chaimo soutine'o tapyba l'école de paris aplinkoje - Logos

More documents

Recommendations

Info

ne tik smûgis nervø sistemai. Skausmas ir jausmingumas gali susitikti vienas su kitu visiðkai kitame iðaukðtinto dvasinio pasitenkinimo lygmenyje.“ 2 Tapydamas Soutine’as tarsi siekë iðsivaduoti ið skaudþios vaikystës patirties, paveldëtø psichologiniø nuoskaudø, kompleksø, fobijø. Taèiau dailininko paskutinio kûrybos etapo Antrojo pasaulinio karo metu iðsiskleidusios meniniø vaizdiniø sistemos rodo, kad to jam nepavyko padaryti. Bet ar tai ámanoma? Ar gali imlus iðorinio pasaulio áspûdþiams ir átakoms menininkas pabëgti nuo skaudþios vaikystës patirties, kurios veikiamas formavosi jo pasaulio paþinimas? Psichoanalitikø teiginyje, kad bûtent vaikystë formuoja menininko pasaulëjautà, tikriausiai yra tiesos, ir Soutine’o kûryba patvirtina ðià tezæ. Soutine’as buvo daugiabriaunis menininkas, vienu metu skirtingai reiðkæsis ávairiais savo kûrybos aspektais, taèiau jo pagrindiniai tragiðki kûrybos motyvai neleidþia supainioti jo su kitais. Viena vertus, gaivaliðkais, prisodrintais deformacijø, emocingomis spalvomis þërinèiais paveikslais jis reiðkë modernistiná maksimalizmà ir dràsiai lauþë klasikinëje dailëje nusistovëjusias estetiðkumo, groþio, harmonijos sampratas; kita vertus, jo drobëse, greta specifiniø modernistinio stiliaus bruoþø, atpaþástame ir kitas, giliau paslëptas judaistinio misticizmo simbolikos apraiðkas. Ádëmiau þvelgiant á Soutine’o drobes ryðkëja ávairiø klasikinës dailës tendencijø átaka ir atskirø dailininkø – ið jø iðskirtini Rembrandtas, El Greco’as, Camille Corot, Custavas Courbetas ir kiti didieji praeities meist- Amedeo Modiglianis. Soutine’o portretas LOGOS 56 2008 LIEPA • RUGSËJIS MENAS rai, taip pat, jo gyvenamos epochos dailininkai – Vincentas van Goghas, Polis Cézanne’as ir Pierre’as Bonnardas. Taèiau klasikinës ir postimpresionistinës dailës átaka Soutine’o drobëse uþgoþiama tragiðkam modernizmui bûdingo sàmonës skilimo, potraukio deformacijai, dëmesio deidealizuotiems, uþ klasikinës estetikos ribø esantiems reiðkiniams. Ið èia – savita jo drobëms bûdinga klasikinio groþio idealo nuvertinimo, netgi bjaurumo estetinimo tendencijos, egzaltuotas tragiðkas lyrizmas. Pabrëþtina, kad Soutine’o kûryboje visa apimantis tragizmas ir dramatizmas yra toks savitas, kad já sunku ásprausti á konkreèios modernistinio meno krypties rëmus. 99
ANTANAS ANDRIJAUSKAS Soutine’as, mano galva, buvo vienas ryðkiausiø antrosios L’école de Paris bangos tragiðkojo klasikinio modernizmo sparno dailës genijø, kurio intensyviomis spalvomis spindinèiose drobëse, nesvarbu, koks siuþetas ar motyvas, vyravo gaivaliðkas tapybiðkumas. Ðis neþabotos energijos dailininkas intuityviai suvokë estetikos ir meno, besiremianèio klasikinio groþio idealais, melagingumà. Jam svarbesnë estetinë vertybë, nei praeities groþio idealø simuliavimas, buvo savo dramatiðkos egzistencijos, skilusios sàmonës tragizmo, pasaulio suvokimo disharmonijos perteikimas. Ið èia – iðskirtinis dailininko dëmesys rûsèiai kasdienio pasaulio tikrovei, ávairiems marginalams, neherojiðkiems herojams ir netradiciniam klasikinës dailës temø perinterpretavimui. Soutine’o neklasikinis poþiûris á pasaulá, neiðvengiamo þmogiðkos sàmonës skilimo ir bûties tragizmo iðpaþinimas reikalavo kitokios, nei klasikinëje, impresionistinëje, postimpresionistinëje, neoromantinëje dailëje, estetiniø vertybiø sistemos sampratos, kuri savo programinëmis nuostatomis artimiausia tragiðkam klasikinio modernizmo sparnui. Vietoj anksèiau klasikinëje estetikoje vieðpatavusios sàvokos groþis, dabar ryðkëja universalesnë estetiðkumo samprata, iðkelianti tokiø sàvokø, kaip tragiðkumas, bjaurumas, muzikalumas svarbà. Ðioje tragiðkojo modernizmo pasaulio vizijoje marginalijø kasdieniðkas, neryðkus, prislopintas groþis, daþnai tarsi nuvainikuoja klasikines groþio formas, ne tik pleèia savo átakos erdves, bet ágyja naujø, prasminiø, konotacijø ir estetinæ vertæ. Èia, kaip ir tradicinëje Tolimøjø Rytø estetikoje, nyksta groþio ir bjaurumo 100 LOGOS 56 2008 LIEPA • RUGSËJIS poliariðkumo suvokimas. Groþio ir bjaurumo kategorijos tragiðkame modernizme suvokiamos kaip persismelkianèios, tad ir bjaurumas Soutine’o drobëse vis daþniau atlieka groþio funkcijas ir tampa viena svarbiausiø universalios kategorijos – estetiðkumo – raiðkos formø. Lyginant Soutine’o kûrybà su kitais dvasiðkai artimais tragiðkojo modernizmo atstovais – Arnoldu Schönbergu, Albanu Bergu, Marceliu Proustu, Franzu Kafka, Pablu Picasso, Modiglianiu, Georgu Rouault – aiðkëja panaðumai ir skirtumai. Tragiðka pasaulio vizija, vidiniu dramatizmu Soutine’o vaizdiniai artimi Kafkos fantasmagoriðkam þmogui, susiprieðinusiam su pasauliu, kuriame vieðpatauja vienatvë, dramatiðko gyvenimo prasmës paieðkos. Jie uþguiti, susvetimëjæ, juos vienija potraukis hipertrofuotoms, netgi groteskinëms formoms. Egzaltuotas Soutine’o vaizdiniø jausmingumas, paslëptas per kraðtus besiverþiantis temperamentas, vitaliðka muzikaliø valdingø linijø, psichologinës átampos ir dramatizmo kupina kontrastingø spalvø kalba primena dramatiðkà Bergo Woceko ir Lulu ekspresionistinës muzikos stilistikà, dràsiai lauþanèià klasikinës muzikos formas. Soutine’as, kaip ir muzikinio bei literatûrinio ekspresionizmo atstovai, nevengia iðryðkinti savo pesimistinës pasaulio vizijos. Èia netgi knyginës kultûros, „prarastojo vaikystës rojaus“ pasauliai, kurie tokie svarbûs Picasso, Markui Chagallui, Modigliani’ui, yra neesminiai, o visa, kas siejosi su vaikyste, dailininkas tarsi visomis galiomis siekia iðstumti á sàmonës pakraðtá. Nepaisant gilios pagarbos didiesiems praeities meistrams, Soutine’à stipriai
Page 1 and 2: ANTANAS ANDRIJAUSKAS 96 LOGOS 56 20
Page 3: ANTANAS ANDRIJAUSKAS 98 Soutine’a
Page 7 and 8: ANTANAS ANDRIJAUSKAS þenklinta jau
Page 9 and 10: ANTANAS ANDRIJAUSKAS iðsiverþti
Page 11 and 12: ANTANAS ANDRIJAUSKAS kimai, nuoskau
Page 13 and 14: ANTANAS ANDRIJAUSKAS mas èia perte

chaimo soutine'o tapyba l'école de paris aplinkoje - Logos

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?