Postil∂s - University of Illinois at Chicago

1) Ûemaiçi¨ (DL);
2) Karalißkosios Lietuvos (DL);
3) Kunigaikßtißkosios Lietuvos, arba Kunigaikßtißkosios Pr∆sijos (ML):
a) grynoji,
b) pusiau Ωemaiçiuojançioji,
c) kurßiuojançioji.
Kalbant apie skiriamas abi DL tarmes, tik∂tiniausia manyti, kad jos buvo siejamos
pirmiausia su raßomaisiais (ne ßnekamaisiais) to meto kalbos variantais:
vidurietißkuoju ir rytietißkuoju. Raßomieji DL variantai, ne dialektai, tur∂jo b∆ti
geriausiai paΩ^stami ML autoriams. Zigmas Zinkeviçius yra graΩiai pademonstrav´s,
kad vidurietißkasis raßomosios kalbos variantas XVII amΩiuje DL buvo vadinamas
Ωemaiçi¨ kalba, o rytietißkasis – lietuvi¨ kalba 7 . Tai visißkai atitinka Sap∆no
bei Íulco nurodomas Ωemaiçi¨ ir karalißkosios Lietuvos tarmes.
Íitaip rekonstravus Sap∆no ir Íulco tarmi¨ sampratos strukt∆rå, ir trij¨ MaΩosios
Lietuvos patarmi¨ lokalizavimas nebeatrodo toks keblus. Be jokios abejon∂s,
grynoji yra toji, kuriå normina savo gramatika Sap∆nas bei Íulcas ir kuri buvo
norminta dar Kleino gramatikose, t. y. pietin∂ ML vakar¨ aukßtaiçi¨ tarm∂. Ji
lengvai vadinama grynåja, nes tai jau prestiΩißkesn∂, imanti ^sigal∂ti kaip ML
raßomosios kalbos pamatas, tarm∂.
Kita, pusiau Ωemaiçiuojançioji, patarm∂, be abejo, yra nebe piet¨, o ßiaur∂s ML
vakar¨ aukßtaiçi¨ tarm∂ (TilΩ∂s ir kt. viet¨). Ûemaiçiavimas, matyt, bus atrod´s
esås tam tikr¨ gal∆ni¨ trumpinimas, panaßus ^ Ωemaiçi¨ tarmi¨.
Ir treçioji, kurßiuojançioji patarm∂, matyt, tegal∂jo b∆ti ML Ωemaiçi¨ tarm∂, ML
teritorija arçiau Kurßo, t. y. apie Klaip∂då, Priekul´ (dabar vadinami donininkai,
arba vakar¨ Ωemaiçiai).
Vadinasi, tarm∂s apibr∂Ωtos gana såmoningai ir apskritai suvoktos gana tiksliai.
Tik DL geriau pasteb∂tos tarm∂s, fiksuotos tekstuose, o paçioje ML – paΩintos
ir gyvosios tarm∂s, suskaidytos bent ^ tris patarmes.
Taigi bandymas patikslinti, kuris iß autori¨ gal∂t¨ b∆ti atsakingas uΩ tam
tikrus gramatikos teksto aspektus, m∂ginimas rekonstruoti senåsias lietuvi¨
kalbos tarmi¨ strukt∆ros sampratas ML – tai tik viena kita mintis, suΩadinta
naujos gramatikos publikacijos. Be abejo, leidinys skatins ir daugiau tyrim¨,
ießkojim¨, ir uΩ tai abu reng∂jai – Eigminas bei StundΩia – nusipelno nuoßirdΩiausios
pad∂kos.
Íiek tiek nor∂t¨si padiskutuoti apie tai, kokia teorine nuostata labiau vadovautinasi
apskritai rengiant tokius senus lietuvi¨ kalbos gramatik¨ perspaudus: ar
lietuvißkå vertimå laikyti tik papildymu prie kartu skelbiamo originalo, ar savarankißku
tekstu. Nuo nuostatos ßiek tiek gali priklausyti pati vertimo strukt∆ra.
7 Zigmas Zinkeviçius, „D∂l lietuvi¨ raßt¨ kalbos
kilm∂s“, Blt 13(1), 1977, 237–244.
167 Sap∆no ir Íulco gramatika