Dailė 18 Alina Melnikova. Tavo buvusio laiko prognozė mano tariamo laiko juostoje, 120x92 cm, drobė, aliejus, 2010 Linas Jusionis. Disciplina, 110x150 cm, drobė, akrilas, 2010.
Marija Antanavičiūtė Komplikuoti santykiai: galia ir pasipriešinimas Pasipriešinimas kolektyvinėje sąmonėje užima tam tikrą istorinę, dažniausiai mitologizuotą bei romantizuotą vietą: revoliucijos, maištai, sukilimai. Pasipriešinimas dažniausiai siejamas su politika, ideologija ar represiniu valstybės aparatu, tačiau tai nėra vienintelės pasipriešinimo formos: kasdieniame gyvenime žmogus jaučia esąs veikiamas vienokios ar kitokios jėgos, taigi ir jo pasipriešinimo formos yra atitinkamos. Pasikeitus galios pobūdžiui, keičiasi ir pasipriešinimas. Dabar sociologija, antropologija bei kiti socialiniai mokslai daug dėmesio skiria „silpnųjų ginklams“, kasdieniams, ne smurtiniams veiksmams, kuriais kovojama, nesant jokios kitos pasipriešinimo galimybės. Be to, pastarąjį šimtmetį vis mažėja fi zinės galios apraiškų. Tai Esė gi, pasikeitus galios ir pasipriešinimo pobūdžiui, keičiasi jų santykis, turintis kelis modelius. Prancūzų fi losofas, sociologas Michelis Foucault galios ir pasipriešinimo santykius aptaria istoriniame įstaigų bei institucijų (beprotnamio, kalėjimo, ligoninės) raidoje bei diskurso formavime. Autorius kalba apie pasikeitusį galios pobūdį: galia yra visur (dėl to, jog ji kyla visur, ne todėl, jog ji viską valdo); galia nėra struktūra ar institucija; nebėra aiškaus skirtumo tarp valdomų ir valdančiųjų; galia turi tikslą, bet nėra sąmoningai pasirenkama individų 1 . Ypač svarbią vietą Foucault teorijoje užima kontrolė, veikianti per disciplinos (visuotinio surašymo, klasifi kavimo, egzaminavimo) bei diskurso kontrolę. Taip galia atskiriama nuo biologinio Adomas Danusevičius. Don’t ask, don’t tell (iš ciklo Karminas). 170x140 cm, drobė, aliejus, 2010. 19
Change language