1 Ekonomikos teorijos objektas

14. Cikliniai svyravimai
14.1. Ekonomikos svyravimai
Verslo ciklo sąvoka
Nacionalinio produkto apimtis nuolat keičiasi. Ilgų laikotarpių požiūriu tas kitimas reiškiasi kaip
nacionalinio produkto augimas, o trumpais laikotarpiais BNP kinta į abi puses - ir padidėja, ir sumažėja. Galima
skirti tris tokių kitimų rūšis:
Ilgalaikė tendencija apibūdina per didelį laiko tarpą išryškėjusią tendenciją. Jei BNP ir kiti
visuomeninės gamybos apimties rodikliai turi tendencijąaugti, didėti, tai, pvz., nedarbą apibūdinantys duomenys
neduoda pagrindo kalbėti apie apibrėžtątendenciją - kilti arba kristi.
Sezoniniai svyravimai. Daugeliui ekonomikos procesų būdingas sezoniškumas, pvz., žemės ūkyje darbų
apimtis vasarąyra didesnė nei žiemą, tas pats žvejyboje, aiškus sezoniškumas būdingas turizmui. Tai daro įtaką
kitiems ekonominiams rodikliams: užimtumui, prekių apyvartai. Jei nagrinėjami trumpų laikotarpių ekonominiai
procesai, į sezoniškumą atsižvelgti būtina. Paprastai tokiais atvejais rodiklis yra koreguojamas atsižvelgiant į
sezoniškumą: sezono ypatybių sukeltas nukrypimas eliminuojamas, pasinaudojant praėjusių periodų sezoninių
svyravimų schema .
Cikliniai svyravimai. Jei kuriam nors procesui nebūdingi sezoniniai svyravimai, arba juos
eliminuojame/jis anaiptol nesirutulios tolygiai, remdamasis savo ilgalaike tendencija. Daugumos procesų
parametrai nuolat kinta, tačiau bendra tendencija lieka. Tie pokyčiai nėra atsitiktiniai, nereguliarūs, jie susiklosto
į sistemingą, reguliarų, pasikartojančios konfigūracijos judėjimą. Ekonominio pakilimo metai pertraukiami
bendros ūkinės padėties santykiniu ir absoliučiu pablogėjimu, šį dėsningai pakeičia naųjas ūkio aktyvumo
pakilimas. Tokie svyravimai vadinami cikliniais.
Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai ir atoslūgiai jo ilgalaikės tendencijos
rėmuose, pašalinus sezoniškumo apraiškas, vadinami verslo ciklais.
Verslo ciklo sąvoka apibūdina bendrą visų pagrindinių ekonomikos indikatorių dinamiką. Kiekvienas
ekonominis procesas ir jo indikatoriai turi savų ciklinės raidos ypatybių.
Ciklas ciklui nelygu. Yra kelių pavidalų ciklai, skiriami pagal trukmę. Pagrindinė ciklo rūšis - verslo
ciklas (marksistinėje ekonomikos teorijoje vadinamas pramoniniu ciklu). Jo trukmė 8-10 metų. Aptiktas ir daug
trumpesnis - maždaug 40 mėnesių - ciklas, vadinamas "gamybinių atsargų" ciklu. Yra nustatyti ir 15-20 metų
ciklai, susiję su statybos darbų apimties periodišku svyravimu. Nustatytas ciklas, sietinas su periodiniais
visuotiniais rinkimais valstybėje (politinis verslo ciklas). Rusų ekonomistas N. Kondratjevas nustatė 40-50 metų
cikliškumąūkinėje veikloje, pavadinęs tai „ilgosiomis bangomis".
Ūkinės veiklos apskritai ir konkrečiųjos pasireiškimų periodinis svyravimas - cikliškumas -
neabejotinas. Tačiau tų svyravimų priežastys toli gražu dar nėra ištirtos.
Ciklo stadijos (fazės)
Periodiškas ekonominių procesų svyravimas apibūdinamas atskirų ciklo stadijų charakteristikomis. 114 pav. parodytos keturios verslo
ciklo fazės. Ekonomikoje pakilimą keičia nuosmukis. Tarpiniai taškai - tai verslo aktyvumo lūžis ir viršūnė. Nacionalinis ekonomikos tyrimo
biuras nustato, kada įvyksta šios fazės. Pakilimas nebūtinai turi baigtis aukštu klestėjimo bei užimtumo lygiu. Kartais viršūnė dar
nepasiekiama, o jau vyksta naujas nuosmukis.
lftpm,.