Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras

2011 Nr. 2(64)
61
aptarsime išsamiau šią ir kitas vertybines orientacijas)
– 158,0 ir 9,1. Trečią vietą vertybinių orientacijų
hierarchijoje užima studentų sportininkų požiūris
į darbą – 90,0 ir 8,4.
Dabar išanalizuokime ir palyginkime reikšmingiausias
ir svarbiausias vertybines orientacijas, kurios
būdingos sporto komandų žaidėjams ir individualiųjų
šakų sportininkams (2 lentelė).
2 lentelė
Sporto komandų žaidėjų ir individualiųjų šakų sportininkų
svarbiausios vertybinės orientacijos ir jų vertinimas (x ± Sx)
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
Vertybinės
orientacijos
Sąžiningumas
Draugiškumas
Atsakomybė
Jautrumas
Atkaklumas
Savarankiškumas
Užsispyrimas
Nuoširdumas
Bendravimas
Pagarba tėvams
ir vyresniems
žmonėms
Sveikata
Šeima
Mokslas
Meilė
Sportas
Profesija
Interesai
Žaidimai
−
x ± Sx
19,1 ± 1,23
22,6 ± 1,09
14,7 ± 1,48
9,0 ± 1,13
10,6 ± 1,67
7,0 ± 1,42
10,9 ±1,39
4,9 ± 1,41
10,7±1,61
27,9 ± 1,22
6,0 ± 1,39
5,9 ± 1,12
17,7 ± 1,15
11,9 ± 1,07
14,6 ± 0,99
5,6 ±0,8
15,5 ± 1,31
Balai
9,0
8,9
8,2
9,3
9,7
8,8
9,0
8,6
9,0
10,0
9,3
9,5
8,2
9,2
9,2
8,4
9,2
Individualiosios sporto
šakos
Patikimumo
−
x ± Sx
Balai
lygmuo
23,9 ± 1,28
10,7 ± 1,86
7,9 ± 1,32
12,7 ± 1,24
6,0± 1,66
–
15,5 ± 1,17
–
–
28,1 ± 1,31
1,9 ± 1,24
1,8 ± 1,17
14,1 ± 1,11
7,7 ± 1,21
6,8 ± 1,18
4,0 ± 0,92
10,4± 1,27
9,3
8,4
9,5
9,7
8,1
–
8,7
–
–
9,2
10,0
10,0
7,8
10,0
8,8
8,5
9,0
p < 0,05
p < 0,01
p < 0,01
p < 0,05
p < 0,05
–
p < 0,05
–
–
p > 0,05
p < 0,05
p < 0,05
p < 0,05
p < 0,05
p < 0,05
p > 0,05
p < 0,05
Pagarba tėvams ir vyresniems žmonėms. Tyrimo
rezultatai parodė, kad meilės, pagarbos tėvams, artimiesiems
ir giminėms, vyresniems žmonėms vertybė
yra labai reikšminga tiek sportininkams žaidėjams,
tiek individualiųjų sporto šakų atstovams, atitinkamai
27,9 ir 10,0 bei 28,1 ir 9,2 (p > 0,05). Šis konstruktas
dominuoja ir išsiskiria iš kitų vertybių. Apibendrintą
požiūrį į kitus žmones galima apibūdinti
tokiomis vertybėmis: „gerbti žmogaus individualybę“,
„vertinti žmogų ne tiktai pagal jo išvaizdą, bet
įžvelgti jo vidinį pasaulį“, „matyti žmoguje gera“.
Asmeninę šeimos vertybę sportininkai žaidėjai
parėmė teigiamomis nuostatomis: noru „sukurti šeimą“,
„mylėti artimą“, „padaryti kitą laimingu“, „šeima
– gyvenimo pamatas“, „šeima – tai viskas“ (5,9 ir
9,5). Individualiųjų sporto šakų atstovai šią vertybę
išreiškė minimaliai – 1,8 ir 10,0, tačiau kokybinis
šios vertybės įvertinimas labai aukštas (p < 0,05).
Sąžiningumas, draugiškumas, atsakomybė, atkaklumas,
užsispyrimas atspindi studentų sportininkų
moralines ir valios savybes. Specifiniai sporto komandų
ir individualiųjų šakų sportininkų veiklos
ypatumai reikalauja iš jų intensyvios ir ilgalaikės
fizinės įtampos, dėmesio, kovos. Ši veikla lydima
sėkmės ir nesėkmės, o tam reikia didelių valios pastangų.
Šias vertybes studentai sportininkai išreiškė
gana plačiai: 18,8 ir 8,9 – žaidėjai, 14,1 ir 8,8 – individualiųjų
sporto šakų atstovai (p < 0,05); jas susiejo
su tokiomis nuostatomis: „laiku ir drąsiai priimti
sprendimus“, „drąsiai kautis su varžovu“, „bet kokiomis
sąlygomis sąžiningai kovoti iki galo“, „būti
kultūringam ir draugiškam nesėkmės atveju“.
Jautrumas kaip vertybė daugiau būdingas individualiųjų
šakų sportininkams (12,7 ir 9,7) negu
žaidėjams (9,0 ir 9,3) (p < 0,05). Matyt, žaidėjų kontaktai
su varžovais slopina šią vertybę, nors skirtumai
statistiškai nėra patikimi.
Nuoširdumas (4,9 ir 8,6) ir bendravimas (10,7
ir 9,0) kaip labai artimos vertybės pasireiškia tiktai
tarp sportininkų žaidėjų, nors bendras vertinimų
skaičius nėra didelis. Individualiųjų šakų sportininkų
treniruotės procesas ir varžybos vyksta labiau
izoliuotai, todėl šios vertybės jiems nebūdingos.
Kontaktų su varžovais, su partneriais nebuvimas
suformuoja ypatingus tarpasmeninius santykius su
aplinkiniais, nes sportininkai individualistai negali
laukti paramos iš šalies, visi sprendimai priklauso
nuo jų pačių. Tai didelė našta jų psichikai. Žaidėjams
tai mažiau reikšminga.
Sveikata – tai vertybė, kuri turėtų dominuoti tarp
studentų sportininkų. Kaip parodė tyrimai, tokios
tendencijos nėra. Tiktai aštuoni sportininkai vidutiniškai
orientavosi į sveikatą kaip vertybę, nors kokybinis
vertinimas išliko aukštas – 9,6 balo. Toks
požiūris į sveikatą susijęs su respondentų amžiumi.
Prisiminimai apie vaikystę, paauglystę, jaunystę nesusiję
su organizmo sutrikimais, todėl ši vertybė ir
negalėjo dominuoti. Reikia pabrėžti, kad niekas iš
tiriamųjų nekėlė tikslo pabloginti savo sveikatą, todėl
šis konstruktas neturėjo vertybių opozicijos.
Mokslas ir profesija. Vertinimų skaičius, orientuojantis
į šias vertybes, respondentų buvo skirtingas.
Didesni prioritetai buvo teikiami mokslui
negu profesijai, atitinkamai 15,9 ir 8,0 bei 4,8 ir 8,5
(p < 0,05). Apibūdindami šias vertybes jie daugiau
dėmesio kreipė į diplomo įsigijimą, o ne į žinias ir
intelekto ugdymą. Gautas rezultatas atspindi dabarties
tendencijas ir prioritetus: pirmenybė diplomui,
bet ne žinioms. Kai kuriems tiriamiesiems „gerai
mokytis“, „siekti aukštumų“, „gauti daugiau žinių“,
„be profesijos tu niekas“ reiškė žinių plėtrą.
Meilė. Bendras vertinimų skaičius, išreiškiantis
tiriamųjų požiūrį į šią vertybę, beveik nesiskiria.