Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
jant jo nuo istorinio konteksto, arba analizuoti<br />
tekstą kaip kalbantį patį savaime, kaip nereikalaujantį<br />
fono ar specialaus įgarsinimo. Pirmuoju<br />
atveju, kai tekstai skaitomi kontekstualiai,<br />
kyla pagunda R. Gavelio romanus įvardyti<br />
kaip aktualius, maištingus ir kontraversiškus.<br />
Tačiau tai būtų netikslinga jau vien todėl, kad<br />
susiejus tekstus su istoriniu kontekstu, jie tampa<br />
aprašomuoju, geriausiu atveju refl ektyviuoju,<br />
menu. Ir tada lengva nuklysti į bereikšmes<br />
diskusijas apie adresatų patyrimų skirtumus,<br />
kuriais aiškintina savotiška kanukų universalizacija,<br />
įgyvendinta adaptavus esmines džiazuojančio<br />
lošėjo idėjas mūsų gyvenamajam metui<br />
romane Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus<br />
mieste. Nors autorius perkelia susvetimėjimą,<br />
ideologinį atbukimą ir desperatišką hedonizmą<br />
pražūties akivaizdoje į antlaikišką lygmenį,<br />
tačiau pedantiškas konteksto paisymas trukdo<br />
iškilti metafi ziniam lygmeniui, kurį iš tikro<br />
palaiko ne universalizuota problematika, bet<br />
subjekto jausena, o tiksliau – nužmogintojo<br />
antžmogėjimas. Siekiant neužslopinti gaveliškos<br />
metafi zikos, vertėtų labiau kreipti dėmesį<br />
į kalbinę raišką, ritmiką ir vaizdinius, nes<br />
įspūdis yra universalus ir antlaikiškas: tik per<br />
jį ištvirkaujantis lėbautojas atsiduria metafi zinėje<br />
šviesoje, ir imamos spręsti hamletiškosios<br />
dilemos, tačiau atsisakant būties ir nebūties<br />
priešpriešos, o tiesiog renkantis būdą nebūti,<br />
numatant pražūties neišvengiamybę.<br />
Štai kodėl kelia abejonių panegirikos<br />
R. Gaveliui ir štai dėl ko nematau prasmės<br />
džiazuoti ir lošti tuo pat metu, nes abiem atvejais<br />
apspangimo efektas garantuotas – lieka<br />
tik formos skirtumai, kuriuos iš esmės galima<br />
įvardyti kaip technines skirtybes. Būtent technika<br />
R. Gavelis ir užsižaidžia: nuo fragmentiško<br />
romano (Vilniaus pokeris) pereidamas<br />
į epistoliką (Jauno žmogaus memuarai) ir vėl<br />
gręždamasis varijuoti romanistika (Vilniaus<br />
Giedrė Putnikaitė. Vilniaus kiemas, 2000<br />
Esė<br />
džiazas) lyg autobiografi niais faktais ir fi kcija žongliruojantis<br />
arlekinas. Ir net jei pateisintume romanų trilogijos<br />
variacijas rašytojo poreikiu miklinti plunksną,<br />
paskutinysis romanas alibi neturi. Šventame Vilniuje<br />
lieka tik vakuumas su periodiškais sutankėjimais – Gavelio<br />
Vilniaus likučiais. Ir užuot ištempęs lynus tarp<br />
senojo ir naujojo miesto bokštų, autorius beda pirštu<br />
į tamsą bylodamas, jog kažkas ateina, nors gerai žino,<br />
kad ateiti nebėra kam.<br />
Reikia drąsos byloti tylai. Bet dar daugiau narsos<br />
reikia, kad gebėtum nutilti.<br />
29
Change language