1 Ekonomikos teorijos objektas
1 Ekonomikos teorijos objektas
1 Ekonomikos teorijos objektas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kitų išlaidų. Atlikti skaičiavimai ir šioje srityje patvirtina, kad šiuo metu aplinkos teršimo daroma žala savo<br />
vertine išraiška yra keleriopai didesnė nei išlaidos taršos dydžiams mažinti iki įmanomo miniraumo. Visiems<br />
tampa aišku, kad investicijų gamybos augimui apimtys turi būti apskaičiuojamos su išlaidomis taršos<br />
mazinimui.<br />
Didėjant užterštumui ir eksponentiška i jo žalai aplinkai ir žmogų i, apie gyvenimo kokybės<br />
augimąnegali būti nė kalbos. Vieni iš pagrindinių šiuo matu naudojamos gyvenimo kokybės lygį nusakančios<br />
rodiklių sistemos parametrų turi būti ir aplinkos taršos parametrai.<br />
<strong>Ekonomikos</strong> augimo sukeliama tarša ir žmonių gyvenimo kokybės gerėjimas - procesai, kurie negali<br />
būti kaip nors sulyginami, jie yra nesuderinami.<br />
Su pasitenkininiu noritne pažymėti, kad mūsų šalyje per pastarajį į dešimtmetį buvo parengta nemažai<br />
studijų ir atlikta įvairių tyrinėjimų. Jų tikslas - parengti bendrąnacionalinę aplinkos taršos mažininio ir gyvenimo<br />
kokybės gerinimo programą, ypač bendrą nacionalinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą visoms Lietuvoje<br />
susidarančioms atliekoms. Šią sistemą siekiama finansiškai, instituciškai ir aplinkosaugiškai pagrįsti ir diegti<br />
atsižvelgiant į vartotojų poreiMus. Kadangi bet kokie pasikeitimai neretai sutinkami priešiškai, manoma, kad<br />
geriausias būdas minėtam pasipriešinimui sumažinti yra nuoseklus planavimas ir programa, nukreipta į<br />
perspektyvą, į šią veMą kuo ankščiau įtraukiant visas suinteresuotas šalis, kad diegiant saugų pavojingų atliekų<br />
tvarkymąbūtų daug dėmesio skiriama pačių atliekų mažininio metodams, nes tai dažnai reikalauja daug mažiau<br />
investicijų, nei pats pavojingų atliekų tvarkymas, kad būtų ekonomiškai skatinamas švarių technologijų<br />
įdiegimas, tobulinami antrinių medžiagų perdirbimo savo ar kitose įmonėse metodai ir technologijos.<br />
Lietuvoje platus sąvartynų ir pavojingų atliekų aikštelių tinklas, užimantis gana didelius žemės plotus,<br />
o jie kol kas taršos mokesčiųnemoka. ReiMa susitvarkyti taip, kad už švariąaplinkąmokėtųvisi.<br />
23.2. Aplinkos taršos kontrolės kaštai<br />
Tam, kad butų galima imtis aplinkos taršos kontrolės, butina tiksliai diagnozuoti susidariusiąpadėtį:<br />
nustatyti,kokie tai teršalai, iš kur jie atsiranda, kaip susidaro, koks jų kiekis ir kaip jie veikia aplinką. Tik tokiu<br />
atveju visuomenės priimtos priemonės, kontroliuojant aplinkos taršą, likviduojant jos, susidarymo priežastis bei<br />
padarinius, gali būti sėkmingos.<br />
Kalbant apie aplinkos apsaugos problemas vis dažniau susiduriama su palyginti nauja monitoringo<br />
sąvoka. Monitoringas - kilęs iš lotynų kalbos žodžio „monitor" - įspėjimas, sąvoka ir koncepcija atsirado mūsų<br />
leksikoje visai neseniai - mūsų amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau prieš pradedant detalesnį<br />
monitoringo aptarimą, reikia priminti, kad informaciją apie aplinkos būklę, jos pokyčius žmonės naudoja gana<br />
seniai. Tiesa, kokios nors bendros jos tyrimo metodikos nebuvo, aplinkos kontrolės stebėjimai būdavo<br />
nereguliarūs, lokaliniai, dažnai atliekami jau po įvykusių gamtos užteršimo faktų, nelabai tikslūs.<br />
Maždaug antrojoje mūsų amžiaus pusėje, kai visuomenės ūkinės veiklos įtaka gamtai neapsakomai<br />
išaugo, visi suprato, kad nekontroliuojama aplinkos tarša gali sukelti daug negatyvių padarinių. Tapo akivaizdu,<br />
kad žmonių poveikis aplinkai turi griežtas ribas, kurias peržengus, galimi sunkiai atkuriami ir sykiu brangiai<br />
kainuojantys ar net neatitaisomi ekologinės pusiausvyros sutrikimai.<br />
Kad to išvengtume, būtina greita, tiksli, išsami ir visapusiška informacija apie žmonių ūkinės veiklos<br />
padarinius, aplinkos pokyčius. Tam reikalingas monitoringas. Tai kompleksinė aplinkos pokyčių stebėjimo,<br />
vertinimo bei prognozavimo sistema. Gautų duomenų pagrindu galima tobulinti aplinkos kokybės valdymą.<br />
Veikia globalinė tarptautinė aplinkos būklės stebėjimo ir vertinimo sistema, kurią koordinuoja<br />
Jungtinių Tautu Organizacija. Globalinio monitoringo tikslas - remiantis gausia ir visapusiška aplinkos<br />
kontrolės informacija numatyti galimus žmonių veiklos padarinius biosferos procesams.<br />
Žinome kelias monitoringo rūšis, iš kurių toliausiai vystydamasis pažengė ekologinis monitoringas.<br />
Ekologinio monitoringo sistema paprastai skirstomaįdvirūšis abiotinįirbiologinį. Pirmasis apimaaplinkos<br />
teršimo įvairiomis medžiagomis stebėjimus, antrasis -biologinis monitoringas tai biologinių organizmų, taip<br />
pat ir žmogaus, pokyčiųdėlūkinėsveiklos stebėjimas, vertinimas, prognozavimas.<br />
Skiriamas trijų lygių monitoringas, kuris priklauso nuokontroliuojamosteritorijos: lokalinis, regioninisir<br />
globalinis. Lokalinio monitoringo stebėjimais kontroliuojama atskiru objektų ar palyginti nedidelių teritorijų<br />
tarša ir kenkianti aplinkai ūkinė veikla. Natūralu, kad dėl vienokios ar kitokios priežasties susidarę teršalai<br />
pirmiausia pasireiškia tam tikro regiono teritorijoje. Todėl būtina pilnai ir visapusiškai ištirti, koks yra<br />
užterštumo mastas, koks jo poveikis aplinkos komponentams: orui, vandeniui, dirvožemiui, miškams.<br />
Iš pažiūros atskiri mūsų planetos regional faktiškai yra glaudžiai susiję tarpusavio ne tik ekonominiais,<br />
bet ir ekologiniais ryšiais. Tuo būdu vis didesnę reikšmę įgauna globalinis monitoringas, sudarantis sąlygas<br />
kontroliuoti aplinkos taršąpasauliniu mastu.<br />
336
Change language