1 Ekonomikos teorijos objektas

115 pav. matome, kad BNP gali būti ir didesnis už potencialųjį BNP. Taip buvo 1968-1969, 1972-1973
ir 1978 metais. Tai gali sukelti sumaištį. Tačiau ekonomika kartais gali labai suaktyvėti, nors ir neilgam. Tokie
pakilimai turi neigiamą poveikį, kadangi pagreitėja infliacija.
14.2. Ciklinių svyravimų priežastys
Visa ekonominių procesų tyrimo patirtis dar nepateikė galutinio atsakymo į klausimą, kas konkrečiai
sukelia ūkinės veiklos masto ir intensyvumo svyravimus. Geriausiu atveju konkretūs ciklai susilaukia konkrečių
savo kilmės paaiškinimų.
Klasikinės ekonomikos teorijos (t.y. pažiūrų, dominavusių iki Didžiosios krizės 1929-1933 metais)
požiūriu, svyravimai ūkyje kyla dėl laikino disbalanso darbo rinkoje - darbo užmokesčio lygis pakyla per aukštai
ir darbo jėgos pasiūla dėl to ima viršyti jos paklausą, plečiasi nedarbas. Nedarbas sąlygoja darbo užmokesčio
kitimą, darbo jėgos paklausa padidėja, gamyba vėl ima augti ir grįžta pusiausvyra. Darbo užmokesčio
lankstumas, buvo manoma, garantuoja pastovų, tik trumpam pertraukiamą visiškąužimtumą. Didžioji krizė
sužlugdė tokį suvokimą.
Dž. Keinso ir jo šalininkų nuomone, ekonomikos nestabilumo pirminė priežastis yra privačių kapitalo
investicijų lygis ir jo svyravimai. Investicijų dinamika savo ruožtu priklauso nuo visuminės paklausos struktūros
ir jos elementų kitimo.
Trečioji pozicija, aiškinant ciklų priežastis, yra monetaristų pažiūros. Ekonomikos procesų dinamikos
kaitą, teigė jie, lemia pinigų kiekis cirkuliacijoje. Kai tas kiekis, pirmiausiai dėl valstybės pernelyg aktyvaus
tiesioginio užsiangažavimo ūkinėje veikloje, padidėja, šokteli aukštynvartotojiška paklausa, ekonomika netrunka
peržengti visiško užimtumo ribąir ima kilti kainos. Įsibėgėjanti infliacija netrukus sustabdo realaus nacionalinio
produkto augimą, o vėliau sukelia ir jo mažėjimą. Taigi ekonomikos nestabilumo pradinė priežastis - pinigų ūkio
nestabilumas.
Tris išdėstytas pozicijas skiria metodologiniai principal bei daugelis konkrečių argumentų ir išvadų.
Kartu visos jos turi ir bendrą savybę, kuri dominuoja šių dienų ekonomikos koncepcijoje - pagrindine ūkinių
svyravimų priežastimi laikomas visuminės paklausos kitimas. Tik atskirais konkrečiais atvejais nacionalinio
produkto deviacijų priežastis gali būti visuminės pasiūlos pokyčiai.
Visuminės paklausos pokyčiai
Visuminės paklausos nestabilumo veiksnius panagrinėkime pagal jos elementus.
Vartojimo (C) pokyčiai. Tai, kaip žinote, didžiausias visuminės paklausos elementas, sudarantis apie du
trečdalius jo apimties. Atsiribodami nuo tų negamybinio vartojimo mastų pokyčių, kurie kyla dėl pajamų kitimo,
nustatysim kartkartėmis įsikūnijančius, tokius vartojimo pokyčio veiksnius:
• Vartotojiškos paklausos pakitimai. Skirtingai nuo individų, vartotojų(pirkėjų) poreikių struktūra yra
gana stabili ir keičiasi tik lėtu, evoliuciniu būdu. Bet kartkartėmis kyla greiti ir masiniai vartotojų
skonio perorientavimai. Pavyzdžiui, OPEK šalims kelis kartus, pakėlus naftos kainas, staiga krito
automobilių paklausa. Šitaip sutaupyti pinigai neišvengiamai lieka nepanaudojami, sumažindami
visuminės paklausos apimtį, o tai savo ruožtu veikia kaip gamybos destabilizavimo veiksnys.
211