15.09.2013 Views

Parsisiųsti PDF - Pašvaistė

Parsisiųsti PDF - Pašvaistė

Parsisiųsti PDF - Pašvaistė

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Žinau, kad tai, ko labiausiai ieškai, visada yra<br />

arčiau, negu manai. Visai šalia. Taip arti, kad pats<br />

jokiais būdais nepamatysi, kaip kad nematai savo<br />

ausų be veidrodžio. Todėl man, kaip ir kiekvienam,<br />

reikia to veidrodžio, man reikia pasaulio, kuriame<br />

atsispindi kiekviena mano kūno ir sielos dalelė.<br />

Manau, galima teigti, kad šis veidrodžio ir atspindžio,<br />

žmogaus ir pasaulio, pašaukimo ir gyvenimo<br />

ryšys yra neatsitiktinis. Gyvenimas – štai mano<br />

pašaukimas. Skamba fi losofi škai pakiliai. Vis dėlto<br />

tai nė kiek nepadeda apsispręsti, ką turėčiau veikti<br />

baigusi mokyklą. Laikas jau seniai nebėra mano<br />

sąjungininkas, o aš vis dar sėdžiu priešais baltą popieriaus<br />

lapą su rašikliu rankoje. Ne, meluoju. Net<br />

juokas ima, kaip meluoju. Juk ką tik parašiau penkias<br />

pastraipas ir jau baigiu šeštąją! Galbūt nėra jau<br />

viskas taip sudėtinga...<br />

Iš tiesų, bus be galo įdomu, kai po kelių dešimčių<br />

metų atsigręšiu į žalios jaunystės dienas, kai<br />

karštligiškai ieškojau pašaukimo. Galbūt tada galėsiu<br />

ramia širdimi ištarti: taip buvo, taip turėjo būti,<br />

taip buvo parašyta.<br />

Iš kur tavo pašaukimas?<br />

Austėja Petkelytė (18 metų) – dailė<br />

Kas mane šaukia piešti? Visi kas tik gali! Pradedant<br />

nuo draugiško balselio viduje, baigiant žvėrišku<br />

riaumojimu. „Įamžink šią akimirką žavingą“, –<br />

prašo verkianti draugė. O tada ašarom šlapindama<br />

teptuką aš tai ir darau. Meną kuria emocijos. Tapau<br />

pasiekusi, rodos, aukščiausią meilės tašką ir tapydama<br />

įsimyliu dar labiau. Tapau, kai noriu prabilti,<br />

bet nerandu žodžių, kai noriu juoktis arba rėkti.<br />

Akimirkom pasijuntu ugnikalniu. Jaučiu, kaip ver-<br />

Dovilės Strepetkaitės nuotrauka<br />

Esė<br />

da, kunkuliuoja ir kyla manimi lava. Rodos, tuoj<br />

išsiverš, užsidegs miestai ir miškai. Verdanti ugnis<br />

ir toliau kyla, o aš negaliu jos sulaikyti, nes manyje<br />

manęs tiesiog per daug. Ir tokio proveržio metu aš<br />

stveriu teptuką. Teptuką, kuris griaunančią energiją<br />

paverčia kūrybine.<br />

Ugnė Kleinauskaitė (18 metų) – visokiausia<br />

muzika<br />

Iš braškinių jogurtų ir sausainių su pienu.<br />

3

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!