Numeryje: - Mokslinė elektroninė biblioteka

“Lietuviø namuose” mokësi ir vis dar mokosi
taip pat mûsø kraðto jaunimas. Jie èia atvaþiuoja
jau mokëdami kalbà. Taèiau juos vilioja
galimybë laisvai rinktis aukðtàjà mokyklà bei noras
savo ateitá sieti su Lietuva.
„Susirinkom ið tolimo kraðto:
Nuo Altajaus, Seinø, Vorkutos,
Kad iðmoktume protëviø raðto,
Pasisemtume jøjø doros”, – taip skamba mokyklos
himno posmas.
Prieð kelerius metus vidurinæ mokyklà “Lietuviø
namai” baigusi mûsø kraðtietë Violeta sako
nesigailinti ten praleistø metø. “Dalyvavom
daugybëje ekskursijø. Mums, uþsienio lietuviø
vaikams, buvo suteikta puiki proga paþinti Lietuvà.
Ne tik keliaujant po jà, bet ir ðvenèiant
ávairiausias ðventes pagal lietuviø tradicijas”.
Violeta prisipaþásta, kad pradþia buvo sunki.
Slëgë namø ilgesys, bet jie, Seinø–Punsko–Suvalkø
kraðto jaunimas (tuo metu “Lietuviø namuose”
jø mokësi apie deðimt þmoniø), laikësi
kartu. Buvo ðiek tiek lengviau.
Taèiau man rûpëjo suþinoti, ar dël mokslo verta
paaukoti vaikystæ – nuostabiausià gyvenimo
tarpsná. Pokalbis su dvyliktokais Regina ir Miroslavu
atskleidë tikràsias vertybes. Paklausiau:
jei bûtø galima gràþinti laikà, ar jie vaþiuotø mokytis
á Vilniø? “Ne. Nors èia daugiau iðmokoma
nei Baltarusijoje. Norëjau bûti niekieno nekontroliuojama,
savarankiðka. Taèiau tik èia supratau,
kad man svarbesnë yra ðeima. Beprotiðkai
pasiilgstu namø, tëvø. Èia per greit suaugi, –
prisipaþino Regina. – Daþnai matau bendrabuèio
koridoriuje verkianèius maþylius. Jie nori namo,
ir að juos suprantu. Auklëtojos pasyvios.
Tvarko tik pavirðutiniðkus reþimo reikalus. O gilesni
dalykai?” Miroslavas taip pat sako, kad
niekada neleistø savo vaiko, ypaè maþo, á kità
ðalá mokytis. “Pats noriu já auklëti. Gerai, jei jis
patenka á “teigiamà” kompanijà, bet juk gali atsitikti
ir kitaip. Èia galioja “bandos instinkto”
principas. Jeigu vaikas silpnesnis, jis pasiduoda”.
Bet pats mokyklos nekeistø. “Èia mûsø maþai,
todël ir tvarka yra. Problemos dël narkotikø
pas mus ið viso nëra. Vienintelis dalykas, su kuriuo
mokytojai atkakliai kovoja, yra nelankomumas”,
– juokauja Miroslavas.
Mûsø kraðtietës Violetos nuomonë sutampa
su kitø mano kalbintø moksleiviø nuomone. Ji
taip pat neleistø savo vaiko mokytis taip toli
nuo namø. Ypaè maþo. Nors pati ir nesigaili “pasisveèiavusi”
“Lietuviø namuose”.
Pokalbis su mokytoja, kuri “Lietuviø namuose”
dirba nuo pirmøjø mokyklos gyvavimo dienø,
paliko ypatingà áspûdá. Atrodo, lyg ji bûtø
vaikðtanti mokyklos kronika. Vos pasakius vaiko
pavardæ, ji ið karto þino, ið kur jis atvaþiavæs, kokia
jo ðeimyninë padëtis, kaip vaikas atrodo. Pasiteiravau,
kaip sekasi paþástamai Ritai. “Tokia
maþutë, smulki. Dabar vis su draugu uþ rankø susikibæ
vaikðto”, – ðypsosi mokytoja. Ji labai didþiuojasi
savo auklëtiniais, þino, kà jie veikia palikæ
“Lietuviø namus”, kur studijuoja. Nors direktorë,
auklëtojos ir mokiniai ypaè pabrëþë lietuviø
kalbos vaidmená ir svarbà ðioje mokykloje,
bevaikðèiodama bendrabuèio koridoriais daþniausiai
girdëjau vaikus tarpusavyje kalbant rusiðkai.
“Èia mokiniai daugiakalbiai. Beveik visi moka rusø
ir lietuviø kalbas, dar prisideda kiekvieno gimtosios
ðalies kalba (latviø, gruzinø, lenkø ir kt.).
Bendrabutis – lyg antri namai. Ten jie kalba, kaip
jiems patogiau”, – sako D. Briedienë.
***
Vilniaus vidurinëje mokykloje “Lietuviø namai”
nuo deðimties metø mokësi ir Stasys Stavickis,
þinomas kaip vienas ið “Delfinø” – Stano.
– Koks tavo geriausias prisiminimas ið “Lietuviø
namø”?
– Geriausias? Be abejo, mokytojai. Á tà mokyklà
suvaþiuoja þmonës ið ávairiø ðaliø, ið skirtingø
kultûrø. Prie kiekvieno vaiko reikia individualaus
priëjimo. Ir mokytojai tà darbà puikiai
atliko.
– O kas tada buvo blogai? Kà reikëtø keisti?
– Visø pirma mokykla yra viename baisiausiø
rajonø Vilniuje – netoli stoties. Tai tikrai nëra
ta aplinka, kurià þmogus, pirmà kartà atvaþiavæs
á Lietuvà, turëtø pamatyti. Ir gyvenimo sàlygos
galëtø bûti geresnës.
– Ar sugráþimo á Lietuvà vardan verta buvo
paaukoti vaikystæ?
– Ten neiðmokstama savarankiðkumo, kaip
visi mano. Ten kaip tik viskas yra nustatyta: laikas
keltis, laikas valgyti, laikas miegoti. Gyvenimas
ten uþgrûdina, bet ir vienatvë didelë.
– Kà patartum tëvams, ketinantiems iðsiøsti
vaikà á “Lietuviø namus”?
– Tik ne ðeðeriø ir ne deðimties metø. Nebent
patys tëvai á Lietuvà vaþiuotø kartu.
Jolanta GAUSAITË
15