Postil∂s - University of Illinois at Chicago

apsirikim¨. PavyzdΩiui, atpasakodamas V. Pogorelovå (10), kaip ir vienå iß tokios
sampratos pradinink¨, tik nutyl∂damas, kad pastarasis sykiu maskvißk^ egzempliori¨
klaidingai laik∂ Gregorijaus Knapijaus Ωodyno santrauka (kaip ir III leidimå),
neteisingai perteikia jo mint^, kad tas leidinys labai glaustas ir smarkiai
skiriasi tiek nuo treçiojo, tiek nuo lenk¨–lotyn¨ kalb¨ Sirvydo Ωodyno, kurie eså
beveik visißkai vienodi (reng∂jo vertimas ir ^terptas komentaras verçia klaidingai
suprasti, kad çia kalbama apie IV ir V leidimo vienodumå). Ten pat, tik jau ißnaßoje,
reng∂jas priduria pastabå, kad uΩsimintas dvikalbis Sirvydo Dictionarium polonolatinum,
ißleistas 1641 metais Varßuvoje, „greiçiausiai parengtas J. Jaknaviçiaus“.
To dar betr∆ko! Tarsi atsikerßydamas kokiam savo ilgameçiam kankintojui,
autorius ne tik iß paskutini¨j¨ stengiasi pirmåj^ m∆s¨ leksikografå padaryti
tiktai vieno trikalbio Ωodyno (nors iß tikr¨j¨ toki¨ yra du) autoriumi, bet dar nori
iß jo atimti ir dvikalb^. Jeigu lenkai, ißsileisdami ß^ Ωodynå Varßuvoje, antraßtiniame
lape aißkiausiai yra ^raß´ „Avctore Constantino Szyrwid [...] Editio nova“, tai
kokios çia dar gali b∆ti abejon∂s d∂l autoriaus (ar reng∂jo)?! Ûodynas, tiesa, ißleistas
pra∂jus deßimtmeçiui po Sirvydo mirties. Taçiau jo lenkißki ir lotynißki ΩodΩiai
tiksliai sutampa su SD 3 (tepasitaiko neΩymi¨ spaudos, grafinio vaizdo skirtum∂li¨).
Kadangi SD 3 metais v∂lesnis, pasinaudota SD 2 (o gal kartais net Dictionarium
I leidimu?) – ir iß to matyti, kad SD 2 (jo le.–lo. dalis) jau tur∂jo b∆ti toks, koks yra
SD 3 . Tad, viena, n∂ra ne^manoma, kad le.–lo. dal^ iß savo trikalbio Dictionarium
yra ißskyr´s dar pats Sirvydas (gal kartais b∆ta ir senesnio, neißlikusio, leidimo –
ar taip neleidΩia manyti 1641 met¨ leidime esantis ^raßas „Editio nova“?). Antra,
parengti ß^ Ωodynå – tai tik atmesti lietuvi¨ kalbos ΩodΩius, o tai toks paprastas
darbas, kur^ gal∂jo atlikti net n∂ ΩodΩio lietuvißkai nemokantis spaustuv∂s rink∂jas,
iß turimo prieß akis SD 2 perkeldamas ^ naujåj^ dvikalb^ Ωodynå tik lenkißkå
ir lotynißkå tekstå. Tad tiesiog nerimta kalb∂ti apie kaΩkok^ atskirå ßio dvikalbio
Ωodyno reng∂jå ir dairytis ^ Jaknaviçi¨ ar kur^ kitå anuometin^ lietuvi¨ intelektualå,
kuris gal∂t¨ uΩimti ßitaip atsiradusiå vakuojançiå vietå. Beje, Pakalka n∂ra
pirmasis, kuris be reikalo mini Jaknaviçiaus vardå – taip jau yra dar´s ir Vaclovas
BirΩißka, raßydamas apie tå pat^ Ωodynå (Aleksandrynas 1. XVI–XVII amΩiai, Vilnius:
Sietynas, 2 1990, 247, 249).
Negalima palikti visai be pastab¨ n∂ to, kas pasakyta d∂l maskvißkio egzemplioriaus
datavimo (14). Pats tå driski¨ klaidingai skirdamas, kaip ir kiti dabar
daro, Dictionarium I leidimui, autorius çia pat, remdamasis vandenΩenkliais, neigia
seniau nurodytå 1629 met¨ datå. Ißeit¨, kad jis lyg ir pats su savimi ginçijasi:
1629 metai – juk tai, kaip jau uΩsiminta, tikrojo Dictionarium pasirodymo data (ne
v∂liau susiradusio pirmojo Ωodyno, Promptarium). Be to, d∂l maskvißkio egzemplioriaus
(ir kartu pirmojo Ωodyno) datavimo dabar nebeder∂t¨ pasikliauti vien
vandenΩenkliais. Tvirtesn´ orientacin´ datå – ne v∂liau kaip 1625 metais – teikia
Risinskio såraßas. Ateityje ß^ tå gal dar gal∂t¨ duoti patikslinimas, iß kurio gi
Folkmaro Ωodyno leidimo paimti lenkißki ir lotynißki ΩodΩiai. Kas kita yra Dictionarium
I leidimo, kurio, kaip ir II, nelik´ n∂ vieno egzemplioriaus, datavimas. Tuo
146 Archivum Lithuanicum 1