21.07.2014 Views

Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2011 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>64</strong>)<br />

11<br />

SPORTO MOKSLO Teorija<br />

theory of sport science<br />

Sportinio rengimo valdymo ypatumai<br />

rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms:<br />

antrųjų olimpinio ciklo metų trenerių veiklos analizė<br />

Prof. habil. dr. Povilas Karoblis 1 , prof. habil. dr. Algirdas Raslanas 1 , prof. dr. Sniegina Poteliūnienė 1 ,<br />

Kazys Steponavičius 3 , dr. Einius Petkus 2 , doc. dr. Ramunė Žilinskienė 1<br />

Vilniaus pedagoginis universitetas 1 , Vilniaus universitetas 2 , <strong>Lietuvos</strong> tautinis olimpinis komitetas 3<br />

Santrauka<br />

Tyrimu siekta apžvelgti ir išanalizuoti trenerių veiklą ir sportinio rengimo priemones, kuriomis siekiama geriausio<br />

sportininko parengtumo ir prognozuojamo rezultato svarbiausiose varžybose – olimpinėse žaidynėse. Darbo tikslas<br />

– remiantis Pekino ir Londono olimpinių ciklų antrųjų metų trenerių veiklos analize, atskleisti organizacinius,<br />

metodinius ir mokslinius sportinio rengimo valdymo ypatumus rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms. 2006 ir<br />

2010 metais apklausti treneriai (2006 n=38; 2010 n=21), dirbantys su olimpinės rinktinės sportininkais. Taikyti metodai:<br />

anketavimas, trenerių ataskaitų analizė, pokalbis.<br />

Lyginant Pekino ir Londono olimpinių ciklų antrųjų metų trenerių veiklos rodiklius, matyti, kad reikšmingi teigiami<br />

pokyčiai užfiksuoti šių organizacinės veiklos parametrų: plano modelio aptarimo; individualaus varžybų kalendoriaus<br />

įvykdymo; mokslinio, medicininio aprūpinimo programos realizavimo; veiksmingos <strong>informacijos</strong> iš mokslininkų<br />

gavimo. Ryškios neigiamos tendencijos užfiksuotos mokomųjų stovyklų planų vykdymo, netradicinių treniruotės priemonių<br />

naudojimo, centralizuotų mokomųjų stovyklų vykdymo esant mokslininkų ir medikų priežiūrai.<br />

Rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms būtina taikyti organizacines formas, kurios modeliuoja treniravimo ir<br />

varžybinę veiklą, visų proceso veiksmų kaitą. Svarbiausia nustatyti individualių veiksmų kokybės tikslus, reikalavimus<br />

ir numatyti veiksmų kontrolę, tiksliai valdyti ir tvarkyti fizinį krūvį. Ypač svarbus techninis sportininkų parengtumas,<br />

kuris išreiškiamas judesio intelektu, gebėjimu greitai mąstyti, lanksčiai vertinti ir staigiai spręsti.<br />

Raktažodžiai: sportinio rengimo valdymas, trenerių veikla, olimpinės žaidynės.<br />

Įvadas<br />

<strong>Lietuvos</strong> sportininkų rengimo ir dalyvavimo<br />

XXX olimpiados žaidynėse programa „Londonas<br />

2012“ (2010) apibrėžia trenerio pareigines nuostatas:<br />

treneris pagal tikslines programas organizuoja ir<br />

vykdo mokomąjį treniruotės vyksmą, jo apskaitą<br />

ir analizę; atlieka pedagoginius testavimus; tiesiogiai<br />

atsako už galutinius sportininko rezultatus.<br />

Pastarasis reikalavimas tiesiogiai susijęs su aukšta<br />

trenerio, dirbančio su elito sportininkais, kvalifikacija.<br />

Ir <strong>Lietuvos</strong>, ir užsienio mokslininkų darbai (Côté<br />

et al., 1995; Dieffenbach et al., 2002; Nash, Collins,<br />

2006; Karoblis ir kt., 2009; Santos et al., 2010) atskleidžia<br />

labai platų trenerio gebėjimų ir asmenybės<br />

savybių, būtinų rengiant didelio meistriškumo sportininkus,<br />

spektrą. Darbuose išryškinti šie reikalavimai<br />

treneriui: gerai suvokti <strong>sporto</strong> šakos specifiką ir<br />

rengimo turinį, suprasti organizmo adaptacijos prie<br />

fizinių krūvių dėsningumus; mokėti atlikti greitąją<br />

sportininko būsenos nustatymo kontrolę; vykdyti<br />

fizinio krūvio apskaitą; analizuoti krūvių apimties<br />

ir intensyvumo kaitą; atlikti sistemingą sportininkų<br />

fizinės būklės kontrolę ir testavimo rezultatus sieti<br />

su treniruotės programa; gebėti pažinti sportininką<br />

(Karoblis ir kt., 2002, 2009). Pažymima, kad treneriui,<br />

rengiančiam didelio meistriškumo sportininkus,<br />

būtinas aukštas pedagoginio meistriškumo lygis, nes<br />

jo darbui būdingi dideli įsipareigojimai ir visa atsakomybė<br />

už sportininko pasiektus rezultatus dažnai<br />

tenka treneriui (Mallett, Côté, 2006). Trenerio profesinio<br />

meistriškumo lygį, anot mokslininkų (Karoblis<br />

ir kt., 2002; Nash, Collins, 2006), rodo trenerio gebėjimas<br />

į sportinio rengimo vyksmą integruoti daugelio<br />

mokslo sričių (pedagogikos, psichologijos, fiziologijos,<br />

biomechanikos, sociologijos ir kt.) žinias.<br />

Didelio meistriškumo sportininkų rengimo technologijos<br />

teorijos pagrindiniai reikalavimai turi būti<br />

taikomi kūrybiškai, numatant galimybę dalyvauti<br />

daugelyje varžybų, atsižvelgiant į <strong>sporto</strong> šakos specifiką,<br />

sportininko individualius ypatumus, materialines<br />

ir technines rengimosi varžyboms sąlygas<br />

(Platonovas, 2010). Taigi, svarbiausia – parengti<br />

konkrečias technologijas, leidžiančias kurti programas,<br />

modelius atsižvelgiant į pagrindinius teorinius<br />

principus ir į vienos ar kitos <strong>sporto</strong> šakos specifinius<br />

reikalavimus. Treniruotės efektyvumas priklauso ir<br />

nuo objektyvios turimų žinių analizės, problemų ir

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!