Akušerija ir ginekologija - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus ...

5
5. Programos paskirtis ir tikslai
Akušerija ginekologija plačiąja šių žodžių prasme – mokslas apie moterį.
Akušerija (pranc. accoucher – gimdyti) yra mokslas apie moterį ir vaisiaus
fiziologinius ir patologinius procesus, kurie vyksta nėštumo, gimdymo bei pogimdyminiu
laikotarpiu. Ginekologija (gr. gyne – moteris, logos – mokslas) – mokslas apie moters lytinių
organų fiziologiją, amžiaus pokyčius ir patologiją, profilaktikos bei gydymo metodus.
Pastaraisiais dešimtmečiais svarbią vietą medicinos moksle užėmė perinatologija – vaisiaus ir
ankstyvojo naujagimystės laikotarpio medicinos sritis.
Pagal Lietuvos respublikos SAM 1992.02.26. Nr. 74 įsakymu patvirtintą
Perinatologinės, neonatologinės, paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų profilaktikos
programą ir jos tęstinumą įteisinančią Perinatologijos programą 1997 – 2001 m., patvirtintą
1997.03.26. SAM įsakymu Nr. 137, medicinos priežiūra nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui
teikiama trijų pakopų sistema. Šią programą tęsia šiuo metu Lietuvoje funkcionuojanti Motinos
ir vaiko valstybinė programa. Pasiekti ryškūs teigiami poslinkiai: sumažėjo ir priartėjo prie
išsivysčiusių valstybių rodiklių perinatalinis, kūdikių mirtingumas. Tačiau mažėjantis Lietuvoje
gimstamumas bei gimdymų skaičius (1990 m. – 15,4‰, 2003 m. – 8.8‰, 1990 m. – 56 704
gimdymai, 2003 m. – 29 569 gimdymai), neigiamas natūralus gyventojų prieaugis (1995 m. šis
rodiklis peržengė kritinę ribą ir tapo neigiamu: -1,1 1000-čiui gyventojų; 2003 m. – -3,1 1000-
čiui gyventojų) – neigiami demografiniai poslinkiai reikalauja iš šalies medikų, ypač iš akušerių
ginekologų, ne tik pasiaukojamo darbo ir ryšio su gretutinių specialybių gydytojais, bet ir
nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, šiuolaikinės akušerijos ginekologijos žinių bei darbo su
naujausiomis medicininėmis technologijomis, siekiant moterų geros sveikatos bei kad kiekvienas
nėštumas baigtųsi sveiko vaiko gimimu.
Akušerijos ginekologijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į Europos
medicinos specialistų rengtus teisinius aktus:
1. LR Aukštojo mokslo įstatymą, 2000 03 21, Nr VII-1586.
2. Vilniaus universiteto statutą, 2002 04 23, Nr IX-860.
3. LR Medicinos praktikos įstatymą, 2004 04 20 Nr IX-2148.
4. LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimą Nr 1359 „Dėl gydytojų rengimo“.
5. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 04 11 įsakymą Nr
ISAK-480/V-210 „Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai“.
6. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymą Nr
ISAK-969/V-445 1 priedas „Medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei
veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimai“.
7. LR Švietimo ir mokslo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymą Nr
ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės
medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir
vertinimo nuostatų patvirtinimo“.
8. LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 įsakymą Nr ISAK-1310 „Dėl medicinos
odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir
registravimo“.
9. Charter of training of Medical Specialists in the European Community (D 9367/BIS)
European Union of Medical Specialists. Bruxelles, 1993.
10. Europos Tarybos direktyvą dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų, ir
kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo (93) 16 (EEC).
11. Europos Parlamento direktyvą 2001/19/EC.
12. LR SAM Įsakymą 1999.01.18. Nr. 28 dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:1999
„Gydytojas akušeris ginekologas. Pareigos, teisės ir atsakomybė“.