojamais molekulinës biologijos metodais, tokiais kaip taikininiø
sekø nustatymas ir lyginimas su tarptautiniame genø banke esanèiais
pavyzdþiais, bei nupasakojo tokiø tyrimø sunkumus. Ágytos þinios pravers
tobulinant diagnostinius tyrimo metodus, taip pat padës doktorantams vykdant
tiriamuosius darbus disertacijoms.
Metodinës priemonës
Sëklø uþterðtumo fitopatogeniniais mikroorganizmais ávertinimas ir
apskaita. Rengëjos: dr. R. Maèkinaitë, M. Vasinauskienë.
Metodinëje priemonëje apraðomi svarbiausi mikroskopiniø grybø aptikimo
bei sëklø uþterðtumo jais ávertinimo metodai: mikroskopinis, sëklø
nuoplovø, petri lëkðteliø, daiginimo, serologiniai ir kiti. Taip pat apraðomi
fitopatogeniniø bakterijø iðskyrimo ið sëklø metodai. Ði metodinë priemonë
projekto dalyviams pagelbës nustatinëjant sëklø ir grûdø mikologiná bei
bakteriologiná uþterðtumà, vertinant sëklø bei grûdø kokybæ.
Fitopatogeniniø grybø rûðinës priklausomybës nustatymas PGR metodu.
Rengëjai: dr. A. Kaèergius, dr. V. Lygis.
Metodinëje priemonëje dëstomi teoriniai polimerazinës grandininës
reakcijos naudojimo pagrindai, smulkiai apraðoma genominës DNR
25

iðskyrimo ið grybø micelio metodika, supaþindinama su ávairiomis galimomis
manipuliacijomis DNR (atsitiktinai amplifikuotos DNR polimorfizmo,
restrikcijos fragmentø ilgio polimorfizmo tyrimais). Taip pat apraðomi
fitopatogeniniø grybø diagnostikai tinkami metodai – taksonui specifinë
PGR bei ITS regiono sekvenavimas, supaþindinama su internetine genø
banko baze NCBI bei apraðoma, kaip ja naudojantis galima tirti objektø filogenetinius
ryðius ir nustatyti jø taksonominæ padëtá rûðies lygmeniu. Ðie
metodai projekto dalyviams atvers naujas moksliniø tyrimø, susijusiø su
grybø taksonomija bei identifikavimu, galimybes.
Imunofermentinio ELISA metodo taikymo fitopatogenø diagnostikai
ásisavinimas
VI modulio tikslinës grupës narës dr. Dalia Radaitienë, dr. Daiva Burokienë
ir doktorantë Vilma Meðkauskienë dalyvavo mokymuose, vykdytuose
pagal sutartá su Lietuvos þemdirbystës institutu. Mokymuose dalyvës ásisavino
imunofermentiná fitopatogeniniø mikroorganizmø diagnostikos metodà.
Mokymø metu ágytos þinios ir ágûdþiai bus taikomi tolesniame moksliniame
darbe bei doktorantei rengiant disertacijà.
Mokymai
Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS
for Windows ávadiniai mokymai“.
26

VII MODULIS
MIKROMICETØ ÁVAIROVË, JØ VEIKLOS REGULIAVIMAS IR
PRAKTINIS PANAUDOJIMAS
Vadovas: dr. Algimantas Paðkevièius
Rengëjos: dr. Jûratë Repeèkienë, dr. Loreta Levinskaitë, dr. Olga Salina,
dr. Dalë Peèiulytë, dr. Danguolë Bridþiuvienë
Trukmë: 2006 12 – 2007 11
Tikslas ir uþdaviniai: sukurti ir ágyvendinti nuolatinæ mokymo sistemà,
kuri leistø mokslininkams ir plataus profilio specialistams susipaþinti su
mikroskopiniø grybø ávairove, jø teikiama nauda ir daroma þala, taip pat
patobulinti praktinius ðiø grybø iðskyrimo, jø fiziologiniø savybiø tyrimo
bei identifikavimo naujausiø metodø taikymo ágûdþius.
Paskaitos
Tikslas – supaþindinti mikrobiologijos srities mokslininkus su mikromicetais,
suteikti þiniø apie jø paplitimà ávairiose ekosistemose, biologinius
savitumus ir vaidmená medþiagø apytakos rate.
Mikromicetø sistematikos pagrindai.
Supaþindinimas su naujausiomis
klasifikacijos sistemomis, grybø
rûðiø tyrimais Lietuvoje, leidiniu
„Lietuvos grybai“. Praneðëja –
dr. Dalë Peèiulytë, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo
darbuotoja. 2007 04 23.
Mieliø sistematikos pagrindai. Mieliø
paplitimas ir jø biologiniai savitumai.
Praneðëjas – dr. Algimantas
Paðkevièius, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo
darbuotojas. 2007 04 23.
27

Klasikiniai mikromicetø identifikavimo metodai (kultûriniai, morfologiniai
poþymiai, leidþiantys suskirstyti grybus á klases, ðeimas, gentis).
Praneðëja – dr. Danguolë Bridþiuvienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 23.
Mikromicetø kompleksø dirvoþemyje atsparumas antropogeniniams
veiksniams. Biologinio dirvoþemio aktyvumo ávertinimas. Praneðëja –
dr. Olga Salina, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.
2007 04 23.
Mikoziø sukëlëjai ir jø epidemiologija. Praneðëjas – dr. Algimantas Paðkevièius,
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas.
2007 10 15.
Mikromicetø tyrimø reikðmë ir praktinio panaudojimo biotechnologijoje,
þemës ûkyje, aplinkosaugoje, medicinoje ir sanitarijoje galimybës.
Praneðëja – dr. Jûratë Repeèkienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 15.
Mikromicetø paplitimas ávairiose ekologinëse niðose, jø prisitaikymas
ásisavinti ávairios prigimties substratus. Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë,
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 15.
Aplinkos sàlygø (cheminiø, fizikiniø, biologiniø) átaka mikromicetø
vystymuisi. Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 15.
Seminarai
Tikslas – supaþindinti mikrobiologijos srities mokslininkus su svarbiausiomis
mikroskopiniø grybø grupëmis, jø iðskyrimo ir auginimo savitumais,
mikromicetø identifikavimo pagrindais, sàlygiðkai patogeniniais mikroorganizmais
ir jø metabolitø aptikimo metodais,
taip pat mikromicetais, sukelianèiais
þmoniø ir gyvûnø ligas.
28
Mikroskopiniø grybø, priklausanèiø
Acremonium, Verticillium,
Geotrichum, Trichothecium gentims,
kolekcijos sukaupimas ir rûðiø
identifikavimas. Praneðëja –
dr. Dalë Peèiulytë, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.
2007 04 24.

Mieliø iðskyrimas ir identifikavimas. Klasikiniai identifikavimo metodai,
testiniø sistemø panaudojimas. Praneðëjas – dr. Algimantas Paðkevièius,
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. 2007 04 24.
Mucorales eilës mikromicetø (Mucor, Mortierella, Circinella, Rhizopus
ir kt.) kolekcijos sukaupimas ir rûðiø identifikavimas. Praneðëja – dr. Danguolë
Bridþiuvienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo
darbuotoja. 2007 04 25.
Dematiaceae ðeimos mikroskopiniø grybø (Alternaria, Aureobasidium,
Cladosporium, Stachybotrys, Ulocladium ir kt.) kolekcijos sukaupimas
ir rûðiø identifikavimas. Praneðëja – dr. Jûratë Repeèkienë, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 25.
Mikroskopiniø grybø, priklausanèiø Trichoderma genèiai, kolekcijos
sukaupimas ir rûðiø identifikavimas. Praneðëja – dr. Olga Salina, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 26.
Mikroskopiniø grybø, priklausanèiø Penicillium, Paecilomyces, Gliocladium,
Aspergillus ir kt. gentims, kolekcijos sukaupimas ir rûðiø identifikavimas.
Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë, Biodestruktoriø tyrimo
laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 26.
Cheminiø ir biologiniø dezinfekciniø medþiagø poveikio mikromicetams
ávertinimo metodai. Praneðëja – dr. Dalë Peèiulytë, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 26.
Mikromicetø gebëjimas sintetinti ávairias naudingas arba þalingas medþiagas,
kokybiniai jø aptikimo metodai. Praneðëja – dr. Danguolë Bridþiuvienë,
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.
2007 10 16.
Pramonëje naudojamø medþiagø
(polimeriniø medþiagø, medienos
ir kitø statybiniø medþiagø) mikrobiologinio
atsparumo vertinimas.
Praneðëja – dr. Danguolë Bridþiuvienë,
Biodestruktoriø tyrimo
laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.
2007 10 16.
Mikromicetø iðskyrimo ið ávairiø
substratø ir grynøjø kultûrø
gavimo bûdai. Mikromicetø sau-
29

gojimo kolekcijose metodai. Supaþindinimas
su Botanikos instituto
mikroorganizmø kolekcijomis.
Praneðëja – dr. Jûratë Repeèkienë,
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos
vyr. mokslo darbuotoja.
2007 10 17.
Mikromicetø mityba ir jø auginimas
(giluminis ir pavirðinis bûdai).
Kultûriniø poþymiø kaita priklausomai
nuo terpës sudëties.
Terpiø tipai. Aplinkos, ávairiø þaliavø
ir produkcijos uþterðtumo
mikroorganizmais ávertinimas.
Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë,
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 17.
Antagonistinës grybø savybës ir jø metabolitai. Mikromicetø taikymas
biologinei kovai su kenkëjais. Praneðëja – dr. Olga Salina, Biodestruktoriø
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 18.
Mikromicetø panaudojimo aplinkos terðalø (naftos produktø, polimeriniø
medþiagø, sunkiøjø metalø ir kt.) degradacijai galimybës. Praneðëja
– dr. Jûratë Repeèkienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo
darbuotoja. 2007 10 18.
Paskaitø ir seminarø metu mikrobiologijos srities mokslininkams suteikta
naujausiø þiniø apie svarbiausias aplinkoje paplitusias ir þmogaus veiklai
reikðmingas mikroskopiniø grybø
grupes, patobulinti praktiniai jø iðskyrimo,
fiziologiniø savybiø tyrimo,
apibûdinimo ir atrankos metodø taikymo
ágûdþiai.
Metodinës priemonës
Patogeniniø mikromicetø laboratorinë
diagnostika. Mikromicetø
iðskyrimas ið þmogaus gyvenamosios
ir darbo aplinkos. Rengëjai:
dr. A. Paðkevièius, dr. J. Repeèkienë.
30

Metodinëse rekomendacijose pateikiami pagrindiniai mikoziø sukëlëjø
laboratorinës diagnostikos metodai. Apraðomi mikroorganizmø iðskyrimo
nuo ávairiø pavirðiø bei iðskyrimo ið oro (sedimentacijos, filtravimo ir aspiracinis)
metodai.
Mikromicetø iðskyrimas ið dirvoþemio, augalinës ir sintetinës kilmës
substratø. Jø gausumo apskaita. Rengëjai: dr. J. Repeèkienë, dr. A. Paðkevièius,
dr. D. Bridþiuvienë.
Metodinëse rekomendacijose pateikiami tiesioginiai ir selektyviniai
mikromicetø iðskyrimo metodai bei apraðomi iðskyrimo ið ávairiø substratø
etapai: substrato mëginiø ëmimas, sëjimas ant mitybiniø terpiø, auginimas
ir apskaita, grynøjø kultûrø iðskyrimas, persëjimas ant diagnostiniø terpiø
ir rûðiø identifikavimas.
Mikromicetø kultûrø auginimas ir jø fiziologiniø savybiø ávertinimo
metodai. Rengëjos: dr. D. Bridþiuvienë, dr. L. Levinskaitë, dr. O. Salina,
dr. D. Peèiulytë.
Metodinës rekomendacijos skirtos mikromicetø kultivavimo laboratorinëmis
sàlygomis ypatumams: nurodoma, kaip parinkti tokius mitybinius
komponentus, kuriuos jie galëtø ásisavinti ir vystytis. Nurodomi kokybiniai
mikromicetø fiziologiniø savybiø analizës metodai, skirti pirminei mikromicetø,
pasiþyminèiø skirtingomis fermentinëmis bei antibiotinëmis savybëmis
ir produkuojanèiø organines rûgðtis bei mikotoksinus, atrankai.
Pagal VII modulio „Mikromicetø
ávairovë, jø veiklos reguliavimas
ir praktinis panaudojimas“ programà
paruoðti mokslininkai plaèiau susipaþino
su mikromicetø taikymo praktikoje
galimybëmis. Jie ásisavino mikroskopiniø
grybø tyrimo metodus,
todël gebës iðskirti mikroorganizmus
ið aplinkos ir juos identifikuoti,
ávertinti aplinkos uþterðtumà mikroorganizmais
bei pramonëje ir þemës
ûkyje naudojamø medþiagø mikrobiologiná
atsparumà, parinkti chemines
ir biologines medþiagas mikrobiologiniam
uþterðtumui maþinti. Projekto
suteiktas þinias ir patirtá projekto
dalyviai plaèiau paskleis laboratorijose,
kuriose dirba.
31

32
PAGAL MODULIUS PARENGTØ METODINIØ PRIEMONIØ
SUVESTINË
I. Fitosociologijos taikymas augalijai kartografuoti
� Augalijos duomenø bazës sukûrimas panaudojant GIS funkcijas
II. Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø naudojimas kraðtovaizdþio
politikai ágyvendinti
� Rekomendacijos Trakø istorinio nacionalinio parko regyklø ir gamtovaizdþiø ekoestetinei
kokybei iðsaugoti bei pagerinti
� Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø atrankos metodika
� Vilniaus apskrities saugomø teritorijø kraðtovaizdþio ekoestetiniø iðtekliø iðsaugojimas
ir pagerinimas (Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato pavyzdþiu)
III. Botaninës ávairovës ávertinimas fitocheminiais metodais
� Naudojamøjø augalø morfologinis apibûdinimas
� Vaistinës þaliavos paruoðimas ir tyrimas dujø chromatografijos bei masiø spektrometrijos
metodu
� Fenoliniø junginiø nustatymas efektyviosios skysèiø chromatografijos metodu
� Biologiðkai aktyvios medþiagos augaluose: jø ávairovë ir klasifikavimas
IV. Planktono reikðmë hidroekosistemø stabilumui
� Planktono organizmø tyrimø metodologiniai aspektai
� Bakterijø ávairovë hidroekosistemose ir jø tyrimo metodai
V. Miðko mikobiotos ávairovës tyrimai ir jø taikymas tvariai miðkininkystei
� Kerpiø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas ir ávairovës ávertinimas
� Agarikoidiniø makromicetø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas ir ektomikorizës
charakteristika
� Miðko ekosistemos mikobiotos tyrimai: mikroskopiniø grybø bei artimø grybams
organizmø rinkimas bei iðskyrimo ir apibûdinimo metodai
VI. Fitopatogeniniø mikroorganizmø ir jø poveikio identifikavimas ðiuolaikiniais
metodais
� Sëklø uþterðtumo fitopatogeniniais mikroorganizmais ávertinimas ir apskaita
� Fitopatogeniniø grybø rûðinës priklausomybës nustatymas PGR metodu
VII. Mikromicetø ávairovë, jø veiklos reguliavimas ir praktinis panaudojimas
� Mikromicetø iðskyrimas ið dirvoþemio, augalinës ir sintetinës kilmës substratø, jø
gausumo apskaita
� Patogeniniø mikromicetø laboratorinë diagnostika. Mikromicetø iðskyrimas ið þmogaus
gyvenamosios ir darbo aplinkos
� Mikromicetø kultûrø auginimas ir jø fiziologiniø savybiø ávertinimo metodai

PROJEKTO TÆSTINUMAS
Viena ið esminiø ES struktûriniø fondø paramos gavimo sàlygø yra
projekto tæstinumo uþtikrinimas siekiant, kad parama taptø investicija, teikianèia
ilgalaikæ naudà pasibaigus projektui. Botanikos instituto projekto
BIOTYRA atveju tæstinumas bus kitokio masto, negu buvo planuota rengiant
ðá projektà 2004 metais, kai papildant projektà pagal BPD 2.5 priemonæ
kartu ruoðtas ir „kietasis“ projektas „Infrastruktûros modernizavimas
botanikos ir biologijos krypties programø plëtrai“ pagal BPD 1.5 priemonæ.
Negavus paramos infrastruktûros plëtrai, liko neiðspræsti ðiuolaikiðkos
moksliniø tyrimø techninës bazës klausimai ir laukia su tuo susijæ iðbandymai
ateityje. Taèiau, kaip sako liaudies iðmintis, kà iðmoksi, ant peèiø neneðiosi.
Todël neapsirikta ir ëmus vykdyti vien tik „minkðtàjá“ projektà, nors
sunkumø ir neiðvengta.
Parengus ir ágyvendinus biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtros
programà, laukiama ir geresniø instituto veiklos bei produktyvumo rodikliø.
Kaip ir kitø valstybës mokslo institutø, Botanikos instituto projekto
tæstinumà, t. y. investicijos naudà, parodys uþsakymø ið ávairiø ðios srities
paslaugø gavëjø – ûkio subjektø, tyrimo, mokymo bei valstybës valdymo
ástaigø, kiekio didëjimas. Atitinkamai didës ir kompetentingø Botanikos
instituto tyrëjø paslaugø poreikis ne tik ðalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Planuotas
naudos gavëjø mokslinio darbo
produktyvumo, kurá rodo moksliniø
publikacijø Lietuvoje pripaþintuose
bei uþsienio mokslo leidiniuose
skaièius, tenkantis 1 þmogui, padidëjimas
1,5 karto jau yra pasiektas,
jei lyginsime 2007 m. ir 2006 m. rezultatus.
Per projektà iðplëtota mokslininkø
tarpdisciplininë kompetencija,
ágytos dalykinës þinios, nupirktos
mokslinës knygos, ádiegtos naujos
kompiuterinës programos sudaro
puikias galimybes ne tik sëkmingai
33

plëtoti mokslinius tyrimus, bet ir patobulinti doktorantûros studijø programas
bei kokybiðkiau rengti mokslininkus. Taip pat pagerëjo sàlygos per
paskaitas ir pratybas mokytis ávairiø pakopø studentams, kurie nuolatos
naudojasi Botanikos instituto paslaugomis.
Vis dëlto kertinis projekto tæstinumo ir atitinkamos ES investicijos sëkmës
rodiklis – tai Botanikos instituto, kaip biologinës ávairovës tyrimø
centro, platesnis pripaþinimas ir ávertinimas. Taèiau tai, ypaè perspektyvoje,
labai priklausys ir nuo tolesnës valstybës politikos mokslo plëtros atþvilgiu.
34

Biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtra
ISBN 978-9986-662-34-1
SL 1870
Botanikos instituto leidykla, Botanikos institutas, Þaliøjø Eþerø g. 49, LT-08406
Vilnius.
Spausdino UAB „Petro Ofsetas“, Þalgirio g. 90, Vilnius.
Tiraþas 300 egz. Uþsakymo Nr.
35