You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Proza<br />
Alina Damkauskaitė<br />
VII<br />
Spjaudžiau vyšnių kauliukus pro langą. Į gatvę.<br />
Visiškai negalvojau apie tai, kokio jie dydžio ir ant<br />
kieno galvų krenta. Prisiminiau, kaip dieną vedžiodama<br />
šunį negalėjau atsiginti žmonių. Jie kaip senųjų<br />
metų skolos persekiojo mane. O aš vis sukau.<br />
Tai į dešinę, tai į kairę, tai į viršų, tai žemyn. Spartinau<br />
žingsnį su kiekvienu pastebėtu žmogumi. Vis<br />
vien jie lyg musės lįsdavo man į akis. Nors tu ką.<br />
Pažvelgiau žemyn. Kai pamačiau į mane žiūrintį<br />
praeivį, net vyšnia iš burnos iškrito. Juokauju.<br />
Vyšnios kauliukas sau ramiausiai nudardėjo žemyn,<br />
o praeiviai net nesistengė bent akies kampučiu<br />
žvilgtelėti, iš kur krenta tie mažieji.<br />
Monogamiška vienatvė vis taisėsi savo susuktus<br />
lizdus erdvėje. Man nereikėjo jos matyti, visada<br />
jaučiau ją esant šalia savęs, netgi savyje. Ji aidėjo<br />
mano gyvenime kaip pranašo balsas. Negalėjau net<br />
prisileisti minties, kad kada nors ji paliks mane ir<br />
savo juodo marmuro plunksnomis skros kitos būtybės<br />
erdvę. Grįžau prie molberto. Teptuku ore<br />
pasipraktikavau prieš piešdama orchidėją. Anksčiau<br />
nebūčiau pagalvojusi, kad leisiu sau piešti šį<br />
gamtos afrodiziaką. Per daug tobulas erdvės išlinkimas<br />
vertė mane baimingai kontaktuoti su juo.<br />
Apeidavau jį kaip nereikalingą kliūtį, o dabar pati<br />
audžiau teptuku drobėje linijas. Grakščias linijas.<br />
Orchidėjos linijas.<br />
Atsitraukiau nuo paveikslo. Gėlės žiedas suglumino<br />
mane. Per didelius žiedlapius... Per didelius<br />
žiedlapius... Kartojau sau. Rankos pačios nejučia<br />
susirado cigaretę. Ne man jos reikėjo. Ne man,<br />
kartojau sau. Paveikslas jos prašyte prašėsi... Lengvo,<br />
kartaus dūmo. Vos jis nutraukė savo intymią<br />
8<br />
akimirką su orchidėjos linijomis, supratau ėjusi<br />
teisingu keliu. Per dideli žiedlapiai suteiks gracijos<br />
aplinkai. Vienatvė susipynusi su aplinka, kaip<br />
mylimųjų kūnai prieš ilgą išsiskyrimą. Atvirkščiai.<br />
Vienatvė – tai aplinka. Gracingai kelianti savo<br />
plunksnas. Ir lydinti mane taip ilgai... Kartais per<br />
daug prisirišu. Ypač prie sau priklausančios nepriklausomybės<br />
ir vienatvės. Man nesuvokiama, kaip<br />
galiu būti pririšta prie ko nors kito, o ne prie savęs.<br />
Aš kaip paukštis. Jam būtina laisvė, kitaip jis neišgyvens...<br />
Seniai apie šitai galvoju ir vis ieškau atitikmenų.<br />
Visi nori mylėti ir būti mylimi, o mano<br />
meilė slepiasi mano laisvės vienatvėje. Kodėl aš tokia?<br />
Šimtai kitų žmonių neišgyventų vieni net pusę<br />
dienos, o ką kalbėti apie mano metus.<br />
Eglės Stukaitės piešinys
Change language