You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Esė<br />
Julija Mežukaitė. Rankos. Ofortas.<br />
Diplominis darbas. Vadovė – Lidija<br />
Dubauskienė. 2009. Iš Vilniaus Justino<br />
Vienožinskio dailės mokyklos fondų.<br />
Tačiau reikia pastebėti, jog tikslui, kaip ir kitoms<br />
sąvokoms, galimoms nagrinėti kalbant tik iš<br />
homosapienso apibrėžties, yra priskirtinas ir teigiamas,<br />
ir neigiamas krūvis. Žmogus „gali“ ne tik<br />
bloga, bet ir gera. Pavyzdžiui, vienas (teigiamo krūvio<br />
tikslą suponavęs) spyris Adolfui Hitleriui buvo<br />
tada, kai jį, grįžusį visiškai girtą, tėvas išrengė ir uždarė<br />
patalpoje už grotų, o kai Adolfas prasiblaivė ir<br />
pastebėjo esąs nuogas, patyrė šiurpą keliančią gėdą<br />
ir visos šeimos akivaizdoje buvo išjuoktas. Nuo tada<br />
jaunasis Adolfas nebegėrė. Kaip kitą spyrį (neigiamo<br />
krūvio...) galima būtų įvardinti Hitlerio, kaip<br />
dailininko, karjeros fi asko (jis nebuvo priimtas į<br />
Vienos dailės akademiją be mokyklos baigimo diplomo.<br />
Taigi tai buvo ir tiesioginis spyris – spyris<br />
iš akademijos, suponavęs metafi zinį spyrį, kuris sukėlė<br />
norą keršyti, realizuoti save (ir savo pagiežą)<br />
politikoje. Žinoma, priežasčių šio asmens veiklai<br />
reikėtų ieškoti daug giliau, tačiau šiuo pavyzdžiu<br />
ir tokia subjektyvia prielaida noriu tik pasakyti, jog<br />
anksčiau minėtas atsimainymas ir tikslas gimsta iš<br />
žmogiškosios tragedijos, kartais – iš parodijos, ir<br />
kad atsimainymas gali sukelti ir destrukciją – ir individualią,<br />
ir visuotinę.<br />
6<br />
Kad ir kaip ten būtų, tenka pripažinti, jog dažniausiai<br />
žmonija, patyrusi spyrį, ima „nešti“ neigiamą<br />
tikslo krūvį. Kaip pastebėjo Shellingas, blogis<br />
turi daug daugiau jėgos nei gėris. Tad labai dažnai<br />
„Didysis spyris“ žmonijai atneša tiesiog skausmą ir<br />
neblunkančias mėlynes (prisiminkime mūsų minėtą<br />
fi urerio atvejį)**. Vis dėlto dažnai kiti spyriai<br />
į tą pačią sėdynę atneša ir tikrai gerų dalykų bei<br />
taurių tikslų. Tad norisi tikėti, kad „Didysis spyris“<br />
regeneruoja save, pereidamas įvairias pakopas, įvairius<br />
smūgio kampus ir stiprius, ir kad jo baigtinybė<br />
iškels tikrai taurius tikslus ir paskiram asmeniui, ir<br />
tautoms. Be to, metafi zinį skausmą būtina patirti,<br />
idant nustotume kentėję. Kaip parašyta: „Girdėsite<br />
apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte,<br />
nes reikia, kad visa tai įvyktų. Bet tai dar<br />
ne galas.“ (Mk 13:6-7)<br />
* Jolita Adomėnienė. Įvadas // Søren Kierkegaard. Liga mirčiai.<br />
– Aidai, Vilnius, 1997, p. 14.<br />
** Prie sąvokos, kuri tikriausiai turėtų būti įvardinta kaip „globalus<br />
spyris“ arba „spyris tautos sėdynėn (sąmonėn)“ autorius<br />
čia plačiau nesiims „krapštytis“. Belieka pasakyti, kad tasai spyris<br />
dėl autoriteto tampa globaliu veiksmu tada, kai autoriteto<br />
„tikslas“ tarnauja ideologijai. Kitais žodžiais tariant – spyris į<br />
vieno žmogaus sėdynę perauga į spyrį tautos sėdynėn.
Change language