chaimo soutine'o tapyba l'école de paris aplinkoje - Logos

More documents

Recommendations

Info

os miestams, á kuriuos kaip siekiamà idealà jis nuolatos orientavosi savo muziejinëse studijose ir kûryboje. Tradicinës nuostatos Soutine’o kûryboje reiðkësi ne tik per minëtas ið didþiøjø praeities meistrø perimtas átakas, stilistinius bruoþus, taèiau ir per jaunystëje stiprios þydø misticizmo átakos þenklintà pasaulëþvalgà. Neveltui daugelis átakingø meno istorikø Soutine’à, Chagallà ir kitus tos aplinkos dailininkus traktuoja kaip profesionalios þydø dailës pradininkus, kurie, prigimtimi susijæ su LDK ortodoksinëje þydø kultûros aplinkoje iðsaugotu hebrajiðku misticizmu, sugebëjo atskleisti bûtent þydø kilmës menininkams bûdingos pasaulëþvalgos savitumà. Todël daugelis modernaus meno teoretikø ðias hebrajiðko misticizmo apraiðkas laiko vienu svarbiausiø jø stilistikos skiriamuoju bruoþu. Antrosios L’école de Paris bangos, kurià, kaip minëta, tiksliau bûtø pavadinti L’école juif, þydø kilmës dailininkø kûriniai daugeliu su þydø kultûros, judaistinës religijos, mentaliteto ir kasdienio gyvenimo tradicijomis susijusiø stilistiniø bruoþø skiriasi nuo kitø tuo laikotarpiu kûrusiø modernistinës pakraipos dailininkø darbø. Soutine’as sunkiai skynësi kelià á pripaþinimà. Jo talento jëga pirmiausia patikëjo artimiausi draugai, kurie matë jo begaliná atsidavimà tapybai, spartø tobulëjimà. Neatsitiktinai pirmieji jo paveikslø pirkëjai buvo du gerai tapytojà paþinojæ skulptoriai litvakai Oskaras Meðèianinovas ir Leonas Indelbaumas, pirkdami paveikslus siekæ finansiðkai palaikyti ðá reto talento tapytojà ir iðgelbëti nuo nuolatinio badmiriavimo. Pats LOGOS 56 2008 LIEPA • RUGSËJIS MENAS Soutine’as dar ilgai savo paveikslus pardavinëjo Rotondoje po 10 frankø. Kai kurie áþvalgesni Soutine’à supæ modernistinës pakraipos dailininkai, pavyzdþiui, Modigliani’s, Picasso, Rouault, intuityviai suvokë trapios traumuotos psichikos genijaus unikalumà ir jëgà, taèiau tai buvo tik retos iðimtys, nes ðie kûrëjai patys sunkiai skynësi kelià á pripaþinimà. Modigliani’s buvo vienas pirmøjø, kuris suvokë Soutine’o talento jëgà ir originalumà. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis vis labiau vertino Soutine’à, laikydamas já iðkiliausiu ir autentiðkiausiu savo meto tapytoju. Modigliani’s nuolat vertë savo jaunesnájá draugà Soutine’à patikëti savo talentu ir áveikti gyvenimo sunkumus. Anot Lipchitzo, prieð mirtá Modigliani’s praðë savo mecenatà Leopoldà Zborowská rûpintis savo bièiulio likimu. Paskutiniai mirðtanèio Modigliani’o þodþiai Zborowskiui buvo: „Neliûdëk, kad manæs nebus, Soutine’o asmenyje að palieku tau genialø dailininkà.“ 5 Ðie þodþiai buvo iðtarti tuomet, kai Soutine’o talentas dar tik skleidësi, dar nepripaþintas dailininkas gyveno skurde, dar nebuvo sukurtos drobës, tapusios daugelio garsiausiø pasaulio muziejø pasididþiavimu. Taigi intuicija Modigliani’o neapgavo. Tragizmas, nusivylimas, abejonës supanèio pasaulio prasmingumu ir harmonija yra Soutine’o pesimistinës pasaulëþiûros esmë. Visa jo kûryba persmelkta melancholijos, neiðvengiamos katastrofos nuojautos. Neatsitiktinai dailininko kûrinius Waldemar-George traktavo kaip „iðraiðkà neiðvengiamos lemties, ið kurios gniauþtø jis nepajëgia 103
ANTANAS ANDRIJAUSKAS iðsiverþti“. 6 Soutine’as savo paveiksluose nulupinëja apsauginá odos sluoksná ne tik nuo tapomø objektø, bet ir nuo savæs, apnuogindamas savo nervus, kraujuojanèias þaizdas, skaudulius, tragiðkà gyvenimo patirtá. Kûryba Soutine’ui buvo svarbiausia gyvenime. Ji buvo pagrindinis bûties modusas, dvasinis maistas, tai, be ko jis negalëjo gyventi, jausti pilnatvës. Dailininkas retai buvo patenkintas savo darbo rezultatais, todël, kaip minëta, sunaikino daug savo darbø, ypaè ankstyvøjø. Nuo jaunystës metø Vilniuje ir Paryþiuje Soutine’as, anot Michele’o Kikoine’o ir kitø draugø, tapë kaip patrakæs nuo ryto iki vëlyvos nakties, uþmirðdamas valgá, viskà pasaulyje iki visiðko iðsekimo. Daþnai suglebdavo prie molberto brëkðtant naujai dienai ar jau visai ádienojus, krisdavo net nenusirengæs á greta stovinèià lovà. Jis, kaip ironizuodavo bièiuliai, maitinosi prasèiau uþ O. Zadkine’o ðuná, taèiau tai, atrodo, nelabai kam rûpëjo, iðskyrus kelis artimiausius skurdo draugus. Vargingo gyvenimo patirtá ágijusio Soutine’o kûryba alsuoja uþuojauta paprastam, sunkaus darbo nukamuotam ir á socialinio gyvenimo paribius iðstumtam þmogui. Puikus modernistinio meno þinovas Maurice’as Serullazas ðio menininko kûryboje áþvelgë tikro humanizmo apraiðkas. 7 Iðties paprastus gatvës, kaimo þmones vaizduojanèiuose dailininko tapiniuose daug nerimo, siautulingos, per kraðtus besiverþianèios spontaniðkos energijos, dramatizmo, vidinio lyrizmo, polinkio á improvizacijà. Jam bûdingas dëmesys ávairioms ribi- 104 LOGOS 56 2008 LIEPA • RUGSËJIS nëms tragiðko groþio kupinoms ir ypaè negatyvioms þmogiðkos bûties apraiðkoms, pilkos kasdienybës poetikai. Soutine’as kaip gaivaliðka, deganti kûrybine aistra asmenybë, kuri, vieno kinø tapytojo þodþiais, á kûriná þvelgë tarsi á mûðio laukà, kur teptukas buvo jo kalavijas, daþai, linijos, faktûros – pagrindinës kovos priemonës. Jaunystëje dailininkas iðpaþino impulsyvios spontaniðkos meninës kûrybos koncepcijà ir manë, kad bet koks parengiamasis darbas tapytojo kûrybinëje dirbtuvëje ne tik, kad nereikalingas, o yra natûralaus kûrybos proceso kliuvinys. Nepaisant pagarbos Cézanne’o genijui, jis nesivadovavo iðorinëmis schemomis, vengë intelektualizmo þabangø. Pirmiausia pasitikëjo savo akimis, juslëmis, spalvø jausmu, intuicija ir profesiniø plastiniø tapybos bûdø ávaldymu. Kûrybos procese jis vadovavosi sparnuota Charleso Baudelaire’o formule: „Teptukas màsto didaus tapytojo rankoje.“ Soutine’o meninës kûrybos procesas tarsi pakluso ritmingam kaitos dësniui. Á kûrybà jis pasinerdavo gaivaliðkai visa esybe, tiesiog degë beprotiðka kûrybos aistra. Taèiau jo neþabotà kûrybiná pakilimà nuolat keisdavo atsitraukimo, uþsisklendimo pauzës, – tuomet jis kûrybinæ energijà kaupdavo pasinëræs á paveikslø studijas muziejuose ar leisdamasis á chaotiðkas klajones Prancûzijos kaimø, miðkø keliais, ar blaðkydamasis Paryþiaus bohemos mëgiamose vietose. Nepajëgdamas galynëtis su iðkilusiomis tapybos ir gyvenimo problemomis, krisdavo á neviltá. Ðis autentiðkam ir tikram menui imlus dailininkas visomis juslë-
Page 1 and 2: ANTANAS ANDRIJAUSKAS 96 LOGOS 56 20
Page 3 and 4: ANTANAS ANDRIJAUSKAS 98 Soutine’a
Page 5 and 6: ANTANAS ANDRIJAUSKAS Soutine’as,
Page 7: ANTANAS ANDRIJAUSKAS þenklinta jau
Page 11 and 12: ANTANAS ANDRIJAUSKAS kimai, nuoskau
Page 13 and 14: ANTANAS ANDRIJAUSKAS mas èia perte

chaimo soutine'o tapyba l'école de paris aplinkoje - Logos

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?