Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2011 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>64</strong>)<br />
11<br />
SPORTO MOKSLO Teorija<br />
theory of sport science<br />
Sportinio rengimo valdymo ypatumai<br />
rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms:<br />
antrųjų olimpinio ciklo metų trenerių veiklos analizė<br />
Prof. habil. dr. Povilas Karoblis 1 , prof. habil. dr. Algirdas Raslanas 1 , prof. dr. Sniegina Poteliūnienė 1 ,<br />
Kazys Steponavičius 3 , dr. Einius Petkus 2 , doc. dr. Ramunė Žilinskienė 1<br />
Vilniaus pedagoginis universitetas 1 , Vilniaus universitetas 2 , <strong>Lietuvos</strong> tautinis olimpinis komitetas 3<br />
Santrauka<br />
Tyrimu siekta apžvelgti ir išanalizuoti trenerių veiklą ir sportinio rengimo priemones, kuriomis siekiama geriausio<br />
sportininko parengtumo ir prognozuojamo rezultato svarbiausiose varžybose – olimpinėse žaidynėse. Darbo tikslas<br />
– remiantis Pekino ir Londono olimpinių ciklų antrųjų metų trenerių veiklos analize, atskleisti organizacinius,<br />
metodinius ir mokslinius sportinio rengimo valdymo ypatumus rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms. 2006 ir<br />
2010 metais apklausti treneriai (2006 n=38; 2010 n=21), dirbantys su olimpinės rinktinės sportininkais. Taikyti metodai:<br />
anketavimas, trenerių ataskaitų analizė, pokalbis.<br />
Lyginant Pekino ir Londono olimpinių ciklų antrųjų metų trenerių veiklos rodiklius, matyti, kad reikšmingi teigiami<br />
pokyčiai užfiksuoti šių organizacinės veiklos parametrų: plano modelio aptarimo; individualaus varžybų kalendoriaus<br />
įvykdymo; mokslinio, medicininio aprūpinimo programos realizavimo; veiksmingos <strong>informacijos</strong> iš mokslininkų<br />
gavimo. Ryškios neigiamos tendencijos užfiksuotos mokomųjų stovyklų planų vykdymo, netradicinių treniruotės priemonių<br />
naudojimo, centralizuotų mokomųjų stovyklų vykdymo esant mokslininkų ir medikų priežiūrai.<br />
Rengiantis Londono olimpinėms žaidynėms būtina taikyti organizacines formas, kurios modeliuoja treniravimo ir<br />
varžybinę veiklą, visų proceso veiksmų kaitą. Svarbiausia nustatyti individualių veiksmų kokybės tikslus, reikalavimus<br />
ir numatyti veiksmų kontrolę, tiksliai valdyti ir tvarkyti fizinį krūvį. Ypač svarbus techninis sportininkų parengtumas,<br />
kuris išreiškiamas judesio intelektu, gebėjimu greitai mąstyti, lanksčiai vertinti ir staigiai spręsti.<br />
Raktažodžiai: sportinio rengimo valdymas, trenerių veikla, olimpinės žaidynės.<br />
Įvadas<br />
<strong>Lietuvos</strong> sportininkų rengimo ir dalyvavimo<br />
XXX olimpiados žaidynėse programa „Londonas<br />
2012“ (2010) apibrėžia trenerio pareigines nuostatas:<br />
treneris pagal tikslines programas organizuoja ir<br />
vykdo mokomąjį treniruotės vyksmą, jo apskaitą<br />
ir analizę; atlieka pedagoginius testavimus; tiesiogiai<br />
atsako už galutinius sportininko rezultatus.<br />
Pastarasis reikalavimas tiesiogiai susijęs su aukšta<br />
trenerio, dirbančio su elito sportininkais, kvalifikacija.<br />
Ir <strong>Lietuvos</strong>, ir užsienio mokslininkų darbai (Côté<br />
et al., 1995; Dieffenbach et al., 2002; Nash, Collins,<br />
2006; Karoblis ir kt., 2009; Santos et al., 2010) atskleidžia<br />
labai platų trenerio gebėjimų ir asmenybės<br />
savybių, būtinų rengiant didelio meistriškumo sportininkus,<br />
spektrą. Darbuose išryškinti šie reikalavimai<br />
treneriui: gerai suvokti <strong>sporto</strong> šakos specifiką ir<br />
rengimo turinį, suprasti organizmo adaptacijos prie<br />
fizinių krūvių dėsningumus; mokėti atlikti greitąją<br />
sportininko būsenos nustatymo kontrolę; vykdyti<br />
fizinio krūvio apskaitą; analizuoti krūvių apimties<br />
ir intensyvumo kaitą; atlikti sistemingą sportininkų<br />
fizinės būklės kontrolę ir testavimo rezultatus sieti<br />
su treniruotės programa; gebėti pažinti sportininką<br />
(Karoblis ir kt., 2002, 2009). Pažymima, kad treneriui,<br />
rengiančiam didelio meistriškumo sportininkus,<br />
būtinas aukštas pedagoginio meistriškumo lygis, nes<br />
jo darbui būdingi dideli įsipareigojimai ir visa atsakomybė<br />
už sportininko pasiektus rezultatus dažnai<br />
tenka treneriui (Mallett, Côté, 2006). Trenerio profesinio<br />
meistriškumo lygį, anot mokslininkų (Karoblis<br />
ir kt., 2002; Nash, Collins, 2006), rodo trenerio gebėjimas<br />
į sportinio rengimo vyksmą integruoti daugelio<br />
mokslo sričių (pedagogikos, psichologijos, fiziologijos,<br />
biomechanikos, sociologijos ir kt.) žinias.<br />
Didelio meistriškumo sportininkų rengimo technologijos<br />
teorijos pagrindiniai reikalavimai turi būti<br />
taikomi kūrybiškai, numatant galimybę dalyvauti<br />
daugelyje varžybų, atsižvelgiant į <strong>sporto</strong> šakos specifiką,<br />
sportininko individualius ypatumus, materialines<br />
ir technines rengimosi varžyboms sąlygas<br />
(Platonovas, 2010). Taigi, svarbiausia – parengti<br />
konkrečias technologijas, leidžiančias kurti programas,<br />
modelius atsižvelgiant į pagrindinius teorinius<br />
principus ir į vienos ar kitos <strong>sporto</strong> šakos specifinius<br />
reikalavimus. Treniruotės efektyvumas priklauso ir<br />
nuo objektyvios turimų žinių analizės, problemų ir