You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Gyvenime, kaip poezijoje,<br />
svarbiausia – paslaptis...<br />
Viskas prasidėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamoje<br />
moksleivių akademijoje Nidoje, Urbo kalne.<br />
Julius Čepukėnas, Tadas Zaronskis ir aš leidome<br />
sau keistoką avantiūrą ir pačiupome už rankovių Birutę<br />
Jonuškaitę, Ričardą Šileiką ir Viktorą Rudžianską<br />
– tris gyvas Rašytojų sąjungos akademijų<br />
legendas. Negana to, sumanėm užpulti juos kvailais<br />
ir beprasmiais abstrakčiais klausimais, į kuriuos, kaip<br />
manėm, protingai atsakyti buvo neįmanoma. Mūsų<br />
nuostabai, respondentai nepasiuntė mūsų velniop, o<br />
ėmėsi atsakinėti ilgai ir nuoširdžiai. Pokalbis pats<br />
nuplaukė ten, kur jam buvo vieta, natūraliai jame<br />
gimė netikėti nauji klausimai ir dar netikėtesni pasakojimai.<br />
Šiuo keistu metodu surinktą medžiagą<br />
daugybę kartų karpiau, kol liko tik tai, kas, mano<br />
nuomone, byloja apie pašnekovų pasaulėžiūrą ir gyvenimus.<br />
Nežinau, ar galima vadinti šį keistą tekstą<br />
interviu, labiau, ko gero, tiktų R. Šileikos pamėgtas<br />
žanras – nuogirdos. Užrašė Rugilė Kazlauskaitė.<br />
Tadas Zaronskis: Citata iš vakarykščio pokalbio<br />
mūsų kambaryje: „Kaip tau sekasi?“ Rugilė: „Negražiai.<br />
Dėl to ir rašau.“<br />
Birutė Jonuškaitė: Daugelis rašytojų rašė todėl,<br />
kad jiems „negražiai“ sekėsi, rašė iš nerimo, kančios,<br />
nevilties, rašė norėdami išsisakyti, išsišaukti<br />
arba tiesiog užfiksuoti savo dvasines būsenas. Vasaros<br />
akademijose dalyvaujantys moksleiviai dažnai<br />
klausia: „Kaip manot, ar man pasiseks, ar būsiu<br />
rašytojas, ar nebūsiu?“<br />
Viktoras Rudžianskas: Jeigu būsi, tai nebūtinai<br />
nepasiseks.<br />
Pokalbis<br />
Birutė Jonuškaitė: Kažin ar pasiseks tam, kuris<br />
stengsis save užprogramuoti taip, kad ant lentynėlių<br />
atsirastų daugybė prirašytų tomų. Aš netikiu<br />
tokiais rašytojais, nes jie rašo ne vidinės nesutramdomos<br />
aistros verčiami, o tik proto.<br />
Viktoras Rudžianskas: Aš ne visad sutinku su<br />
mintimi, kad rašymo priežastis – kažkokia tragiška<br />
nesėkmė. Reikia, kad pats rašymo amatas tau<br />
sektųsi šiek tiek geriau nei vidutiniškai, tai yra bet<br />
kokios veiklos atspirties taškas, bylojantis tam tikrą<br />
kokybę, liudijantis bent kiek atspėtą veiklos sritį.<br />
Apskritai nežinau, ar būti rašytoju yra gyvenimiška<br />
sėkmė. Štai žiūriu į Ričardą, lakstantį su Nojumi<br />
(Ričardo Šileikos sūnus – R. K. past.) ir beveik esu<br />
tikras, kad tuo metu jie abu laimingesni negu tada,<br />
kai tėvas įsikalina prie rašomojo stalo. Viskas sąlygiška.<br />
Birutė Jonuškaitė: Netvirtinu, kad tai – gyvenimiška<br />
sėkmė. Nors kažkuris iš paskaitininkų per<br />
moksleivių Vasaros akademiją sakė: „Viskas, vaikai,<br />
jei jau pradėjot rašyt, esat pasmerkti.“<br />
Viktoras Rudžianskas: Bet tokie pasakymai poliarizuoti.<br />
Pasisekė, pasiaukojo, pasmerktas... Man<br />
priimtinesnė būtų tokia profesinė formuluotė: jei<br />
tau malonu spręsti visas problemas, kurias padovanoja<br />
profesija, vadinasi, pasisekė.<br />
Birutė Jonuškaitė: Kiekvienas talentas yra Dievo<br />
dovana. Tu atrandi ją savyje ir išnaudoji arba ne.<br />
Taip yra ir su rašymu.<br />
1
Change language