ekonomika
ekonomika
ekonomika
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>ekonomika</strong>
saqarTveloSi biznesgaremos SesamCnevad gaumjobesebas<br />
opoziciac aRiarebs _ jerjerobiT misi mcire nawili. amis<br />
safuZveli orive mxares qveyanaSi gatarebulma orma reformam<br />
_ privatizaciam da sakanonmdeblo liberalizaciam,<br />
saxelmwifo reketisa da korufciis winaaRmdeg brZolis<br />
Sedegebma misca. opoziciis uaryofiTad ganwyobili nawili<br />
biznesgaremos gaumjobesebis Sesaxeb mosazrebas kvlav subieqturs<br />
uwodebs da obieqturi maCveneblebis _ cifrebisa da<br />
statistikis utyuarobaSic Seaqvs eWvi.<br />
saqarTveloSi biznesisaTvis sasurveli garemos Sesaqmnelad<br />
parlamentma sagazafxulo sesiaze ganixila mTavrobis mier<br />
inicirebuli kanonproeqti _ `Tavisufali industriuli<br />
zonebis Sesaxeb.~ kanonproeqtis Tanaxmad, Tavisufali industriuli<br />
zona amoRebuli iqneba qveynis sabaJo sivrcidan im<br />
kompaniebisaTvis, romlebsac saqarTvelosTan ar akavSirebT<br />
sagadasaxado kodeqsiT dadgenili saqmianoba, imoqmedebs<br />
mogebis gadasaxadis nulovani reJimi. ucxouri saqonlis Setana<br />
da ganxorcielebuli operaciebi dRg-iT ar daibegreba,<br />
ar gavrceldeba adgilobrivi TviTmmarTvelobis iurisdiqcia...<br />
Tavisufal industriul zonas hyavs mowinaaRmdgeebic: opoziciis<br />
erT-erT lideris daviT berZeniSvilis azriT, iq,<br />
sadac liberaluri kanonmdeblobaa da saxelmwifo struqturebi<br />
normalurad funqcionireben, aranairi Tavisufali<br />
zonis Seqmnis aucilebloba ar arsebobs. saparlamento<br />
umravlesobis wevrs, safinanso-sabiujeto komitetis Tavmjdomaris<br />
moadgiles, lado papavas miaCnia: `Caketili teritoriebi<br />
garkveul problemebs Segviqmnis da maincdamainc did<br />
fiskalur efeqts ver moitans, Tu raime saintereso proeqtebi<br />
gvaqvs, SeiZleba ara daxurul zonebSi, aramed mTeli qveynis<br />
masStabiT ganxorcieldes.~ didi saqmis dawyebis win daeWveba-<br />
Si cudi araferia _ es mxolod saqmisadmi seriozul midgomaze<br />
mianiSnebs.
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
k o m e n t a r i<br />
irakli kovzanaZe _<br />
saqarTvelos parlamentis<br />
safinanso-sabiujeto komitetis<br />
Tavmjdomare<br />
fraqcia `nacionaluri<br />
moZraoba _ demokratebi~<br />
mxars vuWerT mTavrobis Zalisxmevas<br />
2007 wlis saxelmwifo biujetis cvlilebebis proeqti, winaswar Sedgenili<br />
grafikis Sesabamisad, parlamentis yvela komitetisa da fraqciis<br />
sxdomaze ganvixileT. safinanso-sabiujeto komitetma ki Semajamebeli sxdoma<br />
gamarTa. Cveni komitetis daskvna saqarTvelos mTavrobas gaegzavna. safinanso-sabiujeto<br />
komitetis damokidebuleba saqarTvelos 2007 wlis<br />
saxelmwifo biujetis warmodgenili cvlilebebis mimarT pozitiuria.<br />
qveynis saxelmwifo biujetis mTliani Semosavlebi da grantebi 598<br />
milioniT izrdeba da 4 miliard 310 milion lars aRwevs. biujetis<br />
xarjviTi nawili izrdeba 607 milioniT, ris Semdegac misi wliuri<br />
moculoba 4 miliard 685 milion lars Seadgens.<br />
saqarTvelos 2007 wlis saxelmwifo biujetis Semosavlebisa da grantebis<br />
aseTi mniSvnelovani (16%-iani) zrda misasalmebelia, miT umetes, rom<br />
igi ganpirobebulia Cveni qveynis ekonomikuri ganviTarebiT. es aisaxeba<br />
sakuTari Semosavlebis, upiratesad sagadasaxado Semosavlebis _ 600 mln.<br />
lariT da arasagadasaxado Semosavlebis _ 103.4 mln. lariT matebaSi.<br />
biujetis sakuTari Semosavlebis zrdis paralelurad mniSvnelovnad _<br />
105 mln. lariT _ mcirdeba ucxoeTidan misaRebi grantebis odenoba.<br />
biujetis gazrdili sagadasaxado Semosavlebis udidesi wili damatebuli<br />
Rirebulebis gadasaxadze modis. kerZod, am gadasaxadiT biujeti<br />
mimdinare wels damatebiT miiRebs 392, socialuri gadasaxadiT _ 110,<br />
mogebis gadasaxadiT _ 88, sabaJo gadasaxadiT _ 10 milion lars.<br />
saxelmwifo biujetis gadasaxdelebi da xarjebi, mTlianobaSi, 15%-<br />
iT izrdeba da 607 milion lars Seadgens. Sesabamisi cvlilebebia mosalodneli<br />
biujetis xarjviTi nawilis yvela ZiriTadi mimarTulebiT.<br />
damatebiT miRebuli finansuri resursebis didi wili qveynis Tavdacvisunarianobis<br />
amaRlebas moxmardeba, am mizniT daixarjeba 441.4 milioni<br />
lari, sazogadoebrivi wesrigis dacvasa da uSiSroebis uzrunvelyofas<br />
115.7 milioni lari moxmardeba, saerTo daniSnulebis momsaxurebas _<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
93
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
`nebismieri qveyana, romelic<br />
natoSi Sesasvlelad<br />
emzadeba, imiT iwyebs, rom<br />
SesabamisobaSi mohyavs<br />
Tavdacvis sistemis biujetis<br />
gamWvirvaloba, aseTive<br />
standarti unda iyos CvenTan.~<br />
manana naWyebia<br />
saqarTvelos parlamentis<br />
wevri<br />
`axali Taoba~<br />
52.3 mln lari, aqedan 15.1 milioniT dafinansdeba saxelmwifo valTan<br />
dakavSirebuli operaciebi, garemos dacvaze daixarjeba 4.8, kulturaze,<br />
sportsa da dasvenebaze _ 5.5 ganaTlebaze _ 20.8, socialur uzrunvelyofaze<br />
_ 17.9, sabinao-komunalur meurneobaze _ 4.6 milioni lari.<br />
kanonproeqti zogierTi mimarTulebiT sabiujeto xarjebis Semcirebas<br />
iTvaliswinebs: janmrTelobis dacvas akldeba 0.6, ekonomikur saqmianobas<br />
_ 55.3 milioni lari. kanonproeqtis saboloo variantSi aisaxa<br />
yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze droebiTi<br />
administraciul-teritoriuli erTeulis administraciis dafinanseba _<br />
12.4 milioni lari.<br />
Semosavlebisa da grantebis gadasaxdelebis aseTi matebis pirobebSi,<br />
kanonproeqti iTvaliswinebs deficitis 8,7 milioni lariT zrdas, sabolood<br />
biujetis deficiti 374 milion lars miaRwevs.<br />
Cven mxars vuWerT biujetis aseT mniSvnelovan zrdas, magram gviCndeba<br />
ukmarisobis gancdac: 2007 wlis saxelmwifo biujetis Tavdapirveli variantis<br />
ganxilvis yvela etapze Cveni komitetis daskvnaSi araerTxel iyo mi-<br />
TiTebuli da dasabuTebuli: mTavroba, sagadasaxado bazis saerTo maxasiaTeblis<br />
zrdis tempTan SedarebiT, saxelmwifo biujetis Semosavlebis,<br />
gansakuTrebiT sagadasaxado Semosavlebis, saprognozo parametrebis<br />
zrdis SedarebiT dabal temps gvTavazobda. daskvnaSi dasabuTebuli gaangariSebac<br />
gvqonda. Tumca mTavrobam Cvens mier SeTavazebuli winadadeba<br />
Tavis droze ar gaiTvaliswina, Sedegi ki warmodgenili cvlilebebia.<br />
komitets miaCnia: sabiujeto parametrebis gansazRvris nebismier etapze<br />
obieqturad unda iyos Sefasebuli da dasabuTebuli biujetis rogorc<br />
saSemosavlo, ise xarjviTi nawilis saproeqto Tu sagegmo parametrebis<br />
odenobebi, maTSi Sesatani cvlilebebis mizanSewoniloba da miznobrioba.<br />
swored amitom minda, yuradReba SevaCero sabiujeto cvlilebebis<br />
ganmartebiT baraTze. arc amJamad warmodgenili kanonproeqtis ganmartebiTi<br />
baraTi Seicavs saamisod sakmaris informacias. amas saqarTvelos<br />
kanonmdeblobac moiTxovs.<br />
parlamentis plenarul sxdomaze finansTa ministris gamosvlisas<br />
dadasturda, rom mTavrobam ZiriTadad gaiTvaliswina Cveni<br />
winadadebebi da SeniSvnebi.<br />
ganmartebiT baraTSi miTiTebulia, rom sagadasaxado Semosavlebis<br />
cvlileba gamowveulia araprognozirebadi erTjeradi CaricxviTa da<br />
administrirebis maCveneblebis zrdis moulodneli, gauTvaliswinebeli<br />
tempiT. vfiqrobT, rom am faqtorebis detaluri analizi ganmartebiT<br />
baraTSi unda yofiliyo. magaliTad: 2007 wlis saxelmwifo biujetis<br />
arasagadasaxado Semosavlebis zrdasTan dakavSirebuli rezervebis<br />
sakiTxi. cvlilebebis kanonproeqtis Tavdapirveli variantiT arasagadasaxado<br />
Semosavlebis mateba 30 milioni lari iyo. Cveni komitetis SeniSvnebisa<br />
da Sesabamisi dasabuTebebis gaTvaliswinebis Semdeg, saboloo<br />
variantSi es maCvenebeli 103.4 milioni lariT gaizarda. dazustda jarimebiTa<br />
da sanqciebiT misaRebi Semosavlebi da mTlianma matebam Svidi,<br />
arasagadasaxado araklasificirebulma Semosavlebma _ 72.4, salicenzio<br />
mosakrebelma _ 37.7 milioni lari Seadgina.<br />
aRsaniSnavia kapitaluri operaciebidan misaRebi Semosavlebi. ker-<br />
94 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
Zod, 2007 wlisaTvis am wyarodan misaRebi Semosavlebis saprognozo<br />
maCvenebeli gansazRvrulia 200 milioni lariT. 2006 wels dagegmili<br />
mniSvnelovani obieqtebis nawilis privatizacia ver ganxorcielda. procesi<br />
wels gagrZelda, ganxorcielebuli privatizaciidan Semosavlebi<br />
dagegmilze gacilebiT metia. darCenilia garkveuli rezervebi, Tumca,<br />
warmodgenil cvlilebebSi aRniSnuli faqti gaTvaliswinebuli ar aris<br />
_ kapitaluri Semosavlebi kvlavac 200 milioni laris farglebSia dagegmili.<br />
2007 wlis saxelmwifo biujetis cvlilebebis kanonproeqtSi gaTvaliswinebulia<br />
finansTa saministros saxelfaso fondis zrdac. es, upirveles<br />
yovlisa, Seexeba Semosavlebis samsaxurs, romlis Seqmnis Semdeg<br />
unda ganxorcielebuliyo optimizacia da, Sesabamisad _ Sromis anazRaurebis<br />
fondis ekonomia. am gadawyvetilebas veTanxmebiT, magram gadasaxedia<br />
sxva saministroebis saxelfaso fondebic. qveyanaSi erTiani saxelfaso<br />
badis SemuSavebis sakiTxi erTxel da samudamod unda gadawydes.<br />
Tumca, vimeoreb, finansTa saministros Semosavlebis samsaxurs, am TvalsazrisiT,<br />
mxardaWera namdvilad sWirdeba.<br />
biujetis cvlilebebis kanonproeqtis Tavdapirvel variantSi sagareo<br />
valebis dasafarad gaTvaliswinebuli iyo 29 milioni lari. gadamuSavebuli<br />
variantiT es Tanxa ganaxevrda. vfiqrob, detaluri informacia iyo<br />
saWiro imis Sesaxeb, darCenili 14 milioni lariT, upirveles yovlisa,<br />
romeli qveynis da ra raodenobis vali unda davfaroT.<br />
biujetis kanoniT wina periodis valdebulebis dasafarad gamoyofilia<br />
10 milioni lari, romelic ucvlelad aris datovebuli. kanonproeqtidan<br />
ar Cans, faqtobrivi davalianeba ar aRemateba 10 milion<br />
lars, Tu jer kidev dasazustebelia misi odenoba. miT umetes, 2006 wlis<br />
saxelmwifo biujetis Sesaxeb kanonSi gaTvaliswinebuli iyo valdebulebebis<br />
dazusteba 2006 wlis 1 agvistomde.<br />
kidev erTi sakiTxi, romelSic parlamentis safinanso-sabiujeto<br />
komiteti ver daeTanxmeba finansTa saministrosa da mTavrobas _ deficitis<br />
zRvruli moculobis zrda. biujetis Semosavlebis aseTi matebis<br />
pirobebSi proeqtis Tavdapirveli variantiT gaTvaliswinebuli iyo<br />
deficitis 17,7 milioni lariT zrda. kanonproeqtis ganmartebiTi baraTis<br />
Tanaxmad, biujetis deficitis zrda sagareo wyaroebidan axali<br />
sesxis aRebis aucileblobam ganapiroba. maSin, rodesac, mimdinare wlis<br />
pirveli aprilis mdgomareobiT, Tavisufali naSTis saxiT, saxazino<br />
samsaxuris angariSze 400 milion larze metia, xolo damtkicebuli biujetis<br />
deficitis dafarvis saSinao wyaroebSi gardamavali sabrunavi saSualebis<br />
saxiT gamosayenebeli saxsrebis odenoba _ 199 milioni lari.<br />
deficitis dasafinanseblad sagareo sesxebis mozidvis mizezi dasabuTebuli<br />
ar aris, magram, Tu sagareo wyaroebidan damatebiTi Tanxebi<br />
Semova, komiteti daafiqsirebs pozicias, adekvaturad Semcirdes deficitis<br />
dafinansebis saSinao wyaroebis gamoyeneba. kanonproeqtis saboloo<br />
variantiT deficitis zrda 17,7 milionidan 8,7 milion laramdea Semcirebuli.<br />
miuxedavad amisa, mxars ar vuWerT deficitis zRvruli moculobis<br />
gazrdas.<br />
2007 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT gansazRvrulia, rom sabiujeto<br />
organizaciebSi xelSekrulebiT dasaqmebulTa zRvruli raodeno-<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
95
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
ba ar unda aRematebodes saStato erTeulebis 5%-s. komitetma daskvnaSi<br />
miuTiTa, rom aRniSnuli norma zogierT sabiujeto organizaciaSi, maTi<br />
saqmianobis specifikidan gamomdinare, garkveul problemebs qmnida.<br />
komitets miaCnda, rom am muxlis moqmedeba ar unda gavrcelebuliyo saqarTvelos<br />
parlamentze, vinaidan, moqmedi kanonmdeblobiT parlamentis<br />
fraqciebis aparatebi da maJoritari deputatebis biuroebi mTlianad<br />
mowveuli specialistebiTaa dakompleqtebuli. saboloo redaqciaSi<br />
aRniSnuli muxli detalizebuli da dakonkretebulia, anu srulad aris<br />
gaTvaliswinebuli komitetis SeniSvna.<br />
aRniSnul SeniSvnebsa da mosazrebebTan erTad, finansTa saministrosTvis<br />
gadacemuli gvaqvs mTeli rigi sxva SeniSvnebic. miuxedavad amisa,<br />
komitetis wevrebi da piradad me, veTanxmebiT mTavrobis Zalisxmevas<br />
da mxars vuWerT biujetis proeqtSi cvlilebebs, ris Sedegadac biujetis<br />
xarjviTi nawili 4 miliard 685 milion lars miaRwevs.<br />
k o m e n t a r i<br />
mamuka kacitaZe _<br />
fraqcia `memarjvene opozicia~<br />
biujetis gamWvirvaloba kvlav problemad<br />
rCeba<br />
biujeti sagrZnoblad gaizarda. es administrirebisa da kapitaluri<br />
Semosavlebis, anu privatizaciis xarjze moxda. arada, ukeTesi iqneboda,<br />
ekonomikis ganviTarebis meSveobiT gazrdiliyo. privatizacia TavisTavad<br />
cudi movlena ar aris, piriqiT, Cven, rogorc memarjveneebi,<br />
mxars vuWerT. magram unda arsebobdes garkveuli standartebi: sruli da<br />
damajerebeli argumentacia, Tu ratom vyidiT konkretulad am obieqts,<br />
privatizaciaSi monawile potenciuri myidvelebisaTvis Seiqmnas Tanabari<br />
pirobebi, dadgindes realuri fasi. am sam komponentis dacvis Semdegac,<br />
cxadia, procesi gamWvirvale unda iyos. amis gareSe privatizaciis procesi<br />
dadebiTad ver Sefasdeba. biujetis Sevsebis erT-erTi seriozuli wyaro<br />
96 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
iyo e.w. `prokuraturis fuli~, romelic daWerebis Sedegad Sedioda<br />
saxelmwifo xazinaSi. es pirvel etapze xdeboda, erTi-ori weli. Semdeg<br />
am fulma sagrZnoblad iklo, magram biujetis zrdis erT-erT wyarod<br />
isev administrirebidan Semosuli Tanxebi rCeba. es ori faqtori ki ver<br />
CaiTvleba ekonomikuri zrdis maCveneblad.<br />
Zalze seriozuli problemaa biujetis gaumWvirvaloba. bolo monacemebiT<br />
biujetSi 600-milioniani matebaa. es safuZvliani argumentia cvlilebisaTvis,<br />
magram problemaa is, rom xarjebi ar aris gawerili normalurad<br />
da gamWvirvaled. eqvsasi milioniT gazrdili saxelmwifo<br />
biujetis 15%, Tavdacvisa da Sinagan saqmeTa saministroebis e.w. `saidumlo~<br />
muxlebis gamo, dafarulia ara mxolod sazogadoebisTvis, aramed<br />
politikosebisa da TviT parlamentisTvisac ki. acxadeben: nato-s wevr<br />
qveynebSi aseao, daxuruli muxlebi iqac aris, magram ara am odenobiT. ar<br />
SeiZleba 441 milionidan mxolod 41 iyos Riad gawerili.<br />
`warmodgenili cvlilebebiT,<br />
biujeti 623 milioni lariT<br />
izrdeba da is Sesabamisad<br />
aisaxeba xarjviT nawilze.<br />
bolo sami wlis ganmavlobaSi<br />
qveynis prioritetebi _ maT<br />
Soris: Tavdacva, energetika,<br />
sagzao infrastruqtura,<br />
skolebis reabilitacia, _<br />
ucvlelia. kvlav yvelaze<br />
prioritetulia Tavdacvisa da<br />
Sinagan saqmeTa saministroebis<br />
investireba, raTa maT<br />
upasuxon nato-s moTxovnebs.~<br />
`24 saaTi~<br />
k o m e n t a r i<br />
varlam kilaZEe _<br />
dargobrivi ekonomikisa<br />
da ekonomikuri politikis<br />
komitetis Tavmjdomaris<br />
moadgile<br />
fraqcia `nacionaluri<br />
moZraoba-demokratebi~<br />
progresuli kanonproeqti<br />
saqarTveloSi biznesgaremo gacilebiT ukeTesia, vidre sami wlis win,<br />
rac gamoixateba sagadasaxado tarifebis SemcirebiT, gamartivebuli<br />
procedurebiT, uamravi licenziisa da nebarTvis gauqmebiT.<br />
warmatebul qveynebTan SedarebiT, kidev bevri gvaqvs gasakeTebeli:<br />
xSir SemTxvevaSi finansuri policiis, sagadasaxado da maTgan sruliad<br />
damoukidebeli organoebis, magaliTad, meriis sazedamxedvelo samsaxuris<br />
mier irRveva sakuTrebis, saerTod, biznesmenTa da mewarmeTa uflebebi.<br />
es Sesabamisi sakanonmdeblo bazis uqonlobis gamo ki ara, kanondarRveviT<br />
xdeba. Tanac TviTon mewarmeebma da biznesmenebmac ar ician,<br />
rogor daicvan TavianTi uflebebi da, arcTu iSviaTad, isev Zvelebur,<br />
anu garigebis, gzas amjobineben. Tumca aq Tavs iCens kidev erTi problema<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
97
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
`aSS dainteresebulia<br />
samxreT kavkasiaSi regionuli<br />
ganviTarebis, ekonomikuri<br />
integraciisa da demokratiis<br />
xelSewyobiT.~<br />
riCard lugari<br />
amerikeli respublikeli<br />
senatori<br />
`Tu xelisuflebasa da bizness<br />
Soris ormxrivi urTierTobebi<br />
da ormxrivi garantiebi ar<br />
Camoyalibda, ise am qveyanas<br />
araferi eSveleba.~<br />
_ realurad damoukidebeli sasamarTlo ar gvaqvs. me mgoni, yvelaze<br />
mniSvnelovani, romelic umravlesobis wevrebma xelisuflebaSi yofnis<br />
dros SeiZleba gavakeToT, sasamarTlo reformaa. Tu am sferoSi reforma<br />
iseTive warmatebuli iqneba, rogorc policiasa da ganaTlebis<br />
sistemaSi, maSin saqarTveloSi Seiqmneba kargi samewarmeo garemo. sityva<br />
ganaTlebis sistemaze Camovarda da minda davazusto: vgulisxmob zogadad<br />
ganaTlebis sistemas da ara bolo dros mowyobil lototronebs.<br />
rac Seexeba kanons `Tavisufali industriuli zonebis Sesaxeb,~ Cemi azriT,<br />
es sakmaod progresuli kanonproeqtia. industriuli zonebi arsebobs<br />
bevr qveyanaSi _ ukrainaSi, TurqeTSi, bulgareTSi. specialurad<br />
CamovTvale SavizRvispira qveynebi, radgan, upirveles yovlisa, isini<br />
iqnebian Cveni konkurentebi. unda gvaxsovdes, rom Zalian warmatebuli<br />
mxolod TiTo-orola zonaa da es damokidebulia imaze, ramdenad Tavisufali<br />
iqneba saxelmwifos kontrolisgan. kanonproeqtis erT-erTi<br />
punqtiT, rbilad rom vTqvaT, ukmayofilo var _ gamokveTili ar aris,<br />
rogor gaicema Tavisufali industriuli zonis Seqmnis ufleba, roca<br />
gadawyvetilebis miRebis diskreciuli neba mainc mTavrobas rCeba. marTalia,<br />
igi valdebulia, dasabuTebulad upasuxos aplikants _ zonis gaxsnis<br />
msurvels _ magram gadawyvetileba mainc mTavrobis prerogativaa. Cemi azriT,<br />
ukeTesi iqneboda ufro detalurad gagvewera wesebi: ra SemTxvevaSi<br />
miiRebs kerZo piri an kompania uflebas Tu licenzias da ra SemTxvevaSi<br />
_ ara. aq ori varianti gvaqvs: pirveli _ kerZo piri, romelsac aqvs miwa,<br />
industriuli zonis Seqmnis safuZveli da standartis Sesaferisi infrastruqturis<br />
mowyobis saSualebac, _ moiTxovs licenzias. am sakiTxs<br />
ganixilavs mTavroba da garkveul vadaSi aZlevs dadebiT an uaryofiT<br />
pasuxs. meore: saxelmwifo Tavad gadawyvets Tavis miwaze industriuli<br />
zonis mowyobas. am SemTxvevaSi is aucileblad aqveynebs tenderis pirobebs.<br />
mimaCnia, saxelmwifos mier Seqmnil zonebSi ufro naklebi problemebi<br />
iqneba. zogadad kanonproeqts mxars vuWer da, vfiqrob, misi miRebiT<br />
sasikeTo saqme gakeTdeba.<br />
gia xuxaSvili<br />
eqsperti<br />
`axali versia~<br />
Tez _ ekonomikis, axali<br />
teqnologiebis ganviTareba da<br />
investirebisaTvis mimzidveli<br />
garemos Seqmna...<br />
taimSeri _ wilobrivi<br />
monawileobis sistema,<br />
sakurorto zonaSi uZravi<br />
qonebis gamoyenebis uflebis<br />
SesyidviT, romlis drosac<br />
gadamxdels ufleba aqvs<br />
isargeblos uZravi qonebiT<br />
winaswar daTqmuli drois<br />
ganmavlobaSi.<br />
98 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
k o m e n t a r i<br />
zurab tyemalaZe _<br />
fraqcia `mrewvelebis~<br />
Tavmjdomare<br />
mewarmeebs Tanabari pirobebi unda hqondeT<br />
kanonproeqti `Tavisufali industriuli zonebis Sesaxeb~ pirveli<br />
mosmeniT ukve ganvixileT da mxaric davuWireT. Tumca, yvelaferi ise<br />
unda mowesrigdes, rom kanondarRvevis SesaZlebloba ar darCes da, arakonkurentunariani<br />
garemo ar Seiqmnas.<br />
dRes moqmedi sabaJo kodeqsic iZleva garkveuli zonis gamoyofisa da<br />
masze warmoebis ganviTarebis saSualebas. aq warmoeba begarisagan Tavisufalia,<br />
produqcia mxolod zonidan gasvlis Semdeg daibegreba. Tavisufalma<br />
ekonomikurma zonebma bevrgan TvalsaCino Sedegi gamoiRo. kargia,<br />
rom Cvens qveyanaSic ganizraxes amgvari ram. kanonproeqtis Tanaxmad,<br />
warmoebis procesze dawesdeba SeRavaTi da mxolod Sida bazarze gasvlisas<br />
daibegreba. industriuli zonis Seqmna SeuZlia imas, vinc flobs<br />
aranakleb 10 000 heqtar miwas.<br />
kanonproeqtis pirveli mosmeniT ganxilvisas iTqva: ganzraxulia mxolod<br />
ramdenime zonis Seqmna. aq Cndeba kiTxva: Tu pirobas akmayofilebs,<br />
vTqvaT, 30 mewarme, ratom unda miiRos Tavisufali industriuli zonis<br />
mowyobis ufleba mxolod xuTma an aTma?! mewarmeTa SerCevis kriteriumis<br />
dasadgenad, albaT, damatebiT normatiul aqtebs SeimuSaveben, magram<br />
aman mewarmeebi araTanabar pirobebSi ar unda Caayenos.<br />
oriode sityviT sainvesticio garemos Sesaxeb: sainvesticio garemo<br />
gaumjobesda, magram arasworia mtkiceba, TiTqos Cven, mezobel qveynebTan<br />
SedarebiT, dabal gadasaxadebs kidev ufro vamcirebT _ gadasaxadebis<br />
sidide marto gadasaxadebis ganakveTTa odenobaze ar aris damokidebuli.<br />
magaliTad: kargia, rom mogebis 20%-iani gadasaxadi 15%-mde mcirdeba,<br />
magram aris meore sakiTxi _ xarjebSi risi gaTvaliswineba SeiZleba da<br />
risi gamoqviTva, anu rogor unda gaviangariSoT sufTa mogebis baza. Tu<br />
mogebis gaangariSebisas ar gamovaklebT sawarmos patronis mier gaweul<br />
yvela xarjs da darCeba dasabegri bazis angariSSi, maSin gadasaxadis procenti,<br />
dabali cifrobrivi maCveneblis miuxedavad, mainc bevri iqneba.<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
99
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
sami tipis ekonomikuri zona:<br />
1. ofSoruli _ bankebi<br />
da sainvesticio firmebis<br />
fondebia registrirebuli<br />
2. savaWro zona _<br />
navsadgurebsa da<br />
gzajvaredinebTan moqmedebs<br />
3. teqnoparki.<br />
`mTavrobam saxelmwifo<br />
ministr kaxa benduqiZis<br />
iniciativiT SeimuSava<br />
kanonproeqti `Tavisufali<br />
industriuli zonebis<br />
Sesaxeb~ _ samrewvelo zona<br />
axali teqnologiebiTa da<br />
gadamamuSavebeli mrewvelobiT.<br />
es zona saqarTvelos sabaJo<br />
teritoriis sivrcidan<br />
amoRebuli iqneba. mewarme<br />
subieqtebi ki ganulebul<br />
sagadasaxdo reJimSi<br />
imoqmedeben.~<br />
`investorebis moTxovna<br />
saqarTvelos mimarT _<br />
politikuri da ekonomikuri<br />
stabiluroba, myari<br />
sakanonmdeblo baza da<br />
aRsrulebis meqanizmebi,<br />
xelsayreli adgilmdebareoba<br />
da ganviTarebuli<br />
satransporto da sxva saxis<br />
infrastruqtura, adgilobrivi<br />
bunebrivi resursebis arseboba<br />
da siiafe, damoukidebeli<br />
sasamarTlo an/da arbitraJi,<br />
iafi da kvalificiuri<br />
muSaxeli, didi adgilobrivi<br />
bazari.~<br />
dasavleTSi mewarmis mier gaweuli absoluturad yvela xarji aRinusxeba<br />
da produqcia maTi gamoqviTvis Semdeg ibegreba. saqarTveloSi ki<br />
sawarmos axali saamqros aSenebaze, biznesis ganviTarebisaTvis axali<br />
manqana-danadgarebis SeZenaze daxarjuli Tanxa xarjebSi ar tardeba, anu<br />
dasabegri bazidan ar gamoiqviTeba, amiT mewarme iCagreba<br />
saSemosavlo gadasaxadTan dakavSirebiTac igive xdeba. igi axla 25%-<br />
mde gaizarda. es miuRebelia. dRemde moqmedi 12% ar iyo maRali, magram<br />
roca Semosavals angariSob da xarjs ara, dasabegri baza gezrdeba<br />
_ fizikurma pirma, ojaxma miiRo Semosavali, magram xarjic gaswia _<br />
mkurnalobis, ganaTlebis da a.S., komunaluri gadasaxadebic gadaixada. es<br />
yvelaferi mas xarjSi ar eTvleba. gamodis aRaraferi rCeba da gadadis<br />
minusebSi. axali sagadasaxado kodeqsis moTxovniT 12%-iani dazRvevis<br />
SemoRebamde, saSemosavlo gadasaxadebi diferencirebuli iyo da 20%-<br />
mde adioda. Zvel kodeqsSi sagadasaxado bazis Semcireba iyo gaTvaliswinebuli.<br />
Tu pirad an TanamSromelTa dazRvevaSi mivmarTavdiT Tanxebs,<br />
SegveZlo 30%-iT Segvemcirebina rogorc fizikur, ise iuridiul<br />
pirTa sagadasaxado baza. amis gauqmebis Semdeg Seiqmna iluzia, rom procentma<br />
daiwia, magram sinamdvileSi _ SenarCunda.<br />
aseTive mdgomareobaa sapensio fondTan dakavSirebiT. Tumca pensia<br />
pirobiTi iyo, sapensio fondSi xom iricxeboda Tanxa, damqiravebeli<br />
ixdida socialur gadasaxads _ 20%-s. axla gaerTianda sapensio da socialuri<br />
gadasaxadi, ufro zustad gauqmda da saSemosavlo gadasaxads _<br />
25%-s ukve daqiravebuli ixdis. mewarmem garkveuli SeRavaTi naxa _ Seumcirda<br />
gadasaxadi. zogierTma keTilsindisierma mewarmem SeiZleba kidec<br />
moumatos xelfasi, zogierTma ki uTxras, saxelmwifom dagiwesa 25%-iani<br />
gadasaxadio da daukavos miRebuli Tanxidan. am SemTxvevaSi damqiravebeli<br />
sagadasaxado agentis rolSi gamodis. is daukavebs daqiravebuls da<br />
gadaricxavs biujetSi, dazaraldeba daqiravebuli. aseTi mravali problema<br />
arsebobs da maTi mogvareba saSuri saqmea.<br />
`saqarTveloSi damatebiTi<br />
safrTxe _ adgilobrivi<br />
muSaxelis dabali<br />
kvalifikacia, resursebis<br />
simwire da gaumarTavi<br />
infrastruqtura, adgilobrivi<br />
bazris simcire, Tavisufali<br />
industriuli zonis<br />
menejmentis praqtikis<br />
100 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
k o m e n t a r i<br />
2007<br />
mamuka kacitaZe _<br />
fraqcia `memarjvene opozicia~<br />
industria ekonomikis msxvili formaa<br />
<strong>ekonomika</strong> qveynis cxovrebis donis, misi progresulobisa da winsvlis,<br />
msoflio TanamegobrobaSi misi adgilis ganmsazRvrelia. faqtobrivad,<br />
saxelmwifos warmatebas ekonomikuri zrdis maCvenebeli gansazRvravs.<br />
es aqsiomaa. bunebrivia, rodesac ama Tu im qveynis progresze<br />
saubroben, upirveles yovlisa, ekonomikur maCveneblebs iSvelieben da<br />
socialur efeqts, anu mosaxleobis cxovrebis dones ise gansazRvraven.<br />
dRes saqarTvelos xelisuflebis mxridan xSirad gvesmis, rom adgili<br />
aqvs ekonomikuri maCveneblebis arnaxul zrdas, msoflio bankma Cven nomer<br />
pirvel reformator qveynad gamogvacxada da a.S.<br />
mokrZalebulad mxolod imas vityvi, rom ramdenime mizezis gamo<br />
ar veTanxmebi saqarTvelos xelisuflebis am gancxadebebs: erTi mxriv,<br />
ekonomikisa da Tavisufali mewarmeobis ganviTarebas unda hqondes Sesabamisi<br />
sakanonmdeblo baza, romelic, sxva rom araferi vTqvaT, daicavs<br />
mewarmes, mesakuTres. saqarTveloSi investiciebis dabandeba rom xdeba,<br />
amis uaryofa ar SeiZleba, magram ra formiTa da ra raodenobiT, esaa<br />
sakiTxavi. qarTuli biznesi zogjer politikur fass ixdis. saqarTvelo-<br />
Si investirebis meore forma _ am bolo periodSi saqarTveloSi Zalian<br />
gaizarda kapitaldabandeba da aRmosavleTis qveynebis investiciaTa<br />
xvedriTi wili, Tundac yazaxeTis. maTi didZali kapitalis dabandeba sakmaod<br />
ukontrolod xdeba. amas davumatebdi Cinur investiciebs, CineTisa<br />
da CinelTa moZalebas. seriozul, ganviTarebul, civilur qveynebSi arsebobs<br />
garkveuli reglamentacia _ e.w. `Caina Taunebi,~ anu Cinuri qalaqebi _<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
101
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
`araviTar SemTxvevaSi ar<br />
SeiZleba mewarmis interesebi<br />
davarRvioT. miT umetes, maSin,<br />
roca maTi interesebisa da<br />
uflebebis dacvaze amdens<br />
vsaubrobT.~<br />
nino burjanaZe<br />
saqarTvelos parlamentis<br />
Tavmjdomare<br />
`alia~<br />
maTi Camodinebis, biznesSi CarTvis, samewarmeo saqmianobis kontrolis<br />
da a.S. anu ganviTarebuli qveynebi am fenomens ki ar ufrTxian, erTgvar<br />
Tadarigs iWeren.<br />
ori sityviT Sevexebi sul axlaxan Tavisufal industriul zonebTan<br />
dakavSirebiT inicirebul kanonproeqts. Cven vamtkicebT, rom <strong>ekonomika</strong><br />
unda iyos Tavisufali, ganviTardes Tavisufali sabazro <strong>ekonomika</strong>,<br />
moxdes misi liberalizacia, rac aisaxeba sagadasaxado da sabaJo politikaze.<br />
politikuri wreebica da sazogadoebac mzad aris, rom saqarTvelos<br />
mTel teritoriaze ganviTardes Tavisufali ekonomikis ganviTarebis<br />
konkretuli politikuri midgomebi. amis sanacvlod gvTavazoben<br />
calkeul prioritetul zonebs. jer ra aris Cveni qveyana Tavisi zomiTa<br />
da masStabebiT, rom kidev raRac aTi aTas heqtriani kunZulebi SevqmnaT?!<br />
Cveni azriT, umjobesia, qveynis mTel teritoriaze gavrceldes is konkretuli<br />
ekonomikuri politika, romelsac mxolod zonis privilegiad<br />
miiCneven.<br />
konkretuli Tavisufali industriuli zonis Seqmnis argumentaciad<br />
ar SeiZleba CaiTvalos mxolod is, rom fizikur Tu iuridiul pirs<br />
SeuZlia ijariT aiRos 10 000 heqtari. jer erTi, tyuilad nu vitanjebiT am<br />
axal-axali terminebiT, industria sxva saqmea, <strong>ekonomika</strong> _ sxva. 10 000 heqtarze<br />
ar SeiZleba industriis ganviTareba. igi ekonomikis msxvili formaa,<br />
sakmaod damajerebeli argumentacia sWirdeba ekonomikuri zonis Seqmnas.<br />
SekiTxvebi gvaqvs sabaJo gadasaxadebTan dakavSirebiT, konkretuli<br />
saqoneli, romelic mxolod dRg-Ti ibegreba, am industriul zonaSi<br />
unda iyos nawarmoebi, Tu SesaZlebelia, Sevides garedan, isargeblos am<br />
SeRavaTebiT da Semdeg datovos zona? Tavisufal ekonomikur zonaSi er-<br />
TaderTi sagadasaxado saSualeba lari unda iyos Tu ara? dawvrilebiT<br />
kanonproeqtis muxlobrivi ganxilvis dros visaubrebT.<br />
102 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
k o m e n t a r i<br />
dimitri qitoSvili _<br />
prezidentis saparlamento<br />
mdivani<br />
biznesgaremo kidev ufro<br />
mimzidveli gaxdeba<br />
Zneli ar aris imis danaxva, Tu ramdenad Seicvala biznesgaremo.<br />
oponentebma es SeiZleba subieqtur mosazrebad miiCnion. obieqturi<br />
SefasebisaTvis arsebobs konkretuli maCveneblebi da cifrebi.<br />
Cvens qveyanaSi biznesgaremos gaumjobesebis pirveli indikatori ekonomikuri<br />
zrdis tempia. amas xeli Seuwyo orma mniSvnelovanma reformam:<br />
privatizacia-liberalizaciam, romlis Sedegad ekonomikuri zrdis<br />
maCvenebeli orniSna ricxviT gamoisaxeba da dReisaTvis daaxloebiT<br />
12%-ia, da ai ratom: privatizaciis Sedegad sawarmo iZens mesakuTres,<br />
romelic energiulad da mondomebiT iwyebs mis amuSavebas, raTa gadaxdili<br />
Tanxac ainazRauros da mogebac naxos. liberalizacia ki imas niSnavs,<br />
rom saxelmwifo naklebad an sulac ar ereva mewarmis saqmianobaSi, anu<br />
biznesmens ekonomikur zrdasa da biznesis keTebaSi xels ar uSlis.<br />
amisaTvis uamravi ram gakeTda _ licenzirebis maqsimaluri gamartiveba,<br />
procesis gamWvirvaloba, `erTi fanjris~ principis SemoReba, sakmaod<br />
efeqturi da moqnili saxelmwifo aparatis Camoyalibeba da, rac<br />
yvelaze mniSvnelovania, korufciis aRmofxvra. Tumca Cven amas ar vjerdebiT<br />
da kidev ufro win mivdivarT. ver vityvi, rom korufcia sabolood<br />
damarcxda _ brZola grZeldeba. magram is ki aSkaraa, rom biznesma<br />
am mxriv Tavisuflad amoisunTqa. zogierT sferoSi grZeldeba<br />
liberalizaciisTvis sakanonmdeblo bazis Seqmna. mimdinareobs jandacvisa<br />
da socialuri sferos reforma, rac aseve mniSvnelovania.<br />
Tavisufali industriuli zona _ teritoria Cveni qveynis sabaJo<br />
sivrcis gareT. es gulisxmobs: saqarTvelodan produqciis gatana ar<br />
CaiTvleba eqsportad, xolo Semotana _ importad.<br />
saqarTvelos msgavsi qveynisaTvis es aris udidesi stimuli didi<br />
sawyobebis, terminalebis, sxvadasxva lojistikuri centris mosawyobad.<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
103
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
meore mxriv, radganac aseT zonebSi ganTavsebuli sawarmoebi Tavisufldeba<br />
mogebis gadasaxadisagan, mniSvnelovani stimuli Cndeba maRalteqnologiuri<br />
gadamamuSavebeli warmoebebis gasaxsnelad, romlebic moemsaxurebian<br />
am regions. magaliTad: Tuki romelime kompania Tavisfal<br />
industriul zonaSi daafuZnebs kompiuterebis asawyob sawarmos da makompleqteblebs<br />
Camoitans CineTidan, aawyobs da Semdeg gayidis ukraina-<br />
Si, bulgareTSi, TurqeTSi _ Savi zRvis qveynebSi, igi mogebis gadasaxadiT<br />
ar daibegreba da kidev bevr SeRavaTs miiRebs Tavisi biznesis ganviTarebisaTvis.<br />
ras gvaZlevs Tavisufali industriuli zona: ekonomikur zrdasa<br />
da regionuli infrastruqturis ganviTarebas _ vinaidan aseT zoneb-<br />
Si cxovreba da momsaxureba dauSvebelia. aq naSovni fuli ixarjeba zonis<br />
gareT da mesame _ samuSao adgilebi. Cven vfiqrobT, Tavidan aseTi<br />
zonebi Seiqmneba did infrastruqturul centrebTan _ portebTan, aeroportebTan,<br />
Tumca, kanoniT, SesaZlebelia saqarTvelos sxva adgilebSic,<br />
Tuki es eqsperimenti gaamarTlebs.<br />
garda amisa, Cven kidev ufro varbilebT dRes arsebul met-naklebad<br />
moqnil da warmatebul sagadasaxado models, vaerTianebT gadasaxadebs,<br />
dabla vwevT ganakveTebs da, vfiqrob, yvelaferi es xels Seuwyobs biznesgaremos<br />
kidev ufro gaumjobesebas.<br />
104 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
i n t e r v i u<br />
mixeil ToqmazaSvili _<br />
eqsperti _ erovnuli bankis<br />
sabWos wevri<br />
fuls gaflangvis unaric aqvs<br />
_ batono mixeil, zogadad rogor SeafasebT saqarTvelos bolo<br />
eqvsi Tvis ekonomikur mdgomareobas.<br />
_ <strong>ekonomika</strong> sakmaod vrceli sferoa da ekonomistebi cdiloben, im<br />
dargebze isaubron, romlebSic kompetenturni arian. zogadad mainc vityvi:<br />
bolo eqvsi Tve saqarTvelos <strong>ekonomika</strong>Si grZeldeba revoluciis<br />
Semdegdroindeli dadebiTi Tu uaryofiTi tendenciebi. 2004 wlidan<br />
qveyana gamovida uZraobis periodidan da daiwyo reformebi, raTa<br />
daCqarebuliyo ekonomikuri zrdis tempebi, moziduliyo investiciebi,<br />
gaumjobesebuliyo sainvesticio garemo da daZleuliyo siRaribe.<br />
es mmarTveli partiis saarCevno programa iyo da kidevac gaamarTla,<br />
vinaidan Cven sami wlis ganmavlobaSi saxeze gvaqvs mniSvnelovani cvlilebebi.<br />
mowesrigda Tunac iseTi ybadaRebuli movlena, rogoricaa inflacia,<br />
romlis maCvenebeli gasuli wlis zafxulSi sakmaod maRali iyo.<br />
marTalia, misi 70-75% ganapiroba gareganma risk-faqtorebma da aseTi<br />
Sokis Tavidan acileba saqarTvelos <strong>ekonomika</strong>s ar SeeZlo. inflacia<br />
Ria ekonomikis Semadgeneli nawilia, Tumca es etapi gacilebiT uxifaTod<br />
gadavlaxeT da SedarebiT mcire tkivili mivayeneT Cvens mosaxleobas.<br />
roca 3%-iani inflacia iyo da 5%-iani ekonomikuri zrda, laris kursi<br />
sakmaod meryeobda, romelic angrevda Seuqmnel sainvesticio garemos.<br />
dRevandeli monetaruli politikis Sesabamisad, erovnulma bankma<br />
uzrunvelyo dabali inflacia da SeinarCuna investiciisaTvis stabiluri<br />
marTvis kursi. bolo or weliwadSi laris kursi aseTi myari rom ar<br />
yofiliyo, inflacia gacilebiT maRali iqneboda. marTalia, bunebriv<br />
pirobebze bevri ramea damokidebuli, vinaidan soflis meurneobis xvedriTi<br />
wili pirdapir moqmedebs samomxmareblo fasebze. sustad ganviTarebulma<br />
soflis meurneobam didi gavlena moaxdina SarSandel<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
105
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
fasebze, romlis Sedegebma Tavi iCina garkveuli periodis Semdeg da ara<br />
imTaviTve. wels gazafxuli umtkivneulod gadavitaneT, Tu zafxulmac<br />
xeli Segviwyo, ukeTesi mdgomareoba iqneba. sezonuri faqtori moqmedebs<br />
_ zafxulSi sxvadasxva produqtze fasebi mcirdeba. sruliad moulodneli<br />
iyo Roris avadmyofoba, ramdeni dro dasWirdeba mis kvlavwarmoebas,<br />
ra Tqma unda, am produqtze maRali fasi iqneba. yvelafris miuxedavad,<br />
dReisaTvis inflacia sakmaod zomieria.<br />
_ TiTqmis TxuTmetwliani SerCeva-gajerebis Semdeg, dRes, rogorc<br />
eqspertebi miiCneven, aqtiurad mimdinareobs ekonomikuri marTvis reformebi.<br />
Tqveni Sexeduleba saxelmwifosa da Tavisufali ekonomikis<br />
urTierToba-regulaciaze.<br />
_ bolo periodSi bevri institucionaluri cvlileba moxda: saqar-<br />
Tvelo daadga liberalur-ekonomikur gzas. <strong>ekonomika</strong> Tavisufali unda<br />
iyos yovelgvari zemoqmedebisa da Carevisagan. reformebi _ egzogenuri<br />
biznesis gamartiveba _ investors, wina wlebisgan gansxvavebiT, aRar eqneba<br />
biurokratiuli barieri. Seiqmneba kargi sainvesticio garemo, Tumca naban<br />
wyals bavSvi ar unda gadavayoloT: Cven davkargeT tarifi Rvinoze, mineralur<br />
wylebze, ris gamoc sakmaod mZime mdgomareobaSi aRmovCndiT.<br />
bunebisagan naboZebi tradiciuli produqciisaTvis axla vawyobT laboratoriebs,<br />
vawesebT axal standartebs, vasxvavebT falsificirebulsa da<br />
arafalsificirebuls. Cemi azriT, unda moxdes xarisxis gradacia _ ma-<br />
Rali, saSualo, dabali...<br />
_ vin unda Seamowmos, dRes romeli uwyeba iRebs TavisTavze am did<br />
pasuxismgeblobas?<br />
_ adrindeli aRar funqcionirebs _ ar iyo qmediTi. mxedvelobaSi<br />
maqvs is samsaxurebi, romelTac evalebodaT xarisxis Semowmeba, sertifikatisa<br />
da pasportis gacema. Sesabamisad advili iyo biurokratiuli<br />
barieris gadalaxvac. Zvelis gauqmebiT axali ar Seqmnila, arada swored<br />
dResaa saSuri misi arseboba, specialuri institucionaluri rgolis<br />
Camoyalibeba. maregulirebeli komisiebi ki Seiqmna, magram maTi muSaobis<br />
efeqtianobaze msjeloba naadrevia. maregulirebel komisiebs jer ara<br />
aqvT aseTi midgoma: saerTaSoriso doneze daafiqsiron vargisianobis<br />
xarisxi da es aRiaron saerTaSoriso institutebma. amis misaRwevad da<br />
gansaxorcieleblad sakmaod didi droa saWiro.<br />
_ 2007 wlis aprilSi msoflio bankma saqarTvelo wlis nomer pirvel<br />
reformator qveynad daasaxela: saukeTeso garemo mewarmeTaTvis, samu-<br />
Sao adgilebis zrda, kerZo seqtoris gaZliereba, sagadasaxado kanonmdeblobis<br />
liberalizacia...<br />
_ saqarTveloSi dRes gansaxelmwifoebriobis procesi mimdinareobs,<br />
sakuTreba <strong>ekonomika</strong>s unda ekuTvnodes da imarTebodes ekonomikuri<br />
subieqtebis mier. Tavisufal bazars eZleva sakuTrebis yidva-gayidvis<br />
106 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
ufleba. aq saxelmwifo ar ereva da kerZo mesakuTris daintereseba<br />
izrdeba. aseTi midgoma Teoriulad marTalia, magram praqtikulad Tu<br />
SevxedavT, 13-15%-iani inflacia mainc rCeba erT-erT mtkivneul sakiTxad<br />
_ privatizacia moxda, magram Sesabamisi dargebi ar viTardeba dasaqmebis<br />
gazrdis proporciulad. arsebobs daculi <strong>ekonomika</strong> _ Tanamedrove<br />
teqnologiebze gaTvlili dargebi, romelTac ar sWirdebaT samuSao<br />
Zala. aqedan gamomdinareobs dasaqmebis problemebic. am mxriv saxelmwifo<br />
rasac akeTebs dasaqmebis sferoSi droebiTi xasiaTis RonisZiebebia<br />
da jer kidev bolomde araa gaazrebuli. samTvian programaze stipendiebis<br />
saxiT 25 milioni daixarja, magram dasaqmebaSi ver gadaizarda.<br />
dasaqmebis meore etapi turizmsa da soflis meurneobazea gaTvlili.<br />
_ misi upiratesoba<br />
_ es naklebinflaciuri procesia (pirveli etapis 25 milioni mTlianad<br />
inflaciuri Tanxa iyo). komerciul bankebs aqvT TavianTi midgomebi _ ra<br />
dafinansdes, ra _ ara. `prokredit banki~ komerciuli struqturaa da amdenad<br />
dainteresebulia Sromis adaptirebisa da Sromis Sida produqciis<br />
zrdiT. Tumca orive sferos sWirdeba xangrZlivi qmedeba. krediti unda<br />
mieces Sromis warmoebidan _ mosavlis aRebamde. turizmic sezonuria<br />
_ jerjerobiT SesaZlebelia moklevadiani ojaxuri turizmis danergva.<br />
magram Semdeg ra iqneba? sanam isini fexze dadgebian, Tu krediti Sewyda,<br />
Tanxebi wyalSi gadaiyreba da pirvel etaps daemsgavseba.<br />
_ bolo dros privatizaciis sapirispiro termini gaCnda _ deprivatizacia.<br />
Tavisufali industriuli zonebis Seqmnac yuradRebis centrSia...<br />
_ deprivatizacia, upirvelesad, dedaqalaqsa da mis ubnebs exeba. mosawonia<br />
mouwyobeli infrastruqtura, usaxuri mSeneblobebi, sacobebi,<br />
mTel qalaqs modebuli avtofarexebi?! moqalaqeebma sxvadasxva instanciaSi<br />
siaruls, nebarTvebis aRebas komerciuli garigebebi amjobines, gaCnda<br />
uamravi ukanono nageboba. maSindelma maregulirebelma normebma ai-<br />
Zula mosaxleoba, am gzas dadgomoda. dRes xdeba obieqtebis gadasinjva.<br />
Tumca yovelgvari deprivatizacia dartymaa investorisTvis. cota ufro<br />
frTxili midgoma iyo saWiro da xelisufleba bevr rames aicdenda.<br />
deprivatizacia ar niSnavs, rom saxelmwifo ukan ibrunebs fuls _ amis<br />
gamtareblebi yovelTvis adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebi<br />
arian. adgilobrivi TviTmmarTveloba xelisuflebas qvemodan _ mosaxleobidan<br />
_ mxardasaWerad sWirdeba. Tumca arCevnebi guSin iyo da dRes<br />
yvelafers idealurad ver gaakeTeb, miT umetes, regionul Tu raionul<br />
doneebze.<br />
Tavisufali industriuli zona da Tavisufali ekonomikuri zona,<br />
Cemi azriT, erTi da igivea. aman sargebelTan erTad didi ziani SeiZleba<br />
moutanos qveyanas. upiratesoba: yvela investorma, keTilsindisiermac da<br />
arakeTilsindisiermac, icis, rom biurokratiuli CarCoebis garSe SeuZ-<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
107
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
lia awarmoos Tavisi biznesi. saqarTvelosTvis riski namdvilad arsebobs<br />
_ ekonomikuri zonis fonzea saubari: rusuli rublis an, romelime<br />
Cveni mezobeli qveynis gamo, dolaris gavlenis zonad iqces. Tu<br />
industriul zonad foTi moiazreba, me ar msurs, afxazeTis mezoblad<br />
rusuli rublis batonobis meore zona gaCndes. abaSiZes surda baTumis<br />
Tavisufal ekonomikur zonad gamocxadeba, cxadia, Tavisi uzarmazari<br />
qonebis gadasarCenad.<br />
_ eqspertTa azriT, Tavisufal industriul zonebSi msgavsi uaryofi-<br />
Ti procesebis acileba Zlier administraciaze iqneba damokidebuli.<br />
_ me vfiqrob, es iqneba adgilobrivi TviTmmarTveloba: sagadasaxado<br />
procesi isedac gamartivda, liberaluri gaxda. Tavisufal zonas ufro<br />
politikiuri datvirTva aqvs, vidre ekonomikuri. dRes ar arsebobs araviTari<br />
SezRudva, romeli qveynis kapitali Semova _ rusuli, somxuri,<br />
Turquli Tu qarTuli. TviT qarTvelebs SeuZliaT, garkveuli SeRavaTebiT<br />
aaSenon sawarmoebi. es araa erTi_ori wlis ambavi. wesieri biznesmeni<br />
fiqrobs, xolo, vinc swrafad Semova, mas eqneba politikuri motivacia<br />
da ara ekonomikuri interesebi.<br />
_ qarTuli ekonomikis mtkivneuli Tema _ energetika. paraleluri<br />
energosamitebi da saqarTvelos perspeqtiva.<br />
_ energetika yvelaze rTuli Temaa. saqarTvelos aqvs iseTive problemebi,<br />
rogorc evropasa da mTel msoflios: energetika da energoresursebis<br />
diversificireba. evropa ixliCeba gazis miwodebis gamo.<br />
mTavari midgoma mainc ori blokis SeqmnaSia: azerbaijani-TurqeTisaqarTvelo<br />
da Sua aziis qveynebi _ ruseTi. es globaluri sakiTxia da,<br />
adre Tu gvian, kompromisi gamoinaxeba, magram saqarTvelo nebismier<br />
SemTxvevaSi darCeba satranzito qveynad da misi problemebic am rakursiT<br />
gadaiWreba. Tumca Sua aziis qveynebi jerjerobiT energomatareblebis<br />
mxolod ruseTis teritoriaze gatarebas gegmaven. saqarTvelom, ra Tqma<br />
unda, alternatiul wyaroebzec unda ifiqros: mcire hesebi da ramdenad<br />
misaRebia saqarTveloSi atomuri reaqtoris aSeneba. baqos navTobi 20-ian<br />
wlebSi amoiwureba. problema daudgeba azerbaijansac da saqarTvelosac.<br />
saWiroa xangrZlivvadiani energopolitikis SemuSaveba, Torem navTobsadeni<br />
Tu gazsadeni Sendeba da kvlavac aSendeba, magram romeli iqneba<br />
datvirTuli, amas politikuri viTareba gadaWris. tranzitidan miRebuli<br />
Semosavlebi aris holandiuri avadmyofoba _ Semosavlebi, romelSic<br />
ar ixarjeba Seni qveynis mosaxleobis Sroma. azerbaijanis Sida produqtis<br />
Semosavali 40%-ia, Cveni _ 9%. azerbaijans SeuZlia arnaxulad ganaviTaros<br />
Tavisi qveyana Tu es Tanxebi ar gaiflangeba, fuls gaflangvis<br />
unaric aqvs. saqarTveloSi daniuri avadmyofobac arsebobs _ grantebi,<br />
privatizaciidan Semosuli fuli _ uSromladaa Seqmnili. dRes ki, magram<br />
xval ra iqneba, Tu es Tanxebi ekonomikis gajansaRebasa da Sromis<br />
nayofierebis amaRlebas ar moxmardeba?!<br />
108 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i
<strong>ekonomika</strong><br />
weli<br />
2007<br />
_ bolo siaxle _ socialuri da saSemosavlo gadasaxadebis gaer-<br />
Tianeba da 25%-ze dayvana _ didi vnebaTaRelva da sxvadasxva interpretacia.<br />
vin igebs _ saxelmwifo Tu gadamxdeli?<br />
_ gadasaxads ramdenime subieqti hyavs. gadasaxadis yoveli Secvla<br />
romeliRacis interesebis amuSavebas niSnavs. saSemosavlo gadasaxadis<br />
SemcirebiT daqiravebeli moigebs, socialuris _ damqiravebeli. am ori<br />
gadasaxadis gaerTianebis SemTxvevaSi, vin gadaixdis an rogor imuSavebs<br />
es cvlileba, CemTvis bundovania. Tanac aqamde saSemosavlo rCeboda municipalitetis<br />
biujetSi, socialuri _ saxelmwifoSi. gaerTianebis Semdeg<br />
TviTmmarTveloba damokidebuli iqneba centralur xelisuflebaze<br />
da transferebiT dafinansdeba. misasalmebelia gadasaxadebis gamartiveba,<br />
Tu mas dadebiTi Sedegebi mohyveba. Tumca me saboloo komentarisagan<br />
Tavs vikaveb. am nabijis marTebuloba, pirvelive wels monitoringis dawyebisTanave<br />
gamoCndeba. Cemi azriT, aseT gaerTianebas aqvs mxolod institucionaluri<br />
datvirTva: vin unda waiRos es Semosavlebi.<br />
_ saqarTvelos biujetis bolo sami wlis tendencia _ permanentuli<br />
zrda da, aqedan gamomdinare, weliwadSi ramdenimejer cvlilebis<br />
aucilebloba<br />
s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i<br />
109
2007<br />
weli<br />
<strong>ekonomika</strong><br />
_ biujetis zrda saxelmwifos Zlierebis erT-erTi wyaroa. sasixaruloa,<br />
rom, sagadasaxado liberalizaciis pirobebSi, aseTi biujeti<br />
gvaqvs. privatizaciidan Semosuli sakmaod didi Tanxebi _ erTbaSad 150-<br />
200 milioni _ biujetSi midis da saxelmwifo Semdeg sxvadasxva daniSnulebiT<br />
anawilebs. es Tanxebi rom ori wlis manZilze ukan dabruneboda<br />
<strong>ekonomika</strong>s, xels Seuwyobda investiciebis mozidvas. sabanko sistemis<br />
msgavsad, unda Seqmniliyo saxelmwifosagan damoukidebeli struqtura _<br />
ekonomikuri stabilizaciis fondi. amas eqneboda gacilebiT meti efeqti,<br />
<strong>ekonomika</strong>sa da inflaciaze zemoqmedebis berketebi. biujetSi cvlilebebis<br />
SetanasTan dakavSirebiT erT rames vityvi: Cven vzrdiT Semosavlebs,<br />
amdenad xarjebsac, magram deficiti igive rCeba. faqtobrivad, uari<br />
vTqviT deficitze da udeficito biujeti unda miviRoT. esec inflaciis<br />
erT-erTi faqtoria. iyo weli, roca biujetSi proficitic gvqonda da<br />
deficitic. erTi sityviT, es problema mosagvarebelia _ optimizacia _<br />
racionalizaciaa saWiro. roca biujetis Sevsebis es wyaro aRar gveqneba,<br />
Cven Tvisobrivad sruliad axal safexurze gadavalT, raTa biujetma da<br />
saxelmwifom Tavisi funqcia Seasrulon. unda gvqondes zomierad gaTvlili<br />
xarjebi, xarjebidan unda amovideT da ara Semosavlebidan.<br />
vfiqrob, momavali weli, mowyobisa da xarjebis gaTvlis TvalsazrisiT,<br />
gadamwyveti reformistuli weli iqneba.<br />
110 s a q a r T v e l o s p a r l a m e n t i