Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2011 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>64</strong>)<br />
57<br />
nų staigius ir galingus bei sinchroniškus judesius.<br />
Iš paskelbtų tyrimų taip pat matyti, kad sportuojantiems<br />
vaikams tokia treniruotė yra labai naudinga,<br />
nes padeda vystyti kvėpavimo raumenis ir plaučių<br />
audinių elastingumą (Rowland, 2007).<br />
Literatūroje rasta duomenų, kad mažus vaikų<br />
plaučių parametrų (FVC ir FEV1) dydžius vėliau<br />
atitinka mažesni suaugusiųjų plaučių funkcijos rodikliai<br />
(Demerath et al., 2006). Didėjant kūno svoriui<br />
pastebėta atvirkštinė priklausomybė tarp kūno masės<br />
indekso (KMI) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos<br />
(FVC) bei forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmą sekundę<br />
(FEV1) (Thyagarajan et al., 2008). Minėti autoriai<br />
teigia, kad geresni plaučių funkcijos rodikliai tų vaikų,<br />
kurių KMI yra mažesnis. Jie pateikia ilgalaikius<br />
tyrimus, susiedami plaučių rodiklių FVC ir FEV1<br />
kitimų priklausomybę nuo KMI, ir daro išvadą, kad<br />
KMI didėjimas (25 kg/m 2 ) vaikystėje mažina minėtus<br />
plaučių funkcijos rodiklius ne tik jauname amžiuje,<br />
bet ir jiems suaugus. Mūsų tirtų 11,1 ± 0,17 metų<br />
futbolininkų FVC parametrai buvo didesni negu nesportuojančių<br />
jų bendraamžių, KMI, palyginus su<br />
nesportuojančiais vaikais, taip pat skyrėsi, nors ir nepatikimai,<br />
bet nustatyti nesportuojančių vaikų patikimai<br />
didesni riebalinio audinio rodikliai.<br />
Literatūroje rasta duomenų, kad aerobinę treniruotę<br />
atliekančių vaikų, kurių sportinis stažas dveji<br />
metai, iškvėpimo parametrai didesni negu nesportuojančių.<br />
Tai lemia didesnį deguonies pasisavinimą<br />
(Johnson et al., 1999). VO 2<br />
max didėjimas rodo vaikų<br />
aerobinių galių didėjimą, o tai susiję su maksimaliu<br />
iškvėpimo greičiu, t. y. su didžiausiu srovės<br />
greičiu, kuris išmatuojamas pačioje forsuoto iškvėpimo<br />
pradžioje (PEF), su iškvėpimo srovės greičiu<br />
(FEF) iškvėpus 75 %, 50 %, 25 % FVC (Nourry et<br />
al., 2004). Tai atitinka ir mūsų tirtų sportuojančių<br />
vaikų rodiklius. Kai kurie autoriai (Courtex et al.,<br />
1997) teigia, kad trumpalaikė treniruotė (iki metų<br />
trukmės) nesukelia vaikų plaučių funkcijos rodiklių<br />
pokyčių, lyginant su netreniruotais. Vis dėlto tie patys<br />
autoriai tvirtina, kad ilgesnės nei 1,5 metų plaukimo<br />
pratybos daro įtaką plaučių vystymosi procesui<br />
organizmui bręstant.<br />
Lygindami sportuojančių ir nesportuojančių to<br />
paties amžiaus berniukų tyrimus nustatėme, kad<br />
FEV1 ir PEF didėjimus sukėlė futbolininkų pratybose<br />
vyraujantys treniruotės krūviai. Šio žaidimo<br />
pagrindą sudaro staigiai besikeičiančio intensyvumo<br />
pratimai, stimuliuojantys plaučių ventiliaciją,<br />
nes sportininkų energijos poreikiams reikia staigių<br />
greitų oro srautų. Yra nustatyta, kad vaikai, kurių<br />
ventiliacijos rodikliai didesni, pasižymi didesniu<br />
plaučių tūriu (Johnson et al., 1999). Mažas vaikų<br />
aktyvumas nedidina plaučių talpos ir iškvėpimo<br />
(PEF) greičio. Baxter-Jones (2001) nustatė, kad lytiškai<br />
nesubrendę vaikai sportuodami gali padidinti<br />
aerobinį pajėgumą. Autorius daro išvadą, kad tai<br />
yra suminis rezultatas, apimantis organizmo augimo<br />
procesą ir treniruotės įtaką.<br />
Bręstantiems vaikams ypač svarbu sportuoti. Atliekant<br />
treniruotės krūvius raumenims reikia daugiau<br />
deguonies, o tai pagilina kvėpavimą ir daro jį ritmišką,<br />
padidėja krūtinės apimtis, gyvybinė plaučių talpa,<br />
stiprinami kvėpavimo raumenys, didėja kvėpavimo<br />
pajėgumas (Malina et al., 2004). Sportuojančių vaikų<br />
didesni FVC ir FEV1 rodikliai, rodantys didesnę<br />
plaučių talpą, negu nesportuojančių to paties amžiaus<br />
vaikų yra adaptacijos prie fizinių krūvių pasekmė.<br />
Išvados<br />
1. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad žaidžiančių<br />
futbolą vaikų forsuota gyvybinė plaučių talpa organizmo<br />
ramybės metu yra didesnė (p < 0,05) nei nesportuojančių<br />
jų bendraamžių.<br />
2. Tyrimai parodė, kad futbolininkų maksimalus<br />
iškvėpimo srovės greitis (PEF, l/s), maksimalaus<br />
iškvėpimo greičio rodiklis iškvėpus 75 % FVC ir<br />
50 % FVC buvo statistiškai reikšmingai didesnis<br />
negu netreniruotų tiriamųjų (p < 0,05).<br />
3. Abiejų tiriamųjų grupių forsuoto iškvėpimo<br />
santykis FEV1/FVC (Tifno indeksas) neviršijo normos<br />
ribų, tačiau sportuojančių vaikų jis buvo vidutiniškai<br />
8,9 % didesnis, ir šis skirtumas yra statistiškai<br />
reikšmingas.<br />
LITERATŪRA<br />
1. Bangsbo, J. (1993). The physiology of soccer with special<br />
reference to intense intermitted exercise. Acta Physiology<br />
Scand., 150, 615–620.<br />
2. Baxter-Jones (2001 ). Growth and development of young<br />
athletes. Sports Med., 59–<strong>64</strong>.4.<br />
3. Courtex, P, Guenon, P, and Koch, G. (1997 ). Effect of<br />
intensive swimming training on lung volumes, airway<br />
resistance and on the maximal expiratory flow-volume<br />
relationship in prepubertal girls. Eur J Appl Physiol., 76:<br />
2<strong>64</strong>–269.<br />
4. Demerath, E. W., Schubert, C. M., Sun, S. S., Czerwinski,<br />
S. A., Servogel, R. M. (2006). Do changes in body mass<br />
index procentile reflect changes in body composition in<br />
children. Pediatrics, 117(3), 487–95.<br />
5. Harro, M., Ridoch, C. (2002). Physical activity. In:<br />
Pediatrics Exercise Science and Medicine (pp. 77–84). New<br />
York: Oxford Press.<br />
6. Jaščaninas, J., Kriškoviecas, E., Jaščaninienė, N.<br />
(2010). Jaunųjų sportininkų motorinės funkcijos dinamika<br />
treniruočių poveikyje. Vilnius.
Change language