You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
sigandimas. Ne veidu vaidinsi, vaidinsi kūnu. Apie<br />
tai kalbėjo Mejerholdas, minėdamas biomechaniką.<br />
Įsikabinimas sukaupia mano energiją, sustabdo<br />
ją ir parodo, kad aš išsigandau, o mes išsigąstam ta<br />
vieta, kuri vadinama „morda“. Galima įsikabint ne<br />
tik rankomis, galima įsikabint nugara į sieną arba<br />
kojomis į žemę. Čia jau prasideda technologija –<br />
rask nepatogią kūno padėtį ir jinai demonstruos,<br />
kad tu esi kitoje dimensijoje, kitam būvyje. Tau<br />
nereiks nieko vaidint. Vaidint nieko nereikia išvis.<br />
Kaip jau sakiau, reikia mokėt gerai apsimetinėt –<br />
melagis su sąžine. Menininkas yra prognozė. Jis<br />
turi pranešt ateitį. Siūlau paskaityti Rollą May, jis<br />
labai gražiai pamini vieną daiktą, ir tai yra tiesa.<br />
Kodėl aš pradėjau kurti su studentais? Man atrodo,<br />
kad šiandieninio teatro nebeliko, nes nebeliko<br />
šeimos. Teatras, kinas yra kolektyvinis menas. Tai<br />
nėra įsakinėjimo menas, tai nėra projektas. Projektas<br />
paprastai daromas tam, kad nusikratytum atsakomybės.<br />
Tavęs klausia, ką tu darai. Atsakai: „Dalyvauju<br />
projekte.“ Tai reiškia: „Aš ne režisierius,<br />
ne aktorius, bet dalyvauju projekte.“ Jeigu kuri<br />
vaidmenį, jis gali nepavykti, tada yra blogai. Jeigu<br />
kuri fi lmą, esi režisierius, ir jis nepavyksta, tai visos<br />
ietys bus į tave sulaužytos. O kai sakai: „Dalyvauju<br />
projekte...“, į klausimą: „Ir kaip jums sekėsi?“ galima<br />
atsakyt: „Na, nepavyko tas projektas mums.“<br />
„Mums nepavyko“, – kolektyvinė atsakomybė ir<br />
nėra nei režisieriaus, nei aktoriaus, nei žurnalisto,<br />
reikia tik informuot žiūrovą.<br />
Simas Čelutka: Norėjau paklaust, ar dabartiniame<br />
teatre šiandien jūs matote daug fi losofi škų aktorių<br />
ir režisierių?<br />
Valentinas Masalskis: Aš manau, kad to dabar<br />
ir nereikalaujama. Šiuolaikiniame teatre reikalaujama,<br />
kad tu judėtum ir atliktum kažkokią funkciją.<br />
Kad tu nemąstytum, kad tu neveiktum, tau<br />
nereikia balso – tu esi atsitiktinis. Man atrodo, kad<br />
šiandieniniame mene įvyko vienas dalykas, kuris<br />
man ir atrodo svarbiausias. Kaip ir pedagogikoj,<br />
kaip ir fi losofi joj: jeigu mes galvojame, kad šian<br />
Pokalbis<br />
dieninis jūsų susitikimas su manim yra atsitiktinumas,<br />
tad... Man atrodo, kad tai yra dėsningumas.<br />
Aš keliavau iki jūsų, o jūs keliavote iki manęs. Ir ta<br />
kelionė buvo labai ilga. Ir kad aš čia atsidurčiau,<br />
ir kad jūs čia atsidurtumėt, mes nudirbom labai<br />
daug darbų. Ir tai buvo dėsninga. Jeigu mes galvojam,<br />
kad menas yra atsitiktinumas: kvėptelėjimas,<br />
pirstelėjimas, kad menas yra tai, kas gali įvykti netikėtai,<br />
kad nereikia pastangų, mokslo, tada viskas<br />
yra menas. O jeigu viskas yra menas, tada jo nėra.<br />
Jeigu viskas yra šviesa – nėra tamsos. Nežinau...<br />
Šiandien kalama į galvą, kad tai nėra mokslas. Aš<br />
įsivaizduoju, kad yra dėsniai, mokslas, į kurį mes<br />
keliavom šimtmečius iki dabar. Ir aš esu tas, kuris<br />
irgi galbūt prisidėsiu prie Stanislavskio, Mameto,<br />
Grotovskio, Brooko, Mejerholdo, Michailo Čechovo<br />
sistemos, kuri atkeliavo iki manęs. Aš galbūt<br />
pridėsiu kruopelytę savo patirties, bet tai bus jau<br />
kūryba. Arba beldimasis į jus. Bet, gink, Dieve, aš<br />
nieko negaliu atmesti. Tai yra ne atsitiktinumai, tai<br />
yra dėsniai...<br />
Dabar aš matau, kad man reikia į tą vaiką<br />
belstis, kad man reikia spręst tą problemą aštriau.<br />
Mene yra paprastų klišių: apsikabinu ją – vadinasi,<br />
aš liūdžiu, aš myliu ją arba atsiprašau jos. Bet jūsų<br />
sąmonėje klišė pakinta, ji šiandien nebegalioja –<br />
nebeveikia jūsų. Nebeveikia viens į kitą žiūrėjimas,<br />
kai mes vaidinam meilę. Tai veikė prieš keturiasdešimt<br />
metų. Šiandien tai pačiai klišei reikia surasti<br />
25
Change language