chaimo soutine'o tapyba l'école de paris aplinkoje - Logos

More documents

Recommendations

Info

Á Soutine’o autentiðkà meninës kûrybos proceso koncepcijà giliai ásismelkusi ir ilgainiui neákainojama tapusi muziejinë patirtis, nepaisant jo asmenybei bûdingo gaivaliðko siautulingumo ir galingos biologinës energijos, neleidþia dailininko vienpusiðkai apibûdinti kaip instinktyvaus, intuityvaus emocinio prado kûrëjo. Kaip minëjome, kuriant daugelá svarbiausiø darbø jo kûrybos procese iðskirtinis dëmesys buvo skiriamas didþiuliam parengiamajam muziejiniø ir kitokiø studijø darbui, subtiliausiø plastiniø ir techniniø tapybos aspektø paieðkoms. Taigi galime teigti, kad Soutine’o kûrybos procesas jungë intuityvius spontaniðkus ir racionalius kûrybos pradus. Jo bièiuliai pasakoja, kad prieð pradëdamas naujà darbà Soutine’as daþnai studijuodavo panaðius ir artimus savo pirmtakø kûrinius. Kurdamas bûsimo darbo vizijà bûdavo ásitempæs ir paniuræs, dirbtuvëje blaðkësi kaip þvëris narve, ypaè jei kûrybos procesas ëjo ðunkeliais ar nesisekdavo baigti pradëtà darbà. Poulette Jourdain pasakoja, kad Soutine’as nemëgo tapyti ant nepriekaiðtingai baltos tik kà nugruntuotos drobës. Jam labai svarbios buvo ávairios faktûros, „praeities“ ar „likæ“ ant drobës pëdsakai. „Mes pirkdavome, – sako ji, – sendaikèiø turguje senus paveikslus, kuriø daþø sluoksnius jis grandydavo ir uþtapydavo ið naujo.“ 10 Nors Soutine’as patologiðkai bijojo kraujo, taèiau tapyti ávairiø gyvûnø, paukðèiø, þuvø skerdenas mëgo net tuomet, kai jos pradëdavo irti ir skleisti nemalonø kvapà. Mëgo tapyti ir uniformuotus personaþus, pozuotojus specia- LOGOS 56 2008 LIEPA • RUGSËJIS MENAS liai aprengdavo uniformomis gal todël, kad jos slëpë asmenybæ, naikino jos unikalumà. Jau minëjome, kad pozuojanèiuose asmenyse já labiau traukë ne áprasto groþio apraiðkos, o ávairûs nukrypimai nuo normos, þmogaus veido ar jo daliø asimetriðkumas, atlëpusios ausys, deformuota nosis ar neáprastas iðkreiptas kûnas. Taigi Soutine’o drobëse groþis daþnai atsiskleidþia per ávairias bjaurumo apraiðkas. Tarp ðiø tradicinëje Vakarø estetikoje poliariniø kategorijø Soutine’o tapybinëje estetikoje atiranda kokybiðkai naujas – gilesnis – ryðys. Bjaurumas jo kûryboje yra dominuojanti, nuolatos lydinti ávairias þmogiðkosios bûties apraiðkas bûsena, po kurios skraiste slypi ir skleidþiasi sudëtingiausiø iðgyvenimø gama. Todël iðorinis bjaurumas, ádëmiau á já þvelgiant, netikëtai suðvinta ir atsiskleidþia kitomis spalvomis. Viena poliarinë kategorija Soutine’o paveiksluose transformuojasi á kità ir þëri savo kontrastingomis emocionaliomis spalvomis. Dailininko drobës meniniais vaizdiniais atspindi pilkà nuoþmios kasdienybës srautà. Tai – niûriomis dramatiðkomis spalvomis tapomas pasaulis, kuriame gyvena negandø nukamuoti þmonës, tai – intensyvus Paryþiaus ar ramus provincijos gyvenimo ritmas, tai – sunkaus gyvenimo iðkreipti veidai, pavargusios akys. Soutine’o kûryboje vieðpatauja Kafkos ir Bergo kûriniams bûdinga tragiðka atmosfera: daug nerimo, tylaus nuslopinto sielos klyksmo, nuoþmios dramatiðkos gyvenimo tiesos. Kaip ir Bergo Wozeke þmogiðkosios bûties tragiz- 107
ANTANAS ANDRIJAUSKAS mas èia perteikiamas áprastinës harmoningos meninës kalbos lauþymu, ið kenèianèios sielos gelmiø besiverþianèio tyro lyrizmo protrûkiais. Dvasiðkai artimiausi personaþai ðiems menininkams yra autsaideriai, paþemintieji ir nuskriaustieji. Jie kupini kanèios, nusivylimo, kadangi gyvena skurdo, pasmerktumo sàlygomis, nukamuoti ir paskendæ savo iðgyvenimø pasaulyje, iðvarginti nepritekliø, bejëgiai pakeisti savo gyvenimà. Juos tarsi persekioja niûrios lemties prakeiksmas, – tai skurdo vaikai, atstumtieji, nerandantys vietos abejingame pasaulyje, taèiau jø laikysena daþnai atskleidþia iðdidumà, iððûká lemèiai. Prieð Antràjá pasauliná karà, apie 1938 m., Soutine’ui prasidëjo eilinë sunki krizë, kurià pagilino po Miuncheno suokalbio Europoje didëjanti neiðvengiamos katastrofos nuojauta, ypaè stebint Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje vykstanèius procesus, kurie sunkiai slëgë þydø kilmës intelektualus ir menininkus. Dailininko krizæ gilino vis daþniau pasikartojantys skrandþio opos skausmai, kurie versdavo já, kaip ir jo herojus drobëse, raitytis ið skausmo. Garde rûpestis ir globa palengvino ligà ir padëjo kurti. Iðkilus karo grësmei jam buvo pasiûlyta iðvykti á JAV, taèiau dailininkas liko naujojoje savo Tëvynëje. Niûriausios nuojautos pradëjo pildytis po þaibiðkos Prancûzijos okupacijos, kai, atrodo, jau ramus gyvenimas sugriuvo kaip kortø namelis. 1943 m. rudená atsinaujino badavimo sukelta liga – prakiuro þarnynas. Po eilinës krizës á Paryþiaus klinikà Soutine’à atveþë rugpjûèio 7 d., bet jau per vëlai, – buvo nebegalima nieko padaryti. Skubiai 108 LOGOS 56 2008 LIEPA • RUGSËJIS atlikta operacija nebepadëjo. Dailininkas mirë rugpjûèio 9 d., sulaukæs vos penkiasdeðimties, turëdamas svetimus padirbtus dokumentus. Palaidotas Montparnasso kapinëse. Á paskutinæ kelionæ paskui karstà naciø okupuotame Paryþiuje ëjo tik keli þmonës, tarp kuriø buvo prancûzø modernistinio meno korifëjai Picasso, Cocteau ir Jacobas. 1960 m. greta jo buvo palaidota ir paskutinë genialaus litvakø dailininko gyvenimo draugë – Marie-Berthe Aurenche. Glaustai aptaræ ávairius Soutine’o intelektualinës biografijos ir kûrybos aspektus, galime konstatuoti, kad jo asmenybei bûdingas stiprus meninis angaþuotumas, nenumaldomas noras visomis galiomis ásijungti á naujo meno sàjûdá, skatino verþtis á tarptautiná moderniojo meno talentø susibûrimo centrà – Paryþiø, kuris ið Rytø Europos atvykusiam jaunuoliui, atrodë, galëjo atverti naujus kelius á pripaþinimà ir meno pasaulio ávairovës paþinimà. Atidus ir dëmesingas groþiui Soutine’as á Paryþiuje jam atsiskleidusá naujà kultûros pasaulá þvelgë kitomis nei vietos gyventojai – alkanomis – akimis, regëjo, siurbë á save jo áspûdþius, spalvas, sukauptus turtingus meninës kultûros sluoksnius. Tarptautinëje Montparnasso emigrantø dailininkø aplinkoje, lankydamas ávairias studijas, Louvre analizuodamas didþiøjø praeities meistrø kûrinius ir mokydamasis ið kolegø Soutine’as sparèiai formavo savàjá modernistinio meno istorijoje gilø rëþá palikusá gaivaliðkà ekspresionistiná þaiþaruojanèiø emocionaliø spalvø stiliø. Èia centro ir periferijos santykiai atsiskleidë naujais netikëtais aspektais. Ásiliejæs á Vakarø modernios tapybos sûku-
Page 1 and 2: ANTANAS ANDRIJAUSKAS 96 LOGOS 56 20
Page 3 and 4: ANTANAS ANDRIJAUSKAS 98 Soutine’a
Page 5 and 6: ANTANAS ANDRIJAUSKAS Soutine’as,
Page 7 and 8: ANTANAS ANDRIJAUSKAS þenklinta jau
Page 9 and 10: ANTANAS ANDRIJAUSKAS iðsiverþti
Page 11: ANTANAS ANDRIJAUSKAS kimai, nuoskau

chaimo soutine'o tapyba l'école de paris aplinkoje - Logos

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?