Parengtas leidinys (pdf) - Botanikos institutas
Parengtas leidinys (pdf) - Botanikos institutas
Parengtas leidinys (pdf) - Botanikos institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
BIOLOGINËS ÁVAIROVËS TYRËJØ<br />
KOMPETENCIJOS PLËTRA<br />
1
Antanas MATELIS<br />
Lina MARTECKIENË<br />
Remigijus ANDÞIUS<br />
Valerijus RAÐOMAVIÈIUS<br />
Dalytë MATULEVIÈIÛTË<br />
Raimondas ÈIUPLYS<br />
Danas AUGUTIS<br />
Mindaugas RYLA<br />
Romas PAKALNIS<br />
Jûratë SENDÞIKAITË<br />
Dalia AVIÞIENË<br />
Jolanta STANKEVIÈIÛTË<br />
Jolita RADUÐIENË<br />
Kristina LOÞIENË<br />
Birutë KARPAVIÈIENË<br />
Raimondas BENETIS<br />
Edita BAGDONAITË<br />
UDK 504<br />
Bi301<br />
2<br />
Leidinio autoriai ir projekto vykdytojai<br />
Jûratë KASPEROVIÈIENË<br />
Alina KREVÐ<br />
Alë KUÈINSKIENË<br />
Juozas STANIULIS<br />
Jurga MOTIEJÛNAITË<br />
Graþina ADAMONYTË<br />
Danutë STANKEVIÈIENË<br />
Audrius KAÈERGIUS<br />
Vaidotas LYGIS<br />
Rimutë MAÈKINAITË<br />
Milda VASINAUSKIENË<br />
Algimantas PAÐKEVIÈIUS<br />
Jûratë REPEÈKIENË<br />
Olga SALINA<br />
Dalë PEÈIULYTË<br />
Danguolë BRIDÞIUVIENË<br />
Loreta LEVINSKAITË<br />
Elektroninæ ðio leidinio versijà (<strong>pdf</strong>) galite rasti<br />
http://www.botanika.lt/ES_parama/<br />
ISBN 978-9986-662-34-1<br />
© <strong>Botanikos</strong> <strong>institutas</strong>, 2008<br />
Projekto vadovas Juozas LABOKAS
BIOLOGINËS ÁVAIROVËS TYRËJØ KOMPETENCIJOS PLËTRA<br />
2008 metais ágyvendintas vienas didþiausiø <strong>Botanikos</strong> instituto projektø<br />
„Biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtra (BIOTYRA)“. Triðalë sutartis<br />
tarp Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos, Paramos<br />
fondo Europos socialinio fondo agentûros ir <strong>Botanikos</strong> instituto dël paramos<br />
skyrimo ðiam projektui, ágyvendinant Lietuvos 2004–2006 metø Bendrojo<br />
programavimo dokumento (BPD) 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës<br />
gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“, pasiraðyta 2006 m. spalio<br />
27 d. Visas projekto biudþetas – 902902 Lt, ið kuriø 75 % – paramos lëðos,<br />
25 % – projekto vykdytojo <strong>Botanikos</strong> instituto indëlis.<br />
Pagrindinis projekto tikslas – iðplësti biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijà,<br />
padedant geriau ásisavinti tarpdisciplinines þinias, ugdant dalykinius<br />
gebëjimus ir pritaikant juos rinkos poreikiams tenkinti. Taip pat projektu<br />
buvo siekiama pagerinti þmogiðkøjø iðtekliø kokybæ botanikos ir biologijos<br />
(mikrobiologija, bakteriologija, virusologija, mikologija) mokslo krypèiø<br />
doktorantûros studijoms plëtoti.<br />
Pagrindiniai projekto naudos gavëjai, arba tikslinë grupë – <strong>Botanikos</strong><br />
instituto mokslininkai ir kiti tyrëjai bei doktorantai, ið viso 50 þmoniø (80 %<br />
jø – moterys). Tikslinës grupës þinios ir ágûdþiai buvo tobulinami ágyvendinant<br />
kompleksinæ biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtros programà,<br />
apimanèià septynias temas (modulius).<br />
Ði programa – tai árankis, padedantis<br />
optimizuoti projekto vykdytojo<br />
<strong>Botanikos</strong> instituto moksliniø<br />
tyrimø bei taikomosios mokslinës<br />
veiklos sistemà, koncentruotis<br />
á aktualesnius ir perspektyvesnius,<br />
bet kartu ir daugiau iðtekliø reikalaujanèius<br />
dalykus.<br />
Programos sudëtinës dalys yra 7<br />
moduliai, kuriuos rengë geriausi <strong>Botanikos</strong><br />
instituto mokslininkai – botanikos,<br />
ekologijos, fitochemijos, hid-<br />
3
obiologijos, mikologijos, fitopatologijos ir mikrobiologijos specialistai.<br />
Paramos lëðos leido ágyvendinant programà bendradarbiauti ir su kitomis<br />
Lietuvos bei uþsienio ðaliø mokslo institucijomis bei mokslininkais. Lietuvoje<br />
bendradarbiauta su Kauno technologijos universitetu, Kauno medicinos<br />
universitetu, Vytauto Didþiojo universitetu, Lietuvos þemdirbystës<br />
institutu. Paskaitas skaitë ir patirtimi dalijosi Vilniaus universiteto, Klaipëdos<br />
universiteto, Lietuvos þemës ûkio universiteto, Valstybinës saugomø<br />
teritorijø tarnybos, UAB „HNIT-BALTIC“ specialistai. Ið kitø ES ðaliø buvo<br />
pakviesti Vokietijos valstybinio kultûriniø augalø selekcijos tyrimø centro<br />
ir Estijos Tartu universiteto mokslininkai. Daugiau kaip pusë ið 30 projekto<br />
vykdytojø pasinaudojo galimybe pagilinti savo þinias ávairiuose seminaruose<br />
bei konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ðalyse.<br />
Biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtros programa BIOTYRA<br />
susideda ið ðiø moduliø:<br />
I. Fitosociologijos taikymas augalijai kartografuoti.<br />
II. Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø naudojimas kraðtovaizdþio<br />
politikai ágyvendinti.<br />
III. Botaninës ávairovës ávertinimas fitocheminiais metodais.<br />
IV. Planktono reikðmë hidroekosistemø stabilumui.<br />
V. Miðko mikobiotos ávairovës tyrimai ir jø taikymas tvariai miðkininkystei.<br />
VI. Fitopatogeniniø mikroorganizmø ir jø poveikio identifikavimas ðiuolaikiniais<br />
metodais.<br />
VII. Mikromicetø ávairovë, jø veiklos reguliavimas ir praktinis panaudojimas.<br />
Ðiame leidinyje glaustai apraðomi kiekvieno modulio tikslai bei uþdaviniai,<br />
atliktos veiklos, pasiekti rezultatai, aptariamas projekto tæstinumas.<br />
4
I MODULIS<br />
FITOSOCIOLOGIJOS TAIKYMAS AUGALIJAI<br />
KARTOGRAFUOTI<br />
Vadovë: dr. Dalytë Matulevièiûtë<br />
Rengëjai: Raimondas Èiuplys, Mindaugas Ryla, Danas Augutis<br />
Trukmë: 2007 04 – 2008 05<br />
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti botaninës ávairovës tyrëjø kompetencijà,<br />
pagerinant jø geografines þinias ir dalykinius ágûdþius, reikalingus botaninës<br />
ávairovës tyrimams ir moksliniø apsaugos pagrindø nustatymo taikomiesiems<br />
darbams.<br />
Seminarai<br />
Seminarø tikslas – suteikti geografiniø þiniø, supaþindinti su geografinëmis<br />
informacinëmis sistemomis ir geografiniais tyrimo metodais, kuriuos<br />
galima panaudoti augalijai tirti ir kartografuoti.<br />
GIS panaudojimo aplinkai vertinti galimybës. Praneðëjas – GIS analitikas<br />
Andrius Kuèas („HNIT-BALTIC“). 2007 10 16.<br />
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su ArcGIS funkcijomis, kurias<br />
galima pritaikyti augalijos tyrimams (augalijai kartografuoti, jos uþimamø<br />
plotø ir atskirø augalø bendrijø aukðtø<br />
dinamikai tirti naudojant ortofotografinius<br />
þemëlapius), su augalinës<br />
dangos pasiskirstymo ir dinamikos<br />
dësningumø analizës galimybëmis<br />
naudojant ArcGIS ir geoduomenø<br />
bazes bei su senos kartografinës<br />
medþiagos áskaitmeninimo ir<br />
panaudojimo augalijos kaitoms nustatyti<br />
galimybëmis.<br />
5
Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø<br />
valstybës kadastras ir jo<br />
sudarymo principai. Praneðëjas –<br />
Aplinkos ministerijos Valstybinës<br />
saugomø teritorijø tarnybos Kadastro<br />
skyriaus vedëjas Algimantas Ramonas.<br />
2007 10 26.<br />
Dalyviai buvo supaþindinti su kadastro<br />
struktûra, jame esanèios informacijos<br />
tikslumu ir atnaujinimu,<br />
saugomø objektø grafinio vaizdavimo<br />
principais ir galimybëmis naudotis<br />
kadastrine informacija. Tokia<br />
informacija labai reikalinga rengiant<br />
retø augalø rûðiø, bendrijø ir<br />
buveiniø apsaugos strategijà, tikslinant<br />
saugomø teritorijø ribas ir rengiant<br />
pasiûlymus naujoms saugomoms<br />
teritorijoms steigti.<br />
Nuotoliniø tyrimo metodø panaudojimo galimybës biologinei ávairovei<br />
vertinti. Praneðëjas – Lietuvos þemës ûkio universiteto doc. dr. Gintautas<br />
Mozgeris. 2007 10 29.<br />
Dalyviai buvo supaþindinti su nuotoliniø tyrimo metodø ypatumais, galimybëmis<br />
panaudoti ðiuos metodus augalinës dangos tyrimams. Naujausios<br />
nuotoliniø tyrimø technologijos leidþia tirti augalinæ dangà tiek stambiu<br />
planu, tiek atskirø individø lygmeniu. Ðie metodai ypaè svarbûs augalijos<br />
monitoringo darbams, kurie yra labai aktualûs vertinant klimato kaitos<br />
padarinius.<br />
Bendrøjø ir teminiø Lietuvos þemëlapiø sudarymo bei geografinës informacijos<br />
valdymo principai. Praneðëja – VU Kartografijos centro doc.<br />
dr. Giedrë Beconytë. 2007 10 31.<br />
Lektorë supaþindino su kartografijos pagrindais ir ðiuolaikiniais geografinës<br />
informacijos kaupimo ir tikslinimo metodais bei valdymo principais.<br />
Sistemingos þinios apie bendrøjø þemëlapiø sudarymo principus labai reikalingos<br />
ekspediciniams darbams, o informacija apie teminius þemëlapius –<br />
surinktos medþiagos analizei. Ypaè vertingos tyrëjams yra þinios apie geografiniø<br />
informaciniø sistemø kûrimà ir jø panaudojimà mokslinei duomenø<br />
interpretacijai.<br />
6<br />
ArcGIS metodais nustatomas saugomø<br />
augalijos komponentø paplitimas ir jam<br />
átakos turintys veiksniai bei tiksliai apibrëþiamos<br />
tvarkytinø plotø ribos
Herbariumo rinkiniø duomenø grafinis vaizdavimas – viena ið daugelio duomenø sàsajos<br />
su GIS taikymo galimybiø<br />
Augalijos duomenø bazës sukûrimas panaudojant GIS funkcijas<br />
<strong>Botanikos</strong> instituto herbariumo duomenø bazë susiejama su geografine<br />
informacine sistema. Tai leidþia atlikti radavieèiø bei augavieèiø paieðkà ir<br />
analizæ remiantis geografiniais kriterijais.<br />
Darbo su ArcGIS programine áranga mokymo kursai<br />
Pirmojo modulio rengëjai teoriniø þiniø apie ið projekto lëðø ásigytà<br />
ArcGIS programinæ árangà ir praktiniø darbo su ja ágûdþiø sëmësi „HNIT-<br />
BALTIC“ mokymo kursuose. Pirminis teorinio pasirengimo lygis ir<br />
numatomos ArcGIS taikymo sritys skyrësi, todël darbuotojai pasirinko<br />
mokymo kursus pagal 5 skirtingas programas:<br />
1. Dveji dviejø dienø mokymo kursai „ArcGIS I (pradþiamokslis)“.<br />
2. Trijø dienø mokymo kursai „ArcGIS II (paþengusiesiems)“.<br />
3. Trijø dienø mokymo kursai „ArcGIS analizë paþengusiesiems“.<br />
4. Trijø dienø mokymo kursai „Kartografija su ArcGIS“.<br />
5. Trijø dienø mokymo kursai „Geoduomenø baziø kûrimas“.<br />
Gauta informacija ir ágyti ágûdþiai labai naudingi tyrimo vietoms lokalizuoti,<br />
florai, augalø bendrijoms ir buveinëms kartografuoti, jø paplitimo<br />
tendencijoms bei prieþastims nustatyti, saugomø augalø rûðiø, bendrijø ir<br />
buveiniø strategijai rengti bei detalioms konkreèiø plotø tvarkymo prie-<br />
7
monëms numatyti. Ðiuolaikiniai augalø rûðiø ir augalø bendrijø monitoringo<br />
tyrimai neásivaizduojami be geografiniø informaciniø sistemø, kurios yra<br />
ir vienas ið paþangiausiø pagalbiniø instrumentø tiriant didelio masto augalijos<br />
kaitas.<br />
Kiti mokymai<br />
Vienas modulio rengëjas patobulino dalykinës anglø kalbos þinias bei<br />
ágûdþius specializuotuose anglø kalbos kursuose. Ðie ágûdþiai ypaè svarbûs<br />
plëtojant tarptautiná moksliná bendradarbiavimà ir keièiantis moksline informacija.<br />
Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS<br />
for Windows ávadiniai mokymai“.<br />
8
II MODULIS<br />
KRAÐTOVAIZDÞIO STABILUMO PALAIKYMO PRIEMONIØ<br />
NAUDOJIMAS ÁGYVENDINANT KRAÐTOVAIZDÞIO POLITIKÀ<br />
Vadovas: dr. Romas Pakalnis<br />
Rengëjos: dr. Jûratë Sendþikaitë, dr. Dalia Aviþienë, dr. Jolanta Stankevièiûtë<br />
Trukmë: 2006 12 – 2008 04<br />
Tikslas ir uþdaviniai: supaþindinti instituto mokslo darbuotojus su Lietuvos<br />
kraðtovaizdþio politika, iðaiðkinti kraðtovaizdþio stabilumà palaikanèias priemones<br />
ir jø panaudojimo galimybes, suteikti þiniø apie GIS panaudojimà<br />
kraðtovaizdþio pokyèiams apibûdinti, atskleisti kraðtovaizdþio analizës ir<br />
vertinimo metodus, lavinti kraðtovaizdþio ekoestetinës kokybës vertinimo<br />
bei kraðtovaizdþio tvarkymo priemoniø taikymo ágûdþius.<br />
Seminarai<br />
Seminarø tikslas – suteikti þiniø apie kraðtovaizdþio tyrimo ir analizës<br />
metodus, kuriuos galima panaudoti moksliniuose tyrimuose.<br />
Geografiniø tyrimø rezultatø panaudojimas pagrindþiant Vilniaus priemiesèiø<br />
saugomø teritorijø steigimà. Praneðëjas – VU Geografijos ir<br />
kraðtotvarkos katedros prof. habil. dr. A. Èesnulevièius. 2007 03 28.<br />
Agrarinio kraðtovaizdþio raida,<br />
transformacijos, kultûrinë vertë.<br />
Praneðëja – VU Geografijos ir kraðtotvarkos<br />
katedros doc. dr. F. Kavoliûtë.<br />
2007 03 28.<br />
Kraðtovaizdþio politikos ágyvendinimas<br />
darnaus vystymosi kontekste.<br />
Praneðëjas – Kraðtovaizdþio<br />
ekologijos laboratorijos vadovas<br />
dr. R. Pakalnis. 2007 04 11.<br />
Socialiniø ir ekonominiø sàlygø<br />
kaitos átaka Lietuvos pievø auga-<br />
9
lijai ir kraðtovaizdþio stabilumui. Praneðëja – Kraðtovaizdþio ekologijos<br />
laboratorijos dr. J. Sendþikaitë. 2007 04 11.<br />
GIS naudojimas vertinant kraðtovaizdþio erdvinæ struktûrà. Praneðëja –<br />
Geologijos ir geografijos instituto dr. R. Ðimanauskienë. 2007 05 22.<br />
Seminarø medþiaga paskatins skirtingø kraðtovaizdþio komponentø ir<br />
elementø tyrimus, kurie padës iðsaugoti ir atkurti sunaikintà arba nuskurdintà<br />
Lietuvos regionø kraðtovaizdá.<br />
Praktiniai darbai<br />
Kraðtovaizdþio tvarkymo priemoniø taikymas saugomose teritorijose.<br />
Praneðëjai – Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos dr. J. Sendþikaitë,<br />
dr. R. Pakalnis, dr. D. Aviþienë. 2007 05 30, Kernavë.<br />
Seminare apþvelgtos Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato kraðtovaizdþio<br />
gamtiniø komponentø apsaugos kryptys, apibûdintos botaninës<br />
ávairovës iðsaugojimo ir palaikymo priemonës, apibrëþti gamtosauginës<br />
veiklos prioritetai. Seminaro dalyviai ávertino kraðtovaizdþio tvarkymo priemoniø<br />
perspektyvumà.<br />
Kraðtovaizdþio ekoestetinës kokybës vertinimas Vilniaus saugomose<br />
teritorijose. Praneðëja – Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos dr. D. Aviþienë.<br />
2007 05 30, Kernavë.<br />
Seminare pristatyti pasaulyje naudojami kraðtovaizdþio estetinio vertinimo<br />
metodai. Supaþindinta su leidiniu „Kraðtovaizdþio estetinio rekreacinio<br />
vertinimo metodika“ (2000) bei jame dëstomos metodikos pritaikymo<br />
galimybëmis. Iðklausytà informacijà seminaro dalyviai praktiðkai panaudojo<br />
vertindami Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato kraðtovaizdþio<br />
ekoestetinæ kokybæ.<br />
10<br />
Metodinës priemonës<br />
Rekomendacijos Trakø istorinio<br />
nacionalinio parko regyklø ir gamtovaizdþiø<br />
ekoestetinei kokybei iðsaugoti<br />
bei pagerinti (2006). Rengëjai:<br />
Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos<br />
dr. D. Aviþienë, dr. R. Pakalnis<br />
ir dr. J. Sendþikaitë.<br />
Rekomendacijos parengtos remiantis<br />
2001–2005 m. atliktø tyrimø<br />
medþiaga. Pasiûlytos kraðtovaizdþio<br />
tvarkymo priemonës bus naudoja-
mos Trakø istorinio nacionalinio parko ekoestetiniams iðtekliams iðsaugoti<br />
ir pagerinti.<br />
Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø atrankos metodika<br />
(2007). Rengëjai: Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos dr. R. Pakalnis<br />
ir Floros ir geobotanikos laboratorijos dr. J. Stankevièiûtë.<br />
Metodikoje rekomenduojamos tvarkymo priemonës pelkiø, pievø ir<br />
smëlynø gamtiniams kompleksams naudoti ir valdyti. Jos padës sustabdyti<br />
ekosistemø degradacijà ir kitokius nepageidautinus kraðtovaizdþio pokyèius<br />
bei atkurti kraðtovaizdþio ekologinæ pusiausvyrà.<br />
Vilniaus apskrities saugomø teritorijø kraðtovaizdþio ekoestetiniø iðtekliø<br />
iðsaugojimas ir pagerinimas (Valstybinio Kernavës kultûrinio<br />
rezervato pavyzdþiu) (2008). Rengëjai: Kraðtovaizdþio ekologijos laboratorijos<br />
dr. D. Aviþienë, dr. R. Pakalnis ir dr. J. Sendþikaitë.<br />
Rekomendacijos parengtos remiantis 2006–2007 m. Valstybiniame<br />
Kernavës kultûriniame rezervate atliktø ekoestetiniø iðtekliø ir biologinës<br />
ávairovës tyrimø medþiaga. Pateikti pasiûlymai rezervato gamtotvarkos<br />
planui, kuriame ne tik atsiþvelgiama á kultûros paveldo apsaugà, bet ir numatomos<br />
palankiausios aplinkos apsaugos ir tvarkymo priemonës.<br />
Publikacijos<br />
Sendþikaitë J., Pakalnis R., Aviþienë D., 2007: Pievø augalijos reikðmë<br />
istoriðkai kintanèiame Lietuvos kraðtovaizdyje. – Liaudies kultûra,<br />
6(117): 16–24.<br />
Sendþikaitë J., Pakalnis R., Aviþienë D., 2008: Assessment of biodiversity<br />
as a tool for nature management in the State Cultural Reserve<br />
of Kernavë. – In: Cygas D., Frochner K. D. (eds.), Environmental<br />
Engineering. Selected Papers, 1: 318–327. – Vilnius.<br />
Mokymo kursai<br />
Suorganizuoti 4 dienø kursai „SPSS for Windows ávadiniai mokymai“.<br />
Ágytà kompetencijà mokslo darbuotojai pritaikys moksliniuose tyrimuose.<br />
Kursuose „ArcGIS I (pradþiamokslis)“ ir „ArcGIS II (paþengusiesiems)“<br />
modulio rengëjai susipaþino su ArcGIS programos panaudojimo moksliniuose<br />
tyrimuose galimybëmis.<br />
Trys modulio rengëjai tobulino dalykinës anglø kalbos þinias bei ágûdþius<br />
specializuotuose anglø kalbos kursuose. Ágytos þinios yra svarbios tiek<br />
ðiam projektui vykdyti, tiek vëlesniems moksliniams tyrimams.<br />
Tikslinës grupës narys VDU Aplinkos tyrimø centre iðmoko dirbti su<br />
medþiø rieviø matavimo aparatûra, apdoroti duomenis kompiuterinëmis<br />
11
12<br />
programomis TSAPWin 03.0 bei<br />
CHRONOL 6.00P. Medþiø augimo<br />
kreiviø tyrimai leis nustatyti klimato<br />
ir ekologiniø sàlygø pokyèius tiriamose<br />
teritorijose.<br />
Konferencijos<br />
Trys modulio rengëjai tarptautinëje<br />
mokslinëje-praktinëje konferencijoje<br />
„Miestø þeldynø formavimas’2007:<br />
vanduo ir augalija kraðtovaizdyje“<br />
(Klaipëda) tobulinosi<br />
kraðtovaizdþio su vandens telkiniais<br />
tvarkymo, priemoniø stabilumui palaikyti naudojimo ir ekoestetinës kokybës<br />
gerinimo klausimais. Ágytos þinios panaudotos tiriant Smeltës botaninio<br />
draustinio botanines vertybes, vertinant gamtosaugos priemones draustinio<br />
funkcionalumui uþtikrinti bei teikiant pasiûlymus gamtotvarkos projektams<br />
rengti.<br />
Modulio rengëjai tarptautinëje konferencijoje „Impact Assessment of<br />
Land Use Changes“ (2008, Berlynas, Vokietija) tobulino þinias apie darnaus<br />
kraðtovaizdþio formavimà ir kraðtovaizdþio stabilumo palaikymà. Ágytos<br />
þinios panaudotos metodinei priemonei „Vilniaus apskrities saugomø teritorijø<br />
kraðtovaizdþio ekoestetiniø iðtekliø iðsaugojimas ir pagerinimas“ (2008)<br />
rengti.
III MODULIS<br />
BOTANINËS ÁVAIROVËS ÁVERTINIMAS FITOCHEMINIAIS<br />
METODAIS<br />
Vadovë: dr. Jolita Raduðienë<br />
Rengëjai: Kristina Loþienë, Birutë Karpavièienë, Raimondas Benetis, Edita<br />
Bagdonaitë<br />
Trukmë: 2006 11 – 2008 05<br />
Tikslai ir uþdaviniai: pagilinti teorines þinias apie augalø biologiðkai aktyviø<br />
medþiagø tyrimus bei pagerinti praktinius augalinës þaliavos antriniø<br />
metabolitø ðiuolaikiniø tyrimo metodø taikymo ágûdþius.<br />
Paskaitos ir seminarai<br />
Seminarø tikslas – pagilinti þinias apie augalø biologiðkai aktyviø medþiagø<br />
tyrimus.<br />
Augalinës kilmës veikliøjø medþiagø tyrimai ir panaudojimo galimybës<br />
maisto pramonëje. Praneðëjas – Cheminës technologijos fakulteto prof.<br />
dr. Rimantas Venskutonis. 2007 02 13.<br />
Fitocheminë augalø ávairovë ir panaudojimas medicininëje (onkologinëje)<br />
praktikoje. Praneðëjas – VU Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos<br />
vedëjas dr. Juozas Ruolia. 2007 02 14.<br />
Dujø chromatografija ir masiø<br />
spektrometrija (GC/MS) kaip vienas<br />
ið fitocheminiø metodø. Praneðëjas<br />
– KTU Cheminës technologijos<br />
fakulteto prof. dr. Rimantas<br />
Venskutonis. 2007 02 22.<br />
Efektyviosios skysèiø chromatografijos<br />
praktiniai pagrindai. Praneðëjas<br />
– KMU Farmacinës chemijos<br />
ir farmakognozijos katedros<br />
dr. Valdas Jakðtas. 2007 03 13.<br />
13
Instrumentinës analizës metodø<br />
vystymo gairës ir panaudojimo fitocheminiams<br />
tyrimams perspektyvos.<br />
Praneðëjas – VDU habil. dr.<br />
Audrius Maruðka. 2007 06 08.<br />
Vaistiniai ir aromatiniai augalai<br />
sveikatos apsaugai. Praneðëja –<br />
Ekonominës botanikos laboratorijos<br />
dr. Birutë Karpavièienë. 2007 12 27.<br />
Biologiðkai aktyvios medþiagos<br />
augaluose: jø ávairovë ir klasifikavimas.<br />
Vaistiniai ir aromatiniai augalai.<br />
Praneðëja – Ekonominës botanikos laboratorijos dr. Edita Bagdonaitë.<br />
2007 09 27.<br />
Praktiniai darbai<br />
14<br />
� Praktiniø darbø tikslas – pagerinti praktinius augalinës þaliavos<br />
antriniø metabolitø ðiuolaikiniø tyrimo metodø taikymo ágûdþius.<br />
� Kauno technologijos universitete tikslinës grupës nariai mokësi<br />
eteriniø aliejø kiekybinës ir kokybinës sudëties analizës metodø su<br />
GC/MS aparatûra.<br />
� Kauno medicinos universitete tikslinës grupës nariai mokësi darbo<br />
su HPLC aparatûra ir fenoliniø junginiø identifikavimo metodø.<br />
Metodinës priemonës<br />
Naudojamøjø augalø morfologinis apibûdinimas. Rengëja – dr. Jolita<br />
Raduðienë.<br />
Metodinëje priemonëje pateiktas svarbiausiø fitoterapijoje naudojamø<br />
augalø morfologinis apraðymas ir taksonominiai poþymiai. Tai yra svarbu<br />
rûðims identifikuoti ir tolesniems cheminës sudëties tyrimams. Priemonë<br />
bus naudinga renkant ir ruoðiant augalinæ vaistinæ þaliavà cheminës sudëties<br />
tyrimams.<br />
Vaistinës þaliavos paruoðimas ir tyrimas dujø chromatografijos bei masiø<br />
spektrometrijos metodu. Rengëja – dr. Kristina Loþienë.<br />
Metodinëje priemonëje apraðytas vaistinës þaliavos paruoðimas (rinkimas,<br />
dþiovinimas, smulkinimas), eteriniø aliejø iðskyrimo bûdai (hidrodistiliacija<br />
ir distiliacija-ekstrakcija) bei jø analizë dujø chromatografijos
ir masiø spektrometrijos metodu. Ði metodinë priemonë bus naudinga atliekant<br />
lakiøjø medþiagø kiekybinæ ir kokybinæ analizæ.<br />
Fenoliniø junginiø nustatymas efektyviosios skysèiø chromatografijos<br />
metodu. Rengëjai: dr. Jolita Raduðienë ir Raimundas Benetis.<br />
Metodinëje priemonëje smulkiai apraðomas efektyviosios skysèiø chromatografijos<br />
metodas, naudojamas fenoliniams junginiams identifikuoti<br />
bei vertinti kiekybës poþiûriu. Priemonë bus naudinga analizuojant fenolinius<br />
junginius augalinëje þaliavoje.<br />
Biologiðkai aktyvios medþiagos augaluose: jø ávairovë ir klasifikavimas.<br />
Rengëjai: dr. Edita Bagdonaitë ir dr. Kristina Loþienë.<br />
Metodinëje priemonëje glaustai apþvelgiamos pagrindiniø biologiðkai<br />
aktyviø medþiagø (alkaloidø, glikozidø, saponinø, flavonoidø, eteriniø aliejø,<br />
taninø, gleiviø) grupës bei jø paplitimas augaluose. Ði metodinë priemonë<br />
bus naudinga klasifikuojant augalø antrinius metabolitus.<br />
Personalo mokymas<br />
Jolita Raduðienë ir Birûta Karpavièienë dalyvavo mokslinëje konferencijoje<br />
„3rd Global Summit on Medicinal and Aromatic Plants (GOSMAP-3)“<br />
(2007 11 21–24, Chang Mai, Tailandas; 260 dalyviø). Konferencijos metu<br />
jos susipaþino su naujausiais vaistiniø augalø srities tyrimais, taip pat uþmezgë<br />
naujø ryðiø su mokslininkais bei pasidalijo augaliniø þaliavø analizës<br />
patirtimi.<br />
Kristina Loþienë dalyvavo tarptautinëje mokslinëje konferencijoje „4th<br />
Nordic Separation Science Society International Conference“ (2008 08 26–29,<br />
Kaunas, Vytauto Didþiojo universitetas; 180 dalyviø).<br />
Kristina Loþienë ir Edita Bagdonaitë dalyvavo tarptautiniuose simpoziumuose<br />
„Tenth International Symposium on Advances in Extraction Techniques<br />
2008“ („ExTech-10“) (2008 01 28–30, Brugge, Belgija) ir „Tenth<br />
International Symposium on Hyphenated Techniques in Chromatography<br />
and Hyphenated Chromatographic Analyzers“ („HTC-10“) (2008 01 30 – 02 01,<br />
Brugge, Belgija; 962 dalyviai). Dalyvës pagilino þinias apie analitiniø cheminiø<br />
metodø (ekstrakcijos, dujø chromatografijos, skysèiø chromatografijos,<br />
masiø spektrometrijos, elektroforezës ir kt.) panaudojimà augaliniø<br />
þaliavø analizëje.<br />
Kristina Loþienë tobulinosi vienos dienos kursuose „New Multidimensional<br />
(MDGC) and Comprehensive Two-Dimensional (GC×GC) Approaches<br />
in GC“ (2008 01 29, Brugge, Belgija; 8 dalyviai; vadovas prof. P. J. Mar-<br />
15
iott, Australija). Per ðiuos kursus dalyviai suþinojo apie eteriniø aliejø tyrimo<br />
galimybes patobulintu dujø chromatografijos metodu.<br />
Edita Bagdonaitë tobulinosi vienos dienos kursuose „Comprehensive<br />
Two-Dimensional Liquid Chromatography: Instrumentation, Method Optimization<br />
and Applications“ (2008 01 28, Brugge, Belgija; 19 dalyviø; vadovai<br />
H. G. Janssen ir P. Schoenmakers, Olandija; L. Mondello, Italija). Dalyviai<br />
suþinojo naujos informacijos apie augalinës vaistinës þaliavos paruoðimà<br />
ir tyrimà skysèiø chromatografijos metodu.<br />
Kiti mokymai<br />
Trys modulio rengëjai specializuotuose kursuose patobulino anglø kalbos<br />
þinias. Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS<br />
for Windows ávadiniai mokymai“.<br />
16
IV MODULIS<br />
PLANKTONO REIKÐMË HIDROEKOSISTEMØ STABILUMUI<br />
Vadovë: dr. Jûratë Kasperovièienë<br />
Rengëjai: dr. Alina Krevð, dr. Alë Kuèinskienë, habil. dr. Juozas Staniulis<br />
Trukmë: 2007 01 – 2008 02<br />
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti vandens ekosistemø tyrëjø kompetencijà, suteikiant<br />
þiniø apie planktono organizmø (dumbliø, melsvabakteriø, bakterijø<br />
ir virusø) struktûros ir funkciniø charakteristikø panaudojimà vandens telkiniø<br />
ekologinei bûklei ávertinti ir prognozuoti.<br />
Seminarai<br />
Seminarø tikslas – supaþindinti su vandens ekosistemø planktono<br />
komponentø identifikavimo ypatumais bei ðiø organizmø vaidmeniu<br />
sintetinant bei transformuojant organinæ medþiagà.<br />
Planktono mitybos tinklai tranzitinëse vandens ekosistemose. Praneðëja –<br />
Klaipëdos universiteto doc. dr. Zita Rasuolë Gasiûnaitë. 2007 03 16.<br />
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su mitybos tinklø samprata, mikroplanktono<br />
komponentø svarba mitybos tinklams, tranzitiniø ekosistemø<br />
mitybos tinklø specifika, vienu ið mitybos tinklø tyrimo metodø, kuriuo<br />
vertinamas medþiagø srautas planktono<br />
bendrijose – stabiliøjø izotopø<br />
metodu. Tokia informacija labai reikalinga<br />
organizuojant hidroekosistemø<br />
planktono organizmø rûðiø ávairovës<br />
ir funkcionavimo ypatumø<br />
skirtingo tipo vandens telkiniuose<br />
tyrimo darbus.<br />
Dumbliø klasifikavimo problemos.<br />
Kodël jø kyla? Praneðëja – VU Gamtos<br />
mokslø fakulteto doc. dr. Jolanta<br />
Kostkevièienë. 2007 03 22.<br />
17
Dalyviai buvo supaþindinti su naujausiomis organizmø klasifikacinëmis<br />
sistemomis. Ypaè detaliai iðanalizuoti atskirø dumbliø grupiø poþymiai, naudojami<br />
klasifikuojant dumblius ir melsvabakteres, pabrëþtos svarbiausios<br />
taksonomijos problemos, pristatytos pagrindinës skirtingø dumbliø sistematiniø<br />
grupiø klasifikacinës sistemos. Tokia informacija yra labai vertinga tiriant<br />
vandens ekosistemø organizmus, identifikuojant dumblius, sudarant ir<br />
tikslinant dumbliø sàvadus.<br />
Hidroekosistemø bakterijos: gausumas, funkcinis aktyvumas, vaidmuo<br />
organiniø medþiagø apykaitoje. Praneðëja – VU Gamtos mokslø fakulteto<br />
doc. dr. L. Kalëdienë. 2007 04 17.<br />
Lektorë supaþindino su vandens aplinkos mikroorganizmais, jø produktyvumu<br />
ir funkcionavimo principais gëlose bei jûrinëse vandens ekosistemose,<br />
iðdëstë pagrindinius metodologinius mikroorganizmø tyrimø aspektus.<br />
Molekulinë taksonomija: prokariotø<br />
klasifikavimas, identifikavimas<br />
bei gausumo ávertinimas.<br />
Praneðëja – VU Gamtos mokslø fakulteto<br />
dr. N. Kuisienë. 2007 04 17.<br />
Lektorë iðdëstë pagrindinius molekulinës<br />
taksonomijos etapus, nurodë<br />
fenotipinës ir genotipinës informacijos<br />
svarbà taksonomijai atkuriant<br />
evoliucijos eigà, aptarë taksonø<br />
identifikacijà molekuliniais metodais,<br />
genominæ taksonomijà, iðanalizavo<br />
genetinës medþiagos hibridizacijos metodologijos taikymo mikroorganizmø<br />
taksonomijoje bei prokariotø gausumo ávertinimo realiojo laiko<br />
PGR klausimus.<br />
Virusø ir bakteriofagø ávairovë bei paplitimas vandens ekosistemose.<br />
Praneðëjas – Fitovirusø laboratorijos habil. dr. J. Staniulis. 2007 04 18.<br />
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su vandens ekosistemø virusø analizës<br />
metodais, virusø ávairove gëlose ir jûrinëse hidroekosistemose bei jø<br />
vaidmeniu vandens ekosistemø trofiniuose ryðiuose.<br />
Metodinës priemonës<br />
Planktono organizmø tyrimø metodologiniai aspektai (2008). Rengëjos –<br />
Hidrobotanikos laboratorijos darbuotojos dr. J. Kasperovièienë ir dr.<br />
A. Krevð.<br />
18
Priemonëje iðdëstyti mikroplanktono organizmø – dumbliø ir bakterijø,<br />
surinkimo, analizës ir duomenø interpretavimo metodologiniai aspektai,<br />
iðryðkinta mikroplanktono svarba mitybiniams tinklams, jo paplitimas bei<br />
vaidmuo organinës medþiagos sintezës, transformacijos ir destrukcijos<br />
procesuose. Aptartas planktono organizmø struktûros ir funkciniø charakteristikø<br />
panaudojimas vandens telkiniø ekologinei bûklei ávertinti bei prognozuoti.<br />
Bakterijø ávairovë hidroekosistemose ir jø tyrimo metodai (2008).<br />
Rengëja – Hidrobotanikos laboratorijos darbuotoja dr. A. Kuèinskienë.<br />
Mokymo priemonëje apraðomas bakterijø, aptinkamø ávairiuose vandens<br />
telkiniuose, paplitimas, jø ávairovë bei vaidmuo hidroekosistemose. Nurodyti<br />
atskirø aerobiniø ir anaerobiniø bakterijø grupiø morfologiniai ir fiziologiniai<br />
ypatumai, iðdëstyti jø iðskyrimo, kultivavimo bei apibûdinimo<br />
metodologiniai aspektai.<br />
Personalo mokymas<br />
„Workshop and Training course of the HELCOM phytoplankton expert<br />
group“ (2007 04 23–27, Klaipëda) dalyvavo viena IV modulio rengëja ir<br />
dvi tikslinës grupës dalyvës.<br />
„HNIT-BALTIC“ rengiamø paskaitø kursà „Ávadas á ArcGIS I“ iðklausë<br />
viena IV modulio rengëja ir viena tikslinës grupës dalyvë.<br />
NorBAF organizuojamuose titnaginiø dumbliø interkalibracijos kursuose<br />
(Ðvedija, Upsalos universitetas, Erkeno limnologinë stotis, 2007 11 12–16)<br />
dalyvavo IV modulio rengëja dr. J. Kasperovièienë.<br />
Dvi modulio rengëjos ir dvi tikslinës grupës dalyvës tobulino dalykinës<br />
anglø kalbos þinias bei ágûdþius specializuotuose anglø kalbos kursuose.<br />
Anglø kalbos þinios ypaè svarbios raðant straipsnius, rengiant mokslinius praneðimus,<br />
plëtojant tarptautiná moksliná<br />
bendradarbiavimà ir keièiantis<br />
moksline informacija.<br />
Dvi rengëjos ir trys tikslinës grupës<br />
dalyvës dalyvavo statistinës programos<br />
SPSS for Windows ávadiniuose<br />
mokymuose. Matematinio<br />
duomenø apdorojimo ágûdþius mokslininkai<br />
ir kiti tyrëjai pritaikys apdorodami<br />
savo moksliniø tyrimø rezultatus.<br />
19
IV modulio metodinëms priemonëms ruoðti ar papildyti trys modulio<br />
rengëjos 8 komandiruoèiø á Vilniaus apskrities ir Molëtø rajono skirtingo<br />
trofiðkumo eþerus metu surinko vasaros, rudens ir þiemos sezonø eþerø<br />
mikroplanktono mëginius. Surinkti hidrobiontai buvo paruoðti tyrimams<br />
laboratorijoje. Tyrimø metu apibûdinti hidrobiontai ir nustatyti jø vystymosi<br />
ypatumai.<br />
20
V MODULIS<br />
MIÐKO MIKOBIOTOS ÁVAIROVËS TYRIMAI IR JØ TAIKYMAS<br />
TVARIAI MIÐKININKYSTEI<br />
Vadovë: dr. Jurga Motiejûnaitë<br />
Rengëjos: dr. Graþina Adamonytë, dr. Danutë Stankevièienë<br />
Trukmë: 2007 04 – 2007 11<br />
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti mikobiotos ávairovës tyrëjø kompetencijà<br />
ávairiapusiðkomis þiniomis apie grybø taksonomijà ir ekologijà bei sudaryti<br />
mikologiniø duomenø analizës ágûdþius biologijos ir ekologijos krypèiø<br />
mokslininkams.<br />
Seminarai<br />
Seminarø tikslas – iðplësti þinias apie augalø ir su jais susijusiø organizmø<br />
atsakà á aplinkos poveiká, supaþindinti su biologinës ávairovës inventorizacijos<br />
ir statistinës analizës metodikomis.<br />
Kompleksinis gamtiniø ir antropogeniniø veiksniø poveikis augalams<br />
ir su jais susijusiems organizmams. Praneðëjas – Vytauto Didþiojo universiteto<br />
prof. habil. dr. Romualdas Juknys. 2007 09 28.<br />
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti<br />
su kintanèioje aplinkoje esanèiø<br />
augalø ir su jais susijusiø organizmø<br />
tyrimo metodais, atsako á aplinkinius<br />
veiksnius fiksavimu ir interpretavimu.<br />
Platesnis poþiûris á galimà<br />
ávairiø ekosistemos komponentø<br />
atsakà á trikdþius ir paþaidas leidþia<br />
gauti tikslesnius duomenis apie aplinkos<br />
poveiká ir geriau juos interpretuoti.<br />
21
Rûðiø inventorizacija: nuo vertinimo lauko sàlygomis iki prognostiniø<br />
modeliø. Praneðëjas – Estijos Tartu universiteto dr. Asko Lõhmus.<br />
2007 10 24.<br />
Seminaro dalyviai buvo supaþindinti su rûðiø inventorizacijos metodikomis<br />
ir sunkumais bei jø sprendimo bûdais, statistiniu buveinës modeliavimu<br />
ir prognostiniu rûðiø pasiskirstymo modeliavimu.<br />
Abiejuose seminaruose ágytas þinias galima tiesiogiai pritaikyti miðko<br />
mikobiotai tirti, jos ávairovei vertinti bei tvariai miðkininkystei kurti.<br />
Metodinës rekomendacijos<br />
V modulio vykdytojø grupë parengë tris metodines rekomendacijas:<br />
„Kerpiø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas ir ávairovës vertinimas“ (parengë<br />
J. Motiejûnaitë), „Agarikoidiniø makromicetø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas<br />
ir ektomikorizës charakteristika“ (parengë D. Stankevièienë) bei<br />
„Miðko ekosistemos mikobiotos tyrimai: mikroskopiniø grybø bei artimø<br />
grybams organizmø rinkimas bei iðskyrimo ir apibûdinimo metodai“ (parengë<br />
G. Adamonytë ir S. Markovskaja). Rekomendacijose pateikiama medþiaga<br />
naudinga tyrëjams, studijuojantiems ávairius miðko ekosistemø funkcionavimo<br />
aspektus. Jose pateikiamos praktinës nuorodos, kaip tirti ir vertinti<br />
skirtingas mikobiotos grupes, interpretuoti surinktus duomenis, o gautus<br />
rezultatus pritaikyti tiek fundamentiniuose tyrimuose, tiek praktiniuose<br />
aplinkos vertinimo projektuose.<br />
Mokymai<br />
Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS<br />
for Windows ávadiniai mokymai“. Modulio rengëjai specialiuose kursuose<br />
patobulino anglø kalbos þinias.<br />
22
VI MODULIS<br />
FITOPATOGENINIØ MIKROORGANIZMØ IR JØ POVEIKIO<br />
IDENTIFIKAVIMAS ÐIUOLAIKINIAIS METODAIS<br />
Vadovas: dr. Audrius Kaèergius<br />
Rengëjai: Rimutë Maèkinaitë, Milda Vasinauskienë, Vaidotas Lygis<br />
Trukmë: 2007 04 – 2008 05<br />
Tikslas ir uþdaviniai: iðplësti fitopatogeniniø mikroorganizmø tyrëjø kompetencijà,<br />
supaþindinant juos su ðiuolaikiniais tyrimø metodais, ir pritaikyti<br />
ðiuos metodus mokslo tiriamajame darbe.<br />
Seminarai ir paskaitos<br />
Seminarø tikslas – supaþindinti tikslinës grupës narius su ðiuolaikiniais<br />
mikroorganizmø diagnostikos metodais, skirtais fitopatogenams<br />
identifikuoti, charakterizuoti ir diferencijuoti.<br />
Teisingas fitopatologiniø pavyzdþiø paëmimas ir pirminë analizë. Praneðëjai<br />
– habil. dr. Jörg Schubert, dr. Ute Kastirr, dr. Viktorija Fomitcheva,<br />
BAZF, Vokietija; dr. Audrius Kaèergius, <strong>Botanikos</strong> <strong>institutas</strong>. 2007 05 03.<br />
Per seminarus tikslinës grupës dalyviai susipaþino su javø pavasariniø<br />
ligø simptomais, suþinojo, kaip teisingai paimti fitopatologinius paþeistø<br />
augalø pavyzdþius ir juos analizuoti.<br />
Ágytos þinios pravers mokslininkams<br />
dirbant mokslo tiriamàjá darbà, o doktorantams<br />
– rengiant disertacijas.<br />
Genominës DNR tyrimo metodai,<br />
naudojami mikroorganizmams<br />
identifikuoti, DNR iðskyrimas ið<br />
ávairiø substratø, DNR tyrimams<br />
naudojamos priemonës, reagentai<br />
ir jø rinkiniai. Praneðëjas – Fitopatogeniniø<br />
mikroorganizmø laboratorijos<br />
dr. A. Kaèergius. 2007 05 04.<br />
23
Paskaitos dalyviai susipaþino su molekuliniø metodø taikymo mikroorganizmams<br />
identifikuoti galimybëmis. Per paskaità buvo iðsamiai iðdëstyta<br />
polimerazës grandininës reakcijos technologija ir paruoðimas, klausytojams<br />
nurodytos ðiam metodui reikalingos priemonës ir reagentai. Ágytos þinios<br />
pravers mokslininkams dirbant mokslo tiriamàjá darbà, o doktorantams –<br />
vykdant disertacijoms rengti reikalingus tyrimus.<br />
Vokietijos valstybinio kultûriniø augalø selekcijos tyrimø centro (BAZF)<br />
pristatymas. Praneðëjas – habil. dr. Jörg Schubert, BAZF, Vokietija.<br />
2007 05 04.<br />
Paskaitos metu klausytojai buvo supaþindinti su Vokietijos valstybinio<br />
kultûriniø augalø selekcijos tyrimø centro veikla, pristatyta 11 ðiam centrui<br />
priklausanèiø institutø, apibrëþtos jø vykdomø tyrimø kryptys. Ágytos þinios<br />
padës organizuoti tolesnius mokslinius tyrimus bei rengti ávairius projektus<br />
bendradarbiaujant su kitomis mokslo ástaigomis.<br />
Dirvoþemio grybø platinamø fitopatogeniniø virusø paplitimas Vokietijoje<br />
ir jø diagnostikos bûdai. Praneðëja – dr. Ute Kastirr, BAZF, Vokietija.<br />
2007 05 04.<br />
Paskaitos metu klausytojams pateikta informacijos apie javø ir kitø augalø<br />
fitopatogeninius virusus, kuriuos platina Polimyxa genties dirvoþemio<br />
grybai, taip pat apie jiems aptikti taikomus diagnostinius metodus.<br />
Molekulinës biologijos metodø praktinis pritaikymas fitopatogeniniø<br />
virusø tyrimuose. Praneðëja – dr. Viktorija Fomitcheva, BAZF, Vokietija.<br />
2007 05 04.<br />
Praneðëja pristatë vienà ið naujesniø molekulinës biologijos metodø PGR-<br />
ELISA, pagal kurá „tame paèiame mëgintuvëlyje“ vykdoma polimerazës<br />
grandininë reakcija ir imunofermentinis testas. Todël ðis metodas yra alternatyvus<br />
realiojo laiko PGR. Ágytos<br />
þinios pravers tolesniame moksliniame<br />
darbe bei leis geriau tirti augalø<br />
ligas.<br />
24<br />
Naujo RCA (rolling-circle amplification)<br />
metodo panaudojimas<br />
molekulinëje biologijoje. Praneðëjas<br />
– habil. dr. Jörg Schubert, BAZF,<br />
Vokietija. 2007 05 04.<br />
Paskaitoje buvo pristatytas dar<br />
vienas naujas molekulinës biologijos<br />
metodas RCA, skirtas nesu-
skaièiuojamam ciklinës DNR pagausinimui. Þinios, ágytos paskaitos metu,<br />
turës neákainojamà reikðmæ tobulinant tolesniø tyrimø metodus.<br />
Serologiniai metodai ir jø pritaikymas fitopatogeniniø bakterijø diagnostikai.<br />
Praneðëja – Fitopatogeniniø mikroorganizmø laboratorijos<br />
dr. Milda Vasinauskienë. 2007 05 09.<br />
Paskaitoje klausytojai supaþindinti su serologiniais metodais, naudojamais<br />
fitopatogenø diagnostikoje. Ágytos þinios bus naudingos tobulinant<br />
diagnostinius metodus.<br />
Augalø ligø diagnostika, apskaita, þalos ávertinimas ir kontroliavimas.<br />
Praneðëja – Fitopatogeniniø mikroorganizmø laboratorijos dr. Rimutë Maèkinaitë.<br />
2007 05 09.<br />
Paskaitoje klausytojai galëjo susipaþinti su augalø ligø apskaitos metodais<br />
ir þalos ávertinimu bei apskaièiavimu. Taip pat buvo pateikta pagrindiniø<br />
augalø ligø simptomatika. Ágytos þinios leis geriau organizuoti tiriamuosius<br />
darbus bei ávertinti augalø bendrijø fitosanitarinæ bûklæ.<br />
Sumedëjusius augalus paþeidþianèiø grybø diagnostikos problemos.<br />
Praneðëjas – Fitopatogeniniø mikroorganizmø laboratorijos dr. Vaidotas<br />
Lygis. 2007 05 09.<br />
Praneðëjas supaþindino su savo darbe – sumedëjusiø augalø ligø tyrimuose<br />
– naudojamais molekulinës biologijos metodais, tokiais kaip taikininiø<br />
sekø nustatymas ir lyginimas su tarptautiniame genø banke esanèiais<br />
pavyzdþiais, bei nupasakojo tokiø tyrimø sunkumus. Ágytos þinios pravers<br />
tobulinant diagnostinius tyrimo metodus, taip pat padës doktorantams vykdant<br />
tiriamuosius darbus disertacijoms.<br />
Metodinës priemonës<br />
Sëklø uþterðtumo fitopatogeniniais mikroorganizmais ávertinimas ir<br />
apskaita. Rengëjos: dr. R. Maèkinaitë, M. Vasinauskienë.<br />
Metodinëje priemonëje apraðomi svarbiausi mikroskopiniø grybø aptikimo<br />
bei sëklø uþterðtumo jais ávertinimo metodai: mikroskopinis, sëklø<br />
nuoplovø, petri lëkðteliø, daiginimo, serologiniai ir kiti. Taip pat apraðomi<br />
fitopatogeniniø bakterijø iðskyrimo ið sëklø metodai. Ði metodinë priemonë<br />
projekto dalyviams pagelbës nustatinëjant sëklø ir grûdø mikologiná bei<br />
bakteriologiná uþterðtumà, vertinant sëklø bei grûdø kokybæ.<br />
Fitopatogeniniø grybø rûðinës priklausomybës nustatymas PGR metodu.<br />
Rengëjai: dr. A. Kaèergius, dr. V. Lygis.<br />
Metodinëje priemonëje dëstomi teoriniai polimerazinës grandininës<br />
reakcijos naudojimo pagrindai, smulkiai apraðoma genominës DNR<br />
25
iðskyrimo ið grybø micelio metodika, supaþindinama su ávairiomis galimomis<br />
manipuliacijomis DNR (atsitiktinai amplifikuotos DNR polimorfizmo,<br />
restrikcijos fragmentø ilgio polimorfizmo tyrimais). Taip pat apraðomi<br />
fitopatogeniniø grybø diagnostikai tinkami metodai – taksonui specifinë<br />
PGR bei ITS regiono sekvenavimas, supaþindinama su internetine genø<br />
banko baze NCBI bei apraðoma, kaip ja naudojantis galima tirti objektø filogenetinius<br />
ryðius ir nustatyti jø taksonominæ padëtá rûðies lygmeniu. Ðie<br />
metodai projekto dalyviams atvers naujas moksliniø tyrimø, susijusiø su<br />
grybø taksonomija bei identifikavimu, galimybes.<br />
Imunofermentinio ELISA metodo taikymo fitopatogenø diagnostikai<br />
ásisavinimas<br />
VI modulio tikslinës grupës narës dr. Dalia Radaitienë, dr. Daiva Burokienë<br />
ir doktorantë Vilma Meðkauskienë dalyvavo mokymuose, vykdytuose<br />
pagal sutartá su Lietuvos þemdirbystës institutu. Mokymuose dalyvës ásisavino<br />
imunofermentiná fitopatogeniniø mikroorganizmø diagnostikos metodà.<br />
Mokymø metu ágytos þinios ir ágûdþiai bus taikomi tolesniame moksliniame<br />
darbe bei doktorantei rengiant disertacijà.<br />
Mokymai<br />
Modulio rengëjai ir tikslinës grupës nariai dalyvavo kursuose „SPSS<br />
for Windows ávadiniai mokymai“.<br />
26
VII MODULIS<br />
MIKROMICETØ ÁVAIROVË, JØ VEIKLOS REGULIAVIMAS IR<br />
PRAKTINIS PANAUDOJIMAS<br />
Vadovas: dr. Algimantas Paðkevièius<br />
Rengëjos: dr. Jûratë Repeèkienë, dr. Loreta Levinskaitë, dr. Olga Salina,<br />
dr. Dalë Peèiulytë, dr. Danguolë Bridþiuvienë<br />
Trukmë: 2006 12 – 2007 11<br />
Tikslas ir uþdaviniai: sukurti ir ágyvendinti nuolatinæ mokymo sistemà,<br />
kuri leistø mokslininkams ir plataus profilio specialistams susipaþinti su<br />
mikroskopiniø grybø ávairove, jø teikiama nauda ir daroma þala, taip pat<br />
patobulinti praktinius ðiø grybø iðskyrimo, jø fiziologiniø savybiø tyrimo<br />
bei identifikavimo naujausiø metodø taikymo ágûdþius.<br />
Paskaitos<br />
Tikslas – supaþindinti mikrobiologijos srities mokslininkus su mikromicetais,<br />
suteikti þiniø apie jø paplitimà ávairiose ekosistemose, biologinius<br />
savitumus ir vaidmená medþiagø apytakos rate.<br />
Mikromicetø sistematikos pagrindai.<br />
Supaþindinimas su naujausiomis<br />
klasifikacijos sistemomis, grybø<br />
rûðiø tyrimais Lietuvoje, leidiniu<br />
„Lietuvos grybai“. Praneðëja –<br />
dr. Dalë Peèiulytë, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo<br />
darbuotoja. 2007 04 23.<br />
Mieliø sistematikos pagrindai. Mieliø<br />
paplitimas ir jø biologiniai savitumai.<br />
Praneðëjas – dr. Algimantas<br />
Paðkevièius, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo<br />
darbuotojas. 2007 04 23.<br />
27
Klasikiniai mikromicetø identifikavimo metodai (kultûriniai, morfologiniai<br />
poþymiai, leidþiantys suskirstyti grybus á klases, ðeimas, gentis).<br />
Praneðëja – dr. Danguolë Bridþiuvienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos<br />
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 23.<br />
Mikromicetø kompleksø dirvoþemyje atsparumas antropogeniniams<br />
veiksniams. Biologinio dirvoþemio aktyvumo ávertinimas. Praneðëja –<br />
dr. Olga Salina, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.<br />
2007 04 23.<br />
Mikoziø sukëlëjai ir jø epidemiologija. Praneðëjas – dr. Algimantas Paðkevièius,<br />
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas.<br />
2007 10 15.<br />
Mikromicetø tyrimø reikðmë ir praktinio panaudojimo biotechnologijoje,<br />
þemës ûkyje, aplinkosaugoje, medicinoje ir sanitarijoje galimybës.<br />
Praneðëja – dr. Jûratë Repeèkienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos<br />
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 15.<br />
Mikromicetø paplitimas ávairiose ekologinëse niðose, jø prisitaikymas<br />
ásisavinti ávairios prigimties substratus. Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë,<br />
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 15.<br />
Aplinkos sàlygø (cheminiø, fizikiniø, biologiniø) átaka mikromicetø<br />
vystymuisi. Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos<br />
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 15.<br />
Seminarai<br />
Tikslas – supaþindinti mikrobiologijos srities mokslininkus su svarbiausiomis<br />
mikroskopiniø grybø grupëmis, jø iðskyrimo ir auginimo savitumais,<br />
mikromicetø identifikavimo pagrindais, sàlygiðkai patogeniniais mikroorganizmais<br />
ir jø metabolitø aptikimo metodais,<br />
taip pat mikromicetais, sukelianèiais<br />
þmoniø ir gyvûnø ligas.<br />
28<br />
Mikroskopiniø grybø, priklausanèiø<br />
Acremonium, Verticillium,<br />
Geotrichum, Trichothecium gentims,<br />
kolekcijos sukaupimas ir rûðiø<br />
identifikavimas. Praneðëja –<br />
dr. Dalë Peèiulytë, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.<br />
2007 04 24.
Mieliø iðskyrimas ir identifikavimas. Klasikiniai identifikavimo metodai,<br />
testiniø sistemø panaudojimas. Praneðëjas – dr. Algimantas Paðkevièius,<br />
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. 2007 04 24.<br />
Mucorales eilës mikromicetø (Mucor, Mortierella, Circinella, Rhizopus<br />
ir kt.) kolekcijos sukaupimas ir rûðiø identifikavimas. Praneðëja – dr. Danguolë<br />
Bridþiuvienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo<br />
darbuotoja. 2007 04 25.<br />
Dematiaceae ðeimos mikroskopiniø grybø (Alternaria, Aureobasidium,<br />
Cladosporium, Stachybotrys, Ulocladium ir kt.) kolekcijos sukaupimas<br />
ir rûðiø identifikavimas. Praneðëja – dr. Jûratë Repeèkienë, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 25.<br />
Mikroskopiniø grybø, priklausanèiø Trichoderma genèiai, kolekcijos<br />
sukaupimas ir rûðiø identifikavimas. Praneðëja – dr. Olga Salina, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 26.<br />
Mikroskopiniø grybø, priklausanèiø Penicillium, Paecilomyces, Gliocladium,<br />
Aspergillus ir kt. gentims, kolekcijos sukaupimas ir rûðiø identifikavimas.<br />
Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë, Biodestruktoriø tyrimo<br />
laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 26.<br />
Cheminiø ir biologiniø dezinfekciniø medþiagø poveikio mikromicetams<br />
ávertinimo metodai. Praneðëja – dr. Dalë Peèiulytë, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 04 26.<br />
Mikromicetø gebëjimas sintetinti ávairias naudingas arba þalingas medþiagas,<br />
kokybiniai jø aptikimo metodai. Praneðëja – dr. Danguolë Bridþiuvienë,<br />
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.<br />
2007 10 16.<br />
Pramonëje naudojamø medþiagø<br />
(polimeriniø medþiagø, medienos<br />
ir kitø statybiniø medþiagø) mikrobiologinio<br />
atsparumo vertinimas.<br />
Praneðëja – dr. Danguolë Bridþiuvienë,<br />
Biodestruktoriø tyrimo<br />
laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja.<br />
2007 10 16.<br />
Mikromicetø iðskyrimo ið ávairiø<br />
substratø ir grynøjø kultûrø<br />
gavimo bûdai. Mikromicetø sau-<br />
29
gojimo kolekcijose metodai. Supaþindinimas<br />
su <strong>Botanikos</strong> instituto<br />
mikroorganizmø kolekcijomis.<br />
Praneðëja – dr. Jûratë Repeèkienë,<br />
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos<br />
vyr. mokslo darbuotoja.<br />
2007 10 17.<br />
Mikromicetø mityba ir jø auginimas<br />
(giluminis ir pavirðinis bûdai).<br />
Kultûriniø poþymiø kaita priklausomai<br />
nuo terpës sudëties.<br />
Terpiø tipai. Aplinkos, ávairiø þaliavø<br />
ir produkcijos uþterðtumo<br />
mikroorganizmais ávertinimas.<br />
Praneðëja – dr. Loreta Levinskaitë,<br />
Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos<br />
vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 17.<br />
Antagonistinës grybø savybës ir jø metabolitai. Mikromicetø taikymas<br />
biologinei kovai su kenkëjais. Praneðëja – dr. Olga Salina, Biodestruktoriø<br />
tyrimo laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. 2007 10 18.<br />
Mikromicetø panaudojimo aplinkos terðalø (naftos produktø, polimeriniø<br />
medþiagø, sunkiøjø metalø ir kt.) degradacijai galimybës. Praneðëja<br />
– dr. Jûratë Repeèkienë, Biodestruktoriø tyrimo laboratorijos vyr. mokslo<br />
darbuotoja. 2007 10 18.<br />
Paskaitø ir seminarø metu mikrobiologijos srities mokslininkams suteikta<br />
naujausiø þiniø apie svarbiausias aplinkoje paplitusias ir þmogaus veiklai<br />
reikðmingas mikroskopiniø grybø<br />
grupes, patobulinti praktiniai jø iðskyrimo,<br />
fiziologiniø savybiø tyrimo,<br />
apibûdinimo ir atrankos metodø taikymo<br />
ágûdþiai.<br />
Metodinës priemonës<br />
Patogeniniø mikromicetø laboratorinë<br />
diagnostika. Mikromicetø<br />
iðskyrimas ið þmogaus gyvenamosios<br />
ir darbo aplinkos. Rengëjai:<br />
dr. A. Paðkevièius, dr. J. Repeèkienë.<br />
30
Metodinëse rekomendacijose pateikiami pagrindiniai mikoziø sukëlëjø<br />
laboratorinës diagnostikos metodai. Apraðomi mikroorganizmø iðskyrimo<br />
nuo ávairiø pavirðiø bei iðskyrimo ið oro (sedimentacijos, filtravimo ir aspiracinis)<br />
metodai.<br />
Mikromicetø iðskyrimas ið dirvoþemio, augalinës ir sintetinës kilmës<br />
substratø. Jø gausumo apskaita. Rengëjai: dr. J. Repeèkienë, dr. A. Paðkevièius,<br />
dr. D. Bridþiuvienë.<br />
Metodinëse rekomendacijose pateikiami tiesioginiai ir selektyviniai<br />
mikromicetø iðskyrimo metodai bei apraðomi iðskyrimo ið ávairiø substratø<br />
etapai: substrato mëginiø ëmimas, sëjimas ant mitybiniø terpiø, auginimas<br />
ir apskaita, grynøjø kultûrø iðskyrimas, persëjimas ant diagnostiniø terpiø<br />
ir rûðiø identifikavimas.<br />
Mikromicetø kultûrø auginimas ir jø fiziologiniø savybiø ávertinimo<br />
metodai. Rengëjos: dr. D. Bridþiuvienë, dr. L. Levinskaitë, dr. O. Salina,<br />
dr. D. Peèiulytë.<br />
Metodinës rekomendacijos skirtos mikromicetø kultivavimo laboratorinëmis<br />
sàlygomis ypatumams: nurodoma, kaip parinkti tokius mitybinius<br />
komponentus, kuriuos jie galëtø ásisavinti ir vystytis. Nurodomi kokybiniai<br />
mikromicetø fiziologiniø savybiø analizës metodai, skirti pirminei mikromicetø,<br />
pasiþyminèiø skirtingomis fermentinëmis bei antibiotinëmis savybëmis<br />
ir produkuojanèiø organines rûgðtis bei mikotoksinus, atrankai.<br />
Pagal VII modulio „Mikromicetø<br />
ávairovë, jø veiklos reguliavimas<br />
ir praktinis panaudojimas“ programà<br />
paruoðti mokslininkai plaèiau susipaþino<br />
su mikromicetø taikymo praktikoje<br />
galimybëmis. Jie ásisavino mikroskopiniø<br />
grybø tyrimo metodus,<br />
todël gebës iðskirti mikroorganizmus<br />
ið aplinkos ir juos identifikuoti,<br />
ávertinti aplinkos uþterðtumà mikroorganizmais<br />
bei pramonëje ir þemës<br />
ûkyje naudojamø medþiagø mikrobiologiná<br />
atsparumà, parinkti chemines<br />
ir biologines medþiagas mikrobiologiniam<br />
uþterðtumui maþinti. Projekto<br />
suteiktas þinias ir patirtá projekto<br />
dalyviai plaèiau paskleis laboratorijose,<br />
kuriose dirba.<br />
31
32<br />
PAGAL MODULIUS PARENGTØ METODINIØ PRIEMONIØ<br />
SUVESTINË<br />
I. Fitosociologijos taikymas augalijai kartografuoti<br />
� Augalijos duomenø bazës sukûrimas panaudojant GIS funkcijas<br />
II. Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø naudojimas kraðtovaizdþio<br />
politikai ágyvendinti<br />
� Rekomendacijos Trakø istorinio nacionalinio parko regyklø ir gamtovaizdþiø ekoestetinei<br />
kokybei iðsaugoti bei pagerinti<br />
� Kraðtovaizdþio stabilumo palaikymo priemoniø atrankos metodika<br />
� Vilniaus apskrities saugomø teritorijø kraðtovaizdþio ekoestetiniø iðtekliø iðsaugojimas<br />
ir pagerinimas (Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato pavyzdþiu)<br />
III. Botaninës ávairovës ávertinimas fitocheminiais metodais<br />
� Naudojamøjø augalø morfologinis apibûdinimas<br />
� Vaistinës þaliavos paruoðimas ir tyrimas dujø chromatografijos bei masiø spektrometrijos<br />
metodu<br />
� Fenoliniø junginiø nustatymas efektyviosios skysèiø chromatografijos metodu<br />
� Biologiðkai aktyvios medþiagos augaluose: jø ávairovë ir klasifikavimas<br />
IV. Planktono reikðmë hidroekosistemø stabilumui<br />
� Planktono organizmø tyrimø metodologiniai aspektai<br />
� Bakterijø ávairovë hidroekosistemose ir jø tyrimo metodai<br />
V. Miðko mikobiotos ávairovës tyrimai ir jø taikymas tvariai miðkininkystei<br />
� Kerpiø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas ir ávairovës ávertinimas<br />
� Agarikoidiniø makromicetø stebëjimas gamtoje, apibûdinimas ir ektomikorizës<br />
charakteristika<br />
� Miðko ekosistemos mikobiotos tyrimai: mikroskopiniø grybø bei artimø grybams<br />
organizmø rinkimas bei iðskyrimo ir apibûdinimo metodai<br />
VI. Fitopatogeniniø mikroorganizmø ir jø poveikio identifikavimas ðiuolaikiniais<br />
metodais<br />
� Sëklø uþterðtumo fitopatogeniniais mikroorganizmais ávertinimas ir apskaita<br />
� Fitopatogeniniø grybø rûðinës priklausomybës nustatymas PGR metodu<br />
VII. Mikromicetø ávairovë, jø veiklos reguliavimas ir praktinis panaudojimas<br />
� Mikromicetø iðskyrimas ið dirvoþemio, augalinës ir sintetinës kilmës substratø, jø<br />
gausumo apskaita<br />
� Patogeniniø mikromicetø laboratorinë diagnostika. Mikromicetø iðskyrimas ið þmogaus<br />
gyvenamosios ir darbo aplinkos<br />
� Mikromicetø kultûrø auginimas ir jø fiziologiniø savybiø ávertinimo metodai
PROJEKTO TÆSTINUMAS<br />
Viena ið esminiø ES struktûriniø fondø paramos gavimo sàlygø yra<br />
projekto tæstinumo uþtikrinimas siekiant, kad parama taptø investicija, teikianèia<br />
ilgalaikæ naudà pasibaigus projektui. <strong>Botanikos</strong> instituto projekto<br />
BIOTYRA atveju tæstinumas bus kitokio masto, negu buvo planuota rengiant<br />
ðá projektà 2004 metais, kai papildant projektà pagal BPD 2.5 priemonæ<br />
kartu ruoðtas ir „kietasis“ projektas „Infrastruktûros modernizavimas<br />
botanikos ir biologijos krypties programø plëtrai“ pagal BPD 1.5 priemonæ.<br />
Negavus paramos infrastruktûros plëtrai, liko neiðspræsti ðiuolaikiðkos<br />
moksliniø tyrimø techninës bazës klausimai ir laukia su tuo susijæ iðbandymai<br />
ateityje. Taèiau, kaip sako liaudies iðmintis, kà iðmoksi, ant peèiø neneðiosi.<br />
Todël neapsirikta ir ëmus vykdyti vien tik „minkðtàjá“ projektà, nors<br />
sunkumø ir neiðvengta.<br />
Parengus ir ágyvendinus biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtros<br />
programà, laukiama ir geresniø instituto veiklos bei produktyvumo rodikliø.<br />
Kaip ir kitø valstybës mokslo institutø, <strong>Botanikos</strong> instituto projekto<br />
tæstinumà, t. y. investicijos naudà, parodys uþsakymø ið ávairiø ðios srities<br />
paslaugø gavëjø – ûkio subjektø, tyrimo, mokymo bei valstybës valdymo<br />
ástaigø, kiekio didëjimas. Atitinkamai didës ir kompetentingø <strong>Botanikos</strong><br />
instituto tyrëjø paslaugø poreikis ne tik ðalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Planuotas<br />
naudos gavëjø mokslinio darbo<br />
produktyvumo, kurá rodo moksliniø<br />
publikacijø Lietuvoje pripaþintuose<br />
bei uþsienio mokslo leidiniuose<br />
skaièius, tenkantis 1 þmogui, padidëjimas<br />
1,5 karto jau yra pasiektas,<br />
jei lyginsime 2007 m. ir 2006 m. rezultatus.<br />
Per projektà iðplëtota mokslininkø<br />
tarpdisciplininë kompetencija,<br />
ágytos dalykinës þinios, nupirktos<br />
mokslinës knygos, ádiegtos naujos<br />
kompiuterinës programos sudaro<br />
puikias galimybes ne tik sëkmingai<br />
33
plëtoti mokslinius tyrimus, bet ir patobulinti doktorantûros studijø programas<br />
bei kokybiðkiau rengti mokslininkus. Taip pat pagerëjo sàlygos per<br />
paskaitas ir pratybas mokytis ávairiø pakopø studentams, kurie nuolatos<br />
naudojasi <strong>Botanikos</strong> instituto paslaugomis.<br />
Vis dëlto kertinis projekto tæstinumo ir atitinkamos ES investicijos sëkmës<br />
rodiklis – tai <strong>Botanikos</strong> instituto, kaip biologinës ávairovës tyrimø<br />
centro, platesnis pripaþinimas ir ávertinimas. Taèiau tai, ypaè perspektyvoje,<br />
labai priklausys ir nuo tolesnës valstybës politikos mokslo plëtros atþvilgiu.<br />
34
Biologinës ávairovës tyrëjø kompetencijos plëtra<br />
ISBN 978-9986-662-34-1<br />
SL 1870<br />
<strong>Botanikos</strong> instituto leidykla, <strong>Botanikos</strong> <strong>institutas</strong>, Þaliøjø Eþerø g. 49, LT-08406<br />
Vilnius.<br />
Spausdino UAB „Petro Ofsetas“, Þalgirio g. 90, Vilnius.<br />
Tiraþas 300 egz. Uþsakymo Nr.<br />
35