europos vertinimo standartai, 2012 - TEGoVA
europos vertinimo standartai, 2012 - TEGoVA
europos vertinimo standartai, 2012 - TEGoVA
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
172<br />
perėjimas su augančia ekonomine veikla pirmiausia sumažina vietinius išorės<br />
veiksnius, o labiau išsklaidyti išorės veiksniai sprendžiami esant aukštesniam pajamų<br />
lygiui. Vystomi blogėjimo mažinimo metodai, todėl kitiems tampa lengviau juos<br />
perimti. Lygiai taip pat iššūkiu tampa augantis ekonominės veiklos mastas.<br />
Gausėjančios žinios, išmanymas ir mokslinė pažanga atveria naujus iššūkius – mažai<br />
kas būtų nerimavę dėl išmetamo CO 2 prieš trisdešimt metų.<br />
1.14 Sąvokos tampa aiškesnės praktikoje, kuriamos gairės, todėl tikėtina, kad bus<br />
sukurtas nematerialusis turtas, kurį patį reikės įvertinti tais atvejais, kai jis galės būti<br />
atskirtas nuo pagrindinio turto.<br />
1.15 Vienas tarptautinių forumų, skirtų aptarti <strong>vertinimo</strong> klausimams, susijusiems su<br />
tvarumo debatais, yra Vankuverio Susitarimas: „<strong>vertinimo</strong> standartų organizacijų<br />
įsipareigojimas pasauliniu mastu pradėti procesą, įtvirtinantį tvarumą <strong>vertinimo</strong> ir<br />
įkainojimo veikloje.“ Tikėtina, kad šios besivystančios diskusijos paveiks vertintojo<br />
profesiją.<br />
1.16 Ekosistemos vertinimas. Vis daugėja darbų, ypač ekonomikos ir aplinkosaugos<br />
politikos srityse, kuriais suteikiamos vertės tokiems išteklių ir aplinkosaugos<br />
klausimams, kaip:<br />
• tarša, energija ir medžiagos;<br />
• aplinkos apsauga ir išteklių valdymas;<br />
• gamtinių išteklių turtas;<br />
• ne rinkos srautų vertinimas ir aplinkosaugai pakoreguoti suvestiniai rodikliai.<br />
Kiti pritaikė tai tokioms temoms kaip žvejyba, vanduo ir žemės ūkis.<br />
1.17 Šis metodas, paprastai vystomas nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių,<br />
siekia apibrėžti vertes, kurios gali remtis labai skirtingomis prielaidomis, lyginant su<br />
reikalaujamomis profesiniuose <strong>vertinimo</strong> standartuose. Atsirandantys vertinimai,<br />
paprastai atspindintys išorės veiksnius ir dažnai labai jautrūs prielaidų pokyčiams, gali<br />
būti arba nebūti naudingi viešajai politikai, priklausomai nuo jų prielaidų realumo ir jų<br />
analizės tikslumo, bet tai nebus nei rinkos vertė, nei tikroji vertė. Tikėtina, kad jie<br />
galėtų atstovauti grynosios vertės (žr. EVS 2) pagrindui, taikomam susijusiems politikos<br />
formuotojams, tačiau didesnės svarbos neturinčiam. Būtinybė suprasti ir galbūt<br />
suderinti skirtumus tarp šių dviejų metodų gali vis labiau didėti, nes ekosistemos<br />
vertinimai plečiami. Praktiškai ekologinės sistemos vertinimai gali būti svarbesni<br />
lyginant galimybes, nei nustatant absoliučias vertes.
Change language